[Vėtrūnė Kristė de Leighi]

[Vėtrūnės Kristinos Džeinės de Leighi asmenybė]

     - Traukis nuo jo!
     Sukliko Klyksmai, akivaizdžiai nepatenkinti, jog Vėtrūnė parvirto būtent ant Matthew, o ne kur nors kitur. Jeigu augalas sunkiu anglišku pavadinimu nebūtų puolęs mušti Kristinos (ar profesorių jis užsipuolė taip pat, de Leighi negalėjo pasakyti), ši tikrai būtų susimąsčiusi kodėl Klyksmams taip nepatinka herbologijos profesorius, deja, Vėtrūnės nelaimei, augalas pasiuto dėl Matthew ir Vėtrūnės artumo. Baltaplaukės visas mintis nutraukė patiriamas skausmas, tačiau jos klausa nepablogėjo ir tokioje situacijoje - ji puikiai išgirdo ką sakė profesorius Turner. Visa laimė, keturi metai anglų kalbos darė savo ir mergina suprato kas jai norima pasakyti. Išsitraukusi iš kišenės lazdelę ji užsimojo ir suriko:
     - Immobulus! Immobulus!
     Deja, nematydama lazdelę nukreipė ne į tą pusę ir dabar kerai skriejo Matthew link.

[Vega Dellal]

  Kai Gruodė išsilaisvino jai gana greitai pavyko perpjauti keletą augalų. Tai nudžiugino pirmakursę, nes ji tikrai nejautė jokio noro vėl būti spaudžiama tų žiaurių augalų. Ji jau buvo šiek tiek pajautusi augalus, kurie kaip įmanydami stengėsi tik ir apsivynioti aplink Vegos kojas bei rankas. Tai gąsdino varniukę. Labiausiai gąsdino todėl, nes ji žinojo, kad nepavykus apsiginti gali netekti kurios nors galūnės, o Vega dar norėjo pagyventi turėdama visas galūnes. Kai Gruodė pasakė, kad reikėtų eiti durų link varniukė tą ir pradėjo daryti. Tačiau vienu momentu atsidūrė per arti Gruodės ir augalai vėl pradėjo jas pulti. Vega pamatė augalą, kuris tiesiog skriejo jos link.
- Sustink! - tarė šviesiaplaukė bei mostelėjo lazdele ir augalas sustingo.
- Gruode! Skrieja į tave! - sušuko ji.

[Rensa]

Rensa taip ir vaikščiojo. Kol kas nebuvo priėjusi per arti kito mokinio, todėl augalai jos dar nepuolė. Tačiau taip bevaikščiodama ji pamatė Vegą ir Gruodę, kurioms akivaizdžiai reikėjo pagalbos. Cavallon pavardės nešiotoja greitai prilėkė prie jų. Rensa išgirdo, kad Vega jau įspėjo Gruodę apie į ją lekiantį augalą, todėl Rensa nusprendė iš pradžių padėti Vegai, nes augalai stengėsi pakenkti ir jai. Varniukė pamatė augalą, kuris pradėjo vyniotis aplink bendrakoledžės koją.
- Diffindo, - tarė oranžinių plaukų savininkė ir mostelėjo lazdele. Augalas perplyšo, tačiau tuo metu Cavallon pavardės nešiotoja pajuto kojos skausmą. Atsisukusi ji pamatė augalą, kuris jau pradėjo naudoti savo jėgą. Laimei, dar ne visiškai suspaudė koją.
- Diffindo, - tarė varniukė bei mostelėjo lazdele, tačiau nieko nenutiko. - Diffindo, - Dar kartą pabandė Rensa ir šįkart jau pavyko. Augalas buvo perpjautas.

[Gruodė Rimeikaitė]

Jos abi kuriam laikui tapo laisvos nuo pamišėlių augalų ir Gruodė pradėjo keliauti durų link. Paskui traukėsi ir Vega. Mergaitė stengėsi nepriartėti prie Vegos. Bet šiltnamis juk buvo pilnas mokinių. Taigi stenkis nesistengęs, to nepavyko išvengti.
Išgirdusi draugės perspėjimą šoko šonan ir stiebas į antrakursę nepataikė. Tuo tarpu šalia pasirodė Rensa, kuri padėjo Vegai. O paskui ir pati išsilaisvino.
Gruodė ėmė skubėti. Duris jau buvo ne taip ir toli. Pagaliau mergaitė jas pravėrė ir išėjo laukan. Durų ji neuždarė, kad ir draugės greičiau galėtų palikti tą šiltnamį.
- Paskubėkit, greičiau. - Ragino ji Vegą ir Rensą.
Bestovint lauke Gruodė galvojo apie tai, kad herbologija jai labai nepatinka. Bet dar rudaplaukei atrodė, kad ši pamoka moko užsigrūdinti. Todėl visgi ją lankyti gal ir verta.

[Dori Mendel]

Kai Dori atsigavo, ji kartu su Meg buvo netoli šiltnamio durų. Varlialiežuvė lianda jau buvo stipriai nuskriaudusi geriausią draugę.
- Diffindo! Diffindo! Diffindo! - šaukė klastuolė kirsdama augalo stiebus tiek nuo savęs, tiek nuo Meg.
Tamsiaplaukė labai pasigailėjo, jog sugalvojo prikibti prie Alrisos. Šį kartą mergina visiškai susimovė. Alrisa nugalėjo, o pati Mendel į pavojų įstūmė tiek Alaną, tiek Meg, juolab, kad pastaroji šią akimirką dar buvo ir netekusi sąmonės.
Šiaip ne taip Dori ištempė Meg už šiltnamio durų. Prieš tai suriko, kad Alanas eitų kartu, tačiau neturėjo kada žvalgytis, kaip sekasi draugui.
Uždarydama šiltnamio duris ji ėmė panikuoti, mat Meg reikėjo pagalbos. Netrukus akiratyje pasipainiojo septintakursis vaikinas, tas, kuris pardavinėjo Dori cigaretes. Jis sutiko nunešti Meg į ligoninę, bet už tai paprašė kelių siklių. Galiausiai Dori ir Meg neliko ne tik šiltnamyje, bet ir šalia jo.

[Rensa]

  Šie augalai Rensai visai nepatiko. Kam išvis daryti pamoką apie tokius žiaurius augalus? Iš pradžių saldžiosios piktgėlės, o dabar dar tai? Juk mokiniai tikrai gali susižeisti. Ir spėju, kad susižeidusių jau yra. Nors turbūt profesoriui tai ne itin rūpi. Pagalvojo Cvallon pavardės nešiotoja. Ji apie profesorių buvo girdėjusi įvairių gandų. Nors mokėsi čia dar tik pirmus metus, bet jau buvo pati mokslo metų pabaiga, o per tą laiką Rensa jau buvo visko girdėjusi. Žinoma nežinojo kas yra tiesa, tačiau pažiūrėjus į profesorių nebuvo panašu, kad jam būtų svarbios mokinių gyvybės. Jei kas nors mirtų jis tiesiog pasišalintų? Pagalvojo oranžinių plaukų savininkė. Bet laiko apmąstymams nebuvo, nes augalai tikrai nesiruošė nuobodžiauti. Varniukė pamatė, kad bendrakoledžės jau eina prie durų, todėl stengdamasi išvengti augalų pati tą ir darė. Kai visos trys jau buvo lauke Rensa uždarė duris.
- Na ir pamoka, - tarė ji.

[Alanas Senkleris]

Alanas labai pasigailėjo dėl sprendimo ateiti į šią pamoką. Regis tik neseniai stovėjo prie Dori ir jos draugės, bet staiga buvo greitai nuo jų nuneštas vieno iš tų nelemtų stiebų. Girdėjo, kad Dori jį šaukia, bet tuo metu kovojo su augalu. Greitai jo pusėn šovė ir dar keli stiebai, nes šalia pasipainiojo kažkokia pirmakursė. Augalas suveržė vaikino rankas ir kažkokiu būdu Alanas sugebėjo pamesti burtų lazdelę. Ji išsprūdo iš pirštų ir dingo. Raudonplaukis pašiurpo. Liko beginklis.
Pasijuto apgailėtinai. Nuo sprogimo skaudėjo sutrenktą galvą. Perštėjo apdraskytą ranką. Jį rišo lianos, o lazdelė nulėkė kažin kur. Dori ir jos draugė visai pranyko iš akiračio.
Pradėjo ne juokais skaudėti rankas. Jas vis labiau spaudė augalas, o Alanas muistėsi ir muistėsi. Vaikinas pradėjo panikuoti, vėl buvo surištas, kaip savo naktiniuose košmaruose.
- Alanai, - Pasigirdo ramus įsakmus balsas iš kišenės.
- Alanai, girdi mane? - Alanas negirdėjo Adrijo. Jis dabar išvis nieko nebegirdėjo. Galvoje ūžė ir viską degino panika.
- Drauguži, liaukis spardytis. - Toliau kalbino Adrijas, bet tai nedavė rezultato. Alanas apsiramino tik tada, kai veidrodėlis baisiai įkaito ir ėmė deginti net per rūbų medžiagą.
- Aš negaliu... - Beveik sudejavo jis.
- Apsidairyk, gal ji ne ant žemės. Nustok elgtis kaip išprotėjęs.
 Ten nieko nėra. - Rankas jau pradėjo skaudėti tiesiog pragariškai.
- Prašau paklausyti manęs. - Alanas Trumpam nustojo spurdėti ir įdėmiai įsižiūrėjo į jį surišusius stiebus. Kiek žemiau tarp jų buvo įstrigusi lazdelė, kurios taip staiga panikuodamas nepastebėjo.
- Man skauda. Aš negaliu nie...
- Viskas gerai, pasieksi ją na... Nagi... - Jis ir vėl pradėjo muistytis. Atsitūpė ir pagaliau pirštų galais suėmė lazdelę.
- Diffindo. - Ištarė ir pančiai jį paleido.
Vaikinukas išėjo iš šiltnamio. Dabar rankos buvo smarkiai sužeistos. Grifas pasileido į transfigųracijos kabinetą pas Aurį. Nenorėjo eiti į ligoninės sparną. Žinojo, kad ten ji tikrai ilgai užlaikys. Dabar norėjo ramiai patūnoti pas pusbrolį. Apsiraminti.
Gal po tos siaubingos vasaros, kai buvo įkalintas tinkle dabar jautėsi geriau. Žinojo apie savo tėvų pagalbą ir kad nėra vienas. Bet vis tiek tas potyris paliko jame labai daug blogų atgarsių.

[Matthew Turner]

Matthew girdėjo, kad Vėtrūnė šaukė burtažodį. Tai buvo gerai - vadinasi, ji suprato, ką reikia padaryti. Kadangi garantuotai kerėti mokėjo geriau už herbologijos profesorių, buvo galima tikėtis, kad... Na, tik jau ne šito. Turner sustingo. Iš karto suprato, kad kerai pataikė tiesiai į jį. Norėjo garsiai nusikeikti, bet negalėjo pakrutinti lūpų - jos buvo sušalusios. Žinoma, apsijuokti labiau nei tada, kai nualpo prieš visus mokinius, ko gero, neįmanoma, tačiau vis tiek nebuvo smagu. Reikėjo pagaliau iš tiesų dingti iš šito prakeikto šiltnamio, kur tyko pernelyg daug pavojų.
Nuskambėjo varpas, tačiau Matthew negalėjo pranešti, kad pamoka baigta. Laimei, mokiniai susiprato patys, ir visai netrukus herbologas liko vienas. Po kurio laiko kerai išsivadėjo, tačiau viena buvo daugiau nei aišku: viso šito Matthew Turner jau per akis.
Susinervinęs profesorius paliko šiltnamį.