0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • Hilerė
  • ****
  • 396
Ats: Eifelio bokštas (Prancūzija, Paryžius)
« Atsakymas #30 Prieš 11 mėnesių »
Nelanna stovėjo prie užtvaros ir stebėjo miestą. Netikėtai prie jos priėjo porelė ir paprašė pasitraukti. Mat nori būtent čia nusipaveiksluoti. Akivaizdžiai žiobarai, pamanė mergina. Pasijutusi šiek tiek nejaukiai, ji pasitraukė ir užleido tiems žiobarams vietą. Iš tolo pažiūrėjo, kokiame fone jie nori paveiksluotis. Šalia ištaigingos aikštės, apsupta neaukščių ilgų pastatų, matėsi stiklinė piramidė. Tikriausiai tai Luvras, pamanė Nelanna.
Nuotaika dėl tokio žiobarų poelgio merginai šiek tiek sugižo, bet ji savo dėmesį sutelkė į kitą miesto kraštą ir stengėsi apie šį nutikimą negalvoti. Čia buvo šiek tiek mažiau žmonių ir ji galvojo, kad niekam netrukdys.
Varniukės antrame Eifelio bokšto aukšte praleido ilgiau laiko, nei pirmajame. Kai jau abiems atrodė, jog užtektinai apžiūrėjo miestą, draugiškai nusprendė kilti į bokšto viršūnę. Šį kartą jau bus galima kilti liftu, nereikės lipti - tiesiog kitokio būdo ją pasiekti nebuvo. Tad merginos patraukė prie lifto.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 736
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Eifelio bokštas (Prancūzija, Paryžius)
« Atsakymas #31 Prieš 11 mėnesių »
Kai Sakura apsiprato prie žmonių kiekio ir jų iškeltų rankų su telefonais, pavaikštinėjo po šį aukštą. Žiūrėjo į miesto tolius ir stengėsi pasidžiaugti. Juk tai - pirmoji jos kelionė, iki šiol ji matė tik pievą, kuri, nei pati mergina nežino, kur yra, ir Jungtinę Karalystę.
O dabar Levins, štai, yra Prancūzijoje. Nors turistai čia kalba įvairiomis kalbomis, bet gatvėje ji girdėjo ir prancūzų kalbą. Ji pamatys Paryžiaus lankytinus objektus, praplės savo akiratį.
Kai draugės nusprendė kilti į trečią aukštą, Sakurą sustabdė dvi moterys. Jos paprašė jas abi nufotografuoti ir viena jų įdavė strazdanei savo išmanųjį telefoną.
Mergina pasimetė. Ji turėjo mobilųjį telefoną, kai dirbo floristikos salone. Tačiau naudodavosi juo tik susisiekimui. Jai nepatiko ta visa elektra, prietaisai, kuriems jos reikia. Todėl dabar baltapūkė nelabai žinojo, ką reikia daryti.
Klausiamai pažvelgė į Nelanną, bet neprašė jos pagalbos. Tai pasirodytų labai keista tiems, kurie nėra magai. Be to, draugė juk neturi nieko bendra su tuo pasauliu. Sakura jį išmano geriau.
Levins kažką paspaudžiojo telefono ekrane. Matė, kad nufotografavo ne moteris, bet savo veidą. Jautėsi išties labai sutrikusi, todėl tik atidavė telefoną jo savininkei ir, visa nuraudusi, nusitempė Nelanną prie lifto.
Kai atėjo burtininkių eilė kilti liftu, Sakura ėmė jaudintis. Vos tik mėlynakė įlipo į liftą, pasidarė labai nejauku. Čia buvo per mažai vietos. Per mažai oro. Ir nesaugu.

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • Hilerė
  • ****
  • 396
Ats: Eifelio bokštas (Prancūzija, Paryžius)
« Atsakymas #32 Prieš 11 mėnesių »
Laimei, oras buvo gražus, ir iš antrojo Eifelio bokšto aukšto puikiai matėsi Paryžiaus panorama. Nelanna suko ratus apžvalgos aikštelėje ir stengėsi kiek įmanoma daugiau įsiminti, kaip atrodo šis miestas. Jis tikrai buvo įspūdingas. Dabar suprato, kodėl Felissa nusprendė čia pasilikti ir nesiveržė grįžti į Jungtinę Karalystę.
Nelanna pastebėjo, kad žiobarės paprašė Sakuros jas nupaveiksluoti ir ši klausiamai pažvelgė į ją. Ji pabandė draugei nebyliai atsakyti nevelk manęs į šitai, juk žinai, kad nieko neišmanau, bet draugė ir pati puikiai žinojo Nelannos sugebėjimą susigaudyti žiobarų pasaulyje. Tiksliau to sugebėjimo nebuvimą.
Laimei, Sakurai kažkaip pavyko tais žiobarais nusikratyti ir jos galiausiai patraukė lifto link. Liftas buvo ankštas, o kai į jį susispraudė didelis kiekis žmonių, oro visai nebuvo. Gerai bent, kad pasikėlimas liftu ilgai netruko. Ir štai jos jau atsidūrė pačiame bokšto viršuje. Iš čia taip pat gerai matėsi miestas, bet jau iš aukščiau ir pro grotas. Pastatai buvo mažesni, bet iš kur bepažvelgsi, matėsi vien tik pastatai. Tarsi begalinis miestas be pabaigos!
- Antrame aukšte buvo įdomiau, o tau?

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 736
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Eifelio bokštas (Prancūzija, Paryžius)
« Atsakymas #33 Prieš 11 mėnesių »
Sakurai keltis liftu buvo tikrai baisu. Ji prisiminė, kaip tada su Nelanna užstrigo apžvalgos bokšto viršuje. O jeigu užstrigs ir lifte? Arba dar baisiau. Jei liftas nukris?
Laimei, kėlimasis liftu praėjo sėkmingai ir merginos jau žvelgė į miestą iš bokšto viršaus.
- Oho... - tarė Sakura. - Antrame aukšte ir man patiko labiau, be to, netrukdė grotos, tačiau čia... Mes esame tiesiog stulbinamai aukštai.
Baltapūkei buvo net nejauku žvelgti į apačią ir dabar jau ji džiaugėsi, kad čia yra grotos.
- Žinai, pagalvojau, - prikando lūpą. - Koks didžiulis miestas, ar ne? Tiesiog neaprėpiamas plotas pastatų... Kyla klausimas, ar tikrai žmonėms tiek daug visko reikia? Ar būtina buvo statyti tiek statinių, ar nebūtų geriau palikti bent kažkiek gamtos, - garsiai mąstė.

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • Hilerė
  • ****
  • 396
Ats: Eifelio bokštas (Prancūzija, Paryžius)
« Atsakymas #34 Prieš 11 mėnesių »
- Tikrai įspūdingas vaizdas iš tokio didelio aukščio, - pritarė draugei. - Tokio dydžio mieste turėtų gyventi labai didelis kiekis žmonių. Jie tikriausiai jaučiasi čia nejaukiai, nes kur pažvelgsi vien betonas. O artimiausias gamtos lopinėlis gana toli, ar ne?
Nelanna labai džiaugėsi, kad užaugo nedideliame miestelyje, apsuptame gamtos. Galėjo bet kada maudytis upėje, lakstyti pievoje, gaudyti upėtakius žuvų fermoje. O šie, Paryžiuje gyvenantys žmonės, tikrai buvo nelaimingi.
Nelanna ir čia vaikščiojo apžvalgos aikštelėje ir apžiūrėjo miestą, bet vis tiek jautė, jog žemiau vaizdas buvo geresnis. Žinoma, negalėjo teigti, jog čia ir prastai - juk iš čia matosi tiek daug visko!
- Galbūt jau leisimės žemyn? Ką manai?

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 736
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Eifelio bokštas (Prancūzija, Paryžius)
« Atsakymas #35 Prieš 11 mėnesių »
- Tikrai taip. Per daug toli, - atsakė Sakura, žvelgdama į miestą. - Tačiau gal jie apie tai nesusimąsto? Kadangi jie nežino, kaip gera būti gamtoje, kadangi jie niekada negyveno apsupti jos, tai jiems galbūt to ir netrūksta ir tikriausiai niekada netruks, - samprotavo. - Ak, kaip mums pasisekė, kad abi turėjome galimybę leisti laiką gamtoje. Kai išvykau iš pievos, apsipratusi prie šio pasaulio šiek tiek pykau ant mamos, kad ji tarsi uždarė mane. Tačiau dabar jaučiuosi jai dėkinga už galimybę augti ten, kur yra tikra.
Baltapūkė sutiko su pasiūlymu leistis žemyn. Iki antro aukšto jos nusileido liftu, o toliau jau lipo laiptais.
- Oho, mes prabuvome čia beveik keturias valandas! - sušuko mergina, tik dabar žvilgtelėjusi į ant rankos esantį laikrodį, kai jos kojos palietė pilką asfaltą.
Dabar pasijuto šiek tiek pavargusi. Ir alkana. Sugurgė pilvas, tačiau per šurmulį to nesigirdėjo.
- Tikriausiai laikas pertraukėlei, - nusišypsojo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 11 mėnesių sukūrė Sakura Levins »

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • Hilerė
  • ****
  • 396
Ats: Eifelio bokštas (Prancūzija, Paryžius)
« Atsakymas #36 Prieš 11 mėnesių »
- Oi, kaip greitai praėjo laikas! - aiktelėjo Nelanna. - Net nepastebėjau, kad tiek ilgai praleidome bokšte. Bet buvo verta. Nuostabus vaizdas atsivėrė iš viršaus. Tikrai nesuvokiau iki tol, kad šis miestas toks didelis. Tarsi be galo, be krašto...
Merginos apėjo bokštą iš kitos pusės ir čia pamatė didžiulę pievą.
- Va! Čia maždaug tai, ką įsivaizdavau iš Felissos pasakojimų! - apsidžiaugė pamačiusi žalumos lopinėlį. - Galime čia prisėsti ir papietauti.
Suradusios nuošalesnę vietelę, jos iš krepšio išsitraukė pledą, jį pasitiesė ir apdėjo visokiausiais valgiais. Žmonėms iš šono galėtų pasirodyti, kad šitiek maisto neįmanoma sutalpinti į merginų turimą krepšį, bet su šiek tiek magijos viskas įmanoma.
- Primena tą iškylą su Gruode prie ežero, - tarė. - Graži diena buvo, tik kad pasibaigė liūdnai...

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 736
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Eifelio bokštas (Prancūzija, Paryžius)
« Atsakymas #37 Prieš 10 mėnesių »
Ir Sakurai atrodė, kad verta. Tikrai buvo verta čia atvykti. Pamatyti, kaip žmonės šiukšlina gatvėse. Pažvelgti į nesibaigiantį, neaprėpiamo dydžio miestą, tarsi laukinių gėlių nuklotą pastatų. Ir suprasti, kiek jai daug reiškia gamta. Galbūt tai - dar vienas postūmis grįžti į save. Bent kažkiek supanašėti su ta, kuria baltapūkė buvo.
Jos įsitaisė ant žolės. Čia taip pat buvo žmonių, tačiau merginos atsisėdo kiek išėjo nuošaliau. Vis tiek trukdė įvairūs garsai, bet strazdanė stengėsi atsipalaiduoti. Ji nusiavė batus ir nusimovė kojines. Sėdėjo ant pledo, tačiau kojų pirštais žaidė su žole. Kitiems tikriausiai būtų šalta, bet mėlynakė jautėsi gerai.
- Ar nestebinsiu prisipažinusi, kad tą kartą man šmėstelėjo mintis, jog būtų buvę geriau, jei nebūtume pastebėjusios lankučio? - paklausė mergina.
Sakura griebė sumuštinį su kumpiu. Pastaraisiais metais ji nebesukdavo sau galvos dėl to, ką valgydavo. Bet štai, dabar pagalvojo apie tai, jog geriau jau būtų iškepusi ruginės duonos, nei krimstų pirktinį batoną. Ir papjovusį triušį, nei valgiusi perdirbtą mėsą.
- O tavo sesuo gyveno toli nuo šios vietos? - paklausė. - Kaip, ar jau apsipratai prie tos minties, jog ji su vyru turi vaiką? - nusijuokė. - Turiu pripažinti, jog Melinda išties šauni mergaitė. Nekelia visiškai jokių problemų. Net nepalyginsi su Dori dvynukėmis. Kaip ir tada per Naujuosius metus, taip ir dabar Amelija linkusi daug, daug rėkti. Ir viską mėtyti, ir muštis. Su ja nežmoniškai sunku, - atsiduso. - Bet nesigailiu, kad įsidarbinau darželyje. Man patinka. Kaip tau pastaruoju metu sekasi ekspedicijose? - domėjosi.
Sakura ir Nelanna bendraudavo nuolat, tačiau pastaruoju metu pavykdavo susitikti kiek rečiau. Mat Sakuros keičiama veikla pasigrobė išties daug jos laiko. Bet dabar baltapūkė įsivažiavo ir draugės vėl galės susitikti dažniau.

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • Hilerė
  • ****
  • 396
Ats: Eifelio bokštas (Prancūzija, Paryžius)
« Atsakymas #38 Prieš 10 mėnesių »
- Žinai, aš tą patį buvau pagalvojusi, tik nedrįsau prisipažinti, - turėjo omenyje nutikimą su lankučiu. - Tarp žolių ir medžių jis būtų kažkaip išsikapanojęs pats, o dabar... Jo tiesiog nebeliko.
Liūdna, kad bandydami padėti laukinėje gamtoje gyvenantiems gyvūnams žmonės neretai jiems dar labiau pakenkia. Juk kiek yra atvejų, kai priglaudę sužeistą laukinį gyvūną jį pripratina prie gyvenimo tarp žmonių, o sugrąžintas į laisvę jis nebesugeba prisitaikyti ir išgyventi. Neilgai trukus tokie gyvūnai tampa plėšrūnų grobiu... Tikriausiai taip būtų nutikę ir su jų lankučiu, bet plėšrūnas paukštis paankstino jo likimą.
- Iš tiesų tai aš gerai nežinau, kurioje vietoje ji gyveno, - prisipažino. - Ji sakė, bet aš čia gerai nesiorientuoju, tad tikrai nežinau. Tikiuosi, kad tu prisimeni kelią į mūsų viešbutį, nes su mano sugebėjimais visko gali būti, - nusijuokė.
Nelanna nenorėjo prisipažinti, bet tą kartą per Naujųjų metų sutikimo šventę tik ir galvojo, kad niekada nenorės turėti vaikų. Taip ją išvargino Dori dvynių elgesys. Arba tik vienos Amelijos. Nelanna jų neskyrė ir visiškai neturėjo noro stengtis atskirti. Sakura verta medalio, kad sugeba su jomis susitvarkyti.
- Jau keli mėnesiai praėjo, tad taip, jau apsipratau, - šyptelėjo. - Kaip ir rašiau laiške, mums visiems ši naujiena buvo nemažas šokas, kurio labai stengėmės neparodyti. Bet dabar jau viskas gerai. Džiaugiuosi, kad jie pagaliau grįžo į salą. O Melinda tikrai labai mielas vaikas. Ekspedicijose sekasi neblogai. Su kiekviena išvyka vis kažko naujo išmokstu ir patiriu. Bet, aišku, dar yra kur tobulėti, - nusijuokė. - Džiaugiuosi, kad būtent tu rūpiniesi Melinda darželyje. Geresnės auklytės savo dukterėčiai negalėčiau rasti, - tarė ir apkabino draugę.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 736
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Eifelio bokštas (Prancūzija, Paryžius)
« Atsakymas #39 Prieš 10 mėnesių »
Sakura nusijuokė, kai Nelanna prisipažino taip pat pagalvojusi apie lankutį. Ak, kaip barbariška, pasakė sau mintyse ji, bet su šypsena veide.
- Kaip manai, ir Gruodė taip pat pamanė? Įdomu, kaip jai sekasi, - susimąstė. - Po tų Naujųjų visai nesusirašėme. Net neįsivaizduoju, kaip jai su tuo Milanu. Reikės pasiklausti Dori, gal ji ką nors žinos. Man tas vaikinas nepatiko, - susiraukė. - Atrodė, jog nori jai vadovauti.
Sakura nebuvo tikra, ar ras kelią į viešbutį.
- Jeigu ką, kažkur slapčia pasigaminsime nešyklę, - pasakė.
Nelannai baltapūkę pagyrus ir apkabinus ši susidrovėjo, šiek tiek užraudo.
- Ačiū, - šypsojosi. - Tikrai taip, svarbiausia, jog jie grįžo ir dabar bendraujate, - tarė imdama dar vieną sumuštinį. - Na, tu turi daug drąsos, aš nedrįsčiau vykti į tokias ekspedicijas. Ar vis dar dažniausiai keliauji su Dereku? - domėjosi.

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • Hilerė
  • ****
  • 396
Ats: Eifelio bokštas (Prancūzija, Paryžius)
« Atsakymas #40 Prieš 10 mėnesių »
- Nenustebčiau, jeigu ir ji taip galvojo, - tarė šyptelėdama. - Aš taip pat su Gruode nepalaikau ryšių, dėl to labai liūdna. Beje, Milanas man paliko tokį patį įspūdį. Tikrai jis per daug jai aiškino, ką daryti ir ko nedaryti. Aš vis nenustojau galvoti, kad jis primena Džordžą, - tyliai pridūrė. - Bent tokį, kokį jį įsivaizdavau pagal tavo pasakojimus.
Nelanna nelabai mėgo nešyklių, nors teko jas naudoti keliaujant į ekspedicijas. Nepatiko jai tas jausmas, apimantis persikeliant, ir niekaip ji nesugebėjo prie jo priprasti.
- O tu turėjai drąsos išbandyti daugybę skirtingų veiklų, - pagyrė draugę. - Aš mačiau tik ekspedicijas. Ir negaliu žinoti, ar kokia kita veikla man nepatiktų labiau. Derekas vis mane pasikviečia keliauti kartu, o kiti pabando vieną kartą ir dingsta. Bent jau sumoka už darbą, - nusijuokė.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 736
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Eifelio bokštas (Prancūzija, Paryžius)
« Atsakymas #41 Prieš 10 mėnesių »
Sakura atsiduso.
- Ech, ir aš susipažinusi su Milanu pagalvojau apie Džordžą. Šiaip jau jie tikriausiai yra labai skirtingi, tačiau tas aiškinimas man priminė būtent Džordžą. Nors Džordžas elgdavosi daug bjauriau. Kita vertus, aš niekuomet nebuvau su juo išėjusi į kokį nors pasisėdėjimą, kur daugiau žmonių, - prikando lūpą.
Pasisotinusi sumuštiniais baltapūkė ėmė triaukšti raudoną obuolį.
- Dirbti tų, kurie nėra burtininkai, floristikos salone galėtų kiekvienas, - nusišypsojo. - Tavo profesija yra išties atsakinga, o kas svarbiausia, magiška. Išvykusi iš pievos ir baigusi Hogvartsą tikrai atitolau nuo magijos ir viską veikiau ne burtininkų pasaulyje. Džiaugiuosi, kad priartėjau iki tiek, jog dirbu burtininkams skirtoje vietoje. Beliks kada įsidrąsinti palikti daugiabutį Londone, - vis dar kalbėjo. - Būtų labai negerai, jei nesumokėtų. Džiugu, kad atsirado žmogus, kuris pasikviečia dažnai. Tikriausiai smagiau keliauti su jau žinomu, negu su visai nepažįstamu žmogumi? - domėjosi.

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • Hilerė
  • ****
  • 396
Ats: Eifelio bokštas (Prancūzija, Paryžius)
« Atsakymas #42 Prieš 10 mėnesių »
Nelanna prisiminė, kaip jautėsi, kai Sakura jai papasakojo apie Džordžą. Ji dar ilgai negalėjo patikėti, kad egzistuoja tokie vaikinai, kurie visiškai nejaučia pagarbos merginoms ir nori jas laikyti po padu. Dar dabar ją nupurto pagalvojus. Ak, kad Sakura būtų anksčiau jai papasakosi apie tuometinį vaikiną, kaip jis ją skriaudžia ir kiek visko neleidžia daryti... Nelanna būtų bandžiusi įkalbėti draugę nedelsiant palikti skriaudiką ir apie jį kam nors pranešti. Deja, ji apie viską sužinojo jau po laiko ir nieko negalėjo padaryti. Laimei, bent jau Brendanas, jos draugas su privalumais, kad ir buvo gerokai už draugę vyresnis, jos neskriaudė. Ak, draugė vos pora metų už Nelanną vyresnė, bet vaikinų skaičiumi gerokai ją lenkia.
Žvelgdama į tolį, pasinėrusi į prisiminimus, mergina išsitraukė daugkartinį puodelį ir prisipylė sulčių.
- Aš negalėčiau, - nusijuokė Nelanna, reaguodama į Sakuros komentarą apie floristikos saloną. - Mane išmestų pačią pirmą dieną pamatę, kad spoksau išvertusi akis į keistus žiobarų daiktus. O kur galvoji persikraustyti? - pasiteiravo ranka siekdama sumuštinio. - Ir man reikėtų susirasti sau atskirą būstą, visą laiką su tėvais juk negyvensiu.
Sudorojusi sumuštinį, ji vėl gurkštelėjo sulčių.
- Negaliu pasakyti, kad labai smagiau, - tarė žvalgydamasi, ko čia dar užkąsti. - Taip, su jau žinomu porininku lengviau, nes žinau jo taktiką, kokius kerus naudoja, kada jam reikia pagalbos. Bet tas pats per tą patį irgi nusibosta, - nusijuokė. - Tad kartais įdomu nueiti į išvyką su visai nauju žmogumi, kad bent kažkiek paįvairinčiau kasdienybę. Aišku, būna, kad kokios nors jų savybės erzina, tarkim kažkas, ko nedaro Derekas, ir tuomet jau pradedu galvoti, kad jau geriau būtų Derekas mane pasikvietęs pirmiau.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 10 mėnesių sukūrė Nelanna Light »

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 736
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Eifelio bokštas (Prancūzija, Paryžius)
« Atsakymas #43 Prieš 10 mėnesių »
Sakura šyptelėjo bandydama įsivaizduoti Nelanną dirbančią vietoje tų, kurie nėra burtininkai.
- Bet pas ne magus kartais viskas būna daug paprasčiau. Jų augalai dažniausiai visiškai nepavojingi. O tie, kuriuos pardavinėjau, jie tai jau tikrai.
Paskui Sakura užsigalvojo bandydama įsivaizduoti vietą, kurioje norėtų gyventi.
- Norėčiau persikraustyti ten, kur yra daug gamtos. Tiesą pasakius, tikriausiai labiausiai džiaugčiausi gyvendama ne kur kitur, o miške. Bet po daugiabučio tiktų ir būstas kažkur arčiau gamtos, be miesto šurmulio, be triukšmo. Kad ir kažkas tokio, kaip Biburis, - svarstė. - O kokioje vietoje tu norėtum gyventi? - paklausė.
Sutriauškusi obuolį Sakura išsitiesė ant pledo basomis pėdomis vis dar liesdama žolę. Galvojo apie tai, jog draugei galbūt iš tiesų trūksta pažinčių. Kita vertus, gal geriau jokių pažinčių nei tiek ir tokios, kaip pas Sakurą anksčiau?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 10 mėnesių sukūrė Sakura Levins »

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • Hilerė
  • ****
  • 396
Ats: Eifelio bokštas (Prancūzija, Paryžius)
« Atsakymas #44 Prieš 10 mėnesių »
Taip, draugė buvo teisi, bet kai visus septynis metus mokaisi apie magiškuosius augalus ir staiga turi pradėti pardavinėti paprastus, apie kuriuos nieko nežinai, neatrodo labai lengvas darbas. Bet, tikriausiai, visko įmanoma išmokti.
- Taip, gamtoje būtų šaunu gyventi, - pritarė Sakurai. - Aš norėčiau kokio nors tarpinio varianto tarp Biburio ir didesnio miesto. Kad būtų ir gamtos, ir šiek tiek šurmulio. Bet iš tiesų tai miestas labai didelės reikšmės neturi, galėčiau ir miške gyventi, - nusijuokė. - Kai mano darbas nepririša manęs prie konkrečios vietovės, galiu gyventi bet kur.
Pavalgiusi, Nelanna taip pat prigulė ant pledo. Draugės stebėjo danguje plaukiančius debesis, ieškojo įdomesnių, į ką nors panašių debesų formų. Kai jau pasidarė vėsoka, jos susipakavo maistą ir patraukė apžiūrėti likusių žymių Paryžiaus vietų.