0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • Hilerė
  • ****
  • 346
Nelanna pasiėmė iš kuprinės buteliuką ir įpylė į jį Hirmu eliksyro. Jau buvo bepradedanti svarstyti, su kuriuo mokiniu galėtų išbandyti šį kraupų ir nemielą viralą bei kokią baimę užleisti, kai prie jos priėjo Gruodė, pažįstama mergaitė iš Varno Nago koledžo, su kuria susipažino miške.
- O, labas, Gruode! Kaip gerai, kad tu čia, - apsidžiaugė Nelanna. - Mielai su tavimi atliksiu praktiką.
Nelanna padarė Gruodei vietos prie savo stalo ir pasiėmė savo buteliuką su ką tik išvirtu eliksyru.
- Aaa… Tai gal aš pirma pabandysiu. Nors netikiu, kad kas nors gavosi ir kad pavyks sukelti kažkokią baimę, - varniukė nebuvo savimi užtikrinta.
Gruodei geriant eliksyrą iš buteliuko, Nelanna vis kartojo burtažodį:
- Kutsuhirmu aukščio baimė, Kutsuhirmu aukščio baimė, Kutsuhirmu aukščio baimė.
Nelanna jautėsi labai blogai dėl to, kad turėjo suduoti draugei tokį bjaurų eliksyrą. Mergaitė pasižadėjo sau kaip nors atsilyginti Gruodei už sukeltus nemalonius pojūčius.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 611
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Sakura šyptelėjo, nes suprato, kad Abigailė stengėsi ją paguosti. Tačiau varnanagei nepatiko, jog bendrakoledžė sakė, kad profesorė pati nebesupranta, ką šneka. Juk Gloria Clarke - savo srities profesionalė ir baltapūkė tikėjo, kad ji yra protingesnė už visus sėdinčius šioje klasėje.
- O kuri pamoka yra tavo mėgstamiausia? - pasidomėjo. - Man tikriausiai labiausiai patinka herbologija, - nusišypsojo. - Nuo mažens myliu augalus, - užsisvajojo.
Abigailei paruošus eliksyrą ji pasiūlė Sakurai pradėti pirmai. Rudaplaukė pasakė, kad Sakura jai galėtų duoti žvakių baimę.
- Tikrai kvailai neskamba, - patikino. - Tačiau jeigu tu ir taip bijai žvakių, tuomet iki penkiolikos minučių bijosi dar labiau. O man, žinai, gali sukelti augalų baimę. Pabandysiu pabijoti to, ką šiaip labai mėgstu, - droviai šyptelėjo. - Kartu išgerti neišeis. Kol tu gersi mano eliksyrą, aš turėsiu kerėti, o tu turėsi kerėti, kai aš gersiu tavo. Gerai, - Sakura susikaupė ir davė savo eliksyrą Abigailei. - Kutsuhirmu žvakių baimė. Kutsuhirmu žvakių baimė, - kartojo jau iš anksto laukdama, kol Abigailė išgers eliksyrą ir bijodama, kas atsitiks po to.

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • Burtininkė
  • ****
  • 436
Gruodei buvo smagu, kad Nelanna taip džiugiai sutiko kartu atlikti praktiką. Mergaitė įsitaisė šalia ir pasidėjo savo daiktus ant stalo.
Jai pasakius, kad pirma norėtų pabandyti savos gamybos eliksyrą Varnė linktelėjo ir paėmusi duotą buteliuką išgėrė truputį to viralo. Jis keista buvo beskonis. Nors gal ir gerai, bent jau nereikėjo raukytis.
Praėjo truputis laiko ir į mergaitės galvą ėmė lįsti mintis apie tai, kaip ji stovi astronomijos bokšte. Ta mintis buvo tokia šiurpinanti, kad norėjosi susigūžti. To bokšto aukštis kėlė siaubą. Tada ji pradėjo įsivaizduoti, kad vis kyla lėktuvu aukštyn. Ir nuo to ėmė svaigti galva. Aukštis pasirodė siaubingesnis net už tikrą jos baimę ugnį. Gruodė nemėgo ugnies, net žvakių. Bet įsivaizduojami vaizdai, kai ji būdavo kur nors aukštai pasirodė dar šiurpesni už liepsną. Toji apėmusi baimė ją sustingdė. Atrodė, kad jei tarkim kas nors pradėtų vytis ji negalėtų pasprukti. Gruodė norėjo kažką išlementi, ką nors pasakyti, bet tas siaubas buvo toks klampus. Tai netikra. Bandė sau pasakyti. Mergaitei visai nepatiko ši pamoka.
Pagaliau tas slopinantis jausmas pradėjo slūgti ir ji sugebėjo prabilti.
- Labai nemalonus potyris. Nežinau kam to reikia mokytis... - Pasakė Nelannai.
- Atrodo, kad profesorei malonu žinoti, kad mokiniai patirs baimę per jos pamoką. - Pridūrė.
Dar po kiek laiko, kai suėmė save į rankas, ir kai vaizdiniai su aukštais pastatais nuslopo ji pastūmė savo buteliuką Nelannai.
- Tikiuos nenunuodysiu tavęs. Bet regis eliksyras išėjo toks, koks pateiktas paveikslėlyje vadovėlyje. - Ji ėmė galvoti kokią dabar baimę turėtų įteikti draugei.
- Kutsuhirmu vorų baimė. Kutsuhirmu vorų baimė. - Pradėjo kartoti ji. Buvo tikrai nejauku tai daryti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Gruodė Rimeikaitė »

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • Hilerė
  • ****
  • 346
Gruodė išgėrė Nelannos sutaisyto eliksyro ir Nelannai teko su siaubu stebėti, kaip jos draugė patiria baimę. Ji niekada nesupras tokių mokymo metodų, kai pamokose mokiniams tenka patirti negerus dalykus - baimę, skausmą, liūdesį. Kai baigsime mokyklą, ir taip visą šitą patirsime…, pagalvojo varniukė. Mokykloje ji tikėjosi jaustis saugi, o tokie mokytojai kaip Gloria Clarke griovė jos įsivaizdavimą.
Kai galiausiai jos išvirto eliksyro veikimas išsivadėjo, Gruodė ištiesė savo buteliuką. Kol Nelanna gėrė jai paskirtą eliksyro dozę, Gruodė kartojo burtažodį.
Staiga Nelanna pajuto ant kūno kažką ropinėjant. Plaukuotos kojytės kuteno jai odą, iš pradžių vienoje vietoje, po to tas ropojimas išsiplėtė ir atrodė, kad visas jos kūnas apsuptas šimtais mažyčių kojyčių. Nelanną apėmė siaubas supratus, kad jos kūnu ropoja įvairaus dydžio vorų armija.
- Aaaaa!!! - pradėjo klykti mergaitė. - Patraukit juos nuo manęs. Prašau, kas nors!
Bandydama nusikratyti nematomus siaubūnus, Nelanna ėmė trypčioti ir kratyti į šonus rankas. Ji niekada nežinojo, kad turi arachnofobiją - vorus jai tekdavo sutikti vos ne kasdien, kai dar gyveno Biburyje, gimtuosiuose tėvų namuose, tad tokia staigi baimė ją išgąsdino. Tačiau pradedant silpti lakstančių kojyčių pojūčiui ji suprato, kad tai netikra - ją taip veikia Gruodės eliksyras, kurį ji jau buvo spėjusi pamiršti - šitoks stiprus buvo pojūtis ir ją sukausčiusi baimė.
Galiausiai baimės pojūtis nuslopo, bet dar ilgai ant kūno ji jautė kažką, kas buvo panašu į vorų šmirinėjimą. Nelanna pasijuto išsekusi ir dar labiau nemėgo šios profesorės, kuri šitaip demonstravo savo nemeilę mokiniams.
- Kokia bjauri pamoka, - tyliai ištarė Nelanna Gruodei. - Jei tai profesorei taip patinka kankinti vaikus, jai tikrai ne vieta Hogvartse…

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • VII kursas
  • *
  • 322
  • Taškai: 18
  • Baigę aukštąjį mokslą, apvalūs kvailiai tampa daugiakampiais.
  Vos Vegai paėmus du buteliukus ir du spyglius ją ne tik aprėkė profesorė, bet dar ir jos katė stipriai apdraskė.
- Aš gi paėmiau ir kitai mergaitei, - vos neverkdama pratarė varniukė.
  Kai varniukė grįžo ir jau sutramdė ašaras išgirdo, kad geriau Vegai pirma bandyti Victorios eliksyrą. Varniukė neprieštaravo, todėl išgėrė Victorios eliksyrą ir laukė, kol Victoria ištars burtažodį ir kokią nors baimę.
  Tada išgirdo Victorią tariant burtažodį. Ir tada varniukė pajautė keistą jausmą. Ji pradėjo bijoti tamsos. Norėjo, kad diena niekada nesibaigtų ir visada šviestų saulė.
- Tikrai pradėjau jausti baimę tamsai. Tikiuosi tai netruks ilgai. o aš prisiderinsiu prie tavęs. Štai išgerk eliksyrą. Kutsuhirmu šviesos baimė. Kutsuhirmu šviesos baimė. Kutsuhirmu šviesos baimė. Kutsuhirmu šviesos baimė. - vis kartojo varniukė žiūrėdama į draugę. - Tikiuosi nieko blogo nenutiks.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Geriausia ir protingiausia mergaitė pasaulyje nepasirodė. Kada Elliw ją matė paskutinį kartą?.. Tai buvo taip seniai, kad Elliw šį faktą beveik pamiršo. Bet kaip taip gali būti? Ar draugės taip elgiasi? Vis dėlto Liucija buvo ne šiaip draugė, ji buvo geriausia ir protingiausia mergaitė pasaulyje, taigi ji nieko blogo Elliw nepadarytų.
Su tokiomis nelabai linksmomis mintimis velsietė pažvelgė į katilą. Jame kažkas vyko, o tai buvo keista ir nejauku. Gerai, kad netrukus neprisiminė, kas ten buvo keisto, tad nustojo stebėtis ir mąstyti. Tiesiog įmetė dar vieną ant stalo gulėjusį daiktą į tą šnypščiantį kažką.
Nė nepastebėjo, kad skystis pradėjo dar greičiau kilti, o netrukus garsiai sprogo. Viralas aptaškė Elliw nuo galvos iki kojų.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Victoria Julia Saeterhaug

  • II kursas
  • *
  • 18
  • Taškai:
Vos tik padavusi draugei eliksyrą Victorija Julija laukė draugės kokio nors atsako. Viskas gerai tai tik praktika viskas gerai.. - Kartojo savo mintyse mergaitė. Vic greitai žvilgtelėjo į savo mamos dovanotą katiną Damiano. Po kiek laiko Vega atsakė, kad ji juto Varno nago mokinės sugalvotą baimę ir mergaitė labai tuo džiaugėsi. - Vega man pavyko!  Tai yra mums pavyko! - Su džiaugsmu per visą kabinetą sušuko Victorija Julija. O dabar buvo Saeterhaug eilė išbandyti eliksyrą. Jaunoji Saeterhaug čiupo katinuką ant rankų ir tuo pačiu metu greitai išgėrė Vegos Delal parduotą eliksyrą. Po kiek laiko ji pajuto poveikį ir staigiai užsimerkė. Ne, ne prašau ne! Man baisu! Vega ar tu dar čia?! - šaukė  ir beveik verkė Vic jai buvo labai baisu ji norėjo. Kad visą tai kuo greičiau baigtųsi.
Mergaitė tik prispaudė arčiau prie savęs katinuką ir pasakė.
:- Vega? Vega Delal?! Prašauuu pasakyk ką nors... Prašau..

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • VII kursas
  • *
  • 322
  • Taškai: 18
  • Baigę aukštąjį mokslą, apvalūs kvailiai tampa daugiakampiais.
  Vos tik Victoria pajuto baimę, Vega labai išsigando. Varniukė nemanė, kad baimė taip paveiks draugę, todėl dabar tik kaltino save, kad parinko tokią baimę.
- Aš čia, Victoria. Atsiprašau, kad parinkau tokią baimę, - pratarė varniukė vėl vos neverkdama. Varniukė nežinojo, ką galėtų padaryti. Jai buvo taip nesmagu žiūrėti į draugę. Jai buvo skaudu matyti, kad ji kenčia.
- Profesore, galite panaikinti eliksyro poveikį? O kiek jis truks? Padėkite. Labai prašau, padėkite, - pratarė varniukė vos laikydama ašaras. Ji labai bijojo profesorės, bet žinojo, kad Victoriai reikia pagalbos. Ji dabar būtų viską atidavusi, kad galėtų tai sustabdyti arba grįžti laiku atgal ir parinkti jai kokią kitą baimę. Apie tai, kad bijo tamsos ji nebegalvojo. Jai dabar buvo svarbu tik kaip nors padėti Victoriai.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • Burtininkė
  • ****
  • 436
Gruodė jaudinosi, kad tik nieko siaubingo nenutiktų, kad jos eliksyras nenunuodytų draugės. To nebuvo. Bet vis tiek stebėti, kaip ji klykia ir baido nesamus vorus buvo sunku. Nesąmonė. Ne pamoka, o kažkokia nesąmonė. Gruodė užvirė pykčiu. Būdavo dienų, kai mokėsi žiobariškoje mokykloje, kai vaikai iš jos tyčiodavosi, vadindavo drieže, randuote ar dar bet kaip kitaip. Kai iškrėsdavo jai visokių kvailų išdaigų. Taigi tomis dienomis atrodytų, kad sprogs, kad juos prakeiks. Bet nieko nepadarydavo, grįždavo namo į savo svajonių pasaulį. Dabar jai atrodė, kad iš jų visų tyčiojasi pati mokytoja. Ji ir nepajuto, kaip atsistojo. Maža, neaukšta mergaitė nuėjo į klasės priekį ir garsiai pasakė.
- Žinot ką profesore Clarke, jūs esat baisiai nelaimingas ir piktas žmogus. Jei sugalvojat tokius dalykus. Tai gal norėtumėt pati išgerti to eliksyro ir parodyti mokiniams jo poveikį? - Tada tokiu pat ramiu žingsniu sugrįžo į savo vietą. Norėjo dabar pabėgti iš šio požemio, bet pasiliko sėdėti vietoje. Jeigu jau drįso prasižioti, tai išeiti dabar būtų baisi gėda.

*

Neprisijungęs Abigailė Nestrof

  • VI kursas
  • *
  • 125
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • esu Katherine Silverstone įšventintas Garfildas.
O siaubeli, kaip nusišnekėjau.
 -Mano taip pat herbologija! Kadaise, kai buvau gal pirmame, o gal jau antrame kurse, herbologiją dėstė toks profesorius Clark. Oi, man jis patikdavo.. O Turner pamokose retai ir tesilankau, dėl tam tikrų priežasčių, tad mano meilė herbologijai yra šiek tiek nuvėsusi,-tam tikros priežastys. Tikrai tos priežastys nebuvo tiesiogine prasme negalėjimas pakilti iš lovos, tikrai ne. Bet ar Abigailė privalo ką tik sutiktai mergaitei imti ir pasakoti visą savo gyvenimo istoriją? Tikrai ne. Tam, kad galėtum papasakoti tokius dalykus, reikia laiko. Daug laiko.
 Varnė nustebo dėl Sakuros baimės pasirinkimo, tačiau nespėjo nei mirktelėti, kaip sugėrė eliksyrą bei išgirdo jos tariamą burtažodį. Dabar tai bus blogai.
 Netrukus nė kelioms minutėms Abigailė aplink save pamatė bent penkiolika žvakių. Įvairiausių dydžių, su keliais knatais, su vienu, stikliniame indelyje, be žvakidės, didelių, mažų.. Įvairių įvairiausių. Žvakės buvo išdėliotos arti aplink penkiolikmetę. Jos plaukai, kažkodėl, pavirto palaidais.
 Tamsa.
 Varnė atsibudo tankiai kvėpuodama. Kažkokiu būdu, matyt, buvo nualpusi. Žvakių kvapas vis dar vaidenosi ore. Nuo jo Nestrof pykino.
 -Kas atsitiko? Tai buvo vienos baisiausių penkiolika minučių mano gyvenime. Ar tu tikrai to nori..
 Tačiau žinodama, kad Sakura nori surinkti taškų varniams, o to padaryti neįmanoma, jei neatlieki praktikos, bei tai, kad mergaitė baimę pasirinko visiškai ne tokią, kokios bijo, Abigailė padarė tai, ką turėjo padaryti-sugirdė eliksyrą ir užleido kerus.
 -Kutsuhirmu augalų baimė. Kutsuhirmu augalų baimė..-tęsė penkiolikmetė savo drebančiomis rankomis. Labai įdomu, kokį poveikį šis marmalas turės Sakurai...
"Lazanija - ne maistas, o gyvenimo būdas." - Katherine Silverstone.

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 624
  • Lytis: Moteris
  • Einu į tūliką, parašyk žinutę, kad nebūtų nuobodu!
  Erka toliau tęsė darbą. Greitai baigė ir jau ruošėsi ieškoti kokios grifės ar varnės, bet nespėjo - prisistatė profesorė. Bet to, ką ji padarė Erka nesitikėjo net iš Glorios. Norėtum. Pagalvojo ir prisiminė, kad kišenėse turi kelis ankščiau pasigamintus eliksyras. Na, tiklsiau nuodus. Atsikėlusi ir nuspyrusi katilą išsiėmė juos iš kišenių. Turėjo du smarvės, du žudančius ir vieną sukeliantį skausmą. Pastarąjį nusprendė panaudoti, o likusius susigrūdo atgal į kišenes. Rankoje laikydama atidarytą buteliuką prisiartino prie profesorės. Buvo kiek gaila brangių igredientų, nes šie nuodai jai atsiėjo nepigiai, bet violetinplaukė žinojo, kad Clarke to nuspelnė. Tada Erka lyg automatiškai šliukštelėjo jai vėl į veidą ir šiuos nuodus. Tai supratusi Glorios katė jai įdrėskė, bet nestipriai, todėl violetinplaukė ją tik paglostė ir grįžo į savo vietą.
- pati ir tvarkyk, rėksne, - netyliai tarė Erka ir nuo žemės pakėlusi katiliuką metė jį į profesorę.
Reikia naujos temos, bet tingi ją sukur(k)ti? Ne bėda - parašyk man PM ir bus!

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 611
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
- Dėl tam tikrų priežasčių? - nustebo šviesiaplaukė.
Žinoma, Sakura labai apsidžiaugė, kad ir Abigailės mėgstamiausia pamoka - herbologija. Taip pat ir Nelannos. Galbūt jos visos trys galėtų kada susitikti ir patyrinėti kokį nors augalą? Kaip šaunu būtų naudingai praleisti laiką su draugėmis! Tačiau baltapūkė nesuprato, kaip galima nelankyti pamokų. Juk tiek visko reikia išmokti!
Kai rudaplaukė išgėrė eliksyrą, Sakura nusigandusi stebėjo, kas dabar bus. O mergina ėmė ir nualpo. Gal ir gerai, pamanė strazdanė. Bent jau nereikia jausti tos baimės. O gal ji kažką sapnavo? Juk Abigailė paminėjo, kad tai buvo vienos baisiausių minučių jos gyvenime...
Ji dar paklausė, ar Sakura tikrai to nori. Nesvarbu, noriu ar ne. Tai yra pamoka ir aš privalau tai padaryti, pagalvojo varnanagė.
Tik Sakura išgėrė eliksyrą, iškart pajuto paniką. Kaip patrakusi ėmė dairytis augalų, bet jų čia nebuvo. Tačiau nuo pačios Sakuros sklido eukaliptų eterinio aliejaus aromatas. O juk eukaliptas yra augalas! Mergina šoko iš vietos ir pradėjo purtytis. Delnais valėsi savo pečius, ant kurių įprastai lašina aliejukus. Tarsi bandė tai nusikratyti. Tada pagalvojo, kad eterinių aliejų molekulės patenka į organizmą. Ir visai pašėlo. Pūsdama orą iš burnos į aplinką stengėsi išpūsti tas molekules. Galiausiai ėmė galvoti, kad dabar jos viduje pradės augti medis ir likusį baimės laiką praleido drebėdama kažkur klasės kampe.
Kai eliksyro poveikis baigėsi, visa susitaršiusi ji grįžo į savo darbo vietą.
- Kaip smagu. Mums pavyko gerai išvirti eliksyrus, - pasakė Abigailei, nors balsas skambėjo nei šiaip, nei taip.

*

Neprisijungęs Gloria Clarke

  • Burtininkė
  • ***
  • 136
  • I'm the road to the Hell.
     Glorios pyktis kunkuliavo taip pat smarkiai kaip ir mokinių eliksyrai katiluose, kurie ruošiasi sprogti. Gloria jau „sprogo“, tačiau kunkuliavimas nesibaigė. Ir kaip visad per jos pamokas - dėl to kalti tik žvėriški mokiniai. Aš nesuprantu, jie iš vis žmonės ar ne žmonės?! Žmonės taip nesielgia! Kaip tik ties ta mintimi prie jos prisiartino violetinių plaukų kupeta, laikydama kažkokį buteliuką rankose. Per trumpą akimirką Clarke suvokė ko gali tikėtis iš šios niekšės ir kaip tik laiku spėjo pasilenkti. O atsitiesusi iškart čiupo kaltininkę.
     - MAN ELIKSYRAIS NESISVAIZDYSI, PANELYTE! Ir jeigu pasakiau, kad valysi, vadinasi valysi! AR AIŠKU?! - tuomet stūmė mergaitę į išsipylusią balą ant žemės, o rankomis suėmusi lazdelę, mostu užrakino duris. - Iš čia neišeisi nei tu, nei tavo draugai, kol nebaigsi valyti šitos nesąmonės!
WE CAN ASK OURSELVES WHY WE INVENT GOD, AND THEN,
TEN MINUTES LATER, WE INVENT SATAN - WHY?


...because we need him...
THERE'S SOMETHING FASCINATING ABOUT THE OTHER SIDE OF THE COIN.