[Dorotėja Vanesa Senkler]

Dori įdėmiai išklausė to, ką Felissa pasakojo apie ugnį. Ir, aišku, džiaugėsi, kad draugė naudojo paprastą ugnį, o ne pragaro. Sušmėžavo mintis, kad galbūt būtų neblogai pasipraktikuoti. Bet dar daugiau minčių šmėžavo apie tai, kaip būtų malonu atsigerti ko nors šalto.
Mergina džiaugėsi, jog šviesiaplaukei atlėgo skausmas. Ne tik dėl to, kad Felissai dabar buvo lengviau. Čia slėpėsi ir savanaudiškumo apraiškos. Mat jeigu pasisėdėjimo metu laimėtojai pablogėtų, tektų pėdinti į viršų ir pamiršti linksmybes.
Felissa grįžo. Netrukus barmenas ant jų stalo padėjo du bokalus. Mendel net nenutuokė, kas yra tas „Erdinger“ kvietinis.
- Čia alus? - paklausė Felissos.
Šiek tiek nustebo, mat draugė prieš tai kalbėjo apie kokteilius. Dori nemėgsta alaus. Kaip dabar teks išgerti?
Ji gana atsargiai gurkštelėjo iš bokalo. O tada kilstelėjo antakius. Taip, tai tikrai buvo alus, tačiau kažkoks kitoks. Skanus ir gaivus. Po akimirkos Dori nesikuklindama maktelėjo kelis didelius gurkšnius ir taip ištuštino net pusę bokalo.
- Oho. Koks skanus, - išsišiepusi tarė.
Ant stalo atsidūrė ir užkandžiai, nors, tiesą pasakius, paragavus to gėrimo iš rojaus dabar jau jie nebeatrodė tokie reikalingi. Dailioje lėkštėje buvo gausiai prikrauta vytintų dešrelių, kumpelių, raugintų agurkėlių, riešutų, bulvių laivelių.

[Felissa Deverell]

Padėkojusi barmenui, Felissa atsigėrė šalto alaus. Nors Anglijoje kvietinis alus nėra toks populiarus ir jo niekas negamina, ji su šiuo skaniu gėrimu buvo susipažinusi dvikovų metu Prancūzijoje. Būtent prancūzai gamina, jos nuomone, skaniausią kvietinį alų, kurio paragauti ji niekada neatsisako.
- Taip, alus, - atsakė. - Pasirodo, laimėtojai šiandien vaišinami alumi, tad gavome nemokamai. Taip, sakiau, kad noriu kokteilių, bet prie jų manau pereisiu vėliau.
Felissa stebėjo Dori, kai ši iš pradžių atsargiai paragavo alaus, o po to nestabdydama išgėrė net pusę bokalo. Jos veido išraiška iš nepatiklios greitai pasikeitė į palaimingą.
- Kaip suprantu, nenusivylei, kad gavai alaus? Šitas geras, tikrai, bet yra geresnių, - patikino. - Labiau mėgsti alų ar kokteilius?
Dvikovos metu Felissa labai išalko, dėl to dabar apsidžiaugė gavusi didelę lėkštę įvairių vokiškų užkandžių. Iš pradžių ji norėjo visko paragauti, o po to jau žinos, ką būtų galima pakartoti. Tad taip ir leido laiką - gurgšnelis alaus, keli užkandukai, vėl alus, ir vėl užkandukai. Fone grojo muzika, burtininkai bendravo vieni su kitais, dalinosi dvikovų įspūdžiais. Vyravo triukšminga atmosfera, kuri vis stiprėjo su kiekvienu nauju išgertu alaus bokalu.

[Dorotėja Vanesa Senkler]

- Jėga, - apsidžiaugė Dori.
Mergina paragavo dešrelių, o paskui sukrimto ir raugintą agurkėlį. Užkanda atrodė kiek vyriška, bet jai patiko. Iš kitos pusės, kas sugalvojo skirstyti gėrimus ir maistą į moteriškus ir vyriškus? Tai kvaila.
- Tikrai nenusivyliau, - patikino Dori. - Ee... Gal kokteilius. Bet šitas alus, pripažįstu, vertas milijono. Geriau už daugelį kokteilių. Nors dabar alkoholio nelabai vartoju, tai sunku pasakyti, - prikando lūpą. - O tu ką labiau mėgsti? - domėjosi.
Iš tikrųjų kuo toliau, tuo Dori jo vartodavo vis mažiau. Turėjo įprotį retsykiais Senklerių dvare naktimis ko nors gurkštelėti, kai visi miegodavo, bet išsikrausčius šitas poreikis dingo.
- Kartas nuo karto išgeriu su draugėm po kokį kokteiliuką kavinėje, tik tiek, - pridūrė.
Ir ką tu vėl skiedi? Juk susitarėm, kad nebevaidinsi prieš Felissą, tarė sau mintyse. Tu neturi draugių, va dabar sėdi su drauge, tai ką čia vaizduojies? Išties, viskas pasikeitė. Meg, Levanda, Zoey ir daug kitų, visos jos dabar buvo tik prisiminimas. Iš senesnių draugių Dori palaikė ryšius tik su Erka bei Sakura. Ir tai, su Erka jos dabar buvo tarsi giminaitės, o su Sakura, na... Jos per daug skirtingos, kad viena kitą suprastų. Taip, Sakura Dori tikrai daug padėjo, juk leido tamsiaplaukei pas ją pagyventi, bet juk čia... Sakura. Ir viskas tuo pasakyta.
- Nors iš tiesų tai nelabai dažnai taip būna, - galiausiai tarė. - Mokykloje turėjau daug draugių, dabar viskas kitaip.
Šaunuolė. Matai, gali neskiesti.
Abiejų merginų bokalai ištuštėjo itin greitai. Mendel paėmė nešvarius nepagalvojusi, kad tai padarys barmenas (jų ten buvo du - vienas priiminėjo užsakymus, kitas tuos užsakymus nešiojo ir Dori pastebėjo, kad jie keitėsi šiomis rolėmis tik dėl jiems suprantamų priežasčių, o gal dėl to, kad nepasidarytų nuobodu), ir negailestingai prasibrovė prie baro, nors iki jo buvo eilė.
- Aš tik padėti, - mosavo tais bokalais nepatenkintiems žmonėms.
Tas alus gerokai kaukštelėjo per galvą, atsirado drąsos ir įžūlumo, tokio, kokiu ji spinduliavo Hogvartso laikais. Padėjo bokalus ant baro ir nusprendė už Felissą. Juk ji tiesiog negali nenorėti dar tokio dieviško gėrimo, ar ne? Tad užsakė du bokalus tokio pat alaus.
- Tik pilk dabar, nes aš nelauksiu, kol atneš, - išsišiepusi tarė barmenui.
- Gerai, gerai, jei tik bus arbatpinigių, - irgi su šypsena atsakė jis.
- Kokių dar arbatpinigių, aš dabar barmeno darbą dirbu, - rėžė Dori ir ėmė kvatoti.
Pasiėmusi naujus bokalus, pripiltus tiršto kvietinio alaus, Mendel grįžo prie stalelio. Kažkas iš stovinčių eilėje ją tikrai kažkur pasiuntė, bet šitai merginai buvo nei motais.
- Tikiuosi, tu nieko prieš pakartoti, - kikeno. - Merline, kaaaip gerai. Kaip jautiesi atitrūkusi nuo tų visų maaamiškų, šeimyniškų reikalų? - šypsodama paklausė draugės.

[Felissa Deverell]

- Aš taip pat kokteilius, bet po dvikovų dažniausiai su Bernardu alaus užsakydavome, - prisiminė senus laikus. - Žinai, kai apima ta sportinė atmosfera, azartas, tai labiau tinka alus. Bet jei taip ramiai pasėdėti, tai man skaniau kokteiliai. O turi kokį mėgstamiausią?
Felissa, iš tiesų, neturėjo daug progų šitaip pasilinksminti. Taip, nueidavo su keliom pažįstamom Paryžiuje pavakaroti, bet didžiausias jos dėmesys buvo skirtas dukrai. O sugrįžus į Angliją dar prisidėjo ir verslo vystymas.
- O aš neišeinu niekur, tik su tavim kartais susitinku, - prisipažino ir užsivertė alaus bokalą. - Tiesiog per tuos visus rūpesčius nelieka laiko susipažinimui su naujais draugais. Su mokyklos laikų draugėmis jau seniai nebendrauju. Ir su seserimi buvau nustojusi bendrauti.
Abiems pabaigus alų, Dori nuėjo nunešti bokalų ir užsakyti naujų gėrimų. Felissa nespėjo draugei pasakyti, kad nusinešti nereikia, kad viską nurenka darbuotojai. Visai netrukus ji grįžo su dar dviem alaus bokalais, matyt kažkaip sugebėjo įtikinti barmeną įpilti gėrimą iškart.
- Oi tikrai neprieštarauju! - prisitraukė arčiau bokalą ir užsivertė jį. - Jau seniai nebuvau taip atitrūkusi. Visai geras jausmas. Neprieštaraučiau dažniau kam nors palikti Melindą ir išeiti pavakaroti. O tau kaip? Jau gal pasiilgai mergaičių?
Užkandžių lėkštėje mažėjo, bet Felissai buvo skaniau gerti alų, o ne valgyti neįprastą vokišką maistą. Skanūs jai pasirodė tik agurkėliai ir sūris, o dešreles paliko neliestas.
- Kol nedidelė eilė, nueisiu užsakysiu kokteiliukų, - garsiai įvardino savo planus, atkreipusi dėmesį į žmonių kiekį prie baro. - Juos ilgiau darys, tai kad neliktume be gėrimų, - šaižiai nusijuokė.
Palikusi Dori prie stalo, ji kelias minutes pralaukė, kol galiausiai atėjo jos eilė.
- Du Mėlynuosius drakonus ir du Horokrusų paslaptis, - išpyškino užsakymą, pirmiau peržiūrėjusi siūlomų kokteilių sąrašą. - Mes sėdim štai ten, - parodė į staliuką, prie kurio liko Dori.
- Ir tu lauksi čia, kol pagaminsim, kaip toji tavo draugė? - patraukė ją per dantį barmenas.
- Ne ne, mes dar turim alaus, tai čia užsakymas į ateitį, - paaiškino. - Bet neverskit mūsų laukti! Kai baigsim alų, gerai būtų jau turėti ant stalo ir bent vieną kokteilį!
Eidama prie jų staliuko, Felissa nejučiom pagalvojo apie Bernardą. Ką jis sakytų, pamatęs ją tokioje būsenoje. Bet net neabejojo, kad išvykęs į ilgesnius turnyrus ir jis pats papramogauja, tad jei galima jam, kodėl ir ji negali pasimėgauti laisvu vakaru?

[Dorotėja Vanesa Senkler]

- Nelabai žinau, ką tai reiškia, - nusijuokė. - Tą sportinę atmosferą esu jautusi tik Hogvartse per kvidičą ir štai dabar.
Prieš atsakydama apie mėgstamiausią kokteilį Dori šiek tiek pagalvojo, padvejojo. Alus pasirodė dangiškai skanus, bet dar labiau nei skanus jis buvo svaiginantis. Atvirumo valandėlė, pamanė mergina mintyse. Gal taip ir geriau.
- Neturiu, - tarė. - Gal man skanesni saldesni kokteiliai. Šiaip, jei jau atvirai, tai ir tu vienintelė draugė, su kuria susitinku, - kiek paraudo tai pasakiusi ir atsigėrė labai didelį gurkšnį alaus. - Man atrodo, tavo patirtis kokteilių ragavime didesnė, - išsišiepė. - Tad koks tavo mėgstamiausias?
Gėrimas dinginėjo iš bokalo nepaprastai greitai, kaip ir Dori blaivumas. Atrodo, galva tokioje būsenoje turėtų tuštėti, bet dabar joje tiesiog sukosi ratu mintys apie tuos metus, kuriuos ji praleido be Alano. Apie laiką, kai pradėjo lauktis. Apie tai, kaip viskas yra dabar. Kokios dukros didelės, joms jau tuoj treji...
- Tikrai ne, - nusijuokė atsakydama apie mergaites. - Na, vis pagalvoju, ką jos veikia dabar ir taip toliau, bet tikrai nesigailiu, jog esu čia be jų, - šyptelėjo.
Kai Felissa nuėjo užsakinėti kokteilių, Dori pagalvojo apie tai, jog draugė išties pasiruošusi kaip reikiant pašėlti. Mergina tikėjosi, kad neprisidarys gėdos smigdama vos gurkštelėjusi pirmojo kokteilio. Laukdama ji kramsnojo dešreles, atkreipė dėmesį, jog bare taip pat laiką leidžia ir ta karvė, kuri rodė Mendel vidurinį pirštą ir kurią po to suvartė Felissa.

[Felissa Deverell]

Felissa prisiminė, kaip mokydamasi Hogvartse eidavo žiūrėti kvidičo rungtynių tarp koledžų. Jų pamatyti susirinkdavo visa mokykla! Tuo tarpu dvikovų klube žiūrovų būdavo nedaug, bet tai išėjo į naudą - buvo lengviau susikaupti.
- Man taip pat patinka saldesni, vaisiniai, - atsakė. - Labai mėgstu Dragon Sunrise. Gal prieisim ir iki jo! - nusijuokė.
Netrukus barmenas atskraidino joms po du kokteilius ir nunešė tuščius alaus bokalus.
- Šitas mėlynas turėtų būti Mėlynasis drakonas, o geltonas - Horokrusų paslaptis, - paaiškino draugei. - Nesu jų bandžiusi, tai tikiuosi, kad bus geri. Į sveikatą! - pakėlė savo taurę, kad susidaužtų su Dori.
Kokteilių taurės tuštėjo taip pat greitai, kaip ir alaus bokalai. Draugės linksminosi, juokėsi. Joms buvo labai smagu čia. Išgėrusios dar kelias kokteilių taures, merginos atsipalaidavo ir nuėjo pašokti.

[Dorotėja Vanesa Senkler]

- Aha, - linktelėjo Dori.
Iš tiesų tai net nenutuokė, kas tai per kokteilis. Kaip ir tie, kuriuos atnešė barmenas. Kai ji paragavo to mėlyno gėrimo, nustebo, koks jis skanus. Manė jausianti, pavyzdžiui, mėlynes, bet skonis priminė apelsinus ir kramtomąją gumą.
- Skanu! - sušuko Mendel.
Mėlynasis kokteilis buvo toks saldus, tikrai neatrodė, jog ji gertų alkoholį. Tačiau poveikis pasirodė esąs didelis, Dori pradėjo linguoti į muzikos taktą, niūniuoti, pasakoti linksmas istorijas, juoktis. Kitas kokteilis buvo geltonos spalvos, priminė multivitaminų sultis. Gerai, kad ne eliksyrą, suprunkštė mintyse. Įpusėjus jį gerti, jame pasirodė kažkas juodo, paskui ji dingo.
- Oho, - nusistebėjo tamsiaplaukė. - Tikrai paslaptis, - sukikeno.
Dori jau negalėjo pasakyti, kiek tiksliai kokteilių prisiragavo, bet visi jie buvo labai skanūs, o pati mergina - labai girta. Dabar ji šoko kartu su Felissa. Prie panelių prisistatė kažkokie du vyrukai, bet Mendel juos atstūmė.
- Ne, - pasakė ji jiems. - Aš turiu mylimąjį ir du vaikus, - informavo juos. - Aš turiu du vaikus, Felissa, ar gali patikėti? - įsikibo draugei į petį ir pradėjo kvatoti.

[Felissa Deverell]

- Koks įdomus skooonis! - suriko iš nuostabos, ragaudama mėlynojo kokteilio. - Tokio dar neteko ragauti!
Horokrusų paslaptis nebuvo toks geras, tad jį Felissa išmaukė kiek įmanoma greičiau ir nuėjo užsakyti dar trijų, einančių iš eilės gėrimų sąraše.
Barmenai vis nešė ir nešė joms kokteilių taures, o merginos jas kaipmat ištuštindavo. Su kiekviena taure Felissos supratimas apie tai, kas vyksta aplink, mažėjo, ir ji galėjo koncentruotis tik į tai, kas vyksta prie pat jos. Visas pasaulis išnyko, buvo tik ji ir Dori.
Ji nesuprato, kaip atsidūrė šokių aikštelėje, kaip prie jų priėjo tie vyrukai. Laimei, Dori jais atsikratė.
- Ir aš turiu vyrą bei dukrą! - pareiškė tiems prie jų pristojusiems vyrukams, jau benueinantiems šalin. - Atsikabinkit!
Felissa pagyrė draugę, kad taip šauniai su jais susitvarkė, ir paėmusi už rankos parsivedė ją prie jų staliuko.
- Žinoook, sunkiai patikėčiau, - vaptelėjo draugei. - O tu ar gali pa-pa-patikėti, kad mečiau visą šitą reikalą dėl berno? Visą šitą dvikovų reikalą. Būčiau dabar dvikovų princesė, važinėčiau kur tik noriu, laimėčiau viską iš eilės, mane nešiotų ant rankų. Kodėl bernai gali tęsti karjerą, o mes turim prisitaikyti? Ką? Žiauriai nesąžininga! Sėdžiu sau viena namie, vaiku rūpinuosi, o jis mat smaginasi išvaręs kažkur. Turi visą laisvę daryti ką nori, kai auginu jo vaiką! Ką galiu žinot, gal kiekvieną kartą vis naują mergą susiranda, juk nepatikrinsiu.
Alkoholis Felissai atrišo liežuvį ir ji liejo apmaudą draugei. Kitą rytą tikriausiai viso to net neprisimins, kaip ir neprisimins, kad apskritai tokia kvaila mintis jai buvo atėjusi į galvą,

[Dorotėja Vanesa Senkler]

Pašokusios merginos vėl prisėdo prie stalelio. Viskas sukosi labai stipriai. Stop. Dori jau gana. Daugiau ji nebegers. Jei Felissa užsakys dar kokteilių, kaip nors slapčia mergina jais pagirdys grindis ar ką.
Šiaip ne taip Mendel smegenis pasiekė draugės kalbos apie dvikovas ir vyrą. Nors ir girtutėle galva, juodaplaukė pagalvojo, kad, štai, Felissai yra išties skaudu, jog ji nebegali kovoti. Bernardo kaltės ji čia gal nelabai įžvelgė, tačiau vaikai... Dėl visko kalti vaikai, pamanė ji. Bet ji turėjo kaip nors pritarti.
- Tai aišku, tegul pats su vaiku ir sėdi, - tarė. - O šiaip, jooo, suprantu tave, - pasakė. - Mes turėjom keliaaauti daug visur, žinai, pasaulio pamatyt, o aš, žiūrėk, išvis va pirmą kartą kažkur išvariau va dabar. Tu bent pasaulio pamatei, žinaaai, bet jei ne dvynės, aš išvis būčiau su Alanu nebe kartu, nes aš karvė, - ėmė kvatotis.
Girtoje galvoje kažkas liepė apkalbėti Alaną, jei jau Felissa apkalbinėja Bernardą.
- O aš, ką, gyvenu zoologijos sode, o kur dar tai, kad tai megztinį numeta, tai rankšluostį, oooi, eik iš paskos ir rink, tie vyrai, - vartė akis. - Tu bent išvis turi vyrą, o kada man pasipirš, ką? Niekada, jis turbūt net negalvoja, - žodžiai liejosi laisvai. - Jie visi Senkleriai, o aš kažkokia kiaunė Mendel ir žinok, aš net nežinau, kas mano tėvas, - tauškė. - Šiaip tai man nereikėjo tų vestuvių, kažkokia nesąmonė, bet ką žinau, panoms jau greit trys metai, gyvenam atskirai nuo jo tėvų jau, o aš kas?
Dabar jau Dori užsinorėjo dar vieno kokteilio. Kodėl barmenas neatneša?!

[Felissa Deverell]

- Taaaaip, pasibaigė ir mano kelionės, bet aš bent jau galėjau kelis metus keliauti. Tau tai žiaaauriai nepavydžiu, kad nekeliavai, - užjautė draugę.
Felissa kaip per miglą prisiminė, ką per jų pirmąjį susitikimą Dori pasakojo apie save ir Alaną.
- O tu imk ir pasipiršk pati! - pasiūlė ir nudžiugo dėl tokios geros jai kilusios minties. - Gerai prispausk ir sakyk "Rinkis! Tuokiamės arba skiriamės!". Nors neeee, čia jau per žiauriai būtų. Pamiršk, su dvynėm jaučiu sunku būtų vienai susitvarkyt. Kad ir kokie užknisantys vyrai būna, vis tiek naudos yra iš jų. Žiūrėk va, kad ir dabar, sėdim mes čia dviese, geriam, linksminamės, o jie su vaikais sėdi. Kur padėtume vaikus, norėdamos mergaitiškai pasilinksminti? Mano tėvai paima Melindą, kai Bernardas turnyre, bet jau nebefaina jiems nuolat ją palikt. Sako, kad šitaip atsigriebia už tuos atimtus iš jų keturis metus, bet vis tiek kažkaip...
Nuo šitiekos kokteilių Felissai jau neveikė tinkamai galva. Įprastai būtų paguodusi draugę ir paraginusi taip blogai apie save negalvoti, tačiau dabar vienintelė mintis, neapleidusi jos, buvo ta, kad gerokai padaugino. Keliaudama su Bernardu ji niekada neperžengdavo tos ribos. Gal dar dėl to, kad vyras pasakydavo, kada jau gana, o ir pati prie jo nenorėdavo pasirodyti tokia kvaiša, kokia buvo dabar.
- Daugiau. Jokių. Kokteilių! - pareiškė. Tuščiose taurėse išbūrė vandens ir vieną jų pastūmė į Dori pusę. - Gerk. Kitaip ryte neatsikelsim ir nepamatysim Berlyno.

[Dorotėja Vanesa Senkler]

- Na, tikėkimės, kad kai panos išsikraustys iš namųųų, aš nebūsiu sena tarka, chaaa, ir tada galėsiu pakeliauti.
Akys vis krypo į tą kvėšą, kuri prieš tai rodė vidurinį pirštą Dori. Ar jai tik atrodo, ar ta karvė į ją spokso?
- Pff, - suprunkštė tamsiaplaukė. - Jau jeigu mes išsiskirtume, tai mergaitės konkreeečiai liktų pas Alaną, tu pa. Ti. Kėk. Už kokius keturis metus? - kilstelėjo antakį.
Mendel atsigėrė vandens, kaip ir paliepė Felissa.
- Meeeh. Galėtų būt su laipsniais, - pradėjo juoktis.
Tačiau juokėsi neilgai. Mat į ją kai kas kreipėsi.
- Tu čia į mane spoksai? - paklausė viduriniojo piršto rodydoja, prisistačiusi prie pat draugių stalelio.
- Ką? - susiraukė Dori. - Nespank.
Rodytoja irgi buvo išgėrusi, bet Dori to, dėl savo būsenos, aišku, nematė.
- Tu ir tavo draugeška atsiimsit! - toji sužaibavo į Felissą.
Išsitraukė savo burtų lazdelę, pasiruošė kerėti. Tačiau Dori buvo pirmesnė. Ak, peštynių mokykloje teko apturėti nemažai. Su Sofi, su Alrisa. Tekdavo ne tik kerais pasilaidyti, bet ir žiobariškai pasimušti. Tad Mendel lengvai ištraukė lazdelę iš tos mergos rankų, tikriausiai ši to nesitikėjo, ir puolė jai į atlapus.

[Felissa Deverell]

- Taip taip! Iškraustysi abi į Hogvartsą ir tiesiu taikymu iš Kings Kroso galėsi varyti keliauti! Iki pirmų jų atostogų! - pritarė draugei. - Tik kad ilgai dar laukt šitos šventės, - burbtelėjo ir iškart sugrąžino draugę į realybę.
Felissa suglumo, kai draugė pasakė, jog mergaitės liktų pas Alaną, bet galva taip sukosi, kad nebepaklausė, kodėl.
- Ką? Keturis metus? - neiškart suprato, ko klausia Dori. - Ai, nu.. Tai aš savo brangiausiems gimdytojams nepasakiau, kad turiu Melindą. Apie Bernardą, aišku, žinojo, o apie dukrą nepasakiau, - atsainiai tarė gūžtelėjusi pečiais. - Pernai per Kalėdas pasirodėm ant jų namų slenksčio visi trys. Būtum mačius Nelannos reakciją, kai atidarė mums duris.
Netikėtai prie jų staliuko atsidūrė merga, su kuria Felissai teko kovoti finale. Ta kova atrodė vykusi taip seniai, tarsi visa savaitė būtų praėjusi, o ne kelios valandos.
- Ko čia pristojai? - iškošė Felissa. - Mes tavęs nekvietėm.
Sulaukusi replikos savo adresu, Felissa jau ruošėsi atsikirsti, bet Dori buvo greitesnė. Tik į darbą ji paleido ne žodžius, o kumščius. Felissa pakėlė antakius. Protas sakė, kad reikėtų jas išskirti, bet kažin kodėl ji to nedarė, o tiesiog atsainiai žiūrėjo, kaip Dori ją kumščiuoja.
- Ė, gal baikit jau, - visgi prisivertė ištarti. - Ką pasakysiu Alanui, jei teks grąžinti tave nusėtą mėlynėm? - pabandė atvesti į protą draugę, bet jai nelabai tai sekėsi, balse trūko ryžtingumo.
- Užsičiaupk, kvėša, - riktelėjo Felissai Dori priešininkė, toliau ją talžydama. - Manai nežinau, kas esi? Nesijauti drąsiai čia be savo gražuoliuko, ane? Bijai pasijudint iš vietos, tik spoksai, kaip gražinu tavo draugikę. Baigsiu su ja, pereisiu prie tavęs. Ir jau nebebus, kas tave apgina.
Dabar jau ir Felissai sukilo pyktis. Stodamasi ji apvertė kėdę ir ši pačiuožė po stalu. Felissa kibo tai kalei į plaukus ir iškošė pro dantis:
- Man neįdomu, ką tu žinai, atsiknisk nuo mūsų, supratai?

[Dorotėja Vanesa Senkler]

- Tiksliai, keliausiu, kol jos bus Hogvartse! Bet tau šiek tiek mažiau laukti, - nusijuokė. - Nors visos senienos sako, kad laikas pralekia labai greitai, - dabar jau ėmė visai kvatoti.
Dori nustebo sužinojusi, kad Felissa ketverius metus nieko nesakė namiškiams apie Melindą.
- Oho, bet kodėl? Ar jiems nepatiko Bernardas?
Kai Dori mušėsi su ta bjaurybe, Felissa prakalbo. Tamsiaplaukė ją girdėjo, tačiau nesiruošė nieko atsakyti, ne, tik ne dabar. Dabar reikia susikaupti. O toji kvailė pakibo, pradėjo šnekėti su Felissa, tad Mendel sugebėjo jai dar stipriau įkrėsti į kailį.
Kai kvailė prašneko apie Bernardą, draugei irgi neatlaikė nervai. Kažkas ėmė šaukti kažką apie drakes, skanduoti, kiti rėkė, kad jos liautųsi. Dori atsitraukė. Negerai mušti vieną dviese. Tegul dabar tą šlykštynę pakapoja Felissa.
Atsitraukusi Dori pajuto skausmą žande. Perbraukusi per jį ranka ant delno pamatė kraują. Bus nagais įdrėskusi... Parazitė.

[Felissa Deverell]

Ir štai Dori uždavė klausimą, kurio sulaukdavo iš visų, kuriems prasitardavo, jog nesakė tėvams apie Melindą. Ankstesniais kartais tiesiog kažką nereikšmingo numykdavo, bet dabar jai buvo gėda.
- Ai aš nežinaau, - susigėdusi tarė. - Bernardas patiko jiems, vis klausinėjo, kada apsilankysim abu. Bet aš nedrįsau. Bijojau, matyt. Pasakyti, kad tik ką baigiau Hogvartsą, o jau prisidirbau. Devyniolikos, o jau su vaiku. Vos devyniolikos buvau, Dori. Gali patikėti?
Jei Dori ir buvo minėjusi, kiek jai buvo, kai susilaukė dvynių, tai dabar Felissa to neprisiminė. Gal ir pati buvo panašaus amžiaus?
Pešant tai žiurkei plaukus, visa kita aplink Felissą tarsi išnyko. Tokia buvo įniršusi ant jos dėl komentarų apie Bernardą. Negirdėjo ji, kaip ošia minia šiame bare, kaip kažkas bando jas abi raminti.
- Atsiknisk nuo manęs ir nuo mano šeimos, - iškošė. - Sužinosiu, kad lendi per kokį turnyrą prie mano vyro, susirasiu ir pasigailėsi gimusi.
Merga tik vyptelėjo ir nusijuokė.
- Pff, manai bijau? Tai tu čia bailė! - Išrėkė. - Išsigandai profesionalų, per stiprūs jie tau, ką? Lengviau pas mėgėjus laimėt, ane? Kietakė atsirado!
Felissa dar norėjo atsikirsti, bet pajuto ant pečių stiprias rankas. Du vyresni vyrukai priėjo ir atskyrė ją nuo tos bjaurybės. Nustačiusi nepatenkintą veidą, Felissa atsitraukė ir priėjo prie Dori.
- Netiesą ji sako, ne dėl to pasitraukiau, - burbtelėjo ir atsisėdo ant kėdės. Kažkas jau buvo ją pakėlęs ir pastatęs į vietą, kol Felissa pliekėsi.

[Dorotėja Vanesa Senkler]

Dori nežinojo, ką reiškia jausti gėdą prieš tėvus dėl to, jog anksti prisidirbai vaikų. Nes tėvų neturėjo. Tačiau visko teko girdėti iš aplinkinių. O ypač, kai jie su Alanu dar nebuvo susitaikę. Ji viena, jaunutė, nėščia.
- Suprantu tave, - tarė. - Taigi man dvynės gimė tokio amžiaus, tiesą pasakius, tuo metu man dar buvo aštuoniolika, nors ir netoli devyniolikos, - nusijuokė.
Nors ir buvo stipriai apsvaigusi, nenorėjo imti pasakotis, kaip tuo metu gyveno, kaip jautėsi. O buvo visko.
- Žinau, - po muštynių atsakė Felissai.
Net atrodė, kad prablaivėjo. Dori, kaip ir draugė, atsisėdo ant kėdės. Atsiduso. Pasirėmė rankomis galvą. Keista, bet nejautė noro vėl susikibti su ta kvaiša ir net nežiūrėjo, kur ji dabar. Ėmė jausti, jog šitas vakaras jau eina į pabaigą.