0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

Ats: Light'ų namai (Biburis, Anglija)
« Atsakymas #60 Prieš 1 savaitę »
Melinda, tėvelio pašaukta, atbėgo pas jį ir mamytę. Dabar jie ėjo tarp nedidelių tvenkinukų. Tarp kai kurių stovėjo dideli žmonės ir kažką darė su ilgais pagaliais rankose. Džeris nusekė paskui, bet toli nuo mergaitės nesitraukė.
Jie priėjo prie kažkokio žmogaus, tėvelis su juo pakalbėjo, bet Melinda nesiklausė jų pokalbio. Ji žvalgėsi aplink, stebėjo tolėliau žaidžiančius vaikus, ir pastebėjo, kad kažkoks žmogus iš vandens ištraukė žuvį!
Išgirdusi, kad tėvelis siūlo jai pabandyti, ji atsisuko ir suprato, kad ir ji gali daryti tą patį, ką ir kiti čia esantys dideli žmonės.
- Taip! - džiugiai tarė mergaitė, imdama jai duodamą meškerę. Ši buvo sunki ir mažylei teko sukaupti jėgas, kad savo nedidelėmis rankutėmis išlaikytų ilgą stiebą.
Žvejys, pamatęs, kad jai sunkiai sekasi laikyti meškerę, šiek tiek ją prilaikė ir mergaitės veide atsirado didžiulė šypsena. Ji žvejoja! Po kelių minučių, per kurias visiškai nieko neįvyko, Melinda pažvelgė į žveją. Jis, supratęs, ką mergaitė nori jam pasakyti, paėmė iš jos meškerę ir tarė:
- Puikiai pasidarbavai! Šaunuolė, - ir nusišypsojo jai.

*

Neprisijungęs Felissa Deverell

  • Burtininkė
  • ***
  • 99
Ats: Light'ų namai (Biburis, Anglija)
« Atsakymas #61 Prieš 1 savaitę »
Felissai patiko Džeris, bet pritarė vyrui dėl auginamų gyvūnų. Jie per daug užsiėmę, kad galėtų pasirūpinti dar ir šuniu.
- Tėvai maistą dažniausiai perka, - atsakė, segdama pavadėlį pribėgusiam Džeriui. - Žinai, norint susižvejoti žuvį ar užauginti kokią daržovę, reikia tam skirti nemažai laiko. Be to, reikia išmanyti procesą, domėtis juo. Tad paprasčiau yra nusipirkti, o žvejybą palikti pramogai. Galėtume čia atvykti per miestelio šventę, - pasiūlė po akimirkos. - Išbandytum žvejybą, jei norėtum, Melinda pažaistų su kitais vaikais.
Bernardui susitarus su žveju, kad leis Melindai pabandyti žvejoti, Felissos kūną užpildė šiluma. Ji nė akimirkos neabejojo, kad susituokti su Bernardu buvo geriausias sprendimas jos gyvenime, o tokios akimirkos, kaip ši, tą dar kartą patvirtino.
- Ačiū, - tarė Felissa, su meile žvelgdama į vyrą, - kad rūpiniesi savo mergaitėmis.
Melinda susikaupusi žvejojo, o žvejys padėjo jai neišmesti meškerės iš rankų. Džeris klusniai sėdėjo šalia ir laukė, kada galės eiti toliau.
Po keleto minučių, kai Melinda pavargo žvejoti, jie padėkojo žvejui ir patraukė toliau. Biburio upėtakių ferma buvo didelė, čia galima žvejoti ne tik nedideliuose tvenkinėliuose, bet ir upėje. Kadangi diena buvo graži, žvejų entuziastų matėsi visur. Jie išėjo iš šios fermos teritorijos ir, vėl eidami taku, nusidriekusiu palei upę, patraukė namų link.

*

Neprisijungęs Bernardas Deverelis

  • Burtininkas
  • ***
  • 41
Ats: Light'ų namai (Biburis, Anglija)
« Atsakymas #62 Prieš 1 savaitę »
Bernardas šiek tiek susinervino, kad tai tasai žvejys padėjo laikyti dukrai meškerę, o ne jis pats. Per vėlai susizgribo. Tačiau nieko dėl to nesakė ir tiesiog viduje nurijo kartėlį. O dukrai pažvelgus į žveją vyrukui pasidarė šiek tiek juokinga. Jis pamanė, kad žvejyba Melindos nesužavėjo. Bent jau kol kas.
- Ar patiko žvejoti? - paklausė dukrelės, kai jie jau nuėjo.
Dabar šeimyna pėdino atgal namų link, o Bernardas toliau kalbėjosi su mylimąja:
- Tikriausiai, - šyptelėjo atsakydamas dėl žuvų ir daržovių. - Niekada nesu nieko sėjęs, sodinęs, - nusijuokė. - Šie dalykai man svetimi. Ir atrodo siaubingai nuobodūs, - paskutinį sakinį pridūrė tik sau mintyse. - Žinoma, galime atvykti į šventę, - sutiko. - O kada ji bus?
Bernardui buvo šiek tiek keista matyti šioje vietoje tiek daug žmonių. Jis manė, kad jie trys su Džeriu bus vieninteliai. Keliaudamas uošvių namų link Deverelis mintyse bandė lyginti savo ir Biburyje gyvenančių žmonių gyvenimus.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 savaitę sukūrė Bernardas Deverelis »

Ats: Light'ų namai (Biburis, Anglija)
« Atsakymas #63 Prieš 1 savaitę »
Melinda dar niekada nebuvo žvejojusi. Ir apskritai, nėra tiek daug buvusi gamtoje. Aišku, jie būdami Paryžiuje kažkur išvykdavo papramogauti, prie upės, į parką ir panašiai, bet vis tiek šičia atrodė smagiau. Mamytė užsiminė apie šventę ir mergaitė jau pradėjo įsivaizduoti, kaip žaidžia čia su kitais vaikais, laksto aplink tvenkinukus, gaudo žuvį kaip dabar ir pučia muilo burbulus. Ji nežinojo, ar per tą šventę būna muilo burbulų, bet jai būtų smagu, jei galėtų juos pūsti.
- Labai patiko! - džiugiai atsakė tėtukui. - Ar galėsime dar kada čia ateiti?
Kol ji žvejojo, Džeris sėdėjo šalia, o dabar vėl paklusniai ėjo greta. Kai jie išėjo iš žvejų karalystės teritorijos, pateko prie tos pačios upės, kuria ėjo prieš tai, tik iš kitos pusės. Čia taip pat buvo žvejų ant kranto. Melindai tai paliko didelį įspūdį.

*

Neprisijungęs Felissa Deverell

  • Burtininkė
  • ***
  • 99
Ats: Light'ų namai (Biburis, Anglija)
« Atsakymas #64 Prieš 1 savaitę »
Felissa leido sau akimirką pagalvoti, kaip atrodytų ūkininkaujantis Bernardas. "Raganų savaitraštyje" retkarčiais pasitaikydavo straipsnių apie jaunuosius burtininkus, užsiimančius žemdirbyste. Žinoma, straipsnius palydėdavo kvapą gniaužiančios nuotraukos, vaizduojančios saulės ir sunkaus darbo nudailintus jaunuolių kūnus. Būtų nuostabu tokius liesti, kartais pagalvodavo mergina. Žinoma, Bernardo darbas taip pat reikalavo gero fizinio parengimo, kas teigiamai atsiliepė jo sportinei formai. Ir tai labai žavėjo Felissą.
- Šventė vyksta rugpjūčio pradžioje, - atsakė vyrui, sugrįžusi iš mintis sujaukiančių prisiminimų. - Kasmet būna vis kita tema ir skirtingos veiklos, tad dar nežinau, kas tiksliai bus šiemet. Bet man labai patikdavo čia dalyvauti, kai dar buvau vaikas. Žinoma, ir suaugusiems būna užtektinai veiklos.
Eidami palei lėtai tekančią upę, Felissa su savo brangiausiais žmonėmis pasiekė tėvų namus. Tėtis tuo metu triūsė galiniame kieme, o mama rūpinosi naujai atgabentu gyvūnu. Laimei, jai pačiai netekdavo dirbti savaitgaliais, tik kartais turėdavo pasirūpinti kokiu nors neplanuotu reikalu.

*

Neprisijungęs Bernardas Deverelis

  • Burtininkas
  • ***
  • 41
Ats: Light'ų namai (Biburis, Anglija)
« Atsakymas #65 Prieš 1 savaitę »
- Galėsime, - atsakė dukrelei.
Nors labai abejojo, kad tai pavyks greitu metu. Galimai jie apsilankys čia tik per tą šventę. Žinoma, pas uošvius tikrai užsuks ir iki tol, tačiau kaži, ar atras laisvo laiko pasivaikščiojimams.
Vyruką šiek tiek nustebino tai, jog Melindai patiko žvejoti. Tai kiek tuomet džiaugsmo jai suteiktų žuvies pagavimas? Na, jei nepasirodytų, kad vargšė žuvytė skriaudžiama. Gal reikės kada pažvejoti? Neee... Jau geriau nueiti į kokį žygį, mintyse svarstė.
Bernardui būtų sudėtinga išsėdėti prie vandens telkinio žvejojant. Jam tai panašu į laiko gaišatį. Pabandyti yra viena. Užmauti slieką, mesti meškerę. Bet sėdėti kelias valandas, kol užkibs žuvis - visai kas kita. Tad tiek jis, tiek Melinda tik šiek tiek pažvejos per miestelio šventę ir užteks. Bent jau jam tai tikrai. Nors jeigu dukra susižavės žvejyba, neliks nieko kito, kaip tik skirti kartais tam laiko. Bernardas labai tikėjosi, jog taip nebus. O juk pats šitą mintį pasiūlė.
- Tai puiku. Paprašyk tėvų, kad kai paskelbs datą, praneštų. Pabandysiu suderinti laiką taip, jog būčiau laisvas, - apkabino žmoną per pečius.
Bet iš tiesų jie abu žinojo, kad jeigu šventės laikas dubliuosis su kokia nors itin svarbia dvikova, Bernardas rinksis pastarąją. Tiesiog yra tokių dvikovų, kurių negalima praleisti.
Jie grįžo į namus, o tuomet neilgai trukus juos ir paliko. Štai ir baigėsi idiliškas rytas, metas grįžti prie reikalų.