0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Gloria Clarke

  • Burtininkė
  • ***
  • 136
  • I'm the road to the Hell.
[Pamokos tema: „Cogitates Legere“ eliksyras]

     Praėjusi pamoka buvo net ne pamoka, o tikra tragedija. Daugiau negu tragedija. Tai buvo kažkas tokio, ko net neįmanoma įvardyti žodžiais. Tikrai nėra ko stebėtis, kad šią pamoką Gloria pradeda taip, tarsi ji būtų jau įsibėgėjusi ir visa blogiausia jau įvykę ir jau juodai suerzinę profesorę. Bet tuo pačiu tas „visa blogiausia“ dar tik laukia savo valandos. Dviguba kančia.
     Mokiniams sugūžėjus į nuodų ir vaistų kabinetą, Clarke jau norėjo visus aprėkti ir visiems atimti po mažiausiai dvidešimt taškų vien už tai, kad šie įžengė į tą pačią patalpą kaip ir Gloria. Tačiau aplink kaklą susisukusi ir sau patogiai susirangiusi Klajoklė, pajutusi kylant šeimininkės susierzinimą, ėmė meiliai murkti, taip apmalšindama Glorios įsiūtį. Bent jau kol kas. Niekas nežada, kad po pirmų šių mokinių darbelių profesorės nepasiglemš baisi neapykanta mokiniams.
     Vos tvardydamasi ir glostydama Klajoklę, tarsi vienintelę grandį, laikančią sujungusią Glorią ir Laikiną Ramybę, ji šaltai prabilo susirinkusiems mokiniams:
     - Eliksyras, kurį šiandien gaminsite, reikalauja ypatingų gaminimo sąlygų. Viena iš jų - tiesioginiai saulės spinduliai. Jūsų laimė, antraip eliksyrai būtų nevykę, šiandien lauke oras idealus tokiam eliksyrui, tad keliausime šiandienos pamoką atlikinėti į pilies kiemą, - tarė Gloria ir pavartė akis, mat pati tikrai neturėjo noro nešdintis iš savojo kabineto į lauką, kuriame mokiniai tik dar didesnių bėdų gali prikrėsti. Vos apie tai pagalvojusi, Clarke nužvelgė visus žudančiu žvilgsniu, mėgindama prigrasyti, jog nieko panašaus nė nemėgintų krėsti. Tuomet pasigriebusi porą reikmenų nuo stalo nušvilpė kaip vėjas link durų su savo plevėsuojančiu juodu apsiaustu, kliudančiu per galvą susirinkusiems mokiniams. Būdama prie durų atsigręžė į mokinius ir lediniu žvilgsniu juos nužvelgusi, suriko:
     - Judinatės tik greičiau! Ir pasiiemat visus daiktus, čia nebegrįšim.
     Tuomet staigiai apsigręžė ir dingo kažkur koridoriaus, vedančio išėjimo iš požemių link tamsoje. Netrukus išlindusi iš pilies į kiemą, į gryną orą (dar vieną planuojamo gaminti eliksyro gaminimo sąlygą) nepasijuto nė kiek geriau. Tačiau neįsivaizdavo kaip mokinius paveiks ištrūkimas iš požemių į rudeniškai saulėtą lauką, tad visus aprėkusi (geriau jau užtikrinti, kad niekur nepabėgs) nužingsniavo į vietą, kurioje planavo vesti pamoką. Ten jau iš ankščiau Glorios burtų lazdele sukeltais burtais buvo atidanginti suolai, prie kurių dirbs mokiniai, ir krėslas Gloriai, kuriame ji galės laukti kol mokiniai baigs savo eliksyrus. Klestelėjusi į jį, Clarke nuo kaklo nusiėmė Klajoklę ir pasidėjo ją ant kelių. Tuomet atsigręžusi į mokinius, ji griežtai juos nužvelgė, suskaičiavo, kad nubūtų nė vienas kur nors pakely nusidanginęs ir šaltai klabėdama padarė tai, ko dar niekad per nuodų ir vaistų pamokas nėra dariusi - uždavė teorinį klausimą.
     - Tie, kas atidžiai klausėsi, girdėjo, kodėl atėjome būtent čia. Todėl, nes eliksyrui, kurį gaminsite, reikalinga viena sąlyga. Pasakykite po vieną eliksyrą, kurį gaminant privaloma tokia pati sąlyga. Ir man nereikia jokių ten jūsų rankų ar oficialių prisistatymų - jeigu dėvite uniformą, žinosiu kokiam koledžui priskirti taškus. Jei ne, tai tų taškų jūs net neverti.
     Uždavusi klausimą ji išsitraukė cigaretę ir ją prisidegusi prikišo prie lūpų - kodėl gi nepasinaudojus proga kai jau esi lauke?

[Į teorinį klausimą galite atsakyti iki sekmadienio (birželio 26). Atsakymus arba išgalvokite, arba remkitės HP saga, tačiau neišgalvokite, kad kažkokiam eliksyrui būdinga Glorios paminėta sąlyga, nebent ji tikrai reikalinga.]
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Gloria Clarke »
WE CAN ASK OURSELVES WHY WE INVENT GOD, AND THEN,
TEN MINUTES LATER, WE INVENT SATAN - WHY?


...because we need him...
THERE'S SOMETHING FASCINATING ABOUT THE OTHER SIDE OF THE COIN.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Teleskopas stovėjo ant stalo. Šalia stalo ant grindų sėdėjo mergaitė trumpais rudais plaukais. Deja, netrukus teko atsistoti ir kažkur eiti. Laimei, ta mergaitė, kuri, žinoma, buvo Elliw, nepamiršo pagriebti savo brangenybės. Ji netgi nesudužo. Brangenybė, ne Elliw, nors šita irgi buvo sveika.
Netrukus klastuolė išėjo į lauką. Laimei, ten buvo suolai. Teleskopas stovėjo ant stalo.
- Erkes atbaidantis eliksyras! - kažkokią nesąmonę sušuko Elliw ir apsidairė. Neprisiminė, kur esanti, tačiau tai neturėjo reikšmės: teleskopas buvo sveikutėlis. Be to... Ar gali būti? Ar ji išties mato geriausią ir protingiausią mergaitę pasaulyje?!
- Liucija! - baisiausiai apsidžiaugusi suriko klastuolė ir nukurnėjo draugės link. Neprisiminė, kad ji ką tik rėkavo, kas tai gerai mergaitei lyg ir netiktų. Ne, Elliw tiesiog pagaliau rado draugę ir stipriai ją apkabino. Tokia patenkinta velsietė dar niekada nebuvo - arba to neprisiminė.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • VII kursas
  • *
  • 322
  • Taškai: 18
  • Baigę aukštąjį mokslą, apvalūs kvailiai tampa daugiakampiais.
Vega atėjo į nuodų ir vaistų pamoką. Ji tikrai bijojo profesorės, bet žinojo, kad į pamokas reikia eiti, o ir norėjo kuo daugiau išmokti, bet ji abejojo ar profesorė nori vaikus ko nors išmokyti. Greičiausiai tik stumia laiką. Juk ji mūsų nekenčia. Bet kam tada dirba? Ir kiek žinau ne pirmus metus. Pagalvojo varniukė ir išgirdo, kad reikės eiti į lauką. Tai sužinojusi Vega labai apsidžiaugė, nes oras buvo nuostabus. Kai visi jau buvo lauke ji atsisėdo prie vieno iš suolų ir klausėsi teorinio klausimo.
- Eliksyras, kuris apsaugo nuo saulės nudegimų. Jis vadinamas saulėtakiu, - į teorijos klausimą atsakė varniukė. Stengėsi neatsakyti labai plačiai, nes norėjo, kad profesorė į ją neatkreiptų per daug dėmesio. Ji prisiminė kaip praeitą pamoką profesorė ją aprėkė, o jos katė stipriai ją apdraskė. Turbūt augintiniams charakteris persiduoda iš šaimininkų. Pagalvojo varniukė ir žvilgtelėjo į profesorės katę, kuri dabar sėdėjo ant Clarke kelių, tačiau greitai nusuko akis, nes nenorėjo, kad už tai profesorė ant jos supyktų.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Nuodai ir vaistai buvo tikras Alano kryžius, kurį teko tampytis ant pečių. Ir visai ne todėl, kad baisiai nemėgo šį dalyką dėstančios profesorės. Tiesą pasakius taip buvo tik dėl to, kad dėl savo kvailiojimų praeitais ir užpraeitais metais nieko neišmoko. O juk panoro tapti auroru, taigi reikėjo išmanyti šį dalyką. O kuo gi jis užsiėmė per pamokas? Piešė plakatus... Gerai, kad bent nebuvo progos jo pademonstruoti praeitais metais. Nei jam tas nebūtų į naudą išėję, nei profesorei. Kam dar ją versti rėkauti, kai jau ir taip visa klasė aidi nuo jos balso?
Tame plakate buvo pavaizdavęs mirties šmėklą. Turinčią šiokių tokių profesorės veido bruožų. Tik jos plaukai buvo žali ir išsidraikę į visas puses, ilgi ir susivėlę. Iš jos praviros burnos lindo šauktukų virtinė. Tai simbolizavo šmėklos riksmą.  O jai virš galvos ėjo užrašas.
Citata
Argi jos nepanašios?
Turėjo galvoje ūmų profesorės būdą, bei skardų balsą. O juk visi žino, kad mirties šmėklos riksmas baisiausias dalykas pasaulyje. Bet dabar visa tai atrodė vaikiška, kvaila ir beprasmiška. Po šios vasaros daug kas pasikeitė.
Išeiti į lauką jam patiko ir vaikinas patraukė paskui kitus. Tada įsitaisė suole.
Kadangi naktys jam tapo bemiegėmis, jose siautėjo košmarai, jis įprato daug skaityti. Ir profesorei uždavus klausimą mintyse ėmė lėkti eliksyrai, apie kuriuos buvo skaitęs vadovėlyje.
- Saulėbaidis. Tai eliksyras naudojamas sodininkystėje. Jis lašinamas į vandenį, kuriuo laistomos daržovės ar gėlės. Padeda atbaidyti visokius kenkėjus. - Pasakė Vaikinas.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Alanas Senkleris »

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 624
  • Lytis: Moteris
  • Einu į tūliką, parašyk žinutę, kad nebūtų nuobodu!
Erka atėjo į antrąją nuodų ir vaistų pamoką. Erka šios tikrai nemėgo. Labai nemėgo. Na, gal labiau nemėgo ne pačios pamokos, o profesorės, kuri šiandien jau spėjo pasakyti tai, ko keturiolikmetė tikrai nesitikėjo. Eisime ir darbą atlikisime lauke? Nepatikėjo klastuolė, nes tokių dalykų iš Clarke tikėtis buvo tiesiog neįmanoma. Aišku Clarke prie durų paklykė apie nesąmones, bet į tai violetinplaukė tiesiog nekreipė dėmesio, nes žinojo, kad kitokia Clarke tiesiog negali būti. Erka išėjo iš klasės ir greitai atsidūrė lauke su kitais vaikais. Ji nenutraukdama akių badė jomis profesorę, nes žinojo, kad ji nesąmonių tikrai pridarys. Tuo metu matė ir jos katę, kuri ramiai sau sėdėjo ant Clarke kelių. Jei ji nebūtų Clarke augintinė tikrai būtų nuostabi. Pagalvojo violetinių plaukų savininkė. Tada ketvirtakursė išgirdo teorijos klausimą. Negi ji pirmą kartą sugalvojo teorijos klausimą? Na, bent jau mano mokymosi metu tai pirmą. Dar pagalvojo Erka ir nusprendė atsakyti į klausimą.
- Roglinas. Tai toks eliksyras, kuris atbaido uodus. Jam gaminant visiškai reikalinga tieioginė saulė. Saulės reikia gaminant visiškai visą eliksyrą. Kiekvienam žingsneliui reikia tiesioginių saulės spindulių. Jį pagaminti yra labai sunku, nors reikia vos trijų igredientų. Viso gyvo ugniauodegio, šimto mililitrų vandens ir žiupsnelio mėnulio akmens miltelių. Bet jį gaminti reikia tada, kai yra saulės, bet šalta, nes eliksyrui reikia ir saulės, ir šalčio, - kiek įmanoma plačiau į teorijos klausimą atsakė keturiolikmetė, nes norėjo suerzinti Clarke. Erka norėjo ją suerzinti todėl, nes ji visada erzindavo mokinius. Atėjo laikas atpildui. Pagalvojo violetinių plaukų savininkė, kuri jau norėjo nešdintis iš šitos pamokos. Ji jau nebesuprato kodėl atėjo, nes žinojo, kad atpildas Clarke nėra vertas tiek daug kančių. O jų šioje pamokoje tikrai buvo, yra ir bus. Tą keturiolikmetė kuo puikiausiai žinojo. Su Clarke normalios pamokos tikrai nebus. Galėtų ji dingti arba dar geriau mirti. Pagalvojo Erka neturėdama ką veikti, bet išeiti nenorėjo todėl, nes buvo tikra, kad Clarke greitai jai ką nors padarytų.
Reikia naujos temos, bet tingi ją sukur(k)ti? Ne bėda - parašyk man PM ir bus!

*

Neprisijungęs Gloria Clarke

  • Burtininkė
  • ***
  • 136
  • I'm the road to the Hell.
     Mokiniams žeriant atsakymus, Gloria kuo toliau, tuo labiau nervinosi. Na, gal ne veltui ji niekada ankščiau neužduodavo teorinio klausimo - mokinių kalbėjimai ne tik nervino, bet ir nesveikai erzino. Bandydama nukreipti mintis kitur ir nesiklausyti mokinių tuščių plepėjimų (Ak, na koks skirtumas, tiesiog visiems po tuos du taškus duosiu. Argi čia jau tokia didelė bėda?), Clarke ir toliau glostinėjo Klajoklę, rūkė ir bandė galvoti apie šį vakarą ir ką per jį bandys nuveikti. Tačiau nelabai sėkmingai, nes mokinių atsakymai vis vien rėžė ausį. Tačiau ir to mokiniams nebuvo gana. Staiga iš kažkur prisiartinusi klastūnyno mokinė, kurią Clarke aprėkė jau aną pamoką, tačiau dabar primiršo pavardę. Ši sucypė (ė, cypimas yra Glorios, jo negali niekas savintis!) kažkokį neaiškų vardą ir puolė prie Glorios. Ši stryktelėjo iš savo krėslo, pažadindama miegančią Klajoklę, tačiau klastuolei tas visai nerūpėjo ir pribėgusi ji Glorią... APKABINO?! Clarke su visa jėga atstūmė prilipūnę taip, kad ši nudribo ant purvinos žemės ir žudančiu žvilgsniu nužvelgusi trumpaplaukę, ją aprėkė:
     - KAIP TU MANE PAVADINAI?! Ir iš vis, kas aš tau, kad galėtumei mane kabinti?! Klastūnynas paranda dvidešimt taškų už nepagarbų elgesį su profesoriais! - rėkė Gloria, kol tuo tarpu Klajoklė šnypšdama ir išskietusi nagus puolė prie atėjūnės. Clarke susinervinusi šaltu žvilgsniu dirstelėjo į dar vieną iš suolo besikeliantį mokinį, kuris ruošėsi kalbėti ir dejuodama suriko:
     - Viskas, gana! Teorijos laikas baigtas! Tylėt visiems!
     Tuomet klestelėjo atgal į krėslą ir išpūtusi dar vieną baltai pilkų dūmų kamuolį, ėmė aiškinti apie eliksyrą, kurio gamyba ir išmėginimu šiandien užsiims pabaisos mokiniai.
     - Esu labai nusivylusi (ironizavo), kad nė vienas nepaminėjote „Cogitates Legere“ eliksyro, - nors pati Gloria nė nesiklausė ką pasakojo mokiniai ir, tikėtina, kad kas nors, vis dėlto, tą eliksyrą paminėjo, tačiau ji tiesiog neišgirdo. - Taigi, kadangi niekas jo neminėjot, galiu daryti išvadą, kad niekas apie jį nieko ir nežinot. Blogai. „Cogitates Legere“ yra eliksyras, atrastas ne per seniausiai - prieš penkiolika metų. Turint omeny, kokie seni būna kiti eliksyrai, naudoti dar prieš Kristų, šis tikrai jaunas. „Cogitates Legere“ eliksyro išradėja yra žymi švedų eliksyrininkė Frėja O'Neilla. Frėja buvo garsi tarp Skandinavijos burtininkų, tačiau šis atradimas ją išgarsino visoje Europoje ir už jos ribų. Frėja prie „Cogitates Legere“ eliksyro dirbo net aštuonerius metus, kol galiausiai pasiekė norimą rezultatą ir jį paviešino. Kaip ji teigia, eliksyro pavadinimas susijęs su jo galimybėmis - „cogitationes legere“, išvertus iš lotynų kalbos, reiškia paliepimą „skaityk mintis“. Taip, eliksyro pagalba galima skaityti pasirinkto žmogaus mintis. Pasirinkti žmogų reikia gaminant eliksyrą ir gaminimo eigoje įmesti į masę tris to žmogaus plaukus. Minčių skaitymas trunka iki pusvalandžio, priklauso nuo to, kaip gerai pagaminote eliksyrą. Šiandienos praktinė užduotis susidės iš dviejų dalių: pirma - gaminsite eliksyrą ir pasirinksite bendramokslį iš šios klasės, kurio mintis norėsite skaityti bei iš jo išgausite tris plaukus. Eliksyro receptas tikrai sudėtingas, tikėtina, kad daug kartų klysite, eliksyras sprogs, aptaškys tiek jus, tiek šalia sėdinčius (dėl to rekomenduočiau ilgas rankoves ir akinius, kuriuos rasite dėžėje prie krūmo) ir vis iš naujo reiks gaminti. Eliksyrui pagaminti turite daugiau nei dvi su puse pamokos, kas yra kiek mažiau dvi su puse valandos, mat dalį skyrėme teorijai. Ir antra dalis - išgėrę eliksyro pusvalandį galėsite mėgausitės skaitydami to asmens mintis. Žinoma, jei eliksyras bus pagamintas prasčiau, mintis girdėsite trumpesnį laiko tarpą ir silpniau, ne taip aiškiai, - nuobodžiaudama, bet visus karts nuo karo nužvelgdama priekaištingu žvilgsniu ir protarpiais vis išpūsdama baltų dūmų kamuolį, išklojo Clarke ir pažvelgė į tolimoje esančią Kvidičo aikštę. Tuomet pridūrė: - Iš čia išeiti galėsite tik po antro varpo dūžio, reiškiančio pamokos pabaigą.

[Susitarkite su personažų autoriais, kad norite skaityti jų mintis ir ką jose perskaitote (prašyčiau šiuose post'uose daugiau rašyti apie tai, ką galvoja jūsų personažas, jog nereiktų kur(k)ti svetimo personažo minčių. Na, arba jeigu labai nenorite to rašyti, būtinai susitarkite tarpusavyje ką personažas perskaito, kad, vėlgi, nekurtumėte už kitą personažą). Tačiau neprivaloma „dirbti poromis“ ir skaityti vienas kito minčių. T.y. jeigu Onutė perskaito Mildos mintis, Milda neprivalo skaityti Onutės, ji gali skaityti Kajaus, o Kajus gali (bet neprivalo) skaityti Onutės mintis.
Taip pat atkreipiu dėmesį, kad privalote gauti norimo personažo plauką, mat kitaip minčių negalėsite skaityti. Kitas recepto dalis galite kur(k)ti patys, tačiau atkreipkite dėmesį į tai, ką yra ankščiau parašę nariai, kad nesigautų, kad pas vieną eliksyras baltas, o pas kitą - juodas arba pas viena vieni ingredientai, pas kitą visiškai kiti.
Gloria minėjo, kad eliksyro receptas tikrai sunkus. Nepaverskite savo personažų vunderkindais ir leiskite jiems klysti, mat antraip bus nelogiška. Jūsų gaminamas eliksyras turėtų mažiausiai porą kartų sprogti (dėl to būtinai pasiimkite pirštines ir akinius, kuriuos rasite toje pačioje dėžėje prie krūmo) ar kitaip susigadinti, tad ir plaukų galimai gali prireikti daugiau nei trijų.
Pamoka trunka dvi Hogvartso pamokas, t.y. tris valandas. Eliksyrus gaminsite kiek mažau nei dvi su puse valandos, po to prieisite prie eliksyrų testavimo. Jūsų personažas gali nespėti iki to laiko pagaminti eliksyro, tačiau vis vien privalote jį išgerti. Prireikus Glorios atsakymo dėl nesėkmingo poveikio, rašykite PM arba į DC.
Reikalauju po tris post'us su bent 600 simbolių.
Pamoka truks iki Liepos 7 dienos.]
WE CAN ASK OURSELVES WHY WE INVENT GOD, AND THEN,
TEN MINUTES LATER, WE INVENT SATAN - WHY?


...because we need him...
THERE'S SOMETHING FASCINATING ABOUT THE OTHER SIDE OF THE COIN.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 611
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Sakura sėdėjo kiek atokiau. Ji žinojo apie Cogitates Legere eliksyrą, tačiau pasakyti nedrįso. Jau ir taip buvo baugu žiūrėti, kaip profesorė aprėkė tą mokinę, su kuria Sakura susipažino praeitais metais, nors ir nežinojo jos vardo, dėl to, kad ji ją apkabino.
Kai profesorė pradėjo pasakoti apie Cogitates Legere, šviesiaplaukė tyliai pribėgo prie Vegos ir atsisėdo šalia jos.
- Labas, - nusišypsojo. - Baisu ir pakrutėti, ar ne?
Strazdanė išsitraukė savo užrašus ir ėmė rašytis, ką apie eliksyrą pasakojo profesorė. Varnanagė apie šį eliksyrą paskaitė visai netyčia bibliotekoje, mat namuose ir pievoje tokių eliksyrų niekas nenaudodavo. Bet baltapūkės šis eliksyras nebuvo sužavėjęs, tad nors ji apie jį ir skaitė, dabar sužinojo kur kas daugiau, nei prieš tai.
Viską pasižymėjusi mėlynakė atsivertė receptą ir pasiruošė eliksyro virimui. Ant jos akių jau buvo akiniai, o ir rankos dabar apsaugotos. Susiruošusi visas priemones mergina pradėjo virti.
- Ar duosi man savo tris plaukus? - ir vėl nusišypsojusi paklausė Vegos.
Eliksyras buvo tikrai sudėtingas. Nors juos Sakurai virti sekėsi neblogai, tačiau šitas, regis, bemaišant pasidarė kažkoks per klampus. Jis stipriai burbuliavo ir tapo toks tirštas, kad atrodė, jog tuoj jame įstrigs samtis. Levins jau žiojosi kažką ir vėl sakyti Vegai, tačiau turinys katile ėmė ir sprogo aptaškydamas mokinę ir viską aplink.
- Oi, - nuraudo mergina ir nejučiom žvilgtelėjo į profesorę bijodama, kad ji pradės šaukti.
Sakura pradėjo viską valyti.

*

Neprisijungęs Coraline Williams

  • III kursas
  • *
  • 67
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Išrauti tris plaukus žmogaus kurio mintis nori perskaityti. Tai buvo vieninteliai žodžiai kuriuos Coraline išgirdo iš Glorios Clarke lūpų. Įmantraus eliksyro pavadinimo neįsiminė, tad vadovėlyje jo ieškoti buvo ganėtinai sunku, bet Coraline po dešimtiems minučių knygos plėšymo vartymo rado. Apsaugų dėvėjimas darbo metu nežavėjo, bet nebuvo ką daryti teko kartu su kitais eiti prie krūmo jas pasiimti. Eidama pro Glorią nesusilaikė neleptelėjusi:
- Nuo, jūsų, rūkymo katė bus agresyvi lygiai tokia pat kaip ir jūs,- Coraline su visa galima panieka pašiepė profesorę. Apeidama Glorios krėslą juodaplaukė išrovė šešis profesorės plaukus- eliksyrui. Bus įdomu pažiūrėti ką ji galvoja nuo pergalingos minties nusišypsojo mergaitė eidama savo suolo link.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Tikriausiai nieko sunkiau Clarke negalėjo sumąstyt. Siuto Alanas. Jis pervertė to eliksyro receptą ir suprato, kad teisingai jį paruoštų nebent tada, jei tai darytų kokius dešimt metelių. Bus smagu. Pamanė. Dar jam nepatiko tai, kad kas nors galbūt galės skaityti jo mintis. Jose dabar buvo tiek informacijos, kurios niekam nebuvo galima žinoti. Vaikinas pervėrė profesorę basiliskišku žvilgsniu. Reiktų paskaityt tavo mintis. Pamanė. Įdomu ar tau patiktų? Tada pamatė, kad kažkokia Klastuolė išrovė jos plaukus. Ot šaunuolė. Tikiuosi, išliksi gyva po tokio žygdarbio.
Reikia pradėti. Galvojo. Dori, kur tu po galais? Tik su ja dabar galėjo dalytis mintimis. Bet merginos nesimatė. Užtai pamatė Erką. Su ja visai nenorėjo dalytis mintimis. Bet ji gerai mokėsi. Kartais. Kas bus tas. Pamanė. Ir pasiėmęs savo daiktus pasuko prie dėžės su apsauginėmis priemonėmis. Paėmė ir Erkai ir sau. Tada nuėjo prie jos suolo.
- Labas. - Tarė ir atsisėdo šalia jos. Tada padavė akinius ir rankoves. Norėjo paklausti kokio gero patarimo kaip sugadinti profesorės nuotaiką. Jau kas kas, bet Erka Forrm galėjo jam tokių patarimų parūpinti. Bet jie nebuvo draugai. Ir tai nieko nereiškė, kad jis padėjo Auriui rūpintis jos gyvūnais.
- Ar norėtum sukelti šiokio tokio šurmuliuko? Manau, kad nenori, kad koks žmogus imtų skaityti tavo mintis ar ne? - Visgi pasakė.Tiesą pasakius buvo įdomu kas sukasi Erkos galvoje. Bet tada reikėtų leisti, kad ir jo plaukus paimtų tam pačiam tikslui.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Elliw taip seniai nematė Liucijos, kad ilgą laiką negalėjo patikėti savo laime. Pagaliau! Geriausia ir protingiausia mergaitė pasaulyje atsirado! Velsietė buvo tokia laiminga, kad net visos penkios (ak taip, jau šešios) bjaurios mergiūkštės negalėtų jos sugadinti.
Deja, Elliw nespėjo net pamiršti, kodėl yra tokia laiminga, kai visa ta laimė kažkur išnyko. Na, ne kažkur. Liucija klastuolę aprėkė! Pastaroji žiūrėjo į draugę ir niekaip nesuprato, kad galėjo atsitikti. Kodėl geriausia ir protingiausia mergaitė taip elgiasi? Akys paplūdo ašaromis, bet Elliw spėjo pamatyti, kad netoliese yra ir neLiucija. Ak, tik ji kalta, kad Liucija elgiasi taip keistai!
Pamiršusi, kad skaudėjo (ką jau kalbėti apie to priežastį) rudaplaukė atsistojo ir pačiupo kažkodėl ant žemės buvusį teleskopą. Dabar ji tą bjaurią mergiūkštę tikrai pamokys! Nužygiavusi prie neLiucijos neprisiminė, kodėl viską daro, bet porą kartų stipriai kaukštelėjo į galvą teleskopu. Jis, atrodo, nesudužo, tačiau aiškiai už kažko užkliuvo: Elliw negalėjo prietaiso patraukti bjauriajai mergiūkštei nuo galvos.
- Tai tu kalta! - piktai suriko ir dar kartą trūktelėjo brangenybę. Pagaliau pavyko ją atplėšti, o klastuolė nė nepastebėjo, kad ištraukė gerą kuokštą plaukų. Apkabinusi teleskopą ir pamiršusi, kad neseniai matė Liuciją, grįžo į savo vietą. Na, ne savo, mat neprisiminė, kur prieš tai sėdėjo, tačiau klestelėjo į artimiausią tuščią suolą. Degė nuoširdžia neapykanta bjauriajai neLiucijai.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 624
  • Lytis: Moteris
  • Einu į tūliką, parašyk žinutę, kad nebūtų nuobodu!
Kai Erka išgirdo pamokos temą kiek supyko. Ji nedegė noru, kad kažkas skaitytų jos mintis, bet perskaityti ko nors kito mintis tikrai atrodė nuostabi mintis. Erkai nespėjus nuspręsti kieno mintis skaitys prie jos atsisėdo Alanas. 
- Ačiū, - tarė, kai jis padavė apsaugas. Erka nemanė, kad Alanas čia atsisėdo todėl, nes norėjo atlikti pamokos darbą. Ir greitai išgirdo ko Alanas iš jos nori. 
- Būtų neblogai. Tuo labiau su Clarke mano santykiai nėra labai geri. Bet ir eliksyras atrodo įdomus, - tarė ir užsidėjo akinius bei gana netrumpas rankoves. - Na, bet eliksyras gali palaukti. Imk, - išsiėmė iš kišenės detonatorių ir padavė jį Alanui. - Čia detonatorius. Tikiuosi žinai kas tai yra. Gali panaudoti, bet tada su manimi atliksi praktiką. - tarė ir išsirovusi kuokštą plaukų juos pastūmė grifo link.
Reikia naujos temos, bet tingi ją sukur(k)ti? Ne bėda - parašyk man PM ir bus!

*

Neprisijungęs Coraline Williams

  • III kursas
  • *
  • 67
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Visi aplinkui jau kažką darė  išskyrus Coraline kuri sėdėjo suole ir piktu žvilgsniu varstė profesorę Glorią Clarke. Juodaplaukė pasitvarkė ant akių krintančius plaukus ir nutarė, kad ir jai metas imtis darbo. Dar kartą piktu žvilgsniu nužvelgė rūkančią profesorę ir užsidėjo tuos nelemtus akinius. Vadovėlyje eliksyro aprašymas buvo itin neaiškus.  Būtent dėl šito Gloria jį ir parinko. Visgi laimę bandyti reikėjo, jei eliksyras pavyktų ji sužinotų apie ką galvoja profesorė Clarke.  Sudėjusi viską ko reikia į katilą pradėjo maišyti.  Samtis klimpo pilkšvoje, burbuliuojančioje masėje. Maišant eliksyras pasidarė toks tirštas, kad vargšas samtis perlūžo (dėl Coraline nemokėjimo maišyti) pusiau.
- Velnias.Reparo,- ištarė nutaikiusi lazdelę į samtį.
Neilgai trukus eliksyras sprogo aptaškydamas šalia jo esančius daiktus, žmones ir visą kitą. Laiko buvo likę mažiau nei pusė. Juodaplaukė turėjo per jį suspėti pagaminti tobulą viralą. Aš tau dar parodysiu. Pamatysi perskaitysiu tavo mintis piktos mintys neleido susikaupti. Coraline itin skubėdama viską darė iš pradžių ir šį kartą jai turėjo pasisekti.

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • VII kursas
  • *
  • 322
  • Taškai: 18
  • Baigę aukštąjį mokslą, apvalūs kvailiai tampa daugiakampiais.
  Vega atsakiusi į teorijos klausimą laukė praktikos, tačiau ją išgirdusi suprato, kad gerai nebus. Ji norėjo, kad jos mintis skaitytų tik kuri nors draugė. Jos noras išsipildė, nes prie jos priėjo Sakura.
- Labas! - kiek per garsiai tarė varniukė ir kiek išsigandusi pažiūrėjo į profesorę. - Tikrai. Baisu net pakrutėti. Nenorėčiau, kad ji mane aprėktų kaip praeitą pamoką. Sakura, ji dirbo ir praeitais metais, tiesa? Kokia ji buvo tada?
  Rudaakė nusprendė tiesiog pradėti gaminti eliksyrą ir per daug neatkreipti profesorės dėmesio, nes to labai bijojo. Atsivertusi vadovėlį suprato, kad eliksyras tikrai yra sunkus.
- Žinoma, - tarė ir išsirovusi tris plaukus padavė juos Sakurai. - Jei susigadins, o žinant kokio sunkumo receptas taip nutiks sakyk, nes tada duosiu dar. O tu man savo duosi? Na bent jau aš tikriausiai viską sugadinsiu gana greitai. Namie verdi eliksyrus? Aš tai labai retai, bet verdu. Dažniausiai tą darau bibliotekoje. Hogvartse virti eliksyrus smagiausia, o bibliotekoje tą darai prie knygų... Mėgsti skaityti knygas? Aš tai labai, - vis klausinėjo Sakuros Vega, bet paskui suprato, kad turėtų pradėti gaminti eliksyrą. Vega  užsidėjo apsaugas ir pradėjo virti eliksyrą, tačiau jis greitai pasidarė labai karštas ir pradėjo burbuliuoti. Taip juk neturėtų būti. Ką aš darau ne taip? Galvojo varniukė. Varniukei bemąstant apie savo klaidą, kurios dar nesuprato ir maišant eliksyrą Sakuros eliksyras sprogo. Beveik iškart sprogo ir Vegos. Tai labai išgąsdino varniukę. Ji nenorėjo, kad profesorė ant jos supyktų, todėl ji iškart viską išvalė ir padėjo valyti Sakurai, nes nenorėjo, kad draugė nukentėtų.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Neprisijungęs Coraline Williams

  • III kursas
  • *
  • 67
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Coraline ilgokai žiūrėjo į katilą su pilkšva mase. Eliksyro spalva, kvapas, sudedamosios dalys nei kiek neviliojo jo paragauti. Vien nuo minties, kad teks jį išgerti juodaplaukei pasidarė bloga. Tiesa šią mintį ganėtinai greitai išmetė iš galvos ir mintimis nuklydo į savo praeitį.
- Ne,- ganėtinai tyliai, bet ir ganėtinai garsiai, kad girdėtų aplinkiniai pasakė burbtelėjo juodaplaukė. Po keleto minučių trukusio "suakmenėjimo" Coraline atsipeikėjo ir apdovanojo profesorę Glorią Clarke paniekos kupinu žvilgsniu. Pamokos laikas seko. Dabar buvo itin puikus metas išgerti eliksyrą.
- Bus kas bus,- tarė sau pildamasi eliksyrą į šalia stovinčią stiklinę. Gėrimas visai nesuviliojo, bet Coraline iškėlė taurę aukštai, kad matytų profesorė Gloria Clarke ir tarė:
- Į jūsų sveikatąjūsų išmetimą iš darbo, mieloji profesore.
Coraline išgėrė eliksyro. Skonis nebuvo iš maloniausių, todėl juodaplaukė nusipurtė. Galiausia nusišypsojo ir pradėjo mėgautis Glorios mintimis.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Coraline Williams »

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 611
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Sakura išvalė viską, ką pridirbo. Gerai, kad nespėjau čia įdėti Vegos plaukų, pamanė mėlynakė.
- Taip, nuodų ir vaistų profesorė dirbo ir praeitais metais. Buvo lygiai tokia pati kaip ir dabar, tik iki to karto, kai ji mane stipriai aprėkė, kai paklausiau apie jos gyvūną, aš tikėjau, jog jos širdyje yra kokia nors gyslelė, kurią palietus galima būtų sulaukti švelnumo. Tikiu, kad ta gyslelė yra ir dabar, - prikando lūpą. - Tik nemanau, kad mes galime ją paliesti. Juk kiekviename žmoguje yra gerumo, ar ne? Kaip manai tu? Galbūt Gloriai Clarke tiesiog trūksta meilės, - paskutinį sakinį tyliai tyliai sušnabždėjo.
Sakura paėmė tris Vegos plaukus ir pasidėjo šalia katiliuko.
- Ačiū. Štai imk ir tu manuosius, - išsirovė ir padavė juos bendrakoledžei. - Jeigu reikės dar, taip pat sakyk, - nusišypsojo.
Penktakursė ir vėl pradėjo darbuotis. Kol kas sekėsi, regis, visai neblogai. Šį kartą eliksyras neatrodė per klampus.
- Ten, kur aš gyvenau, eliksyrus virdavome gana dažnai. Tiesa, mes su mama nebuvome geriausios eliksyrų virėjos. Tuo užsiimdavo kitas žmogus. Tačiau ir pačios pasigamindavome paprastesnius, jei ko reikėdavo. Ir knygas skaityti labai mėgstu! Žinai, gal norėtum kada kartu nueiti į biblioteką ir ten ką nors išsivirti? Aš Hogvartse laisvu laiku dar niekada neviriau eliksyro. Turėtų būti įdomu.
Štai ir atėjo tas metas, kai baltapūkė įmetė Vegos plaukus į katiliuką. Ir visiškai netikėtai eliksyras vėl susprogo.
- Na ir nesiseka, - tarė Sakura. - Man reikės dar tavo plaukų... - paprašė Vegos.