0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Andrew Elijah Roux

  • Astronomas
  • ***
  • 45
Pamokos tema: Erdvėlaiviai

Atėjo paskutinė pamoka šiais mokslo metais. Pusamžis profesorius lėtai lipo smulkiais astronomijos bokšto laiptais, po pažastimi prisispaudęs vadovėlį ir brėžinius, pavyzdinius, skirtus šiai pamokai.
     Galiausiai pasiekęs bokšto viršų, Andrew giliai įkvėpė ir pravėręs duris, įėjo į vidų. Mokiniai susėdę, laukė pamokos pradžios (arba tik Andrew taip atrodė).
- Labas vakaras, sveikinu susirinkus į paskutinę šiais mokslo metais Astronomijos pamoką, su džiaugsmu galiu pranešti, šiandien teorijos nebus ir pradėsime nuo praktikos. Šiandienos mūsų pamokos tema yra kosminiai erdvėlaiviai ir kaip jie veikia, - ant lentos pakabinęs erdvėlaivio brėžinį, ant lentos užrašė skaičiuką 647, tai buvo vadovėlio puslapis. - Erdvėlaiviai skirti pamatyti kosmosą, į jį patekti, o juos pagaminti yra išties labai sunku, prireikia metų, kad jis galėtų skristi, - labai daug profesorius apie erdvėlaivius nežinojo, bet tikėjosi, kad tiek užteks. - Šiandien jūs gausite medžiagų ir turėsite pagaminti mažą erdvėlaivio modeliuką, tuomet panaudoję kerus Locus pateksite į iliuziją ir galėsite pasivaikščioti savo erdvėlaivyje. Sėkmės, - baigęs dėstyti užduotį, profesorius ant kiekvieno stalo padėjo po dėžutę, kurioje buvo įvariausių priemonių, skirtų rankdarbiams. Tuomet nuėjęs prie savo stalo atsisėdo ir stebėjo mokinių darbą.

Užduotis: Iš dėžutėję esančių priemonių susikonstruokite erdėlaivį ir panaudoję burtažodį, minimą poste, aprašykite kaip atrodo jūsų erdvėlaivio vidus ir ką jūsų personažas jaučia. Norėčiau bent dviejų postų, pirmame konstravimo dalis, antrame apžiūrinėjimo.
Jeigu turite klausimų, rašykit į asmenines žinutes arba Discord, mano slapyvardis serveryje: Vegard.
Pamoka iki: 2022-08-02
Sėkmės  :)
Être adulte, c’est être seul.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Elliw stovėjo ant stalo. Ji buvo beviltiškai pametusi teleskopą, tad vylėsi, kad esant aukščiau nei visokios bjaurios mergiūkštės pavyks brangenybę pastebėti. Tiesa, netrukus ji pamiršo, kodėl stovi, o greitai - ir kad stovi. Be to, ji nesuprato, kur yra, tačiau nė nepagalvojo apie tai susimąstyti. Ne, ji tik svarstė, kur galėjo išnykti jos teleskopas. Tai buvo sunkios mintys, tad viena buvo aišku - reikia prietaisą kuo greičiau atrasti.
Visiems einant kažkur velsietė nutarė padaryti tą patį. Šiaip ar taip, ji gera mergaitė. Žengusi žingsnį į priekį nusivertė nuo stalo. Taip ir būna, kai neprisimeni ant jo stovintis, ar ne?
- AUČ! - nuaidėjo garsus šauksmas, bet šiaip ne taip pavyko atsistoti. Ir netgi netrenkti galvos į stalą ar bet kur kitur. Mergaitė jau neprisiminė, kodėl kažkur ketino eiti, tačiau nusekė paskui nepažįstamą berniūkštį. Pačiupusi kažkokį skudurą nužvelgė stalus tikėdamasi ant kurio nors iš jų pamatyti teleskopą. Deja, nepamatė.
- Kur mano teleskopas? - išsigandusi paklausė velsietė ir nužygiavo kažkur. Skuduras buvo ilgesnis nei ji manė, be to, už kažko užsikabino, tad netrukus grindys buvo padengtos šviesiai pilku audiniu.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 629
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Sakura kartu su Vega ir Gruode buvo astronomijos pamokoje. Prieš ją jos užlipo į astronomijos bokštą tiesiai iš Varno Nago bendrojo kambario. Buvo mokslo metų pabaiga, visi džiaugėsi artėjančiomis vasaros atostogomis, tačiau šviesiaplaukė negalėjo suprasti savo jausmų. Ji žinojo, kad šios, kaip ir praeitos vasaros, jai nepavyks praleisti pievoje, todėl ne taip jau ir norėjosi išvykti iš Hogvartso, kuriame dabar jau beveik niekas jai neaiškino, kad reikėtų avėti batus, kitaip rengtis, kitaip elgtis, be to, ji čia visada galėdavo ištrūkti į tyro oro prisotintą mišką. O Londone? Ką Sakura veiks Londone, kuriame nėra kuo kvėpuoti, pilna triukšmo (prie mokinių klegesio Sakura jau priprato), asfalto, o namuose - siaubingai ankšta? Strazdanei jau tiesiog akyse stovėjo tėtis, kuris visą vasarą jai kartos, kad Sakura būtų normali.
Sėdėdama suole, galvodama apie vasaros atostogas ir besiklausydama profesoriaus mergina atsiduso. Nuotaika nebuvo pakili, o naudoti citrusinių eterinių aliejų vakare ji negalėjo, nes tada bus sunkiau užmigti.
- Kokia įdomi tema, ar ne? - nusišypsojo bendrakoledžėms.
Nors iš tikrųjų tema ne itin žavėjo varnanagę, nes erdvėlaivis - dar vienas daiktas, kuris, mėlynakės nuomone, žmonėms visai nereikalingas. Kaip ir, pavyzdžiui, automobiliai. Jeigu taip reikia, galima nuskirsti į tą kosmosą šluota, mintyse pagalvojo.
- Bet tai vis tiek gamtai trukdantis daiktas, tas erdvėlaivis. Nemanote? - vis dėlto nesusilaikiusi užsiminė apie tai, ką galvoja.
Sakura ėmė kuistis po dėžutę ieškodama kokių nors detalių, kuriose nebūtų plastiko. Kol kas sekėsi sunkiai.
- Ką veiksite per atostogas? - beieškodama paklausė. - Jeigu rasite ką nors medinio, ar galite duoti man? Žinoma, jeigu jums nereikės, - paprašė ištraukdama iš dėžutės kelis medinius pagaliukus.
Geriau nei plastikas, pamanė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Sakura Levins »

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • VII kursas
  • *
  • 323
  • Taškai: 26
  • Baigę aukštąjį mokslą, apvalūs kvailiai tampa daugiakampiais.
  Vega sėdėjo Astronomijos pamokoje. Į ją atėjo kartu su Gruode ir Sakura. Vegai tema neatrodė įdomi, nes ją labiau domino pats kosmosas, o ne įrenginiai, kurių pagalba galima jame atsidurti.
- Man pamokos tema neatrodo labai įdomi. Man duag įdomiau yra pats kosmosas, o ne įrenginiai, kurių pagalba jame atsiduriama, - tarė varniukė ir pradėjo dėžėje ieškoti priemonių, kurios ir bus jos erdvėlaivis. Susiradusi viską, ko gali prireikti varniukė nusprendė pradėti jį konstruoti, nes nežinojo ar suspės.
- Tikrai jau nereikalingas. O per atostogas su tėčiu žadame stovyklauti žiobariškai, - tarė galvodama kaip darys erdvėlaivio modeliuką ir atrinkdama detales, kurių jai nereikės, nes suprato, kad pasiėmė per daug. - Štai, imk. - Padavė kelias medines dalis Sakurai. - Vis tiek visko pasiėmiau per daug, o šių man vistiek nereikės. - Ištarė ji ir pradėjo konstruoti modeliuką. Muziejuje ji buvo mačiusi kaip atrodo erdvėlaiviai, todėl nusprendė, kad bandys padaryti kažką panašaus. Varniukė paėmė medinį ritinį ir ant jo viršaus priklijavo kugį. Deja, bet kūgis buvo plastikinis ir tai liūdino varniukę. Jai daug labiau patiko mediena, o ne plastikas, tačiau kad ir kiek ji ieškojo medinio kūgio nerado, o kitos tinkamos dalies taip pat nerado. Būtent todėl teko naudotis plastikiniu. Taip pat turėjo du medinius trikampius. Juos kerais priklijavo prie ritinio šonų taip juos padarydama sparnais. Ant galo priklijavo paprastą plastikinį skritulį ir jos erdvėlaivis jau buvo beveik baigtas. Ji pamirkė plunksną rašale ir ant medienos užrašė:
Citata
                                                          Mėnesiena
                                                         Vega Dellal
  Vega užrašiusi pavadinimą bei savo vardą ir pavardę nusprendė, kad erdvėlaivis jau baigtas.
- Na, aš jau baigiau. O kaip jums sekasi? - paklausė varniukė ir nusišypsojusi pažvelgė į drauges.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • Burtininkė
  • ****
  • 441
Šie metai buvo kur kas lengvesni nei pirmieji. Tiesa, jai vis dar norėjosi pavasario dienomis slėptis kur nors pakampėse, bet labai viliojo ir žmonių draugija. Taigi pasirinko draugiją.
Dabar buvo vakaras ir Gruodė kartu su draugėmis sėdėjo paskutiniojoje astronomijos pamokoje.
- Bet be erdvėlaivio sunkiai patyrinėtum kosmosą atidžiau ar ne? - Pasakė Vegai, kai ši prašneko apie tai, jog jai įdomesnis kosmosas. Tada Gruodė prisiminė, kad ji magijos pasaulyje ir magai moka burtais nusikelti į planetas. Juk ir profesorius tai jau darė tada, kai praeitose pamokose mokiniai keliavo į visokias planetas.
Galvodama apie tai mergaitė ėmė raustis toje dėžėje. Radusi kelias medines lenteles atidavė jas Sakurai.
Pati išsitraukė popieriaus lapą ir išlankstė iš jo lėktuvėlį. Kažin ar su juo išeitų nulėkti į kosmosą. Manė ji. Reikėjo kažkaip savo dirbinį patobulinti. Mergaitė susirado krūvelę vienodo ilgumo plastmasinių pagaliukų. Juos sukaišiojo į lėktuvėlį, teko jį kiek paplėšyti. Lazdelių viršutinius galus surėmė ir gavosi lyg koks kupolas ar kūgis. Kad laikytųsi ji surišo jas virvele. Labai jau netvirtas. Reiktų kažko po apačia. Toliau svarstė mergaitė. Jai patiko šitas darbas. Atrodė toks įprastas, lyg kokia dailė ar dar kas panašaus. Ak, man reikėtų atsisveikinti su žiobarišku pasauliu, bent iš dalies.
Atsargiai, stengdamasi neišjudinti savo dirbinėlio apipaišė jį mažomis žvaigždutėmis.
- Atrodo taip, lyg skriejant į kitą planetą jis subyrėtų. - Pakomentavo savo darbą Gruodė.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Tai, kad teleskopas išnykęs, kėlė siaubingą baimę. Būtinai reikėjo išsiaiškinti šitos problemos priežastį. Kita vertus, ji buvo aiški: dėl to kaltos tik neLiucija, ne neLiucija, ne ne neLiucija, ne ne ne neLiucija, ne ne ne ne neLiucija, ne ne ne ne ne neLiucija ir ne ne ne ne ne ne neLiucija.
Pagriebusi nuo stalo kažkokį kartono gabalą Elliw jį susuko į kažką panašaus į teleskopo vamzdį. Žinoma, jis nebuvo labai panašus į tikrą astronomijos prietaisą, tačiau netrukus velsietė tai pamiršo, o nuotaika kiek pasitaisė. Žinoma, mergaitė buvo pamiršusi ir neseniai justą baimę. Tiesa, kartonas nukrito ir kažkur nuriedėjo, tad Elliw vėl nebuvo patenkinta.
- Kur mano teleskopas? - garsiai paklausė ji ir pasilenkė vildamasi pamatyti kažkur išnykusią brangenybę. Jau seniai pamiršo, kad suvyniojo kartono gabalą, tad po stalu išvydusi kažką panašaus į teleskopo vamzdį nušvito. Palindo jo paimti ir kaukštelėjo galvą į stalo koją.
- AUČ! - garsiai suriko mergaitė, bet pavyko pasiekti teleskopą. Netrukus paaiškėjo, kad tai visai ne astronomijos prietaisas, ir nuotaika iš karto subjuro. - Tai tu kalta!
Grįžusi ant kėdės vos nuo jos nenuvirto, bet pavyko priklijuoti kažkokias teleskopo dalis, kurios dėl niekam nežinomų priežasčių buvo panašesnės į sparnus. Elliw susimąstė, bet netrukus pamiršo, apie ką. Jai čia visiškai nepatiko. Pastatė keistąjį teleskopą ant stalo ir spoksojo į jį. Viskas buvo keista ir nejauku, bet vienas dalykas velsietę džiugino.
Teleskopas stovėjo ant stalo.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • Hilerė
  • ****
  • 352
Mokslo metai artėjo į pabaigą. Nelanna vis pasvarstydavo, ką norėtų nuveikti per atostogas, jei galėtų pati priimti sprendimą ir nebūtų priklausoma nuo tėvų. Tėtis kaip ir kasmet ruošis į kažkokią ekspediciją ir tikriausiai jos kartu nepasiims. Varniukė jau bandė klausti tėčio, ar galės ir šiemet prie jo grupės prisijungti, bet sulaukdavo tik išsisukinėjimų. Mergaitei labai reikėjo konkretumo - ir ne tik dėl to, kad iš anksto žinotų, ką veiks vasarą ir galėtų kažkiek pasiplanuoti tuos kelis mėnesius. Labiausiai jai trūko jausmo, kad tėvai ja pasitiki. Ji įsivaizdavo esanti suaugusi - juk jai jau trylika metų! Ji tikrai jau nebe vaikas, ji jautėsi pakankamai suaugusi ir galinti priimti pati įvairius sprendimus. Nesvarbu, kad suaugę manė kitaip.
Užduotis per pamoką sukurti erdvėlaivio modelį Nelannai patiko. Ji mėgo kurti, iš medžio drožinėti įvairias statulėles, gaminti netikras, mažiems vaikams tinkamas žaislines lazdeles. Tad ir skraidančią mašiną jai turėtų pavykti pagaminti. Žinoma, jai buvo keista, kad burtininkams reikalingas erdvėlaivis norint patekti į kosmosą, ji įsivaizdavo, kad šios mašinos reikalingos tik žiobarams. Bet gal kosmose nėra magijos, tuomet šitai viską paaiškintų, svarstė mergaitė.
Iš dėžutės, stovinčios ant jos stalo, Nelanna išsitraukė keletą lentelių, jas sustatė į stačiakampį ir tvirtai surišo. Tarp lentelių matėsi tarpai, pro kuriuos praeitų oras, ir jeigu toks daiktas patektų į kosmosą, viduje esančios gyvos būtybės neišgyventų. Dėžutėje varniukė surado kažką panašaus į plastiliną ir juo užkišo skyles. Dabar dėžutė buvo sandariai uždaryta. Mergaitė nepamiršo įtaisyti duris ir pasirūpino, kad jas uždarius viskas būtų sandariai sutvirtinta. Galiausiai tam, kad jos erdvėlaivis atrodytų gražiai, jo šonus papuošė plunksnomis ir kriauklėmis. Neturėjau tokio tikslo, bet jis šiek tiek primena vasarą, pajūrį, pagalvojo varniukė ir prieš leisdamasi į iliuziją ji dar kartą apžiūrėjo savo darbą.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 629
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
- Ačiū, - Sakura nusišypsojo padėkodama draugėms už medines detales. - O, kaip smagu! - tarė ji Vegai. - Stovyklauti yra labai gerai, nes tada žmogus būna arčiau gamtos, - šypsojosi. - O ką tu veiksi per atostogas, Gruode? Mano atostogos nusimato nuobodžios, nes aš tiesiog nemėgstu Londono, - atsiduso.
Šviesiaplaukė ėmėsi konstruoti erdvėlaivį. Paprasčiausiai kerų pagalba iš medinių pagaliukų suklijavo kvadratinę dėžutę (kur reikėjo patrumpinti, naudojo Diffindo kerus) ir prie kiekvieno kampo vertikaliai priklijavo po dar po pagaliuką. Tai buvo erdvėlaivio kojos.
- Štai, ir aš jau baigiau, - tarė. - Maniškis labai paprastas, bet man paprastumas patinka, - tarė vartydama modeliuką rankose. - Na, ar pasiruošusios pamatyti savo erdvėlaivius iš vidaus? - paklausė.

*

Rensa

  Rensa atėjo į jau trečiąją Astronomijos pamoką. Varniukei užduotis pasirodė įdomi, todėl ji iškart nusprendė imtis darbo. Greitai ji pamatė kažkokią mergaitę, kuri taip pat buvo iš Varno Nago. Pirmakursė nuėjo prie jos.
- Labas, aš Rensa. Gal nori kartu atlikti praktikos užduotį? - pratarė varniukė ir ėmė kuistis dėžėje, nes norėjo rasti būtent medinių detalių. Jai medis buvo arčiau širdies nei plastikas, todėl savo erdvėlaivio modeliuką ji norėjo pagaminti būtent iš medienos. Tačiau vienuolikmetė nerado pakankamai dalių, kurios būtų iš medienos. Rado tik dalis sparnams. Varniukė dėžėje pamatė popieriaus lapą. Rensa nusprendė būtent iš jo padaryti erdvėlaivį. Ji pasiėmė tą lapą bei išlankstė paprastą lėktuvėlį. Varniukė žinojo, kad jis jokios kelionės neatlaikytų, tačiau nenorėjo gaminti iš plastiko. Lėktuvėlis buvo nedidukas, bet Cavallon pavardės nešiotojai jis buvo labai gražus.
- Aš jau baigiau, - tarė ji. - Paprastas, bet man patinka, o gaminti iš plastiko aš nenoriu, - dar pridėjo varniukė.

*

Neprisijungęs Kaede Siobhán OConnor

  • IV kursas
  • *
  • 150
  • Taškai:
  • „Jeigu lemta žūti, mirsiu kaip nugalėtoja.“
     Astronomija - klaidus mokslas, kurio Kaedei suvokti tiesiog neišeina. Ironiška, bet astronomija Kaedei - tikras kosmosas. Suvokti kaip viskas vyksta visoje visatoje, žinoti kiekvienos planetos savybes, palydovus ir taip toliau - tai tiesiog neišeina Siobhánai, kad ir kaip ji stengtųsi. Bet pamokos yra privalomos, tad jas lankyti tenka net ir tada, kai dalykas tau nesiseka. O'Connor daug mieliau būtų laksčiusi po apylinkes kilometrus, negu dabar sėdėtų šitoje pamokoje, kurioje vienaip ar kitaip nieko nesupranta. Susierzinimas ėmė kilti vos tik kopiant į astronomijos bokštą ir Kaedė jau juto menką norą ką nors prilupti (labiausiai, žinoma, astronomijos profesorių) , kurį stengė kiek įmanoma labiau užgniaužti. Pasiekusi pamokos vietą, Kaedė giliai įkvėpė, jog pravėrusi duris nepultų trankyti profesoriaus, tačiau to ir neprireikė - jo klasėje nebuvo. Jis pasirodė tik po kelių minučių sėdėjimo suole, kuomet įsiūtis jau buvo gerokai apmalšęs.
     Išklausiusi tai, ką turi pasakyti profesorius Roux, žaliaakė, paveldėjusi akis iš tėvo, kiek atsipūtė - erdvėlaivis tikrai nebuvo labai sunki tema, ką nors sukonstruosiu ir bus gerai. Tačiau nerimą ėmė kelti antroji dalis - kerėti tobulai Kaedė tai nemoka... Na, bet Roux tikrai negalės jos kaltinti dėl jos nesėkmingų kerėjimo gebėjimų. Čia ne jo sritis, vadinasi ir ne jo reikalas.
     Prisitraukusi dėžutę prie savęs, mergaitė ėmė traukyti įvairias detales ir mėginti sujungti vieną su kita. Iš manęs ne kokia erdvėlaivių meistrė.
„Kas mūsų nenužudo, padaro stipresniais“

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • VII kursas
  • *
  • 323
  • Taškai: 26
  • Baigę aukštąjį mokslą, apvalūs kvailiai tampa daugiakampiais.
  Vega nusprendė kuo greičau panaudoti burtažodį, nes norėjo pažiūrėti kaip atrodo jos erdvėlaivio vidus. Varniukė jau norėjo tarti burtažodį, tačiau išgirdo Gruodės balsą.
- Na, vis tiek gali pažiūrėti kaip jis atrodo iš vidaus. Man tavo erdvėlaivis tikrai labai patinka, - tarė varniukė ir nusišypsojo. O tada nusprendė tikrai apžiūrėti erdvėlaivį iš vidaus, todėl išsitraukė lazdelę.
- Locus, - tarė varniukė ir mostelėjo lazdele, o tada pateko į savo erdvėlaivio vidų. Jis nebuvo labai didelis. Jame buvo kelios kėdės, lentynos ir dar keli baldai. Taip pat buvo ir valdymo skydas. Visas erdvėlaivio vidus buvo mėlynos spalvos. Tik visi baldai buvo raudoni, o valdymo skydas - pilkas. Ta pat erdvėlaivyje buvo nemažai šiukšlių. Greitai rudaakės iliuzija baigėsi.
- Mano erdvėlaivyje labai daug šiukšlių. Labai nešvaru, - tarė pirmakursė ir pradėjo juoktis.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 629
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
- Na, bandau ir aš, - nusišypsojo. - Locus, - mostelėjo burtų lazdele.
Netrukus Sakura atsidūrė didžiuliame didžiuliame erdvėlaivyje. Jis buvo nepaprastai erdvus. Platus, aukštomis lubomis. Oho, nusistebėjo šviesiaplaukė. Čia jautėsi tokia didybė ir galybė, be to, viskas kvepėjo mediena. Erdvėlaivio vidus visas buvo medinis, kaip ir modeliuko išorė. Įdomiausia tai, kad nors ir erdvėlaivis buvo nepaprastai didžiulis, tačiau jame nebuvo nieko, ničnieko, išskyrus vieną kėdę priekyje ir valdymo skydą. Priėjusi prie jo mėlynakė pabandė paspausti kelis medinius mygtukus, pasukioti svirteles, tačiau nieko neįvyko. Kaži, ar gėgės pultų tokį statinį, mintyse pagalvojo baltapūkė.
Ji dar norėjo pabūti šiame erdvėlaivėlyje, tačiau netrukus ir vėl atsidūrė savo darbo vietoje.
- Oho, mergaitės, mano erdvėlaivis buvo tiesiog nuostabus! - sušuko. - Jis buvo labai labai didelis ir visas medinis! Man labai patiko! - nusišypsojo ir džiaugėsi šia pamoka, nors jos pradžioje ir neturėjo labai daug nuotaikos. - Profesoriau, ši pamoka buvo puiki! - pakėlusi ranką sušuko varnanagė.

*

Neprisijungęs Athena OConnor

  • V kursas
  • *
  • 186
  • Taškai: 29
O'Connor sėdėjo astronomijos pamokoje. Būtų praleidusi pamoką, kaip praleisdavo žiobarotyrą, tačiau nebegalėjo to sau leisti. Smaragdinių akių savininkė atsiduso ir norėjo eiti prie profesoriaus stalo pameluoti, jog jai bloga, tačiau pamatė mergaitę panašią į Bretą. Bet ar taip galėjo būti? Juk jos brolis neturi vaikų? Bent jau nebuvo jų atsivedęs į namus...
Smaragdinių akių savininkė ilgai mąstė ar jai reikėtų eiti įsitikinti ar tai yra O'Connor brolio vaikas ar ne. Galiausiai klastuolė nusprendė, jog vis tik reiktų tai patikrinti. Pasiėmusi savo dėžutę mergaitė drąsiai priėjo prie įtariamosios, kadangi ji juk nebuvo jos brolis. Ir nebuvo aišku kas čia per viena, tad rudų plaukų savininkė atsisėdo šalimais mergaitės.
- Labas. Kokia tavo pavardė? - tiesiai šviesiai paklausė klastuolė apsimesdama, jog stato erdvėlaivį.

*

Neprisijungęs Andrew Elijah Roux

  • Astronomas
  • ***
  • 45
Pamoka baigėsi, baiginėjosi ir mokslo metai po truputį. Andrew liūdėjo, profesoriauti jam tikrai patiko, o Hogvarstas tapo tikrais namais, galbūt net ne antrais, o pirmais. Vyriškis atsistojo ir užsimerkė, kai nugarą pervėrė žudantis skausmas, na, nėra ko norėti, Andrew jau senas buvo. Širdy jam tik 30, bet realybėje, eh, 56-eri. Gyvenimas lekia per greitai.
- Pamoka baigta. Dėkoju už dalyvavimą, tikiuosi dar susimatysime kitais mokslo metais, vėl kitoje srityje, - pasakęs, nusijuokė ir nutrynė lentą.
Beliko sulaukti, kol mokiniai paliks kabinetą, tuomet Roux galės dar atsipalaiduoti, išgerti ir ramia širdimi palikti Hogvartsą, jis jautė, kad tikrai nepavyks kitais metais jam čia atsidurti, galbūt, laukė mirtis kažkur netolimoje ateityje? Galbūt. Laikas parodys.
Être adulte, c’est être seul.