[Adrijas Volkeris]

- O, na supratau. - Numykė jis. Ar jau būtų mandagu baigti klausinėti? Svarstė.
- Žinau, bet kai aš paklausiau dėl Immobulus kerų pasakei, kad kerais jų kliudyti negalima ir kad gali tekti juos nudobti. Todėl ir pagalvojau apie šituos kerus.
Ramiai paaiškino. Na, jei būtų reikėję galėtų tais kerais pasinaudoti. Bet kadangi butynybės kaip dabar suprato nėra, tai to ir nesiruošė imtis.
- Apie gynybos kerus aš žinau. - Bet juk ji pati sakė, kad reikia juos nudobti. Et, nesvarbu. Nutarė neimti aiškintis. Bent jau tikrai ne šioje vietoje reikėjo tą daryti. Golemų kurti nemokėjo. Abejojo, kad galėtų imti svaidytis žaibais ar panašiais dalykais. Bet planą kaip jiems dabar praeiti turėjo. Nelanna jį pakišo.
- Gerai, tiesiog laikykis už manęs. - Pasakė ir ėmėsi darbo.
Pamažu katės žingsniais ėmė sėlinti prie tų padarų. Žengė tyliai, įsitempęs. Bet kada pasiruošęs atšokti. Kai prisiartino kiek manė esant reikalingą paleido kerus į darbą.
- Aqua Eructo. - Tyliai ištarė ir iš lazdelės ėmė lietis vanduo. Jis kraipė ją ratu ir padarus pradėjo supti vandens žiedas. Dar gyvenime to neteko daryti, bet sekėsi visai gerai. Padarus stipri vandens srovė pradėjo gaubti iš visų pusių. O tada Adris tą visą darinį pradėjo kreipti link kažkokios nišos, link nedidelės angos į šalutinį tunelį. Kai vandens burbule įkalinti padarai atsidūrė toje vietoje Volkeris išsprogdino tą praėjimą bombarda maxima kerais ir dabar jį užvertė akmenys. Taip būtybė liko ten įkalintos.
- Einam. Kol daugiau jų čia neatplūdo.

[Nelanna Light]

- Na taip, bet nudobti magiškąją būtybę galima panaudojus priešingą, nei jis pats, stichiją, - tyliai tarė Nelanna. Net nebuvo tikra, ar Adrijas išgirdo. - Immobulus tik trumpam sustabdytų juos, o pasibaigus efektui iškart mus pultų, nespėtume pabėgti, - toliau murmėjo sau panosėj.
Visgi Adrijui pavyko nukenksminti šiuos kelią pastojusius padarus ir jie galėjo keliauti toliau.
- Jų bus ir daugiau, - jautė pareigą įspėti naująjį porininką. - Neprarask budrumo.
Kurį laiką naujų būtybių nesimatė. Nelanna žinojo, kad keliose vietose dar bus tokių ugninių padarų, o kai pamatys pirmuosius skraidančius akmeninius drakonus, iki šventyklos bus likę visai nedaug kelio.
Staiga link jų milžinišku greičiu, vis pasišokinėdamas ore, atšuoliavo apskritas magiškas darinys. Jis buvo panašus į įprastą lanką, o jo viduje, tarsi planetos orbitos, sukosi keli mažesni lankai. O ne! Kaip aš jį pamiršau?!, mintyse sušuko Nelanna.
Kiek įmanoma greičiau ji išbūrė velnio raizgus ir lazdele nuvairavo juos link šio besisukančio darinio. Augalas apsivijo jį ir tarsi prisiklijavo prie žemės.
- Greičiau, turim su juo susidoroti! - sušuko. - Atsiprašau, visai apie jį pamiršau...
Nelanna nukreipė burtų lazdelę į apačią ir surinko kiek įmanoma daugiau žemių. Ore jas sujungė į visumą ir pasiuntė link to padaro.
- Velnio raizgai ilgai neatlaikys, reikia kažko veiksmingesnio. Bet aš tik tokį būdą moku...

[Adrijas Volkeris]

- Iš kur aš galiu žinoti, kad priešinga stichija gali nukenksminti šituos padarus? - Iš kur jam žinoti tokius dalykus? - Et, nesvarbu. Geriau nesiaiškinkim čia. - Tarstelėjo. Išvis dar galėjo džiaugtis, kad pavyko susidoroti su tuo būriu padarų. ir jiedu galėjo traukti toliau.
Staiga jis pamatė kažką, ko gyvenime neteko regėti. Lakotas įsispoksojo į tą keistą padarą.
- Kas tai? - Paklausė. Tada stebėjo ką daro Nelanna. Norėjo pasiteirauti kaip ji iškerėjo tuos velnio raizgus, tai domino. Bet klausimą nusprendė pasitaupyti ateičiai. Neįsivaizdavo ką dar galėtų padaryti. Nejau raizgai gali neatlaikyti? Jie atrodė tokie stiprūs. Tamsiaplaukis suko galvą ko griebtis. Tada pagaliau sumąstė. Nebuvo laiko galvoti ar tai nustebins, o gal net nugąsdins Nelanną. Jis tiesiog neturėjo supratimo ką daugiau galėtų daryti.
Nedaug turėjo laiko. Priėjo prie to padaro suraizgyto raizgais tiek arti, kiek drįso.
- Jeigu ką šųktelk, jei jis sujudės. - Pasakė. Tada pritūpė ir ant žemės lazdele pradėjo piešti.
Iš jo burtų lazdelės rangėsi spalvingos dūmų sruogelės. Jos gulė ant žemės ir pamažu sudarė kažką panašaus į runą. Piešdamas senasis Volkeris ėmė kalbėti lakotų kalba, berti užkalbėjimui reikalingus žodžius. Tai skambėjo šitaip.
- Uždaryki, užverki praėjimą Manitu. Nepraleiski piktosios jėgos. Užverki kelią jam amžiams. Tegul tavo galia šviesioji užrakina tamsiąją.
Kuo labiau su įkarščiu kalbėjo, tuo labiau žėrėjo ženklas ant žemės. Kai jis staiga sublizgo taip, kad net reikėjo prisimerkti atsikėlė.
- Einam. Jis negalės išeiti. - Iš Adrio nubraižyto ženklo pasileido kitos tokios pat blizgančios sruogelės. Jos susivijo ratu aplink tą padarą.

[Nelanna Light]

Nelanna su nerimu laukė, ką darys Adrijas. Jos pačios magija nebuvo labai stipri, galėjo tik šiek tiek sužeisti magiškas būtybes, tad tikėjosi, jog Adrijas sugebės kažką sugalvoti. Ir kaip ji galėjo pamiršti šitą padarą...
Adrijui priartėjus prie velnio raizgais apraizgytos būtybės ir kažką pradėjus šalia daryti, Nelanna sutriko. Ji niekada nebuvo mačiusi nieko panašaus. Bet jei šitas būdas bus bent kiek veiksmingas, ji nieko nesakys. Paprastai jos porininkai eidavo lengviausiu ir užtikrintu keliu - nudobdavo viską, kas pasitaikydavo jų kelyje, ir nerizikavo sulaikyti būtybių, kad tos nejudėtų. Jos pačios žinomi keli būdai sustabdyti padarus, daugiausiai paremti herbologija, buvo trumpalaikiai. Ji galėjo tik padėti savo porininkams laiku sureagavusi į atsiradusią grėsmę, kad išloštų jiems taip reikiamo laiko, ir jie galėtų pasirengti puolimui. Pati retai puldavo padarus. Tikriausiai, kaip sakė Adrijas, būtų pravartu ir jai mokėti kažką daugiau, nei paprasti kerai. Kol nereikia lopyti porininko, ji nėra labai naudinga. O padėti ji labai norėtų.
Nelanna ėjo paskui Adriją, vis dairėsi į šalis, ar neišlįs dar kokia magiška būtybė, ar nesugrįš ką tik neaiškioje erdvėje įkalintas padaras. Daugiau tokių šiame tunelyje nėra, bet gali išlįsti anksčiau nugalėti ugniniai padarai, o netoli pačios šventyklos - akmeniniai skraidantys drakonai.

[Adrijas Volkeris]

Ji neklausinėjo ir gerai. Adris galimai nesumąstytų kaip pasiaiškinti.
- Tai kas ten tokie buvo? - Pasidomėjo tuo padaru, kurį jie abu įkalino. - O kokie kerai iškviečia velnio raizgus? - Šitai tikrai ketino įsidėmėti.
Daugiau tų ugninių jie nesutiko. Bet paėjėjus dar kelio gabalą jis pamatė atūžiant tikrų tikriausią drakoną iš akmens.
- Bombardo, reducto. - Pradėjo. Kerai sugadino padaro sparnus ir jis su didžiuliu trenksmu rėžėsi ant žemės. Bet dar buvo gyvas ir pradėjo bėgti jų pusėn.
- Reducto, - Kažkaip sustingdymo kerų nei nebandė, nemanė,kad jie paveiks akmeninį drakoną, kad pažeis jį. Bet drakonas buvo tikrai didelis ir kadangi buvo akmeninis nejuto skausmo. Jis kaukštelėjo nasrais prie pat jų ir Adris vos spėjo atšokti.
- Bombardo maksima. - Kerai ištaškė jį į gabalus, bet pažeidė ir vieną tunelio sieną. Ji pradėjo byrėti ir jų kelias liko gerokai užstotas.
- Ar jų yra daug? - Paklausė dėl akmeninių padarų. O tada kerais pradėjo bandyti praplatinti jiems praėjimą. Bijojo ko drastiškesnio imtis, kad labiau viskas nesugriūtų.

[Nelanna Light]

- Ak, atleisk, - susigėdusi, kad negirdėjo jo pirmojo klausimo, tarė. - Buvau taip išsigandusi, kai jis pasirodė. Kad aš pamiršau apie jo egzistavimą ir neįspėjau iš anksto... Silvesteris sakė, kad čia rotanas, tokia magiška būtybė, kuri egzistuoja tik šiame tunelyje. Jis labai greitas. Matei, kaip greitai juda jo viduje esantis lankas? Tarsi kokia orbita. Tikiuosi, kad tavo magija, kad ir kas tai buvo, pajėgs jį sulaikyti, ir jis nebegrįš pas mus.
Nelanna jau priprato prie skirtingų porininkų naudojamų metodų, tad senokai liovėsi klausinėti, ką šie naudoja. Tad ir dabar nieko nesakė. Svarbiausia - pasiekti tikslą. Nesvarbu, kokiais būdais.
- Tai paprasčiausi sukūrimo kerai, - paaiškino, kaip gavo velnio raizgų. - Na žinai, kaip gali ištraukti taurę ar kėdę iš oro, taip gali ir velnio raizgus. Bet tikriausiai reikia būti gerai įvaldžius herbologiją, kad tą pavyktų padaryti. Pavyzdžiui, man sunkiai sekasi sukurti paprastus daiktus, bet su augalais kažkodėl problemų nekyla, - gūžtelėjo pečiais.
Jiems priėjus pirmąjį akmens drakoną, Adrijas, nieko nelaukęs, ėmėsi darbo. Galiausiai drakonas buvo nukenksmintas, bet ir tunelis, kuriuo jie ėjo, liko užtvertas.
- Dar yra keletas, bet daug mažiau, nei tų ugninių padarų, - pasidalino turima informacija. - Jei žiūrėtume proporciškai, tai maždaug trečdalis yra tų akmeninių, o du trečdaliai - ugninių. Laimei, mums su ugniniais nedaug reikėjo susidurti, bet akmeniniai labiau mėgsta būti ant tako.
Jiems būtinai reikėjo prasibrauti į kitą pusę, tad Nelanna taip pat ėmėsi valyti praėjimą.

[Adrijas Volkeris]

- Nieko. Viskas gerai. Aš suprantu. - draugiškai jai nusišypsojo. - Jis tikrai greitas. Manau mano magija jo neišleis. - Nebent čia veiktų kokie kiti dėsniai. Bet tuo Volkeris abejojo.
- O ką jis gali padaryti? - Domėjosi tuo padaru.
- O, supratau. Tai juk tikrai sudėtinga padaryti. Ištraukti gyvą augalą iš oro. Tau tikrai reikia pasimokyti tų gynybinių kerų ir manau puikiai juos įvaldytum. Jei jau sugebi šitaip padaryti, kodėl neturėtų sektis koviniai kerai. Tik reikia rasti trenerį ar trenerę. - Jam tikrai pasirodė įspūdingas tas manevras su velnio raizgais. Kurie ne šiaip atlėkė. O buvo gyvi, raizgantys.
- Supratau. - Jiedu prasivalė sau kelią. Adrijui nelabai patiko, kad kelias atgal susiaurėjo. Jei tektų bėgti prieitų šią vietą ir strigtų. Bet bijojo labiau judinti nuolaužas.
- Bus nelengva pralįsti. bet manau tilpsim. Gal eik pirma? Nes aš aukštesnis ir jei kartais įstrigsiu tu negalėsi praeiti. Ir jeigu kas atlėks iš ten, iš kur mes išėjom neturėsi kur trauktis. O jei pralįsi, tai bent būtų kur bėgti.

[Nelanna Light]

- Labai džiaugiuosi, - nusišypsojo. - O tas padaras labai skaudžiai kerta, gali stipriai įpjauti, jei prisiliečia. Paprastai tokius mano porininkai nudobia su magija, kurią gali naudoti iš toliau, kad tas nespėtų prisiartinti. Bet ir tavo būdas šaunus, - patikino.
Adrijas vėl pakartojo, kad jai reikėtų susirasti mokytoją koviniams kerams. Kuo daugiau jis tai kartojo, ir kuo toliau jie nuėjo tuneliu, tuo labiau ir ji ėmė tikėti, kad vaikino patarimu reikės pasinaudoti.
Pagaliau pavyko prasikasti kelią tunelyje ir jie galėjo tęsti savo kelionę.
- Gerai, bet jeigu tu įstrigsi, tai teks ir tave kažkaip iš ten ištraukti, - nusišypsojo.
Nelanna nesunkiai pralindo į kitą jiems kelią užkirtusių akmenų pusę. Iš čia ji jau matė šventyklos salę, kurios galiniame dešiniajame kampe gulėjo jos krepšys su brangiomis gydomosiomis priemonėmis.
- Pasistenk neužstrigti, - linksmai tarė. - Mums jau nebetoli.

[Adrijas Volkeris]

- Oho. Čia pilna išties siaubingų padarų. Įdomu iš kur jie atsirado. Ar juos kūrė kiti burtininkai, kad viską čia saugotų ar ne. - Garsiai galvojo traukdamas tuneliu. - Ai. Tai manoji magija buvo veiksminga todėl, kad surišai jį velnio raizgais. Kitaip būtų tekę ką kito galvoti. Žodžiu čia buvo puikus komandinis projektas. - Kol kas jiems itin gerai ėjosi. Jei dabar neužstrigs, nuostabu.
- Pasistengsiu. - Šyptelėjo. Tada įkvėpė, pasiryžo ir pabandė pralįsti. Šiek tiek nusibruožė į akmenis. Tikrai norėjo būti mažesnis šiuo metu. Bet pagaliau persigavo į kitą pusę.
- Viskas. Einam. Paimk savo daiktus ir trauksim atgal.
Adris dairėsi. Suprato, kad jie jau pateko į šventyklą. Nieko nesiruošė imti iš jos. Jo prietaringoji pusė kažkodėl kuždėjo, kad jeigu taip padarytų taip lengvai negrįžtų atgal.

[Nelanna Light]

- Aš net nežinau, iš kur jie atsirado, - atsakė. - Tikriausiai iš ten pat, kur ir magija. Juk jos kilmės taip pat niekas nežino, - gūžtelėjo pečiais.
Nelannai labai patiko komandinis darbas, juk ir jos dalyvavimą tokiose ekspedicijose galima tokiu pavadinti. Dažniausiai ji nieko reikšmingo nenuveikia, bet jeigu kas nors nutinka, kaipmat išgelbėja situaciją. Laimei, Adrijui pavyko pralįsti ir jie pagaliau pasiekė šventyklą. Tą pačią vietą, kurioje visai neseniai buvo, bet jai atrodė, kad praėjo visa amžinybė. Mergina atsargiai nuėjo į kampą, kuriame buvo palikusi daiktus. Stengėsi nieko čia neužkabinti ir neįsiutinti.
Dabar jau misija buvo atlikta ir abu jaunuoliai tuo pačiu keliu sugrįžo į pradžią. Nelanna padėkojo Adrijui už pagalbą ir abu iškeliavo savais keliais.