0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Alrisa Fuentes

  • VI kursas
  • *
  • 148
  • Taškai: 85
Savaime suprantama, pamokos yra skirtos tam, kad jas sugadintum. Alrisa niekada nerodė simpatijos kažkokių viralų gaminimui, iš dalies dėl to, jog iš kitų klastuolių pakankamai prisiklausė apie itin šlykščią profesorę. Mokinė nežinojo, kas yra blogiau: ji ar tas alkoholikas herbologas, kurio pamokose balažin kada lankėsi. Todėl juodaplaukė nusprendė palyginti šiuos du žmones ir nuspręsti, kuris yra vertas vienintelio bei nepakartojamo blogiausio profesoriaus titulo.
Pačioje pradžioje šeštakursė pasipiktino visišku neorganizuotumu: kam eiti į klasę, jei galima iš karto susirinkti kieme? Ir dar tampytis tą sunkenybę - katilą? Po to nuotaiką praskaidrino nelogiškas Elliw elgesys ir juokinga moters reakcija. Tegu džiaugiasi, kad nepašventino su teleskopu. Ausis netrukus pasiekė nuobodus monologas apie kažkokį eliksyrą. Gal būtų visai nesiklausiusi, jei ne žodžių junginys "minčių skaitymas". Būtent jis privertė sukaupti dėmesį, kol buvo ištartas paskutinis sakinys. Tik tada Alrisa giliai atsiduso:
-O kas būtų, jei pasiimčiau tos surūgėlės plaukus?
Deja, neatrodė, kad likimas buvo nusiteikęs leisti perskaityti profesorės mintis, mat staiga pradėjo skaudėti galvą. Kažkas buvo pasidarę ir plaukams. Apsisukusi klastuolė pamatė mergiotę, kurios ranka dingo virš galvos.
-Traukis, šlykštyne! Susirink savo purvinus pirštus! - suriko susierzinusi ji, karštligiškai bandydama pasitraukti. Nelaimei, to nesisekė padaryti, kažkodėl itin skaudėjo plaukus, iš akių ėmė trykšti ašaros... Ūmai viskas sulig aštriu trūktelėjimu baigėsi. Kvaiša laikė tą legendinį teleskopą ir... kuokštą juodų plaukų. Po to bjaurybė lyg niekur nieko nusigręžė bei nupėdino tarp suolų.
Tokio įžūlumo nepatyrusi šeštakursė vis dar mėgino įsisavinti, kas ką tik įvyko. Pamažu kraujas užvirė - ne tik dėl išrautų plaukų, bet ir dėl to, kad toji kūtvėla galbūt galės perskaityti jos mintis. Šis dalykas nepaprastai piktino Alrisą, todėl netrukus ji atrodė kaip įsiutęs bulius, nardantis tarp stalų. Lėkė tiesiai į savo tikslą - niekuo nenutuokiančią kvėšą.
Po kelių akimirkų klastuolės pirštai įsikibo į netvarkingą ševeliūrą. Veidas persikreipė iš pasibjaurėjimo - visai pamiršo užsimauti pirštines. Dabar jos būtų pravertusios. Tiesa, ta mintis greitai pranyko įniršio vandenyne:
-Aš tau parodysiu rauti plaukus! - sukliko mokinė ir ėmė daužyti Elliw galvą į stalą.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • IV kursas
  • *
  • 610
  • Taškai: 155
O Erka net nesudvejojo pasiūlius iškrėsti kokią kvailystę. Viskas susisuko taip greitai, kad Alanas net nespėjo pamąstyti ar verta ką nors daryti.
- Aišku žinau, pats jų turiu. - Pasakė jai. Detonatorius jau taikėsi sprukti ir jis sukišo jį į kišenę.
- Gal tu ir teisi dėl eliksyro, jis tikrai atrodo įdomus. Bet ar tu tikrai nori, kad skaityčiau tavo mintis? - Keistuolė. Aš jos vietoje to nedaryčiau. Juolab, kad mudu nekaip sutariam. Bet reikėjo prisiminti, kad naujų kivirčų jau senokai nebuvo. O ir šiaip Alanas nebuvo linkęs pyktis. Bet ar jis ja pasitikėjo? O kas bus, jeigu ji perskaitys jo paties mintyse tai, apie ką nuolatos galvoja? Apie tai, ką Auris ir Dolohovai ir Juzefas darė vasaros metu? Ar dar ką. Jei visiems išplepės? Jei išplepės apie jo didžiausias baimes. Jei priplepės visko kitiems mokiniams?
- Na ką gi... - Visgi pratarė po kokių kelių minučių. - Gerai, atlikim kartu praktiką. - Nekentė dabar tos profesorės už tai, kad turės kažkam atverti savas mintis. Visi pojūčiai klykė, kad reikia dingti iš klasės.
- Numesiu jį vėliau, kai bus gera proga. - Pasakė merginai. Nežinojo ar tikrai ketino paleisti tą detonatorių. Prieš kokias penkioliką minučių galvojo, kad kabinti kvailus plakatus yra vaikiška, o tuomet ar nevaikiška? Gadinti tai profesorei nervus?
Alanas padavė Erkai savo plaukų kuokštelį. Nutarė visgi leisti jai paskaityti tas mintis tik todėl, kad ketino tapti auroru, O tam reikėjo išmokti valdyti savo prisiminimus ir įgauti savitvardos. Bus pats tas. Erka neišvys nieko, ko neturėtų. Galvojo pradėdamas pjaustyti kažkokias kietas šaknis, reikalingas eliksyrui gaminti.

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • IV kursas
  • *
  • 243
  • Taškai: 177
  Alanas sutiko su Erka padaryti praktiką. Tai buvo kiek netikėta, bet ketvirtakursė tuo džiaugėsi, nes ji tikrai norėjo išbandyti eliksyrą. Todėl pradėjo jį gaminti. Jis kažkodėl buvo per skystas. Na, arba Erkai atrodė per skystas. Tačiau, kai Erka mąstė kur suklydo ir ar galima tai patasyti eliksyras sprogo. Tai kiek išgąsdino keturiolikmetę, nes ji to nesitikėjo. Tai bent profesorėlė keistą eliksyrą išrinko. Nors kita vertus ji jį išrinko pagal save. Keista profesorė - keistas eliksyras. Ir nieko čia jau nepakeisi... Pagalvojo klastuolė ir atsidususi išsitraukė lazdelę.
- Scourgify, - ištarė ji ir stalas išsivalė. Violetinių plaukų savininkė nusprendė tęsti, todėl toliau maišė eliksyrą. Tada jis tapo toks tirštas, kad jį maišyti buvo neįmanoma. Prasideda. Pagalvojo violetinplaukė ir eliksyras vėl sprogo.
- Velnias! - nusikeikė. - Scourgify, - vėl pratarė klastuolė bei mostelėjo lazdele ir stalas vėl buvo švarutėlis. - Na ir nesiseka...
  Atėjo laikas sumesti Alano plaukus. Erka iš kuokšto plaukų, kuriuos jai davė Alanas paėmė tris. Pamaišius eliksyras pradėjo burbuliuoti. Bent jau vėl nesprogo. Pagalvojo keturiolikmetė. Greitai eliksyras jau buvo baigtas. Erka nemanė, kad jį padarė teisingai, tačiau vis tiek nusprendė išbandyti.
- Aš baigiau. Nori pirmas išgerti savąjį? - paklausė.

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • I kursas
  • *
  • 86
  • Taškai: 382
  Vega klausėsi ką jai pasakojo draugė ir maišė eliksyrą. Dabar jis šiek tiek pablankėjo ir pasidarė labai skystas. Galbūt net per skystas, bet varniukė į tai neatkreipė dėmesio, nes nežinojo kokio skystumo turi būti eliksyras.
- Sakura, ar man tik taip atrodo ar mano eliksyras per skystas? Profesorės klausti nelabai norėčiau, - tarė. Profesorės to klausti nė kiek nenorėjo, nes manė, kad ji aprėks Vegą, o to varniukė nė kiek nenorėjo.
- Gal profesorė ir turi bent kiek širdies, bet man atrodo, kad ji jos mums niekada neparodys. - pasakė. Vegai sumetus dar kelis igredientus ir gerai išmaišius eliksyrą jis sprogo.
- Ne! Nors kaip aš galėjau pamiršti, - pratarė ji ir savo išsitraukė lazdelę. - Scourgify, - ištarė, bet nieko nenutiko. - Scourgify. Nagi, - šį kartą pavyko ir stalas buvo nebeatpažįstamas. Jis tapo visiškai švarus. Vega padavė dar tris savo plaukus Sakurai. O tada jos plaukus įmetė į eliksyrą. Šis neatrodė nei per skystas, nei per tirštas, bet vėl pradėjo burbuliuoti. Tik šįkart gerokai stipriau. Bent jau nesprogo vėl. Pagalvojo varniukė. Greitai ji baigė savo eliksyrą.
- Savąjį baigiau. O tu? Gal norėtum pirma išgerti savąjį ir perskaityti mano mintis? - paklausė Vega.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • IV kursas
  • *
  • 774
  • Taškai: 494
  • 277 teleskopai (22-08-06)
NeLiucija buvo kalta dėl visų pasaulio negandų, tačiau šis supratimas visai neguodė. Tarsi to būtų maža, netrukus Elliw šią mintį ir pamiršo. Gal ir būtų pavykę prisiminti, tačiau tuo metu kažkas atsitiko - jai pradėjo tiesiog siaubingai skaudėti galvą.
- AUČ! - sugebėjo surikti, tačiau netrukus iš nosies pasipylė kraujas. Siaubingai nepatenkinta velsietė norėjo pranešti bjaurioms mergiūkštėms, kad viskas yra tik jų kaltė, tačiau veidu žliaugiantis kraujas trukdė tą padaryti. Elliw neįsivaizdavo, kas čia vyksta, tačiau užsimojusi teleskopu į kažką pataikė ir skubiai pasitraukė. Atsitrenkė į kažkieno tuščią katilą. Tai kažkodėl dar labiau supykdė, tad rudaplaukė šveitė iš kažkur rankoje atsidūrusius juodus gaurus. Taip pat įmetė ant stalo gulėjusias kažkokias žoles ir bjauriai tirštą skystį. Atrodė, kad bjauriosios mergiūkštės tik to ir laukė - katilas išsitaškė, o smirdantis skystis aptaškė Elliw nuo galvos iki kojų. Jeigu būtų prisiminusi, kad netoliese yra neLiucija, būtų nuoširdžiai vylusis, kad aptiško ir ji. Šiaip ar taip, būtent ji ir buvo kalta dėl visų nelaimių.
Elliw yra Magijos ministrė. Visais su MM susijusiais klausimais kreiptis asmenine žinute. Elliw yra 17 m.
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • IV kursas
  • *
  • 610
  • Taškai: 155
Pamažu vaikinas stūmėsi į priekį. Bet, kai Alanas subėrė saujelę saulėgrąžų eliksyras pradėjo šnypšti ir garuoti. Pasidarė panašus į tikrą pragaro katilą. O ir Erkos viralas sproginėjo, todėl niekaip negalėjo susikaupti. Jo paties garuojantis marmalas ėmė garuoti vis labiau, garai kilo viršun, gavosi tikras jų stulpas.
- Po galais... Nekenčiu nuodų ir vaistų. - Keiksnojo šį dalyką tylomis. Dabar pamiršo net minčių skaitymą, bijojo, kad karšti garai aptaškys ir jį ir Erką. Staiga Eliksyras baisiai sušnypštė ir sprogo. Pažerdamas burbulus.
- Kažkoks siaubas. - Pasakė ir ėmėsi iš naujo. Šį kartą, kai sumetė kone visas recepto dalis eliksyras virė ramiai. Kažkaip keista. Jokių garų, nieko. Alanas atsargiai jį maišė. Ir bemaišant viralas pradėjo burbuliuoti. O po kelių akimirkų vėl išsiliejo lauk. Alanas išvalė viską ir ėmėsi to bergždžio darbo iš naujo.
Galiausiai gavosi kažkas lyg ir panašaus į tai, kas pavaizduota vadovėlyje. Erka savo gėrimą jau buvo pabaigusi. Tiesą pasakius Alanas nerimavo ar jie nenusinuodys tais viralais.
- Tau regis irgi nelabai sekasi šis dalykas ar ne? - Paklausė.
- Gal pabandom tiesiog išgerti jį vienu metu? Gerai? Na vienas, du, trys. - Ir jis atsargiai gurkštelėjo to gėrimo iš buteliuko, į kurį buvo jo pripylęs.

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • IV kursas
  • *
  • 243
  • Taškai: 177
- Na, kaip čia pasakius. Dažniausiai sekasi, bet šis eliksyras, na tiksliau nuodas yra labai sunkus. Jis man tikrai nepavyko gerai, - pratarė keturiolikmetė. - Gerai, - sutiko ji, kai Alanas pasiūlė abiems vienu metu išgerti eliksyrą. Erka taip ir padarė. Turiu apie tai negalvoti... Greičiau pasibaigtų šita pamoka. Ką ji dabar mato mano galvoje? Šiurpu. Dori, man reikia, kad dabar čia būtum. O dieve, ar ir tai Erka mato? Reikės šiandien vakare išeiti su Dori pasivaikščioti. Pasikalbėti. Vienumoje, dviese. O ne, gana. Nenoriu, kad tai matytum Forrm. Nyk iš mano galvos. Pagalvojo ji ir suprato, kad šios mintys ne jos. Dabar jai atrodė, kad eliksyrą pagamino visai neblogai, tačiau vis tiek jautė, kad daug kartų suklydo. Ir tada Erka išvydo jo galvoje keistą dalyką. Lyg ir parką. O ten Aurį. O po jo kojomis gulėjo, klykė ir raitėsi kažkoks vyras. Neee! Išnyk iš mano minčių.
Viskas.
Vėl jos į jos galvą atėjo visai ne jos mintys. Erka dabar kiek bijojo, kad Alanas jos galvoje neperskaitytų to, ko nereikia. Dabar ji jau abejojo ar teisingai padarė norėdama atlikti praktiką, tačiau jau buvo per vėlu.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • IV kursas
  • *
  • 610
  • Taškai: 155
Turiu apie tai negalvoti. Galvojo Alanas omenyje turėdamas parko nuotykius. Mintyse sukosi visokie dalykai. Galvojo apie šią pamoką, paskui mintys staigiai nušoko prie Dori. Galop pasidarė taip nejauku. Nejauku žinoti, kad Erka visa tai greičiausiai regi. Jis panoro išmesti ją iš galvos. Nežinojo ar išgėrus šio eliksyro tas įmanoma. Pasijuto keistai, lyg sukaustytas, nenorėjo, kad tai tęstųsi ilgiau. Bet jautėsi bejėgiu, nes negalėjo žinoti skaito jo mintis dabar ar ne. Galva turėjo būti tik Alano erdvė. Tas bejėgiškumo jausmas buvo toks pat, kaip parke, kai negalėjo pabėgti. O apie tai pagalvojus netyčia prisiminimuose iškilo Auris ir Simonas. O tada Alanas taip susijaudino, pasistengė išvis nieko negalvoti ir nuo jos atsiriboti.
Kas dabar bus? Baimingai pamanė. O jei Erka ims klausinėti apie tai, ką matė. Jei pradės kamantinėti paties Aurio?
Tada staiga jį užgriuvo visai ne jo paties mintys. Vaikų namai. Vaikų namai. Kodėl visada turi ateiti ta vasara? Oi, gi Alanas skaito mintis. Auris. Tie pasikalbėjimai su juo davė tikrai daug naudos. O pamakose visai smagu. Kodėl mano mintys taip greitai keičiasi? Ir jas visas skaito Alanas? Gal neišplepės visai mokyklai. Ir kodėl aš to norėjau? Tos mintys iš pradžių sruvo jam į galvą labai ryškios, bet paskui slopo, slopo ir visai dingo. Vaikų namai. Va kodėl jai reikėjo, kad Auris pažiūrėtų tuos gyvūnus. O kokie dar pokalbiai? Bet tai dabar buvo nesvarbu. Nes jis netyčia parodė Erkai kai ką iš parko.
- Pamirštam. Tu pamiršk viską, ką matei, aš pamiršiu tai, ką mačiau apie tave. - Pasiūlė jai.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • V kursas
  • *
  • 181
  • Taškai: 456
Sakura žvilgtelėjo ir jau norėjo sakyti, kad taip, Vegos eliksyras atrodo kiek per skystas, bet jis, kaip ir prieš tai baltapūkės, susprogo dar nespėjus penkiolikmetei prabilti. Toliau abi mokinės virė savo eliksyrus ir šnekėjosi apie profesorę.
- Ji tikrai turi širdį. Tikėkimės, kad jos gyvenime atsiras kas nors, kas prie tos širdies turės priėjimą, - nusišypsojo atsargiai mesdama reikiamas žoleles į eliksyrą. - O ką ten gali žinoti. Gal ir buvo atsiradę. Gal kažkas atsitiko... - svarstė. - Būtų įdomu perskaityti jos mintis, nemanai?
Netrukus varnanagė įmetė naujai Vegos duotus plaukus ir šį kartą jai, regis, pavyko išvirti eliksyrą. Žinoma, mergina nenutuokė, kiek jis bus veiksmingas, tačiau atrodė, kad sprogti nesiruošia.
- Aš taip pat baigiau, - atsakė. - Gerai. Bandykime, - sutiko ir, supylusi eliksyrą į buteliuką, netrukus jį išgėrė.
Ir tada mėlynakė pradėjo girdėti bendrakoledžės mintis. Vega galvojo apie tai, kad norėtų ir vėl stovyklauti su savo tėčiu, kad būdavo smagu. Jie degdavo laužą, miegodavo palapinėje. Tada Levins ausyse suskambėjo jau ne tik Vegos, bet ir kažkokios moters balsas, tačiau ji nelabai girdėjo dialogo, nes garsas ėmė trūkinėti. Taip, vadinasi, eliksyrą išviriau ne taip ir gerai. Netrukus pasigirdo ir varniukės verkimas jai su ta moterimi besikalbant. Ar tai jos mama? Tai tikriausiai prisiminimas.
Viskas. Eliksyro poveikis baigėsi. Daugiau šviesiaplaukė mergaitės minčių nebegirdėjo.
- Ar tai... ar tai tavo mama? - nedrąsiai paklausė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš mėnesį sukūrė Sakura Levins »

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • I kursas
  • *
  • 86
  • Taškai: 382
  Vegos galvoje virė mintys. Tiek apie vasaras su tėčiu, tiek apie mamą. Jai buvo kiek gėda apie ką nors galvoti, nes bendrakoledžė visgi skaitė jos mintis. Varniukė bandė galvoti apie ką nors gero, tačiau nesisekė. Galvoje buvo tik taas įvykis, kuris įvyko prieš penkis metus.
- Taip, - atsiduso. - Norėjau galvoti apie ką nors geresnio, tačiau nesisekė. Ji mirė prieš penkerius metus. Nuo sunkios ligos. Neišeina atsikratyti tų minčių. Na, bet laikas perskaityti tavo mintis, nes kitaip galim ir nespėti, o aš visai nenorėčiau, kad profesorė mus aprėktų už tai, kad atlikome tik pusę, o ne visą praktiką. Nors profesorei tikriausiai nerūpi ar mes atliksime praktiką, - tarė Vega. Ir išgėrė savo pasigamintą eliksyrą. Vega išgirdo, kad Sakura galvoja, kad nemandagu galvoti apie Vegos mamą. Taip pat išgirdo apie kažkokį mišką ir eterinius aliejus. Taip pat išgirdo apie Sakuros mamą, kurią Sakura lankė ligoninėje. Vega tai girdėjo labai neaiškiai ir dalies to, ką išgirdo netgi nesuprato. Varniukė suprato, kad eliksyrą išvirė labai blogai. Tai liūdino, tačiau varniukė suprato, kad čia nėra ko liūdėti, nes eliksyras tikrai buvo labai sunkus.
- Ar ir tavo mama sirgo? Ji mirė? O kaip tėtis? Aš tai dabar gyvenu su tėčiu, - kiek įmanoma tyliau tarė varniukė.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • V kursas
  • *
  • 181
  • Taškai: 456
- Labai užjaučiu dėl tavo mamos, - nuoširdžiai pasakė Sakura ir paglostė draugės ranką. - Labai gaila, kad taip atsitiko...
Kai Vega perskaitė šviesiaplaukės mintis, ji taip pat uždavė kelis klausimus penktakursei.
- Mano mama serga dabar. Ilgai, tačiau jos liga nėra mirtina, tačiau tokia, kad jai šiuo metu reikia nuolatinės hilerių pagalbos, - atsiduso mėlynakė. - Tikiuosi, kad ji pasveiks pilnai ir mes galėsime grįžti namo.
Nors iš tikrųjų sau varnanagė turėjo pripažinti, kad visą laiką gyventi namuose ji turbūt nebenorėtų. Ten buvo gerai, bet ten trūko žmonių. Ji norėtų mokytis Hogvartse, o namuose ir pievoje leisti atostogas bei vasaras. Ar mama jai tai leistų?
- Aš irgi šiuo metu gyvenu su tėčiu, tačiau aš su juo susipažinau tik praeitais metais... - pasakė. - O kaip tu? Ar gerai sutari su savo tėčiu? - pasidomėjo.
Iš Vegos minčių atrodė, jog bendrakoledžė su savo tėčiu sutarė išties gerai. Sakura žvilgtelėjo į profesorę ir nusprendė, jog kalbėtis per nuodus ir vaistus yra per daug pavojinga. Ji laukė mergaitės atsakymų, tačiau nutarė, jog daugiau nerizikuos ir pokalbį pratęs suskambus varpui.

*

Neprisijungęs Alrisa Fuentes

  • VI kursas
  • *
  • 148
  • Taškai: 85
Pasirodęs kraujas įžiebė Alrisos akyse naują ugnį. To dar niekad nebuvo pajutusi, dar niekad nebuvo taip arti triumfo... Matydama tik nuostabiai raudonus lašus, ji nepastebėjo atlekiančio teleskopo. Šis taip stipriai kaukštelėjo tiesiai į kaktą, kad klastuolė kluptelėjo atatupsta, šnypšdama iš skausmo. Akimirką prieš akis plaukė kažkokie neaiškūs ratilai, kol pagaliau susiorientuotavo aplinkoje.
-Tu! - sukriokė ji, vėl mesdamasi kvaišos pusėn. Nekreipė dėmesio, ką ši darė prie katilo - rūpėjo dar kartą sučiupti Elliw už plaukų ir ją gerokai pamokyti. Kad visą gyvenimą prisimintų. O kalbant apie auksinės žuvelės atmintį, tokia užduotis turėjo būti beveik neįmanoma. Tačiau juodaplaukė apie tai dabar negalvojo - svarbiausia buvo pagriebti mergiotę. Nelaimei, kaip tik to padaryti ir nepavyko - ūmai katilas sprogo, šiek tiek aptaškydamas ir Alrisą. Šlykštus skystis padengė rūbus, bet tai nė kiek nesumažino įsiūčio. Priešingai - padidino. Todėl pribėgusi ji tvirtai įsikibo į netvarkingą ševeliūrą bei stenėdama nutempė  iki savo suolo. Pakeliui dar baimingai žvilgčiodavo - ar neužpuls teleskopas. Laimei, šis nesutrukdė trumpos kelionės, kuri baigėsi plaukų rovimu.
Betempdama Elliw klastuolė sumanė iš tikrųjų pabandyti paskaityti jos mintis, tad visų pirma tam reikėjo plaukų. Kitas svarbus dalykas buvo ramybė, o to šalia kvėšos tikrai nė su žiburiu nerasi, todėl dar sykį vožė jos galvą per stalą - kad neilgam atsijungtų.
Tiesą sakant, nežiūrėjo, ar mergiotė išties neteko sąmonės, mat šeštakursė bematant ėmėsi darbo. Katilas netrukus aršiai sukunkuliavo, bet skystis nė karto nedrįso išlipti per kraštus. Juodaplaukė, pjaustydama kažkokias žoleles, pradėjo negarsiai niūniuoti.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • IV kursas
  • *
  • 774
  • Taškai: 494
  • 277 teleskopai (22-08-06)
Jeigu Elliw būtų prisiminusi, kad ką tik ištaškė katilą, tikriausiai būtų nusiminusi. Šiaip ar taip, ji gera mergaitė, taigi norėjo mokytis. Laimei, jos nuostabi atmintis leido nevarginti galvos tokiais dalykais, taigi nebuvo priežasties nusiminti. Taigi mergaitė to ir nedarė. Nė nesusimąstė, kad galbūt reikėtų nusiminti. O jeigu ir susimąstė, skubiai apie tai pamiršo.
Deja, panašu, kad neLiucija jos nepamiršo. Ak ta bjauri mergiūkštė! Kodėl ji negali tiesiog išnykti iš šio pasaulio? Ir kas čia per gyvenimas - kankinti Elliw ir trukdyti jai egzistuoti? Reikia pagaliau tą bjaurybę gerai pamokyti!
Vis dėlto velsietė buvo pamiršusi, kad jai kažką skauda, tad pabandžiusi prieiti prie neLiucijos pajuto keistai skaudančią galvą ir negalėjo suprasti, kas čia atsitiko. Nespėjo apie tai daugiau pamąstyti ir netgi pamiršti, kad mąsto, kai kažkas atsitiko. Na, ne kažkas: galva kaukštelėjo į stalą, o pasaulis aptemo.
Elliw yra Magijos ministrė. Visais su MM susijusiais klausimais kreiptis asmenine žinute. Elliw yra 17 m.
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • I kursas
  • *
  • 86
  • Taškai: 382
  Pirmakursės galvą užplūdo atsiminimai apie mamą. Apie tuos ilgus mėnesius, kuriuos ji praleido ligoninėje prižiūrima hilerių. Tai buvo tikrai labai sunkus laikotarpis.
- Ačiū. Tai buvo tikrai labai sunkus laikortapis. Įsiveržęs į gyvenimą visiškai netikėtai, - tarė ir atsiduso ji. Vega išties jos ilgėdavosi, bet džiaugėsi, kad bent tėtis gyvas.
- Tikiuosi tavo mama pasveiks. O su tėčiu sutariu tikrai gerai, - tarė varniukė. Ji išties gerai sutarė su tėčiu. Jai būavo smagu leisti laiką su juo. Būdavo smagu stovyklauti, keliauti ar tiesiog kalbėtis.
- Bet, Sakura, manau būtų geriau likusią dalį pamokos tiesiog tyliai sėdėti. Nenoriu, kad atkreiptume profesorės dėmesį, nes tada nebus labai gerai. Mažų mažiausiai prarasime taškų ir būsim aprėktos, tačiau apie tai kas dar gali nutikti net pagalvoti nenorėčiau.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Neprisijungęs Alrisa Fuentes

  • VI kursas
  • *
  • 148
  • Taškai: 85
Viskas klojosi pernelyg puikiai. Šalia Alrisos netekusi sąmonės gulėjo pati nekenčiamiausia mergiotė visame Hogvartse, katilas dar nebuvo sumanęs sprogti. Tobula. Klastuolė viena akimi vis dar sekė Elliw, o kita - burbuliuojantį skystį. Šis netrukus bus baigtas, tad ji, pakylėtų jausmų vedama, troško išbučiuoti šiknašaudį pliurzių. Deja, augintinio pamokoje nebuvo, tad teko pasitenkinti suduodant samčiu kvaišai per pilvą.
Po kelių minučių eliksyras teliūskavo buteliuke. Jau besiruošiant išgerti skystį juodaplaukė suabejojo - ar tokioje situacijoje esančios teleskopininkės galvoje išvis kas nors bus? Knygos nepasivargino skaityti, tad tiesiog išsitraukė lazdelę ir po poros bandymų palaistė ją stipria vandens srove. Turėjo atsigauti. Tada lyg niekur nieko išmaukė eliksyrą bei susikaupė, tikėdamasi išgirsti šį tą įdomaus. Bet... nieko panašaus nebuvo. Tuščia. Supykusi Alrisa iš pradžių pagalvojo, kad kur nors suklydo gamindama, tačiau vėliau pajuto, jog taip ir turi būti. Mintyse juto kažkokią tylą... Nors ne. Paprasčiau būtų buvę pasakyti, kad jos smegenys nuskrido į kosmosą ir dabar plaukioja vakuume. Negi tai reiškia... Kad ji visiškai nemąsto? Netikėtai pagalvojo klastuolė ir suvirpėjo, tarsi padariusi amžiaus atradimą. Gal jai už tai paskirs kokią Nobelio premiją?