0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Andrew Elijah Roux

  • Astronomijos profesorius
  • *
  • 45
Pamokos tema: Gyvybė juodosiose skylėse

Artėjo dar viena pamoka. Šį vakarą, Andrew baisiai tingėjo dirbti, bet jeigu neateis į pamoką, mokiniai su visu Hogvartstu pletkint pradės, kad Astronomijos profesorius užgėrė ir neišsipagyriojęs į pamoką neatėjo. Gėdos apturėti profesorius nenorėjo, todėl jau sėdėjo savo kabinete ir laukė į pamoką įpuolančių mokinių.
     Štai ir nuskambėjo varpas ir klasėje jau sėdėjo mokinukai su įvairiaspalvėmis uniformomis, kurios kėlė labai daug prisiminių profesoriau. Prieš daugelį metų jis irgi čia sėdėjo, įlindęs į Varno Nago mėlyną uniformą. Ant stalo gulėjo vadovėlis ir teleskopas, ant lentos buvo nubraižyti įvairiausi planai, kuriuos perskaityti sugebėtų tik ateivis.
- Labas vakaras, džiugu jus matyti dar vienoje Astronomijos pamokoje. Nepykite labai, tačiau šiandien ir vėl būsite nukankinti su teorija, o vėliau galėsite mėgautis įdomia praktika. Taigi, klausimukas jums: Kokias žinote gyvybes formas visatoje ir ką apie jas žinote?- uždavęs teorinį klausimą, profesorius krito į krėslą ir labai norėjo tikėti, kad kokia kvaila paneliūkštė ar berniūkštis nepradės kabinėtis, nes Roux buvo baisiai silpnų nervų žmogelis...

Teorinį atsakymą turite sugalvoti patys, nebūtina remtis realiais dalykais. Galite prifantazuoti, kad kokiam neptūne gyvena nykštukai, ar panašiai. Logikos čia daug nereikia, svarbu kad būtų gyvybės formos pavadinimas ir keletas faktų. Iškilus klausimams galite į mane kreiptis per IH PM arba per Discord, mano slapyvardis IH DC serveryje: Vegard.
TEORIJA IKI: 2022-07-01
Sėkmės!
Être adulte, c’est être seul.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • IV kursas
  • *
  • 610
  • Taškai: 155
Alanas sėdėjo suole. Ir galvojo, kad reikėjo šį vakarą verčiau paskirti tapybai. Dabar galėjo sėdėti kur nors namelyje medyje ir ten piešti. Bet žinojo, kad jeigu išklys iš sau sudaryto pamokų lankymo rėžimo, tai tada nulėks į lankas ir visi norai mokytis pasibaigs. Profesoriui uždavus klausimą jis ėmė galvoti apie planetas ir padarus, kurie ten gyvena. O Bevardė, kuri pastaruoju metu ėmė lydėti jį kone visur dryksojo jam ant pečių ir ją puikiai pažinodamas Alanas suprato, kad ji norėtų būti lauke. Na, Alanas ir netempė jos į pamokas. Pati dievas žino kodėl užsikepė visur kartu bastytis.
- Merkurijuje gyvena karštuoliai. Jiems visiškai nekenkia merkurijaus karštis. Jie gyvena tos planetos krateriuose. Yra nedideli, apvalaini padarai, jų oda visada drėgna ir šalta. Ant nugaros turi sparnelius. Mėgsta susiburti į spiečius. Supykę gali baisiai įkaisti ir iš burnos paleisti kažką panašaus į lavos čiurkšlę. - Pasakė jis pakėlęs ranką. Baigęs kalbėti ėmė laukti praktikos, kažką paišinėdamas savo sąsiuvinyje.

*

Neprisijungęs Nikolė Parker

  • VI kursas
  • *
  • 212
  • Taškai: 30
  • Lytis: Moteris
  • Noriu gyventi, o ne egzistuoti
     Rožinių juodų plaukų savininkė šiandien susirūpinusi galvojo kur dėti Loreną, mat šiandien jis ypatingai nenorėjo išleisti Nikolės į vakarinę pamoką. Esą, vakarais jo laikas su sese ir ši negali niekur išeiti. Absurdas. Pasipiktinusi Parker po ilgų svarstymų tiesiog nusprendė temptis brolį su savimi kartu ir palikti kur nors, kur ras tinkamą vietą. Eidama link astronomijos bokšto, kuriame turėtų vykti pamoka, Nikolei savo duris atvėrė Kambarys iki pareikalavimo, kuriame šiuo metu buvo įsikūrusi puiki vaikų žaidimo aikštelė. Ramia širdimi ten palikusi Loreną, pati nuskubėjo į pamoką ir šiuo metu jau sėdėjo prie vieno iš astronomijos kabinete esančių suolų.
     Pasirodžius profesoriui ir uždavus klausimą, į kurį Nikolė neturėjo nė menkiausio supratimo ką atsakys, dabar jau ne juodų, o tamsiai mėlynų, kaip per astronomijos langus matomas dangus, plaukų savininkė pasistvėrė šalimais gulintį astronomijos vadovėlį (mat savo pamiršo pasiimti kai ėmė Loreną) ir greitai  atsivertusi turinį susirado kažkokį skyrių apie kosmoso gyventojus ir kol kiti atsakinėjo, Parker greitai akimis permetė tekstą ir tuomet jau ryžosi pakelti ranką.
     - Reginčios jūržolės, - pasakė pavadinimą ir ėmė porinti, retkarčiais žvilgtelėdama į vadovėlį, ką ką tik perskaitė: - Jos randamos jų garbei ir pavadintoje Reginčių Jūržolių planetoje, kuri yra kitoje galaktikoje negu mes. Reginčių Jūržolių planetoje tėra vienas didžiulis vandenynas ir visos reginčios jūržolės gyvena po vandeniu. Reginčios jūržolės savo išvaizda primena augalus, tačiau taip pat yra gyvas organizmas, mūsų planetoje jos būtų priskiriamos gyvūnų kategorijai. Jos kalbasi mintimis ir labai dažnai mėgsta dainuoti.
     Baigusi metamorfmagė užvertė vadovėlį, grąžino jį į vietą ir žvelgdama pro langą apsimetė, kad klausosi kitų mokinių atskaymų.
Vieną dieną aš priversiu svogūnus verkti


*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • II kursas
  • *
  • 150
  • Taškai: 114
Gruodei patikdavo vakarinės astronomijos pamokos. Po visos dienos patikdavo užsilipti į astronomijos bokštą ir mokytis apie įvairias planetas. Nors nebuvo geriausia žvaigždėlapių sudarinėtoja, tas darbas vis tiek patiko.
Šiandien klasėje sėdėjo kartu su Sakura. Buvo užsisvajojusi. Ir nesirašė užrašų, ką beveik visada darydavo. Ji svajojo apie stadioną. Per šiuos metus pagaliau pavyko išmokti keletą triukų ant šluotos.
- Ar norėtum kada nors kartu paskraidyti? - Paklausė Sakuros. Tada susivokė, kad reikėtų atsakyti į mokytojo klausimą.
- Skaičiau, kad Marse gyvena tokie smagūs padarėliai Servinai. Jie sklando, yra panašūs į purius debesėlius. Nėra žinoma kaip jie komunikuoja, maitinasi ir panašiai. Bet žinoma tai, kad jų neįmanoma sužeisti, net jei perdurtum peiliu ar panašiai. Tarp kai kurių magų tyrinėtojų yra teorijų, kad Servinų kraują būtų galima panaudoti eliksyrui, kurio išgėrus negalėtų atsirasti rimti sužalojimai. Tai padėtų tarkim aurorams, kurie vykdo kokią užduotį. Tik dar niekam nepavyko sugauti servino. - Tiek kalbėti jai nebuvo įprasta. Bet ji pamažu perlipinėjo per save, atsakyti į teorinį klausimą girdint visiems mokiniams jai reiškė daug.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • IV kursas
  • *
  • 774
  • Taškai: 494
  • 277 teleskopai (22-08-06)
Ežys stovėjo ant stalo. Šalia jo ant stalo stovėjo paršelis ir ožka. Ji, žinoma, nesuprato esanti ožka, tačiau apie tai ir negalvojo. O kas stovėdamas ant stalo svarstytų, ar kartais nėra ožka? Na, bent jau ne Elliw, kuri šiuo metu ir stovėjo ant stalo.
Kažkuriuo metu ji atvirto į mergaitę, bet pavyko neišsitėkšti ant žemės. Tai buvo didelis pasiekimas, ir Elliw norėjo juo pasidžiaugti, bet tuo metu pamatė ne neLiuciją ir supyko. Reikia ją gerai pamokyti!
- Skraidantys paršai! Gyvena Mėnulyje. Juos galima įžiūrėti pro teleskopą!
Tik paminėjusi brangenybę suprato, kad čia jos neturi. Tai labai išgąsdino, ir Elliw skubiai nukrito ant grindų.
- AUČ!
Atsistojusi griebė ežį (paršas taip ir liko stovėti ant stalo) ir nužygiavo prie ne neLiucijos.
- Tai tu kalta! - pranešė naujieną velsietė ir nusisuko. Laimei, pastebėjo vieną iš draugių, tad patenkinta nuskubėjo prie jos.
- Vėtratrūne! - laiminga sušuko ji ir prisiartinusi bei atsitrenkusi į draugės stalą stipriai ją apkabino.
Elliw yra Magijos ministrė. Visais su MM susijusiais klausimais kreiptis asmenine žinute. Elliw yra 17 m.
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • V kursas
  • *
  • 181
  • Taškai: 456
Vis tik astronomija nebuvo tas mokslas, kuriuo Sakura norėtų kliautis. Taip, ji galėjo matyti žvaigždes ir planetas viršuje, ypač, jei žiūrėdavo pro teleskopą. Galbūt profesorius ir gebėjo perkelti ją į kokią nors kitą planetą, bet kas sakė, kad tai tikrai tikra? Kad ne iliuzija? Pievoje žmonės kliovėsi tuo, dėl ko buvo tikri, o astronomija atrodė paslaptinga pamoka.
- Paskraidyti? - šiek tiek pasimetė Sakura, kai išgirdo Gruodės pasiūlymą.
Iš šviesiaplaukės skraidytoja buvo prasta. Namuose ir pievoje ji to nedarydavo, o čia, Hogvartse, ant šluotos buvo atsisėdusi vos kelis kartus ir pakilti pavyko tik porą centimetrų į viršų. Strazdanė žinojo, kad Gruodė mėgsta skraidyti. Galbūt ji galėtų pamokyti Sakurą?
- Gerai, - nedrąsiai sutiko. - Bet aš skraidyti nemoku. Ar padėsi man?
Po to Gruodė atsakė į profesoriaus klausimą ir tą patį nusprendė padaryti Sakura. Buvo nedrąsu kalbėti prieš visus, tačiau jeigu jau profesorius klausė, penktakursė, žinodama atsakymą, negalėjo jo nepasakyti.
- Zambergo planetoje, kurioje buvau atsidūrusi per pirmąją astronomijos pamoką, gyvena skeltukai. Aš apie juos pasidomėjau kitą dieną po pamokos bibliotekoje. Tai žali į varles panašūs padarėliai, tik jie turi daug kojų kaip vorai. Kiekvienas skeltukas kojų turi skirtingai. Gali turėti šešias, o gali ir dvidešimt. Jie minta augalais, todėl Zamberge jie visi buvo mirę, mat kai skeltukas suėda netoliese esantį augalą, jokia žaluma aplink nebeklesti. Tiesa, skeltukai baigia išnykti, nes šiuo metu planetoje yra per daug pieno. Mažas jo kiekis padeda skeltukams augti, bet didelis tik kenkia, - baigė pasakoti varnanagė.

*

Neprisijungęs Andrew Elijah Roux

  • Astronomijos profesorius
  • *
  • 45
Teorija artėjo į galą, ir prasidėjo Andrew noras pasireikšti. Asmeniškai profesorius labiau mėgo teoriją, tačiau praktika lenkė ją per visus galus. Atsikrenkštęs, profesorius atsistojo ir prabilo:
- Na štai, teorija baigta. Ponaiti Senkleri, Grifų Gūžta pelno du taškus. Panelyte Parker, Varno Nagas pelno du taškus. Panelė Rimeikaitė savo koledžui uždirba taip pat du taškus. Goff, du taškai keliauja Klastūnynui. Levins, Varno Nagas pelno du taškus, - susakęs rezultatus, profesorius ant lentos užrašė vadovėlio puslapį, kuris buvo 475 ir garsiai pasakė temą:
- Gyvybė juodosiose skylėse, - atrodo, nelogišką pamokos temą pasakė, tačiau anaiptol, viskas buvo labai realu. - Parchmanto juodoji skylė, tai vienintelė, kurioje egzistuoja gyvybė ir ši juodoji skylė yra kitokios, nei visos, ji - nedaro jokios žalos, nepraryja, nekenkia planetoms ir panašiai, o svarbiausia tai, kad ji visai netoli mūsų! Ją šiandien ir tyrinėsime, būtinai atėję prie mano stalo, pasiimkite kostiumą ir tik jį užsivilkę per keletą minučių atsidursite toje juodojoje skylėje. Svarbu paminėti, kad atmosfera bus tokia, kokia jūsų nuotaika, todėl geriau vykite ten laimingi iki ausų! Pradėkite ieškoti mažų padarėlių ir jeigu pavyks, pargabenkite man į klasę, - šiek tiek padusęs, profesorius nutilo ir vėl tesė: - Sėkmės.
Roux atsisėdo į krėslą ir žiūrėjo, kaip mokiniai pradeda vykdyti savo darbą.

Jūsų darbas: Pasiimti nuo profesoriaus stalo kostiumą, jį apsivilkti ir palaukus kelias minutes atsidurti juodojoje skylėje, ten rasti padarėlius ir pargabenti į klasę arba ne. Sėkmės.
Pamoką uždarysiu: 2022-07-11, orientuokitės apie 12-13 val.
Informaciją kaip su manim susiekti rasite pirmam mano poste.
Être adulte, c’est être seul.

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • II kursas
  • *
  • 150
  • Taškai: 114
Dabar jau Gruodė laukė nesulaukė, kada galės vestis draugę į stadioną.
- Žinoma pamokysiu. - Džiugiai pasakė. Jos atsakymas irgi buvo teisingas, žodžiu ši diena klostėsi puikiai.
- Skamba įdomiai ar ne? Nors esu čia jau antri metai vis tiek dar stebina tai, kad galima taip lengvai keliauti į planetas, o dabar į juodąją skylę. Smagumėlis. - Plepėjo ji laiminga.
Klasėje kiek toliau sėdėjo ir Alanas. Ir Gruodė pamanė, kad ten vykti jie galės ir visi trys.
- Jam tikriausiai liūdna be Dori. - Tyliai pasakė Gruodė Sakurai. Ir nusijuokė. Stengėsi elgtis kuo tyliau.
- Gal nori eiti ten trise? Einu paimsiu mums tuos kostiumus ir galiu jį pašaukti.
Greičiau ta pamoka pasibaigtų. Galvojo Gruodė. Ji troško pamokyti Sakurą skristi. Norėjo, kad ji pajustų tą nuostabų laisvės pojūtį lekiant ant šluotos. Tik tada jau teko prisiminti, kad po pamokos bus tikrai per tamsu kažkur eiti. Todėl viską teks nukelti vėlesniam laikui.

*

Neprisijungęs Olive Cate Rechens

  • II kursas
  • *
  • 37
  • Taškai: 63
  • Tu sukiesi kartu su pasauliu
Olivia vėl sėdėjo pamokoje šį kart astronomijoje. Bei tądien buvo ypač prastos nuotaikos. Įdomu ką mes dabar veiksim. Gal skaičiuosim žvaigždes ? Sarkastiškai paklausė savęs mergaitė ir tyliai sukikeno. Jos atžvilgiu tokia pamoka kaip astronomija yra mažų mažiausiai reikalinga (nors iš tikrųjų ji taip manė apie beveik visas pamokas ). Dvylikametė aišku praleido teoriją.Ar jie toje juodojoje skylėje gyvena, kad tai žino ? Savęs paklausė Cate kai kiti mokiniai atsakinėjo į teorinį klausimą. Kai pagaliau atėjo praktikos eilė grifiukė atrodo atsikėlė iš miego ir pradėjo iš tikrųjų klausytis profesoriaus. Čia praktiką ? Pasiimti kostiumą ir nukeliauti į juodąją skylę ? Ir surasti kažkokios gyvybės ? Ar jums čia gyvybės trūksta ? Pasibaisėjusi pagalvojo antrakursė, bet staiga jos bloga nuotaika kažkur išgaravo, nes į galvą šovė vieną išdaigą. Ji greitai pasiėmė savo lazdelę į rankas ir atsistojo norėdama padaryti įvaizdį, kad žada  tik pasiimti kostiumą. Olive priėjo prie stalo pasiėmė vieną kostiumą ir greitai jį apsivilko. Po to truputį toliau paėjusi nukreipė lazdelę į vieną klasės kampą ir kiek galėdama tyliau ištarė:
- Avis.
Iš lazdelės išskrido paukščiai ir mergaitė beveik tą pačią akimirką dingo iš klasės.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • IV kursas
  • *
  • 610
  • Taškai: 155
Atsakęs į klausimą jis užsipiešė ir daug ką praleido pro ausis. Išgirdęs savo pavardę pakėlė akis į mokytoją, nes pamanė, kad jis pastebėjo jo visišką nesusikaupimą. Bet pasirodė, kad į Grifą kreipėsi  tik dėl pasakyto atsakymo. Buvo galima grįžti prie sąsiuvinio terliojimo. Nors nevisai. Reikėjo paklausyti ką daryti toliau. Ir pasirodė, kad prie terliojimo grįžti nebus galima.
Alanas atsistojo nuo kėdės ir nuėjo kostiumo. Prie to stalo, ant kurio jie gulėjo sutiko Gruodę, kuri turėjo du kostiumus.
- Labas. - Pasisveikino.
- Duok, panešiu. Kam tau du? - Paklausė ir paėmė iš jos tuos daiktus. Tada patraukė paskui mergaitę prie jos stalo.
- Labas Sakura. Pasakė padėdamas ant jų suolo drabužius. Dabar jau buvo žinoma visiškai aišku kam jai reikėjo dviejų kostiumų.

*

Neprisijungęs Olive Cate Rechens

  • II kursas
  • *
  • 37
  • Taškai: 63
  • Tu sukiesi kartu su pasauliu
Ats: II Astronomijos pamoka visiems kursams | 22' vasara
« Atsakymas #10 Prieš mėnesį »
Olive dingusi iš klasės atsirado kažkokioje juodoje erdvėje kurioje atmosferą buvo linksma ir truputį klastinga. Kadangi prieš išvykstant iš klasės dvylikametė būtent taip ir jautėsi iškrėtusi išdaigą. Tada ji dar pastebėjo, kad rankose laiko iškėlusią lazdelę. Spėjau pamatyti paukščius. Nors žinojau, kad pavyks vis tiek keista. Juk bandžiau tik porą kartų... Kalbėjosi su savimi mintyse mergaitė ir nuleido lazdelę, bet tada jos mintis nutraukė kažkoks judantis ir šviečiantis dalykas.Kuris mirguliavo toliau juodoje erdvėje. Gal čia viena iš tų gyvybių kurią reikia nunešti į klasę ? Pamanė jaunoji Rechens ir bėgte nubėgo prie to  "švyturėlio". Kai nuo mergaitės ir padarėlio tebuvo keli metrai padarėlis greitai nušoko  trisdešimt  metrų toliau. Dar tada grifė to per daug nesureikšmino, bet po kelių nesėkmingų bandymų ji tikrai labai supyko. Kas tai per padaras, man jis jau labai atsibodo, aš jo visiškai nekenčiu. Mintyse pradėjo keikti  "švyturėlį" kuodo savininkė. Tuomet ji jo jau nebegaudė, o pradėjo svajoti apie pamokos pabaigą. Po kelių minučių kai jau pyktis truputį atlėgo ir svajos nebebuvo tokios svarbios Cate, šalia savęs pamatė tą padarėlį kuris su savo didelėmis juodomis akis žiūrėjo į antrakursę. Tada mergaitė greitai beveik šokdama ant padarėlio  jį sugavo. Pagaliau sėkmė aplankė mane. Jau būdama linksmesnę pagalvojo Olive, bet tada jos akys pagavo pastebėjo ant savo kojų violetinius mini žmogeliukus kurie labiau priminė į kokios vabalus ar vabzdžius. Jie Rechens pavardės savininkei davė sveiko proto ir ji  šį tą suprato. Bet pala jeigu aš atnešiu šitą švytintį padarėlį profesoriui, tada jam būsiu padariusi paslaugą. Manau geriau nieko jam neatnešti ir jį tai pamokyti. Juk pats sakė, kad nebūtina. Su tą mintimi šviesiai tamsių plaukų savininkė paleido  "švyturėlį" ir nuo savo kojos nukrapštė vabalus. Tada po kelių minučių ji grįžo į klasę, nusirengė kostiumą. Ir atsisėdo į savo vietą bei apžiūrėjo klasę ieškodama savo paleistų paukščių.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • V kursas
  • *
  • 181
  • Taškai: 456
Ats: II Astronomijos pamoka visiems kursams | 22' vasara
« Atsakymas #11 Prieš mėnesį »
Sakura apsidžiaugė, kad pelnė Varno Nagui du taškus. Gruodė, regis, buvo puikios nuotaikos, tad ir šviesiaplaukė jautėsi laiminga.
- Taip, iš tikrųjų turėtų būti įdomu, - pritarė. - O, girdėjau, kad Dori apsirgo. Ji man sakė, kad šiais metais labai stengiasi lankyti visas pamokas. Aš jai siūliau įvairiausių eterinių aliejų. Mirtų, eukaliptų, arbatmedžio, čiobrelio, pušų, bet ji atsisakė, - atsiduso. - Jų pagalba tikrai greičiau pasveiktų. Žinoma, keliaukime trise. Bus drąsiau, - sutiko.
Netrukus prie varnanagių stalo buvo atnešti kostiumai ir šalia stovėjo Alanas.
- Labas, - pasakė ji grifui.
Strazdanė ėmė vilktis kostiumą.
- Nagi, apsivilkite ir jūs ir keliamės, - nusišypsojo.
Apsivilkusi kostiumą ji ėmė laukti, kol atsidurs juodojoje skylėje.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš mėnesį sukūrė Sakura Levins »

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • IV kursas
  • *
  • 774
  • Taškai: 494
  • 277 teleskopai (22-08-06)
Ats: II Astronomijos pamoka visiems kursams | 22' vasara
« Atsakymas #12 Prieš mėnesį »
Elliw be galo džiaugėsi matydama vieną iš penkių gerų mergaičių. Buvo taip smagu, kad ji visai pamiršo netoliese esančią ne neLiuciją. Kam rūpi bjaurios mergiūkštės, kai pagaliau pamatei draugę? Taigi dabar velsietė buvo laiminga, nors netrukus pamiršo to priežastį.
Tiesa, viską gerokai apsunkino tai, kad visi kažkur ėjo. Kadangi ji buvo gera mergaitė, gal taip pat turi kur nors nukeliauti? Nuėjusi kažkur, nors ir pati nežinojo, kur eina, apsivilko keistą daiktą. Jis visiškai nebuvo panašus į teleskopą, tačiau buvo visai įdomu. Bent jau kelias akimirkas, kol Elliw dar prisiminė tą daiktą apsivilkusi. Netrukus ji tai pamiršo ir gerokai išsigando.
- Liucija? - neryžtingai kreipėsi mergaitė žvalgydamasi draugės. Deja, niekur jos nepastebėjo, o tai jau buvo labai negerai. Ką jai daryti dabar?
Jusdama kylančią paniką, kurios nepavyko netgi pamiršti, Elliw stovėjo vietoje, o netrukus kažkur išnyko.
Elliw yra Magijos ministrė. Visais su MM susijusiais klausimais kreiptis asmenine žinute. Elliw yra 17 m.
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • II kursas
  • *
  • 150
  • Taškai: 114
Ats: II Astronomijos pamoka visiems kursams | 22' vasara
« Atsakymas #13 Prieš mėnesį »
Prie stalo jau paėmusi porą drabužių susitiko Alaną, kurį ketino pakviesti.
- O labas. - Pasakė perduodama jam kostiumus ir nueidama prie Sakuros.
- Dori serga? Kaip gaila. Ar seniai? - Paklausė vilkdamasi tą kostiumą. O kai apsirengė jį reikėjo luktelti porą minučių iki išvykimo laiko.
- Kaip manot, Kaip ten viskas atrodys, toje skylėje? - Paklausė nekantraudama. Šiaip jaudintųsi vykdama į tokią vietą. Bet kadangi buvo ne viena, tai jokio jaudulio nejautė.
- Kaip manot, gal reiktų susikibti už rankų? Kad ten nukeliautume tikrai visi. Kad neišsibarstytume? - Tarė ir paėmė juos abu už rankų. Negalėjai žinoti kokio didumo bus tą skylė ir kur kiekvieną iš jų nugabens kostiumas.
Pagaliau klasė dingo jai iš akių. Pasijuto lyg kažkur tempiama. Tvirtai laikydama draugus už rankų pagaliau pajuto po kojomis žemę. Tik ji pasirodė Gruodei labai minkšta.
- O čia tai smagumėlis. - Pasakė ir kelis kartus pašokinėjusi pradėjo kilti ir leistis, kilti ir leistis, kaip ant kokio batuto, tik atrodė, kad taip skrajoje kur kas aukščiau, nei šokinėjant ant batuto.
- Čia būtų smagu žaisti gaudynių. - Džiugiai pasakė ji. Ir negalėdama susilaikyti jau paleidusi jų rankas šoktelėjo dar kelis kartus. Atrodė, kad kyla vis aukščiau.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • IV kursas
  • *
  • 610
  • Taškai: 155
Ats: II Astronomijos pamoka visiems kursams | 22' vasara
« Atsakymas #14 Prieš mėnesį »
- Dori serga? Kas jai yra? Peršalo? - Paklausė. Balse skambėjo susirūpinimas. O paranojiškas protas prikūrė minčių apie kažkokius prakeikimus užleistus jos mamos priešų. Pats net pyktelėjo ant savęs. Kada aš galėsiu to atsikratyti? Galvojo. Pats varau save į kapus.
Gruodė atrodė laiminga, visiška priešingybė tai mergaitei, su kuria teko terliotis pavasario metu. Jis tikėjosi, kad šitas energijos antplūdis išliks iki pat pavasario. Nesinorėjo vėl jos visur ieškoti ir tempti pavalgyti į salę. Ir taip toliau.
Kai jie kartu atsirado toje skylėje Alanas išvydo daugybę vijoklinių augalų. Jie rangėsi ir augo ant kažko panašaus į sienas. Toks jausmas, kad jie visi atsirado duobėje, o gal šulinyje be vandens. Nes Stovėjo keistoje, nedidelėje, apvalioje patalpėlėje. Jei kas uždengtų liuką, tai tikrai pasijustum lyg įkritęs į šulinį. Bet paskui jis pamatė takelį, kuris regis vedė iš tos duobės, kurioje dabar šokinėjo Gruodė.
- Liaukis. Dar kur nors prasmegsi. Tu juk ne savo planetoje. Gana. Galvok ką darai. - Pasakė paimdamas ją už rankos ir sulaikydamas nuo šito paikiojimo. Dar visai neseniai pats būtų pakvailiojęs, bet taip būtų buvę praeitais metais.
- Matai, yra siauras takelis iš čia. Tikriausiai išves ten, kur yra tų gyvūnėlių.
- Kreipėsi jau į Sakurą.