0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologijos profesorius
  • *
  • 760
  • Lytis: Vyras
  • "Ir dar - išmok kerėti." - Melijandra Julija Lorijan
Artėjo žiemos atostogos. Ar tai džiugino? Tiesą sakant, nelabai, nes Matthew nebesidžiaugė niekuo. Deoiridh nebendravo, atostogos pernelyg trumpos, o ir su Marku gerti dabar nei šis, nei tas. Žodžiu, gyvenimas nelepino.
Deja, tai nereiškė, kad galima nevesti pamokų. Kadangi direktorė vis dar nepranešė nenorinti herbologo matyti, reikėjo dirbti. Taigi profesorius Turner pusę šešių ryto stovėjo prie šiltnamio ir apsimetė, kad laukia mokinių. Labiausiai norėjosi, kad jie visi pasirinktų miegą - kas keltųsi penktą ryto dėl herbologijos? Turbūt niekas, o tai Matthew visiškai tiktų.
Bet argi jam kada nors sekasi? Bent jau ne šiandien - mokiniai atėjo, tad teko dirbti.
- Sveiki susirinkę į pamoką, - abejingai pratarė. Neketino aiškinti, kodėl pamoka vyksta taip anksti. Na, arba vėlai, jei esi naktinėtojas. - Šiandien dirbsime su saldžiosiomis piktgėlėmis. Praėjusią pamoką aptarėme jas teoriškai, tad tik trumpai priminsiu: saldžiosios piktgėlės turi daugybę naudingų savybių. Jos panaikina bet kokius spuogus, užtenka uždėti žiedlapį. Sultys yra ne tik skanios, bet ir labai maistingos, tačiau jeigu išgeriate per daug, galite stipriai apsvaigti, prasideda haliucinacijos, pamatysite didžiausias baimes. Šias sultis sumaišius su knisiaus snargliais gaunamas naudingas tepalas, gydantis bet kokius odos pažeidimus. Ką jau kalbėti apie tai, kad kotas yra toks tvirtas, kad išlaikytų bet kokį krovinį.
Juk sakiau trumpai. Jie vis tiek nieko neprisimins pats sau pažėrė kritikos Turner, bet teko kalbėti toliau:
- Šiandienos užduotis - ištrūkti iš saldžiosios piktgėlės kiauto. Kiekvienas atsistokite į pažymėtą plotą ir palaukite penkias minutes. Per tą laiką augalas užaugs, o jums reikės panaudojant žinias ištrūkti. Jeigu iki pamokos galo nepavyks to padaryti, nukirsiu viršūnes, kad galėtumėte kvėpuoti. Jeigu kas neaišku, klauskite.
Pagaliau užsičiaupęs Matthew atsiduso. Ar galima tikėtis, kad nenutiks nelaimių?..

[Atsistojate į pažymėtą plotą ir palaukiate penkias minutes. Augalas užaugs ir uždarys jus tarsi į kokią dėžutę (vietos maždaug kaip dušo kabinoj). Augalas nėra paprastas, jis nenori, kad jūs išsilaisvintumėte (jeigu nepavyks išlįsti iki pamokos galo, augalas jus suris, šitą mokiniai turėtų žinoti). Kaip jis ginasi, sugalvokite patys, tačiau jeigu tiesiog pradaušite augale skylę, taškų maksimumo negausite - apsisunkinkite gyvenimą. Bent trys postai, pamoka iki liepos 9 d. Jeigu kas neaišku, klauskite asmeniškai, greičiausias būdas - IH PM į Dafydd personažą. Būtų gerai, jeigu mano postų nereikėtų, bet jeigu būtinai reikia, duokite man laiko atsakyti, nepalikite paskutinei dienai.]

*

Neprisijungęs Adam Harrison

  • VII kursas
  • *
  • 22
  • Taškai: 14
  • Lytis: Moteris
Ats: II herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #1 Prieš mėnesį »
Užmigti vėl visą naktį negalėjo, tad į herbologijos ankstyvą pamoką Adamas atsibeldė laiku. Po švilpio akimis iš tolo švietė juodi maišiukai, vaikinas vos pastovėjo ant kojų, buvo nusikalęs kaip šuva. Nemiegojo antra para. Kodėl? Geras klausimas į kurį konkretaus atsakymo bent kol kas nebuvo. Matthew šnekas vaikinas girdėjo tarsi per ilgą ilgą tunelį. Gyvenimas, o konkrečiau ši akimirka, rodės ėjosi kaip sulėtintam filme. Vis dėl to užduotį išgirdo ir ją įvykdyti nusprendė. Nenorėjo pjautis su herbologu. Bent kol kas savo ir jo santykiais nesiskundė.
Adamas atsiduso. Perštinčiomis akimis apsidairė. Gerai minutėlei prabėgus sugebėjo pastebėti pažymėtą plotelį. Lėtai įžengė į jį bei atsisėdo. Prie krūtinės prisitraukė kelius mintyse vis kartodamas pamokos užduotį. Atmintimi skųstis (beveik) negalėjo, tačiau būdamas tokios būklės žinojo, kad jei nekartos visko kaip užsikirtusi plokštelė, pamirš ką čia veikia. Savas kojas apglėbė rankomis, o tada ant kelių uždėjo galvą. Nebesugebėjo nulaikyti akių vokų, tad akis užmerkė. Užmigo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš mėnesį sukūrė Adam Harrison »
"Ah, look at the lonely people"

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • IV kursas
  • *
  • 610
  • Taškai: 155
Ats: II herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #2 Prieš mėnesį »
Alanas tikrai negalėjo pasakyti, kad labai džiaugiasi dėl to, ką dabar reikės daryti. Visą šią bjaurią naktį sapnuose jį persekiojo tai Simonas Dolohovas su kruvina burtų lazdele. Tai staiga iš kažkur atsiradęs Juzefas. Jie abu lakstė po parką, tik tas buvo netvarkingas ir apleistas. Užžėlęs žole ir krūmynais. Alano galvoje vis aidėjo Juzefo balsas. Aš turėjau taip padaryti. O dabar sustok, sustok, sustok. Bet jis nestojo ir bėgo, lyg kažko ieškodamas ir stengdamasis pasprukti nuo Juzefo. Kai pagaliau paryčiais atsibudo ilgai galvojo apie tai, ką sapnavo. Žinojo kad Levinsas Aurio draugas. Prisiminė jų iškyla miške. Žinojo, kad parke Juzefas nepaliko Aurio kautis vieno. Bet ta žmogžudystė niekaip, niekaip nelindo jam iš galvos. Nors viskas nutiko jau pakankamai seniai. Nuo liepos pralėkė ne vienas mėnuo.
Jautėsi dabar kaip sudaužytas. Neturėjo jokio įkvėpimo kažko išmokti. O juk norėjo ir reikėjo tai padaryti. Šalia ant žemės dryksojo Bevardė. Ji kaip visada norėjo būti kartu, o gal tiesiog norėjo jį erzinti. Alanas to nežinojo ir net neklausė. Neturėjo ūpo su ja nei kalbėtis, nei ginčytis. Gyvatė užsirangė ant jo pečių ir Vaikinukas atsistojo pažymėtame plote. Bandė galvoti apie augalus ir ką reikia padaryti norint ištrūkti iš šio augalo spąstų. Taip bestovint jį apgobė plonos sienos ir užsivėrė virš galvos.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš mėnesį sukūrė Alanas Senkleris »

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • II kursas
  • *
  • 150
  • Taškai: 114
Ats: II herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #3 Prieš mėnesį »
Nors buvo labai ankstus rytas Gruodė jautėsi laiminga ir žvali. Mergaitė laukė žiemos atostogų. Įsivaizdavo Kalėdas ir tai, kaip nusives sesutę pasivažinėti rogutėmis. Ne, šį kartą ji nesėdės namie. Bus tiesiog nuostabu.
- Sveikinu tave su žiemos pradžia. - Džiugiai pasakė mergaitė, ir švystelėjo į Sakurą mažytę sniego gniūžtę. Pirmasis sniegas dar nelabai lipo, bet vis tiek šiokia tokia gniūžtė gavosi.
Tik tada ji pagalvojo, kad pamoka, kad reikia surimtėti. Bet kad nesisekė susikaupti. Dabar jos galva buvo permušta atostogomis ir tuo, kad greit susitiks su šeima. Galbūt iš Lietuvos atvyks seneliai. Gruodė buvo jau jų pasiilgusi.
- Einam, susirasim gretimas vietas atsistoti. Nemanau, kad dviese tilpsime į vieną augalą. - Pasakė Sakurai, su kuria kartu ir buvo herbologijos pamokoje.

*

Neprisijungęs Adam Harrison

  • VII kursas
  • *
  • 22
  • Taškai: 14
  • Lytis: Moteris
Ats: II herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #4 Prieš mėnesį »
Po kažkur šešių minučių pabudo išpiltas karšto prakaito. Nesuprato kur esąs, manė, kad sapnuoja. Jautėsi tarsi įstrigęs kalėjime. Prisilaikydamas už augalo tekstilę primenančios medžiagos šiaip ne taip atsistojo
— Išleiskit! — bejėgiškai sušuko. 
Apie burtų lazdelę esančią apsiausto kišenėje visai pamiršo. Norėjo iš čia dingti ir kuo greičiau. Panikos apimtas kumščiais ėmė trankytis į augalo sieneles. Tai nepadėjo.
— Gerai, tu sapnuoji. Tai dar vienas košmaras, — save guodė, — Tereikia tik sau įžnybti ir viskas pasibaigs, — linktelėjo, tarsi pritardamas savo idėjai. 
Kaip koks beprotis ėmė save žnaibyti bei trankyti. Iš sapno neištrūko, tačiau mėlynių pora tai tikrai įsitaisė. 
— Gerai, — tyliai sumurmėjo, — galvok, galvok, galvok.
"Ah, look at the lonely people"

*

Neprisijungęs Meghan Natali Pritz

  • V kursas
  • *
  • 261
  • Taškai: 38
  • Lytis: Moteris
  • "That day you lost her. I lost you both."
Ats: II herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #5 Prieš mėnesį »
Žiovaudama Meghan stovėjo šiltnamyje. Ir žiovavo visai ne todėl, kad teko anksti keltis (pusę šešių, Turner??? Visai išprotėjai???), o todėl, kad nemiegojo visą naktį. Rudaplaukė pradėdavo normaliai mąstyti ir gyventi tik nuo maždaug dešimtos vakaro, tad miegoti jai reikėdavo rytais (kurių nekentė) arba dienomis. Tačiau kadangi mergaitės herbologijos žinios buvo lygios apvaliam nuliui (na, ji skyrė žolę nuo medžio, nebent kalba ėjo apie bananus. Kodėl jie yra uogos ir auga ant žolės, Meghan buvo neišsprendžiama visatos paslaptis), o VML egzaminai buvo ant nosies, teko aukoti miegą ir eiti į pamoką.
Kad ir kaip stengėsi, mergaitė negalėjo suprasti, ką bamba profesorius grybas, tad nežinojo ir praktikos užduoties. Apsidairiusi rudaplaukė pamatė, kad mokiniai eina į kažkokius pažymėtus plotus. Atsidususi švilpiukė nubraukė plaukus už nugaros ir pati nužingsniavo į laisvą pažymėtą plotą. Atsisėdo turkiškai sukryžiavusi kojas ir ėmė laukti nežinia ko, nes matė, kad ir kiti taip daro. Teko kovoti su miegu, nes pagal Meghan miego rėžimą jau buvo pats laikas nusnausti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš mėnesį sukūrė Meghan Natali Pritz »
Some things never change.


*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • V kursas
  • *
  • 181
  • Taškai: 456
Ats: II herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #6 Prieš mėnesį »
Sakura lietė basomis pėdomis vėsų sniegą. Šalia ėjo Gruodė, tačiau penktakursė buvo taip užsigalvojusi apie žiemą (šis rytas jai pasirodė neapsakomai malonus), kad atsipeikėjo tik tada, kai bendrakursė metė į ją sniego gniūžtę. Šviesiaplaukė nusijuokė ir taip pat į Gruodę metė sniego.
- Pavasaris ir bundanti gamta man patinka labiau, - pasakė ji mergaitei, - tačiau ir sniegas turi savų privalumų. Ar esi lipdžiusi senį besmegenį? - paklausė.
Mergina išklausė profesoriaus žodžių apie augalą ir tada atsivertusi savo užrašus dar kartą perskaitė, ką buvo anksčiau apie jį pasižymėjusi. Po to atsiduso ir atsistojo į pažymėtą plotą.
- Tikėkimės, viskas pavyks, - pasakė ji Gruodei rankoje stipriai gniauždama burtų lazdelę.
Vos tik strazdanė atsistojo į tą vietą, augalas iškart pradėjo augti. Dabar jis siekė kelius.
- Labai keistai jaučiuosi, - kol dar galėjo matyti Gruodę, dar kartelį prakalbo. - Šiek tiek neramu, kad ten trūks oro, - ėmė svarstyti. - Ar žinai kokius kerus, kurie parūpina deguonies?
Augalas jau siekė Sakuros liemenį, o pati mėlynakė išties pradėjo nerimauti. Pasimetė ir negalėjo prisiminti, bus kuo kvėpuoti saldžiosios piktgelės kiaute ar ne. Profesorius kažką minėjo apie tai, jog nukirs viršūnes, kad galėtume kvėpuoti, prisiminusi pagalvojo mintyse. Bet kaip mes kvėpuosime dabar, mintyse pridūrė.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • IV kursas
  • *
  • 610
  • Taškai: 155
Ats: II herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #7 Prieš mėnesį »
Būti įkalintam vaikinui baisiai nepatiko. Oras dvelkė kažkuo saldžiu, matyt šiuo augalu. Jis pabandė suplėšyti sieneles, bet negalėjo to padaryti. Jos buvo labai tvirtos.
- Berniūkššštisss šššiandien blogosss nuotaikosss? - Pasigirdo bevardės klausimas.
- Neišššsimiegojau. - Atsakė jis niūriai.
- Vargšššelisss. - Sušnypštė ji atgal. Ką man čia dabar daryti? Man čia nepatinka. Noriu dingti. Pasidarė baisiai karšta. Tas saldus augalo kvapas baisingai sustiprėjo. Alanas atsisėdo ant žemės.
- Einam iššš čččia. - Ragino jį gyvatė.
- Aššš negaliu. Turiu iššštrūkti. - Jis Pabandė rankomis prasikasti skylę žemėse ir išlysti. Bet kai tai pradėjo daryti, augalas regis atgijo. Iš žemės pradėjo lįsti papildomi lapai ir spausti jį. Vietos vis mažėjo ir mažėjo.
- Ką padarei? - Sušnypštė bevardė, tik jis neatsakė. Lapai augo ir augo, ėmė jį vynioti. Saldusis kvapas tiesiog dusino jį. Gyvatė nusliuogė nuo pečių. Jei vietos čia buvo dar mažiau. Ji ėmė švaistytis uodega, bandydama išlaisvinti Alaną iš lapų kokono. Jis supo raudonplaukį vis labiau.
- Berniūkšššti! - Jos šnypštime pasigirdo panika. Lapai pradėjo supti ir ją, bet stiprus padaras neleido to padaryti, kapojo juos ir laužė savo uodega.

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • II kursas
  • *
  • 150
  • Taškai: 114
Ats: II herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #8 Prieš mėnesį »
Kai Sakura paleido gniūžtę atgal į Gruodę šaltukas dar labiau ją pražvarbino.
- Aha, esu. Per atostogas eisiu su sesute pasivažinėti rogutėmis nuo kalno. Ar tau patinka važinėtis rogutėmis? - Tai ne taip smagu kaip skraidyti. Galvojo. Bet vis tiek nuostabu lėkti nuo stataus kalno.
Jos stovėjo pažymėtose plotuose ir Gruodė stebėjo kaip pamažu ją supa augantis augalas. Keista, kad lieku čia. Manė ji. Geriausia būtų tiesiog pabėgti, o ne leistis uždaromai to augalo.
- Ar aš žinau kerus? Gal juokauji? Ne. Nežinau. - Jai persidavė Sakuros baimė. O jeigu rimtai ims dusti? Na, svarbiausia ugnies čia nebus.
- Gal pabandyk burbulinės galvos kerus? Jei ką. Gal padės. Aš tai net nebandyčiau. Jeigu aš pamėginčiau, tai tikriausiai transformuočiau savo galvą į ką nors keisto. - Plepėjo, o augalas augo ir augo, kol visai ją paslėpė.
Net tokiai smulkutei mergaitei kaip Gruodė čia buvo ankštoka. Tai ką kalbėti apie kitus aukštaūgius mokinius?
- Gal susitarsime gražiuoju? - Kreipėsi į gėlę ir atsargiai pirštais perbraukė tas sieneles.
- Paleisk mane gerai? - Tai buvo kvaila ir aišku nieko iš to nesigavo.
- Kaip tu ten Sakura? Ar viskas gerai?

*

Neprisijungęs Meghan Natali Pritz

  • V kursas
  • *
  • 261
  • Taškai: 38
  • Lytis: Moteris
  • "That day you lost her. I lost you both."
Ats: II herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #9 Prieš mėnesį »
Kovodama su miegu Meghan net nepastebėjo, kaip saldžioji piktgėlė (ne tai, kad švilpiukė prisiminė jos pavadinimą) apaugo ją. Pastebėjo tik todėl, kad staiga pasaulyje išsijungė šviesa ir apsidairiusi rudaplaukė suprato, kad stovėjo nelyginti dušo kabinoje, tik kad ta kabina buvo augalas.
Meghan mintis perskrodė labai nepaneliškas žodis, už kurio ištarimą garsiai greičiausiai būtų išsiųsta iš pamokos. Turner, kai aš išsigausiu iš čia, tu lavonas!... Pala... O kaip aš išsigausiu..?
Taigi taigi, reikėjo sugalvoti, kaip išsigauti. Kas tikrai nebuvo lengva, nes švilpiukė visiškai negirdėjo teorijos ir net nežinojo, kokiame augale dabar yra. Tačiau nuovargis neleido panikuoti ir mergaitė visai šaltu protu ėmė dairytis, galvodama, kaip ištrūkti.
Nieko gero nesugalvojusi mergaitė palietė sieną, kad bent jau išsiaiškintų, ar ją įmanoma pradaužti. Tačiau vos ją palietus Meghan teko atitraukti ranką, nes rodėsi, kad palietė įkaitintą geležį. Negana to, prie savo kojų švilpiukė pajuto kažkokį skystį, kurio lygis greitai kilo. Po poros minučių siekė kulkšnis. Ne, ne, ne, ne! Mano nauji batai! Turner, prisiekiu, tu už tai sumokėsi!
Reikėjo ištrūkti iš čia. Ir kuo greičiau. Deja, jokia geniali mintis nešovė rudaplaukei į galvą. Mergaitė išsitraukė lazdelę.
- Lumos.
Reikėjo bent jau matyti, kur randasi, kad kažką sugalvotų. Lazdelės galas įsižiebė ir Meghan jau galėjo apsidairyti.
Some things never change.


*

Neprisijungęs Coraline Williams

  • II kursas
  • *
  • 53
  • Taškai: 155
  • Lytis: Moteris
  • "Sielvartas tai kaina už meilę"
Ats: II herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #10 Prieš mėnesį »
Kadangi rytas buvo ankstus Coraline nuotaika buvo ypatingai puiki subjurusi (kaip ir visada), o pati juodaplaukė neišsimiegojusi. Sužinojusi, kad turės stovėti ramiai ir laukti kol apaugs ta gėlė pasipiktino:
- Kodėl turėčiau tai laukti kol kažkokia gėlė mane apaugs. visai nenoriu lįsti į tos šlykščios gėlės vidų. Išsitepsiu!- visa Coraline nepasitenkinimo banga skriejo į Matthew Turner.
Sugalvojusi kaip atsikratyti ta nelemta gėle juodaplaukė nusišypsojo ta savo paniekos šypsena. Pasirinkusi patį matomiausią ir tolimiausią kampą padėjo vieną koją ant pažymėtos vietos. Kantrybė seko ( kurios nėra per daugiausia), nervai kilo vis aukštyn. Coraline neiškentėjo nė dviejų minučių ir jau ėmė nervintis.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologijos profesorius
  • *
  • 760
  • Lytis: Vyras
  • "Ir dar - išmok kerėti." - Melijandra Julija Lorijan
Ats: II herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #11 Prieš mėnesį »
Vos tik pamatė Pritz, suprato: gero šiandien nelauk. Vis dėlto pamokos tema buvo tiesiog nuostabi - tereikėjo, kad Meghan ir visi kiti nepakenčiami mokiniai atsidurtų gėlės viduje. O jau tada… Augaliukas juos apaugs, o pats Matthew galės mėgautis ramybe. Reikia surasti daugiau tokių augalų mintyse pasakė sau profesorius. O ar yra augalų, kurie užmigdo visus aplinkui? Poveikis pusantros valandos - argi nebūtų nuostabi pamoka? ir toliau mintyse svarstė profesorius žiūrėdamas, kaip augalai maloniai paslepia tuos bjaurybes nuo jo akių.
Deja, ramybė amžinai tęstis negalėjo. Ją sujaukė mergaitė, iš kurios Matthew šito nelaukė. Na, ar bent jau nebuvo jos įsidėmėjęs kaip pabaisos, tik ir griaunančios profesoriams gyvenimus.
- Panele Williams, mes čia susirinkome mokytis. Jeigu esi nepatenkinta, gali keliauti į savo miegamąjį. Jeigu netinka ir tai, neabejoju, kad direktorė neprieštaraus tavo grįžimui namo. Tau rinktis.
Skubiai nusisukęs nuo mergaitės Turner žvilgtelėjo į Pritz, bet neprisiminė, kurioje vietoje tiksliai ji buvo. Ar gali būti, kad tą bjaurų veidą sėkmingai paslėpė saldžioji piktgėlė?..

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • V kursas
  • *
  • 181
  • Taškai: 456
Ats: II herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #12 Prieš mėnesį »
- Rogutėmis? - paklausė Sakura, kol dar nebuvo užrakinta augalo viduje. - O kas tos rogutės?
Deja, bet Gruodė jokių tokių kerų taip pat nežinojo, bet pasiūlė burbulinės galvos kerus. Tačiau kai bendrakoledžė pasakė, kad tikriausiai transformuotų savo galvą į ką nors keisto, Sakurai atšoko visos fantazijos apie juos, mat ji prisiminė transfigūraciją.
Netrukus mergina jau buvo uždaryta, tačiau oro, bent jau kol kas, netrūko. Žinoma, tai nebuvo miškas, tačiau kvapas augale jautėsi pakankamai malonus ir natūralus ir kvėpuoti nebuvo taip jau sunku, kaip kad Sakura manė, jog bus.
Penktarkusė išgirdo draugės klausimą, tačiau labai dusliai.
- Man viskas gerai! - sušuko. - O tau?
Tačiau gerai varnanagei buvo tik iki tos akimirkos, o vėliau augalas tarsi ėmė susitraukinėti ir pradėjo spausti strazdanę.
- Ai! - suspigo mėlynakė. - Diffindo! - pabandė perpjauti augalą.
Augale atsirado rėžis, tačiau iki galo jis nepersipjovė, todėl Sakura išsilaisvinti negalėjo. Atvirkščiai - po kerų panaudojimo jis pradėjo dar labiau spausti mokinę.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • IV kursas
  • *
  • 610
  • Taškai: 155
Ats: II herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #13 Prieš mėnesį »
Alanas visai negalėjo pakrutėti. Kuo labiau plėšėsi, tuo labiau lapai suko jį ir spaudė. Jie pasidarė dideli ir stori. Net gyvatė po truputį apsiramino. O gal tik kaupė jėgas, Alanas nežinojo.
- Kai mess pabėgssime, įgelssiu jam.
- Ką? Kam? Matthew?
- Tam vyrui, kuriss liepė ččia būti, o tu jo paklaussei.
- Net nebandyk. Niekam niekada nebandyk gelti.
- Bet tau ččia nepatinka.
- Tai nessvarbu. Nebandyk gelti jam ar kam kitam. - Atsakymo jis nesulaukė ir ėmė nerimauti.
Kai aprimo ir nebesidraskė tame lapų kokone jie nustojo jį veržti. Buvo nepatogu, bet šilta. Jis net pagalvojo, kad galėtų čia užmigti. Kokia ramybė. Susiraityti šiame lizde ir užmigti. Gal uždustų nuo to kvapo, gal užmigus lapai susuktų dar labiau, tada jau nepabustų. Bet ši mintis nekėlė labai daug nerimo.
- Ei, Ei... - Girdėjo Bevardę, bet labai tingėjo jai atsakyti. Ar tai tas kvapas taip ramina ir migdo? Pagalvojo, bet lyg sapnuodamas.
- Berniūkššti. - Jos balsas sklido iš kažkur toli.
- Judinkiss, ness kitaip įgelssiu tam tavo mokytojui girdi? Jei nessijudinsssi, voss jiss išlaissvinss tave iš ččia aš jam įgelssiu. Tu to nori?  Ar nori? - Ne. Pagalvojo Alanas.
- Lazzdelė. Imk ją ir daryk ką norss.
- Ji kažžkur kiššenėje, o ašš negaliu pajudinti rankų ir ją paimti.
- Tau reikėtų passissstengti, kitaip būssi kaltass, jei aš jam turėssiu įgelti. - Ar ji čia rimtai? Tikriausiai blefuoja. Nesąmones kalba ir tiek. Bet o jei ne? Reikėjo pasistengti ir pagaliau jis sugrabaliojo lazdelę kišenėje. O ką su ja veikti? Galvojo. Augalai mėgsta vandenį. Dar pamanė. Tyrą ir gaivų. Aš noriu gaivaus oro. O gėlė gal vandens?
- Aguamenti. - Pratarė ir vanduo apliejo augalo sieneles. Lapai pradėjo laisvėti. O jis pakartojo tai dar kartą ir dar. Pasidarė drėgna, bet ir vietos atsirado daugiau. Tie keistieji lapai sulindo atgal į žiedą, o gal į žemes. O pats žiedas prasivėrė ir jis galėjo išlipti.
- Pagaliau passijudinai. - Pasakė ji ir vėl atsidūrė savo vietoje jam ant pečių. O Alanas išlipo iš žiedo ir ėmė kvėpuoti tyru oru. Buvo gera.
- Juk nebūtum užpuolussi Matthew ar ne?
- Aiššku būččiau.
- Bet...
Tik taip tave iššjudinau ką norss daryti. Tu turi problemų.
- Ką? Išš kur tu tai išštraukei?
- Ašš tave pažžįstu. Negini ssavęss, o tai blogai. - Iš kur ji visa tai ištraukė? Juk ji tik gyvatė. Galvojo Alanas. Jis liko palaukti pamokos pabaigos. Žinojo, kad šiandien susitvarkė su užduotimi tik per atsitiktinę mintį.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš mėnesį sukūrė Alanas Senkleris »

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • I kursas
  • *
  • 86
  • Taškai: 382
Ats: II herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #14 Prieš mėnesį »
  Varniukė atėjo  jau į antrąją herbologijos pamoką. Po praeitos pamokos čia eiti nebenorėjo, tačiau žinojo, kad pamokas lankyti reikia. Ji tikėjosi, kad šįkart nebus nieko sukeliančio haliucinacijas, nes varniukė visiškai nenorėjo dar kartą pamatyti mamos ar tėčio, kuris norėjo ją nužudyti. Varniukei tos haliucinacijos labiausiai nepatiko todėl, nes jose buvo neįmanomi dalykai. Ir mama jau seniai mirus. O tėtis apskritai to nenorėtų, ar ne? Liūdnai pagalvojo varniukė ir išgirdo pamokos temą. Ji suprato, kad haliucinacijų nebus, bet bus pavojinga. Vega buvo skaičiusi apie šiuos augalus ir žinojo, kad jei iki pamokos galo nespės išsilaisvinti augalas ją suris. Tai gąsdino varniukę, tačiau knygoje nebuvo parašyta kaip išsilaisvinti. Nieko aš sugebėsiu. Sugebėsiu. Mintyse save drąsino varniukė ir atsistojo į pažimėtą plotą.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.