0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1715
Tikriausiai ir būti kitaip negalėjo. Ir taip buvo aišku, kad jei jau kas nors bus panardintas į naminuko sukeltą košmarą, tas žmogus bus Elliw. Stovėdamas šalia ir bandydamas pažadinti ją Senkleris išties jos gailėjosi. Tikriausiai ir užmigusi naktį sapnuos ką nors itin nemalonaus. O gal net ir kitą naktį. O ir dienos bus blogos. Slogios ir tas siaubo jausmas niekur nepradings. Tą kartą Auris net tikėjosi, kad keista Elliw atmintis leis jai pamiršti košmarą. Kad naminuko kerai jos nepaveiks.
Deja Vos tik mergaitei pabudus vaikinas gavo įsitikinti, kad kerai ją paveikė kuo puikiausiai. Elliw taip ir liko ant grindų, tik susigūžė ir pravirko. Jei tarkim koks mokinys būtų tyčia nuskriaudęs naminuką, Auriui kažin ar būtų tokio gaila. Bet čia buvo kitas atvejis.
Iš pradžių jis prisišaukė pledą. Šiltą ir švelnų pledą kuriuo atsargiai ją apklostė. Tuomet galvojo, kad reiktų ant kokio teleskopo parašyti, kad ji sapnavo. Kad praeis. Bus viskas gerai. Bet paskui pagalvojo, kad tokios būklės ji tikrai neskaitys užrašų.
- Elliw, tai tik blogas sapnas. Ir kad ir ką sapnavai greitai viskas bus gerai. - Ėmė ją guosti. Paskui dar surinko jai tokius svarbius teleskopus ir sustatė taip, kad tie stovvėtų netoli mergaitės, kad ji galėtų juos matyti.
Auris susimąstė apie tai kaip išties galėtų panaikinti tą košmaro poveikį. Bet jokio būdo nebuvo. Reikėjo pralaukti tas dvi ar vieną dieną, kol praeis.
Auris nuėjo ir atsisėdo prie savo stalo. Šiaip norėjosi ilgiau su ja pasikalbėti, pabandyti apraminti. Bet vaikinas jau suvokė, kad būti penkis kart ne Liucija yra blogai. Nors dar neįsivaizdavo ką tai konkrečiai reiškia, bet vis tiek buvo aišku, kad ji jo arba bijo arba nemėgsta. Gal galvoja, kad jis nusiteikęs priešiškai. Todėl likti šalia Elliw ir bandyti ją paguosti atrodė nekoks sprendimas. Jis galėjo taip tik viską labiau pabloginti.

*

Neprisijungęs Coraline Williams

  • III kursas
  • *
  • 67
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Jausdama šlykštų sausainių skonį Coraline ėjo į savo pasirinktą saulėtą vietą klasės gale. Eidama spyrė naminukui ir šis trenkėsi tiesiai į Aurio rašomojo stalo kampą. Coraline apsidžiaugė ir piktai nusišypsojo. Pagaliau tas padaras nudvės!!! Bus Auriui į klasę temptis visokius niekam nereikalingus padarus. Užsimanė tapti magiškų gyvūnų priežiūros profesoriumi?Cha! Tegul nesvaigsta ir veda tą savo neįdomią pamoką.Juodaplaukė susverdėjo. Kadangi nesiklausė ką Auris sakė apie padaro skriaudimą nežinojo, kad užmigs. Williams skaudėjo galvą, vaizdas susiliejo, galva ėmė suktis, viskas susiliejo į baltą triukšmą. Coraline nuvirto vidury klasės. Triukšmas dingo, o košmarai prasidėjo.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Buvo labai liūdna. Elliw tiksliai neprisiminė to priežasties, bet neabejojo, kad draugės ją paliko amžiams, o iš pasaulio išnyko visi teleskopai. Tai buvo siaubinga mintis, ir atrodė, kad Elliw niekada nepasijus laiminga ar kažkuo patenkinta. Spėjo, kad prie to prisidėjo neLiucija, ne neLiucija, ne ne neLiucija, ne ne ne neLiucija ir ne ne ne ne neLiucija, tačiau dabar tai nebuvo svarbu. Viskas atrodė taip tragiška, kad velsietė neturėjo jėgų kaltinti tas bjaurias mergiūkštes. Žinoma, viskas buvo tik jų kaltė, bet argi tai, kad ji tai praneš garsiai, kažką pakeis? Akivaizdu, kad ne, ir tai buvo visų blogiausia.
- Liucija?.. - tyliai sumurmėjo Elliw, tačiau suprato tai padariusi tik iš įpročio. Geriausia ir protingiausia mergaitė pasaulyje ją paliko. Jai visai neįdomu, kaip velsietė gyvena ir kaip sekasi jos teleskopams. Tai buvo skaudi mintis, tačiau mergaitė suprato, kad yra būtent taip. Norėjosi verkti, tačiau Elliw sugebėjo prisiminti jau verkianti. Tai sustiprino ašarų upelius, o pati klastuolė tik dar labiau susigūžė. Šiuo metu jai nerūpėjo niekas pasaulyje.
Po kiek laiko šiek tiek aprimo ir atsimerkė. Pastebėjo prie savęs tris teleskopus, tad skubiai vieną pačiupo. Tvirtai apkabinusi vėl susirietė į kamuoliuką. Dabar buvo truputį geriau, bet vis tiek buvo keistai liūdna. Elliw suprato: jai šiame pasaulyje reikia ne tik astronomijos prietaisų, reikalingos yra ir draugės. Tik kur jas vis dėlto rasti? Jos visos buvo dingusios. Tai buvo skausminga mintis, ir rudaplaukė mergaitė, laikanti glėbyje teleskopą, vėl pravirko.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1715
Elliw padėtis visai negerėjo ir Senkleris rimtai ėmė jaudintis. Tos jo pamokos buvo šitai mergaitei visai nepritaikytos. Tai ji įkrenta į laužus, tai dar kas. O jeigu naminuko magija ją paveiks kaip nors kitaip nei kitus žmones? Gal stipriau. Gal tą blogą jausmą po sapno ji jaus ilgiau. Jis prisiminė, kad panašios mintys buvo ir tada, kai ji susidūrė su tamsūnais. Bet tada jis bent jau galėjo duoti jai šokolado, kuris apmalšintų jų sukeltą siaubą.
O ji toliau verkė. Apsikabinusi teleskopą kaip kokį žaislą.
Trumpam nuo visų šių rūpesčių atitraukė kita mergiotė. Šita tikriausiai siaubingesnė net už Erką. Kuri šiandien parodė Auriui neblogą savo pusę. Nors ir truputį kvailiojo pamokos pradžioje. Bet jau su tuo buvo galima susigyventi.
Toji mergiūkštė, kuri prieštai valgė sausainius sužalojo naminuką ir aišku pati dribo ant žemės ir užmigo. Auris dabar privalėjo ją prižadinti. Bet to nedarė. Pakėlė vargšą naminuką nuo žemės. Tokį naivų ir pasitikintį bjauriais žmonėmis.
Naminukas susitrenkė galvą į stalą. Kailiuką nudažė kraujas. Auris atsargiai paguldė jį ant vieno iš sėdmaišių. Iš spintos ištraukė buteliuką su tepalu ir užtepė ant prakirstos jo kaktos. Žaizda greitai pradingo.
Naminukas ten ir pasiliko gulėti. O Auris apėjo ant žemės gulinčią Williams vis dar jos nežadindamas. Nutarė pabudinti pamokos pabaigoje. Norėjosi jai skirti areštą kokiems trims metams į priekį, bet ir prasidėti su ja visai nesinorėjo. Visgi Auriui užteko ir Erkos.
Mintys vėl sugrįžo prie Elliw. Buvo liūdna ir gaila žiūrėti į jos ašaras. O gal dar viską sustiprino tas apkabintas teleskopas ir tai, kaip ji gulėjo. Taip bejėgiškai. Ir tas jos gyvenimas Auriui pasirodė toks sudėtingas ir visiškai nesuprantamas. Ji atrodė vieniša. Bet ir prieiti dabar negalėjo prie tos mergaitės. Jau žinojo kas iš to bus. O gal atvirkščiai reikia prieiti? O gal man tiesiog nesigilinti. Aš gi tik mokytojas. Pravedu pamokas ir viskas. Koks man skirtumas, tas mokinių jausmų pasaulis? Rimtai, kam aš viską tiek permąstau?
Ir vis tiek negalėjo taip į ją numoti ranka. Tik kaip ją paguosti? Štai šito Auris nežinojo. Judinti ir kelti jos nuo žemės gal nereikėjo. Bent kol nustos verkti. Ir šiaip kam dabar ją be reikalo nervinti. Taigi praeidamas pro šalį tik trumpam stabtelėjo ir atsargiai paglostė jai galvą. Žinojo, kad ji dabar jo tikrai nepastebės ar bent neturėtų. Gal dabar ji kiek aprims. Gal nebus taip baisu ar liūdna. Jis nežinojo kokius jausmus mergaitei iššaukė naminuko sukeltas košmaras.
Auris vėl Sėdėjo prie savo stalo. Ir labai laukė šios pamokos pabaigos.

*

Neprisijungęs Henrieta Poter

  • VI kursas
  • *
  • 274
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Visur gerai, bet namie geriausia.
  Henrieta sėdėjo apsigynimo nuo juodosios magijos klasės gale ant raudono sėdmaišio. Klasė šiandien atrodė tikrai neįprastai. Aplinka kiek priminė žiobarišką vaikų lopšelio darželį, į kurį vaikus veda tėvai, neturintys laiko jų prižiūrėti. Ant grindų buvo patiestas minkštas kilimas, visur buvo pridėliota sėdmaišių ir pagalvėlių.
  Grifės akis patraukė ant profesoriaus Senklerio stalo, likusio vienintelio šioje klasėje, besikarstantis gyvūnėlis. Atrodė, kad nuo šio mielumo įsikūnijimo su minkštu kailiuku ir mielu snukučiu, neįmanoma atplėšti akių. Atrodė jis irgi buvo susidomėjęs klasėje sėdinčiais mokiniais, nes visą laiką juos smalsiai stebėjo.
  Profesoriui Auriui pradėjus aiškinti pamokos užduotį, Poter įdėmiai klausėsi neatitraukdama akių nuo naminuko. Būtų buvę smagu tokį auginti vaikų namuose, nes toks gyvūnėlis tikrą pakeltų nuotaiką. Vis dėlto, tai būtų nelabai sąžininga kitų grifės gyvūnėlių atžvilgiu, tad šios minties teko atsisakyti.
  Išklausiusi pamokos užduotį Henrieta pasiėmė sausainį ir prisiartino prie naminuko. Atsargiai pradėjusi jį glostyti ketvirtakursė ištiesė jam sausainį, kurį jis godžiai sučiaumojo. Dar kurį laiką paglosčiusi naminuką, grifė patraukė profesoriaus stalo link, kad galėtų pasiimti eliksyrą. 
"Net tamsiausiu metu galima būti laimingu, tik svarbu nepamiršti įsijungti šviesą.” – Albas Persifalis Valfrikas Brajanas Dumbldoras

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Pasaulis buvo blogas. Netgi labai blogas, tik Elliw neprisiminė, kodėl. Draugių nesimatė, teleskopai taip pat buvo dingę. Ar to užteko, kad nurašytum pasaulį? Ko gero, taip, ir dėl to velsietė buvo be galo liūdna. Jau buvo pamiršusi, kad verkia, neprisiminė, kad laiko apsikabinusi teleskopą. Ne, jai tiesiog buvo liūdna ir norėjosi pasišnekėti su Liucija, Sabrina, Joana trečiąja, Vėtratrūne arba Sarah. Tik jos galėtų paaiškinti, kas čia atsitiko, kodėl ji taip prastai jaučiasi ir kas čia iš viso vyksta. Mergaitė vis dar gulėjo apsikabinusi teleskopą, bet to beveik nepastebėjo. Norėjo pabūti viena, bet kartu reikėjo rasti drauges. Tai trikdė, tad teko nieko nedaryti, tiesiog gulėti ant grindų ir tikėtis, kad viskas bus gerai.
- Liucija?.. - liūdnai kreipėsi velsietė, tačiau geriausia ir protingiausia mergaitė nepasirodė. Kažkas ją palietė, bet Elliw nė nereagavo. Žinojo, kad tai vis tiek nebus kažkuri iš draugių, o netrukus tą įvykį pamiršo. Sunkus buvo tas gyvenimas, tik klastuolė to nežinojo. Užsimerkusi įsitaisė patogiau ir susigūžė į dar mažesnį kamuoliuką.
- Kur mano teleskopas? - sumurmėjo Elliw, pamiršusi, kad laiko prietaisą rankose. Kitų dviejų, stovinčių šalia, nė nepastebėjo. Viskas buvo pernelyg sudėtinga. Liūdesys graužė iš vidaus, buvo sunku ir negera. Tai buvo visiškai nepažįstama būsena, dėl kurios kaltos buvo tik neLiucija, ne neLiucija, ne ne neLiucija, ne ne ne neLiucija ir ne ne ne ne neLiucija. Tai supratus šiek tiek palengvėjo, tad Elliw sugebėjo atsisėsti. Tai neatsakė į klausimą, kur ji yra, tad vėl nusiminė. Netrukus pamiršo, kodėl liūdi, tačiau nutarė, kad reikia naujieną pranešti visiems.
- Tai tu kalta! - suriko mergaitė. Nė pati nepastebėjo, kad šūksnis buvo persmelktas keisto skausmo ir beviltiškumo.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Coraline Williams

  • III kursas
  • *
  • 67
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Juodaplaukė vis dar tysojo ant žemės. Košmaras nesitraukė. Naminukas buvo ant jos gerokai supykęs, tad pažadinti neketino. Staiga kažkas ištarė:
- Grisendo,- tai buvo Erka.Galiausiai užkeikimas suveikė ir Williams pabudo. Priešais ją stovėjo ne kas kitas, o Erka.Ankščiau buvo ją mačiusi tik koridoriuose ir bendrajame kambaryje.   Jai Coraline būtų mandagi pasisveikintų su ja, bet tik piktai nužvelgė. Erka atrodė, o gal ir buvo ne juokais įpykusi. Kas tai kvailai mergiotei? Ko jai reikia? Ar gali ji eiti nuo manęs kuo toliau? Klastuolė nesusilaikė ir spyrė jai į koją.  Dar kart piktai nužvelgė. Bus tau. Nereikia prie manęs lįsti.
- Ko tau reikia iš manęs? Atsirado mat naminukų gynėja!!! Taip jam ir reikia- itin šaltu balsu ištarė juodaplaukė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Coraline Williams »

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 624
  • Lytis: Moteris
  • Einu į tūliką, parašyk žinutę, kad nebūtų nuobodu!
  Erka pabudusi pamatė kaip Caroline elgėsi su naminuku. Tai ją gerokai supykdė. Tad kai bendrakoledžė pagaliau pabudo Erka atsistojo prieš ją.
- Grisendo, - tarė ji nukreipusi lazdelę į bendrakoledžę.
Bent jau ji blogai jausis. Galvojo ji. Klastūnyno atstovei buvo labai gaila naminuko.
- Kaip tu elgiesi su naminuku? Ar tau negėda? Tu visai neturi širdies! Jo labai gaila, o tavęs nė kiek! - garsiai tarė trečiakursė.
  Erka žinojo, kad Caroline pirmakursė. O pamokose ją matė labai retai. Tad nusprendė į ją paleisti kokius nors kerus. Tačiau nespėjo - ji Erkai įspyrė. Tai klastūnyno atstovę dar labiau supykdė. Paskui pamatė, kad naminukas kraujuoja. Tai buvo paskutinis lašas. Erka staigiai išsitraukė lazdelę.
- Rictusempra, - tarė Erka nukreipusi lazdelę į bendrakoledžę. Erka su klastuoliais dažniausiai nesipykdavo. Nors aišku būdavo išimčių. Bet šita... Negaliu... Galvojo klastuolė. Ją jau seniai buvo kas nors taip stipriai supykdęs.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Erka Forrm »
Reikia naujos temos, bet tingi ją sukur(k)ti? Ne bėda - parašyk man PM ir bus!

*

Neprisijungęs Henrieta Poter

  • VI kursas
  • *
  • 274
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Visur gerai, bet namie geriausia.
  Neužilgo grifės rankoje jau buvo nedidelis buteliukas su eliksyru. Henrieta grįžo prie to paties sėdmaišio, ant kurio sėdėjo pamokos pradžioje. Eliksyras buvo tamsios kiek į mėlyną panašios spalvos. Patogiai atsisėdusi ant sėdmaišio ketvirtakursė atkimšo buteliuką. Iš jo padvelkė jau savaime migdančiu kvapu. Kadangi eliksyro poveikis turėjo trukti apie pusvalandį, o dabar jau buvo praėjusios apie dešimt minučių pamokos, keturiolikmetė nieko nelaukdama išgėrė eliksyrą. Akimirksniu akys pradėjo merktis ir ji užmigo.
  Vos tik grifė spėjo panirti į miegą, buvo justi kažkoks slogumas. Kurį laiką mintyse tvyrojo tamsa, tačiau tuomet tarsi iš niekur prieš Henrietą ėmė suktis prisiminimai apie tėvus. Jau kurį laiką Poter nebegalvojo apie tuos prisiminimus, stengėsi atsitolinti nuo liūdesio, kuris apimdavo prisiminus tėvų mirtį. Galiausiai paprastus prisiminimus pakeitė skaudžiausias ketvirtakursės prisiminimas. Jame buvo vaizduojama ta diena, kai nesėkmingo bandymo su kerais metu žuvo jos tėvai. 
"Net tamsiausiu metu galima būti laimingu, tik svarbu nepamiršti įsijungti šviesą.” – Albas Persifalis Valfrikas Brajanas Dumbldoras

*

Neprisijungęs Bonė Aneta Iden

  • I kursas
  • *
  • 36
  • Taškai:
 Alisa, po sėkmingų kerų praeitoje pamokoje, visiškai nebesibaimino ir ramiai atskubėjo į Apsigynimo Nuo Juodosios Magijos kabinetą požemyje. Jis, kaip visada, buvo tamsus ir ne itin svetingas, tačiau kiti šios klasės bruožai dingo. Neliko kietų baldų, tačiau atsirado keli papildomi krėslai bei sėdmaišiai, minkštas kilimas ir šūsnis putlių pagalvėlių. Šie daiktai teikė jaukų įspūdį ir mergaitė, nejučia šypsodamasi, klestelėjo ant vieno iš sėdmaišių.
 Vienintelis toks pat griežtas, kampuotas ir niūrus buvo mokytojo stalas, stovintis jo savininkui už nugaros. Ant jo kėpsojo narvas su tokio mielumo padarėliais, kad švilpynukė vos susilaikė nepuolusi jų pagabinti. Gyvūnėliai turėjo beprotiškai mielas akytes, kažkokio žavingą nosytę ir minkštą kailiuką. Buvo putlūs ir apvalaini, kaip sviedinukai. Pirmakursė neabejojo, kad, juos metus į žemę, padarėliai atšoktų ir imtų pokšėdami lėkti per visą klasę.
 Vien nuo tokios minties išsišiepusi, Alisa patogiau įsitaisė ant savojo sėdmaišio ir ėmė klausytis pamokos temos.

*

Neprisijungęs Henrieta Poter

  • VI kursas
  • *
  • 274
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Visur gerai, bet namie geriausia.
  Henrieta norėjo pabusti iš šio košmaro, kad nereikėtų vėl matyti tos dienos kai ji neteko tėvų. Ir kodėl per apsigynimo nuo juodosios magijos pamokas viskas turėjo nuolat būti apie košmarus. Praeitais metais Poter du kartus teko susikauti su tamsūnėmis, kurios sukuria aplinkui tamsą ir stengiasi įskaudinti, išgąsdinti ir panašiai. Na, o šiais mokslo metais taip pat gavo užduotį sapnuoti košmarą, kol kažkoks naminukas galbūt ateis į pagalbą.
  Sapnas tęsėsi ir neišvengiamai artėjo prie tos vietos kurioje nesuveikus kerams, burtai pražudė ketvirtakursės šeimą. Tačiau tuomet sapnas lyg prašviesėjo. Henrieta nebesapnavo apie tėvų mirtį. Dabar ji buvo Hogvartse ir sapnavo kaip vaikštinėja greta uždraustojo miško tarp medžių kartais pasimatydavo naminuko pavidalas. Dabar miegas pasidarė ramus.
  Po maždaug pusvalandžio Henrieta pabudo iš eliksyro sukelto miego apsidairiusi pamatė netoliese vaikštantį naminuką priėjusi prie jo, paglostė jo minkštą kailiuką ir sėdėdama ant sėdmaišio ėmė laukti pamokos pabaigos.
"Net tamsiausiu metu galima būti laimingu, tik svarbu nepamiršti įsijungti šviesą.” – Albas Persifalis Valfrikas Brajanas Dumbldoras

*

Neprisijungęs Coraline Williams

  • III kursas
  • *
  • 67
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Juodaplaukei patiko, kad jai pavyko supykdyti Erką ir Aurį. Kvaila mergiotė atsirado mat naminuko gynėja.Kaip ji drįsta apie apie mane taip galvoti? Kai Erka paleido į ją kerus ji įniršo ir išsitraukusi lazdelę suriko:
-Locomotor mortis ! Ir kaip dabar ji ketina pajudėt? Coraline patiko žiūrėti kaip beviltiškai Erka gaili naminuko ir jos nekenčia. Pamačiusi, kad ant  stalo dar yra buteliukų su eliksyrais Williams nusprendė juos sudaužyti. Įsitikinusi, kad Auris jos nemato ir vis dar vargsta su naminuku į stalą metė apsiausto kišenėje rastą  golfo kamuoliuką. Eliksyrai nukritę ant grindų išsipylė ir  tai dar labiau nudžiugino klastuolę.Dabar galės vargti ir su klasės tvarkymu. Gal kitą kartą sugebės normalią pamokos užduotį sugalvot.

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 624
  • Lytis: Moteris
  • Einu į tūliką, parašyk žinutę, kad nebūtų nuobodu!
  Kerai nesuveikė, mat Caroline paleido savuosius.
- Protego, - tarė trečiakursė. Prieš ją atsirado skydas ir Caroline kerai išnyko taip ir nepasiekę Erkos. Tai, kad Caroline paleido kerus, o Erka dar ir nuo jų apsigynė atrodė juokingai. Gaištu laiką aš čia su kvailais pirmakursiais. Mintyse juokėsi iš savęs Erka. Bet Caroline atleisti ji negalėjo. Buvo skaudu žiūrėti kaip naminukas kraujuoja. Tad nusprendė kuo greičiau atkeršyti mažei. Lazdelė vis dar buvo klastūnyno atstovės rankoje. Tad Era nusprendė ja ir pasinaudoti. Expelliarmus, scourgify, lumos maxima. Mintyse visą kerų laviną leido klastūnyno atstovė į pirmakursę ir vis mostelėdavo lazdele. Ir laukė ar kerai pavyks. Trečiakursė neabejojo, kad Caroline nemoka bežodžių kerų. Tad nė kiek nesijaudino. Nors aišku ir nesijaudino kovadama su pirmakurse. Ji juk nieko nesugeba.
Reikia naujos temos, bet tingi ją sukur(k)ti? Ne bėda - parašyk man PM ir bus!

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Vis dar buvo liūdna ir sunku. Elliw nesuprato, kas jai atsitiko, tačiau ji jautė keistą teleskopų trūkumą. Norėjo pasišnekėti su kuriuo nors astronomijos prietaisu, tačiau nė vieno nepavyko rasti. Mergaitė visai pamiršo, kad laiko vieną prietaisą rankose, tad gyvenimas atrodė esąs visiškai beviltiškas. Norėjosi verkti, nors velsietė neprisiminė, ar to nedarė. Buvo liūdna ir skaudu. Nesuprato, kodėl taip keistai jaučiasi, tačiau negalėjo nė pajudėti. Spoksojo į vieną tašką, tačiau iš tiesų nieko nematė, net ir teleskopo. Galbūt draugės būtų galėjusios padėti, tačiau jos buvo tiesiog beviltiškai išnykusios. Tai gąsdino.
- Liucija? - liūdnai kreipėsi Elliw, tačiau geriausia ir protingiausia mergaitė pasaulyje vis tiek neatsirado. Turbūt reikėjo eiti jos ieškoti. Velsietė sunkiai atsistojo ir apsižvalgė. Nepamatė nieko, kas ją pradžiugintų. Kažkur pastebėjo bjauriąją ne ne ne ne neLiuciją, tačiau neturėjo jėgų pranešti, kad ji dėl visko kalta. Tuo labiau, kad toji bjauri mergiūkštė iš tiesų buvo berniūkštis. Gyvenimas svėrė per daug, ir Elliw norėjo tiesiog užmigti ir galbūt daugiau niekada neatsibusti.
Kadangi neprisiminė rankose laikanti teleskopą, natūralu, kad atpalaidavo ranką, ir prietaisas nukrito ant grindų. Tai privertė pašokti, tačiau net stovintys du sveikutėliai teleskopai nuotaikos nepataisė.
- Mano teleskopai, - pratarė Elliw, tačiau balse nesijuto nė kruopelytės entuziazmo. Tai buvo keista, tą suprato netgi pati mergaitė. Kiek sutrikusi spokosjo į brangenybes, bet negalėjo apsispręsti, ar reikia juos pasiimti, ar ne. Pamiršusi, apie ką galvojo, pasilenkė, kad pačiuptų teleskopus, tačiau neišlaikė ligsvaros ir nusivertė ant žemės. Uždribo tiesiai ant astronomijos prietaisų ir vėl pravirko.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1715
Paskutinioji šiuometinė pamoka visiškai nenusisekė. Absoliučiai. Naminuką sužeidė, nors Auris jį apgydė. Bet Elliw. Ką su ja daryti. Ji kuo toliau, tuo labiau vertė Aurį nerimauti. Na taip, ji po košmaro, bet tai kažkaip labai smarkiai ją paveikė. Ir dar dvi mergiotės iš Klastūnyno sumanė susipešti. Jos Senkleriui rūpėjo dabar mažiausiai bet vis tiek reikėjo kažką daryti.
Erkai be galo lengvai pavyko prižadinti tą smurtininkę Williams. Tas buvo keista. O toji pabudusi neatrodė nei kiek blogiau, nei prieš tai. Tai aišku buvo neblogai. Auris juk ir pats privalėjo ją pažadinti vos tik toji užmigo.
Peštynės gerokai įsibėgėjo. Pirmakursė ištaškė eliksyrus. Ne, jau gana. Senkleris atsikėlė ir išsitraukė lazdelę.
- Protego. - Pasakė padalydamas klasę per pus skydiniais kerais. Dar betrūko, kad jos man sužeistų Elliw. Po galais.
Auris kreipėsi į Erką. Bet visai ne tokiu šaltu tonu, kokiu buvo pratęs su ja kalbėti. Ji gynė naminuką, o tai labai smarkiai pakeitė jo nuomonę apie šią mergaitę.
- Erka, Būk gerutė, aprimk truputį. Jeigu tu tikrai nori padėti naminukui, tai paglostyk jį. Ir prižiūrėk, kad nenubėgtų kur nors nuo sėdmaišio. Jam reikia pabūti ramiai. Matai, juk sulopiau jam žaizdą. Jam viskas bus gerai. - O tada reikėjo kreiptis ir į tą mergaitę, kuri ketino tapti nauju jo galvos skausmu.
- Williams, tuojau pat apsiramink. Iš Klastūnyno atimu du šimtus taškų. Dar siautėsi, gausi areštą supratai?
Tada pagalvojo, kad reikėtų kažkaip paskatinti erką elgtis geriau.
- Erka, už parodytą meilę gyvūnams gražinu Klastūnynui šimtą taškų. - Dievai težinojo ar šitos dvi nurims. Reikėjo tikėtis, kad taip.
Elliw vėl raudojo. Sugebėjo užgriūti ant savo teleskopų. Toks jausmas, kad net šie daiktai neteikė jai laimės. Mergaitės balse neliko to džiaugsmo, su kuriuo kalbėdavo apie savo prietaisus. Reikėjo ją patraukti kur nors toliau nuo Erkos ir Williams. Kad jos neužgautų. O ir šiaip Auris nežinojo ką su ja daryti po pamokos. Nenorėjo tokios išleisti klajoti nežinia kur. Ir staiga  prisiminė kažkokius senovinius kerus, apie kuriuos skaitė vienoje iš savo kolekcionuojamų knygų. Šis burtas buvo šiek tiek susijęs su gynėjo kerais. Tik neiššaukdavo jokio gyvūno. Tai lyg buvo pasidalinimas savo paties gynėjo šviesa ir stiprybe. O tai turėjo apmaldyti blogas, skausmingas emocijas. Auris prisiminė, kad kerai buvo sukurti po vieno iš burtininkų karų. Kuris vyko seniai, prieš keletą amžių. Reikėjo juos išbandyti ir tikėtis,  kad Elliw kiek nors palengvės. Kad ji pasitrauks kur nors toliau nuo peštukių ir kad jai pasidarys geriau. Taigi tarė.
- Patronio De Nylso.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Auris Senkleris »