[Levanda Marchetti]

Jei ne Mendel, vis atitemdavusi raudonplaukę į herbologijos pamokas, vargu ar ši dar būtų į jas vaikščiojusi.
Mokslo metų pradžioje, Marchetti buvo su savimi susitarusi, jog lankomumu prilygs hogvartso moksliukams, mat negali vėl sėdėti tame pačiame kurse - žmonės kalba. Tačiau, praėjus vos dviem mėnesiam, nusprendė, jog svarbiausia lankyti koledžo vadovo pamokas. Na, o dabar mergina vargiai išlipa iš lovos.
Šiaip ar taip, panašu, jog ir jos kompanionė netryško džiaugsmu. Levanda niekaip nesuprato, ar ši tiesiog paskendusi mintyse ar apatiška.
- Tiesą sakant, aš net nepamenu ar buvau toj pamokoj. Šiaip ar taip, visa mokykla apie tai kalbėjo, - atsakė į Dori klausimą.
- Kodėl nenori dažytis plaukų? Beje, man irgi viskas atsibodo, norisi, jog šitie mokslo metai kuo greičiau pasibaigtų. Turi planų vasarai?
Levanda niekaip neapsisprendė ar nori taip ir prastovėti, spoksodama į dirbančius mokinius, ar geriau susirasti kokios nors veiklos… Žinoma, tai nebūtinai turėjo būti kokia nors išdaiga. Ne, tai buvo ne jos stilius. Penktakursė tiesiog norėjo prastumti laiką.
- Klausyk, ką mes veiksim visą pamoką?

[Matthew Turner]

Matthew nebuvo kvailas. Jis kuo puikiausiai žinojo, kad šventąją trejybę reikia palikti ramybėje. Jau išmoko, kad Senkleris tik ir trokšta gauti dėmesio, o Gruodė, matyt, pernelyg susidraugavo su tuo bjauriu grifu. Na, ji nebuvo bloga mergaitė, bet amžinas laiko leidimas su Alanu ir Goff akivaizdžiai išvedė vaiką iš doros kelio. Reikėjo kažkaip paaiškinti Gruodei, kad su tais dviem neverta prasidėti. Galvoje šmėstelėjo mintis pasišnekėti su Lawrenz, kad ji padėtų savo auklėtinei. Vis dėlto po to pasibuvimo ant stogo su kerėjimo profesore beveik nebendravo, tad atidėjo tą idėją į šoną.
Deja, netrukus baigėsi visos galimybės ignoruoti prakeiktus vaikigalius. Į šiltnamį grįžo Forrm. Vos pamatęs tą mergiotę Turner susinervino. Argi neaiškiai pasakė, kad ji čia daugiau nepageidaujama?! Iš pradžių bandė ją ignoruoti, tačiau tai buvo pernelyg sunku. Matthew niekada neturėjo daug kantrybės, o tokie vaikiščiai kaip Erka Forrm atkakliai grasino išnaudoti ir tuos likučius.
- Erka, tiesiog keliauk dirbti, - burbtelėjo profesorius ir skubiai subruko lazdelę į kišenę. Suprato, kad ją išsitraukti buvo klaida, bet ar būtinai šita mergiotė turėjo priskresti?! - Žinai, kad herbologijos pamokoje burtų lazdelė nėra reikalinga, tad kam ją čia atsitempei? - paklausė nutaręs, kad kitais metais paprašys direktorės, kad oficialiai uždraustų į šiltnamį neštis lazdeles. Tada skubiai priminė sau, kad jo kitais metais čia ir kvapo nebus.
Pažvelgė į auklėtinę. Kažkodėl atrodė, kad čia viskas nebus taip paprasta. Ir kaip jam vis dėlto išverti nenusikeikus ir neprakeikus visų šitų mažvaikių?!
- Erka, jeigu per artimiausią minutę nepradėsi dirbti, išties pasigailėsi, - bandė nutaisyti griežtą toną Turner. Ko gero, nereikia ir sakyti, kad jam nelabai tepasisekė.

[Alanas Senkleris]

Gruodei išsikapanojus iš savo prilipintų batų jie abu pradėjo Elliw atlipdymo operaciją. Pagaliau jos galva bent liko laisva. Bet koks skirtumas, dar vis tiek liko labai daug. Alanas nekreipdamas dėmesio į Elliw riksmus toliau plėšė ją nuo grindų. Buvo sunku, nes ji dar ir muistėsi.
- Aš tavęs prašau liaukis. Kuo ilgiau trukdysi, tuo ilgiau užtruksim. - Balse suskambo beviltiška gaidelė. Bent jau į Vaikino pasakytą melą Elliw nesureagavo. Tai buvo labai gerai, nes Alanas neturėjo supratimo kaip būtų reikėję išsisukti.
Taip plėšydami merginos apsiaustą pamažu lupo ją nuo žemės. Įdomu ar profesorius bent palydės ją į Klastūnyno bendrąjį kambarį? Juk reikės jai persirengti. Kažin... Alanas nudelbė jį piktu žvilgsniu. Bet Matthew dabar turėjo savų problemų. Erka buvo viena didžiulė nelaimė.

[Gruodė Rimeikaitė]

Jei kas paklaustų ko konkrečiai Gruodė išmoko per herbologijos pamoką. Tai mergaitė neabejodama pasakytų, kad čia mokomasi išgyvenimo pagrindų. Padėdama Alanui atplėšti Elliw nuo žemės pirmakursė galvojo kas gi ją atnešė į šią pamoką. Juk nebuvo nei vienos, per kurią viskas klostytųsi paprastai. Juk jau reikėjo suprasti, kad šių pamokų lankymas grėsmė. Gal bent jau pasidarysiu stipresnė. Vis šis tas. Atplėšti Elliw nuo žemės reikėjo jėgų. Ištraukti ją iš pasiutusios vyšnios šakų raizgalynės irgi. Žodžiu, visur buvo galima atrasti kažkokių pliusų.
O Elliw muistėsi ir trukdė jiems.
- Elliw, aš žinau, kad dabar tau nemalonu. Bet arba tu apsiramink, arba labai ilgai negalėsi pajudėti. Sustink. - Pasakė kaip mokėdama griežtesniu tonu. Įsivaizdavo seseles ligoninėje. Tas, kurios ramindavo įsikarščiavusius pacientus.

[Dori Mendel]

Dori širdis suspurdėjo, kai Levanda pasakė, kad visa mokykla kalbėjo apie Matthew nuotykį magiškų gyvūnų priežiūros pamokoje. Žinoma, o kaip nekalbės? Juk tikrų tikriausia terpė apkalboms ir tyčiojimuisi.
- Nes tikriausiai elgiuosi kaip mažvaikė, - atsakė draugei į klausimą apie plaukus. - Tai žali, tai spalvoti, o dabar dar ir raudoni. Jei taip ir toliau, aš nupliksiu, nemanai? Roberta iš Grifų Gūžtos yra mane pavadinusi spalvota papūga. Bijau, kad ji teisi. Man reikia suaugti, - atsiduso.
Prisiminus mokslo metų pradžią Mendel aplankydavo gėda. Kaip ji rengėsi - vien tik rožinė spalva. Dar tie čiauškėjimai apie tai, kuris profesorius gražesnis. Siaubas, kaip dar visai neseniai galėjai būti tokia lėkšta, Dori? Kartais mergina pavydėdavo Levandai. Ši jai visada atrodė tokia suaugusi.
- Planų vasarai? - išgirdusi klausimą apie vasarą Dori šiek tiek atkuto. - Naaa... Iš tiesų tai nelabai. O norėsi kažką nuveikti?
Juk paauglė nežinojo, kur ir su kuo gyvens vasarą, bet kad ir kur bebūtų, tikėjo, kad nebus įkalinta arba kad bent pavyks ištrūkti. Mintyse pradėjo plaukti vaizdiniai, kaip ji, Levanda, Alanas ir Juzefas ką nors kartu veiktų, o ir Meg sakė, kad šią vasarą reikės susitikti. Viduje sužibo kažkokia viltis.
- Tikriausiai stumsim laiką, - atsiduso atsakydama į klausimą dėl šios pamokos. - Nebent supranti, ką čia reikia daryti. Kažkur kuprinėje turiu tų vaikiškų pastilių, kurios pakeičia balsą į kokio nors gyvūno, - ėmė kuistis. - Nori?

[Elliw Gwawr Dwynwen Goff]

Nė viena iš gerų mergaičių nepasirodė ir neišgelbėjo Elliw iš beviltiškos situacijos. Velsietė niekaip negalėjo suprasti, kodėl jai nuolat taip nesiseka. Ji buvo gera mergaitė, kuri nuoširdžiai norėjo mokytis (kai tą prisiminė, žinoma). Deja, nuolat užklumpančios nelaimės trukdė tiek mokytis, tiek ir iš viso gyventi. Suprantama, dėl to kaltos buvo neLiucija, ne neLiucija, ne ne neLiucija, ne ne ne neLiucija ir ne ne ne ne neLiucija. Tos bjaurios mergiūkštės!..
Kad ir kaip ten būtų, dabar prie velsietės pristojo ne tos bjaurybės, o kažkoks nepažįstamas berniūkštis ir dar nepažįstamesnė mergiūkštė. Kodėl jie negalėjo palikti Elliw ramybėje?! Nepaisant to, kad dėl visko kaltos buvo tik penkios bjaurybės, šitie du taip pat nebuvo geri. Jie padarė kažką, kad dabar neįmanoma pajudėti. Dėl šito klastuolė buvo daugiau nei tikra.
Pagaliau pavyko atsisėsti. Velsietė bandė pašokti, tačiau kojas judinti vis dar buvo pernelyg sudėtinga. Reikėjo teleskopo. Nedelsiant.
- Kur mano teleskopas?! - suriko Elliw, tačiau netrukus pamatė prietaisą ir visiškai kitu tonu pridūrė: - Mano teleskopas!
Kadangi jau galėjo judinti ranką, staigiai pačiupo brangenybę ir tvirtai ją apkabino. Iš karto pasijuto žymiai geriau. Netrukus pamiršo, kad negali pajudinti kojų ir atsistoti. Kad apsiaustas suplyšęs, nė nepastebėjo.
Problema buvo ta, kad netrukus mergaitė pamiršo rankose laikanti astronomijos prietaisą. Norėjo kažką padaryti (netrukus pamiršo, ką), tačiau tuo metu brangenybė nukrito ant žemės. Kiek išsigandusi Elliw bandė paimti prietaisą į ranką, tačiau nepavyko - jis buvo keistai prilipęs prie žemės.
- Mano teleskopas! - persigandusi suriko velsietė.

[Alanas Senkleris]

Pamoka buvo tikras jėgų ir nervų išbandymas. Jei aš dar kada nors čia ateisiu...  Bet kam galvoti apie tą kada nors, jei vis tiek aišku, kad turėsiu čia atsivilkti ir kitais metais? Ir kitais ir dar kitais. Alaną apėmė šiurpas. Dar buvo likę daug mokymosi metų ir daug herbologijos. Na, nebent Auris dings iš mokyklos ir užsiėmęs savais reikalais nebekontroliuos Alano mokymosi.
Pagaliau jie atlupo Elliw tiek, kad ji atsisėdo. Liko jau ne tiek ir daug. Bet bėdos tuo tiesiog neketino pasibaigti.
- Kodėl? Elliw, na kodėl... Taigi čia lipnu. - Bet ką jai aiškinti? Kam jai ką nors aiškinti, jei tas beprasmiška? Nuostabu. Dabar reikės vaduoti ir brangųjį teleskopą. Tobula. Alanas atsitiesė nuo Elliw ir susimąstė ką dabar daryti. Ar imtis teleskopo gelbėjimo ar pabaigti su Elliw. Jeigu dabar ji taps laisva, tai greičiausiai vėl įmaknos į tą lipalą ir viskas prasidės iš naujo. Gal atlupti teleskopą, padėti jį ant stalo ir tada baigti su ja? Ne, gal darom taip...
- Gruode, aš pabaigsiu su Elliw, o tu imkis to teleskopo gerai? Manau jį bus lengviau atlupti nei ją. O tada bandysim kažkaip iš čia evakuotis. - Tai pasakęs ėmė vaduoti merginos kojas.

[Gruodė Rimeikaitė]

Gruodė jau visai nudžiugo, nes Elliw pagaliau atsisėdo. Liko jau visai nedaug ir ji taps laisva. Pamanė mergaitė. Bet nereikėjo džiaugtis, nes Elliw atgavusi rankas paėmė teleskopą ir pastatė tiesiai į lipnią masę. Mergaitė atsiduso. Jau išties pavargo. Bet nebuvo ką daryti, reikėjo viską pabaigti. Apie tai, kad galėtų išeiti ir palikti tą nelaimėlę vieną Gruodė net nepagalvojo.
Alanui išdėsčius veiksmų planą ji tik linktelėjo ir ėmė traukti tą teleskopą. Nebuvo taip paprasta, daiktas vis slydo iš pirštų. Taip prilipo, kad nei iš vietos. Rūbus bent jau buvo galima suplėšyti, o šito daikto ne.
- Profesoriau Turner, na kas jūs per žmogus? Darykit gi ką nors. - Gruodės balse suskambo beviltiškumo gaidelė. Ji pavargo ir nusikamavo. Norėjo truputį pailsėti ir prisėdo ant žemės. Ir tik tada suprato ką padarė. Klestelėjo tiesiai į skystį. Ir šį kartą gerokai prilipo prie žemės. Negalėjo pajudinti kojų, negalėjo atsikelti.
- Alanai, aš tikrai netyčia. - Pasakė manydama, kad jis supyks. Nes neatrodė labai laimingas lupdamas Elliw nuo žemės. O jei jis mane dabar čia taip ir paliks? Gruodė pradėjo muistytis, bet įkliuvo kaip žuvis į tinklą.

[Levanda Marchetti]

Klastuolė nustebo išgirdusi, kad jos kompanionė galvojo, jog plaukų dažymas - mažvaikių užsiėmimas. Levanda buvo pratusi bendrakoledžę matyti su krūva auskarų ir spalvotais plaukais, tad sunkiai ją įsivaizdavo atrodančią "rimtai". Mergina norėjo pasakyti, jog ši nesielgianti kaip mažvaikė, o tokiu būdu išreikšti save šiais laikais madinga. Tačiau, tiesą pasakius, toks stilius Marchetti nebuvo prie širdies, tad nusprendė patylėti, vietoj to, kad taukštų kažką, kuo pati netiki.
Šiaip ar taip, raudonplaukė laikė Dori labiau subrendusia, nei ji, nesvarbu, kokia jos plaukų spalva bebūtų. Kompanionė visada žinodavo, kaip išsisukti iš nepatogių situacijų, mokėdavo pagelbėti ir šiaip, atrodė, jog nepaisant to, kad turėjo daug rūpesčių ant savo lėkštės, nepalūžo ir stengėsi su viskuo susitvarkyti. Jie kas ir buvo mažvaikis, tai Levanda, kuri net penkto kurso niekaip nesugeba pabaigti.
- Žinoma, - tarstelėjo išgirdusi bendrakoledžės pasiūlymą, - tik nežinau, kur leisiu šią vasarą. Bet jei pasiseks kelias savaites praleisti Londone, manau, galėtume susitikti. Jei ką, visada gali man rašyti laiškus.
Mendel pasiūlius pastilių iš "Vizlių šunybių", klastuolė kiek suabejojo. Ji niekada nebuvo bandžiusi kažko panašaus, tad nežinojo, ar pamoka tinkama vieta išbandyti. Tačiau šiaip ar taip, nepanašu, jog ir jos kompanionė žadėjo kapstytis žemėse, o ir laiko jos turėjo į valias, tad nusprendė surizikuoti:
- Aš jų niekada nebandžiau, bet visai norėčiau išmėginti.

[Matthew Turner]

Atrodė, kad Mendel ir Marchetti kažką planuoja, tačiau Matthew stengėsi nekreipti dėmesio. Nė viena iš jų neužsiminė apie tą nelemtą magiškųjų gyvūnų priežiūros pamoką, tad Turner neketino pats lįsti į akis. Tegul tos merginos daro ką nori, tik palieka jį ramybėje.
Deja, šventoji trejybė nebuvo nusiteikusi duoti profesoriui pailsėti. Kiek Matthew matė, Alanas ir Gruodė gana sėkmingai traukė Elliw, tačiau varniukė pradėjo kažką sapalioti, kad tarsi prašė profesoriaus dėmesio. Pastarasis, tiesa, visai nenorėjo matyti, kas ten vyksta, tačiau vis tiek priėjo prie Gruodės, kuri - dievaži! - taip pat sugebėjo įdribti į tą prakeiktą skystį. Nurijęs sunkų atodūsį Turner suburbėjo:
- Reikia elgtis atsargiau, kiek galima kartoti?! Po to verkiat, kad jums niekas nepadeda! Mano darbas yra mokyti jus apie magiškuosius augalus - apie pavojų perspėjau. Traukti iš tirpalo prilipusius vaikus į darbo aprašą neįeina.
Aišku, tokia argumentai prakeiktiems vaikiščiams tikrai nerūpėjo. Turner nurijo atodūsį ir atsargiai priėjęs prie Gruodės iš nugaros suėmė už pažastų ir stipriai trūktelėjo į viršų. Pasigirdo plyštančios medžiagos garsas, tačiau bent jau pavyko pakelti ją nuo žemės. Labai neapžiūrinėjo, tačiau neabejojo, kad perplėšė apsiaustą. Net jeigu žala ir mažesnė, tai tikrai ne jo problema.
- Geriau tiesiog pabaikit traukti Goff, - tarstelėjo tokiu tonu, kuris turėjo aiškiai nurodyti: profesorius nei prie tos nelaimės, nei prie jos teleskopo nesiartins. Neketino rizikuoti savo nervais ir gerove. Besiterliojant su ta mergiote atsitikti gali visko. Matthew Turner to visko išbandyti visai nenorėjo. Daugiau nieko nesakęs nusisuko nuo šventosios trejybės. Jam paprasčiausiai reikėjo išgerti.

[Elliw Gwawr Dwynwen Goff]

Elliw niekaip negalėjo suprasti, kodėl teleskopas nejuda. Tiksliau, astronomijos prietaisas pats niekada to nedaro, bet kodėl jo negali pajudinti pati Elliw? Tai buvo sudėtingas klausimas, į kurį velsietė negalėjo rasti atsakymo. Viskas buvo tiesiog siaubingai sudėtinga, tad klastuolė kiek pamąsčiusi nutarė mesti tą kenkiančią veiklą.
Kažkokia mergaitė bandė pakenkti (arba ne) teleskopui, tačiau Elliw neprisiminė, kad ji būtų padariusi ką nors blogo, tad kol kas nieko nesakė. Ta mergaitė nepadarė ir nieko gero, tačiau velsietė buvo pernelyg pavargusi ir sutrikusi, kad mąstytų. Ne, geriau tiesiog sėdėti ir bandyti... Na, kažką, kas paverstų pasaulį šiek tiek lengviau suprantamu.
- Mano teleskopas?! - suriko Elliw, kai kažkoks berniukas prašneko itin protingai - apie astronomijos prietaisus. Vis dėlto daugiau nieko verto išgirsti jis nepasakė, bet po kiek laiko Elliw pajuto galinti judėti. Skubiai pašoko ant kojų ir apsižvalgė - kur vis dėlto jos brangenybė?! Deja, astronomijos prietaiso niekur nesimatė (o gal klastuolė jo tiesiog nepastebėjo?), tad viskas ir vėl pašlijo.
- Kas tu? -  žvilgtelėjusi į nematytą berniuką paklausė Elliw ir sutrikusi pakėlė galvą. Deja, ir viršuje nesimatė nė vieno astronomijos prietaiso. Situacija darėsi beviltiška. Mergaitė jau norėjo tiesiog išeiti - galbūt pavyks kur nors kitur rasti brangenybę, jeigu jau jos čia nėra?..
Deja, vos tik žengusi žingsnį už kažko užkliuvo (pati nė nesuprato, kad tai yra ne kas kita, o teleskopas) ir vos neišsitėškė ant grindų.
- Tai tu kalta! - garsiai suriko klastuolė.

[Alanas Senkleris]

Alanas dar nespėjo ir sureaguoti, kai Matthew teikėsi ištraukti Gruodę iš to tirpalo.
- Daugiau ant žemės net nemėgink sėstis. - Tepasakė ir pagaliau baigė vaduoti Elliw. Kuri iškart atsistojo ir vėl vos nenugriuvo.
- Stovėk ramiai, aš tau paduosiu tą teleskopą. Tik nesijudink supratai mane? - Aišku nieko ji nesuprato. Alanas tuo buvo tikras šimtu procentų.
- O tu irgi nesijudink iš vietos. - Liepė Gruodei.
Jis pradėjo traukti tą daiktą nuo žemės. Nagi bjaurybe atsilupk pagaliau. Ragino jį. Bet tasai nei krust. Truktelėjo dar kelis kartus. Ir dar. Tada susikaupęs patraukė dar kartą ir su visu teleskopu vos nenuskrido į kitą šiltnamio galą. Mat prietaisas buvo atplėštas staigiu judesiu. Alanas vos nenudribo. Dar būtų nuostabu jei ir pats įkrisčiau į tą tirpalą. Pamanė laikydamas teleskopą rankoje.
Vieta ties kuria daiktas buvo prilipęs prie žemės irgi buvo apterliota tirpalu. Ir jis laiku susiprato jį nuvalyti.
- Valyk. - Pasakė nutaikęs lazdelę į teleskopą. Tada jau švarų ir nepavojingą ištiesė jį Elliw.
- Imk. Ir nepamesk jo daugiau. - Dabar reikėjo eiti. Ir Gruodei ir Elliw reikėjo būtinai persirengti. Gruodė tai Gruodė. O kam patikėti Elliw? Jis juk negalėjo nueiti į Klastūnyno bendrabutį. O ir šiaip. Jeigu ji ten  ir nueis, tai pamirš, kad turi persirengti. Vargšė taip ir bastysis visur suplėšytais rūbais.
- Eik Gruode, persirenk. Aš čia susitvarkysiu. - Nors tuo tikras Alanas nebuvo.
Pirma ką padarė, tai atsargiai uždėjo ranką jai ant peties ir ėmė vestis kuo toliau nuo marmalynės. Ir nuo staloo su kitomis dėžutėmis ir augalais.
- Atsimeni, aš padaviau tau teleskopą visai neseniai. Ar atsimeni tą siaubingą jausmą, kai negalėjai jo išjudinti iš vietos? Jis buvo prilipęs. Prisiklijavęs prie žemės. Dabar mes turime nueiti į mokyklą, kur jam bus saugu. O tu galėsi persirengti. Tiek stengeisi jį atgauti, kad susiplėšei drabužius. - Alanas ir nemanė jai aiškinti, kad pati buvo prilipusi prie grindų.

[Gruodė Rimeikaitė]

Šiurpus buvo jausmas, kai negalėjai krustelėti iš vietos. Gruodei visai nepatiko. Ir dar labiau pagailo Elliw, kuri buvo prilipusi kur kas labiau nei ji pati.
Bet ilgai sėdėti mergaitei neprireikė, nes profesorius ją atplėšė nuo žemės. Varniukė atsikėlė.
- Ačiū labai. - Pasakė jam. Pirmakursė norėjo lėkti persirengti. O labiausiai troško kažkur vienumoje paskaityti ir pamiršti šią pamoką.
Ji stebėjo kaip Alanas pagaliau baigė ir su Elliw ir su teleskopu. O jam prabilus atsakė.
- Gerai. Aš eisiu. Papasakok paskui kaip čia viskas pasibaigė. Ir sėkmės tau čia. - Tai pasakiusi greitu žingsniu nuėjo prie durų ir išėjo į lauką. Gaila buvo, kad nieko nepadarė, tik nuskynė kelias vyšnias nuo medžio. Pamokos žinoma dar buvo likę, bet Gruodė patraukė į mokyklą. Žinojo, kad dabar ten bus tuščia, nes kiti sėdės pamokose. O ji galės ramiai persirengti.

[Erka Forrm]

  Aiškiai matėsi, kad Matthew tą lazdelę nešiojasi be reikalo. Klastuolė suprato, kad nei vienų kerų taip jis ir nemoka. Jau norėjo pradėti leisti kokius nors kerus, bet jis paslėpė lazdelę.
- O prisiminei, kad nemoki kerėti? - tarė ir pradėjo juoktis. O kiti jo žodžiai tik dar labiau prajuokino klastūnyno atstovę.
- Tai ko pats ją turi ir dar išsitraukei? Pamiršai, kad herbologijos pamokoje ji nereikalinga? - toliau juokėsi trečiakursė. Erka nebūtų praleidusi tokios progos pasišaipyti iš Matthew. Tad ir nepraleido. Mokslo metų galas. Nieko nenutiks. Galvojo trečiakursė ir vis dar juokėsi. Tai buvo neapsakomai juokinga. Tad Erka tiesiog nesusivaldė. Aišku ir susivaldyti ne itin stengėsi. O tada išgirdo kitus jo žodžius nuo kurių jau nebegalėjo tvardytis.
- O ką tu man padarysi? Juk kerėti tai nemoki. O manau, kad ir be kerų nieko nesugebi, - toliau juokėsi ji.

[Elliw Gwawr Dwynwen Goff]

- Mano teleskopas! - baisiausiai apsidžiaugė Elliw, kai iš kažkur jos rankose atsirado didžiausia brangenybė. Atidžiai apžiūrėjo ir nepastebėjo, kad jis būtų sudaužytas. Tai šiek tiek pakėlė nuotaiką, nors velsietė neprisiminė, kad ji būtų buvusi bloga. Kita vertus, visas gyvenimas yra blogas - jame pernelyg daug bjaurių mergiūkščių, kurios tik ir kenkia teleskopams.
Elliw nesuprato, kodėl kažkas kažkur ją tempia, tad norėjo supykti. Vis dėlto laiku pastebėjo rankose esantį teleskopą, tad kol kas galima buvo ir patylėti. Dėl šios trikdančios situacijos, suprantama, kaltos buvo tik neLiucija, ne neLiucija, ne ne neLiucija, ne ne ne neLiucija ir ne ne ne ne neLiucija. Jas visas reikėjo gerai pamokyti, tik tam, deja, reikėjo susirasti.
- Kas tu? - paklausė netoliese esančio nepažįstamo berniuko. Niekaip nesuprato, kodėl jis yra būtent čia. Jis nebuvo panašus į Liuciją, Sabriną, Joaną trečiąją, Vėtratrūnę ar Sarah. Vadinasi, nebuvo gera mergaitė. Ar tai reiškė, kad kelia grėsmę teleskopui?
- Nelįsk prie mano teleskopo! - dėl visa ko sušuko ir nusisuko. Nežinojo, kas jis toks, buvo pasimetusi ir sutrikusi. Žinoma, neprisiminė, kad neseniai buvo prie kažko prilipusi, tad dabar tiesiog nužygiavo tolyn. Nenorėjo matyti to nepažįstamo berniuko, kuris grasino visiems pasaulio teleskopams.
Priėjusi prie kažkokio medžio visai susidomėjo. Ar ji buvo pamokoje? Galbūt, nors ką čia gali žinoti. Tai buvo sudėtingas klausimas, ir Elliw tikrai nebūtų galėjusi atsakyti. Vis dėlto ji nutarė, kad reikia tą medį apžiūrėti iš arčiau. Atsargiai palietė raudoną uogą, kabėjusią ant šakos. Deja, sugebėjo kažkaip augalą užkliudyti, ir jis su visu vazonu garsiai nudribo ant žemės.
Elliw su tam tikru susidomėjimu pažvelgė į duženas, o tada apsižvalgė: tikėjosi, kad čia atsiras Liucija, Sabrina, Joana trečioji, Vėtratrūnė arba Sarah ir viską sutvarkys.