[Amira Martin]

  Šis daugiabutis, kaip ir kiti aplink esantys neabejotinai buvo populiarūs tarp magijos pasaulio atstovų, mat tiek iki Kiauro Katilo, tiek iki Kings Kroso nusigauti iš šios Londono zonos nebuvo sunku. Daugiabutis buvo panašiu atstumu nuo abiejų lankytinų zonų ir tuo traukė svetimšalių burtininkų arba naujų šeimų dėmesį.
  Daugiabutis nebuvo didelis, kiekviename aukšte tilpo tik po du dviejų kambarių butus. Trijų aukštų pastatas nesiskirė iš kitų savo išvaizda, vargu ar atkreiptum į jį dėmesį praeidamas pro šalį. Dažytas pilkšva, šiek tiek dramblio kaulą primenančia spalva iš ryškesnių elementų turėjo nebent languose matomas ryškias užuolaidas ar rudas įėjimo duris.
  Visą pirmą aukštą užėmė daugiabučio savininkai, maišyto kraujo burtininkų šeima Alma ir Viktoras Robertsonai. Antrame aukšte viename iš butų gyveno senolė nevertėlė, neturinti nei vaikų nei kitų šeimos narių. Bute šalia ilgą laiką gyveno Amira su Lumita, tačiau jos persikraustė Lumitai baigus pirmą kursą Hogvartse. Trečio aukšto butai ilgą laiką yra negyvenami, tačiau bet kurią akimirką gali būti užimti.

[Amira Martin]

  Už lango švietė saulė ir kiekvieną džiugino pavasariškas oras. Ant sienos pakabintas kalendorius buvo atverstas į gegužės mėnesį. Amiros dėmesį buvo prikausčiusi kalendoriaus apačia, kuri rodė sekančius tris mėnesius. Birželis, liepa ir rugpjūtis. Tiek mažai beliko iki Lumitos išvykimo. Kaip ji jausis, kai dukros nebus šalia tiek laiko? Vampyrė dar pati nežinojo atsakymo į tai. Tiek daug pasikeitė per trumpą laiką ir rodos Lumita kiek subrendo. Tą lengva buvo pastebėti iš jos žodžių, veiksmų ir elgesio. Moteris tylėjo, tačiau matyt vis vien sugebėjo atkreipti Lumitos dėmesį į save ir kalendorių. Ji jautė, kad šie mėnesiai pralėks nepastebėtai ir štai jos stovės Kings Kroso stotyje, atsisveikindamos iki Kalėdų atostogų.
  O jeigu ji nuspręs atostogų metu likti ten? pagalvojo Eliadė. Kaip mėgsta juokauti jaunimas, Amira visai suskystėjo. Pabandyk tu nesuskystėt kai šitas padaras atsirado iš tavęs, tu auginai ir auklėjai jį. Nemiegojai naktimis kai šitam vaikui dygo dantys ar dėl neaiškių priežasčių skaudėjo kažką. Turbūt ir Lumita suprato, kad gyvenimo vingių pasikeitimas bus išbandymas joms. Kito pasirinkimo juk nebuvo. Žinoma, vampyrė buvo gabi kerėtoja ir gal ne tokia gabi eliksyrininkė, bet namų elfui būtų lengviau apsimest esant žmogumi, nei Amirai būtų apsimest esant profesore.
  Suprantama, jų bendravimas tam laikotarpiui nebus nutrūkęs visiškai, juk yra laiškai. Deja, laiškai nesugeba perduoti šilumos, jausmų, balso tono ar žvilgsnio. Skamba taip sentimentaliai, lyg koks paauglių romanas. Kai esi įpratęs matyti kažką kasdien, porą dienų ar savaitę dar nepajusi didelio skirtumo, tačiau praėjus mėnesiams kasdienybė be to žmogaus nepriklausomai nuo turimo ryšio atrodo lyg patekus į alternatyvią realybę.

[Lumita Pandora OConnor]

  Pandora negalėjo nepastebėti, kad mama atrodė liūdna. Puikiai suprato priežastį. Per beveik vienuolika metų nebuvo nei karto, kad mergaitė mamos nematytų ilgiau nei savaitę. Rodos net savaitės nebūdavo, daugiausia porą dienų ir viskas. Būtų daug geriau, jei žiobariškos technologijos veiktų mokykloje. Tačiau raudonplaukė jau buvo perspėta, kad tai realu tik drambliuko svajonėse.
  Po to susitikimo su tėvu praėjo netrumpas laiko tarpas ir per tą laikotarpį Lumita Breto nematė. Nors pergyveno ir dėl išsiskyrimo su mama, negalėjo nustoti galvoti apie tai ar pamatys tėvą Kings Kroso stotyje. Ar nebus taip, kad jis lydės jos vyresnę sesę ir apsimes, kad net nepažįsta Lumitos? Mergaitė buvo pasimetusi.
  Žinoma, motina jai pasakojo, kad per pamokas neišvengs susitikimo su kita O'Connor. Tačiau neįsivaizdavo kaip elgsis jos sesuo sužinojusi apie ją. Jeigu anksčiau pusvampyrė laukė išvykimo į Hogvartsą, dabar norėjo jį atidėti kuo ilgesniam laikotarpiui. Tačiau ji buvo burtininkė ir privalėjo mokytis burtų ir kerėjimo mokykloje.
  Nors galvoje sukosi įvairios mintys, žaliaakė nusprendė apie jas pamąstyti vėliau ir priėjusi apkabino mamą.