0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Amira Martin

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos specialistė
  • ****
  • 275
Daugiabutis Londono centre
« Prieš 2 metus »
  Šis daugiabutis, kaip ir kiti aplink esantys neabejotinai buvo populiarūs tarp magijos pasaulio atstovų, mat tiek iki Kiauro Katilo, tiek iki Kings Kroso nusigauti iš šios Londono zonos nebuvo sunku. Daugiabutis buvo panašiu atstumu nuo abiejų lankytinų zonų ir tuo traukė svetimšalių burtininkų arba naujų šeimų dėmesį.
  Daugiabutis nebuvo didelis, kiekviename aukšte tilpo tik po du dviejų kambarių butus. Trijų aukštų pastatas nesiskirė iš kitų savo išvaizda, vargu ar atkreiptum į jį dėmesį praeidamas pro šalį. Dažytas pilkšva, šiek tiek dramblio kaulą primenančia spalva iš ryškesnių elementų turėjo nebent languose matomas ryškias užuolaidas ar rudas įėjimo duris.
  Visą pirmą aukštą užėmė daugiabučio savininkai, maišyto kraujo burtininkų šeima Alma ir Viktoras Robertsonai. Antrame aukšte viename iš butų gyveno senolė nevertėlė, neturinti nei vaikų nei kitų šeimos narių. Bute šalia ilgą laiką gyveno Amira su Lumita, tačiau jos persikraustė Lumitai baigus pirmą kursą Hogvartse. Trečio aukšto butai ilgą laiką yra negyvenami, tačiau bet kurią akimirką gali būti užimti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Amira Eliadė »

*

Neprisijungęs Amira Martin

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos specialistė
  • ****
  • 275
Ats: Daugiabutis Londono centre
« Atsakymas #1 Prieš 1 metus »
  Už lango švietė saulė ir kiekvieną džiugino pavasariškas oras. Ant sienos pakabintas kalendorius buvo atverstas į gegužės mėnesį. Amiros dėmesį buvo prikausčiusi kalendoriaus apačia, kuri rodė sekančius tris mėnesius. Birželis, liepa ir rugpjūtis. Tiek mažai beliko iki Lumitos išvykimo. Kaip ji jausis, kai dukros nebus šalia tiek laiko? Vampyrė dar pati nežinojo atsakymo į tai. Tiek daug pasikeitė per trumpą laiką ir rodos Lumita kiek subrendo. Tą lengva buvo pastebėti iš jos žodžių, veiksmų ir elgesio. Moteris tylėjo, tačiau matyt vis vien sugebėjo atkreipti Lumitos dėmesį į save ir kalendorių. Ji jautė, kad šie mėnesiai pralėks nepastebėtai ir štai jos stovės Kings Kroso stotyje, atsisveikindamos iki Kalėdų atostogų.
  O jeigu ji nuspręs atostogų metu likti ten? pagalvojo Eliadė. Kaip mėgsta juokauti jaunimas, Amira visai suskystėjo. Pabandyk tu nesuskystėt kai šitas padaras atsirado iš tavęs, tu auginai ir auklėjai jį. Nemiegojai naktimis kai šitam vaikui dygo dantys ar dėl neaiškių priežasčių skaudėjo kažką. Turbūt ir Lumita suprato, kad gyvenimo vingių pasikeitimas bus išbandymas joms. Kito pasirinkimo juk nebuvo. Žinoma, vampyrė buvo gabi kerėtoja ir gal ne tokia gabi eliksyrininkė, bet namų elfui būtų lengviau apsimest esant žmogumi, nei Amirai būtų apsimest esant profesore.
  Suprantama, jų bendravimas tam laikotarpiui nebus nutrūkęs visiškai, juk yra laiškai. Deja, laiškai nesugeba perduoti šilumos, jausmų, balso tono ar žvilgsnio. Skamba taip sentimentaliai, lyg koks paauglių romanas. Kai esi įpratęs matyti kažką kasdien, porą dienų ar savaitę dar nepajusi didelio skirtumo, tačiau praėjus mėnesiams kasdienybė be to žmogaus nepriklausomai nuo turimo ryšio atrodo lyg patekus į alternatyvią realybę.

*

Neprisijungęs Lumita Pandora OConnor

  • II kursas
  • *
  • 85
  • Taškai:
  • Lumitai šiuo metu 13, kartoja kursą dėl neišlaikytų egzaminų
Ats: Daugiabutis Londono centre
« Atsakymas #2 Prieš 1 metus »
  Pandora negalėjo nepastebėti, kad mama atrodė liūdna. Puikiai suprato priežastį. Per beveik vienuolika metų nebuvo nei karto, kad mergaitė mamos nematytų ilgiau nei savaitę. Rodos net savaitės nebūdavo, daugiausia porą dienų ir viskas. Būtų daug geriau, jei žiobariškos technologijos veiktų mokykloje. Tačiau raudonplaukė jau buvo perspėta, kad tai realu tik drambliuko svajonėse.
  Po to susitikimo su tėvu praėjo netrumpas laiko tarpas ir per tą laikotarpį Lumita Breto nematė. Nors pergyveno ir dėl išsiskyrimo su mama, negalėjo nustoti galvoti apie tai ar pamatys tėvą Kings Kroso stotyje. Ar nebus taip, kad jis lydės jos vyresnę sesę ir apsimes, kad net nepažįsta Lumitos? Mergaitė buvo pasimetusi.
  Žinoma, motina jai pasakojo, kad per pamokas neišvengs susitikimo su kita O'Connor. Tačiau neįsivaizdavo kaip elgsis jos sesuo sužinojusi apie ją. Jeigu anksčiau pusvampyrė laukė išvykimo į Hogvartsą, dabar norėjo jį atidėti kuo ilgesniam laikotarpiui. Tačiau ji buvo burtininkė ir privalėjo mokytis burtų ir kerėjimo mokykloje.
  Nors galvoje sukosi įvairios mintys, žaliaakė nusprendė apie jas pamąstyti vėliau ir priėjusi apkabino mamą.

*

Neprisijungęs Linėja Roberts

  • Kerėjimo profesorė
  • *
  • 238
Ats: Daugiabutis Londono centre
« Atsakymas #3 Prieš 3 mėnesius »
- Gaila, kad jai pavyko gauti butą tik trečiame aukšte. Todėl pati negali išeiti į lauką. Nulipti ir užlipti laiptais vienai per sunku, o naudotis nešykle taip pat jau trūksta jėgų, - pasakojo Linėja Eion, kai jie artėjo pastato link. - Antrame aukšte irgi gyvena senolė, bet ji šiek tiek guvesnė, todėl kol kas nereikia ja rūpintis.
Buvo gražus, saulėtas trečiadienis. Tiesa, šaltas. Nes žiema, kalėdinis laikotarpis. Žemę nuklojęs baltas sniegas, daugiabučio languose matėsi dekoracijos, o vakare juose dar ir žybsės lemputės.
Linėjai šis laikotarpis labai darbingas. Be darbo radijuje, ji gavusi nemažai užsakymų su dekoracijomis kalėdiniams renginiams, o kur dar tai, jog norėjosi aplankyti kuo daugiau senolių, kad jie per šventes jaustųsi mažiau vieniši.
Šiandien ji su Eion ir ėjo aplankyti vienos iš senolių, Teresės, kuri jau perkopusi gerokai virš aštuoniasdešimties metų. Teresė anksčiau gyveno kaime, daug ir sunkiai dirbo, augino vaikus. Vaikus, kurie dabar išsibarstę po pasaulį ir net nesiteikia pasirūpinti mama. Tai labai piktino Linėją. Kaip galima pamiršti savo mamą? Ak, kad Linėjos mama būtų gyva...
Dabar Teresė jau sunkiai vaikščiojo, taip pat ir burtų lazdele naudotis darėsi vis sudėtingiau. Jai reikėjo pagalbos ir buityje, ir pokalbių. Visa tai Linėja ir papasakojo Eion, kol jie ėjo, tik nutylėjo tą dalį apie nesirūpinimą mama bei savo mamą.
Ji nebuvo tikra, ar gerai elgiasi vesdamasi Eion pas senolę. Kai Linėja jam tai pasiūlė, dar nežinojo, kad jis neseniai sužinojo apie savo draugės mirtį. Šiaip mintis su jaunuoliais aplankyti senolius Linėjai atrodė labai žavi, tačiau dabar nerimavo, ar Eion situacijoje jam nepasidarys dar slogiau. Bet pakeisti ji nieko negalėjo, nenorėjo atšaukti susitikimo, nes taip parodytų Eion, kad ne visada tęsi savo žodžius, kad tuščiai kalba.
Kad ir kaip ten bebūtų, jie šiuo metu turėjo dėl ko džiaugtis. Dėl to, kad Auriui pavyko atsikratyti prakeiksmo. Auris, Linėja, Eion ir Timotis lankėsi kalėdinėje mugėje, bendravo. Tačiau Eion neatrodė toks laimingas, koks, Linėja galvojo, turėtų būti. Ji nežinojo priežasties, bet norėjo išsiaiškinti, todėl ir pasiūlė jam kartu vykti pas Teresę. O tą patį vakarą Auris jai pasakė apie draugę.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 mėnesius sukūrė Linėja Roberts »

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • VII kursas
  • *
  • 921
  • Taškai: 46
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Daugiabutis Londono centre
« Atsakymas #4 Prieš 3 mėnesius »
Kodėl jis negali tiesiog numirti? Žinoma, tai, kad Auriui viskas gerai, džiugino, bet viena aišku: jeigu ne jis, tėčiui nė nebūtų pasidarę blogai. Nors terapija padėjo, kelias dar laukė ilgas. Dabar Eion nebeketino prieš save pakelti rankos, bet tokių minčių galvoje dar liko. Ir liko pernelyg daug.
Vis dėlto sutiko kažkur išeiti su Linėja. Kad ir kaip kratėsi tų minčių, vis dar žiūrėjo į ją kaip į galimą mamą. Ir žiūrėjo vis labiau. Jeigu jai nerūpėtų Auris, tiek laiko kartu neleistų. Nebūtų švaisčiusi vasaros. Jie nebūtų ėję į tą mugę, į kurią jį ištempė Auris. Kartais norėdavo paklausti, kokio velnio Linėja skiria jam laiko, bet taip to niekada ir nepadarė. Tuo labiau, kad įtarė: taip daro tik dėl to, kad jis rūpi Auriui. O jai pačiai rūpi Auris. Tegul sako ką nori.
Pasakojimo klausėsi be didelio entuziazmo. Nemokėjo bendrauti su senoliais, o ir ką pasakys ta moteris, kai pamatys tokį monstrą? Pačiam Eion atrodė, kad jo "monstriškumas" šviečia iš tolo. Gal toji moteris pamanys, kad Linėja bando jai pakenkti?
- Aš neturėčiau ten eiti, - nykiai ištarė jis. Po galais, kodėl kažkokia vos pavaikštanti moteriškė gyvena, kai Gruodė... Gruodė turėjo Milaną ir jį, Eion. Jie abu labai sunkiai išgyveno netektį. O štai ši senolė turėjo laukti, kol ją aplankys Linėja, visai svetimas žmogus. Argi taip sąžininga? Tikrai ne, ir sulig ta mintimi akyse sužibo ašaros. Eion lėtai lipo laiptais ir nuleido galvą. Visai nenorėjo, kad Linėja suprastų, kaip jis jaučiasi.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Linėja Roberts

  • Kerėjimo profesorė
  • *
  • 238
Ats: Daugiabutis Londono centre
« Atsakymas #5 Prieš 3 mėnesius »
Eion atrodė be ūpo. Tačiau Linėja jo kitokio ir nesitikėjo, tad tai merginos nenustebino.
- Kodėl manai, kad neturėtum? - paklausė. - Seni žmonės labai mėgsta, kai juos aplanko jaunimas, - nusišypsojo.
Linėja ėjo pirma, girdėjo, kaip už jos lėtai lipa Eion. Ji atsigręžė ir pamatė, jog šviesiaplaukis nuleidęs galvą. Ar jai tik atrodo, ar jis netoli ašarų?
Jie jau buvo prie reikiamų durų, bet Roberts neskubėjo į jas belsti. Nežinojo, ar elgiasi tinkamai. Iki šiol nebuvo prisiglaudusi prie Eion, o dabar paglostė jam ranką. Jis toks jaunas, o jo gyvenimas labai sudėtingas.
- Aš turiu tokią užrašų knygutę. Kai man būna sunku, kurį laiką kiekvieną dieną į ją rašau. Žinai, ką rašau? Arba tai, kas tą dieną mano gyvenime nutiko gero, arba tai, dėl ko mano gyvenimas yra geras. Ir nors kartais gali atrodyti, jog gyvenimas visiškai sumautas, - supratingai šyptelėjo, - vis tiek pavykdavo atrasti kokią nors smulkmeną, dėl ko yra gerai. Pasakyk, kai būsi pasiruošęs, - dirstelėjo į duris.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • VII kursas
  • *
  • 921
  • Taškai: 46
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Daugiabutis Londono centre
« Atsakymas #6 Prieš 3 mėnesius »
Ar ji tikrai nežino? Aišku, jie nuo gegužės mėnesio matėsi jau ne kartą, tad turbūt nebepastebi. Bet nepažįstamas žmogus viską supras iš karto.
- Tokie kaip aš neturėtų artintis prie nieko blogo nepadariusių senolių, - vos girdimai išspaudė. Nenorėjo taip atvirai kalbėti, bet ką daryti, kad buvo toks kvailas ir sutiko eiti į šią vietą? Gal Auris jam ką nors padarė? Paslapčia užkerėjo kokiais nors kvailumo burtais?
Labiau juto nei matė, kad Linėja atsisuko, o paliestas net atšoko.
- Neliesk manęs! - riktelėjo ir iš karto pasigailėjo šitų žodžių. Argi taip turi bendrauti su moterimi, kurioje nori nenori matai mamą? Susigėdęs pabandė bent kiek ištaisyti padėtį: - Aš... Atsiprašau.
Nelabai klausėsi, ką Linėja kalba apie kažkokią knygutę. Jo gyvenimas tėra viena didelė nesąmonė. Nėra prasmės ieškoti kažko teigiamo. Ir visai čia nereikia to šleikštaus pozityvo.
Daugiau nieko nesakydamas linktelėjo. Anksčiau ar vėliau teks įeiti į tą butą, tad neverta atidėlioti.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Linėja Roberts

  • Kerėjimo profesorė
  • *
  • 238
Ats: Daugiabutis Londono centre
« Atsakymas #7 Prieš 3 mėnesius »
- Ar esi tikras, kad senoliai per gyvenimą nepadarė nieko blogo? Visi yra padarę ką nors blogo. Aš ne išimtis.
Linėjai palietus Eion vaikinas atšoko, moteris automatiškai irgi.
- Viskas gerai, - tarė. - Tai aš atsiprašau.
Eion linktelėjus rudaplaukė pabeldė į duris. Minutėlę buvo tylu, o paskui ėmė girdėtis lėti žingsniai. Reikėjo ilgokai palaukti, kol durys atsivėrė.
- O, s-svečiai atėjo, - šiek tiek drebančiu balsu atsakė Teresė.
Buvo susikūprinusi, nesimatė dantų, drebėjo ir pati, ne tik balsas. Rėmėsi į lazdelę. Bet šypsojosi. Ji įleido Linėją ir Eion į namus.
- Laba diena, Terese, - aiškiai ir garsiai pasisveikino Linėja. - Šiandien atėjau su jaunuoliu, čia mano padėjėjas Eion, - pristatė vaikiną.
Atrodė, kad senutė labai džiaugėsi pasirodžiusia draugija. Laiminga ji suėmė Linėjai ranką taip išreikšdama padėką, o paskui ėmė tiesti ranką ir Eion link. Roberts šiek tiek nusigando. Padrąsinamai linktelėjo Eion. Ar jis sugebės ištverti šitą prisilietimą?
- T-turiu pyr-rago, - Teresė ėmė šlepsėti virtuvėn.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • VII kursas
  • *
  • 921
  • Taškai: 46
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Daugiabutis Londono centre
« Atsakymas #8 Prieš 3 mėnesius »
Jeigu jie ir padarė ką nors blogo, vis tiek nėra tokie monstrai, koks yra jis. Tik ar kas nors gali tai suprasti? Turbūt ne Linėja, kuri yra geras žmogus. Ji tikrai gera, tuo Eion neabejojo, nors tai nereiškė, kad jai galima liestis. Išgirdęs atsiprašymą Eion sutriko ir pasakė sau vėliau paklausiantis Aurio, ar neatrodo kaip juokdarys.
Pagaliau atsidarė durys, ir pasirodė toji moteris. Eion sutriko. Negalvojo, kad ji atrodys tokia... sena? Ar nenutiks taip, kad ji čia ir dabar mirs? Nurijęs seilę vaikinukas įžengė į butą. Neištarė nė žodžio. Jautėsi pernelyg nejaukiai.
Atsisukęs pamatė, kad toji moteris taikosi paimti jį už rankos, ir skubiai atsitraukė. Atrodė, kad nuo tokio prisilietimo ji tikrai nusibaigtų. Jis monstras, neturintis teisės artintis prie kitų žmonių. Reikėjo išeiti, tik kaip tą padaryti?
- O apie ką su ja kalbėtis? - tyliai paklausė, kai moteris dingo virtuvėje. Abejojo pats ką nors pasakysiantis, bet Linėja turbūt pasiruošusi. Ir kokio velnio jis sutiko čia ateiti? Dar kartą nužvelgė butą ir nejaukiai pasimuistė. Striukės nenusivilko, bet ir neketino to daryti - norėjo būti pasiruošęs bet kurią akimirką sprukti.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Linėja Roberts

  • Kerėjimo profesorė
  • *
  • 238
Ats: Daugiabutis Londono centre
« Atsakymas #9 Prieš 3 mėnesius »
Regis, Eion nepastebėjo Linėjos linktelėjimo. Bet viskas baigėsi gerai. Jis atsitraukė, o senutė to net nepastebėjo.
Apsidairiusi Linėja pamatė, kad bute reikės gerokai paplušėti. Pas Teresę visuomet taip būna. Pirmiausia Linėja jos išklauso, o paskui senolė pavargsta ir eina pasnausti. Per tą laiką Linėja sutvarko namus. Apie šitą planą ji ką tik užsiminė ir Eion, o paskui atsakė į jo klausimą:
- Apie nieką. Tiesiog klausykis jos. Pažvelk į ją, palinksėk, pritark. Jei ko nors klaus, atsakyk garsiai ir raiškiai, nes neprigirdi. Eime, - padrąsinamai tarė ir nužingsniavo į virtuvę.
Virtuvėje švaros trūko labiausiai. Čia buvo pilna maisto atliekų, šiukšlių. Jautėsi ne koks kvapas. Linėja mostelėjo burtų lazdele ir atliekos bei šiukšlės dingo. Rimčiau apsitvarkys vėliau, bet jie dabar negali sėdėti tokioje aplinkoje.
Teresė parodė į pyragą, kuris jau buvo apipelijęs.
- P-pirkau vak-kar, - pasakė.
Visada taip sako. Nors nežinia, kiek jau čia tas pyragas laiko stovi. Linėja rankinėje turėjo tokį patį, mat šis pyragas - senolės mėgstamiausias ir rudaplaukė ateina pasiruošusi. Ji pradangino senąjį pyragą, o ant stalo padėjo šviežų. Tuo tarpu Teresė iš spintelės paėmė tris puodelius.
- Arbata gera, - tyliai pasakė mergina Eion. - Pati pirkau praeitą kartą. Aš užplikysiu, - dabar jau labai garsiai tarė Linėja ir ėmėsi gaminti arbatos.
- Ar t-tau šalt-ta? - paklausė Teresė Eion, žvelgė į jo striukę. - Už-žkursiu ž-žid-dinį, - ėmė dairytis. - A-aš net-turiu ž-židinio...
- Jam nešalta, - garsiai atsakė Linėja. - Dabar tokia mada pas jaunimą, ar taip, Eion? - ji mirktelėjo vaikinukui.
- Aaa... M-mada... O m-mano laik-kais...
Ir Teresė užsivedė pasakoti apie savo laikus.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • VII kursas
  • *
  • 921
  • Taškai: 46
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Daugiabutis Londono centre
« Atsakymas #10 Prieš 3 mėnesius »
Tvarkyti namus? Ar jis tikrai sutiko ateiti pas kažkokią seną moterį ir čia tvarkyti jos namus? Žinoma, tai ne taip ir blogai - tokie padarai kaip jis daugiau niekam netinkami. Bet ar nebūtų paprasčiau numirti? Erkai praverstų sutvarkyti kieno nors namus pagalvojo Eion, bet nutylėjo. Džiaugėsi, kad jos čia nėra. Nors taip negalima, norėjo geriau pažinti Linėją ir suprasti, ar ji galėtų būti jam mama.
Klausytis gal nebus labai sudėtinga. Na, ar bent jau apsimesti, kad klauso. Jeigu nereikės kalbėti, gal viskas nebus taip tragiška. Ką gali žinoti, gal seną žmogų gali pribaigti vien jo monstriškas balsas. Taigi nusekė paskui Linėją ir įsitaisė ant kėdės kraštelio. Išsitraukė lazdelę - nors šeštame kurse, jis jau buvo pilnametis, - bet nespėjo nieko padaryti. Linėja buvo greitesnė.
Pamatęs pyragą, kuris garantuotai nebuvo pirktas vakar, beveik nusišypsojo. Šita senučiukė vis dėlto buvo keistai miela. Į jos klausimą neatsakė. Nenorėjo meluoti, bet tiesa keistai nepatogi. O štai į Linėjos žodžius tik gūžtelėjo. Iš kur jam žinoti kažkokias madas, jeigu neturi draugų? Viso to nesakė, o Teresei užsivedus pasakoti atsistojo ir priėjo prie tos, kurią mintyse vadino mama. Kad ir kaip stengėsi, šio "įpročio" taip ir neatsikratė. Kažin ką pasakytų Auris, jei tik žinotų?
- Gal padėti? - tyliai paklausė Linėjos kažkodėl bijodamas ir pažvelgti į senąją moterį.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Linėja Roberts

  • Kerėjimo profesorė
  • *
  • 238
Ats: Daugiabutis Londono centre
« Atsakymas #11 Prieš 3 mėnesius »
Eion išsitraukė lazdelę. Negi jis ir čia kažko bijo? Jaučiasi nesaugus? Na, aišku, jeigu jam taip geriau, Linėja nieko neketino sakyti.
Teresė pasakojo apie savo jaunystę. Roberts galėjo nelabai klausytis. Ar jai nebuvo įdomu? Buvo. Jai patikdavo išgirsti apie senų žmonių praeitį ir apskritai apie senesnius laikus. O bet tačiau, Teresė visada pasakodavo tuos pačius dalykus. Jos pasakojimus mergina atmintinai žinojo.
- Aha, - atsakė Eion ir apsidžiaugė jo iniciatyva. - Gali įdėti medaus, jis šioje spintelėje, - parodė. - Teresei įdėk du šaukštelius, man nedėk, o sau kaip nori, - nusišypsojo.
Rudaplaukė užplikė arbatą, beliko tik pasaldinti Teresės arbatą ir, jei norės, Eion.
- Tai kaip ten buvo su tuo lankučiu? - paklausė Linėja senolės, nors atsakymą žinojo.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • VII kursas
  • *
  • 921
  • Taškai: 46
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Daugiabutis Londono centre
« Atsakymas #12 Prieš 3 mėnesius »
Nors pasakojimas nebuvo įdomus, o vėliau Eion nebūtų pasakęs nieko, ką kalbėjo Teresė, jis pridėjo keisto jaukumo. Kažin koks jausmas turėti močiutę? nejučia susimąstė ir krūptelėjo. Žinojo, kad Auris neturi mamos. Pats tokios neturi iš viso, tačiau vis tiek klausinėjo savęs, ar Linėja sutaria su savąja. Ji tau ne mama! griežtai priminė sau. Labai stengėsi negalvoti apie monstrę, nors visai įdomu, ar jos motina dar egzistuoja.
Linktelėjęs paėmė medų ir įdėjo tiek, kiek nurodytas. Sau nedėjo, tačiau galvoje vis tiek sukosi mintys, kad ši scena labai jau šeimyniška. Jau beveik žiojosi tai pasakyti garsiai - norėjo, kad Linėja suprastų. Bet ar ji gali suprasti? Bet kuriuo atveju tai dabar nepaaiškės - ji ir vėl uždavė klausimą Teresei. Eion pastatė senutės arbatą tiesiai priešais ją ir nieko nepasakęs vėl įsitaisė savo vietoje. Jau norėjo iš čia dingti, tik nežinojo, kaip turėtų tai pasakyti ir nieko nesugadinti.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Linėja Roberts

  • Kerėjimo profesorė
  • *
  • 238
Ats: Daugiabutis Londono centre
« Atsakymas #13 Prieš 2 mėnesius »
Linėja klausėsi Teresės pasakojimų ir vis ko nors paklausdavo. Tikėjosi, kad Eion jaučiasi gerai, nors įtarė, kad jam turėtų būti nuobodoka. Juk jai pačiai taip būtų buvę, jei tektų apsilankyti pas senolę būnant septyniolikos metų.
- Imk pyrago, - pasiūlė Eion ir pati paėmė gabalėlį.
- Vak-kar pirk-kau, - priminė Teresė.
Drebančiomis rankomis moteris gėrė arbatą, šiek tiek aplink išlaistydama. Ir šiuo metu pasakojo apie Hogvartso laikus, kas buvo visai įdomu.
- At-tsivėrė gr-ražus v-vaizd-das. O k-kur tu m-mokeisi? V-varno N-nag-ge?
- Ne, Terese, Klastūnyne, - pasakė Linėja, nors visai neseniai minėjo. - Ir Eion mokosi Klastūnyne.
- T-tikrai? K-kas mat-tosi pro K-klastūnyn-no lang-gą? - paklausė ji vaikino.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • VII kursas
  • *
  • 921
  • Taškai: 46
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Daugiabutis Londono centre
« Atsakymas #14 Prieš 2 mėnesius »
Linėja dalyvavo pokalbyje su Terese, ir nori nenori atrodė, kad tai jo mama kalbasi su savo mama. Po galais, atrodė, kad jeigu ilgiau čia pasėdės, dar ims ir netyčia kreipsis į šitą moteriškę "močiute".
Kiek nervindamasis paėmė pyrago gabalėlį, o pamatęs, kad Teresė išlaistė šiek tiek arbatos, net pašoko. Pagaliau atsirado kažkas, kas galėjo padėti atsitraukti nuo šitų minčių. Tu nesi vertas turėti močiutę ar mamą. Esi monstras, kaip ir tie, iš kurių atsiradai mintyse aiškino sau vaikinukas ieškodamas kokio skudurėlio ar dar ko, kad galėtų nušluostyti arbatą. Nei norėjo tai daryti, nei jautėsi privalantis. Bet jau geriau tai nei rizika garsiai pavadinti Teresę močiute.
- Noriu iš čia išeiti, - tyliai sumurmėjo Eion ir baugiai dirstelėjo į Linėją. Nors buvo monstras, nenorėjo to demonstruoti taip jau atvirai. Jeigu jau atėjo, turbūt teks likti iki galo.
Vos spėjo nušluostyti arbatą ir kažkur palikęs skudurėlį grįžti į savo vietą, išgirdo klausimą. Jis nustebino ir sutrikdė. Ar tai testas? Patikrinimas, kad jis nemeluoja?
- Ežero dugnas, - nejaukiai sumurmėjo nežiūrėdamas nei į Linėją, nei į Teresę. Linėją. Ir Teresę. Ir niekaip kitaip teko dar kartą sau priminti.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.