0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Coraline Williams

  • II kursas
  • *
  • 40
  • Taškai: 67
  • Lytis: Moteris
  • .
Ats: I ANJM pamoka | '22 vasara
« Atsakymas #15 Prieš 4 dienas »
Coraline buvo nepatenkinta, kad reikia sukurti amuletą pagal savo religiją.
- Jūsų,- su visa galima panieka žodį ištarė juodaplaukė.- Užduotis itin nesąmoninga. Ne visi tiki tomis  kvailomis  religijomis.
Kad ir kaip nesinorėjo daryti praktikos užduoties Coraline kartu su visais nepatenkinta bei burbėdama nuėjo prie profesoriaus stalo išsirinkti medžiagų. Iš dėžutės juodaplaukė pasirinko kryžiaus figūrėlę tinkančią krikščionybei, mat Italijoje iš kur ji kilusi visi labai pamaldūs šiai religijai. Pasigaminti amuletą nebuvo sunku. Gamindama jį prie kryžiaus vielos gabalėliu pritvirtino metalo gabalėlį, nes kažkur buvo skaičiusi, kad kai kurie padarai jo neapkenčia. Visiška nesąmonė. Ką aš iš vis čia veikiu? Mintys galvoje Coraline kankino per jas ji norėjo čia ir dabar pabėgti. Kur tiksliai nežinojo, bet vis dėl to norėjo.

*

Neprisijungęs Henrieta Poter

  • V kursas
  • *
  • 262
  • Taškai: 36
  • Lytis: Moteris
  • Visur gerai, bet namie geriausia.
Ats: I ANJM pamoka | '22 vasara
« Atsakymas #16 Prieš 2 dienas »
  Mokiniams atsakius į teorinį klausimą Henrieta susikaupė ir ėmė laukti pamokos praktikos. Profesoriui pradėjus aiškinti, ką reikės atlikti Poter atidžiai klausėsi. Neatrodė, kad šis profesorius būtų nusiteikęs atsakinėti į klausimus, jei grifė pamirštų ką reikia daryti. Kai galiausiai atrodė, kad profesorius pasakė ką norėjęs, mergina su dauguma kitų mokinių patraukė prie profesoriaus stalo pasiimti amuletams reikalingų priemonių.
  Tačiau paskutiniai profesoriaus žodžiai privertė per nugarą nubėgti šiurpuliukams. Koks profesorius galėtų leisti demonams žaloti vaikus?! Grifė negalėjo patikėti, kad apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius iš tiesų leistų tam įvykti, tačiau neatrodė, kad profesorius juokavo. Pripuolusi prie stalo Henrieta pasičiupo siūlą ir saują kamuoliukų.
  Laiko po truputį mažėjo. Pripuolusi prie stalo Poter iš karto ėmė verti rožančių. Kadangi pati buvo krikščionė, grifė žinojo kaip turėtų atrodyti šis amuletas, nors dažnai juo nesinaudodavo. Vis dėlto, penkiolikmetė tikėjo, kad kažkoks ryšys tarp rožančiaus ir Dievo tikrai yra, tad manė, jog jis padės apsisaugoti nuo demoniūkščių. Trečiame kurse Poter turėjo nemažai problemų, kai ją persekiojo demonas Vendigo, tad dabar būti užpultai demono, nesvarbu, kad jis nėra labai pavojingas, nesinorėjo.
  Iš ant profesoriaus stalo stovinčio smėlo laikrodžio byrant paskutinėms smiltelėms, rožančius buvo baigtas ir Henrieta su nerimu ėmė laukti antrosios praktikos dalies. 
"Net tamsiausiu metu galima būti laimingu, tik svarbu nepamiršti įsijungti šviesą.” – Albas Persifalis Valfrikas Brajanas Dumbldoras

*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 486
  • Lytis: Vyras
Ats: I ANJM pamoka | '22 vasara
« Atsakymas #17 Prieš 3 valandas »
 Akivaizdu, kad naujoji ateizmo banga palietė ir Hogvartso mokinius, mat Markas pastebėjo ne vieną surūgusį bei nepatenkinta veidą, o ir tokia pačia energija pagardintos replikos skriejo jo pusėn. Tačiau kunigas tik nusišypsojo ir pasitaisė kolaretę. Dalį informacijos jis specialiai nutylėjo - amuletas tėra tik apsaugos simbolis. Jei tiki, kad užsimaukšlinęs sietuvą ant galvos įgysi skraidančio spagečių monstro apsaugą, sietuvas suveiks kaip amuletas. Žinoma, su trupučiu magijos.
 Paskutinėms smėlio skiltelėmis byrant žemyn, profesorius vėl prabilo:
-Pasiruošę ar ne, traukiat lazdeles, nukreipiat į savo amuletą ir tariate vera fidem.
 Su tais žodžais, rudaplaukis vienu mostu užtraukė užuolaidas ir paspyrė po stalu buvusią dėžę. Iš jos išsiritę keli skampai sutrikę kelias sekundes dairėsi, tačiau jų jautrioms akims pripratus prie prieblandos, pasitrynė savo puvėsiai ir mėšlu dvokiančias rankutes ir puolė prie mokinių.
 Markas nusišypsojo, pasiėmė arbatos puodelį ir atsirėmė į sieną. Šiems mokiniams su tokiu pasiruošimu tikrai padės tik pats ponas Dievas.
 Ir galbūt kartu tai bus ir loginio mąstymo pamoka.

Kabinete prieblanda ir dvokia mėšlu bei puvėsiais. Kerai suveiks, jeigu jūsų personažo sukurtas amuletas siejasi jam/jai su apsauga (nuo tamsos jėgų/būtybių). Tačiau tai negali būti loginis išvedžiojimas (katalikam rožančius = apsauga, todėl ir mane apsaugos), o tikėjimas, kad būtent tas kryželis ir suteikia apsaugą.
 Skampai pakankamai maži, bet šoklūs, jų oda nemaloni liesti. Akys itin jautrios šviesai, bet prisiminkite, kad jūsų veikėjai to nežino. Jei jau amuletas nesuveiks, jie kibs į plaukus, akis, veidą.
 Jeigu kyla klausimų, rašykite IH arba Discord.
 Jeigu kas praleidote pirmą fazę, galite vis tiek rašyti, tik paminėkite, kokį amuletą darėte.
 Pamoką pasistengsiu uždaryti 07-01, bet nepažadu, nes nežinia, kaip išpuls laisvadieniai.

*

Neprisijungęs Alrisa Fuentes

  • VI kursas
  • *
  • 137
  • Taškai: 19
Ats: I ANJM pamoka | '22 vasara
« Atsakymas #18 Prieš 2 valandas »
Kuo tikėjo Alrisa? Tikriausiai tuo, kad geras vožtelėjimas per galvą gali pataisyti smegenų veiklą. Kaip ir keletas skanių dalykėlių galėjo panaikinti subjurusią nuotaiką. Todėl nenuostabu, jog klastuolė pirmoje pamokos dalyje nieko nedarė. Vis dėlto tai buvo ne visiškai teisybė: kartą pasinaudojo galimybe pasikuisti dėžėje, bet ten nerado amuleto nei su maistu, nei su teleskopu. Buvo užmačiusi vieną su gyvūnu - šunimi, bet kažkas pagriebė šį tiesiai iš panosės. Ji net nespėjo susigaudyti, kas ten toks bjaurybė buvo. Būtent šis atsitikimas privertė didžiai pasipiktinti profesoriumi, todėl juodaplaukė nusprendė nepakrutinti nė pirštelio gaminant apsauginį amuletą.
-Tegu Elliw duoda jam per galvą! Tegu.. - piktai murmėjo ji, iš padilbų spoksodama į vyrą. Visas šitas religinis fanatizmas, kaip ir kai kuriems mokiniams, nepatiko, tad ne veltui pamokon atsinešė vieną labai ypatingą dėžutę.
Vos tik profesorius išleido kažkokius šlykščius padarėlius, Alrisa nuėmė dangtelį, švelniai šyptelėjo bei kartu su lazdelės mostu sukuždėjo kerus. Akimirksniu dėžutės turinys išaugo į nuostabų šiknašaudį pliurzį. Greičiausiai šio nepakartojamo vaizdo paakinti, keli skampai pasuko link šeštakursės ir beregint įsikibo į kojas. Dar sekundė, jie šoktelėję ėmė tampyti plaukus. Nuo padarų sklindanti smarvė vimdė, bet, visų svarbiausia, klastuolė įsibaimino, kad tų šlykštukų nepavyks nuimti net su kerais. O pamokos medžiagos beveik nesiklausė - anuomet ta informaciją laikė paskutiniu šlamštu.
-Yuno, gelbėk! - suspigo ji.
Labai greitai mokinė pasigailėjo šių žodžių, nes augintinis ugnies kamuolį paslaugiai paleido... tiesiai Alrisai į galvą.