0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Rafael Beaumont

  • Burtininkas
  • ****
  • 260
(Tema: Žiobarų dailė ir dailininkai)

Sunkiai dūsaudamas profesorius žingsniavo žiobarotyros klasės link. Jis buvo šiek tiek neišsimiegojęs, kadangi vakar prie vyno taurės iki išnaktų ieškojo informacijos apie žiorbariškus dalykus. Na, tiksliau bandė sugalvoti pamokos temą kol pamatė labai įdomų kažkokio žiobaro piešinį. Galiausiai ėmė domėtis tuo ir sužinojo gana nemažai apie žiobarų meną ir skirtingus dailininkus. Taip ir gimė šios pamokos tema.
Tiesa, deja, bet tai buvo vienintelis įdomus dalykas žiobarotyroje. Magiškųjų gyvūnų priežiūroje viskas buvo sunkiau, bet informaciją, įdomią informaciją buvo rasti lengviau nei dabar. Na, bet šiais mokslo metais Rafael'is žadėjo padėti Ryan'ui su zoologijos sodu ir gyvūnų priežiūra. Beaumont pažadėjo padėti, tad teks mažiau laiko skirti profesoriavimui, o tai padaryti gali tik prisiimdamas paprastesnį mokomąjį dalyką. Tai jo atveju buvo žiobarotyra.
Atėjęs į klasę ją pripildė molbertais, drobėmis, lapais ir įvairiais dažais bei kitomis piešimui skirtomis priemonėmis. Kai baigė ruoštis į klasę ėmė rinktis mokiniai.
- Sveiki atvykę į pirmąją Žiobarotyros pamoką. Ją dėstysiu aš Rafael Beaumont. Anksčiau dėsčiau Magiškųjų gyvūnų priežiūrą, tačiau šiemet man teko pradėti dėstyti kitą dalyką. Dėl tam tikrų asmeninių priežasčių, - pasakė magizoologas šypteldamas. Jis vis dar buvo magizoologu, tačiau dabar dėstė žiobarotyrą. Na, ką gi, tereikia šio to išmokyti vaikus ir viskas bus gerai.
- Kadangi tai pirmoji šių metų pamoka bus ir teorija. Pasakykite vieną žiobarų dailininką ir įdomų faktą apie jį, - tarė profesorius atsiremdamas į stalą.

(Teorija baigsis birželio 12 dieną vakare.)/color]
,,Tavo mokytojas gali gulėti griovyje, girtas.''
Kovinis girto Rafo režimas. Tada Rafas sako : grrrrr

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • VII kursas
  • *
  • 322
  • Taškai: 18
  • Baigę aukštąjį mokslą, apvalūs kvailiai tampa daugiakampiais.
  Vega sėdėjo žiobarotyros pamokoje. Šis dalykas jai nebuvo itin įdomus, nes vis dėlto gyveno burtininkų, o ne žiobarų pasaulyje. Bet ji vis tiek mėgo mokytis ir norėjo palaikyti kuo geresnius rezultatus, todėl pamokoje vis vien įdėmiai klausėsi. O išgirdusi teorijos klausimą apsidžiaugė, nes gana daug žinojo apie vieną žiobarų dailininką, kuris varniukei labai patiko.
- Leonardo da Vincis. Šis žmogus idėjomis ir mąstymu šimtmečiais pralenkė laikmetį. Paprasti žmonės į jį žiūrėjo su baugia pagarba ir patyliukais vadino pamišėliu. Netgi egzistuoja mintis, kad menininkas mokėjo keliauti laiku ir daugelį novatoriškų minčių pasiskolino būtent iš ten. Leonardo gimė 1452 m. balandžio 15 d. nedideliame kalnuotame Italijos miestelyje Vinčyje. Menininkas neturėjo pavardės, ją atstojo gimtinės pavadinimas. Leonardo da Vinci reiškia Leonardo iš Vinčio. Vienas garsiausių jo piešinių - Mona Liza. Iki šiol spėjama ką reiškia jos šypsena. Taip pat žinoma, kad jis buvo prisiekęs vegetaras, o labiausiai gailėjo paukščių. Net yra išlikę liudijimų, kad jis eidavo į turgų, supirkdavo narvuose įkalintus paukščius ir paleisdavo juos į laisvę. Dar vienas jo įprotis, kuris garsus visame pasaulyje - mažai miegoti. Daugiausiai jis miegodavo vos kelias valandas, o nusnaudęs penkiolika minučių atrodydavo žvalus bei kupinas jėgų, - beveik viską, ką apie šį dailininką žinojo išsakė Vega.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Neprisijungęs Grantacija Gerietė

  • VI kursas
  • *
  • 97
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Kaip nėra jūros be bangų,taip gyvemino-be liūdesio
Gran sėdėjo pamokoje ir klausėsi profesorės. Tiesa, nors ir yra grynakraujė burtininkė, tačiau jai patiko domėtis keistais ir kartu nuostabiais dalykais, kuriuos darydavo žiobarai. Todėl išgirdusi klausimą nusišypsojo ir pamastė kokį dailininką galėtų pristatyti. Palaukusi kol varnė pristatys savo išsirinktą dailininką ir nieko nelaukusi kilstelėjo ranką:
-Vincentas van Gogas - olandų kilmės tapytojas. Tikriausiai populiariausias jo nutapytas paveikslas. Dauguma sako, kad paveiksle pavaizduotas vaizdas, kokį Vincentas matė pro savo kambario langą naktį,- savimi pasitikėdama pasakė mergina, tačiau prisiminė ir dar vieną įdomų faktą,- tiesa, dar vienas įdomus faktas. Teigiama, kad jis persekiojo savo pusseserę, dėl kurios buvo liguistai pamišęs, o kartą, jos tėvų reikalaudamas pasimatyti su ja, po lempos liepsna savąją ranką degino tol, kol neteko sąmonės.
Mergina pasakė mažai, bet nenorėjo išsiplėsti ir gaišinti pamokos laiko, manė, jog ir taip pasakė įdomių faktų, kurių tikriausiai dauguma nežinojo.




*

Neprisijungęs Česteris Wan Gerietis

  • III kursas
  • *
  • 43
  • Taškai:
  • I'm not bad. At least that's what I think
Teris, visiškai skyrėsi nuo sesers, jam visiškai nepatiko žiobariški dalykai. Jis nematė prasmės domėtis dalykais, kurių jis nemėgsta ir, kurie jam nėra naudingi. Tačiau išgirdęs profesorės klausimą jis prisiminė vieną jam patinkanti paveikslą, deja, niekaip negalėjo prisiminti koks dailininkas jį nutapė. Dabar jam galvoje  visiškai susimaišė. Tačiau nedrąsiai kilstelėjo savo rankelę, tuo metu vis dar bandydamas prisiminti kas nutapė jo mėgstamą paveikslą.
-Dauguma žiobarų žino šį paveikslą, jo pavadinimas yra ,,Klyksmas",- pradėjo berniukas,- kurį nutapė... Am... Mano gimtojo krašto norvegų dailininkas Edvardas Munkas,- jis pagaliau prisiminė, koks tai dailininkas. Iš tiesų jautėsi kiek susigėdęs, jog pamiršo savo gimtojo krašto žinomiausią žiobarų dailininką.
- Edvardo Muncho paveikslą „Klyksmas“ – antrą pagal garsumą pasaulio meno istorijoje kūrinys po Leonardo da Vinči „Mona Liza“. Tiesa, Munkui buvo vos penkeri, kai nuo tuberkuliozės mirė jo mama, o paskui jis neteko ir vyresnės sesers. Nuo tada mirties tema ne kartą atsirasdavo jo kūryboje. Be to „Nutapytas pamišėlio“,  šiuos žodžius ant paveikslo „Šauksmas“ užrašė pats Munkas.
Berniukas didžiavosi tuo, kad paskutinę minutę prisiminė viską, ką sužinojo būdamas Oslo muziejaus parodoje, kur ir matė šį paveikslą. Tačiau kiek nuliūdo, kad pasirinko kalbėti apie tokius tamsius ir šaltus dalykus.



*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 624
  • Lytis: Moteris
  • Einu į tūliką, parašyk žinutę, kad nebūtų nuobodu!
Erka atėjo į žiobarotyros pamoką. Pati nekentė žiobarų, todėl neįsivaizdavo, kodėl atėjo. Išgirdusi teorinį klausimą ji nusprendė į jį atsakyti, nes nors ir nekentė žiobarų, bet vaikų namuose kartais tekdavo eiti į muziejus.
- Pablo Picasso. Pablo Picasso tėvas pats buvo dailininkas, todėl ėmė mokyti šio amato paslapčių savo sūnų nuo pat mažų dienų. Dėl šios priežasties pirmąjį savo darbą – „Le Picador“ – Pablo Picasso baigė tapyti būdamas vos 9 metų amžiaus. Po kelių metų berniukas įsirašė į Barselonos vaizduojamųjų menų mokyklą, kurioje dirbo jo tėvas. Maždaug tuo metu – 1895 metais – Pablo Picasso baigė savo pirmąjį akademinį paveikslą, pavadinimu „Pirmoji komunija“. Būdamas 13 metų, vaikas jau piešė geriau už savo tėvą, todėl pastarasis metė savo amatą, - kelis faktus apie dailininką papasakojo ketvirtakursė. Kai viską pasakė violtinplaukei pasidarė nuobodu, bet į tai ji nekreipė dėmesio.
Reikia naujos temos, bet tingi ją sukur(k)ti? Ne bėda - parašyk man PM ir bus!

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Alanas neišsimiegojo. Pabudo paryčiais todėl, kad besispardydamas ir sapne besikapstydamas iš nesamo tinklo išdribo iš lovos. Pabudo susipainiojęs antklodėje ant žemės drebantis lyg pamišėlis. O šalia stovėjo kambariokas ir išsigandęs spoksojo į vaikiną. Todėl dabar pamokoje sėdėjo baisiai blogai nusiteikęs. Nors akims aprėpiant klasę ūpas kiek pasitaisė. Molbertai, drobės ir panašūs daiktai buvo jo gyvenimas. O pamokos tema tiesiog buvo jam sukurta. Jis nustebo, kad šį profesorių mato čia, o ne su gyvūnais. Bet ilgai apie tai negalvojo. Alanas domėjosi menininkais. Prisiminė skaitytą knygą ir pakėlęs ranką pasakė.
- Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Buvo ne vien dailininkas, bet ir kompozitorius. Gyveno neilgai trisdešimt penkerius metus. Bet spėjo daug nuveikti. Kūrė kūrinius fortepijonui, sukūrė dvi simfonines poemas. Rinko ir harmonizavo Lietuvių liaudies dainas. Rengė dailės parodas, keliavo, mokė. Buvo simbolistas, paveiksluose vyravo mistika. Pavyzdžiui pagoniškos kultūros elementai. - Tai pasakęs nutilo. Norėjo miego. Ramaus ir nenutraukiamo tų nelemtų košmarų.

*

Neprisijungęs Henrieta Poter

  • VI kursas
  • *
  • 274
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Visur gerai, bet namie geriausia.
  Henrieta sėdėjo žiobarotyros klasės gale. Žiobarotyra nebuvo viena iš mėgstamiausių grifės pamokų, tačiau Poter stengėsi nepraleidinėti pamokų, nors pilnai to padaryti kol kas nesisekė. Apie žiobarų gyvenimą, nori nenori, grifė nusimanė neblogai. Po to kai burtininkų vaikų namai užsidarė ir ji buvo perkelta į žiobariškus vaikų namus, penkiolikmetė dvi vasaras praleido su žiobarais. Žinoma, ji tikrai nepraleisdavo ten visos dienos, o išeidavo į kokias nors Londone įrengtas burtininkų poilsio vietas, tačiau vis tiek turėjo išmokti suprasti žiobarų gyvenimo būdą ir neatskleisti, kad yra ragana.
  Išklausiusi profesoriaus Beaumont prisistatymo ir teorijos klausimo, Henrieta susimąstė apie žiobarų menininkus. Vaikų namuose labai daug meno kūrinių nebuvo, tad teko pasukti galvą bandant prisiminti nors vieną žiobarų pasaulio dailininką. Tuomet grifės galvoje iškilo kažkur vaikų namų koridoriuose užtiktas keistokas paveikslas. Po juo buvo šiek tiek papasakota apie jį nutapiusią dailininkę ir dabar jis išniro iš prisiminimų jūros.
  Henrieta pakėlė ranką ir tarė:
- Aš žinau vokiečių kilmės žiobarų dailininkę - Fridą Kalo. Ji buvo savamokslė dailininkė. Jos tėvas, vokiečių fotografas, anksti pastebėjo dukters talentą menams ir pradėjo mokyti ją fotografuoti bei paprašė draugo pamokyti grafikos meno. Visgi, pačią Fridą labiau traukė medicinos studijos. Deja, būdama aštuoniolikos ji pateko į tragišką tramvajaus avariją ir visos viltys žlugo. Kol sveiko po avarijos, o tai užtruko daug mėnesių, Fridai buvo pagamintas molbertas su veidrodžiu, kuriame tapydama galėjo stebėti save. Stebėdama savo anatomiją ji pradėjo tapyti autoportretus ir pamažu atrado savitą stilių. Fridą labiau traukė ne iliustravimas, o saviraiška. Modernius formos atradimus ji jungė su meksikiečių liaudės tradicija. Fridos kūryba atskleidė, kad liaudies mene galima atrasti galingą alternatyvą akademinei tradicijai.
Poter kone žodis žodin atpasakojo viską ką sugebėjo prisiminti iš teksto, kurį keletą kartų, kai nebūdavo ką veikti skaitydavo stovėdama prie šios menininkės paveikslo. Tuomet ji nebūtų net pagalvojusi, kad tai kada nors jai pravers Hogvartso pamokose. Baigusi savo pasakojimą Poter nutilo ir ėmė laukti pamokos praktikos. 
"Net tamsiausiu metu galima būti laimingu, tik svarbu nepamiršti įsijungti šviesą.” – Albas Persifalis Valfrikas Brajanas Dumbldoras

*

Neprisijungęs Coraline Williams

  • III kursas
  • *
  • 67
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Coraline atėjo į pirmąją šių metų žiobarotyros pamoką. Vangiai apsidairiusi po kabinetą ji nusivaipė.  Visa žiobarotyros klasė buvo nukrauta molbertais bei drobėmis,  tvyrojo keistas dažų kvapas. Tad pamokos temą atspėti buvo visiškai lengva- tai turėjo būti kažkas apie žiobarų meną.  Išgirdusi klausymą Coraline visai nesivargino kelti rankos ir visus perrėkdama pasakė:
- Žinau tokį italų dailininką Raffaello. Jis buvo ne tik dailininkas, bet ir architektas. Gyvenimo metu žinomas pravarde Urbinas, mat gimė Urbine. Jis buvo iš tų menininkų, kurių gyvenimas, dar jiems gyviems esant, apipinamas legendomis. Raffaello- vienas didžiausių visų laikų dailininkų žiobarų pasaulyje.
Nors žiobarais visai nesidomėjo, o tai ką jie padarė Coraline buvo mažiausiai įdomu, šį tą apie juos žinojo. Todėl buvo itin patenkinta, kad šioje pamokoje kažką supras.

*

Neprisijungęs Rafael Beaumont

  • Burtininkas
  • ****
  • 260
Profesorius gailėjosi, kad nusprendė klausti teorinio. Mokiniai kalbėjo per daug plačiai ir ilgai. Jam tai nepatiko. Ir vėl suprato, kad apie Magiškuosius gyvūnus būtų galėjęs šnekėti iki begalybės, o dabar nuobodžiavo. Galiausiai visi mokinukai pasisakė. Rafael'is išsišiepė ir pasitvarkęs savo plaukus teatrališkai atėjo į vidurį klasės. Norėjo sukelti mokiniams nerimą dėl jų atsakymų.
- Visi esate šaunuoliai ir gaunate po du taškus. Dailininkus apibūdinote teisingai, tad galime judėti prie praktikos dalies, - pasakė puse lūpų šypteldamas. - Panelė Forrm, paminėjote Pablo Picasso, tačiau nepasakėte vieno svarbaus fakto apie jį. Jis buvo vienas iš kubizmo pradininkų. O kubizmas tai - modernistinė dailės kryptis. Kubizmo stiliui būdingas suskaidytas tikrovės suvokimas, daiktų vaizdavimas vienu metu iš skirtingų taškų, geometrizuotos formos be ryšio su daiktu ir jo sandara, dekoratyvumas. Kubizmo atstovai atmetė nuo Renesanso laikų galiojusį principą, kad menas turi mėgdžioti tikrovę, nepaisė grožio ir bjaurumo kriterijų. Jei visą tai supaprastinus pakaktų pasakyti, kad tai yra visiškas tikrovės iškraipymas ir pavyzdžiui pieši žmogaus veidą ir nosį nupieši akies vietoje, - papasakojo dar teorijos vaikinas. - Panele Geriete, jūs paminėjote Van Gogą. Jis buvo menininkas nusipjovęs savo ausį. Beje, jo kūryba buvo pastebėta ir įvertinta tik po jo mirties. Jis tapė postimpresionizmo stilius. Postimpresionizmas – XIX a. pabaigos – XX a. pradžios modernistinės dailės kryptys ir grupuotės, kurios pasireiškė Prancūzijoje po impresionizmo. Postimpresionistų kūryboje atsisakoma impresionistinių metodų, pabrėžiamas ryšys tarp vaizduotės ir objektyvios tikrovės, siekiama jausmų ir proto sintezės, savitos regimųjų įspūdžių išraiškos. Postimpresionizmo dailėje atsispindėjo sudėtingi Vakarų Europos kultūros krizės momentai, reiškėsi įvairios, kartais viena kitai priešingos, kūrybinės individualybės. Trečiasis stilius apie kurį norėjau pakalbėti yra renesanso stilius. Renesansas buvo ne tik dailės stilius, tai buvo viso to meto žmonių gyvenimo nulemimas. Renesansas - tai atgimimas. Dailėje ir vėl buvo pradedama naudoti simetrija, atsirado perspektyva, buvo ir vėl pradėta kreipti dėmesį į žmogų ir jo grožį, netgi grįžta prie antikos laikų. Šio laikotarpio atstovas būtų Leonardo Da Vinci kaip ir minėjote, panele Dellal, - tarė profesorius nurydamas susikaupusias seiles. - Žinau, kad greičiausiai norite eiti prie praktikos, bet liko dar du stiliai. Vienas iš jų yra surrealizmas. Šio stiliaus vienas iš žymiausių dailininkų buvo Salvadoras Dali. Surrealizmas -  kultūrinis, intelektinis, artistinis, meninis judėjimas. Siurrealizmas pagrįstas aukštesnės realybės formomis, svajų visgalybe, nesavanaudišku idėjos žaidimu. A. Bretonas iškėlė mintį, jog mene turi vyrauti nesąmoningumas. Tad kaip suprantate iš Bretono minties surrealizme turi vyrauti nesąmoningumas. Piešdami turite atsiskirti nuo realybės ir piešinį padaryti keistu. Ir paskutinis stilius apie kurį norėjau pasikalbėti yra popmenas. Tai vėliausiai iš šių stilių atsiradęs stilius. Popmenas ar kitaip popartas atsirado apie 1950 metus. Jame vaizduojami populiarūs žiobarų pasaulio dalykai.  Akcentuojama dinamika, stilizuotas dekoratyvumas, abstraktumas, asimetrinė kompozicija, ryškios spalvos. Būdingas masinės kultūros suformuotų dalykų vaizdavimas, kaip, pavyzdžiui, reklama; darbai panašūs į žurnalų puslapių iškarpas, plakatus. Pop art menas plačiai interpretuojamas kaip reakcija į tuomet populiarias abstrakčiojo ekspresionizmo idėjas. Tai yra it žaidimas kokiu nors objektu. Pavyzdžiui nupiešiate pomidorą šešiuose langeliuose, jis visur vienodas, bet kitokios spalvos, - sunkiai iškvėpdamas pasakė vyras. Tada priėjo prie lentos ir užrašė visų penkių stilių pavadinimus.
- Šiandien pamokoje turėsite pasirinkti vieną iš stilių ir nutapyti piešinį remiantis šiuo stiliumi. Visokių priemonių yra ant galinių suolų. Jei reikia galite naudotis molbertais ir prašyti mano pagalbos. Taigi, mielieji dailininkai, galite pradėti, - tarė Rafael'is atsikvėpdamas ir nusišypsodamas.

(Pamoka iki 21 birželio dienos. Bent trys postai po 600 simbolių arba du postai po 1000 simbolių. Praktikos postuose rašykite kaip jūsų veikėjas piešia ir ką jis piešinyje vaizduoja bei kokiu stiliumi piešia. Jei to nepadarysite sumažinsiu pamokoje gautus taškus.)
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Rafael Beaumont »
,,Tavo mokytojas gali gulėti griovyje, girtas.''
Kovinis girto Rafo režimas. Tada Rafas sako : grrrrr

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Teleskopas stovėjo ant stalo. Teleskopas stovėjo ant stalo. Teleskopas stovėjo ant stalo. Taigi ant stalo stovėjo trys teleskopai. Ir visi jie buvo sveikut sveikutėliai. Arba Elliw, kuriai šie prietaisai ir priklausė, neprisiminė, kad jie būtų sudužę. Žinoma, bjaurios mergiūkštės tik ir taikosi daužyti astronomijos prietaisus, tačiau dabar nė vienos iš jų nepastebėjo.
Kažkoks nepažįstamas berniūkštis pliurpė, tačiau velsietei nebuvo įdomu. Nepaisant to, kad ji buvo gera mergaitė, mokytis visai nenorėjo. Geriau jau padiskutuoti su teleskopais. Ji išsižiojo kažko prietaisams sakyti,  tačiau pamiršo, kas tai turėjo būti, taigi taip ir liko išsižiojusi.
Po kiek laiko šio fakto jau neprisiminė, bet vis tiek neužsičiaupė. Tiesiog atsistojo ir paskui kažkokią nepažįstamą mergaitę nužygiavo į klasės galą. Kelis kartus užkliuvo už stalų ir mokinių, bet ant nė vieno iš jų nebuvo teleskopo, tad tokio įvyko nesureikšmino. Priėjusi kažką pamatė, kad ten daugybė niekada nematytų daiktų. Čiupo mėlyną indelį ir kažkokį pagalį ir grįžo prie stalo, ant kurio tebestovėjo trys teleskopai. Argi viskas ne nuostabu? Taip, gyvenimas ne toks jau ir blogas. Elliw patenkinta nusišypsojo. Ir visai nesvarbu, kad netrukus neprisiminė to priežasties.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 611
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Sakura sėdėjo pamokoje apie žmones, kurie nebuvo burtininkai. Išgirdusi klausimą baltapūkė ir vėl susigėdo, nes neįsivaizdavo nei vienos pavardės. Kai kiti mokiniai pažėrė krūvą atsakymų, penkiolikmetės akyse susitvenkė ašaros. Dori jai buvo minėjusi, kad jau apie tuos, kurie nėra burtininkai, ir patys magai nedaug težino, dėl to varnanagė per šią pamoką jausdavosi pakankamai rami. Deja, šiandiena parodė visai kitokią situaciją.
Levins įdėmiai klausėsi profesoriaus ir stropiai užsirašinėjo visą informaciją. Jeigu jau per mažai žino, bandys bent išspausti viską, ką tik gali šioje pamokoje. Tačiau kai profesorius paskelbė užduotį ir ilgaplaukė atsigręžė į galą, mergina ir vėl buvo arti ašarų. Bendruomenėje, kurioje mėlynakė gyveno anksčiau, egzistavo ir knygos, ir pergamentas, ir rašalas. Tačiau piešdavo jie ant smėlio ir akmenų su natūraliomis priemonėmis. Ant galinių suolų nebuvo nieko pažįstamo. Ten buvo prikrauta kažkokio itin keisto balto pergamento, matėsi daug indelių su spalvotu turiniu. Penktakursė nei nenutuokė, nuo ko turėtų pradėti. Akimis ji ėmė ieškoti kokio nors pažįstamo veido.
- Nelanna! - sušuko mergina ir pribėgo prie draugės. - Labas, Nelanna! Klausyk... gal galėtum man padėti? Kaip... kaip žmonės įprastame pasaulyje tapo? Pas mane buvo šiek tiek kitaip, - šviesiaplaukė juto, kad pradėjo rausti. - Ką man reikėtų pasiimti? Ir kas tas molbertas? - Sakura įsikibo bendrakoledžei į parankę ir pradėjo ją vestis prie galinių suolų.
Susigėdusi, bet vildamasi, kad Nelanna žinos daugiau apie žmonių, kurie nėra burtininkai, tapymą, arba apskritai apie tapymą, ji laukė Light atsakymo.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Nepaisant to, kad nežinojo, kodėl atsinešė tuos daiktus prie stalo, Elliw jautėsi patenkinta. Viskas buvo ne taip ir blogai. Žinoma - ant stalo stovėjo net trys sveiki teleskopai. Vieną jų prisitraukusi arčiau velsietė netyčia pataikė tuo mėlynu daiktu. Tai kiek išgąsdino, bet netrukus ji nusprendė, kad prietaisas atrodo visai gražiai. Netrukus šią išvada pamiršo, bet įkišo pagalį į mėlynąjį daiktą ir bakstelėjo į teleskopą. Tai sudomino, tad netrukus pakartojo tą veiksmą dar kelis kartus. Klastuolė nė nepagalvojo, kad ant teleskopo atsirado kažkas panašaus į žmogaus veidą. Jis buvo gražus ir tinkamas reklamuoti kokį šampūną, mat plaukai atrodė labai purūs ir gražūs. Bet viso šito Elliw nežinojo. Ji tik dabar susivokė begėdiškai išterliojusi astronomijos prietaisą. O tai skaudino.
Laimei, ji netrukus jau buvo pamiršusi, kas ten skaudino, tad ir neliūdėjo. Spoksojo į veidą ir mąstė, iš kur ant jos brangenybės galėjo atsirasti toks daiktas. Tai buvo keista, bet netrukus Elliw šio mąstymo neprisiminė. Taip gyvenimas gerokai palengvėjo.
Prie to, žinoma, stipriai prisidėjo ir tai, kad ji jau kurį laiką nematė nė vienos bjaurios mergiūkštės. Elliw nusišypsojo ir patikrino visus teleskopus. Visas trejetas buvo sveikut sveikutėlis.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Česteris Wan Gerietis

  • III kursas
  • *
  • 43
  • Taškai:
  • I'm not bad. At least that's what I think
Teris sėdėjo klasės gale, todėl jam, pasiėmant reikmenis, eiti niekur nereikėjo. Susirinkęs viską ko reikėjo jis klestelėjo atgal į suolą ir net nežinojo nuo ko pradėti. Apie meną jis visiškai nesuprato nieko, o piešti ar tapyti jis net nežinojo kaip. Pasiėmęs drobę ilgai į ją žiūrėjo. Molberto imti nesiruošė, nes iš vis nesuprato kokia to daikto paskirtis. Nieko nesugalvojęs jis atsiduso ir apžvelgė visą klasę, mokiniai dirbo ir, atrodė, kad čia lengvas darbas. Tačiau antrakursiui grifui čia buvo tikriausiai sunkiau nei pas tą baisią profesorę nuodų ir vaistų pamokoje. Pamatęs, kad jo sesuo sėdėjo viena, jis garsiai šūktelėjo per klasę:
-Ei, pamaiva, čia gale yra laisvas suolas.
Teris atsiduso ir nežinojo nuo ko pradėti. Galbūt prašyti profesoriaus pagalbos? O galbūt padės sesuo? Ilgai jis svarstė kol galiausiai sumanė, jog pieš tą neaiškų daiktą popartą. Berniukas buvo gana gerai įgudęs tiesiai nupiešti linijas, tad pradėjo būtent nuo to. Ant drobės nupiešė tris linijas vertikaliai ir dvi horizontaliai. Iš vis gavosi dvylika lygių kvadratėlių. Tačiau toliau reikėjo sugalvoti kokia spalva juos  nuspalvinti ir ką ant jų nupiešti. Čia buvo kiek sunkiau, nes šiandien jo mintys buvo palaidos ir jis nesugebėjo tinkamai susikaupti pamokoms. Todėl nusprendė, kad palauks, kol ateis jo sesuo ir mestels kokią nors gerą mintį.

*

Neprisijungęs Grantacija Gerietė

  • VI kursas
  • *
  • 97
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Kaip nėra jūros be bangų,taip gyvemino-be liūdesio
Mergina sulaukusi brolio pasiūlymo šyptelėjo, staigiu šuoliu iššoko iš savo suolo ir nuėjo pas Terį. Pamačiusi, kad jis nupiešęs tik kelias linijas ji prunkštekėjo.
-Tikriausiai tau reiktų pagalbos,- ji šyptelėjo ir susirinkusi reikiamas priemones atsisėdo į suolą kartu su broliu. Ji suprato, kad jis bando piešti popartą, todėl pagalvojo kas tiktų jos mažajam broliukui,- manau, kad gali nuspalvinti kvadratėlius juoda balta ir ant jų nupiešti po gyvatę, žinau, kad tu jas dievini, todėl tai būtų puikus darbas.
Ji nusišypsojo broliui ir pasidėjo drobę ant suolo. Jai piešti patiko, tačiau ji dar nei karto nėra piešusi nei vieno piešinio būtent tomis temomis, kurias paskyrė profesorius. Iš tiesų, jai be be galo patiko ši pamoka, o ypač profesorius, kuris atrodė linksmas ir paprastas žmogus, jo pamokose, atrodo, gali nebijoti suklysti ir niekas net nepyks, todėl ji aktyviai dalyvavo ir teorinėje dalyje. Dar kartą prisiminusi visus stilius ji nusprendė, kad pieš kubizmo stiliumi. Pasiėmusi teptuką ji susimaišė reikiamą atspalvį, kuriuo nusprendė užtapyti visą drobė. Tai bus fonas. Gran fonui pasirinko švelnią, persikų spalvą ir nieko nelaukusi užtapė foną. Keista, bet šie dažai nepaprastai greit išdžiuvo, todėl ji nusprendė piešti toliau. Pasirinkusi mėlynus ir raudonus dažus ji pradėjo piešti žmogaus galvos formą, kurio viena veido pusė buvo mėlyna, o kita raudona. Tačiau būtent tuo metu ji netyčia apsitaškė savo kelnes raudonais dažais. Na ką, puiku... Ji atsiduso ir stengdamasi dar labiau neišpurvinti rūbo nusprendė eiti pabandyti nusiplauti ir nusivalyti tą ryškią raudoną dėmę. Žinoma, jai nepavyko, ant kelnių vis dar puikavosi didelis raudonas plėmas, tik jis buvo nebe toks ryškus. Todėl nebegaišdama pamokos laiko ji grįžo atgal į suolą.

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • Hilerė
  • ****
  • 346
Nelanna jautėsi sutrikusi. Eidama į žiobarotyros pamoką ji tikėjosi sužinoti kažką apie burtininkų ir žiobarų skirtumus, ką ir kodėl žiobarai daro kitaip ar šiaip kokius nors žiobarų ypatumus. Mergaitė bandė suprasti, kaip dailininkų ir jų naudotų stilių išmanymas padės jai perprasti žiobarus ir jų gyvenimą. Varniukė galėjo lažintis, kad kažkuris iš šių pamokoje įvardintų žmonių buvo burtininkas - kažkokią pavardę girdėjo minint tėčio bendražygius, kai šie urve pamatė ant sienos nupieštą įmantrų piešinį, vaizduojantį iš kovos grįžusius karius. Jų teigimu, tas piešinys kažkuo priminė kai kuriuos Pablo Pikaso piešinius, tad galbūt šis dailininkas sėmėsi įkvėpimo iš senųjų burtininkų, piešusių urvuose. Šitaip bemąstydama mergaitė išgirdo kažką šaukiant jos vardą. Atsisukusi ji pamatė Sakurą.
- Labas, Sakura! - pasisveikino Nelanna. - Aš pati gerai neišmanau meno, bet tikriausiai bendrom jėgom mums pavyks kažką nuveikti. - Stengdamasi būti optimistiška pasakė varniukė.
Nelanna nuėjo į klasės galą, kur buvo sudėtos įvairios priemonės. Čia buvo dažų, teptukų, drobės. Iš kampo ji paėmė du molbertus - vieną sau, kitą Sakurai.
- Štai šita lenta, ant kurios galima piešti, yra molbertas. Man taip atrodo… Paimk vieną teptuką, jie štai ten, - mostelėjo ranka į dėžutę ant stalo, kurioje buvo sudėti teptukai. - Ir vėliau galėsi paimti dažų. Kai sugalvosi, ką piešti.
Varniukė savo molbertą patraukė kiek toliau nuo kitų mokinių, į ramesnę vietelę. Ji nerimavo, kad kiti mokiniai juoksis iš to, ką ji piešia, todėl nusprendė savo darbo kitiems nerodyti. Išimtis, aišku, buvo Sakura.