0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Transfigūracijos profesorius
  • *
  • 441
Užduotynas

Trečiasis Aurio pavasaris Hogvartse lėkė ne taip, kaip gal jis planavo. Na tarkim planavo pabaigti šiuos metus ramiai. Bet... Per tą žaidimą su Dori gavosi ne visai taip. Vien prisiminus tą žygdarbį Clarke klasėje apimdavo toks dvejopas jausmas. Buvo juokinga prisiminus tą jos ugnikalnišką siautėjimą. Bet toji rimtoji jo pusė sakė, kad to daryti tiesiog nereikėjo.
Bet ir po to apsilankymo Mandragoros klasėje dabar teko stoti prieš klasę ir pravesti paskutinę pamoką šiais mokslo metais. Jai teko ruoštis beveik visus metus. Kad mokslo metų pabaigoje klasė atrodytų kaip jam reikia. Kad veiktų visi kerai, kurie turėjo paversti jo klasę žaidimų lenta.
Kabinetas atrodė keistai. Jo priekyje stovėjo vienintelis mokytojo stalas. Ant jo dėžutė su stalo žaidimui skirtais kauliukais. O šiaip visos grindys atrodė kaip stalo žaidimo lenta. Klasėje neliko beveik jokių baldų, tik tuštuma.
- Sveiki susirinkę į paskutinę transfigūracijos pamoką. - Pradėjo jiems suėjus į klasę.
- Šiandien nebus jokios teorijos, jokių dalykų, kurių turėtumėt klausytis ir dėtis į galvą. Viskas paprasta. Nuo mano stalo paimat po vieną kauliuką iš dėžutės. Tada stojat ant žaidimo lentos starto. Jis pažymėtas prie klasės durų. Visi kauliukai yra tušti. Nėra jokių skaičių. Atsistoją ant žaidimo starto tiesiog papurtykit savo kauliuką ir ant jo pasirodys skaičius. Gali būti nuo vieno iki penkiasdešimt septynių. Kiek rodys jūsų kauliukas, tiek langelių turit paeiti į priekį. Sustoję ant savo langelio pasakykit burtažodį infermento. Ir tada pateksite į žaidimo vidų. Iš pradžių jums atrodys, kad esate tuščiame lauke. Bet po kelių sekundžių turėtumėt išgirsti užduotį. Ji bus susijusi su transfigūracija. Su kuo nors, ką mokėmės šiais metais. Išgirdus užduotį vaizdas turėtų pasikeisti. Galite atsirasti pilyje, miške ar dar kažkur. Įveikite užduotį ir sugrįšite į klasę. Jei kas nors nepavyktų būnant žaidimo viduje Tai laikydami rankoj savo žaidimo kauliuką pagalvokit kad jums reikia pagalbos ir aš padėsiu. Aš irgi turiu tokį patį. Mano ir jūsų kauliukai yra susieti kaitos kerais. Todėl žinosiu, jei kažkam reikės pagalbos. Na, sėkmės.

Pamokos eiga: Pirmame savo poste aprašykite kaip paimate po vieną žaidimo kauliuką. Stojate ant starto ir jį papurtote. Patys susigalvokit kokį skaičių jis parodys. Gali būti nuo 1 iki 57. Tada Aprašykite kad jūsų personažas paėjo per tiek langelių, kiek reikėjo ir ištarė Aurio pasakytą burtažodį.
Po pirmuoju jūsų postu parašysiu užduotį, kurią išgirs jūsų personažas. Tolimesniuose postuose aprašykite kaip įvykdėte užduotį. Ar pavyko ar ne.
Jei reikės Aurio pagalbos ar šiaip įsikišimo. Arba yra kokių neaiškumų rašykite man asmeninę žinutę.
Bent trys pamokos postai.
Pamoką uždarysiu Rugpjūčio 11 dieną.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • V kursas
  • *
  • 190
  • Taškai: 653
Sakura į transfigūraciją atėjo su savo draugėmis iš Varno Nago. Šį kartą su Nelanna, Vega ir Rensa. Buvo smagu, nes mergina jautėsi pritampanti. Gal ir elgėsi tam tikrais atvejais kitaip nei visi, gal buvo keistoka. Gal ir ją pačią kartais liūdindavo arba erzindavo kitų mėgstami dalykai ar įpročiai, tačiau visumoje Hogvartse šviesiaplaukė jautėsi gerai.
Viduje pasijuto šioks toks apmaudas: ji visus tris mėnesius nematys savo mylimiausio profesoriaus. Aurio Senklerio. Tačiau galbūt man pavyks apsilankyti pievoje? Bet aš labai abejoju, mintyse kalbėjosi su savimi.
Strazdanė paėmė vieną kauliuką ir papurčiusi jį išvydo skaičių.
- Keturiolika, - pasakė garsiai ir nusišypsojo draugėms. - Na, žygiuoju.
Paėjėjusi keturiolika langelių mėlynakė sustojo ir tarė:
- Infermento.

Iš pradžių tematei plyną lauką. Bet greit išgirdai iš kažkur sklindantį balsą. Ir jam kalbant tavo aplinka keitėsi.
- Keturioliktasis langelis atvedė tave į seną pilį. Į ten gyvenančios princesės kambarius. Princesė laiko tave tarnaite. Ji įnoringa ir aikštinga. Tavo užduotis pagaminti jai magiškąjį žaislą.
Sėkmės įtikti senosios pilies princesei.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 savaitę sukūrė Auris Senkleris »

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • I kursas
  • *
  • 94
  • Taškai: 514
  Vega atėjo į jau ketvirtąją transfigūracijos pamoką. Varniukei ši pamoka labai patiko. Ir profesorius buvo geras. Į ją atėjo su Sakura, Nelanna ir Rensa. Pastarosios visai nepažinojo. Žinojo tik jos vardą iš pamokų. Bet tai pirmakursei nebuvo kliūtis, nes visada buvo galima artimiau susipažinti. Vega stebėjo Sakurą, kuri pasiėmė kauliuką, jį papurtė bei atsistojo ant keturioliktojo langelio. Tą patį panoro padaryti ir Vega, todėl pasiėmė kitą kauliuką ir atsistojo ant starto. Tikiuosi nebus kažkuri iš sunkesnių užduočių. Tikrai nenoriu, kad žaislas vėl mane apkandžiotų. Pagalvojo Vega ir pakratė kauliuką, kuris iš pradžių buvo visiškai baltas. Ant jo nebuvo nei vieno skaičiaus, tačiau kai rudaakė jį papurtė ant vienos iš sienelių atsirado skaičius - penkiasdešimt vienas.
- Pas mane penkiasdešimt vienas, - pasakė bendrakoledžėms ir nuėjo iki penkiasdešimt pirmo langelio.
- Infermento, - tarė Vega.

Iš pradžių tematei plyną lauką. Bet greit išgirdai iš kažkur sklindantį balsą. Ir jam kalbant tavo aplinka keitėsi.
- Penkiasdešimt pirmasis langelis atvedė tave į požeminį labirintą. Jis klaidus ir tamsus. Turi daug kelių ir išsišakojimų. Kažkur yra paslėptas paveikslėlis. O jame pavaizduotas raktas. Surask jį, išsitransfigūruok raktelį ir sugrįši į klasę. Bet atsimink, kad beieškodama rakto gali prieiti požeminį ežerėlį. Jam perplaukti prireiks valtelės. Ji irgi paslėpta paveikslėlyje, kažkur netoli to ežerėlio. Taip pat kelias tave gali privesti prie bedugnės. Ją pereiti galėsi tik turėdama lentą. Kuri taip pat yra paveikslėlyje, esančiame netoli bedugnės.
Bet gali ir neprieiti jokių kliūčių ir vis tiek rasti raktą.
Sėkmės ieškant raktelio.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 savaitę sukūrė Auris Senkleris »
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • IV kursas
  • *
  • 778
  • Taškai: 667
  • 277 teleskopai (22-08-06)
Teleskopas stovėjo ant stalo. Elliw, kuriai šis teleskopas ir priklausė, stovėjo šalia prietaiso (ant stalo) ir varstė akimis ne ne ne ne neLiuciją. Niekaip negalėjo suprasti, kodėl šita bjauri mergiūkštė negali tiesiog patylėti. Dar geriau būtų, jeigu ji tiesiog išnyktų iš šio pasaulio. Taip, tada viskas būtų žymiai paprasčiau.
- Tai tu kalta! - garsiai pranešė mergaitė ir pasilenkusi paėmė teleskopą. Ketino eiti iki bjaurybės ir gerai ją pamokyti (tai yra trenkti teleskopu jai per galvą). Deja, pamiršo stovinti ant stalo, taigi nusivertė ant žemės. Nuo visiems gerai pažįstamo "AUČ!" išgelbėjo tai, kad krisdama mergaitė pavirto į ožką, taigi nieko sušukti tiesiog nebegalėjo.
Kurį laiką gulėjusi ant žemės atsistojo ir pamatė bjauriąją mergiūkštę. Vėl supyko ir visai netyčia atvirto į mergaitę. Visai pamiršusi teleskopą (o, pasirodo, būna ir taip) nukulniavo ten, kur ėjo visi. Stengėsi apsimesti, kad ne ne ne ne neLiucijos čia nėra. Kurį laiką stovėjo, bet atrodė tarsi kažkas būtų paklausęs, kiek pasaulyje bjaurių mergiūkščių, mat staiga velsietė suriko:
- Septyni!
Nelabai žinojo, kur reikėtų eiti, bet žengė keletą žingsnių į priekį ir ištarė kažkokį neaiškų žodį, kurį kartojo visi aplinkui buvę mokiniai:
- Infermento.

Iš pradžių tematei plyną lauką. Bet greit išgirdai iš kažkur sklindantį balsą. Ir jam kalbant tavo aplinka keitėsi.
- Septintasis langelis atvedė tave prie miško. Giria graži. Joje galima rasti visokių gėlių, uogų ir kitokios augalijos. Čiulba paukščiai. Rankose tu turi raštelį, kuriame yra parašytas reto eliksyro receptas. Atsimink, kad tave persekioja trys plėšikai. Jie nori atimti iš tavęs tą receptą. Tavo užduotis jį išsaugoti. Galbūt einant mišku rasi ant tako kažkieno pamestą knygą. Tada galėsi paslėpti popieriuje savo receptą ir jį apsaugosi nuo tų žmonių. Jei taip padarysi, grįši į klasę. Kitas variantas sugrįžti tai Rasti upelį tekantį per mišką ir pereiti tiltu į kitą pusę. Ten jau niekas tavęs nebeseks. Tik prisimink, kad jei ieškosi upelio būtinai susidursi su plėšikais. O tada, kad nuo jų pasislėptum teks pasinaudoti veidrodinės transfigūracijos pagalba. Kad jie tavęs nepažintų.
Sėkmės išsaugoti eliksyro receptą.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 savaitę sukūrė Auris Senkleris »
Elliw yra Magijos ministrė. Visais su MM susijusiais klausimais kreiptis asmenine žinute. Elliw yra 17 m.
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Olive Cate Rechens

  • II kursas
  • *
  • 38
  • Taškai: 85
  • Tu sukiesi kartu su pasauliu
Ech dar viena pamoką ši kart transfigūracijos, kurios aš taip nemėgstu.  Pagavojo Olive sėdėdama jau jos džiaugsmui paskutinėje transfigūracijos pamokoje. Po praeitos pamokos mergaitė nesitikėjo kažko labiau stebinančio negu bandymas trancfiguruotis į besmegenius. Antrakursė nors ir tikėjosi, kad praktiką bus bent truputį normalesnė pagalvojo bei apie blogesnius scenarijus. Bet grifės džiaugsmui praktiką pasirodė visai žaisminga ir kaip tik tinkanti mokslo metų pabaigai. Gal ir šiandien  labiau pasistengsiu dėl tokios beveik stalo žaidimą priminančios temos. Pamanė jaunoji Rechens ir nuėjusi prie stalo pasiėmė vieną kauliuką. Tada nuėjo į profesoriaus nurodytą vietą ir metė kauliuką. Skaičius kuris buvo parašytas ant kauliuko buvo 13. Čia sėkmė ar ne, kad gavau vieną iš nesėkmingiausių skaičių. Dvylikametė nelabai tikėjo mitais dėl to ir nesureikšmino pamatyto skaičiaus, o kaip tik smagiai sukrizeno. Po to žengė visus trylika žingsnių ir ištarė vieną būtiną žodį:
- Infermento.

Iš pradžių tematei plyną lauką. Bet greit išgirdai iš kažkur sklindantį balsą. Ir jam kalbant tavo aplinka keitėsi.
- Tryliktasis langelis atvedė tave į seną ir didelę pilį. Tiksliau sakant į tas patalpas, kuriose gyvena tarnai. Per ten koridoriais gali nukeliauti iki virtuvės ir gauti iš ten truputį maisto. Bet prisimink, kad tarnai, sargybiniai ir visi pilies gyventojai laiko tave įsibrovėle. Mergaite iš neturtingos šeimos. Ir jei tave pamatys išmes iš pilies. Tavo užduotis nutykinti į virtuvę ir gauti iš ten kokio nors maisto. Tuomet sugrįši į klasę. Bet tai nėra paprasta, nes tave bet kada gali pamatyti. Ir jei ką nors išgirsi tau teks slėptis. Geriausia tai padaryti veidrodinės transfigūracijos būdu. Pavirsti į ką nors, kas nekristų niekam į akis. Į kokį nors daiktą, kuris yra tavo aplinkoje.
Sėkmės ir nepakliūk niekam į akis.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 savaitę sukūrė Auris Senkleris »

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • V kursas
  • *
  • 190
  • Taškai: 653
Sakura išgirdo balsą. Skambant tam balsui keitėsi aplinka, kurioje buvo penktakursė. Galiausiai šviesiaplaukė atsidūrė dideliame, prabangiame kambaryje. Tokio kambario mergina dar nebuvo mačiusi. Jis buvo didesnis už strazdanės namus miške, didesnis tikriausiai ir už tėčio namus.
Šiame kambaryje buvo medinis stalas, o aplink jį - veliūrinės sofos ir foteliai. Taip pat čia stūksojo daug lentynų, kuriose laiką leido sukrautos arba knygos, arba žaislai.
- Tarnaite! - Sakura išgirdo įsakmų kreipinį. Suprato, kad kreipiamasi į ją. - Tarnaite! Greit ateik čia!
Kreipinys sklido iš kitos patalpos. Kambaryje puikavosi arka, tad mėlynakė pro ją praėjo ir atsidūrė princesės miegamajame. Čia stovėjo didžiulė apvali lova, o jos viduryje sėdėjo iš pirmo žvilgsnio labai jau pasipūtusi persona. Nustūmusi kiek tolėliau savo pusryčių stalelį princesė ir vėl prabilo:
- Kitą kartą galėtum greičiau! Kitoje pilyje gyvenanti mergaitė turi magišką žaislą. Aš ir tokio noriu! Tuoj pat man jį parūpink! Tuoj pat!
Sakura tik linktelėjo ir nubėgo atgal į tą kambarį, kuriame ji matė lentynose sėdinčius žaislus. Ji nežinojo, kokie žaislai patinka princesei. Paėmė didingai atrodantį paukštį.
- Ar šis tiks? - nedrąsiai paklausė grįžusi į miegamąjį.
- Tiks bet koks, jeigu bus magiškas! Aš noriu, kad jis judėtų!
Baltapūkei daužėsi širdis. Ji labiau bijojo ne pačio transfigūravimo, o princesės. Bijojo, kad ji nepasielgtų taip pat kaip Meghan. Sakura žinojo, kokius kerus jai reikia panaudoti. Tai buvo tie patys pirmieji kerai, kuriuos ji išbandė per pamoką, kai žaislinį katinėlį vertė magišku.
- Transfero erdverento, - tarė mokinė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 savaitę sukūrė Sakura Levins »

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • IV kursas
  • *
  • 778
  • Taškai: 667
  • 277 teleskopai (22-08-06)
- KUR MANO TELESKOPAS?!
Elliw labai nelaiku prisiminė, kad pametė savo didžiausią brangenybę. Ji buvo kažkur, tačiau čia nesimatė nė vieno teleskopo. Tiesą sakant, nesimatė iš viso nieko. Ir iš kur jos rankose atsirado kažkoks neaiškus daiktas?! Jis visai nebuvo panašus į astronomijos prietaisą, tad norėjo šveisti jį šalin, bet netrukus pamiršo tą planą, tad lapelis taip ir liko rankose.
Kadangi klastuolė neįsivaizdavo, kur esanti, nežinojo, ką reikėtų daryti dabar. Tikriausiai praverstų surasti drauges, kurios tikrai paaiškintų, kas čia darosi. Taigi mergaitė pradėjo ryžtingai žingsniuoti į priekį ir galiausiai pasiekė kažkokį mišką. Toliau girdėjosi upės čiurlenimas, bet apie tai Elliw nė nesusimąstė. Ne, jai tiesiog reikėjo rasti drauges.
Deja, visai netrukus tiesiai priešais mergaitė išdygo nepažįstamas žmogus.
Elliw yra Magijos ministrė. Visais su MM susijusiais klausimais kreiptis asmenine žinute. Elliw yra 17 m.
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • III kursas
  • *
  • 114
  • Taškai: 545
Nelanna atėjo į transfigūracijos pamoką kartu su Sakura, Vega ir Rensa. Mokslo metams einant į pabaigą, jai norėjosi kuo daugiau laiko praleisti su draugėmis, nes per atostogas vargu, ar galės palaikyti su jomis ryšį. Su Rensa ji dar nebuvo bendravusi, bet tikėjosi, kad bent vienu kitu žodžiu per šią pamoką pavyks su ja persimesti. Juk kuo daugiau draugų, tuo smagiau.
Kabinetas šį kartą atrodė gerokai pasikeitęs. Grindys atrodė kaip žaidimo lenta, o stalų nebuvo, išskyrus profesoriaus.
- Ką gi, pažaisime šiandien! - linksmai pasakė kitoms varniukėms Nelanna. - Einu mesti kauliuko.
Ir ji nužygiavo prie profesoriaus stalo. Paėmusi kauliuką, jį išmetė ir pamatė ant jo skaičių 33. Paėjusi per šitiek langelių žaidimo lentoje, mergaitė ištarė burtažodį:
- Infermento!

Iš pradžių tematei plyną lauką. Bet greit išgirdai iš kažkur sklindantį balsą. Ir jam kalbant tavo aplinka keitėsi.
- Trisdešimt trečiasis langelis atvedė tave į nedidelį miestelį. Tu esi burtininkams skirtų žaislų parduotuvės darbuotoja. Čia yra visko. Šluotų, žaislinių lazdelių ir visokių kitokių daiktų. Čia parduodami ir magiškieji žaislai, bet kaip tik šiuo metu visi išparduoti. Pro duris įėjo vaikas. Jis labai nusiminęs, nes pametė savo mylimiausią žaisliuką. Tavo užduotis pasikalbėti su juo ir jam padėti. Ant vienos iš lentynų stovi paprasti pliušiniai žaisliukai. Tu turi vieną iš jų paversti magišku. Turi pasistengti kad jis būtų toks, kokį pametė tas vaikas. Paprašyk, kad jis papasakotų koks buvo jo pamestas žaislas.
Sėkmės. Pasistenk sugražinti vaikui draugą.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 savaitę sukūrė Auris Senkleris »

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • IV kursas
  • *
  • 778
  • Taškai: 667
  • 277 teleskopai (22-08-06)
- Kur Liucija? - griežtai paklausė Elliw, tačiau nepažįstamasis, regis, jos nė neišgirdo. Pradėjęs artintis parodė į velsietės rankas. Ji jau seniai buvo pamiršusi, kad kažką laiko rankose, tad nenuostabu, kad nieko nesuprato. Tiesiog verkiant reikėjo teleskopo. Jis, deja, buvo beviltiškai dingęs.
Pasiėmusi iš kažkur kišenėje atsiradusią lazdą Elliw gerai į ją pažiūrėjo ir išrėžė pirmą į galvą atėjusį žodį:
- Evanesco!
Dingo artimiausias medis, ir tai be galo sudomino. Netrukus mergaitė pamiršo, kad kažkuo domisi, tačiau norėjo, kad kažkas įvyktų dar kartą, tad nusprendė žodį pakartoti. Deja, susipainiojo ir ištarė:
- Reververso mirovero!
Nė nepastebėjo, kad pati pasikeitė. Žmogus, apie kurio egzistavimą ji buvo pamiršusi, gerokai sutriko ir praėjo pro šalį.
Visai netrukus medžiu pavirtusi Elliw atsidūrė klasėje.
Elliw yra Magijos ministrė. Visais su MM susijusiais klausimais kreiptis asmenine žinute. Elliw yra 17 m.
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Olive Cate Rechens

  • II kursas
  • *
  • 38
  • Taškai: 85
  • Tu sukiesi kartu su pasauliu
Olive atsidūrė plyname lauke ir išgirdo keistą balsą kuris liepė jai pavogti maisto ir likti nepastebėta naudojantis veidrodinę trancfigūraciją. Pala lyg tais tokią pačią naudojau kai verčiausi į besmegenį. Suprato mergaitė ir truputį nudžiugo, kad žinos ką jai reiks daryti, bet ir susikrimto kad vėl teks bandyti  tą nelengvą burtažodį. Po akimirkos Cates akys pamatė nuostabaus grožio ir dydžio pilį kurioje ji ir turėjo atlikti savo užduotį. Ką gi metas  prie jos arčiau prieiti. Pamanė dvylikametė ir pradėjo link jos eiti mąstydama kaip slapčia įsliūkinti į pilį, o vėliau ir į virtuvę. Arčiau priėjusi prie pilies ji pamatė stovinčius kareivius ir saugančius įėjimą prie paradinių vartų. Užtat toliau matėsi kitos durys ne tokios puošnios ir labiau atrodė skirtos tarnams. Spėju 99 procentais, kad tai yra tiesiausias kelias į virtuvę. Užtat yra viena problema - kareiviai. Jeigu ir eisiu link tų tarnų durų vis tiek jie mane pamatys. O jeigu ... Tą akimirką dvylikametei kilo nuostabi idėja ir ji šyptelėjo savo pasididžiavimo šypseną. Tuomet ji pasiėmė netoli esantį akmenuką ir priėjo prie pat pilies esančio didelio medžio. Olive pasislėpė už juo, kad jos nepastebėtų ir metė akmenį į priešingą pusę negu buvo durys tarnams. Kareiviai iš karto  labai nustebę pradėjo abudu bėgti į ankmenuko pusę. Mergaitės kelias tą akimirką buvo laisvas tai ji nieko nelaukdama nubėgo prie tarnų durų ir  jas atidariusi įbėgo į vidų.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • V kursas
  • *
  • 190
  • Taškai: 653
Kai Sakura ištarė burtažodį, žaislinis paukštis ėmė sukioti galvą bei pradėjo skristi plasnodamas sparnais. Susižavėjusi Sakura tai stebėjo: negalėjo patikėti, kad jai šitaip puikiai pavyko! Tačiau netrukus tą džiugesį nutraukė aikštingoji princesė:
- Nesąmonė! - sušuko ji. - Jis vis tiek atrodo kaip žaislas! Aš noriu, kad jis atrodytų kaip tikras!
Varnanagė nutaikė į skraidantį paukštį burtų lazdelę ir tarė:
- Transfero sensityvicus.
Ant žaislinio paukščio atsirado tikras snapas, kelios plunksnos bei tikri nagai.
- Absurdas! - rėkė princesė. - Man netinka!
Mergina pabandė dar kartą, tačiau puikaus rezultato išgauti nepavyko. Ant žaislo pasimatė tik šiek tiek daugiau plunksnų.
Tada princesė užsimanė, kad paukštis rodytų veido išraiškas. Sakura suabejojo, ar paukščiai apskritai yra pajėgūs tokias parodyti. Galbūt buriant kas nors ir išeitų, mintyse pagalvojo ji. Tačiau to padaryti baltapūkė negalėjo, mat neprisiminė tam reikalingų burtažodžių. Žinojo, kad jie yra trys, tačiau niekaip nepavyko prisiminti.
Netrukus mokinė grįžo į klasę, kuri vis dar atrodė kaip žaidimų lenta. Pamiršusi ir drauges, su kuriomis atėjo, ir visa kita pasaulyje penktakursė išsitraukė savo transfigūracijos užrašus, nuėjo prie sienos ir atsirėmusi į ją ėmė kartotis tuos kerus, kurie buvo skirti veido išraiškoms.

*

Neprisijungęs Zwei Eberhardt

  • VI kursas
  • *
  • 264
  • Taškai: 13
  • Lytis: Moteris
  • No comments
Zwei ilgą laiką nesirodė pamokose. Šie metai tikrai ne jo - tėvas ant mirties slenksčio po to siaubingo įvykio Magijos Ministerijoje, mama sunkiai susirgo. Abu sunkiai kapanojasi kažkaip. Negana to, jam, kaip vyriausiam broliui tenka rūpintis ir jaunesne sese, kuri nors ir apšilusi kojas Hogvartse, tačiau ji dar jauna, turi džiaugtis vaikyste. Kenčia - pamokose jis būna retas svečias, stengiasi kiek įmanoma pasivyti vos tik turi laisvą minutę, tačiau to laiko tiesiog neužtenka. Kadaise buvęs pirmūnas, dabar vargiai teateina į pamokas, nes tėvais niekas kitas nepasirūpins, o ir anksčiau charizmatišką šypseną vis dažniau pakeičia rūškanos migla. Taip ir sukasi jo gyvenimas.
Visgi į transfigūracijos pamokas Zwei vis dar stengdavosi nukeliauti - visą laiką mėgdavo šį dalyką. Galima jį net savotišku fetišistu vadinti, nes per visus šiuos metus tiek dalykėlių išmokęs būtent su transfigūracija, jog kol nebuvo visos tos nelaimės, mielai juokaudavo savo draugų rate paversdamas kokį objektą velniai žino kuo.
Atkeliavęs į kabinetę, Zwei žaliomis akimis perbėgo patalpą, kol galiausiai sustojo už profesoriaus silueto, stalo ir kažkokios dėžutės padėtos ant stalo. Taip lėtai vaikinas priėjo prie stalo, beveik paskutinis pagriebdamas vieną iš kelių besimėtančių kauliukų. Nuėjęs prie pažymėtų durų, vaikinas lengvai papurtė kauliuką, kuriame pasirodė skaičius trisdešimt trys. Na kaip ten žiobarai sako, Jėzaus metai, ar ne taip. Bet aš tiesiog norėčiau sustoti ir nors minutę pailsėti. Pabėgti nuo visko.
Zwei neatrodė itin entuziastingai. O kas atrodytų entuziastingai, kai praktiškai tesugebi ateiti į paskutinę metų pamoką (teoriškai gal ir daugiau, bet kas iš to, jeigu tavo mintys sklando kitur). Tačiau taip ir vyksta gyvenimas - jeigu teks likti antriems metams, tai teks su tuo susitaikyti.
- Infermento - prikimusiai tarstelėjo Zwei ir atsidūrė jis... kažkur. Kažkokiame tuščiame lauke, o čia jau ir prasideda visas nuotykis.

Iš pradžių tematei plyną lauką. Bet greit išgirdai iš kažkur sklindantį balsą. Ir jam kalbant tavo aplinka keitėsi.
- Trisdešimt trečiasis langelis atvedė tave į dykumą. Čia baisiai karšta, plieskia saulė. O tu neturi vandens nei lašelio. Atsiradai čia iš viso be jokių daiktų.
Kažkur ne taip ir toli yra miestelis. Visai mažytis ir ten tu galėtum gauti vandens. Bet tu nežinai kur tiksliai jis yra. Ir beieškodamas jo tu gali visai pasiklysti.
Tu turi dar vieną išeitį. Geresnę nei miestelio paieškos. Visai arti yra šulinys. Paieškok jo. Gal surasi.
Šulinys gilus, jame telkšo tau taip reikalingas vanduo. Bet tu negali jo pasiekti. Nėra jokio kibiro. Bet yra grandinė ir kablys, ant kurio galėtum užkabinti kibirą ir pasemti vandens. Taip pat prie šulinio padėta vaikiška knygelė su paveikslėliais. Pavartyk knygelę. Gal ten aptiksi kibirą ir indelių, kuriuose galėsi neštis vandens. Pasinaudok paveikslinia transfigūracija ir gauk šiuos daiktus iš paveikslėlių. Kai gausi vandens sugrįši į klasę.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 dienas sukūrė Auris Senkleris »
Visko bijote kaip mirtingi, visko trokštate kaip nemirtingi. (Seneka)

2010.10.30. Tik šiandien supratau kokie mes, broliai lietuviai, menininkai - turime meno gyslelę kapų daržininkystei.

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • I kursas
  • *
  • 94
  • Taškai: 514
  Vega ištarusi burtažodį atsidūrė tiesiog plyname lauke. Jame nebuvo visiškai nieko. Kam profesoriui mane siųsti į tiesiog plyną lauką? Visiškai nelogiška. Kam tada visas tas žaidimas? Pagalvojo varniukė, nes visiškai nesuorato kodėl atsidūrė tiesiog plyname lauke. Taip bemąstant ji išgirdo balsą, kuris, rodos, sklido iš visur. Iš pradžių Vega manė, kad jis sklinda iš dešinės pusės, nes labiau girdėjo dešine ausimi. Bet kai pažvelgė ten nieko nepamatė. Paskur tas pats nutiko ir su kaire puse, o paskui atrodė, kad tas balsas sklinda iš po žemių. O dar paskui - iš dangaus. Greitai visa tai susimaišė ir varniukė nebesuprato iš kur galėtų sklisti tas balsas. Bet viena buvo aišku: tai vyriškas balsas. Varniukei jo besiklausant kažkokiu būdu pasikeitė aplinka, o tai švelniai tariant nustebino. Vega atsidūrė kažkokiame labirinte, kuris aiškiai buvo po žeme. Mane jau susiruošė gyvą palaidot? Su šiokia tokia panika galvojo varniukė, bet greitai prisiminė, kad transfigūracijos profesorius to tikrai nepadarytų. Jis niekam nepadarytų nieko blogo. Pagalvojo rudaakė ir ji tuo išties tikėjo. Kitaip ir būti negali. Dar pridėjo mintyse varniukė ir pasileido vienu iš painaus labirinto koridorių. Iš pradžių eidama ji nieko nematė, o tai jai pasirodė keista. Juk turėtų kas nors būti, ar ne? Ar aš tiesiog vaikščiosiu šiuo painiu labirintu? Aš niekada nesugebėsiu rasti jo pabaigos. Tai yra visiška tiesa. Tai kaip aš grįšiu į klasę? Galvojo varniukė ir toliau ėjo labirintu, kuris ją kiek baugino, nes rudaakė žinojo, kad čia gali sutikti įvairaus plauko būtybių.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Neprisijungęs Rensa Cavallon

  • I kursas
  • *
  • 30
  • Taškai: 146
Rensa atėjo jau į ketvirtąją transfigūracijos pamoką. Šios pamokos varniukei patiko. Jai jose tiesiog visada atrodydavo įdomu. Be to transfigūracija - gana tikslus mokslas. O tai varniukei patiko. Jai buvo svarbu, kad viskas visada būtų tikslu. Į pamoką atėjo kartu su trimis mergaitėmis iš Varno Nago. Sakura, Nelanna ir Vega. Cavallon pavardės nešiotoja džiaugėsi, kad turi draugių su kuriomis galėdavo eiti į pamoką. Net tada kai užduotys būdavo invidualios. Juk visada būdvo smagu pamatyti draugių emocijas kai jos atlikdavo kokią užduotį, kurioje turėdavo ką nors padaryti kerais sukurtoje erdvėje arba būdavo kur nors nukeliamos. Juk jų nematydavo, bet visada smagu pamatyti jų emocijas bei įspūdžius. Ji mėgdavo draugiją. Bent jau anksčiau. Rensai buvo gera tarp draugų. Išgirdusi pamokos užduotį ji nusišypsojo. Jai patikdavo užduotys per kurias reikėdavo kur nors nusikelti. Jos būdavo įdomios, keistos, kartais net pavojingos, bet visada būdavo smagios. Visada. Ir tai džiugino oranžinių plaukų savininkę. Ji pasiėmė kauliuką iš dėžutės ir gerai jį pakratė. Tada ant jo pamatė skaičių 1. Varniukė žengė tą vieną žingsnį į priekį taip atsidurdama ant pirmo laukelio.
- Infermento, - tarė ji.

Iš pradžių tematei plyną lauką. Bet greit išgirdai iš kažkur sklindantį balsą. Ir jam kalbant tavo aplinka keitėsi.
- Pirmasis langelis atvedė tave į mišką. Gražų, saulėtą, kupiną gyvybės. Atėjai čia uogauti, tik keista, kad nepasiėmei krepšelio ar jokio indo uogoms susidėti. Dar neįprasčiau, kad čia pat ant samanų guli knyga su paveikslėliais. Pavartyk ją ir susirask tau reikalingą paveikslėlį. Ir pabandyk ištransfigūruoti tau reikalingą daiktą. Tada sugrįši į klasę.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 dienas sukūrė Auris Senkleris »

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • III kursas
  • *
  • 114
  • Taškai: 545
Ištarus burtažodį, klasė išnyko. Akimirką aplink Nelanną nieko nebuvo, tik plynas laukas. Tačiau netrukus link jos atskriejo balsas, o jam kalbant aplinka keitėsi. Iš pradžių atsirado sienos, vėliau kažkas panašaus į prekystalį, daiktų prikrautos lentynos palei sienas, ant žemės sustatyti įvairiausi daiktai. Apsidairiusi varniukė stebėjo, kaip lentynos pildėsi įdomiais daiktais, kurie traukė akį. Įspūdingai išraižytame stove buvo išrikiuotos vaikiško dydžio šluotos, ant prekystalio gulėjo žaislinės lazdelės, lentynose pūpsojo įvairiausi galvosūkiai ir smagios smulkmenėlės, daugiausiai skirtos kambariui dekoruoti ar pasirodyti prieš draugus. Palei lubas kabojo violetinės spalvos su auksiniais kraštais juostos, tarsi vaizduojančios besišypsantį dangų, ir gelsvai žybsinčios lemputės.
Nelanna stovėjo už prekystalio ir pažvelgė žemyn norėdama pažiūrėti, kaip atrodo. Ji buvo apsirengusi skaisčiai violetine mantija, tarsi priderinta prie dekoracijų, ant krūtinės buvo prisegtas ženkliukas su kažkokiu logotipu. Tikriausiai esu šios vietos pardavėja, pagalvojo mergaitė. Ji nespėjo apsidairyti ir susipažinti su parduotuvėje parduodamais daiktais, kai atsivėrė durys ir įėjo maždaug penkių metų mergaitė. Ši atrodė liūdna, tarsi ką tik būtų verkusi.