0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Sarah Rebecca Ó Briain

  • V kursas
  • *
  • 128
  • Taškai:
 Elliw džiaugsmas šiek tiek sumažino viduje kerojusią kaltę. Galbūt nebuvo viskas taip blogai. O ir bendrakoledžės apkabinimas, regis, grasino sulaužyti Sarah šonkaulius. Bandydama atgauti kvapą po tokios netikėtos atakos, Sarah vis dar vartė savo galvoje kamuoliuko dydžio smegenis.
 Galbūt koks burtažodis šioje panikos akimirkos iškris?
 Aha! Regis visai netikėtai Rebecca prisiminė kerus, skirtus gydyti lengvus sužeidimus. Klastuolė nežinojo, ar guminė kulka į akį buvo lengvas sužeidimas, bet vis tiek buvo verta pabandyti.
 Deja, vos tik ši nušvitimo akimirką aplankė rudaplaukę, Elliw sušuko ,,teleskopas" ir dingo. Na, beveik dingo, mat savo draugę (jei galėjo ją taip pavadinti) ji vis dar gerai matė besigrumiančią su iš kažkur atsiradusiu paršeliu.
 Dabar Sarah sunerimo. Pamoka su ginklais tikrai nebuvo pati saugiausia niekam. Ypač tokiam mažam ir bejėgiam gyvūnui kaip paršelis.
-Immobulus!-klastuolė sušuko pirmą prisimintą burtažodį, nukreipusi lazdelę į paršelį. Dabar beliko tik patraukti jį ir Elliw kuo toliau nuo šios beprotybės.
 Lyg skaitydama jos mintis, bendrakoledžė vėl sušuko jos vardą ir Rebecca vėl atsidūrė jos dusinančiame glėbyje.
-Elliw...-vos išspaudė rudaplaukė. Vos tik gavo akimirką įkvėpti pilnus plaučius oro, ji atsargiai nukreipė lazdelę į Elliw sužeistąją akį tardama:
-Episkey.
 Mergaitė tikėjosi, kad tai bent kažkiek padės. Žinoma, jei Elliw dar prisiminė, kad buvo susižeidusi.
 Tačiau dar liko neišspręstas paršelio klausimas. su Wingardium Leviosa pakėlusi gyvūnėlį nuo žemės, Sarah patraukė jį į klasės kampą. Kerai pamokos pabaigoje turėtų išsivadėti, o ir ten padarėlis bus žymiai saugesnis nei lakstydamas po klasę, kurioje aidėjo šūviai bei sprogimų atgarsiai.
-Elliw, ar tau kur skauda? Kur tavo teleskopas?-susirūpinusi paklausė draugės Sarah.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 611
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Beklausant Vegos pasakojimo apie tai, kaip tie, kurie nėra burtininkai, elgiasi su gyvūnais, šviesiaplaukei per kūną ėjo šiurpas. Tačiau ji negalvojo, jog taip elgiasi tik žmonės, kurie negali burti. Manė, kad šitas dalykas neturi reikšmės. Tiesiog negalėjo suprasti, kaip gali pasaulyje būti šitaip besielgiančių žmonių ir jai atrodė visai nesvarbu, burtininkai jie ar ne. Šią akimirką profesorius jai taip pat atrodė žiaurus, nes jis parūpino tiek baisių ginklų ir liepė juos naudoti mokiniams.
- Prarasiu taškus, tai prarasiu, - liūdnai pasakė Vegai. - Negaliu to daryti, - balsas buvo nusiminęs.
Netrukus prie varnanagių priėjo dar dvi šio koledžo mokinės - Nelanna ir Gruodė. Jos abi pradėjo klausinėti, ar kažkas atsitiko.
- Kaip ir nieko neatsitiko, - atsakė Sakura, - tačiau... Na... Visi šitie ginklai. Manau, kad jie žmonėms nėra reikalingi ir jų garsas gąsdina gyvūnus. O ta medžioklė...
Merginos akys nukrypo į Dori, kuri ką tik šovė medžiokliniu šautuvu į taikinį. Atrodė linksma. Šalia jos buvo Alanas, jis, regis, ją mokė, kaip reikia taisyklingai elgtis su tuo ginklu. Vadinasi, jis tą šautuvą pažįsta. Gal jis yra žudęs gyvūną savo malonumui, mintyse pagalvojo. Dabar jau strazdanė visai nukabino nosį. Jie gal ir pora, bet tikrai ne iš pasakos. O Alanas dar sako, kad myli gyvūnus, užbaigė mintis galvoje.
Po to Sakuros akys nukrypo į peilį, kurį laikė Nelanna. Sakura laukė, ką draugė su juo darys.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Sakura Levins »

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
- Iš kur taip išmokai svaidyti peilius? - paklausė.
Kaip jis žavingai atrodo tai darydamas, mintyse pagalvojo. O netrukus ėmė elgtis dar žavingiau, mat pradėjo mokyti Dori, kaip teisingai reikia šauti medžiokliniu šautuvu. Dori bandė klausytis, ką Alanas sako, tačiau jam stovint už nugaros merginai per kūną bėgiojo malonūs šiurpuliukai. Norėjosi pradėti kikenti ar net atsiremti į grifą, bet tamsiaplaukė susilaikė.
Dori žinojo, kad Senklerių dvare yra ginklų kambarys. Jame ji buvo, tačiau tą kartą tas kambarys jos nesužavėjo ir pasirodė baisokas. Kai kitą kartą ten lankysiuosi, būtinai su Alanu turėsime ką nors nuveikti su tais ginklais, pagalvojo klastuolė. Tada ji nei susimąstyt nesusimąstė apie tai, kaip tie ginklai atrodytų Alano rankose, kaip jam sektųsi su jais elgtis. Raudonplaukis buvo geros širdies ir kartais Mendel pritrūkdavo kažko tokio kaip kad dabar. Šią akimirką ji jautėsi nepaprastai laiminga, kur kas silpnesnė už Alaną, bet šalia jo, ir tai nepaprastai žavėjo.
- Tau patinka būtent peiliai? - paklausė. - Žinai, pas mane lagamine vis dar guli tas durklas, pameni jį? Galim kada jį kur nors pasvaidyti, - pasiūlė.
Tada penkiolikmetė pabandė susikaupti, kliautis draugo patarimais ir šovė dar kartą. Dabar buvo pasiruošusi atatrankai, todėl nenukrito, bet vis tiek neišlaikė idealios pusiausvyros. Šį kartą šovė visiškai pro šalį - nepataikė net į taikinio kraštą.
Netrukus mergina nubėgo pasiimti bombos. Grįžusi paklausė:
- Na, o kaip naudotis šita?

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Buvo šiek tiek keista, kad draugė visai neapsidžiaugė pamačiusi Elliw. O gal ji apsidžiaugė, tik velsietė tai pamiršo? Na, tai buvo sudėtinga supaisyti, tad klastuolė tiesiog nebemąstė. Ji buvo pernelyg patenkinta sutikusi draugę, kad apsisunkintų gyvenimą. Jis tikriausiai ir taip buvo sunkus, tik Elliw to neprisiminė.
Tai, kad Sarah turėjo tą keistą lazdą, gerokai sudomino. Jeigu tik atmintis neapgavo, Elliw ir pati tokią turėjo. Kam joms abiems reikalingas toks keistas ir bereikšmis daiktas? Jeigu kalba eitų apie teleskopus... Ir kodėl tą lazdą reikia nukreipti į Elliw?! Tai gerokai išgąsdino ir nuvylė. Juk Sarah - gera mergaitė... Jeigu būtų prisiminusi skausmą, būtų supratusi, kad draugė jai padėjo. Deja, tokios smulkmenos atmintyje ilgai neišsilaikydavo.
- Sarah! - dar kartą džiaugsmingai sušuko velsietė, bet tuo metu draugė uždavė labai svarbų klausimą. Išties - kurgi teleskopas?! Netrukus Elliw pamiršo, ką tiksliai Sarah sakė, tad pažvelgė į ją ir paklausė: - Gal žinai, kur mano teleskopas?
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Sarah Rebecca Ó Briain

  • V kursas
  • *
  • 128
  • Taškai:
 Jeigu Elliw neturėjo teleskopo, tai galėjo reikšti tik vieną - kažkur įvyko tragedija. Baisi, siaubinga tragedija. Tragedija visai teleskopų tautai.
 Deja, kur draugės astronomijos prietaisas, Sarah nežinojo. Tiesą pasakius, net neprisiminė, ar bendrakoledžė jį išvis atsinešė. Na, bet čia juk Elliw, žinoma, kad ji atėjo su teleskopu!
 Rebecca, kuriai jau pradėjo mausti šonkaulius nuo draugės neįtikėtinai stiprių apkabinimų, apsidairė, ieškodama žmogaus ar padaro, kuris potencialiai žinotų teleskopo lokaciją. Akys užkliuvo už profesoriaus. Ar profesorius galėjo matyti, kur dingo teleskopas? Nežinia, bet pabandyti verta.
 Paėmusi Elliw už rankos, Sarah atsistojo nuo žemės ir atsargiai bei lėtai patraukė mokytojo link. Galiausiai, šiaip ne taip sveika ir gyva pasiekusi savo tikslą, klastuolė labai garsiai prabilo (bet nešaukė):
-Profesoriau?! Gal matėte, kur te-le-sko-pas? Elliw jį vėl pametė!
Tikėdamasi, kad per klasėje siaučiantį triukšmą bus išgirsta, Rebecca apsidairė, bandydama susivokti, ar Elliw vis dar šalia.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
- Išmokau ginklų kambaryje, dvare. Tėvas daug ko mane išmokė kadaise. Susikaupk. Rankoje laikai ginklą, ne bet ką, jau tau tai sakiau. - Nebuvo jis tokio amato mėgėjas. Bet ką čia slėpti, jautėsi kaip devintam danguj galėdamas dabar ją kažko mokyti. Dori šovė, bet šįkart nepataikė. Be to vis tiek jam atrodė, kad mergina per daug atsipalaidavusi. O ji nesnaudė ir dar atsinešė bombą.
- Labiausiai mėgstu lankus, tik čia jų nemačiau. Nežinau ar tavo durklas tinka svaidymui. Didžioji jų dalis tinka tik durtynėms, kirstynėms. Peiliai ar kirvukai yra svaidomieji ginklai. - Dėstė vaikinas. Tada paėmė bombą jai iš rankų.
- Padėk ją, verčiau susikoncentruok į šitą ginklą. Tu dar su juo neišmokai naudotis. Nors kai pagalvoji kažin ar tau to reikia. Pabandyk su juo pataikyti į taikinį ir išlaikyti atatranką. - Pasakė vėl užtaisinėdamas tą daiktą. Keista, bet jautėsi visai lyg savo vietoje. O juk rankose dažniausiai laikė teptuką ar pavadėlį, kai vaikščiodavo su šunimi. Užtaisęs vėl įdavė Dori į rankas šautuvą ir vėl atsirado jai už nugaros.
- Kaip jau sakiau. Kojomis tvirtai remkis į žemę. Kad kai šausi neišsimuštum iš pusiausvyros. Laikyk ginklą patogiai ir tvirtai. Susikaupk.

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • Hilerė
  • ****
  • 346
Įsitikinusi, kad Sakurai ir Vegai nieko nenutiko ir jos nesusižeidė (nesvarbu, kad profesorius minėjo, jog klasėje esantys ginklai negali sužeisti - Nelanna turėjo pati tuo įsitikinti), Nelanna nusiramino. Ji jau buvo pasiruošusi drauges lydėti pas Madam Pomfri į ligoninės sparną ir kasdien lankyti, kol jos pasveiks. Bet draugės buvo sveikos, tik išsigandusios ir pasipiktinusios.
- Suprantu, kad ginklų naudojimas atrodo barbariškas, bet žiobarai neturi magijos, kaip mes, todėl jiems tenka suktis iš padėties kitais būdais, - bandė teisinti žiobarų sprendimus varniukė. - Tikriausiai jie ginklus naudoja tam, kad išgyventų, net jeigu tai reiškia gyvūno nužudymą. Vien iš augalų ir vaisių žmonės neišgyvens, juk ir burtininkai mėgsta patiekalus iš mėsos. Bent jau aš tai tikrai.
Nelanna prisiminė, kaip vakarienei valgė sultingą šernienos kepsnį. Namų elfai, dirbantys Hogvartse, kaip reikiant pasistengė ir pagamino tikrą delikatesą.
- Burtininkai negali mėsos išburti iš niekur - mes maistą galime tik padauginti, bet iš kažkur turime gauti pradinio maisto, - toliau kalbėjo mergaitė. - Nežinau, kaip jūs, bet man smalsu išbandyti šį peilį - ar tikrai jis toks taiklus, kaip sakė profesorius.
Nelanna pavartė delne gražųjį peilį ir nusitaikė į taikinį. Lengva ranka paleido jį į taikinio pusę. Atrodė, kad peilis pats žinojo, kur skristi, kadangi pataikė tiesiai į centrą.
- Visai kaip magiškas! - sušuko Nelanna ir nuėjo iš taikinio ištraukti peilį.

*

Neprisijungęs Rafael Beaumont

  • Burtininkas
  • ****
  • 260
Beaumont ėmėsi mokinių stebėjimo. Vienos mergaitės pradėjo verkti, tačiau profesorius tiesiog nusijuokė. Verkti dėl ko? Ar kas nors numirė? Ne. Keisti tie šiuolaikiniai vaikai. Nejaugi jų gyvenimas vienomis gėlėmis klotas? paklausė pats savęs profesorius ir papurtė savo galvą. Jis nesuprato, kaip šių vaikų tėvai jiems nepapasakojo apie tikrą gyvenimo žiaurumą. Apie tai kaip tavo geriausias draugas gali tiesiog dingti be žinios ir niekada nebesugrįžti...
Beaumont pavardės savininkas ėmė žvalgytis ar kam nors nereikėjo pagalbos. Visi daugmaž dirbo poromis ir atlikinėjo praktiką, tad profesorius buvo patenkintas. Tiesa, jis greitai sulaukė klausimo, kurio jis tikrai nesitikėjo.
- Atleisk, bet aš nežinau kur yra teleskopas.  Tiesa, galime nueiti pažiūrėti prie lango, - ištarė profesorius nueidamas prie lango. Čia teleskopo, deja, bet nesurado. - Teleskopas dingo, - pasakė jis žvalgydamasis. Neturėjo ką veikti, tad nusprendė, jog tai yra geresnė veikla.
,,Tavo mokytojas gali gulėti griovyje, girtas.''
Kovinis girto Rafo režimas. Tada Rafas sako : grrrrr

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Elliw buvo be galo patenkinta. Ak, kaip ji seniai buvo sutikusi kurią nors draugę! Mielai būtų dar kartą apkabinusi Sarah, bet ji kažkodėl nusitempė velsietę kažkur. Kadangi Elliw neprisiminė klaususi apie teleskopą, dabar buvo sutrikusi. Vis dėlto ji sutiko draugę, tad neabejojo, kad viskas bus gerai. Tikriausiai netgi teleskopas atsiras. Tai buvo tiesiog nuostabu, tad buvo galima pasidžiaugti gyvenimu.
Priėjusi prie kažkokio nepažįstamo berniūkščio Elliw sutriko. Jis kažką šnekėjo, o paskui pasakė baisiausią įmanomą dalyką: teleskopas dingo! Dėl to, suprantama, kaltos buvo tik tos šešios bjaurios mergiūkštės, kurios tik ir taikosi gadinti Elliw gyvenimą.
- MANO TELESKOPAS! - isteriškai suklykė klastuolė atsisukusi į Sarah. Situacija buvo visiškai be išeities, ir Elliw neabejojo: čia nepadės netgi tai, kad visai netikėtai susitiko draugę.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • VII kursas
  • *
  • 322
  • Taškai: 18
  • Baigę aukštąjį mokslą, apvalūs kvailiai tampa daugiakampiais.
  Greitai prie jų priėjo Gruodė, o paskui ir Nelanna. Vega išklausė viską ką jos pasakė.
- Taip, Nelanna, sutinku. Tačiau vieną nužudyti ir padauginti iki dešimties vienetų nėra taip blogai kaip nužudyti dešimt. Tėtis man pasakojo, kad šiais laikas tarp žiobarų yra visokių veganų ir vegetarų. Jie nevalgo mėsos. Pakeičia ją kažkokiais kitais dalykais. O kiek žinau jie, kad tų pakaitalų užtektų dar kažkokių papildų geria. Manau, kad valgyti mėsą nėra labai blogai, bet nereikėtų jos valgyti labai daug. Tuo labiau dauguma žiobarų medžioja ir žvejoja dėl pragomos. O to štai aš visiškai nesuprantu. Kam kažką žudyti dėl pramogos? Dėl pragyvenimo suprasčiau, bet dėl pramogos tai yra tiesiog žiauru. Juk galima pramogauti ir kitais būdais, - tarė varniukė sunkiai laikydama ašaras. Išties kodėl žiobrai tą daro dėl pramogos? Juk tikrai galima ir be gyvūnų žudimo nuveikti ką nors tikrai smagaus. Kad ir knygą paskaityti. Žiobarai išties yra labai žiaurūs. Bet ir burtininkų yra žiaurių, bet jie nežudo gyvūnų dėl pramogos. Pagalvojo varniukė žvelgdama į bendrakoledžes.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 611
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Tarp Varno Nago moksleivių užsiplieskė diskusija apie ginklų reikalingumą tiems, kurie nėra burtininkai.
- Taip, sutinku, kad tiems, kurie nėra burtininkai galbūt ir yra reikalingi kai kurie ginklai tam, kad jie išgyventų. Be mėsos žmogus negaus visų jo organizmui reikiamų medžiagų, - pasakė žiūrėdama kaip Nelannos mestas peilis įsmigo tiesiai į taikinio centrą. - Tačiau aš, kaip ir Vega, negaliu suprasti to, jog yra žudoma dėl pramogos. Be to, kai kurie ginklai yra skirti tam... kaip ten jis... kalbėjome per magijos istoriją... karui, - prisiminė. - Būtent jų negaliu pateisinti, nes jie tik naikina žmones, jie viską griauna, o gyvūnus, net ir iš labai toli, gąsdina, - šviesiaplaukė laikėsi, kad akys vėl neapsiašarotų. - Aš gal eisiu prisėsti, - atsiduso. - Tiesiog negaliu to daryti. Negaliu, - ir nuėjusi tolėliau atsisėdo.
Sakura liūdėjo, nes nežinojo, kaip profesorius reaguos į tai, jog mergina net nebandė įgyvendinti užduoties. Bet užduotis strazdanei buvo per žiauri. Ji nebūtų pajėgusi to padaryti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Sakura Levins »

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
- Tinka! - sušuko Dori. - Ta moteris, kuri man jį davė, tokius durklus ir svaido! - balsas skambėjo entuziastingai, ji norėjo tai padaryti.
Tamsiaplaukė pradėjo vartyti akis, kai Alanas jai ėmė kartoti, jog ji susikauptų ir ypač - kai paėmė iš jos bombą.
- Ne, aš nebenoriu su tuo šautuvu! Noriu mesti bombą! - elgėsi aikštingai lyg vaikas. - Atiduok man bombą! - padėjo Alano atgal įduotą šautuvą ir vėl pasiėmė bombą.
Juk pamoka tokia trumpa, o ginklų tiek daug, dabar jau mintyse pagalvojo.
Regis, prieš kelias akimirkas mergina žavėjosi Alano išmanymu apie ginklus, bet jis taip rimtai į tai žiūrėjo, o Dori norėjo kuo greičiau ir daugiau išbandyti! Ji sviedė bombą kažkur į tolį ir kai bomba atsitrenkė į taikinio kraštą, ši sprogo.
- Jėga! - sušuko.
Tada klastuolė ir vėl nubėgo pasiimti ginklų. Peilių ji imti nenorėjo. Prisiėmė glėbį šaunamųjų ginklų. Vis tiek jie patiko jai labiausiai. Krizendama kaip išprotėjusi visus po vieną išbandinėjo. Kai kurie buvo lengvi ir jais šaudama ji nei nesusvirduliavo, o nuo kai kurių prarado pusiausvyrą. Pati net nepastebėjo, kad dalis buvo vienodų: tai buvo arba pistoletai, arba medžiokliniai ginklai, arba automatai.
Bešaudant Mendel akys blizgėjo ir ji visiškai nebuvo susikaupusi. Kai kuriuos kartus pavykdavo pataikyti beveik į taikinio centrą, o kartais prašaudavo visiškai pro šalį. Bet ji į tai nekreipė jokio dėmesio. Penktakursė pamiršo visus Alano patarimus ir smaginosi.
- Alanai, tavo tėvo ginklų kambaryje turėsime praleisti daug laiko! - visa sušilusi pasakė ji.
Tada dar pribėgo pasiimti kelių granatų bei petardų ir išbandė jas.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Dori Mendel »

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Alanui visai nepatiko tai stebėti. Šie ginklai užkerėti ir todėl nėra baisiai pavojingi. Bet jeigu ji taip pat elgtųsi ir su kitokiais ginklais. Juk gyveno žiobarų pasaulyje, tai turi nusimanyti, kad tai ne žaidimas. Galvojo vaikinas stebėdamas kaip Dori kvailioja su įvairiais šaunamaisiais ginklais.
- Net nemanau eiti su tavimi į ginklų kambarį. Tu nemoki elgtis su ginklais. Jeigu jie nebūtų užkerėti, tai jau šimtą kartų būtum ir ką kitą sužeidusi ir pati susižeidusi. - Alanas padėjo vieton savo peilius, kuriuos svaidė į taikinį. Dori atrodė kaip vaikas, gavęs visą krūvą naujų žaidimų.
- Tavo kulkos jei būtų tikros galėtų nulėkti bele kur ir pridaryti žalos. Mano tėvas jei dabar matytų ką dirbi net neleistų tau kojos kelti į tą kambarį. - Toliau kalbėjo raudonplaukis.
Pagaliau suskambo varpas.
- Einam? - Ragino jis merginą.

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • Burtininkė
  • ****
  • 436
Merginos diskutavo apie ginklus ir jų naudojimą. Gruodė kaip visuomet ilgą laiką tiesiog jų klausėsi.
- Na, žiobarai dabar gyvena moderniai, gyvūnai maistui auginami. Medžiojama arba dėl pramogos, arba kai kuriose vietose neįmanoma kitaip prasimaitinti. Bet aplamai ginklai naudojami arba nusikaltimams arba karuose. Na kartais savigynai. Bet tam reikia turėti leidimus. O šiaip manau magai irgi turi neblogų ginklų ar ne? Tai jų burtų lazdelėse. Juk yra tokių kerų, kurie gali pridaryti nemažiau žalos, nei bet koks žiobariškas ginklas. - Kalbėjo ji. Gruodė nemanė, kad tik žiobarai medžioja dėl pramogos. Dar nepažinojo labai gerai magijos pasaulio, bet neabejojo, kad ir jie turi kokių panašių pramogų.
Mergaitė stebėjo kaip Nelannai pasisekė pataikyti į taikinį.
- Tikriausiai turi įgimtą taiklumą. Pats peilis tikrai nenuskris kur reikia. - Pasakė Gruodė. Paskui visgi nuėjo apžiūrėti tų daiktų. Juos buvo mačiusi tik filmuose. Tarkim granatas, bombas ar automatinius ginklus. Šaudyti nepradėjo. Gal todėl, kad tėvai įkalė į galvą, kad su tokiais daiktais reikia elgtis atsargiai.

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • VII kursas
  • *
  • 322
  • Taškai: 18
  • Baigę aukštąjį mokslą, apvalūs kvailiai tampa daugiakampiais.
  Vega klausėsi to, ką sakė Sakura vis linktelėdama.
- Visiškai sutinku. Karas yra žiaurus dalykas. Jie taip be gailesčio žudo ir vieni kitus. Tiesa ta, kad greičiausiai per karus nukenčia ir gyvūnai, nes jie bijo garsų ir manau, kad per klaidą tikrai į juos pataiko. Man labiausiai nesuprantamas dalykas apie karą yra tai, kad šalys kariauja dėl teritorijos. Jos nori užimti kuo didesnį plotą. Aš to nesuprantu. Manau, kad jau geriau yra turėti didesnį kiekį žmonių. Bet aišku ne karu. Bet ir per daug žmonių nėra gerai. Aš nesugalvoju jokios priežasties kariauti. Jei šalis nėra puolama, žinoma. Bet pačiai pradėti karą nematau prasmės. Tai yra labai žiauru, - pratarė varniukė vos laikydama ašaras. Neapsiverkti jai lengva nebuvo, nes vis dėlto tai yra labai žiauru. Ar profesorius visai neturi širdies, kad verčia išbandinėti ginklus? Ar kodėl tokia tema? Pagalvojo varniukė. Jos akyse pradėjo kauptis ašaras, bet jai vis dėlto pavyko jas sulaikyti ir mergaitė nepravirko.
- Labai gerai tave suprantu, - tarė Vega atsisėdusi šalia draugės ir uždėjo ranką jai ant peties.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.