0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Rachel Llewellyn

  • ***
  • 103
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Ričmondo parkas
« Atsakymas #30 Prieš 3 mėnesius »
Aišku, kad tėtis ją suprato, ir netrukus Rachel smagiai sukrykštė. Atsidūrusi visai šalia žiedo rankyte kepštelėjo per jį ir sukikeno. Prisikišusi pauostė - kvepėjo labai skaniai.
- Mamai, - pareiškė ji ir pradėjo energingai linksėti. Labai norėjo, kad tėtis nuskintų gėlę, ir jie abu galėtų padovanoti mamai. Tai labai ją pradžiugintų. Įsmeigė dideles akis į tėtį ir laukė, kada jis išpildys tą norą.
Deja, netrukus kažkas atėjo ir pradėjo šnekėti. Iš pradžių Rachel nusprendė, kad tai mama, tad susidomėjo, bet pamatė kažkokią nepažįstamą moterį. Tai šiek tiek išgąsdino. Ši mergytė tikrai nebuvo drovi, bet gal ji sugalvos atimti žiedą? Taigi viena ranka pačiupusi už koto, kita - dar tvirčiau įsikabinusi į tėtį, kiek piktai pareiškė:
- Mano!

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 2346
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Ričmondo parkas
« Atsakymas #31 Prieš 3 mėnesius »
Rachel aiškiai buvo laiminga, ir tai paglostė mylinčią tėvo širdį. Jis šypsojosi ir leido mažylei domėtis. Kol įdomu ir smalsu, kol pasaulis yra naujų dalykų išmokanti vieta, tol viskas gerai.
- Ne, mieloji, šito žiedo mamai negalime padovanoti, - teko nesutikti. Žinoma, su mielu noru nupirks Mayrai gėlių, tik norint tą padaryti iki jai grįžtant turbūt reikės paskubėti. Bet turbūt geriau viską padaryti kitaip. - Šita gėlė turi augti čia. Bet kai grįšime namo, pasakysime, kad turime kai ką padaryti, ir parnešime mamai pačių gražiausių žiedų. Ar gerai?
Vėl pakštelėjo į skruostą ir jau galvojo nuleisti mergytę ant žemės. Tada kažkas prabilo, ir Dafydd nustebęs atsisuko. Dar labiau nustebino, kad priėjusi moteris, regis, verkė. Ar ji verkia, nes jis čia su Rachel? Gal prarado savo vaiką? Teko nuryti atodūsį. Bendrauti su Patriku nebuvo lengva, negi sugebėjo dar kartą susidurti su panašia situacija?
- Rachel, nenutrauk žiedo. Juk sakiau, kad gėlė gyva, - pasakė mergytei ir atsargiai atkabinęs pirščiukus nuleido ją ant žemės. Nepaleido rankytės ir vėl pažvelgė į moterį.
- Žinoma, ne visada suprantu, ko jie nori, - galiausiai pasakė nė nepastebėjęs, kad kalba ne tik apie šią, bet ir apie kitus mažylius. - Bet leidžiant laiką kartu išmoksti vienas kitą pažinti, ar ne? Taip yra ir su draugais, ir su šeimos nariais. Bet ar jums kas atsitiko? Kodėl verkiate?
Viskas čia buvo labai keista. Dafydd nenuleido akių nuo nepažįstamosios, bet atsitūpė šalia Rachel. Va ir nebuvo tikras, ar žino, ko mažylė nori. Jeigu ji pageidauja grįžti prie gėlės, netrukus gali kilti labai jau didelis skandalas ir paneigti visas tos moters mintis esą jis supranta mergytės norus.

Ats: Ričmondo parkas
« Atsakymas #32 Prieš 2 mėnesius »
Kai Mildos protas prisivijo liežuvį, ji suprato, kad prisidirbo gerokai. Priėjo prie nepažįstamo vyro, galimai išgąsdino ir sutrikdė jo dukrą, o jei dar pasirodytų jo žmona ar mergina, tai gali būt apkaltinta ir santykių griovimu nei iš šio, nei iš to prilindusi. Na bet žodžių atsiimti negalėjo, ir, jos didelei nuostabai, vyras atsakė. Netgi maloniai. Tada Milda suprato, kad atrodo tikrai netokia reprezentatyvi kaip norėtųsi. Ir dar matėsi, kad ji verkė. Todėl pirma turėjo užtikrinti, kad jai viskas gerai. Na bent su psichika. Protas tai pralaimėjo krosą. Bet ji dar stabili.
- Man viskas gerai, nesijaudinkite, - greitai nusivalė išdavikę ašarą ir nusišypsojo- tiesiog turiu dukrą su kuria visiškai nesigauna sutarti ir jos suprasti. Niekada to nemokėjau ir dabar labai keistai atrodė man, kad tai gali gautis natūraliai... Kaip jums....
Balsas prislopo ir ji kostelėjo.
- Vis dėlto, atsiprašau, neturėjau taip prieiti, buvo nemandagu, tikriausiai ir jūsų mergaitę išgąsdinau.
Pasakė ramiau, bet liko stovėti per pagarbų atstumą laukdama. Kažko. Pati nesuprato ko.

*

Neprisijungęs Rachel Llewellyn

  • ***
  • 103
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Ričmondo parkas
« Atsakymas #33 Prieš 2 mėnesius »
Tėtis kalbėjo kažką neįdomaus, bet Rachel jo nebepaisė. Spalvotas žiedas žymiai smagiau, tačiau tai, kad negalima jo pasiimti, viską gadino. O kas neleidžia? Ar tai sugalvojo tėtis? Mielai būtų to paklaususi, bet tiek kalbėti ji nei norėjo, nei, tiesą sakant, sugebėjo.
Nuleista ant žemės mergytė nepatenkinta klyktelėjo. Ne tik prarado gėlę, bet dar ir negali niekur sprukti. Tai siaubingai nuobodu, ir labai pasistengusi ji pasiėmė nuo žemės akmenuką. Įdėmiai jį apžiūrinėjo ir, regis, buvo pasiruošusi susibrukti į burną. Bet tada ir vėl prakalbo toji nepažįstama moteris, kurios Rachel visiškai nesuprato. Taigi apsigalvojo ir paleido radinį jos link. Negali sakyti, kad ta moteris mažylei nepatiko. Ji tiesiog labai norėjo ką nors pažaisti, ir tai buvo geriausias būdas tai padaryti.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 2346
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Ričmondo parkas
« Atsakymas #34 Prieš 2 mėnesius »
Tiesą sakant, šita moteris kažkokia keista. Na gerai, nesutari su dukra. Bet argi ji eina prie kiekvieno gatvėje sutikto žmogaus, kuris su savimi vedasi vaiką? Kai pagalvoji, didžioji dauguma turbūt dar ir gerokai supyktų, tad jai pasisekė, kad sugebėjo pataikyti ant jo. Bendrauti nemoka, bet bent jau stengsis būti draugiškas ir mandagus. Tik būtų gerai, kad ši nepažįstamoji dingtų iš akių anksčiau nei čia pasirodys Mayra su trynukėmis. Pats žinojo niekada nepadarysiantis nieko, kas įskaudintų mylimąją, bet ką pagalvotų ji? Ne, tai pernelyg baisu.
- O kokio amžiaus jūsų dukra? Galbūt tai paauglystė? Ar ji dar maža? - atsiliepė nelabai įsivaizduodamas, ką dar galėtų pasakyti. Galų gale pabandė: - Mano vyriausieji dvyniai jau paaugliai. Žinokit, tas amžius privertė juos labai atitolti nuo manęs ir jų mamos. Kad ir kaip tai nesmagu, turbūt visai normalu, ar ne?
Rachel, aišku, nebuvo patenkinta, kad ją nuleido ant žemės, bet Dafydd negalėjo nusileisti. Kaip ir paleisti rankytės, nes tada mergytė kur nors nurūktų. Kita vertus, gal taip būtų ir geriau? Baimė, kad Mayra pamatys jį čia šnekant su kažkokia moterimi, ir pagalvos kažką ne to, pradėjo išties gąsdinti. Kita vertus, nesiruošė to parodyti.
- Rachel, - skubiai teko pasakyti, kai mažylė paleido akmenį tiesiai į moterį. Vos susilaikė neišsitraukęs burtų lazdelės, kad tą akmenį sunaikintų. Vis dėlto suprato, kad nepažįstamoji greičiausiai yra žiobarė, tad tiesiog pasakė: - Ak, atsiprašau. Ar jums viskas gerai? Jai tiesiog nuobodu, ji nori žaisti.
Nusiėmęs kuprinę išsitraukė spalvas keičiantį kamuoliuką. Šiandien lyg tyčia paėmė magiškus žaislus, tad pasirinko tą, kuris įtarimų sukels mažiausiai.
- Imk, Rachel, - įdavė jį mergytei. Kiek padvejojęs paleido rankytę, bet buvo pasiruošęs bet kada bėgti jai iš paskos. Jeigu šalia esanti moteris nuspręs, kad tai nemandagu, tai labai gerai paaiškins, kodėl ji nesutaria su savo dukra.