0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Coraline Williams

  • III kursas
  • *
  • 67
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: I ANJM pamoka | '22 vasara
« Atsakymas #15 Prieš 1 metus »
Coraline buvo nepatenkinta, kad reikia sukurti amuletą pagal savo religiją.
- Jūsų,- su visa galima panieka žodį ištarė juodaplaukė.- Užduotis itin nesąmoninga. Ne visi tiki tomis  kvailomis  religijomis.
Kad ir kaip nesinorėjo daryti praktikos užduoties Coraline kartu su visais nepatenkinta bei burbėdama nuėjo prie profesoriaus stalo išsirinkti medžiagų. Iš dėžutės juodaplaukė pasirinko kryžiaus figūrėlę tinkančią krikščionybei, mat Italijoje iš kur ji kilusi visi labai pamaldūs šiai religijai. Pasigaminti amuletą nebuvo sunku. Gamindama jį prie kryžiaus vielos gabalėliu pritvirtino metalo gabalėlį, nes kažkur buvo skaičiusi, kad kai kurie padarai jo neapkenčia. Visiška nesąmonė. Ką aš iš vis čia veikiu? Mintys galvoje Coraline kankino per jas ji norėjo čia ir dabar pabėgti. Kur tiksliai nežinojo, bet vis dėl to norėjo.

*

Neprisijungęs Henrieta Poter

  • VI kursas
  • *
  • 274
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Visur gerai, bet namie geriausia.
Ats: I ANJM pamoka | '22 vasara
« Atsakymas #16 Prieš 1 metus »
  Mokiniams atsakius į teorinį klausimą Henrieta susikaupė ir ėmė laukti pamokos praktikos. Profesoriui pradėjus aiškinti, ką reikės atlikti Poter atidžiai klausėsi. Neatrodė, kad šis profesorius būtų nusiteikęs atsakinėti į klausimus, jei grifė pamirštų ką reikia daryti. Kai galiausiai atrodė, kad profesorius pasakė ką norėjęs, mergina su dauguma kitų mokinių patraukė prie profesoriaus stalo pasiimti amuletams reikalingų priemonių.
  Tačiau paskutiniai profesoriaus žodžiai privertė per nugarą nubėgti šiurpuliukams. Koks profesorius galėtų leisti demonams žaloti vaikus?! Grifė negalėjo patikėti, kad apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius iš tiesų leistų tam įvykti, tačiau neatrodė, kad profesorius juokavo. Pripuolusi prie stalo Henrieta pasičiupo siūlą ir saują kamuoliukų.
  Laiko po truputį mažėjo. Pripuolusi prie stalo Poter iš karto ėmė verti rožančių. Kadangi pati buvo krikščionė, grifė žinojo kaip turėtų atrodyti šis amuletas, nors dažnai juo nesinaudodavo. Vis dėlto, penkiolikmetė tikėjo, kad kažkoks ryšys tarp rožančiaus ir Dievo tikrai yra, tad manė, jog jis padės apsisaugoti nuo demoniūkščių. Trečiame kurse Poter turėjo nemažai problemų, kai ją persekiojo demonas Vendigo, tad dabar būti užpultai demono, nesvarbu, kad jis nėra labai pavojingas, nesinorėjo.
  Iš ant profesoriaus stalo stovinčio smėlo laikrodžio byrant paskutinėms smiltelėms, rožančius buvo baigtas ir Henrieta su nerimu ėmė laukti antrosios praktikos dalies. 
"Net tamsiausiu metu galima būti laimingu, tik svarbu nepamiršti įsijungti šviesą.” – Albas Persifalis Valfrikas Brajanas Dumbldoras

*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 499
  • Lytis: Vyras
Ats: I ANJM pamoka | '22 vasara
« Atsakymas #17 Prieš 1 metus »
 Akivaizdu, kad naujoji ateizmo banga palietė ir Hogvartso mokinius, mat Markas pastebėjo ne vieną surūgusį bei nepatenkinta veidą, o ir tokia pačia energija pagardintos replikos skriejo jo pusėn. Tačiau kunigas tik nusišypsojo ir pasitaisė kolaretę. Dalį informacijos jis specialiai nutylėjo - amuletas tėra tik apsaugos simbolis. Jei tiki, kad užsimaukšlinęs sietuvą ant galvos įgysi skraidančio spagečių monstro apsaugą, sietuvas suveiks kaip amuletas. Žinoma, su trupučiu magijos.
 Paskutinėms smėlio skiltelėmis byrant žemyn, profesorius vėl prabilo:
-Pasiruošę ar ne, traukiat lazdeles, nukreipiat į savo amuletą ir tariate vera fidem.
 Su tais žodžais, rudaplaukis vienu mostu užtraukė užuolaidas ir paspyrė po stalu buvusią dėžę. Iš jos išsiritę keli skampai sutrikę kelias sekundes dairėsi, tačiau jų jautrioms akims pripratus prie prieblandos, pasitrynė savo puvėsiai ir mėšlu dvokiančias rankutes ir puolė prie mokinių.
 Markas nusišypsojo, pasiėmė arbatos puodelį ir atsirėmė į sieną. Šiems mokiniams su tokiu pasiruošimu tikrai padės tik pats ponas Dievas.
 Ir galbūt kartu tai bus ir loginio mąstymo pamoka.

Kabinete prieblanda ir dvokia mėšlu bei puvėsiais. Kerai suveiks, jeigu jūsų personažo sukurtas amuletas siejasi jam/jai su apsauga (nuo tamsos jėgų/būtybių). Tačiau tai negali būti loginis išvedžiojimas (katalikam rožančius = apsauga, todėl ir mane apsaugos), o tikėjimas, kad būtent tas kryželis ir suteikia apsaugą.
 Skampai pakankamai maži, bet šoklūs, jų oda nemaloni liesti. Akys itin jautrios šviesai, bet prisiminkite, kad jūsų veikėjai to nežino. Jei jau amuletas nesuveiks, jie kibs į plaukus, akis, veidą.
 Jeigu kyla klausimų, rašykite IH arba Discord.
 Jeigu kas praleidote pirmą fazę, galite vis tiek rašyti, tik paminėkite, kokį amuletą darėte.
 Pamoką pasistengsiu uždaryti 07-01, bet nepažadu, nes nežinia, kaip išpuls laisvadieniai.

*

Neprisijungęs Alrisa Fuentes

  • VII kursas
  • *
  • 182
  • Taškai:
Ats: I ANJM pamoka | '22 vasara
« Atsakymas #18 Prieš 1 metus »
Kuo tikėjo Alrisa? Tikriausiai tuo, kad geras vožtelėjimas per galvą gali pataisyti smegenų veiklą. Kaip ir keletas skanių dalykėlių galėjo panaikinti subjurusią nuotaiką. Todėl nenuostabu, jog klastuolė pirmoje pamokos dalyje nieko nedarė. Vis dėlto tai buvo ne visiškai teisybė: kartą pasinaudojo galimybe pasikuisti dėžėje, bet ten nerado amuleto nei su maistu, nei su teleskopu. Buvo užmačiusi vieną su gyvūnu - šunimi, bet kažkas pagriebė šį tiesiai iš panosės. Ji net nespėjo susigaudyti, kas ten toks bjaurybė buvo. Būtent šis atsitikimas privertė didžiai pasipiktinti profesoriumi, todėl juodaplaukė nusprendė nepakrutinti nė pirštelio gaminant apsauginį amuletą.
-Tegu Elliw duoda jam per galvą! Tegu.. - piktai murmėjo ji, iš padilbų spoksodama į vyrą. Visas šitas religinis fanatizmas, kaip ir kai kuriems mokiniams, nepatiko, tad ne veltui pamokon atsinešė vieną labai ypatingą dėžutę.
Vos tik profesorius išleido kažkokius šlykščius padarėlius, Alrisa nuėmė dangtelį, švelniai šyptelėjo bei kartu su lazdelės mostu sukuždėjo kerus. Akimirksniu dėžutės turinys išaugo į nuostabų šiknašaudį pliurzį. Greičiausiai šio nepakartojamo vaizdo paakinti, keli skampai pasuko link šeštakursės ir beregint įsikibo į kojas. Dar sekundė, jie šoktelėję ėmė tampyti plaukus. Nuo padarų sklindanti smarvė vimdė, bet, visų svarbiausia, klastuolė įsibaimino, kad tų šlykštukų nepavyks nuimti net su kerais. O pamokos medžiagos beveik nesiklausė - anuomet ta informaciją laikė paskutiniu šlamštu.
-Yuno, gelbėk! - suspigo ji.
Labai greitai mokinė pasigailėjo šių žodžių, nes augintinis ugnies kamuolį paslaugiai paleido... tiesiai Alrisai į galvą.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: I ANJM pamoka | '22 vasara
« Atsakymas #19 Prieš 1 metus »
Laikrodis jau žėrė paskutines smilteles, o Alanas Kuris buvo pasičiupęs saują karoliukų, kažkokią medinę plokštelę ir virvelę vis dar neturėjo nieko gero, kas galėtų apsaugoti. Auris juk pasakojo apie religijas, mitologijas ir apsaugas. Ir net ne mokykloje, o tada, kai jis tebuvo mažas vaikas visur sekiojantis paskui savo vyresnį pusbrolį.
Toro kūjo per penkiolika minučių nepadarysi. Be to tas daiktas Alanui nieko nereiškė.
Paskutinėmis minutėmis jis prisiminė Adriją, veidrodėlyje įkalintą sielą, kurią jam atidavė Henrieta. Bet čia nebuvo jo paėmęs. Tada suprato, kad tikės apsauga, jeigu amuletas bus indėniškas. Juk Visi Adrijo patarimai, kovojant prieš Vendigo padėjo. Tik ką jam padaryti? Ar Auris pasakojo kada nors apie indėnų mitologiją? Tikriausiai. Jis prisiminė labai svarbius kai kurių genčių religijoje esančius personažus. Tai Žemės kūrėjas ir Kojotas, dvyniai. Bet kaip jie atrodo ir ar turi kokių amuletų?
Alanas nupaišė kažkokį padarėlį, panašų į vilką ar šunį, tas turėjo vaizduoti Kojotą. O kaip kūrėją šalia Kojoto pavaizdavo žmogeliuką. Juos paišė savo markeriais ant medinės plokštelės. Piešinėliai gavosi smulkūs ir nevisai aiškūs. Plokštelė turėjo skylutę, tai kartu su karoliukais užvėrė ją ant virvelės. Ar tai amuletas? Tai šlamštas. Galvojo. Bet indėniški simboliai jam daug reiškė. Juk matė Vendigo.
- Vera fidem. - Sumurmėjo be jokio entuziazmo.
Klasė pasmirdo kažkuo klaikiu, o jo pusėn šovė būrelis mažų demoniukų. Tie tuojau pat kibo į plaukus, veidą. Alanas net paklaiko iš pasibjaurėjimo, atrodė, kad nuo kvapo tuojau apsivems. Ir iš skausmo, kai vienas jų pirštu pataikė jam į akį. Aš būsimas auroras. Aš galiu atsikratyti jų. Kalbėjo sau mintyse.
- Dinkit. - Pabandė beviltiškai iškeldamas tą niekam tikusį amuletą sau virš galvos.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: I ANJM pamoka | '22 vasara
« Atsakymas #20 Prieš 1 metus »
Kodėl čia taip tamsu ir smirda visokiomis bjauriomis mergiūkštėmis? Ko gero, reikėjo gerai trinktelėti teleskopu, tačiau Elliw buvo gaila savo brangenybės. Dar to betrūko, kad prietaisas lygiai taip pat prasmirstų! Ne, reikėjo sugalvoti geresnį būdą bjaurybėms pamokyti, tik kol kas, deja, niekas neatėjo į galvą.
Kaip ir priežastis, kodėl kažkas pradėjo lįsti į plaukus ir prie akių.
- Tai tu kalta! - garsiai suriko Elliw ir pajuto, kad kažkas nemalonaus atsidūrė ant veido. - Pasitrauk!
Norėjo gerai vožtelėti tai bjaurybei į galvą (kad nutarė to nedaryti, jau seniai buvo pamiršusi), tačiau nė vienos iš jų nepamatė. Bent iki to laiko, kol kažkas nepradėjo degti. Elliw siaubui džiaugsmui, tai buvo ne kas kitas, o neLiucija.
Prisiartinusi prie jos pamiršo, kodėl tai padarė, bet vis tiek patenkinta nusišypsojo. Laimei, buvo pasičiupusi teleskopą, tad galėjo trenkti bjaurybei į galvą. Deja, nepagalvojo, kad ta galva dega, tad teleskopas išslydęs jai iš rankos visiškai išsilydė ir sutekėjo ant grindų.
- TAI TU KALTA! - daug garsiau suriko velsietė ir pradėjo rankomis tvatyti bjauriąją mergiūkštę. Nė nesusimąstė, kad ir pati gali užsidegti. Ne, svarbiau buvo pamokyti šitą bjaurybę.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Coraline Williams

  • III kursas
  • *
  • 67
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: I ANJM pamoka | '22 vasara
« Atsakymas #21 Prieš 1 metus »
Amuletas kurį padarė Coraline nebuvo itin gražus ar kuo nors ypatingas. Ant profesoriaus stalo padėto  smėlio laikrodyje byrėjo paskutinės smėlio smiltelės. Juodaplaukė laukė pasirodant tų demoniškų padarų. Bet šie tikriausiai buvo baisiai tingūs ar net nepunktualūs, nes vėlavo pasirodyti visomis keturiomis minutėmis. Nejaugi. Nejau mano amuletas veikia? Negali būti mintyse mąstė Coraline. Deja. Klastuolė klydo greitai prie jos suolo atskubėjo tie baisiai dvokiantys padarai.
- Baisus tų skampų punktualumas. Visiškai nepunktualūs,- tyliai ištarti žodžiai buvo skirti tiems demonams ir žinoma Coraline.
Amuletas buvo neveiksmingas. Tie padarai ganėtinai greitai atsirado ant juodaplaukės stalo, drąsiausias iš jų ropštėsi ant galvos.
- Ai mano plaukai!. Nulipkite, kvaili padarai,- per sukąstus dantis iškošė Coraline bandydama juos nuimti.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: I ANJM pamoka | '22 vasara
« Atsakymas #22 Prieš 1 metus »
Taigi jis iškėlė amuletą virš galvos. Prašau, dinkit. Galvojo. Gal reikėjo sakyti, kad labiau meldėsi.
Skauda. Kažkokia nesąmonė. Ta smarvė visai ėmė dusinti vaikiną. Jis net atsikėlė nuo kėdės. Tada pamatė, kad kažkuris iš tų kvailų padarų lenda prie jo kuprinės, kurioje gulėjo Gringo.
- Ne! - Sušuko ir dar pasakė.
- Protego. - Skydas atmušė padarą šalin. Alanas sviedė tą kvailą amuletą ant stalo, vis tiek naudos iš to daikto nebuvo. Matyt todėl, kad tokio amuleto indėniškoje religijoje nebuvo. Na tai kas, kad pripiešė ant jo indėniškos simbolikos. O gal jam pritrūko tikėjimo. Juk nebuvo įtikėjęs į tuos dievus.
Tą pamoką leido vaikydamas demonus skydiniais kerais. Ir laukė pamokos pabaigos. Nors paskui dar pagalvojo, kad bent jau pasitreniravo čia savo miklumą. Taigi vis tiek viskas išėjo neblogai. Jei tik neskaudėtų akies ir apdraskyto veido.

*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 499
  • Lytis: Vyras
Ats: I ANJM pamoka | '22 vasara
« Atsakymas #23 Prieš 1 metus »
 Retam mokiniui tikrai pavyko pasitelkti savo tikėjimą apsaugai. To Markas ir tikėjosi. Siurbčiodamas arbatėlę, jis tingiai stebėjo mokinius, besigrumiančius su skampais. Jis pats buvo saugus nuo šių bjaurių padariūkščių - ne veltui po marškiniais slėpėsi sidabrinis kryželis.
 Taip. Pirma, siaubinga pamoka, po kurios niekas nenorės net kelti kojos į jo kabinetą. Gandai apie mokytojo fanatiškumą ir nekompetenciją. Žinoma, tolimesnės pamokos teoriškai turėjo būti šiek tiek įdomesnės.
 Teoriškai.
 Žinoma, jei Elliw - šiuo metu besisvaidanti teleskopais kaip įprasta - nesugriaus to, ką jis buvo paruošęs. Nors nereligingų mokinių riksmai bei bandymai kėlė šypseną, tikrasis lobis buvo ta keistoji klastuolė. Galbūt kitą pamoką ji pagaliau ją pričiups, o gal tereiktų išbandyti jos mistinių sugebėjimų ribas pirma?
 Tik vienas ponas Dievas težino, ką reikia daryti toliau.
 Varpui paskelbus pamokos pabaigą, Markas tiesiog atitraukė užuolaidą. Skampai, apakinti šviesos, nėrė į artimiausius šešėlius, palikdami mokinius ramybėje.
-Šiandien tiek. Vietoj namu darbų tiesiog apmąstykite religijos svarbą. Kam reikia, į Ligoninės sparną kelią rasite.

Atsiprašau už chaotišką ir prastą pamoką. Ateityje labiau pasiderinsiu su laisvadieniais ir turėtų viskas būti geriau.