0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Conan Emmerton

  • II kursas
  • *
  • 48
  • Taškai:
Ats: II ANJM pamoka visiems kursams | '22 vasara
« Atsakymas #15 Prieš 1 metus »
Conan tespėjo pajusti šaltą geležį, skausmą kažkur galvoje, kai ūmai pranyko tuštumoje. Nebyli nebūtis maloniai gaubė protą neapibrėžtą laiko tarpą. Atrodė, kad taip buvo, yra ir bus amžinai. Netikėtai jis susivokė, jog yra traukiamas už pakarpos iš tos juodosios skylės, kurią atstojo nemažas katilas. Akimirką priešinosi, bet buvo greitai pastatytas ant žemės, o į rankas kažkas paduota. Ausis pasiekė žodžiai, bet jų prasmė buvo suvokta kur kas vėliau. Viskas, ką pirmakursis jautė, buvo prislopinta tarsi stora antklode, tačiau puikiai juto svorio ant peties trūkumą.
-Ijo? Ijo! Kur tu? - sunerimęs mintyse sušuko berniukas, kraipydamas galvą į visas puses. Vis dėlto smegenų turėjo pakankamai, kad nepradėtų spygauti balsu.
-Aš čia, ant knygų krūvos. Į dešinę nuo tavęs. - atsiliepė paukštis. - Tik visų pirma atsikratyk to maišo. Mesk kairėn.
Tik dabar Conan suprato, kad laiko kažkokį maišą, regis, susijusį su pamokos darbu. Bet kadangi nei jis, nei augintinis nerodė noro, o profesorius kaip tik paragino išmesti daiktą, mokinys taip ir padarė. Šlumštelėjimo nesigirdėjo, tik garsus riaumojimas, tad jis ramiai pasisuko knygų pusėn. Tiesa, kojos lengvai virpėjo tarsi virti makaronai, todėl nusigauti iki tikslo net padedant krankliui prireikė šiek tiek laiko.
Vos tik petį suspaudė puikiai pažįstami nagai, klastuolis atsiduso - pagaliau viskas savo vietose. Pasiėmęs viršutinę knygą jis išsitraukė lazdelę ir pasinaudojo ,,garsaus skaitymo" kerais, kurie žymiai pagerino aklojo gyvenimą Hogvartse. Iš tiesų, tai buvo vienintelis burtažodis, kurį Conan buvo įvaldęs visai neblogai.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: II ANJM pamoka visiems kursams | '22 vasara
« Atsakymas #16 Prieš 1 metus »
Bjaurios mergiūkštės nuolat griauna Elliw gyvenimą. Nenuostabu, kad velsietė norėjo bent kartą pabandyti atkeršyti vienai iš jų. Ir visai nesvarbu, kad neprisiminė, kodėl tai buvo taip aktualu. Elliw žinojo: ji turi kažką padaryti neLiucijai.
- Tu neLiucija, - garsiai pasakė nė nepastebėjusi, kad bjaurybė kažkur dingo. Kad pati ją nustūmė, žinoma, jau seniai neprisiminė. Vis dėlto vieno pamiršti nesugebėjo net Elliw - bjauriosios mergiūkštės balso. Jį išgirdusi velsietė pasipiktino ir garsiai pasakė:
- Tai tu kalta!
Deja, kaip tik tuo metu kažkas kaukštelėjo į galvą (ar tai buvo teleskopas, klastuolė, deja, nežinojo), ir Elliw net pašoko. Nusileido tiesiai ant kažko minkšto - atrodė, kad tai yra kažkieno ranka. Velsietė nespėjo net išsigąsti, kai pajuto kažkur krentanti. Tik kodėl šalia jos ir vėl atsirado bjaurioji neLiucija?!
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Athena OConnor

  • V kursas
  • *
  • 187
  • Taškai: 29
Ats: II ANJM pamoka visiems kursams | '22 vasara
« Atsakymas #17 Prieš 1 metus »
Puodas virdamas burbuliavo. Athena susikaupė ir paėmė žiupsnelį druskos bei tada įbėrė. Nieko nenutiko, puodas nepradėjo stipriau burbuliuoti ar kas nors panašaus, tad O'Connor pavardės savininkė ėmė mąstyti. Ji permąstė viską ką profesorius sakė ir tada prisiminė, jog reikia įberti tris pilnas saujas. Rudaplaukė susiraukė, bet pasiėmė vieną pilną saują druskos ir subėrė ją į verdantį katilą. Tada paėmė dar vieną saują ir subėrė ją. Susiraukė, kadangi puodas jau ėmė keistai burbuliuoti. Nejaugi O'Connor pavardės savininkė padarė kažką ne taip? Juk ji tiesiog bėrė druską į katilą.
Galiausiai smaragdinių akių savininkė vis tik nusprendė įmesti ir dar vieną saują ir daryti taip, kaip buvo parašyta instrukcijoje. Na, ji nežinojo ar tai reikėtų vadinti instrukcija, bet nusprendė šį dalyką daryti taip.
Sauja buvo įmesta. Puodas dar labiau suburbuliavo ir rudų plaukų savininkė susiraukė. Mergaitė atsargiais ir nedrąsiais žingsniais nuėjo profesoriaus link, kadangi čia buvo visokių pabaisų. Athenai buvo tikrai baisu, bet galiausiai ji pasiekė profesorių.
- Profesoriau, kas nutiks jei įpilsiu per daug druskos? - paklausė klastuolė.

*

Neprisijungęs Henrieta Poter

  • VI kursas
  • *
  • 274
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Visur gerai, bet namie geriausia.
Ats: II ANJM pamoka visiems kursams | '22 vasara
« Atsakymas #18 Prieš 1 metus »
  Henrieta stovėjo ant aukštos konstrukcijos ir stengėsi atidžiai klausytis profesoriaus. Buvo neįprasta atsikelti taip anksti ryte ir grifė stengėsi neužsnūsti. Bokštas neatrodė labai tvirtas ir Poter pagalvojo, kad nebūtų labai malonu, jei jis nuvirstų. Krentant iš keturių metrų aukščio, greičiausiai didžioji dalis apsigynimo nuo juodosios magijos pamokoje dalyvavusių mokinių atsidurtų ligoninės sparne.
  Pūstelėjęs vėjo gūsis pažadino grifę iš apmąstymų. Atrodo, kad Henrieta tik dabar pakito kaip čia šalta. Profesoriui paaiškinus ką reikės daryti, penktakursė patraukė prie katilo. Mergina buvo nusprendusi šią pamoką dirbti viena. Staiga bokštas sudrebėjo, lyg koks didelis padaras būtų trenkęsis į konstrukciją. Poter kuo greičiau priėjo prie katilo ir pradėjo maišyti vandenį su sidabro druska.
  Aplinkui vaikščiojant profesoriui Henrieta pastebėjo, kad jis vilki sutaną, o ne paprastus drabužius, kaip praeitą pamoką. Grifei buvo šiek tiek keista, kad per kunigo pamokas mokiniams tenka susidurti su demonais. Poter džiaugėsi, kad demonai kurie dabar puola konstrukciją nėra tokie galingi kaip ją persekiojęs indėnų demonas Vendigo. Vis dėlto, mergina nebūtų norėjusi vėl iš arti susidurti su skampais.
  Galiausiai šventintas vanduo buvo baigtas. Bokštas dabar drebėjo vis dažniau ir dažniau. Puolančių būtybių daugėjo. Priėjusi prie arčiausiai esančio krašto ir pasiėmusi su savimi katilą, Henrieta žvilgtelėjo žemyn. Nors ir buvo tamsu, grifė galėjo įžiūrėti prie krašto besibūriuojančius demoniūkščius. Nesugalvodama nieko geriau, penktakursė pakėlė katilą ir išpylė šventintą vandenį tiesiai demonams ant galvų. Pasigirdo šaižus staugsmas ir vandeniu aplieti demonai staigiai atsitraukė nuo konstrukcijos.   
"Net tamsiausiu metu galima būti laimingu, tik svarbu nepamiršti įsijungti šviesą.” – Albas Persifalis Valfrikas Brajanas Dumbldoras

*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 499
  • Lytis: Vyras
Ats: II ANJM pamoka visiems kursams | '22 vasara
« Atsakymas #19 Prieš 1 metus »
 Markas vaikščiojo ratais, bandydamas savo nerimastingą energiją išlieti palaiminimo žodžiais ir ore braižomais kryžiaus ženklais.
 Demonų vis daugėjo. Jie lipo bokšto netvirtomis sienomis, savo nagais kabindamiesi į medines lentas. Jų kraują stingdantys klyksmai aidėjo nakties prieblandoje, bet kunigas juto, kad jau tuoj pat bus aušra. Dangus pamažu įgaus savo pilką mėlį ir tik atkakliausios tamsos būtybės pasiliks, iki kol pirmieji saulės spinduliai jas išvaikys.
 Arba Markas. Matydamas, kaip dirba mokiniai, jis giliai viduje žinojo, kad prisidirbo sau kelias savaites darbo vejant lauk nelabuosius iš visų žinomų ir nežinomų pilies bei apylinkių kampų.
 Na, nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Jis visada norėjo būti egzorcistu. Bet tam reiktų kažkam aukštai Bažnyčioje bendraut su Vatikanu, o kaip žinoma, tie, kas aukštai, sunkiai dirbti nemėgsta.
 Netikėtai, visai kažkur šalia, pasigirdo klausimas. Krūptelėjęs, Markas atsiduso. Tai tik jo auklėtinė.
-Atskiesk viralą. Vienas samtis vandens vienai saujai druskos, kurios manai per daug pripylei. Vadinasi, jei reikia dviejų saujų, o supylei keturias, įpilk du samčius vandens. Jei viralas per stiprus, demonai gali užsidegti ir tada pradės pleškėt ir...-profesorius atidžiai aiškino sidabro druskos tirpalo subtilybes, kai regėjimo lauko kampe kažkas sumirgėjo.
 O sumirgėjo ne kas kitas nei Elliw. Pakniopstomis puolęs prie bokšto krašto, Moore išsitraukė lazdelę ir mintyse nusikeikė.
 Adrenalinas tarsi sulėtino laiką. Dvi mokinės, ne kas kitas, o Fuentes ir Elliw, krito žemyn. Ranka dirbo greičiau už smegenis ir po akimirkos dvi klastuolės pakibo ore.
 Ir tada staigiai pakilo į viršų.
 Kerais sugriebęs Alrisą, Markas ne itin švelniai nuleido ją ant bokšto. Elliw ore išbuvo ilgiau ir, vos pasiekusi aukščiausią tašką, vėl pradėjo kristi žemyn. It kokie siaubo amerikietiški kalneliai. Tik pritaikyti burtininkams.
 Tačiau netrukus ir antroji nelaimėlė buvo nutėkšta ant medinio paviršiaus.
-Fuentes, po pamokos į kabinetą. Jei nepasirodysi, atsitempsiu iš bendrojo kambario,-piktai burbtelėjo klastuolei kunigas ir pačiupęs Elliw už rankos nutempė ją į saugiau atrodantį kampą.
 Panašu, kad šios nelaimės nepavyks numesti kam nors kitam. Reikia ją užimti iki kol pradės švisti.
 Pačiupęs vieną iš luženų, Markas kerais ją šiek tiek apipavidalino, kad būtų panaši į teleskopą ir įdavė merginai.
-Tūpk į šitą kampą prie knygų. Saugok teleskopą. Niekur neik, kitaip teleskopas suduš,-bandė jos kalba paveikti pustuštę Elliw smegeninę mokytojas.
 Ir širdyje labai tikėjosi ir meldė Viešpats, kad šis planas suveiktų.

Pamoką pratęsiu iki 07-22 vakaro.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: II ANJM pamoka visiems kursams | '22 vasara
« Atsakymas #20 Prieš 1 metus »
Elliw nespėjo net pamiršti bjauriosios mergiūkštės, kai ji kažkur dingo. Tai, žinoma, buvo labai gerai, bet kas čia iš viso vyksta?! Velsietė niekaip nesuprato, kodėl ji kažkur kyla, o po to krenta. Suprantama, kad dėl to kalta tik neLiucija, bet iš kur čia atsirado Foore? Jis ir vėl sudaužys teleskopą arba trenks per galvą! Tai buvo tiesiog siaubinga, ir Elliw norėjo tiesiog eiti kur nors, kur ras bent vieną prietaisą.
Deja, nespėjo to padaryti. Foore pradėjo ją kažkur tempti.
- Mano teleskopas! - persigandusi suriko mergaitė ir nė nepastebėjo, kaip toks prietaisas atsidūrė jos rankose. Susivokė tik tada, kai ausiai mielą žodį paminėjo baisusis profesorius. - Mano teleskopas! - visiškai kitokiu tonu sušuko Elliw ir be galo patenkinta apžiūrėjo prietaisą. Jis buvo keistas, tačiau tai nebuvo labai svarbu. Elliw turėjo teleskopą, ir šią akimirką jai nereikėjo nieko daugiau. Pamiršo tiek neLiuciją ir kitas bjaurias mergiūkštes, tiek ir Foore.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • VII kursas
  • *
  • 323
  • Taškai: 29
  • Baigę aukštąjį mokslą, apvalūs kvailiai tampa daugiakampiais.
Ats: II ANJM pamoka visiems kursams | '22 vasara
« Atsakymas #21 Prieš 1 metus »
  Vega atėjo į antrąją apsigynimo nuo juodosios magijos pamoką. Išgirdusi ką reikės padaryti ji išsigando. Saugoti konstrukciją nuo visokių padarų? Demonų? Pagalvojo varniukė ir jai pašiurpo oda. Ji visiškai nenorėjo nieko tokio daryti. Ji tikėjosi, kad ši pamoka bus rami, tačiau taip anaiptol nebuvo. Varniukė visiškai neturėjo jokio noro kovoti su demonais ar kokiais kitais padarais. Tai ją gąsdino, nes ji žinojo, kad nuo tokių padarų gali stipriai nukentėti. O to ji tikrai netroško. Kai profesorius pasakė, kad galima gaminti švęstą vandenį varniukė kiek apsidžiaugė, nes atmintinai žinojo jo receptą. Prieš mokantis hogvartse ji kelis metus lankė žiobariškąją mokyklą ir ten buvo tikybos pamokos, todėl varniukė puikiai žinojo kaip pagaminti švęstą vandenį. Ji priėjo prie katilo ir pradėjo jį gaminti.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 650
  • Lytis: Moteris
  • Einu į tūliką, parašyk žinutę, kad nebūtų nuobodu!
Ats: II ANJM pamoka visiems kursams | '22 vasara
« Atsakymas #22 Prieš 1 metus »
  Erka tikrai neketino nieko daryti. Ji tik stebėjo ką daro kiti mokiniai. Jai buvo nuobodu, bet nusprendė likti ir pažiūrėti kaip nuostabieji demonai sugriaus šį bokštą. Ketvirtakursei nuobodžiaujant ji pamatė kažkokią varnę. Ji buvo gerokai jaunesnė už Erką. Greičiausiai pirmakursė. Pagalvojo klastuolė. Erkoje pabudo jos klastuolės gyslelė ir ji besišypsodama nuėjo prie jos. Paėmusi jos katilą smagiai numetė iš bokšto. Jis pataikė į vieną iš padarų, kurių rūšies keturiolikmetė nežinojo, bet tai jai nebuvo pernelyg svarbu. Daug smagiau ir svarbiau buvo pasišaipyti iš varnės, kurios katilas ir buvo.
- Oi, atsiprašau. Matyt šiandien netinkama diena gaminti švęstą vandenį. Na, ką jau bepadarysi... Nors tu jo turbūt gaminti ir nemoki, ar ne? - pasakė violetinių plaukų savininkė graudžiu balsu ir pradėjo juoktis iš pirmakursės.
Reikia naujos temos, bet tingi ją sukur(k)ti? Ne bėda - parašyk man PM ir bus!

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • VII kursas
  • *
  • 323
  • Taškai: 29
  • Baigę aukštąjį mokslą, apvalūs kvailiai tampa daugiakampiais.
Ats: II ANJM pamoka visiems kursams | '22 vasara
« Atsakymas #23 Prieš 1 metus »
  Vega įbėrė druskos, kuri jau buvo paruošta bei įpylė reikiamą kiekį vandens. Varniukė jau norėjo paprašyti profesoriaus, kad jis pašventintų jos eliksyrą, tačiau tuo metu priėjo jai jau matyta vyresnė klastuolė ir jos katilą numetė tiesiai į vieną iš padarų.
- Ei! - netyčia per garsiai pratarė varniukė žiūrėama į ją. - Aš jau buvau beveik baigusi. Buvo likę tik pašventinti, o to ir norėjau prašyti profesoriaus, - šį kartą jau tyliau tarė varniukė, kad ją girdėtų tik ta vyresnė klastuolė. Jai buvo gaila, kad jos katilą išmetė, nes dabar nebegalės padaryti švęsto vandens. Galėtų pagaminti jį iš naujo, tačiau dabar nebeturėjo katilo. Tai liūdino rudaakę, nes ji nežinojo kaip kitaip galėtų apsiginti nuo šių padarų. Žinoma dar buvo knyga, kurioje turėtų būti kažkas parašyta.
- Viskas. Prašau eiti nuo manęs, - tyliai ir netvirtai tarė Vega bei atsivertė knygą tikėdamasi rasti ką nors naudingo.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 650
  • Lytis: Moteris
  • Einu į tūliką, parašyk žinutę, kad nebūtų nuobodu!
Ats: II ANJM pamoka visiems kursams | '22 vasara
« Atsakymas #24 Prieš 1 metus »
  Erka klausėsi ką jai sakė ta pirmakursė ir mintyse juokėsi. Bet tik mintyse.
- Na, nespėjai paprašyti. Nieko jau nebepadarysi, - tarė violetinių plaukų savininkė ir nusijuokė. Jai buvo labai juokinga, todėl ir toliau garsiai juokėsi. Tačiau kiti jos žodžiai labai nustebino ketvirtakursę. Nors jie buvo ištarti tyliai bei labai netvirtai, bet vis tiek ją nustebino. Erka nežinojo iš kur pas tą varnę atsirado tiek drąsos, tačiau taip ramiai jos palikti nenorėjo.
- Ir kodėl turėčiau? Čia pamoka, todėl kaip ir turėčiau joje būti ir mokytis. Na, aišku nesimokau, bet man nėra jokio skirtumo. O ką ten skaitai? Bandai rasti kaip nuo jų apsiginti? Na, na, - pasimaivė keturiolikmetė ir šiurkščiai atėmė knygą iš pirmakursės. Tada ją taip pat numetė ir plačiai išsišiepė.
- Dabar tai tikrai idealu, ar ne? - paklausė keturiolikmetė ir nelaukusi atsakymo nuėjo nuo tos mažės, nes neturėjo jokio noro jos klausytis.
Reikia naujos temos, bet tingi ją sukur(k)ti? Ne bėda - parašyk man PM ir bus!

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • VII kursas
  • *
  • 323
  • Taškai: 29
  • Baigę aukštąjį mokslą, apvalūs kvailiai tampa daugiakampiais.
Ats: II ANJM pamoka visiems kursams | '22 vasara
« Atsakymas #25 Prieš 1 metus »
  Vega nelabai tikėjo, kad ta vyresnė klastuolė ją taip ramiai paliks. Ir neklydo, nes išgirdo kitus jos žodžius. Kurgi ne. Pagalvojo vienuolikmetė. Tačiau tai, kad klastuolė taip šiurkščiai atėmė iš jos knygą ją tikrai supykdė. Varniukė nebuvo labai stipri nei emociškai, nei fiziškai. Vega suprato, kad dabar atlikti pamokos darbą šansų nebėra, nes be knygos ji buvo kaip be rankų.
- Gal gali nuo manęs atstoti!? Taip, žinoma idealu! - garsiau nei praeitą kartą tarė rudaakė. Ji pati nesuprato iš kur pas ją tiek drąsos, tačiau džiaugėsi, kad tvirtai tą pasakė. Ji mąstė ar pasiskųsti profesoriui, tačiau nusprendė, kad to daryti nereikia. Tuo labiau, kad ta klastuolė paliko ją ramybėje. Tai labai pradžiugino varniukę, nes ji tik to ir troško. Jai dabar nebebuvo taip gaila, kad nebegalės atlikti praktikos. Ji džiaugėsi, kad pagaliau padrąsėjo, nes nebuvo pratusi prie patyčių, todėl nekreipti dėmesio jai neišeidavo.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Neprisijungęs Athena OConnor

  • V kursas
  • *
  • 187
  • Taškai: 29
Ats: II ANJM pamoka visiems kursams | '22 vasara
« Atsakymas #26 Prieš 1 metus »
Greitai ilgaplaukės ausis pasiekė atsakymas. Ji linktelėjo.
- Ačiū, - ištarė profesoriui ir sugrįžo prie savo katiliuko. Susiradusi samtį(jo ieškojo gana ilgai) įsipylė į jį vandens ir įpylė jo į viralą. Tada pamaišė gėralą ir pradėjo jį laistyti, nes jos link artėjo gana nemažai pabaisų, o pabaisos jai nepatiko. Kažkuria prasme jos netgi jai priminė jos brolį. Taip, tą patį Brett. Jų visų veidai, o gal labiau snukiai, priminė tą kraupią O'Connor pavardės nešiotojo šypseną. Ir jo džiaugsmą, kai mergaitę galima nuskriausti. Smaragdinių akių savininkė suklapsėjo akimis ir pataikė tiesiai kažkokiam demonui ir galvą. Dėl to šyptelėjo, kadangi įsivaizdavo, jog tas demonas yra jos brolis. Tai iš tiesų vertė ją jaustis daug geriau nei prieš tai.

*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 499
  • Lytis: Vyras
Ats: II ANJM pamoka visiems kursams | '22 vasara
« Atsakymas #27 Prieš 1 metus »
 Su užsiėmusia Elliw, kuriai tiko ne itin įtikinamai atrodantis medinis teleskopas, gyvenimas pasidarė gražesnis. Dangus pamažu ir šviesėjo, nakties bedugnė įgavo savo pilkšvą spalvą ir profesorius lengviau atsiduso. Būtybių puolimas slopo, silpnesnės jau nėrė į tamsesnius kampus ir užkaborius. Liko tik pačios atkakliausios, su kuriomis, mokytojas galėjo džiaugtis, kuo puikiausiai dorojosi patys mokiniai. Švęstas vanduo pylėsi pro kraštus, o nuo žemės girdėjosi tik piktas šnypštimas ir ant odos verdantis vanduo.
 Fuentes pliurzius ir daugiau nesirodė. Nežinia, ar klastuolė pagaliau atėjo į protą, ar pats padaras kažkur pradingo. Kunigas tikėjosi, kad antrasis variantas tiesa.
 Tarp debesų pasirodžius pirmajam dangaus mėliui, nusistovėjo tyla. Nužvelgęs pavargusius ir nuo darbo sušilusius mokinius, rudaplaukis šypsojosi. Bokštas vis dar stovėjo. Visų galūnės buvo savo vietose. Ir, regis, mokinių ir netrūko.
-Sveikinu. Šia proga, iki pietų jums nebus pamokų - su kitais profesoriais jau susitarta. Jei kas buvote sužeisti, palydėsiu jus į Ligoninės sparną. O dabar atsargiai lipkit žemyn ir, dėl Dievo meilės, tik nekriskit į tą skylę viduryje.
 Dabar profesoriui liko tik sugaudyti likusias būtybes ir kažkaip išardyti bokštą neužsimušant.