[Felissa Deverell]

Felissa nusijuokė pamačiusi draugės išgąstį. Įdomu, ką ji pagalvotų, jei išburčiau pragaro ugnį. Jei tik mokėčiau tą padaryti saugiai, svarstė mergina. Dori pavyko atremti ir šiuos Felissos išburtus paukščius, kaip ir anksčiau naudotus burtus. Kad ir kokią sudėtingą magiją naudojo, draugė vis tiek sugebėjo su tuo susidoroti. Šviesiaplaukei jau seko idėjos, ką dar galėtų panaudoti, nes juk paprastų kerų, tokių kaip nuginklavimo, tikrai nenaudos - nebus veiksmingi.
Akivaizdu, kad Dori nepajėgia suvaldyti savo išburto vandens pliūpsnio ir tas, tarsi jūros banga, dabar artėjo link Felissos. Mergina reagavo žaibiškai.
- Glacius! - ištarė šaldymo burtažodį.
Link jos artėjanti vandens banga pavirto į ledą ir, rodėsi, jau tuoj tuoj nukris žemyn. Felissa akimirksniu sureagavo ir žengė kitą žingsnį.
- Ventus!
Dabar iš jos lazdelės išsiveržė stiprus vėjo gūsis, kurį mergina nukreipė į ore kabantį ledo gabalą. Vėjas suskaldė ledą į mažesnius kubelius ir Felissa, staigiai šmaukštelėjusi lazdele, pasiuntė juos Dori link.

[Dorotėja Vanesa Senkler]

Dori ėmė suprasti, kad vis dėlto ji - tikra miegalė. Visada galvojo, jog reakciją turi žaibišką. Vis tik ši išties buvo reikalinga kvidiče. Tačiau čia, per dvikovą, jos reakcija nebuvo pakankamai greita. Galbūt dar ir todėl, kad tai - pirmas kartas, kuomet Mendel kaunasi dvikovoje. Nėra patirties, bet viskas taip įdomu!
Mergina tiesiog išsižiojusi stebėjo, kaip Felissa susitvarkė su vandens banga. Ji tai padarė napaprastai greitai ir profesionaliai. Vandens bangai virstant į ledą Dori pasiruošė atmušti kerus. Ji nežinojo, kokius burtus dabar naudos Felissa, tačiau spėjo pasirengti juos atremti, suprato, kad kiekviena sekundė svarbi. Aplink pradėjo pūsti stiprus vėjas ir netrukus ledo kubelių kruša pasileido į juodaplaukę.
- Protego!
Ji jautėsi tvirtai, žinojo, kad skydas ją apsaugos. Tačiau... Tačiau ledo kubeliai buvo stipresni už Dori skydą, jie jį įveikė ir šie pradėjo kristi ant Mendel.
- Avis! Oppugno! - sušuko po ledo kubelių krušos.
Pikti paukščiai pasileido draugės link.

[Felissa Deverell]

Dori bandė skydu atremti Felissos paleistą ataką, bet šis buvo per silpnas. Ledo kubeliai prasiveržė pro draugės išburtą skydą ir vienas po kito sukrito ant jos.
- Aha, dabar šiek tiek atvėsk, - išsišiepė.
Felissą jau buvo apėmęs nerimas ir baimė, kad draugė nugalės ją šioje kovoje. Jei taip nutiktų, ji tikrai labai blogai pasijaustų, kad nesugeba įveikti priešininkės, kuri nė karto nėra dalyvavusi panašiose varžybose. Taip, ji pati profesionalų gretose kovojo tik daugiau nei metus, bet mokykloje priešininkai buvo ne ką prastesni. Patirties ji turėjo užtektinai, tad kodėl dabar nesugeba to parodyti? Iki šiol visas kovas laimėjo užtikrintai, o kai paaiškėjo, kad Dori taip pat nebloga kovotoja, ėmė drebėti kinkos. Ji žūtbūt turi laimėti šią kovą! Pralaimėjusi praras pasitikėjimą savimi, ko paprastai jai netrūksta.
Sukaupusi visą įniršį, mergina staigiai kirto lazdele ir į ją lėkę draugės išburti paukščiai kaipmat tėškėsi žemyn. Nieko nelaukusi, ji išbūrė melsvų žiežirbų spiečių ir pasiuntė jas į Dori pusę. Žiežirbos lėkė kaip pašėlusios ir, jei draugė nesureaguos, ji pajus trumpą, bet nemalonų dilgčiojimą tose kūno vietose, į kurias jis pataikys.
Koja paspyrusi paukščius, Felissa laukė, ką šį kartą sugalvos Dori. Buvo iš pažiūros apylygė kova, todėl, jeigu nesusiims, turės grįžti namo pabrukusi uodegą. Jei taip nutiktų, ji ilgai negalėtų pažiūrėti Bernardui į akis. Tokią didelę gėdą jaustų.

[Dorotėja Vanesa Senkler]

Dori atrodė, jog Felissa mėgaujasi triumfu. Juodaplaukės akys klastuoliškai sužibo. Na jau ne, tarė ji sau mintyse. Aš gera kerėtoja, porodysiu, ką sugebu!
Tačiau ryžtingos mintys labai greitai išsisklaidė. Mat merginos siųsti paukšteliai nepasiekė priešininkės. Ir į tamsiaplaukę taip greitai ir su tokia jėga atlėkė melsvos žiežirbos, nuo kurių ji irgi nesugebėjo atsiginti. Tiesiog ėmė jausti, jog jėgos pradėjo sparčiai sekti.
Kūno vietose, prie kurių prisilietė žiežirbos, pasijuto dilgčiojimas, kad Dori net šoktelėjo. Reikėjo kelių sekundžių atsigauti, o dvikovoje kelios sekundės juk reiškia labai daug, ar ne? Dabar jau Felissa bus tikrai pasirengusi atmušti bet kokius mano siųstus kerus, pamanė Mendel.
Ji neturėjo laiko galvoti, kokius burtus naudoti ir nusižiūrėjo juos nuo draugės. Į Felissą pabandė paleisti ugninius paukštelius, kaip ir ji prieš tai į ją, bet... Dori, po velnių! Jai nepavyko net išburti paukštelių. Tai buvo sudėtingesni kerai, o Dori - pavargusi, pirmą kartą kovojanti dvikovoje. Išbūrus ugnį ši virto į kamuoliukus, kurie netrukus dingo.
- Levicorpus! - instinktyviai paleido kerus, kuriais prieš tai buvo pavykę pataikyti į draugę.

[Felissa Deverell]

Aha, gerai. Šį kartą Dori vėl nesugebėjo apsiginti nuo jos siųstų kerų, dilgčiojančių žiežirbų. Felissai jos net šiek tiek pagailo, kad turėjo pažinti tą nemalonų jausmą. Bet jai visada buvo smagu stebėti, kaip reaguodavo priešininkai, paragavę šių smagių blizgučių pliūpsnio.
Į ją pačią dabar lėkė pakabinimo kerai, kuriuos šį kartą jau mikliai atrėmė greitai išbūrusi aplink save skydą. Jau užteko vieno karto kovos pradžioje, kai ne savo noru turėjo pravėdinti tai, ką įprastai dengia apsiaustas.
- Titillando! - riktelėjo kutenimo kerų burtažodį. Nenorėjo labai skriausti draugės, kai šiai, galbūt, jau seko jėgos. Nevalingas, bet stiprus kutenimas kuriam laikui išvesdavo priešininkus iš rikiuotės. O jų reakcija taip pat buvo skirtinga - vieni imdavo juoktis taip, kad negalėdavo panaudoti kerų, kiti tiesiog paklaikę iš baimės dėl nemalonaus kutenimo jausmo sustingdavo ir laukdavo, kol kerų efektas išsivadės.
Stovėdama kovinėje parengtyje, Felissa smalsiai laukė, kuris variantas nutiks draugei, jei tik kerai į ją pataikys.

[Dorotėja Vanesa Senkler]

Aišku, kad nieko neišėjo. Felissa mikliai atmušė Dori siųstus kerus. O štai Dori - ir vėl ne. Dabar jau jai ėmė atrodyti, kad nebeišeis atmušti išvis nei vienų kerų. Mergina nervavosi. Juk ji tikrai yra gera kerėtoja! Tad kas čia dabar darosi?!
Norėjosi imti žaibuoti akimis, tačiau vietoj to Mendel dabar susirietusi tiesiog žvengė. Tryško juoko ašaros, juodaplaukė klūpėjo net nepajėgdama iškelti burtų lazdelės.
Šiaip į aplinką dvikovos metu Dori visai nekreipė dėmesio, tačiau žiūrovams ši kova, regis, labai patiko. Tarpais jie šūkčiojo, ypač tada, kai į Felissą skriejo vandens banga, kai ši ją sušaldė ir pavertė ledukų kruša, lekiančia į Mendel. O dabar žmonės kvatojosi. Dori žinojo, kad reginys turėjo būti geras. Tad buvo juokinga ir šiaip, ne tik dėl kerų poveikio.
Ji jautė, kad šį ėjimą teks praleisti. Net ir pasibaigus burtų poveikiui, klūpėjo ant žemės ir purkštavo.

[Felissa Deverell]

Buvo linksma stebėti, kaip Dori raitosi iš juoko. Felissai palengvėjo, kad draugė nebijo kutenimo, nes tokiu atveju vaizdas būtų graudus. Jai išties buvo gaila tų, kuriems kutenimo kerai kėlė skausmą, bet vis tiek mėgo juos naudoti, ypač kovos laikui persisvėrus į antrąją pusę.
Net ir pasibaigus kerų poveikiui, Dori dar nebuvo pasirengusi tęsti kovą, todėl Felissa tuo pasinaudojo ir vėl pasiuntė jai smagią dovanėlę. Likusi kovos dalis nepasižymėjo kažkuo ypatingu - Felissa išsivertė su įprastais, dažniausiai mėgėjų naudojamais paprastučiais kerais, ir dalį jų Dori sėkmingai atrėmė. Kuo kerai paprastesni, tuo lengviau juos atremti ir mažiau patirties turintiems burtininkams. Felissa niekada neskaičiuodavo, kiek kartų ji sėkmingai pataikė kerus į priešininką ir kiek pati nesugebėjo apsiginti. Svarbiausia buvo neprasileisti penkių kartų iš eilės, tad bent vienų kerų neatrėmusi, nuo kitų ji susikaupusi apsisaugodavo. Šį kartą ji jautė, kad visgi sėkmė buvo jos pusėje, bet kaip yra iš tiesų sužinos tik kovos laikui pasibaigus, o jis, kaip jai atrodė, jau ėjo į pabaigą.

[Dorotėja Vanesa Senkler]

Toliau Felissa siuntė į Dori gana įprastus kerus. Mergina galvojo apie tai, ar ir kitam žmogui ji būtų tokius siuntusi, ar vis tik triuškinusi priešininką kokiais nors įmantriais būdais, kaip kad tie ugnies paukšteliai.
Kai kuriuos kerus merginai pavyko atremti, kai kurių - ne. Laimei, Felissai neišėjo kerų į Dori pataikyti penkis kartus iš eilės. Na, o pati juodaplaukė, paskui jau susikaupusi, irgi bandė leisti burtus į draugę, tačiau, deja, nesėkmingai.
Dori jau buvo išties nuvargusi ir suprato, kad dvikovos yra kus kas rimtesnis ir daug daugiau jėgų reikalaujantis dalykas nei ji galvojo. Čia tau ne pasilaidymas kerais Hogvartso koridoriuose. Praėjo vos penkios minutės, o ji jautėsi kaip po intensyvaus sporto valandos.
- Įspūdinga, įspūdinga kova! - po dvikovos šaukė teisėjas.
Dori apsidairė. Žmonės šypsojosi, plojo. Mergina išsišiepė Felissai.
- Geras, - patapšnojo draugei per petį. - Laikysiu kumščius už tave.
Tamsiaplaukė nuėjo prie sienos ir atsirėmė į ją. Felissa tikriausiai kol kas patrauks kitur, prie tų, kurie kovos trečiame, paskutiniame, ture. Po velnių, galėtų jau būt bent suolai, pamanė ji. O paskui stebėjo kitas antrojo turo dvikovas.

[Felissa Deverell]

Ką gi, draugė išties gerai pasirodė. Galėjo tapti profesionalia kovotoja, jei nebūtų pasirinkusi kvidičo, svarstė Felissa. Palyginus su pirmo etapo kovomis, kurios buvo tiesiog lengvas pasivaikščiojimas, šita pareikalavo daugiau susikaupimo ir jėgų. Dabar ji sau pasižadėjo pastatyti draugei pintą alaus, kad leido jai prisiminti ankstesnius laikus, dar iki sutinkant Bernardą, ir smagias jų išvykas į bendrus turnyrus.
- Ačiū, - padėkojo draugei už kovą bei tolimesnį palaikymą ir pasitraukė tolėliau laukti paskutinės savo kovos trečiame etape.
Šį kartą jai teko stamboka priešininkė, kurią Felissa jau buvo nužiūrėjusi pirmojo etapo kovose. Ar ne ši bjaurybė rodė vidurinį pirštą Dori?
Atsistojusi į parengties poziciją, Felissa nuožmiu žvilgsniu nuliejo priešininkę. Pasigirdus kovos pradžią skelbiančiam signalui, Felissa pirmoji kirto sustingdymo kerais priešininkei. Ši, nespėjusi net sureaguoti, kad kova prasidėjo, taip ir liko stovėti sustingusi. Šitai atvėrė Felissai kelią kirsti stipriausiais žinomais kerais ir dabar jos priešininkė maudėsi didžiuliame vandens burbule, pakėlusiame ją nuo grindų. Kovos pradžioje Felissa pirmavo, bet kelis kartus nespėjo laiku pakelti lazdelės ir jai teko pačiai paragauti skaudžių kerų. Trindama skaudamą ranką, į kurią pataikė aštrus ledo gabalas, mergina susikaupė ir, prisidengusi skydu, paleido į besivaipančią priešininkę žaibų pliūpsnį.
- Čia tau už Dori! - sušuko, pasibaigus kovai ir nuėjo pas draugę.
Nebuvo tikra, koks bus šio etapo rezultatas, nes reikėjo sulaukti ir kitų dvikovų baigčių.
- Tikriausiai neišsiversiu be kokio gydomojo tepalo, - pasiguodė draugei. - Gal Nelanna ką nors įdėjo, reiks pažiūrėti, kai grįšime į kambarį.

[Dorotėja Vanesa Senkler]

Pasibaigus antrajam turui netruko prasidėti ir trečiasis. Trečiojoje kovoje Felissai teko kovoti ne su kuo kitu, o su ta karve, kuri prieš tai rodė Dori vidurinį pirštą. Įkrėsk jai, mintyse pasakė Mendel.
O Felissa ir įkrėtė. Dori kvatojo ir džiaugsmingai šūkavo, kai ta mergina maudėsi vandens burbule. Felissai sekėsi žymiai geriau, tačiau ir ji gavo. Juodaplaukei pasirodė, kad ledo gabalas užgavo draugei ranką.
Kai Felissa grįžo po kovos, tai pasitvirtino. Ji iš tiesų buvo užgauta.
- Ech, čia jau aš tau nieko nepadėsiu, - apmaudžiai tarė. - Visai nesigaudau tuose reikaluose. Labai skauda?
Baigėsi trečiasis turas ir lentelėje pasirodė rezultatai.
- Aaa! - linksmai suspigo Dori ir pradėjo šokinėti. - Tu laimėjai! Felissa, tu laimėjai! - šaukė Dori apsikabinusi draugę ir vis dar šokinėjo.
Tada pradėjo ją švelniai stumti teisėjo link.
- Na, eik, eik, - džiugiai ragino.

[Felissa Deverell]

- Jaučiasi dūris, - pasiguodė. - Jei negerės, turėsiu užlėkti į viršų paieškoti to tepalo.
Tai buvo dar vienas skirtumas tarp mėgėjų ir profesionalų kovų. Susižeidus pastarosios metu, kaipmat būtų prie jos prisistatęs hileris ir sulopęs visas žaizdas. O čia... Matyt organizatoriai nesitikėjo, kad kas imsis svaidytis rimtais kerais ir pataupė, nenusamdė hilerio. Ir paliko dalyvius kapstytis patiems.
Atrodė, kad laikas laukiant rezultatų ėjo labai lėtai. Ranką vis dar maudė ir Felissa svarstė, kaip geriau pasielgti. Ji neiškart pastebėjo, kad atsirado atnaujinta turnyrinė lentelė ir tik Dori šūksnis privertė ją pažvelgti aukštyn.
- Oho, - tiek tesugebėjo išspausti.
Draugė nuoširdžiai džiaugėsi dėl jos laimėjimo, o ji pati dar nepajėgė suvokti, kas nutiko. Paskutinį kartą tokią akimirką ji patyrė... prieš gerus penkis ar šešis metus. Pradėjusi lauktis Melindos, kovose dar dalyvavo, bet jei tik atrodydavo, kad kyla bent menkiausia grėsmė ar stipresnis priešininkas, pasirinkdavo saugoti save ir savo kūdikį ir bet kokia kaina nebesiekdavo pergalės.
Dabar ją apėmęs jausmas tikrai buvo pasakiškas, ji vis dar buvo apimta malonaus transo ir, Dori paskatinta, pamažu priėjo prie teisėjo. Čia, kartu su antros ir trečios vietos laimėtojais, ji atsiėmė jai priklausantį pirmos vietos medalį ir nediduką piniginį prizą. Mėgėjų turnyruose kažko labai vertingo neverta tikėtis. Geri prizai ir rėmėjų paramos būdavo tik profesionalų lygoje.
- Aš šiandien statau! - tarė sugrįžusi pas Dori. - Bent jau pirmus du bokalus. Ar taures. Ką tik išsirinksi.
Pasibaigus turnyrui, į baro patalpą vėl sugrįžo stalai bei kėdės, o atėjęs barmenas pranešė, kad baras užsakymus pradės priimti už pusvalandžio. Dabar buvo laiko dalyviams susitvarkyti, išeiti į lauką, jei kam reikėjo, ir pasiruošti ilgam vakarui.

[Dorotėja Vanesa Senkler]

- Gal tu dabar užlėk? - prikando lūpą. - Dėl visa ko. Tikriausiai bus geriau, jei iškart suteiksi sau pirmąją pagalbą, - svarstė.
Felissa Dori atrodė tokia drąsi, tokia pasitikinti savimi. Tad ją kiek nustebino draugės reakcija į laimėjimą. Felissa nekrykštavo, atrodė, jog dar ne visai supranta, kad tikrai laimėjo. Negi ji nesitikėjo pergalės? Juk šitaip šauniai kovėsi! O gal žiauriai skauda ranką?
Kai teisėjas teikė jai prizą, Dori pradėjo ploti, šūkčioti ir švilpti ragindama ir kitus daryti tą patį. Smuklėje nuaidėjo išties gana garsūs sveikinimai visiems trims laimėtojams.
Supratusi, kad Felissa šiandien siūlo pasivaišinti kuo nors su laipsniais, viduje Mendel šiek tiek nusigando. Buvo neramu, kad labai greitai apsvaigs, nes alkoholį paskutinį kartą vartojo sausio mėnesį po namų kuopimo, kuomet paragavo iš Alano birzgalo, kurio parūpino Juzefas. Na, bet bus, kaip bus. Svarbiausia, neprisidarys gėdos prieš Alaną, nes jo čia nėra.
- Išrink tu, - paprašė Felissos. - Galiu pažiūrėti? - ėmė tiesti ranką į medalį. - Labai džiaugiuosi dėl tavęs! Merline, tie ugnies paukšteliai, o paskui ledas ir jo kubeliai. Nerealu! O kai juokiausi, maniau, pridėsiu į kelnes! - nusikvatojo.
Barmenui pranešus, kad užsakymai bus priimami už pusvalandžio, Dori pasiūlė:
- Lipam į viršų, tu susitvarkysi ranką, aš nueisiu iki tualeto ir nusiplauti veidą.
Šiandien mergina kaip reikiant priprakaitavo. Dabar jau buvo atvėsusi, bet vis tiek norėjosi nusiprausti.

[Felissa Deverell]

- Taip, gerai sakai, - pritarė draugei.
Dori taip nepaprastai džiaugėsi jos pergalė, o ji pati nebuvo linkusi labai rodyti emocijų. Bent šią akimirką. Dabar jai tikrai labai reikėjo kažko išgerti, kad labiau atsipalaiduotų, sumažintų įtampą, kilusią per paskutinę kovą bei po jos, laukiant rezultatų. Tad pirmiau praskalaus gerklę skaniu limonadu su laipsniais, o po to įjungs pergalės vakarėlio režimą.
Draugei paprašius, parodė gautą medalį ir tik šyptelėjo, kai ji priminė jųdviejų kovą.
- Tikiuosi, labai nepyksti dėl tų stipresnių kerų, kuriuos prieš tave panaudojau, - kaltai nusišypsojo.
Atrodė, tarsi pertrauka po varžybų ir baro atidarymo buvo skirta būtent jai, nors ji gerai žinojo, kad tai tik neblogas sutapimas. Tad jos pasinaudojo pasitaikiusia proga, užlipo į kambarį ir atliko visus reikalus.  Nelanna tikrai buvo įdėjusi stipraus tepalo nuo sumušimų ir dar bala žino ko. Jei ne sesers instrukcijos ant buteliukų, Felissa tikrai nežinotų, ką kurioje situacijoje naudoti.
Pilnai išnaudojusios gautą pusvalandžio pertrauką, merginos sugrįžo į barą. Ten jau buvo išsirikiavusi burtininkų eilė prie baro. Visi norėjo išgerti po tokių įnirtingų kovų. Draugės susirado laisvą staliuką ir jį užsiėmė.
- Planuoju išbandyti jų siūlomus kokteilius, tarkim pradedant nuo pirmo sąraše ir bandant vis kitą, - pasidalino ką tik sukurptu planu su Dori. - Galiu paimti tau tą patį, ką sau, ar visgi pasirinksi pati? - nutaisiusi šelmišką šypseną, Felissa jau ruošėsi stoti į eilę prie baro ir užsakyti gėrimus bei maistą.

[Dorotėja Vanesa Senkler]

- Nepykstu, buvo man geras spyris į užpakalį, nes šiaip jau dėjausi nenugalima kerėtoja, - sukikeno Dori. - Bet kaip išburti tuos ugnies paukštelius? Šiek tiek nustebau, kad man nepavyko, - prikando lūpą.
Dori, nors ir tikrai gerai kerėtoja, naudodavosi įprastais burtais. Ji nesuprato, kad galingesniems reikia ir nemažai pasirengimo, ir praktikos.
Kai jos užkilo į viršų, Mendel nubėgo į vonią, norėjo apsiprausti. Felissa jai patarė nenaudoti makiažo, kuris galėtų nubėgti. Dori išvis nepasidažė. Tik dabar perbraukė per blakstienas tušu. Taip pat persirengė palaidinę, nes ir ši buvo buvo drėgna nuo prakaito.
- Oi, kaip gera, - tarė grįžusi iš vonios. - Gerai turėti sesę hilerę, - šyptelėjo. - Ar tepalas padeda iš karto?
Buvo labai keista būti tokioje vietoje ir dar be Alano. Šiaip jau ji nesilankydavo baruose, smuklėse. Kažkoks tipas įsispoksojo į jas abi, mergina stengėsi nepagauti jo žvilgsnio.
Nejau ji nori maišyti kokteilius? Tokios mintys gąsdino Dori, tačiau ji jautė norą į šviesiaplaukę lygiuotis. Tad iškart sutiko.
- Imk tą patį, ką ir sau, - nusišypsojo.
Ji išleido draugę prie baro. Kadangi šį kartą stato Felissa, Dori nedrįso pasakyti, jog paimtų ką nors užkrimsti. Vylėsi, jog mergina tai padarys. Mat jeigu Mendel išgers kokteilį po tokių kovų tuščiu skrandžiu, greičiausiai jau po pirmosios taurės ją teks tempti į viršų.

[Felissa Deverell]

- Na, paukšteliai buvo tiesiog modifikuota ugnies sukūrimo kerų versija, - pasidalino patirtimi. - Norint juos išburti, reikalinga praktika. Paprastai visokias formas burtininkai suteikia pragaro ugniai, bet aš taip ir neišmokau saugiai jos naudoti, - prisipažino. - Nežinant, kaip ją suvaldyti bei užgesinti, lengvai galima supleškinti šitą barą. Tad aš verčiau išmokau pakeisti formą paprastai, o ne užkeiktai ugniai.
Pasitepus ranką Nelannos tepalu, skausmas kaipmat atlėgo.
- Tikrai praverčia, - nusijuokė. - Ir taip, iškart jaučiu palengvėjimą. Ačiū, kad paprotinai nedelsti. Nesu pratusi, kad reikia savimi rūpintis pačiai, profesionalų lygoje visada būna hileris.
Dori patogiai įsitaisė prie stalo, o Felissa nuėjo užsakyti gėrimų ir užkandžių.
- Pirmiausia peržiūrėsiu kokteilių skiltį, - pasakė barmenui, nes nors ir buvo nusprendusi imti viską iš eilės, norėjo žinoti, ką geria. Ir, aišku, turėjo kažkaip įvardinti, ką jai pagaminti.
- Laimėtojus šiandien vaišinu vokišku alumi, - išdidžiai tarė barmenas. - Kokio pageidausite?
- O, kaip miela, - nusišypsojo. - Tuomet du kvietinio, man ir draugei. Ir kokių nors užkandžių.
Barmenas pasišovė pavaišinti jas ir užkandžiais, mat jam didelį įspūdį paliko Felissos ir Dori kova. Esą tokios geros kovos jis jau seniai nebuvo regėjęs, o šiame bare dvikovų turnyrai vyksta ne pirmą kartą. Padėkojusi jam, Felissa sugrįžo prie staliuko.
- Du Erdinger kvietiniai žavioms damoms, - po kelių minučių atėjęs barmenas padėjo joms po bokalą. - Užkandžius netrukus taip pat atnešime.