[Matthew Turner]

Pavasaris. Tas laikas, kai Matthew Turner žino į Hogvartsą daugiau niekada negrįšiantis. Ir kartu žino, kad netrukus ateis ruduo, kada jis vis tiek kažkokiu būdu atsiras prakeiktame šiltnamyje. Taigi geriau apie tai negalvoti. Ne, reikia tik iškęsti paskutinę mokslo metų pamoką, tada bus galima atšvęsti. Su taure vyno rankoje, žinoma.
Šiltnamis buvo visiškai tuščias. Atrodė, kad iš jo išnyko visi augalai. Ar tai buvo mokinių darbas? Kad ir kaip norėjosi juos kaltinti, šį kartą buvo ne taip. Matthew pamokai buvo paruošęs itin mielą augaliuką, kuris visiems labai patiks. Taip patiks, kad profesoriaus veide netgi atsirado šypsena.
Mokinius į šiltnamį jis leido po vieną ir griežtai prisakė stotis į pažymėtas vietas. Reikėjo, kad pamoka bent prasidėtų normaliai. O po to… Na, jeigu ką, jis tiesiog išeis ir pamirš, kad lankėsi šitame šiltnamyje.
- Sveiki, - pratarė stovėdamas tarpduryje. - Šiandien turime paskutinę herbologijos pamoką šiais mokslo metais. - Ir mano gyvenime mintyse pridūrė. - Kalbėsime apie varlialiežuves liandas. Jos taip vadinamos dėl to, kad turi stiebus, kurie, kaip ir varlės liežuvis, sugeba staigiai pailgėti. Augalas tą padaro tada, kai du žmonės atsiduria arti vienas kito. Liandos nuomone, tai yra pavojus, tad skubiai užpuola arti esančius žmones. Pažvelgę aukštyn galite matyti šiuos augalus. Kol esate toli vienas nuo kito, tol jie žalos nepadarys, tačiau vos tik priartėsite prie kito mokinio, jos puls. Labiausiai mėgsta pulti riešus ir kulkšnis. Nesiginant gali suspausti taip, kad plaštaka ar pėda yra nupjaunama. Geriausias būdas apsiginti - diffindo kerai arba peilis. Jeigu ne tik atsidursite arti kito mokinio, bet dar ir apsikabinsite, augalas visiškai išprotės ir pradės savo stiebais talžyti visą jūsų kūną. Jeigu taip nutiktų, geriausia naudoti immobulus kerus. Jūsų pamokos darbas yra prieiti prie kito mokinio ir tuomet apsiginti nuo jus puolančio augalo. Stenkitės, kad jūsų nepaliestų, nes skausmas bus toks stiprus, kad pamiršite, ką reikia daryti. Galite pradėti.

[Į šiltnamį įeinate po vieną - čia tegul jūsų veikėjai paklauso Matthew, nes kitaip negalėtų prasidėti pamoka. Kai tik įeinate, jis atrodo visiškai tuščias (nebent veikėjas pakelia galvą). Visa kita parašyta poste. Jeigu visą pamoką vaikščiosite toli nuo kitų mokinių (t.y. augalas jūsų nepuls), maksimalaus įvertinimo negausite. Bent trys praktikos postai, pamoka iki 08-13 vakaro. Jeigu kas neaišku, klauskite (geriausia į DC arba į Dafydd personažą). Jeigu reikia mano posto, praneškite, tik palikite laiko parašyti.

[Alrisa Fuentes]

Ir vėl kažkoks pasityčiojimas. Negana to, kad į mokinių galvas per prievartą yra kišama bevertė informacija, su jais elgiamasi kaip su  lėlėmis. Alrisai labai nepatiko būti taip arti to smirdžiaus profesoriaus, bet į šiltnamį buvo galima patekti tik taip. Būtent visa šita neįprasta sistema leido suprasti, kad pamoka bus iš tiesų pavojinga. Tokia mintis ėmė taip kaitinti kraują, kad klastuolė net užmiršo, jog viskam čia vadovauja tas nupiepėlis Matthew.
Blogiausia pamokos dalis - teorijos aiškinimas - visai neprailgo, tad šeštakursė tuo itin džiaugėsi. Nuotaika stebuklingai pasitaisė. Alrisa be galo troško pagąsdinti keletą pirmakursių arba netgi Elliw, kurios čia, deja, nesimatė. Tačiau prieš imantis veiksmų būtinai reikėjo pasistiprinti: ji išsitraukė dėžutę su sumuštiniais ir pradėjo čiaumoti. Per patalpą nusirito palaimingas mykimas bei čepsėjimo garsas.

[Dori Mendel]

Dori į herbologijos pamoką atėjo su dviem mylimais žmonėmis - Meg ir Alanu. Dabar ji kartu su Meg galės apkalbinėti tą grybą, o Alanas neturėtų imti pamokslauti. Juk jis žino, kad nors trečiame kurse Matthew ir daug merginai padėjo, tačiau po to su ja nutraukė ryšius šaltai ir negailestingai.
Pamoka, rodėsi, bus neįprasta. Stovėdama savo vietoje tamsiaplaukė prisimerkusi žiūrėjo į herbologą. Prisiminė pirmąją pamoką ketvirtame kurse, ak, kaip jai buvo gera ir vėl pamačius profesorių, sužinojus, kad jis vis dėlto neišėjo iš darbo, kaip kad sakė išeisiąs! Ar rugsėjį mergina ir vėl vilsis, kad profesorius sugrįš? Žinoma, jis grįš, kitaip ir būti negali, o kur gi jis dėsis? Tačiau dabar jau Dori jautė, kad jai tai ne taip svarbu. Šis jausmas džiugino.
- Nesąmonė, - pavartė akis ir pažvelgė į Meg bei Alaną profesoriui papasakojus apie užduotį. - Juk čia herbologija, o ne apsigynimas nuo juodosios magijos, - kalbėjo. - O ką jis darys, kai kam nors prireiks pagalbos? - jau tyliau paklausė. - Švaistysis peiliu? Ar išsitrauks lazdelę? - prunkštelėjo. - Nesu nusiteikusi daryti šitos nesąmonės, - paskelbė. - Judu galite bandyti, bet aš neketinu.
Tačiau vis dėlto Dori kaip ir pradėjo įgyvendinti pamokos užduotį. Apie tai net negalvodama, bet pradėjo. Netrukus ji atsidūrė šalia kitos mokinės. Ją puolė. Kodėl? Todėl, kad toji Fuentes ėmė ėsti. Ir priminė Dori tą dieną, kuomet ji, karvė paskutinė, nugvelbė pyragėlį tiesiai Mendel iš panosės. Tą, kurį ketino suvalgyti Dori. Ir dabar pamačius tą bjaurybę, besimėgaujančią maistu, mokinę suėmė didžiausias pyktis.
- Nagi, susiruošei pasmaguriauti, kvaiša?! - rėkė prie Alrisos prišokusi Dori.
Penktakursė bandė priešės valgomą sumuštinį įtrinti jai į veidą, kumščiavosi ir spardėsi. Tačiau netrukus riešą suspaudė tas nenormalus augalas ir ėmė trukdyti klastuolėms muštis.
- Diffindo! - greitai mostelėjo burtų lazdele Dori ir išsilaisvino nuo to parazito.
Galiausiai augalas puolė talžyti bet kur. Ar jis Dori ir Alrisos muštynes laikė apsikabinimu?
- Immobulus! - sušuko paauglė.
Pora stiebų aprimo, bet kiti jau buvo pakeliui.
- Atleisk, Alanai! - suriko Dori metusi į draugą trumpą žvilgsnį ir tuo pačiu metu bandydama daužyti Alrisos galvą.
Vylėsi, kad grifas nesupyks ant merginos už šitą spektaklį, bet juk su Alrisa Mendel turėjo nesuvestų sąskaitų. Tas skanėstas tada saloje, jis buvo mano.

[Alanas Senkleris]

Tai, kad Matthew nori pribaigti į šiltnamį einančius mokinius jau buvo nutarta rudenį. Dabar Alanas tai savo galvoje tik patvirtino. O jei pirmakursiai nemokės tų kerų? Kas tada? Klausė mokytojo mintyse.
Čia pat stovėjo Dori ir jos draugė. Su kuria jis niekada taip ir nesusipažino.
- Aš irgi nelabai norėčiau šį kartą dirbti. Gal reiktų eiti į lauką? - Garsiai svarstė. Bet tada viskas taip greitai pasikeitė. Kaip tikriausiai gali vykti tik herbologijos pamokoje.
- Vardan dievo meilės, ką tu darai po galais? - Alanas stryktelėjo ten kur stovėjo Alrisa. O ją tiesiog užsipuolė Dori.
- Liaukis. Ko tu lendi prie jos? - Piktinosi. Niekada nesutarė su Alrisa. Bet dabar tiesiog negalėjo suprasti ką išdarinėja Dori. Kai atsistojo tarp jų augalai pradėjo dar labiau tiesti stiebus ir vyniotis.
- Ak po galais... Diffindo. - Bandė jų nusikratyti. Kažkoks prakeikimas. Tų stiebų stiebėsi atrodė tik daugiau ir keli pradėjo vynioti jam rankas. Bet jų Alanas irgi sėkmingai nusikratė.
- Tu vieną dieną mane pribaigsi. Einam iš čia. - Bandė nusitemti Dori. Blogiausia, kad kiekvienas kontaktas su kitu žmogumi tik didino augalų siautėjimą. Ir tai kėlė problemų nutempti Dori šalin.

[Sakura Levins]

Sakurai stipriai daužėsi širdis. Žinoma, ji suprato, kad augalai gali būti pavojingi. Kad jie ginasi. Tai natūrali jų būsena, ar ne? Atsakas į žmogų. Tačiau vis dėlto merginai buvo maloniau praeitais metais, kai per herbologiją jie daugiausiai patys ką nors augindavo. Šiais metais teko susidurti su nemažai pavojų: labirintas mokslo metų pradžioje, išsilaisvinimas iš saldžiosios piktgėlės mokslo metų viduryje, na, o dabar, paskutinę pamoką šiame kurse, kai šviesiaplaukė tikėjosi, pavyzdžiui, ką nors paravėti, mokiniai turės gintis nuo dar vieno augalo. Šį kartą - nuo varlialiežuvės liandos. Starzdanė pažvelgė aukštyn ir stebėjo augalą besiklausydama profesoriaus instrukcijų dėl užduoties.
- Ar tu prie manęs prieisi? - paklausė Sakura Nelannos, su kuria šiandien ir atėjo į herbologijos pamoką.
Mėlynakė stipriai sugniaužė savo burtų lazdelę.

[Meghan Natali Pritz]

Ir koks velnias atnešė Meghan į šiltnamį?
Gerai, gal ir negražu geriausią draugę pravardžiuoti velniu, tačiau rudaplaukės kantrybė pastarosiomis dienomis buvo plauko plonumo ir stiklo trapumo, tad jai atleistina (greičiausiai). Šiaip ar taip, tik Dori dėka švilpiukė dabar stovėjo šiltnamyje su ja ir jos draugu, su kuriuo asmeniškai taip niekada ir nekalbėjo. Iš atminties kažkaip ištraukusi jo vardą (Alanas, ar ne?) linktelėjo jam ir sutelkė dėmesį į profesorių Grybą. Tiksliau, į keršto planą jam už ankstesnę pamoką. Ir jei po tos pamokos Meghan būtų pasitenkinusi paprasta išdaiga, pavyzdžiui, išdaužtu stiklu, nuo to laiko mergina ne juokais pasikeitė. Ne išvaizda, tačiau vidumi. Po to, kas nutiko su Sakura, švilpiukė vis rečiau šypsojosi ar juokėsi. Tą lemtingą dieną Meg buvo nugrūsta į tolimiausią kampą, o Meghan ėmėsi valdymo.
Kažkokiu nežemišku būdu rudaplaukė išgirdo šiek tiek informacijos apie tuos augalus, (kad ir koks jų pavadinimas.) Tačiau merginai dar nespėjus padoraus keršto plano, Dori sugebėjo prisidirbti. Akivaizdžiai nesivadovaudama savo protu, ji prilėkė prie kažkokios klastuolės, dėl ko tas kažkoks augalas (Meghan tikrai neketino įsiminti pavadinimo. Jau ir taip žinojo, kad iš herbologijos VML gaus T) užpuolė jas abi. Alanas (juk jis Alanas? švilpiukė mintyse užsistatė priminimą pasiklausti Dori to vaikinuko vardo) pripuolė prie Dori ir pabandė ištempti ją iš augalų veikiamos zonos, tačiau, kadangi jie buvo kartu ir labai arti vienas kito, tai skatino tą prakeiktą augalą tik dar labiau siautėti. Atsidususi Meghan užvertė akis. Artimas ryšis su Dori (vis dėlto, jos draugavo nuo pirmo kurso ir šiuo metu klastuolė drąsiai galėjo vadintis vienintele rudaplaukės drauge) neleido tiesiog stovėti ir žiūrėti.
Išsitraukusi lazdelę švilpiukė puolė prie Dori ir Alano, tačiau apie jos kulkšnį kaip mat apsivijo augalas. Meghan nusikeikė (per visą šiltnamį ir visai nederamais pamokoje žodžiais).
- Diffindo.
Išsilaisvinusi rudaplaukė ryžtingai patraukė prie savo draugės.
- Padėk jai atsistot ir atsitrauk, - suriko Alanui. - Aš jus pridengsiu.
Nelaukdama atsakymo Meghan ėmėsi atmušinėti augalų atakas, neleisdama jiems paliesti Dori ir Alano, kad jie turėtų kiek laiko atsitraukti vienas nuo kito saugiu atstumu.

[Alrisa Fuentes]

Vos tik pirmas kąsnis buvo nugurktas, pasirodė persona, kurią Alrisa jau buvo spėjusi ištrinti iš atminties. Bet kai tik tas karvės snukis pasirodė akiratyje, ji iš karto prisiminė, ką reikia daryti. Deja, tuo metu rankose laikytas sumuštinis tapo nelaiminga auka - buvo bandoma visaip jį išniekinti. Klastuolei, ką tik besimėgavusiai maistu, buvo sunku susigaudyti aplinkoje, todėl batonas netrukus įsispaudė į skruostą, o kojos ūmai pajuto skaudžius spyrius. Tai ji taip tyčiojasi?! Supyko mergina, kraujui pamažu užverdant gyslose. Tarsi iš ramios karvės virstų koviniu buliumi. Tiesa, savo jėgas pirmiausiai reikėjo įrodyti kaunantis su tuo varliakoju (ar kaip ten jis) augalu, kuris kaip tyčia lindo prie jų. Kojas beregint apsivyniojo lianos, sulig kiekviena sekunde veržiančios vis stipriau.
-Aaaah! - sukliko Alrisa ir lazdele nupjovė žaliuosius pančius. Jai buvo gana - suvaržymų, šlykščių įžeidinėjimų bei bjaurių žmonių, iš kurių vienas kaip tik stovėjo šalia. Nors gal visi trys.
Jau seniai praėjo tas momentas, kai klastuolei bent kiek rūpėjo, ką puola, tad sumuštinio likučiai nuskriejo tiesiai kažkokiai švilpei, išlindusiai priešais tą karvę. Tapo aišku, kad kiti tu iš baimės jau ėmė trauktis tolyn, bet juodaplaukė neketino paleisti grobio. Žvilgsnyje žybtelėjo kažin kas laukinio:
-Incarcerous! Ko jūs bėgat, skystablauzdžiai? - šeštakursė tikėjosi vienu šūviu nukauti tris zuikius. Ji buvo taip susitelkusi, kad net nepastebėjo vienos lianos, besivyniojančios aplink kaklą.

[Vega Dellal]

  Vega atėjo į trečiąją herbologijos pamoką. Į ją atėjo viena, o tą darydavo labai retai. Bet šiandien ji norėjo į pamoką ateiti viena, todėl tą ir padarė. Atėjusi į šiltnamį matė, kad jame nebuvo jokių augalų, o tai tikrai atrodė keista. Išgirdusi pamokos temą varniukė visiškai nesuprato kaip pamoka gali būti apie augalus, bet jų šilnamyje nėra. Greitai ji išgirdo profesorių sakant, kad pažvelgę į viršų pamatysite augalus ir varniukė pakėlė galvą. Ir išties pamatė gana keistai atrodančius augalus. Puls? Mus puls? Su šiokia tokia panika pagalvojo rudaakė. Ji neturėjo jokio noro gintis nuo augalų, kurie galėjo padaryti taip, kad tektų atsisakyti kokios galūnės. Kodėl profesorius visada sugalvoja tokias sudėtingas temas? Ar jis nebijo, kad mokiniai gali susižeisti? Na, kartais gerai, kad nėra komfortiška, bet tikrai ne visada. Pagalvojo pirmakursė.

[Dori Mendel]

Aišku, kad Alanas pradėjo kištis ir pamokslauti. Jis ėmė skirti merginas ir bandė Dori nusitempti tolyn.
- Ne! Ne! Alanai, paleisk! - sušuko Dori. - Netrukdyk! - išsilaisvino. - Alrisa yra bjaurybė, juk tu žinai tai! Atleisk, aš turiu ją pastatyti į vietą! - pabandė Alaną nustumti tolyn, tačiau tai tik apsunkino situaciją: varlialiežuvės liandos dar labiau puolė.
Netrukus įvykių sukūryje atsirado ir Meg. Kokius turiu nuostabius draugus, mintyse pagalvojo Mendel. Nepalieka manęs vienos, net neleidžia man sulupti Alrisos, ironiška gaidele galvoje užbaigė mintį. Dori žinojo, kad abu draugai norėjo gero. Alanas tikriausiai, kad pamoka praeitų be muštynių ir kad nenukentėtų niekas, nei Dori, nei Alrisa, o Meg turbūt tiesiog nenorėjo, kad draugė susižeistų.
Klastuolė jautė pasitenkinimą, nes jai pavyko sutrinti tą sumuštinį Fuentes į veidą, o spyriai taip pat buvo sėkmingi. Bet pasitenkinimas truko neilgai, nes netrukus į Mendel pataikė kerai. Penkiolikmetei iš rankų iškrito lazdelė, ji pakilo į orą ir pajuto, kad yra suveržta grandinėmis. Sukliko, o tuo pačiu metu augalas ją emė stipriai talžyti, tačiau apsiginti nebuvo kaip.

[Alanas Senkleris]

- Kokią dar vietą? Ji prie tavęs net nesikabinėjo. - Toliau bandė kažką įrodinėti Alanas. Augalai dabar tiesiog šėlte šėlo. Gal juos sunervino tai, kad čia susispietė tiek žmonių. Nes Dori draugė irgi atsirado šalia norėdama padėti. Ir dėl to Alanas buvo jai tikrai dėkingas. Kad bando padėti ištraukti iš čia Dori.
- Alrisa, raminkis. Gal visai išsikraustei iš proto? - Pasakė jai tada, kai Klastuolė paleido surišamuosius kerus. Ką ji nemato, kad bandau iškrapštyti iš čia Dori? Negali pabūti ramiai. Bent jau šitokių beprotiškų augalų pilnoj vietoj.
Kažkokiu būdu jis išvengė virvių. Kita vertus Alaną puldinėjo stiebai ir teko vis nuo jų atsimušinėti.
- Diffindo. Diffindo. - Šį kartą kerai jau buvo skirti surištai ir negalinčiai gintis Dori. Viskas pasidarė taip chaotiška, kad jis jau nieko daugiau negalėjo padaryti. O temptis Dori nebenorėjo.
- Relasio. Relasio. - Pratarė taikydamas tiek į Dori, tiek į Megės, o gal Meghan pusę. Dabar neprisiminė koks tiksliai jos vardas. Norėjo jas tiesiog nublokšti nuo vietos, kurioje siautėjo augalai į tolimesnę ir ne tokią pavojingą.
Tada vaikinas pastebėjo, kad Alrisos popieriai prastoki. jautė, kad apie kojas vėl vyniojasi augalai. Bet jos padėtis buvo blogesnė. Juk merginai veržė kaklą.
- Diffindo. - Pasakė norėdamas nukirsti tą stiebą. Per tą laiką jo paties padėtis tapo nelabai kokia. Alanas atsidūrė stiebų kokone ir nebespėjo nuo jų atsikirtinėti. Vienu momentu vos nepametė lazdelės.

[Nelanna Light]

Sulaukusi savo eilės, Nelanna nedrąsiai įėjo į šiltnamį. Prigąsdinta profesoriaus ji bijojo net pajudėti į tą pusę, kurioje jau buvo mokinių. Mergaitė akimis susirado Sakurą ir pamažu, vis žvalgydamasi į šonus, priėjo prie draugės. Nelanna nesijautė drąsiai pamokoje, kurioje augalai gali užpulti, nes turėjo pasikliauti tik pati savimi. Arba draugais. Profesoriaus Turner reputacija jai buvo gerai žinoma, taip pat, kaip ir jo įgūdžiai kerėti. O jei tiksliau, tai šių įgūdžių nebuvimas. Tad jei augalas ją užpuls, profesorius tikrai jos neišgelbės.
- Ateinu pas tave, Sakura! - sušuko Nelanna ir dar per porą metrų priartėjo prie draugės. - Aš čia toliau pastovėsiu, tai kai tu būsi pasiruošusi, galėsim sumažinti atstumą tarp mūsų ir suerzinti augalą. Tik gal nebandykim apsikabinti? Gal užteks tik paprastų augalo judesių? Kad ir kokie jie būtų...
Mergaitė pažvelgė į šiltnamio viršų, kur buvo įsitaisę baisieji augalai. Ji taip buvo sutelkusi dėmesį į Sakurą ir pastangas išvengti kitų mokinių, kad nematė, kas vyko kitame šiltnamio šone, kuriame augalai jau gerokai buvo aptalžę kitus.

[Gruodė Rimeikaitė]

Gruodė stovėdama be galo ramiai ir nejudriai jautėsi sunerimusi. Lyg čia bet kada galėtų sprogti bomba. Mergaitę užvaldė prisiminimas kaip skendo sulčių kupiname augalo žiede. O ir šiaip herbologija buvo labai nesėkminga pamoka. Antrakursė nusprendė nejudėti iš vietos. Nors juk reikėjo daryti atvirkščiai. Ne. Ji nebuvo tokia išprotėjusi, kad bandytų lįsti prie augalų.
Tik tai nebuvo įmanoma. Nes mokiniai pradėjo kelti tų augalų pyktį. Ir Gruodė visai netyčia pakliuvo kur nereikėjo. Kažkoks paklydėlis stiebas pradėjo vynioti jai kojas. Gruodei kaip visada tokiais stresiniais momentais iš galvos išdulkėjo visi burtažodžiai. Ji tik galvojo, kad kas nors turi dabar ją iš čia ištraukti. Mergaitė bandė spurdėti, bet iš to nebuvo naudos. Tada pamatė pažįstamą iš Varno Nago ir nepajuto, kaip pradėjo jos šauktis.
- Vega, Vega, padėk man!

[Meghan Natali Pritz]

Šiltnamis (jau nebe pirmą kartą) virto chaosu. Gal neverta stebėtis, juk jame buvo Meghan, o paskui ją ir sekė visa netvarka bei chaosas.
Tačiau dabar chaoso priežastis nebuvo tokia svarbi. Svarbiau buvo išgyventi ir nebūti prismaugtai. Atmušinėdama augalo atakas Meghan miglotai suvokė, kad klastuolė (rudaplaukė iš atminties ištraukė Alrisos vardą, tačiau nebuvo tikra, kad jis teisingas) pataikė kerais į Dori ir dabar pastaroji buvo surišta, taip pat suprato, kad Alanas labai neblogai gynė Dori ir save, o dar ir porą augalų atmušė ir nuo jos, Meghan. Gal jis visai ir neblogas, švaistydamasi kerais (ir plaukais) pagalvojo rudaplaukė.
Tęsiant kovą merginos veidą pasiekė sumuštinio likučiai. Iš visų įmanomų daiktų. Švilpiukė buvo visiškai tikra, kad juos paleido Alrisa-Ar-Koks-Ten-Jos-Vardas. Rudaplaukė sugriežė dantimis ir nutaikė į ją lazdelę.
- Stupefy!
Nebuvo laiko pamatyti, ar kerai pataikė (jei ir ne, ne toks didelis nuostolis, mat klastuolės kaklą jau ir taip veržė augalas), nes apie Meghan kulkšnis ėmė veržti bjaurybės augalo ataugos.
- Diffindo! Diffindo! Ah, velniop visa tai. - įniršusi mergina įsikišo lazdelę į kišenę ir išsitraukė durklą. - Va dabar mes kalbamės - žiauri šypsena iškreipė jos lūpas.
Su nauju įsiūčiu rudaplaukė ėmėsi kapoti augalą, o kai kelioms sekundėms išsilaisvino pati, pripuolė prie Dori ir ėmėsi padėti jai.
- Tai, ką padarei, buvo beprotiška ir neapgalvota, - suriko draugei. - Bet aš su tavim, tik pasakyk, kokiu lygiu nori sužaloti tąją Alrisą ar kaip ji ten!
Persimetusi durklą į kairę ranką (tai problemų visai nesukėlė, švilpiukė buvo išmokusi ginklą valdyti abejomis rankomis), į dešinę vėl paėmė lazdelę ir pasiuntė kerus į prie Alano kojų vinguriuojantį augalą. Šis beprotnamis jau baigė įgrysti, o, be to, Meghan dar turėjo sugalvoti būdą, kaip atkeršyti profesoriui Grybui. Šį kartą lengvo chaosiuko šiltnamyje nepakaks.

[Sakura Levins]

Sakura matė, kad ir Nelanna netryško džiaugsmu prieš atliekant šią užduotį. Penktakursei atrodė, kad draugė bijo. O kaip nebijoti?
Sakura prisiminė, kaip mokslo metų pradžioje kartu su Nelanna ėjo labirintu. Galbūt ten pavojus net buvo didesnis nei šiandien, bet mokinės nežinojo, ką sutiks eidamos. O dabar pačios privalės žengti sąmoningą žingsnį, po kurio jas augalas bandys spausti ar net talžyti.
- Gerai, apsikabinti nebandykime! - sutiko su drauge, kuri jau artėjo strazdanės link.
Mėlynakė giliai įkvėpė ir tiesiog nuėjo prie bendrakoledžės. Nespėjus nieko pasakyti ar padaryti varlialiežuvė lianda prailgino savo stiebą ir ėmė spausti kairįjį varnanagės riešą.
- Ai! - suspigo Sakura. - Diffindo! Diffindo! - šaukė ji, tačiau nukirsti augalo nepavyko.
Kitas stiebas apsivijo dešinę merginos ranką. Abi rankas skaudėjo, jos ėmė tirpti ir šviesiaplaukė netyčia paleido burtų lazdelę, ji nukrito ant žemės.
- O ne! - sušuko.

[Rensa]

  Rensa atėjo jau į trečiąją herbologijos pamoką. Jai augalai patiko. Varniukė jausdavo ramybę būdama šalia jų. Oranžinių plaukų savininkei patiko visokie augalai. Ir maži, ir dideli, ir nepavojingi, ir pavojingi. Tačiau šiandien įėjusi į šiltnamį ji nepamatė nei vieno augalo. Kaip gali būti herbologija be augalų? Ir dar šiltnamyje? Tai visiškai kertasi su paprasčiausia logika. Pagalvojo Cavallon pavardės nešiotoja. Tada apsidairė norėdama sužinoti ar nėra kokio pasislėpusio augaliuko. Pakėlusi galvą aukštyn ji pamatė keistai atrodančius augalus. Tokių augalų ji dar nebuvo mačiusi. Žinoma iš profesorių visko galima tikėtis. Pagalvojo varniukė prisiminusi trečiąją nuodų ir vaistų pamoką. Bet varniukė priėjo prie išvados, kad toje nuodų ir vaistų pamokoje transfigūracijos profesorius tą darė ne savo noru. Vis dėlto herbologijos profesorius jai atrodė kiek normalesnis nei kokia Clarke. Nors jis gėrė, žinoma. Pažvelgusi į jį ir išgirdusi ką reikės daryti nusprendė, kad profesorius Turner šiandien visiškai negėrė. Tai pradžiugino varniukę, nes ji žinojo, kad alkoholio vartojimas tėra tik sveikatos gadinimas. Na, buvo galimybė, kad profesorius išgėrė tiek mažai, kad to nesimatė, tačiau varniukė greitai atmetė įią galimybę. Bet pamokos užduotis jai pasirodė įdomi.