0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Dori buvo smagu, kad Alanas šėliojo kartu su ja. Juk vis dėlto vaikinas elgdavosi išties atsakingai, tad realybėje visuomet apsvarstydavo savo veiksmus. Ne taip, kaip Dori. Ir tai merginą dažnokai erzindavo, kaip kad Alaną veikiausiai nervuodavo tamsiaplaukės nesiskaitymas su kitais.
Draugai puikiai sutarė, tačiau nesąmonės, kurių kartais imdavosi Dori, visiškai skyrėsi nuo Alano natūros: jis dažnai bandydavo stabdyti Mendel emocijas ir protrūkius, jeigu ši tuo metu kenkdavo kam nors kitam, ypač - jei nepelnytai. Nors šiaip jau jis priėmė merginą tokią, kokia ji yra, bet nenorėdavo, kad klastuolė kenktų kitiems.
Tačiau šiandien Alanas siautė kartu ir jiedu lėkė motociklu.
- O tu turėsi mane pavėžėti, kai išmoksi vairuoti! Ir man atrodo, kad tu jau moki! - sušuko mergina.
Aišku, Dori iškart kilo mintis, kad jie galėtų iš kur nors gauti motociklą ir pasivažinėti juo realybėje. Bet ji įtarė, kad nei pats Alanas nesės ant jo nepasimokęs su Auriu, nesijausdamas tvirtai, nei, juo labiau, nesisodins už savęs Dori taip iš karto.
Netrukus visas svajones apie važinėjimąsi motociklu tikrovėje nutraukė šaudymo garsai. Viena kulka pataikė į Dori, tačiau merginai visiškai neskaudėjo.
- Turiu! - atsakė, pasiėmė ginklą ir ėmė juo pyškinti.
Vieną žmogų penktakursei pavyko nudėti, tačiau netrukus kažkas į ją pačią paleido daug šovinių. Nespėjusi susivokti Mendel atsidūrė klasėje.

*

Rensa

  Kai ir Gruodė įlindo į dėžę ir ištarė Among Us jos atsidūrė erdvėlavyje. Viskas čia buvo taip pažįstama. Varniukė pamatė, kad žaidime bus 15 dalyvių ir 2 Impostor'iai.
- Profesorius sakė, kad bus parodyta kaip žaisti, todėl manau, kad būtų verta palaukti, - tarė Cavallon pavardės nešiotoja. Ir išties greitai varniukė prieš save pamatė du vaisdo įrašus. Lyg per milžiniškus kompiuterius. Viename - kaip žaisti reikia Impostor'iui, o kitame - Crewmate'ui. Nors pirmakursė šį žaidimą buvo žaidusi tik kartą gyvenime, bet viską puikiai atsiminė. Ir kaip vadinasi vis dalykai, ir kaip žaisti. Pasibaigus toms instrukcijoms varniukė suprato, kad žaidimas geitai prasidės.
- Manau, žaidimas greitai prasidės. Viską supratai? - paklausė varniukė, nes norėjo, kad Gruodei būtų viskas aišku.

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • Hilerė
  • ****
  • 345
Nelanna kartu su vyru, kuris tikriausiai buvo jos personažės sutuoktinis, ir tikriausiai jųdviejų vaikais stovėjo ant pievelės. Niekas nevyko, jie tarpusavyje nešnekėjo. Ji nedrąsiai apsidairė ir pamatė virš vyro galvos kabantį žalią rombą, kuris periodiškai spindėjo ir nežymiai judėjo. Kas per nesąmonė?, pagalvojo Nelanna. Vyras nieko nepasakęs nuėjo į namą, prie kurio jie stovėjo. Nelanna suprato, kad čia jų šeimos namas, į kurį jie ką tik atsikraustė. Ji nusekė paskui vyrą į namo vidų ir paliko vaikus vienus prie pašto dėžutės.
Namo vidus atrodė labai niūriai. Taip pat kaip ir išorė. Vos įėjusi ji pateko į nedidelę virtuvę, kurioje buvo tik kelios spintelės su darbiniu paviršiumi maistui gaminti, šaldytuvas, viryklė su orkaite ir nedidelis kvadratinis stalas su keturiomis kėdėmis. Staiga ji pasijuto išalkusi ir nusprendė pagaminti visiems pietus. Tačiau priėjusi prie šaldytuvo pamatė, kad yra tik produktai, tinkami pusryčiams. Gal visgi dabar yra rytas?, pagalvojo Nelanna. Ištraukusi iš šaldytuvo viską, ko reikia pagaminti blynus keturiems asmenims, ji ėmėsi darbo. Neilgai trukus blynai buvo iškepti ir ji pakvietė likusius prie stalo. Blynai atrodė šiaip sau. Keli jų apdegė, bet tas jai buvo nė motais. Ji nesuprato kaip, bet pajuto, kad kitą kartą blynus bus lengviau gaminti. Pavalgiusi ji išsiplovė savo lėkštę ir nuėjo nusimaudyti. Vėliau ji susiruošė pažiūrėti televizorių, tačiau pusiaukelėje sustojo ir staiga pakeitė kryptį. Pati nesuprato, kodėl, bet kojos tarsi pačios ją nunešė prie vyro ir pradėjo su juo meiliai kalbėti. Kas per nesąmonė?, galvojo Nelanna. Juk aš norėjau žiūrėti televizorių! Ji vis dar nesuprato, kodėl vietoj televizoriaus ji atsidūrė prie vyro ir kodėl pradėjo su juo neįprastai bendrauti. Tačiau pagalvoti ji neturėjo kada, nes jos atliekami veiksmai keitėsi vienas po kito. Vieną akimirką ji šnekasi įprastai su tuo vyru, kitą jau ji meilinasi jam, tuomet juokiasi, sako paslaptį, vėl meilinasi, galiausiai pabando pabučiuot. Ji nebegalėjo kontroliuoti savo veiksmų. Tarsi kažkas iš aukščiau būtų ją valdęs. Atsargiai pažvelgusi aukštyn ji virš savo galvos pamatė žalią rombą. Virš vyro to rombo nebebuvo.

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • Burtininkė
  • ****
  • 436
Bestovint kosminiame laive pasirodė žaidimo instrukcijos ir ji atidžiai žiūrėjo, kad viską įsidėmėtų.
- Atrodo viskas aišku. - Pasakė. Nors visai norėjo pažiūrėti kaip žaidžia patyrę žaidėjai.
O tada prasidėjo žaidimas. Kadangi ji buvo paprasta dalyvė turėjo daryti užduotis ir pasistengti nemirti dėl kokio impostor'io kaltės. Ji nebuvo tikra, kad šis žaidimas patiks. Bet gal taip buvo todėl, jog žaidė jį pirmą kartą ir nesijautė tikra dėl taisyklių.
- Man atrodo turim išsiskirti. - Pasakė. Staiga suprato, jog nežino kas yra Rensa. Gal ji impostor'ė. Ji skubiai patraukė tolyn. Laive buvo tikrai daug veiklos ir kambarių. Juk darbininkų penkiolika, o impostor'iai tik du. Tai tikimybė nedidelė, kad užtiks kaip tik ją pačią. Taip begalvodama įžengė į kažkokią patalpą. Ten jau rado du darbininkus. Gal tikrus. O gal ir ne. Mergaitė nenorėjo su jais likti, todėl išėjo ieškoti tuščios vietos.

*

Neprisijungęs Rafael Beaumont

  • Burtininkas
  • ****
  • 260
Rafael'is stebėjo vaikus. Iš tiesų buvo nustebęs, jog jiems nepatinka vaizdo žaidimai. Beaumont atsiduso. Jis vis labiau ėmė suprasti, jog profesoriavimas tiesiog skirtas ne jam. Jis nebuvo geras profesorius, mokinių nedomino jo pamokos. Rudaplaukis pasivėlė savo plaukus ir tyliai atsiduso. Greitai išgirdo mergaitės, atrodo
Levins pagalbos prašymą. Hmmm, ši pavardė kažkur girdėtapagalvojo profesorius ir iš karto nuėjo prie mergaitės.
- Šį žaidimą reikia įjungti paspaudus šitą šalią mygtuką ant kurio parašyta ,,Pradėti". Tada tau paleis bandomąjį žaidimą, kuriame parodys kaip viską žaisti. Po apmokymų galėsi pradėti žaisti. Jei reikės dar pagalbos kviesk, - ištarė melsvai pilkų akių savininkas apsižvalgydamas po klasę. Būtent tada pamatė vieną ant kito nukritusius vaikus. Elliw ir gana nematytą pamokose berniuką.
- Ar viskas gerai? - profesorius paklausė mokinių prieidamas prie jų. Greitai rudų plaukų savininkas pakėlė Elliw nuo žemės ir priėjo prie berniuko.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Rafael Beaumont »
,,Tavo mokytojas gali gulėti griovyje, girtas.''
Kovinis girto Rafo režimas. Tada Rafas sako : grrrrr

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
- Nemoku. Tai žaidimas, todėl taip lengva. O kai išmoksiu tave būtinai pavešiu. - Džiugiai atsakė švilpdamas keliu.
Prasidėjo susišaudymas. Akimirką Alanas pašiurpo. Bet tada prisiminė, kad tai žaidimas. Kulkos lakstė visur. Jis matė, kad viena pataikė į Dori. Ir vėl taip sunerimo, kad staigiai sustabdė motociklą. Norėjo šokti prie jos ir kažką daryti. Tada suprato, kad realybėje nieko negalėtų pakeisti. Jei taip kvailai sustabdytų motociklą, tai būtų tiesiog nupiltas ir tiek. Ir vėl prisiminė, kad tai žaidimas. Tada užkaukino variklį ir nuūžė tolyn. Dori atsišaudė. Bet neišvengusi kulkų pradingo.
Tada dar viena kulka pasitiko ir jį patį. Alanas nesuvaldė motociklo ir rėžėsi į kažkokį stulpą.
Nespėjo net susivokti, kai triukšmas jį paliko. Ir vaikinas atsirado klasėje.
- Tau juk viskas gerai ar ne? - Paklausė.
- Nekokie mes ganksteriai ar ne?

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Nereikėjo labai ilgai laukti. Netrukus ir Alanas atsidūrė klasėje.
- Žinoma, kad man viskas gerai, - atsakydama nusišypsojo mergina. - Juk tai tik žaidimas, Alanai. O gangsteriai, žinai, mes gal ne tokie ir prasti, - nusijuokė. - Vis dėlto kažkiek atsilaikėme, ar ne?
Pagalvojo apie tai, kad yra išgyvenę ir tikrų pavojų. Ne su žiobariškomis transporto priemonėmis ir ginklais, bet su suaugusiais piktais burtininkais ir pavojingais į juos skriejančiais kerais. Tačiau šito tamsiaplaukė sakyti nesiruošė, nenorėjo gadinti geros nuotaikos. Nenorėjo jam priminti.
- Žinai, manau, kad vasarą tikrai turėsime ką veikti, - prabilo. - Auris privalės tave pamokyti važiuoti motociklu! Bus šaunu, - užsisvajojo. - O po pamokos einam į didžiąją salę? - pradėjo planuoti dieną. - Pavalgysim, paskui galėsim eiti prie ežero ar šiaip kur, - svarstė.
Ir šią akimirką jautėsi paprastų paprasčiausia paauglė. Tai džiugino.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 611
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Netrukus prie Sakuros priėjo profesorius. Jis paaiškino, kurį mygtuką reikia spausti, pasakė, kad pats aparatas parodys, kaip žaisti.
- Ačiū, profesoriau! - padėkojo varnanagė ir toliau kalbėjosi su Vega. - Tai štai, kaip čia viskas vyksta.
Sakura paspaudė tą mygtuką ir žaidimų aparatas sužibo. Netrukus šviesiaplaukė turėjo pasirinkti žaidimą.
- Kurį čia rinktis? Atmintis, - perskaitė. - Aš renkuosi šitą.
Pasileido bandomasis žaidimas ir Sakurai jau nebereikėjo kviesti profesoriaus. Ji suprato, kaip viskas vyksta. Čia mokinei buvo trumpai parodyta, kaip reikia žaisti.
Ji prieš save matė daug kvadratėlių su skirtingais paveikslėliais. Tiems paveikslėliams įsiminti skirta labai mažai laiko. Netrukus jie visi apsivertė, o Sakuros užduotis buvo per kuo greitesnį laiką paspausti du vienodus.
Praktiškai visą pamokos laiką Sakura šį žaidimą ir pražaidė. Jis pasirodė visai nieko, bet merginai nepatiko tai, kad ant kai kurių paveikslėlių buvo pavaizduoti baisūs dalykai. Pavyzdžiui, sultys. Juk tai tikras nuodas! Be to, ji nenorėjo pripažinti, kad jai patiko toks dalykas, todėl pažaidusi tarė bendrakoledžei:
- Na, nelabai man. Nelabai.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Sakura Levins »

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • VII kursas
  • *
  • 322
  • Taškai: 18
  • Baigę aukštąjį mokslą, apvalūs kvailiai tampa daugiakampiais.
Vega kalusėsi ką profesorius sakė Sakurai. Jis sakė, kad reikia paspausti kažkokį mygtuką. Susiradusi savo aparate tą mygtuką varniukė jį paspaudė. Ji pamatė krūvą žaidimų variantų. Visi jie buvo lavinamieji. Mergaitė matė, kad Sakura pasirinko atminties lavinimo žaidimą. Ji pamatė instrukcijas kaip žaisti šį žaidimą. Pas ją buvo kitoks atminties lavinimo žaidimas nei pas Sakurą.
- Sakura, pas mane žaidimas visai kitoks. Pas mane reikia per tam tikrą laiką įrašyti skaičius, kuriuos buvo parodę, - šiek tiek apie žaidimą, kurį žais draugei papasakojo Vega. Tada atėjo laikas pradėti žaidimą. Varniukė pamatė skaičių 6. Tada pamatė laukelį. Pirmakursė suprato, kad būtent į jį reikia įvesti skaičių 6. Rudaakė tą ir padarė. Paskui pamatė skaičius 97. Varniukė ir vėl juos įvedė. Tą darė vėl ir vėl. Suklydo tada, kai buvo 12 skaičių. Tikrai nesitikėjau, kad kai bus 11 skaičių viską padarysiu teisingai. Pagalvojo rudaakė ir nusišypsojo. Jai šis žaidimas visai patiko, tačiau Vega žinojo, kad tai tėra tik akių gadinimas, o tai jos nedžiugino. Visgi pirmakursė labiau buvo prieš kompiuterinius žaidimus.
- Man pats žaidimas visai patiko, tačiau visi tokie dalykai tėra akių  gadinimas, todėl aš esu visiškai prieš kompiuterinius žaidimus, - pasakė varniukė ir nusišypsojo.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Neprisijungęs Conan Emmerton

  • II kursas
  • *
  • 48
  • Taškai:
Akimirką berniukas nesusigaudė, kas dedasi, tad bijojo net įkvėpti. Buvo baisu, bet kai plaučiai prisipildė aršaus reikalavimo, jis pagaliau pasidavė. Kartu su išganingu deguonimi smegenis pasiekė ir įvairiausia puokštė garsų, iš kurių labiausiai išsiskyrė nemalonus balsas, liepiantis pasitraukti. Po kelių sekundžių Conan pajuto, kad buvo šiurkščiai nustumtas į šalį, dabar tiesiai ant šaltų grindų. Visą tą laiką jis atkakliai mėgino prisišaukti augintinį, tačiau veltui. Negi... Ta nemandagi mergiotė jį... nužudė? Su siaubu pagalvojo klastuolis ir apimtas stingdančio laukimo gulėjo toliau. Ši pozicija buvo saugiausia - nebuvo pavojaus nugriūti ir susižeisti, o kiti greičiausiai pastebės tokią gyvą kliūtį ir ją apeis. Deja, pastaroji mintis turėjo spragų, mat netrukus pirmakursis sulaukė itin stipraus spyrio į šoną. Nė nepajuto, kaip susirietė į kamuoliuką bei apglėbė kelius - atmintyje savaime iškilo kartas, kai buvo suspardytas kažkokio vyro. Ne... Nenoriu... Iš mąstančios būtybės jis virto tyliai dejuojančiais drebučiais, kurie neišgirdo prieinančio profesoriaus. Jei šis nebūtų prabilęs, viskas būtų likę po senovei, bet dabar silpnas bei virpantis berniuko balsas šiek tiek pagarsėjo:
-Mano paukštis... Mano Ijo...
Viskas mintyse susimaišė į neaiškią košę - tapo sunku nustatyti, kur jis iš viso yra, kodėl guli ant žemės. Bet Conan nejuto noro ką nors pakeisti, tad nekeitė savo padėties.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Conan Emmerton »

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Žinoma nebuvo dėl ko nerimauti. Ir prisiminęs tą skrydi mašina o vėliau motociklu jis pradėjo kuo plačiausiai šypsotis.
- Jei jis sutiks mane mokyti. Gali pradėti burbėti, kad man tik penkiolika ir taip toliau. Nors pats sėdo ant motociklo panašaus amžiaus. Bet jei jau aš užsimanyčiau šito mokytis, tai jis pradėtų man aiškinti, kad aš dar per jaunas ir taip toliau. Bet aš vis tiek gausiu savo. - Pasakė.
- Gerai. Galim dar iš ten pasiimti maisto ir galėsim prie ežero pabūti ilgiau. - Pamoka pralėkė smagiai ir nusimatė smagus laikas po jos. Dabar viskas buvo geriau. Gal todėl, kad atėjo pavasaris. Bet Alanas žinojo kodėl dabar išties jautėsi šimtą kartų laimingesnis. Jis dabar žinojo, kad jo tėvai nėra žlugę žmonės. Galbūt tėvui jis tikrai rūpi. Be to jie nedirba su Dolohovais. Nors taip tiksliai jam nieko ir nepaaiškino, Alanas dabar jau tai vis tiek žinojo. Viskas išsispręs vieną dieną. Ir kažkaip visus tuos įvykius bus galima palaidoti ir pamiršti.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Kadangi Elliw buvo labai sėkmingai pamiršusi apie to nemandagaus berniuko egzistavimą, jai nebuvo prasmės čia likti. Ne, geriau eiti ieškoti teleskopo ir gerai trinktelėti juo kokiai nors bjauriai mergiūkštei į galvą.
Bet kodėl bjaurios tik mergiūkštės? Argi visi berniūkščiai yra draugiški? Mergaitė neprisiminė, kad viena iš bjauriųjų mergiūkščių yra ne kas kitas, o berniūkštis, tad dabar labai giliai susimąstė. Laimei, šitas (susimąstymo) faktas skubiai išnyko iš atminties, taigi nebeliko prasmės galvoti. Elliw apsižvalgė.
Astronomijos prietaiso nepastebėjo, tačiau kažkur kampe mėtėsi dėžė ryškiai šviečiančiu ekranu. Susidomėjusi priėjo prie jos ir atsisėdo. Paspaudė kažkokį mygtuką, nors neįsivaizdavo, ją jis turi padaryti. Deja, visai neprisiminė, kad brolis mėgo leisti laiką prie labai panašios dėžės. Vos po akimirkos ji pradėjo siaubingai klykti, o Elliw persigandusi pašoko. Neišlaikiusi pusiausvyros nudribo tiesiai ant tebeklykiančio daikto. Laimei, jis teikėsi užsičiaupti.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Rensa

Rensa laukė kol žaidimas prasidės. Greitai sužinojo, kad ji - Impostor'ė. Tai nudžiugino oranžinių plaukų savinibkę, nes būtent ja ir norėjo būti. Parodė ir tą kitą Impostor'į. Tai nebuvo Gruodė.  O tai kiek liūdino Cavallon pavardės nešiotoją, nes ji nenorėjo, kad kas nors nužudytų Gruodę. Nenorėjo, kad ji anksčiau baigtų žaidimą. Kai Gruodė pasakė, kad reikėtų išsiskirti Rensa pažiūrėjo į kurią pusę ji nueis, o pati nuėjo į priešingą pusę. Ji norėjo, kad laimėtų arba Crewmate'ai, bet tarp jų būtų Gruodė, arba Impostor'iai, bet Gruodė nebūtų mirusi. Varniukė norėjo, kad Gruodė ilgai žaistų šį žaidimą. Tačiau laiko apmąstymams nebuvo - reikėjo kuo greičiau kur nors eiti kol jos neįtarė, todėl pradėjo eiti. Greitai ji atsidūrė Navigation'e, bet žmonių nebuvo. Tuo labiau ji nenorėjo žudyti ten, nes visai šalia buvo kamera. Todėl ji patraukė toliau. Pakeliui pavaidino, kad daro kelis Task'us. Kol galiausiai atsidūrė Electrical'e. Ten ji pamatė vieną žmogų. Tai nebuvo Gruodė, todėl Rensa galėjo laisvai jį nužudyti. Tą ji ir padarė. Iš patirties žinojo, kad čia žudyti pavojinga, todėl greitai įšoko į Ventą. Taip atsidūrė Security kambaryje. Ten iš pradžių žiūrėjo pro kameras, o paskui vaidino, kad žiūrėjo, nes ji laukė kol pasibaigs laikas ir vėl galės žudyti. Pasibaigus laikui į patalpą įbėgo dar kažkas. Tas kažkas nebuvo Gruodė, todėl pirmakursė ramiai jį nužudė, o paskui dar ir Report'ino. Rensai buvo keista, kad iki to laiko niekas nerado lavono Electrical'e. Na, arba rado, bet nieko nedarė. Šiame žaidime reikėjo diskutuoti ne rašant, bet kalbant, o tai pirmakursei atrodė kur kas įdomiau. Paprastai žaidžiant per kompiuterį reikėdavo rašyti, o ne kalbėti, bet Cavallon pavardės nešiotojai kalbėti atrodė smagiau.
- Kūną radau Security patalpoje, tačiau nežinau kas nužudė. Aš padariau kelias laidų sujungimo ir kelias užduotis Electrical, o paskui radau kūną, - beveik viską sumelavo Rensa. Tiesa buvo tik ta, kad kūną ji rado Security, tačiau koti kiti jos žodžiai buvo tik melas. Rensa galėjo sakyti, kad padarė Task'ą Electrical'e, nes Report'inus išnyksta visi kūnai. Tada atėjo laikas balsuoti. Kad nebūtų įtarta ji paspaudė Skip ir laukė kol kiti prabalsuos.

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • VII kursas
  • *
  • 322
  • Taškai: 18
  • Baigę aukštąjį mokslą, apvalūs kvailiai tampa daugiakampiais.
  Vega pažaidusi tą žaidimą nusprendė, kad nori pažaisti ir žaidimą kurį žaidė Sakura. Jis jai taip pat pasirodė smagus, todėl panoro pažaisti ir jį.
- Sakura, aš nusprendžiau pažaisti ir žaidimą, kurį žaidei tu, - tarė varniukė ir nuėjo prie žaidimo aprato. Tada pasirinko tą žaidimą, kurį žaidė Sakura bei peržiūrėjo instrukcijas. Tada jau žinojo kaip reikia žaisti, todėl palaukė kol žaidimas prasidės. Prieš ją atsirado kvadratas, kuris buvo sudarytas iš mažesnių kvadratėlių. Tie kvadratėliai buvo pilkos spalvos, bet kai kurie sušviesdavo. O tada mergaitei reikėjo juos tinkama eile paspausti. Ši žaidimą Vega žaidė ir žaidė, bet po kiek laiko jai atsibodo, todėl ji nusprendė likusį pamokos laiką daugiau nieko nežaisti.
- Šis žaidimas irgi nieko, bet man labiau patiko anas. Ir kaip sakiau tai tėra tik akių gadinimas, kuris žaidžant žaidimus yra visiškai bereikšmis. Susigadini akis dėl kažkokio žaidimo. Man jie vis dėlto nepatinka, - tarė varniukė ir nusišypsojo draugei, kuri jau nieko nebežaidė.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • Hilerė
  • ****
  • 345
Žaidimas tęsėsi. Nelanna pajuto, kad jau nori valgyti, bet tuo pačiu jautėsi ganėtinai nešvari. Tačiau bent jau jos socialiniai poreikiai buvo patenkinti su kaupu. Staiga stojo keista tyla, kai šalia esantis vyras nustojo šnekėti. Ji taip pat nieko nesakė ir nedarė. Supratusi, kad jau pati gali kontroliuoti savo veiksmus, ji nuėjo pagaminti pietų. Išvirusi makaronus su pesto padažu, ji pakvietė šeimą prie stalo. Vaikai atėjo, o vyras ne. Nekreipusi į tai dėmesio, ji papietavo, išplovė savo ir vaikų lėkštes. Tuomet nuėjo nusimaudyti. Galiausiai supratusi, kad vyras taip ir neatėjo pavalgyti, ji išėjo į kiemą jo ieškoti. Vos pravėrusi namo duris, ji apstulbo. Galėjo prisiekti, kad kai tik atsikraustė, baseino kieme nebuvo! Bet štai jų kieme baseinas, sklidinas vandens. O jos vyras žaidime netgi spėjo įlipti į jį ir nusimaudyti. Staiga ji suprato, kad kažkas čia ne taip. Vyras atrodė klaikiai, tarsi būtų netekęs jėgų, alkanas ir apskritai visas be dvasios. Peržvelgusi aplinką, bandydama išsiaiškinti, kas negerai, ji pamatė, kad nėra baseino kopetėlių! Nelanna suprato, kad tikriausiai dėl to jos žaidimo vyras neatėjo pietauti - visą tą laiką jis buvo įstrigęs baseine! Tačiau varniukė nebeturėjo progos jam padėti ar apskritai kažką padaryti. Tikriausiai baigėsi pamokos laikas, todėl ji buvo sugrąžinta atgal į klasę.
- Na ir patirtis... - ištarė klasės draugams Nelanna. - O jums kaip patiko žaidimai?