0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • VII kursas
  • *
  • 323
  • Taškai: 26
  • Baigę aukštąjį mokslą, apvalūs kvailiai tampa daugiakampiais.
Vega labai džiaugėsi, kad išsitraukė Nelanną, nes tikrai norėjo pamatyti draugės atsiminimą. Ji išgėrė eliksyrą ir atsidūrė prie kažkokių kalnų, kurie, rodos, buvo niekuo neypatingi, bet Vegai vis tiek labai gražūs. Ji suprato, kad  viską mato Nelannos akimis. Ji tuo džiaugėsi, nes taip galėjo viską dar geriau suprasti. Prie jos buvo keli žmonės. Vienas iš jų buvo stebėtinai panašus į Nalanną. Iš to rudaakė suprato, kad tai yra draugės tėtis. Kiti vyrai kažką būrė. Po kiek laiko tiesiog kalne lyg iš niekur išdygo durys. Dabar aš jau viską mačiau. Pagalvojo Vega labai tuo stebėdamasi. Kai varniukė įėjo pro tas duris pamatė kažkokius laiptus, kurie, regis, buvo begaliniai. Nulipusi jais ji pamatė salę, kuri buvo pilna įvairių puodynių ir kitokių keistų daiktų. Nuo jų tiesiog sklido magija. Iš to rudaakė suprato, kad greičiausiai tai užkeikti daiktai ir juos reikės atkerėti. Deja, bet tuo metu pirmakursė grįžo į klasę. Turbūt čia ir baigėsi Nelannos atsiminimas. Vegai jis patiko. Buvo įdomu pamatyti tą pastatą, kuris galima buvo kokia nors šventykla. Varniukė taip manė todėl, nes jos dizainas buvo panašus į šventyklų. Laiptai, salė pilna keistų daiktų. Tai buvo labai panašu į senovines šventyklas. Rudaakė nusprendė po pamokos apie tai paklausinėti Nelannos, nes Vegai tikrai patiko jos prisiminimas, tačiaud dabar to daryti nenorėjo, nes žinojo, kad dėl to bus aprėkta ir greičiausiai prarastų taškų. O to rudaakė tikrai nenorėjo. Varniukė bijojo šios profesorės. Paskui išgirdo Sakuros klausimą, kuris buvo skirtas profesorei.
- Ką tu darai? Juk žinai kaip ji sureaguos, - labai labai tyliai, kas girdėtų tik Sakura tarė mergaitė, nes norėjo apsaugoti draugę. Ji buvo mačiusi ką už išdaigas profesorė padaro mokiniams. Už klausimus dažniausiai tik aprėkdavo, tačiau tai būdavo paprasti klausimai apie pamoką, o šį kartą Sakura uždavė tikrai ne tokį ir nekaltą klausimą.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Rensa

   Rensa pasiėmusi kitos varniukės eliksyrą ir jį išgėrusi laukė kol atsidurs jos prisiminime. Ilgai laukti nereikėjo. Po kelių sekundžių oranžinių plaukų savininkė atsidūrė miške. Ji niekur nematė tos mergaitės, kurios eliksyrą išgėrė, todėl suprato, kad ji viską mato jos akimis. Ji pamatė vyrą, kuris buvo stebėtinai panašus į tą mergaitę. Rensa žinojo jos vardą ir kaip ji atrodo, tačiau daugiau apie ją nieko nenutuokė. Iš to stulbinamo panašumo oranžinių plaukų savininkė suprato, kad tai jos tėtis. Jis kažką rinko. Gerai įsižiūrėjusi varniukė suprato, kad jis rinko grybus. Rensa taip pat pradėjo ieškoti grybų, tačiau vetoj grybų rasdavo tik ežiukus. Vieną, kitą, trečią. Ji stengėsi rasti grybų, tačiau vietoj jų rasdavo ežiukus. Jie buvo labai mieli. Vieną iš jų Cavallon pavardės nešiotoja atsargiai paglostė. Rensai labai patiko ežiukai. Ji neskaičiavo kiek jų rado, tačiau manė, kad mažiausiai dvidešimt. Tai, kad nerado nei vieno grybo, bet rado daug ežiukų prajuokino pirmakursę, todėl ji tyliai nusijuokė.
  Greitai oranžinių plaukų savininkė grįžo į klasę.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Brolis dorojo kažkokią mėsą. Apėmė siaubas - tai buvo ne kas kita, o jos pačios šuo. Ši informacija kiek trikdė, mat viena Elliw žinojo puikiai: šuo nėra teleskopas, taigi ji tokio daikto neturi. Širdį apėmė nepažįstamas skausmas. Na, gal ir pažįstamas - ko gero, ji labai panašiai jautėsi tada, kai visos bjaurios mergiūkštės sudaužė teleskopą. Vis dėlto dabar aplinka buvo nepažįstama, o ir brolis keistas. Kartais velsietė prisimindavo turinti brolį, tačiau dabar buvo visiškai tikra: tas, kuris taršo jos šunį, nėra Gwaun. Bet vis dėlto tai buvo brolis, o širdį tiesiog veriamai skaudėjo. Netrukus šį jausmą pakeitė išties nepažįstamas pyktis. Norėjosi tam žmogui pakenkti, kad jis visiškai išnyktų iš gyvenimo.
Netrukus viskas baigėsi, ir Elliw suprato nebematanti to keisto žmogaus. Vis dėlto pyktis nebuvo išgaravęs, tad velsietė suriko:
- Tu esi ne ne ne ne ne ne ne neLiucija!
Jau neprisiminė, kaip jis atrodė, tačiau dėl vieno buvo visiškai tikra: kad ir ką ji visai neseniai matė, tai buvo neeilinio bjaurumo mergiūkštė!
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Gloria Clarke

  • Burtininkė
  • ***
  • 136
  • I'm the road to the Hell.
     Aurio pasirodymas jos pamokoje, Glorią visiškai papiktino. O juo labiau jo elgesys su ja! Kaip jis drįsta lyg niekur niekur ateiti į jos pamoką ir taip pasielgti?!
     - Koks dar ugnikalnis?! - širdo nuodų ir vaistų profesorė. - Jeigu aš ugnikalnis, tuomet tamsta būsite ledkalnis! Tik su stipresnėmis emocijomis!
     Plyšo Gloria, tačiau jai paleidus katilą į Aurį, ėmė atakuoti ne tik jis, bet ir katilo savininkė.
     - NUTILKIT! Tu! - atsigręžė į merginą ir pamačiusi jos violetinius plaukus visai pasiuto. - Aš tave pamenu! Reikėjo katilo turinį paleisti į tave, ne į Aurį! Sėdi ir užsičiaupusi tyli! O tu Auri, dingsti man iš akių! Ir jokio man kito karto! Girdėjai mane?! Nusispjaut man tavo atsiprašymai, kad tavęs čia ir kitur daugiau nė neregėčiau!
     Vos Auriui pasišalinus iš kabineto, nuskambėjo varpas ir Clarke, nebekreipdama dėmesio į mokinius, išskubėjo pro tas pačias duris.
WE CAN ASK OURSELVES WHY WE INVENT GOD, AND THEN,
TEN MINUTES LATER, WE INVENT SATAN - WHY?


...because we need him...
THERE'S SOMETHING FASCINATING ABOUT THE OTHER SIDE OF THE COIN.