[Nelanna Light]

Mokslo metai artėjo į pabaigą, o tai reiškė, kad netrukus bus ir vasaros atostogos. Nelanna dėl to labai džiaugėsi - nesvarbu, kad jai patiko mokytis ir vis sužinoti naujų dalykų, per atostogas ji tikėjosi taip pat naudingai praleisti laiką ir plėsti akiratį. Atrodė, kad tretieji metai Hogvartse lėkte pralėkė.
Ir štai Nelanna sėdi dar vienoje nuodų ir vaistų pamokoje. Pamokoje, kuri jai patiktų dėl smagių viralų ir vaistų, kuriuos galima išmokti išvirti, jeigu ne šią pamoką dėstanti profesorė. Mergaitė neprisiminė nei vienos pamokos, per kurią profesorė nebūtų šaukusi ant mokinių ir kitaip demonstravusi savo neapykantą jiems. Kaskart pabuvusi vieno iš profesorės pykčių liudininke, varniukė bandė suvokti, kodėl ši moteris vis dar dirba Hogvartse - darbas su žmonėmis, mergaitės nuomone, Glorijai Clark netiko. Tačiau, nepaisant šių profesorės trūkumų, Nelanna stengėsi kaip įmanoma daugiau išmokti jos pamokose - niekada negali žinoti, kada gali prireikti kažką išvirti. Tad ir per šią pamoką varniukė stropiai virė eliksyrą ir dėjo savo prisiminimus į jį.
Į Ricordijo eliksyrą Nelanna nusprendė sudėti prisiminimus iš praeitos vasaros. Galbūt dėl to, kad labai norėjo kažką panašaus patirti ir šiemet. Ji prisiminė, kaip su tėčiu ir jo komanda vyko į ekspediciją, kurios tikslas, kaip ir kiekvieną kartą, buvo magijos pilnoje šventykloje surasti ir atkerėti prieš daugelį metų paslėptus artefaktus. Į šventyklą nebuvo lengva patekti - ji buvo įsispraudusi giliai į kalną ir tik žinantys jos buvimo vietą galėjo ją rasti. Mergaitė prisiminė, kaip stebėjo tėčio kolegas, naudojančius įvairiausius atkeikimus ir galiausiai prieš jos akis akmeninėje sienoje atsivėrė durys. Pro jas praėję jie pateko į laiptų aikštelę, na o galiausiai jai nusileidę pamatė salę, pilną dėžių, puodynių ir kitokių talpų brangenybėms saugoti. Vos antrą kursą pabaigusiai mergaitei toks nuotykis labai įsiminė - juk ne kasdien gali patekti į vietą, apie kurią mažai kas žino.
Patalpinusi šį prisiminimą eliksyre ir užrašiusi savo vardą ant buteliuko, mergaitė nunešė jį ant profesorės stalo. Kadangi be jos buteliuko buvo dar keli, ji užsimerkė ir pasiėmė kito mokinio prisiminimus. Mergaitė jau buvo beeinanti į savo suolą, kai atsivėrė durys ir pro jas įvirto ne kas kitas, o transfigūracijos profesorius. Nelanna liko stebėti „spektaklio“ - Aurio Senklerio tariamų žodžių Glorijai Clark ir trumpo bučinio į skruostą, kas labai nustebino varniukę. Kas tam Senkleriui pasidarė? Tikrai ne savo noriu bučiuoja Clark. Niekas savo noru jos nebučiuotų, pagalvojo Nelanna.

[Gloria Clarke]

     Baigusi „terliotis“ su prakalbomis apie eliksyrą, Clarke išsitraukė iš kišenės pakelį cigarečių ir vieną užsidegusi, išpūtė baltų dūmų debesį. Mokiniams kibus į darbus, Gloria ir toliau sėdėjo susikėlusi kojas ant stalo ir vis pritraukdama cigaretę prie lūpų. Po kiek laiko profesorės ausis pasiekė ir pirmieji sprogimų garsai. Greitai jie darbuojasi, jog jau ir prie prisiminimų priėjo... Tačiau Glorios dėmesį staiga patraukė pasigirdęs Klajoklės, gulinčios jai ant kelių, šnypštimas. Katėms - ypatingai šiai - nepatiko didelis garsas, o ypatingai sprogimai.
     - Ramiai, Klaja, ramiai... - ramino baltakailę Gloria iki kol neprasivėrė jos kabineto durys. Staigus ir žudantis Glorios žvilgsnis staigiai nulėkė į tą pusę, kurioje buvo įtaisytos durys. Moters lūpos jau prasižiojo, norėdamos aprėkti vėluojantį mokinį, tačiau tarpdury išdygusi figūra buvo per aukšta kaip mokiniui. Galiausiai šiai priėjus arčiau, Clarke išpūtė akis ir nukėlė kojas nuo stalo.
     - Auri?!.. Ką, kad tave kur kentaurai užpultų, veiki mano pamokoje ir mano klasėje?! - šaižiu balsu suriko Clarke ir dar kartą nuvėrė kolegą lediniu, žudančiu žvilgsniu. - Man nusispjaut jei pati Evenstar atsiuntė tave man ką nors perduoti - mano pamokų niekas netrukdys ir į mano kabinetą taip pat niekas neis be mano leidimo! Supratai?! Dabar nešdinkis!
     Tačiau Auriui į tai buvo nusispjaut ir tolimesni jo žodžiai privertė jau atsistojusią Glorią vėl klestelėti ant kedės. Ji išsižiojusi žiūrėjo į Aurį ieškodama žodžių. Galiausiai pratrūko keiksmais ir strypčiojimais, vėl pašokus nuo kėdės.
     - KĄ?! Su manimi tu taip nekalbėsi, Senkleri!!! 
     Visai pasiuto Clarke, tačiau kitas Aurio veiksmas jos nesustabdė. Griebusi ant stalo buvusį vadovėlį, užsimojo juo ir paleido tiesiai Auriui į veidą. Tuomet čiupo artimiausiai sėdinčio mokinio katilą su visu eliksyru ir taip pat su juo pasielgė.
     - Pasigailėsi gimęs, Auri Senkleri! - suspiegė Clarke, tačiau dėmesį nuo Aurio atitraukė užsiliepsnojęs katilas. Pažinusi meriotę prie katilo, Gloria pasiuto, jau ne pirmą kartą ji pridirba pas Glorią nemalonumų.
     - MENDEL! Ar recepto skaityt nebemoki?! Aiškiai parašyta knygoje, jog reikia pjaustyti!
     Gloriojoje užviręs pyktis pasiekė viršūnę ir ši jau nebesuvokė ką sako:
     - Abu - Mendel ir Senkleris - po pamokų į mano kabinetą! Areštas iki mokslo metų galo!

[Erka Forrm]

  Erka sėdėjo nuodų ir vaistų pamokoje. Ši pamoka klastuolei visiškai nerūpėjo. Tai nebuvo transfigūracija, kurioje keturiolikmetė jautė norą lankytis. Atėjo tik todėl, nes norėjo pagadinti Clarke nervus, kurie jau ir taip neveikė, bet tai ketvirtakursei nebuvo pernelyg svarbu. Erka pusę pamokos nieko nedarė, tačiau praėjus tai pusei nusprendė, kad eliksyrą vis dėlto pagaminti reikia todėl katilą prisitraukė arčiau savęs. Kai violetinplaukė įpusėjo eliksyrą išgirdo, kad kažkas atidarė duris. Kas sugeba vėluoti? Juk į šios profesorės pamoką reikia išvis neiti! Pagalvojo violetinplaukė, tačiau pakėlusi akis pamatė Aurį. Ką jis čia po galais veikia? Dar pagalvojo violetinių plaukų savininkė, bet tada išgirdo jo žodžius, kurie buvo skirti Clarke. Bet tai, ką jis padarė vėliau tiesiog atėmė žadą. Tačiau tai ilgai netruko, nes keturiolikmetė pradėjo juoktis.
- Oi, Auri. Šitas geras, - juokdamasi tarė ji, tačiau pastebėjo, kad ji vadovėlį  metė Auriui į veidą, o paskui pamatė, kad ji atėmė jos pusiau pagaminto eliksyro. Greitai Erka pastebėjo ranką, kuri siekėsuprato kam ta ranka priklauso.
- Clarke, ką darai?! - sušuko ji, tačiau pamatė, kad ji eliksyru apipylė Auriui veidą.
- Clarke! - suspigo ji taip, kaip tą darydavo pati Clarke. - Dar pasigailėsi!

[Rensa]

  Rensa atėjo į trečiąją nuodų ir vaistų pamoką. Jai tema pasirodė įdomi, todėl ji nusprendė nedelsti. Ji norėjo, kad eliksyras pavyktų, nes jie jai sekdavosi, tačiau ne visada, todėl buvo pasiruošusi tam paaukoti visą pamoką. Cavallon pavardės nešiotoja nusprendė nedelsti, todėl pasiėmė katilą bei pradėjo gaminti eliksyrą. Iš pradžių viskas atrodė paprasta ir pirmi keli veiksmai oranžinių plaukų savininkei puikiai pavyko. Paskui dar keli. Ir dar. Jai puikiai pagaminti pavyko maždaug pusę eliksyro. Iki tol, kol atėjo pati sunkiausia dalis - prisiminimo įleidimas į eliksyrą.
- Tirafuoriano, - pratarė Cavallon pavardės nešiotoja ir mostelėjo lazdele, bet nieko nenutiko. Nors prisiminimas tiesiog stovėjo jos galvoje. Ji prisiminė tą dieną, kai su tėvais priglaudė Arniją. Arnija - Rensos norvegų miškinė katė.
- Tirafuoriano, - dar kartą ištarė Rensa bei dar kartą mostelėjo lazdele, tačiau ir vėl nieko nenutiko. Varniukė vėl pasinerė į tą dieną, kuri ir buvo jos prisiminimas.
- Tirafuoriano, - ištarė ji mintimis vis dar būdama prieglaudoje ir glostydama Arniją. Ir šįkart pagaliau pavyko. Varniukė pamatė šviesą, kuri išlindo iš jos galvos ir nuskriejo į eliksyrą. Varniukė apsidžiaugė. Vis dėlto greitai ji pabaigė eliksyrą ir užrašiusi vardą bei pavardę nunešė į dėžę. Tačiau tuo metu išgirdo kažkieno žingsnius, kurie sklido nuo durų. Pakėlusi galvą ji pamatė transfigūracijos profesorių. Jis pasakė, kad profesorė, kurios pamokoje Rensa dabar ir buvo yra velniškai graži, o paskui dar ir pabučiavo jai į žandą. Varniukė nemanė, kad transfigūracijos profesorius tą daro savo noru, o paskui suprato, kad Clarke tuo nesidžiaugia. Na ir pamoka. Nemanau, kad profesorius labai džiaugiasi sakydamas tuos žodžius ar bučiuodamas ją. Pagalvojo Cavallon pavardės nešiotoja išpūtusi akis.

[Elliw Gwawr Dwynwen Goff]

Kurį laiką svarsčiusi, ar reikėtų bjaurybes apkaltinti, Elliw pamiršo apie ką galvojo. Taigi nebuvo verta dėl bjaurių mergiūkščių stengtis. Ne, reikėjo mokytis, mat ji, šiaip ar taip, buvo gera mergaitė.
O tam reikėjo kažkur nueiti. Kažkur, kur ėjo visi mokiniai, tad velsietė nusekė paskui nepažįstamą mergaitę. Atsitrenkusi į stalą ir numetusi kelis buteliukus vieną pasičiupo ir apsisuko.
Tada pradėjo kažkas vykti. Nežinia kodėl į klasę atėjo ne ne ne ne neLiucija. Elliw baisiausiai supyko, bet netrukus tai pamiršo: toji bjaurybė pabučiavo ne ne ne ne ne ne neLiuciją! Velsietė baisiausiai apstulbo. Niekaip nesuprato, kas čia atsitiko, tad taip ir liko spoksoti į dvi bjaurybes. Ne ne ne ne ne ne neLiucija dėl kažko supyko, bet Elliw nesuprato (o gal neprisiminė) to priežasties. Kiek pasvarsčiusi nutarė apie bjaurybes nebegalvoti. Skubiai tą sprendimą pamiršo, bet pastebėjo rankoje turinti kažkokį buteliuką. Ilgai negalvojusi išgėrė tai, kas buvo jo viduje.

[Sakura Levins]

Sakura matė, kad vis daugėjo ir daugėjo mokinių, kurie pagamino eliksyrus ir patalpino juos į dėžę. Kai buteliukų jau buvo nemažai prisikaupę, varnanagė priėjo prie dėžės, užsimerkė ir ištraukė vieną iš jų. Grįžusi į savo darbo vietą perskaitė, kieno prisiminimą matys.
- Rensa Cavallon. Man rodos, ji taip pat mokosi Varno Nage, ar ne? - paklausė Vegos.
Rensos vardas Sakurai buvo labai girdėtas, tačiau mokinės nebuvo pažįstamos. Šviesiaplaukė jau norėjo atkimšti buteliuką ir išgerti skystį, tačiau tada atsitiko neregėtas dalykas: į pamoką atėjo Auris Senkleris, pasakė profesorei, kad ji yra velniškai graži ir... ir pabučiavo ją į žandą.
Baltapūkės akys išsiplėtė, ji išsižiojo, o skruostus nudažė raudonis. Gloria Clarke pasiuto, tačiau tą akimirką varnanagei tai nebuvo svarbu. Ji instinktyviai akimis susirado Alaną, kuris šiandien dirbo su Dori. Su jais, regis, šnekėjosi ir Gruodė. Dori katilas degė, bet ir į tai dabar Sakura nekreipė dėmesio. Ji turėjo paklausti Alano. Juk jiedu pusbroliai. Alanas tikrai žinos.
- Atsiprašau, bet ar transfigūracijos profesorius, na, tavo pusbrolis, palaiko romantiškus santykius su nuodų ir vaistų profesore? - šiek tiek aukštesniu tonu nei įprastai paklausė Sakura. - Ar ji jam patinka?

[Dori Mendel]

- Nežinau, - Dori prikando lūpą ir pažvelgė į grifą. - Juk Auris pakvaišęs, - šyptelėjo. - Aš manau, kad tai padarys. O jeigu ne, tuomet galėsiu nebesikamuoti su tuo pirmakursiu. Irgi pliusas, ne?
Ir tada jis atėjo. Atėjo ir pasakė, taip, jis tikrai pasakė apie velnišką Glorios grožį, o tada pakštelėjo jai į skruostą. Aišku, bučinys nebuvo toks, kokį įsivaizdavo Dori, bet jis tai padarė. Mergina prunkštelėjo, kikeno, stengėsi nepradėti garsiai kvatotis.
Gloria jau svaidėsi knygomis ir dar sugebėjo šveisti į Aurį Erkos eliksyrą su visu katilu. O tada užsipuolė pačią Dori ir Alaną dėl degančio katilo. Gruodė jau prieš tai dėl to išsigando ir bruko merginai valerijono lašus, tačiau klastuolė nekreipė dėmesio, nes visą dėmesį buvo sutelkusi į Aurį. Tada žvilgtelėjo į ugnį, kuri ėmė rodytis vis grėsmingiau, ir tarė:
- Aguamenti.
Srovę penktakursė paleido didelę ir stiprią, tad netrukus ugnies nebebuvo nei ženklo. Pažiūrėjusi į Gruodę Mendel prisiminė mergaitės ir ugnies santykį. O Merline, aš ir vėl užmiršau, ji atsiduso.
- Atsiprašau, Gruode, - paglostė jai petį.
Dori nespėjo nei susigaudyti, kai šalia trijulės jau buvo ir Sakura. Ji kažko klausė apie Aurį, Glorią ir romantinius santykius. Kadangi klausimas buvo adresuotas Alanui, mergina nusprendė nesikišti, be to, ne viską išgirdo, ko klausė šviesiaplaukė.
- Ak, areštas? - galiausiai atsakė Dori Gloriai. - Neisiu aš pas jus į jokį areštą. Nesuprantu, kaip direktorė išvis jūsų neišmeta iš darbo! Per pamokas rėkiate, rūkote ir gadinate kitų mokinių darbus, nors tuos darbus jiems duodate pati! - pažiūrėjo į Erką.
Tada tamsiaplaukės akys nukrypo į didelę krūvą grybų dubenyje.
- Sakote, grybus reikia pjaustyti? Tuoj, tuoj aš juos supjaustysiu! Diffindo! Diffinfo! - nutaikiusi burtų lazdelę į tą krūvą mokinė beveik visus grybus sugadino. Oppugno! - tada pasiuntė grybų likučių ataką į profesorės pusę.
O po akimirkos jau movė iš klasės ir greitai užtrenkė duris. Nuodų ir vaistų pamokose bei egzaminuose tikriausiai jau galės nesirodyti.

[Alanas Senkleris]

Ne. Jis tikrai to nedarys. Aš tikrai tai žin... Nespėjus pabaigti minties atsidarė durys ir pro jas įžengė Auris. Ne, prašau, nedaryk to. TU gi dirbi mokykloje. Tu gi... Bet viskas vyko priešingai ir Alanas stebėjo, kaip kyla Glorios įniršis ir pradeda skraidyti daiktai. Alanas nematė, kad iš jo katilo dar vis rūksta tiršti dvokiantys dūmai.
- Atsargiai! - Riktelėjo, kai profesorė paleido į pusbrolį karštą eliksyrą. Jis gi nusidegins. Vaikinas pašoko ant kojų, bet tada išgirdo kažkokius Sakuros klausimus.
- Tau panašu, kad tarp jų romantiški santykiai? Ne, tai tiesiog eilinės Aurio nesąmonės. - Kažką išbėrė greitakalbe. Tada matydamas, kad Auris eina link durų nutarė tiesiog pasiplauti. Nenorėjo likti pamokoje, kad Clarke pyktis nekliūtų jam pačiam.
- Prašau, sutvarkyk mano daiktus Gruode. - Tarė mergaitei. Ir movė lauk pro duris. Neturėjo supratimo kuriam Senkleriui buvo skirtas areštas. Bet tikriausiai ne jam pačiam.

[Auris Senkleris]

Pamokoje užkunkuliavo tikras verdantis pragaro katilas. Auriui teko truputį pasimankštinti, kad negautų kelių traumų. Knyga prašvilpė jam pro makaulę ir šleptelėjo ant kažkokio mokinio stalo. Mat jis spėjo pritūpti. Na, visgi už kai ką reiktų padėkoti savo mielam tėtukui. Už tai, kad kartais turiu greitą reakciją. Auris spėjo išsimiklinti vaikystėje, kai tėvą apimdavo įniršis ir noras smurtauti.
- O jūs tikras ugnikalnis panele Clarke. - Guviai pasakė. Bet greit užtilo, nes pamatė katilą su eliksyru. O tas švilpė tiesiai į raudonplaukį. Teko staigiai šokti šonan ir viralas išsiliejo per visą klasę.
- Ei, nejuokinga. Galėjot sužeisti kokį mokinį. Tergeo. - Pasakė norėdamas viską išvalyti.
Nežinia kas užėjo Erkai. Dievas težinojo ar ji supyko dėl savo pralieto eliksyro ar dėl to, kad Gloria pylė tą viralą jam ant galvos. Erka ėmė klykti neprasčiau, nei pati Mandragora. Jai užtilus Auris priėjo prie Forrm ir ramiai bei tyliai jai pasakė.
- Raminkis. Erka, prašau elgtis gražiai. Valdykis. - Auris nutarė, kad reikės vėl su ja pasikalbėti. Kaip tik norėjo paklausti kaip gi mergaitei sekasi mokytis kitose pamokose. Mat per jo pamokas jai sekėsi gerai. Bet jam buvo įdomu kaip yra kitose pamokose. Per tą laiką, kol kalbino Erką Dori... Kuri kada nors atsiims už šitą spektaklį irgi nutarė pasižymėti. Auris pamatė, kaip ji išlėkė iš klasės.
- Skyrėt man areštą profesore? Nuostabu. Vadinasi, mes dar tiiikrai susitiksim. Aš atsiprašau už šitą nesusipratimą. Iki. - Vėl kreipėsi į Glorią. O tada išėjo iš klasės. Jau tikrai pakankamai prikrėtė kvailysčių. Iki kitų metų tikrai užteks.
Senkleris pastebėjo, kad paskui jį išdūmė ir Alanas.
Pigiai išsisukau. Po galais, vos neapsvilau... O varge, ką aš dabar pridirbau? Taip... Tikrai turėsiu ką prisimint senatvėje. Jei jos sulauksiu žinoma. Galvojo toldamas nuo nuodų ir vaistų klasės.

[Vega Dellal]

  Vega stebėjo Sakurą, kuri pasiėmė kažkieno kito buteliuką, o paskui dar ir garsiai perskaitė to kažko vardą bei pavardę.
- Taip, ji mokosi Varno Nage. Ta su oranžiniais plaukais. Daugiau apie ją nieko nežinau, - tarė rudaakė ir nuėjo bei iš dėžės pasiėmė dar kažkieno buteliuką. Grįžusi į savo vietą ji išgirdo iš Alano, kad transfigūracijos profesoriui nepatinka Clarke. Kam gali patikti profesorė, kuri visada ant visų šaukia ir kuriai niekas netinka? Mintyse savęs paklausė varniukė, tačiau atsakymo sugalvoti jai nepavyko. Ji sugalvojo daug versijų kodėl profesorius tą padarė, tačiau tai jai tik kėlė dar daugiau klausimų. Gal Alanas melavo? Pagalvojo rudaakė. Ji Alano visiškai nepažinojo. Žinojo tik jo vardą iš pamokų.
  Bet Vega ilgai mąstyti negalėjo, nes vis dėlto buvo pamoka, o ji nenorėjo, kad profesorė vėl ją aprėktų. Todėl pažvelgė į buteliuką. Ant jo buvo užrašytas Nelannos vardas.
- Sakura, aš išsitraukiau Nelanną, - ne itin garsiai tarė Vega, kad neatkreiptų profesorė dėmesio. Rudaakei išties buvo įdomu kokį prisiminimą draugė įleisdo į eliksyrą, todėl nusprendė jį kuo greičiau išgerti.

[Nelanna Light]

Nelanna apstulbusi stebėjo, kas vyksta klasėje. Profesorė (kaip visada) šaukė, skraidė katilas, liejosi eliksyras.. Buvo kažkas baisaus. Mergaitė prie tokių nesąmonių nebuvo pratusi, tad tiesiog tylėjo ir laukė, kada viskas baigsis. Ji tikėjosi, kad niekas nenukentėjo. Nugirdusi, ką Sakura kalba su jai dar nepažįstamu grifiuku, Nelanna nusprendė, kad greičiausiai profesorius Senkleris su kuo nors susilažino, kad šitaip padarys. Tikiuosi, kad verta buvo ir lažybų laimėjimas atpirks visą drąsą, kurios reikėjo savo noriu ateiti pas šitą siaubūnę, pagalvojo varniukė.
Nenorėdama dar labiau gaišti laiko, kurį jau ir taip iššvaistė stebėdama netikėtą spektaklį, Nelanna pažvelgė į užrašą ant atsinešto buteliuko.
- Sakura! Aš ištraukiau tavo buteliuką! - Negarsiai sušuko varniukė atsisukusi į draugę ir stengdamasi, kad profesorė neišgirstų. - Pamatysiu tavo prisiminimus, kaip nuostabu!
Mergaitė atsuko buteliuko kamštelį ir išgėrė eliksyrą.

[Sakura Levins]

Alanas paneigė, kad Aurį Senklerį ir Glorią Clarke sieja romantiški santykiai. Tačiau šviesiaplaukė vis tiek negalėjo suprasti, kodėl profesorius taip pasielgė.
Mergina grįžo į savo darbo vietą.
- O, tikrai? - tyliai kalbėjosi su Vega. - Aš labiausiai norėjau išsitraukti arba tave, arba Nelanną. Arba Gruodę, - nusišypsojo.
Tada mėlynakė išgėrė Rensos eliskyrą ir pamatė prisiminimą, kaip mergaitė buvo kažkokioje vietoje, kurioje daug gyvūnų. Ji su tėvais pasiėmė vieną katiną.
Tiksliau pati Sakura visa tai darė - Rensos ji nematė, nes pati tarsi ja buvo. Prisiminimas baltapūkei nepatiko - dar vienas gyvūnas, kuris augs nelaisvėje.
- Pamačiau Rensos augintinį, - pasakė Sakura. - Ji turi katę, - sučiaupė lūpas. - Man atrodo, kad ten buvo gyvūnėlių prieglauda. Dabar žinosiu, kaip viskas joje atrodo. O kokiu prisiminimu pasidalino Nelanna?
Tada būtent Nelanna pašaukė ilgaplaukę ir pasakė, kad ji ištraukė Sakuros eliksyrą.
- Kaip šaunu! - nudžiugusi atsakė penktakursė. - Pamatysi pievą!
Pamoka jau ėjo į pabaigą. Viskas būtų buvę visai neblogai, tačiau ramybės nedavė transfigūracijos profesoriaus poelgis. Prieš pasibaigiant pamokai Sakura pakėlė ranką ir išdrįso paklausti:
- Profesore, o Auris Senkleris yra jūsų vaikinas?

[Nelanna Light]

Eliksyrui pradėjus veikti, Nelanna pamatė Sakuros prisiminimą. Ne tik pamatė, bet ir dalyvavo jame. Ji pati buvo Sakura ir kartu su kitais žmonėmis sėdėjo pievoje bei pynė vainikus. Sakuros prisiminimuose diena buvo graži, saulė švietė ir visi ten buvę žmonės atrodė laimingi.
Pasibaigus prisiminimui, Nelanna vėl buvo klasėje, nors iš jos niekada ir nebuvo išėjusi - prisiminimas juk buvo jos galvoje. Mergaitė galvojo apie tai, ką buvo pamačiusi. Toje pievoje žmonės atrodė tokie nerūpestingi, tarsi jiems svarbi tik ši akimirka, buvimas visiems kartu ir dalyvavimas bendroje veikloje - vainikų pynime. Nelannai jau buvo lengviau suprasti, kodėl jos draugė jaučiasi neįprastai Hogvartse ir apskritai - civilizuotame pasaulyje.
Pabaigusi užduotį, Nelanna sėdėjo tyliai suole ir laukė, kada pasibaigs pamoka. Nenorėjo atkreipti profesorės Clark dėmesio ir susilaukti jos nemalonės.

[Gruodė Rimeikaitė]

Gruodė šiurpo. Viskas atrodė be galo keistai. Ji net nežinojo ką galvoti. Kodėl transfigūracijos profesorius išvis sugalvojo iškrėsti tokį dalyką? Tada ji suprato kodėl. Tas žaidimas. Juk Dori džiūgaudama jam parašė kažkokį raštelį. Bet kaip jis galėjo su tuo sutikti?
Gruodę sukaustė baimė, kai karšto viralo katilas lėkė per klasę. Ji net susigūžė suole.
- Ką? - Tyliai paklausė Dori, paskui Alano. Nes nelabai suvokė ko jie iš jos nori. Karštas eliksyras jos galvoje užvirė tikrą siaubą. Antrakursė net užsimerkė. Bet kai atsimerkė eliksyras buvo dingęs. Kartu dingo ir Alanas su Dori. Ir keistuolis mokytojas užviręs visą šitą sąmyšį.
Mergaitė pažvelgė į savo eliksyrą. Tas ramiai ir gražiai virė. Alano katilas skleidė dūmus. Todėl jai teko kažką daryti. Tikrai neketino kreiptis į profesorę pagalbos. Ji pabandė užlieti eliksyrą vandens srove ir tas užgeso.
Gruodė sėdo prie savo darbo ir baigė jį gaminti. Beliko įleisti prisiminimą.
Ji ėmė apie tai galvoti. Galvojo apie stadioną. Prisiminė, kaip Dori aiškina apie kvidičą ir tada kaip pasakoje apie tai, kaip reikia skraidyti. Tada mergaitė prisiminė kaip pakilo į orą. Kaip išnyko visos baimės. Prisiminė kokia lengva pasidarė. Kokia laisva. Prisiminė, kad norėjosi lenktyniauti su vėju. Prisiminė begalinį džiaugsmą pakilus.
- Tirafuoriano. - Tylom taarė ir be galo nustebo, kad pavyko išties paprastai. Gal todėl, kad tą prisiminimą be galo brangino.
Ji įpylė eliksyrą į buteliuką ir užrašė ant jo savo vardą. Tada nunešusi padėjo kur reikėjo. Bet vis dar jautėsi kažkokia išsibalansavusi ir pamiršo paimti kokio kito mokinio eliksyrą. Ji vėl užsigalvojo apie tai, kas dėjosi pamokos metu.
Mergaitė sugrįžo į savo vietą. Surinko Alano daiktus. Tada ir savo. O tuomet laukė pamokos pabaigos.

[Rensa]

Rensa kurį laiką stebėjo kas vyksta klasėje. Tai buvo truputį keista. Na, ne truputį, o labai keista. Oranžinių plaukų savininkė žinojo, kad profesorė  yra grynas velnias, tačiau per šią pamoką tuo ir vėl įsitikino. Varniukė suprato, kad transfigūracijos profesorius tą darė ne savo noru, tačiau profesorė galėjo bent pavaidinti, kad džiaugiasi. Tuo labiau ji veda pamoką! Kaip galima taip prie mokinių elgtis? Negi profesorė išties visai neturi net kruopelytės gerumo savo širdyje? Negi jos širdis geležinė? Kaip tai galima? Nieko nesuprantu. Pagalvojo Cavallon pavardės nešiotoja. Bet ji žinojo, kad šios profesorės pamokoje nedirbti nėra gerai, nes ji tuoj pat sugeba aprėkti bei atimti taškų. Turbūt tą padarytų net jei ko nors jos paklausčiau? Nesvarbu ar apie pamoką, ar ne. Dar mintyse pridėjo Rensa. Tada nuėjo ir pasiėmė buteliuką iš dėžės. Grįžusi pažvelgė į jį. Ant jo buvo parašyta:

Vega Dellal, Varno Nagas, l kursas.

Rensa jos vardą žinojo iš pamokų, tačiau normaliai susipažinusios dar nebuvo. Vis dėlto oranžinių plaukų savininkė norėjo išvysti jos atsiminimą, todėl išgėrė eliksyrą, o buteliuką gražiai pastatė ant stalo. Tada laukė kol atsidurs tos mergaitės prisiminime.