0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Muzikos namai - Menolizdis
« Atsakymas #30 Prieš 1 metus »
Dafydd nepratęsė pradėtos minties. O ir kalbėti apie visą kitą nepanoro. Ir Auris jį suprato. Pats irgi taip darytų.
Užtai tema apie Hogvartsą matyt ir jam pasirodė paprastesnė. O Auris nutarė, kad paprastas smagus pašnekesys gal visai tiks pirmai pažinčiai.
- Nejau? Tu išdykaudavai per pamokas? - Paklausė plačiai nusišypsodamas. Tai įsivaizduoti buvo kažkaip sudėtinga.
- Galima sakyti, kad turiu brolį. na, jis mano pusbrolis, bet vadinu broliu. Aš tau užsiminiau apie jį toje nykioje drabužių parduotuvėje. Alanas mokosi trečiame kurse. Ir kaip sakiau veda mane iš kantrybės nuo to laiko, kai išmoko vaikščioti. O gal ir anksčiau pradėjo. Tada, kai jis gimė aš aišku buvau dar vaikėzas. Bet taip jau nutiko, kad teko su juo visur tampytis. Jo galva amžinai pramušta visokiais vėjais. - Auris vėl prisiminė apsiaustą, dėl kurio ir teko atsivilkti į parduotuvę. Reikės dar su juo šnektelėti apie daiktų tausojimą. Pagalvojo.
- O tu turi brolių ar seserų?

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Muzikos namai - Menolizdis
« Atsakymas #31 Prieš 1 metus »
Laimei, Auris suprato nebylų prašymą sudėtingos temos netęsti ir daugiau nebeklausinėjo. Tai tarsi bylojo, kad jis nėra toks bjaurus žmogus, kokiu bandė pasirodyti. Bet kokia galėjo būti prasmė užsipulti vos pamačius? Ar gali būti, kad kas nors atsitiko, dėl ko jaunas vyrukas šitaip pasikeitė? Buvo beveik smalsu, tačiau Dafydd nesiryžo klausti. Atrodė, kad tokiu atveju Auris ir pats puls klausinėti nepatogių dalykų, apie kuriuos dabar kalbėti visiškai nesinorėjo.
Ne, geriau padiskutuoti apie Hogvartsą, kurį prisiminti gali būti smagu. Bent jau tol, kol nereikia galvoti apie tai, kaip baigei savo dieneles toje mokykloje. Prisiminęs išdaigas (nors šitas žodis skambėjo per švelniai) velsietis nedrąsiai šyptelėjo. Negalėjo sau leisti juoktis ir linksmintis, kai viduje vis dar viešpatavo skausmas dėl netekties. Vis dėlto prisiminti, kaip vedė iš proto visus profesorius, buvo beveik smagu.
- Sakykime taip - per pamokas turėjau tikrai įdomesnės veiklos nei profesorių klausymasis, - pratarė beveik neįsitempusiu tonu. Buvo šiek tiek keista apie tai kalbėti su tuo, kuris dabar buvo profesorius, tačiau Auris nieko jam nepadarys. Bandė paniekinti, bet po to pats pasijuto blogai. Tai buvo kiek keista, mat Dafydd tam ir buvo gimęs - kad būtų žeminamas ir niekinamas. Vis dėlto šitas vyrukas buvo kiek kitoks.
- Ar Alanas tavęs klauso per pamokas? - pasidomėjo Dafydd pažvelgdamas į pašnekovą. Susimąstė, kaip pats jaustųsi, jeigu dirbtų profesorius, o ten įsidarbintų tas nevykėlis brolis. Užklaustas apie jį pastebimai krūptelėjo, tačiau nuramino save: Auris tikrai negalėjo žinoti apie Culhwch - tai buvo klausimas iš nežinojimo, tuo labiau, kad Dafydd pats užvedė šitą kvailą temą.
- Sunku pasakyti, - atsargiai rinkdamas žodžius pradėjo velsietis. - Teoriškai turiu, taip. Tačiau mes visai nebendraujame, - užbaigė tikėdamasis, kad tai nesukels pernelyg daug klausimų. Ką ten gali žinoti, galbūt po netikėto Siuzanos dingimo brolelis taip pat išnyko? Žinoma, Dafydd to niekada nesužinos, bet nuo to pasauliui būtų žymiai geriau.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Muzikos namai - Menolizdis
« Atsakymas #32 Prieš 1 metus »
Įsivaizduoti Dafydd kvailiojant buvo keista ir kažkodėl smagu. Gal kažkada šis žmogus nebuvo toks baikštus ir susikaustęs. Auris žinojo, kad jis buvo išmestas iš mokyklos. Bet daugiau nieko. Įdomu išties kodėl taip nutiko. Bet klausti jis nesiryžo.
- Ir koks nuotykis per pamoką buvo pats įsimintiniausias? - Pasiteiravo nusišypsodamas.
- Ai. Alanas pasirodo mano pamokose gana retai. Jam mat atrodo, kad tas nėra būtina. Bet aš jį tada užverčiu kalnu darbų. Ir jis man vis tiek juos atlieka. - Kai Dafydd užsiminė apie brolį jis tik pasakė.
- Kartais giminaičiai baisiai nervina ar ne? Sugeba labiau už bet ką pasaulyje pridaryti sunkumų. - Auris pagalvojo apie saviškius. Daugelio iš jų galėjo šiame pasaulyje tiesiog nebūti. Bet deja...
Kita aplankiusi mintis buvo dar nykesnė. Kažkaip vėl pagalvojo apie tai, ką Dafydd taip neseniai papasakojo. Apie savo vaiką. Ar jis nori čia sėdėti ir plepėti? Gal sėdi, nes nežino kaip geriau atsisveikinti ir išeiti dėl to savo charakterio.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Muzikos namai - Menolizdis
« Atsakymas #33 Prieš 1 metus »
Buvo galima pagalvoti, kad jie be žodžių susitarė nekalbėti apie nieką, kas gali būti nejauku ir nepatogu. Problema, kad nemaža dalis temų Dafydd buvo būtent tokios. Dabar, po šeimą ištikusios tragedijos, net ir apie mylimąją šnekučiuotis nebūtų taip paprasta. Viduje vis dar vyravo skausmas ir klausimai, ar jis Sautende tebėra laukiamas ir reikalingas. Dėl tos priežasties atsipalaiduoti buvo beprotiškai sunku. Net ir kalbant nesudėtingomis temomis - tokiomis kaip nelabai malonus elgesys pamokų metu.
- Nežinau, ar prisimeni Klastūnyno vadovą Moore, - atsargiai pradėjo Dafydd melsdamasis, kad Auris nesusivoktų, kad minėtas žmogus yra ne kas kitas, o Mayros pusbrolis. - Na... Kartą tiesiog nudažiau jo plaukus tamsiai violetine spalva. Neklausk, kodėl, - nežinau.
Sutrikęs Dafydd nutilo. Dabar tai skambėjo beprotiškai kvailai, tam pasiteisinimo nėra. Kad ir kokia buvo jo vaikystė ir paauglystė, šitoks mokytojų žeminimas nėra pateisinamas.
- Nesididžiuoju tuo, koks buvau Hogvartse, - liūdnai pridūrė ir pasijuto taip, tarsi būtų pabrėžęs faktą, kad iš mokyklos buvo išmestas. - O ką pats esi iškrėtęs? Juk nesėdėjai tyliai kaip pelė po šluota, ar ne? - bandė nukreipti pokalbį nuo savęs velsietis. Pažvelgė į Aurį ir bandė apsispręsti, ką daryti toliau. Ar jam buvo verta čia likti? Galbūt reikėjo galų gale keliauti namo?
- Nemanau, kad su nemylimais giminaičiais verta palaikyti ryšį, - ramiai pratarė. Tiesą sakant, tų, kurie buvo jo šeima, Dafydd net nelaikė susijusiais. Tai buvo kažkokie žmonės, kurie jo vaikystę pravertė pragaru. Vieninteliai šeimos nariai buvo Mayra ir mažyliai. Jeigu labai reikėtų, galbūt galėtų užlipdyti tą etiketę ir Shane. Bet motina, brolis ir patėvis... Na jau ne.
- Ar tau šeima yra sudėtinga tema? - bandydamas pasirodyti draugiškas paklausė vaikinas, bet iš karto to pasigailėjo: jeigu tai iš tiesų nėra tema, kuria norisi bendrauti, jis pasirodys esąs ne draugiškas, o landus ir įkyrus. Nurijęs sunkų atodūsį, Dafydd mintyse išplūdo save, tačiau garsiai daugiau nieko nebepasakė.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Muzikos namai - Menolizdis
« Atsakymas #34 Prieš 1 metus »
Auris ėmė šypsotis. Įsivaizdavo tą mokytoją pastebintį kas nutiko jo plaukams. O jei dar kerai buvo ilgalaikiai, tada išvis turėjo gerai atrodyti bevaikščiodamas po mokyklą.
- O kiek laiko jis buvo tokiais plaukais? - Dabartiniai Hogvartso mokiniai prisigalvodavo kur kas žiauresnių dalykų. Tas jaunimas... Aurio laikais gal buvo ir ramiau. O gal tik taip atrodė dabar.
- Gal ir keista, bet aš per pamokas tik mokiausi. - Prabilo. - Negaliu pasakyti, kad mokiausi tik užduotus dalykus. Jei pamoka nebuvo mane dominančių pamokų sąraše darydavau kitką. - Auris prisiminė, kaip į kai kuriuos vadovėlius kerais įterpdavo visai kitokius puslapius. Iš jį dominančių juodosios magijos veikalų dažniausiai. Žinoma, tai darydavo jau paskutiniuosiuose kursuose.
- Aš po pamokų mėgdavau pasireikšti. Ir kai kuriais savo darbais tikrai nesidžiaugiu. Dažnai įsiveldavau į peštynes. - Taigi. Ypač kai grįždavo mokyklon po atostogų. Arba tada, kai jau būdamas vyresnis išeidavo iš mokyklos dažniausiai ankstyvais rytais ar naktimis. Per tunelį nueidavo į Kiauliasodį o tada iškeliaudavo kelionmilčiais kur reikėdavo. Kartais tvarkyti tėvo nesąmonių. Kartais dar dėl ko kitko. Ir kai grįždavo dažniausiai būdavo labai prastos nuotaikos. Ypač jei tekdavo tvarkytis su tėvu. O tada tai dvikovų ir visokių nutikimų skaičius paaugdavo. Mokytojai siųsdavo laiškus namo apie jo nesuvaldomą elgesį. Bet ten tie laiškai gal buvo net neskaitomi. Niekam nebuvo įdomu kuo užsiėmė Auris. Gal kartais Alano motinai, kai ji būdavo namie, o ne savo išvykose darbo reikalais. Ir dabar apie viską galvodamas Senkleris suvokė kad nuo mokyklos laikų mažai pasikeitė. Juk prie Dafydd prikibo irgi tik todėl, kad norėjo ant kažko išsikrauti. Tai negerai, reikėjo šitai rauti iš savęs lauk.
- Pritariu. Su tokiais giminaičiais nėra ko prasidėti. O šeima... Mano šeima yra sena grynakraujų burtininkų giminė. Tiek iš tėvo, tiek iš mamos pusės. - Jis nutilo galvodamas ar turėtų dabar su juo kažkuo pasidalyti. Juk Dafydd papasakojo jam apie savo netektį, taigi gal jis turėjo irgi ką nors papasakoti apie save. Galėtų papasakoti, kad dabar neturi kur gyventi. Bet tada reiktų paaiškinti kodėl. O tai tiesiog neįmanoma.
- Sudėtingas atvejis ta mano šeimynėlė. - Pradėjo kalbėti atsargiai rinkdamas žodžius. Bet šis sakinys veikiausiai buvo tik dar labiau keliantis klausimus.
- Po mamos mirties tėvas pradėjo siaubingai girtuokliauti. O tai buvo seniai. Mama mirė seniai, kai buvau šešerių. Na žodžiu tėvas greitai buvo išstumtas iš giminės. Atkirstas nuo turto ir taip toliau. Teko juo rūpintis. Žodžiu tariant mano šeima yra ne pati geriausia tema. - Nenorėjo Senkleris tęsti. Jau ir taip skambėjo taip Lyg skųstųsi gyvenimu. O to tiesiog negalėjo pakęsti.
- Ar tau patinka teatras? Jei patinka, tai kokio žanro spektaklius mėgsti? Rimtesnius ar linksmesnius. - Paklausė šį tą sugalvojęs.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Muzikos namai - Menolizdis
« Atsakymas #35 Prieš 1 metus »
- Nežinau, neilgai, - sumurmėjo Dafydd nejaukiai apsidairydamas. Žinoma, Marko čia nebuvo, bet niekada negali žinoti. Dabar visai nesinorėjo gadinti santykių su Mayros pusbroliu. Tik ne dabar, kai jis nebežiūri į Dafydd kaip į kažkokią šiukšlę. Buvo be galo gera suprasti, kad jis privertė Marką patikėti, kad yra žmogus. Ir padarė tą būtent suteikdamas Mayrai meilę ir šilumą. Dabar buvo keista, kad to ilgai nesuprato, bet tai buvo vienintelis jo tikslas - padaryti viską, kad mylimoji būtų laiminga ar saugi.
Bet ar čia sėdėdamas jis neprieštaravo šitam tikslui? Kad ir kaip norėjosi bent pabandyti pabendrauti, į galvą lindo sudėtingi klausimai apie tai, kad turėtų būti namuose - ten, kur jo reikia, kur jo laukia mylimiausi žmonės. Tik kaip tą pasakyti?
Auris ir toliau kažką pasakojo, bet prireikė nemažai pastangų, kad pavyktų susitelkti ties jo žodžiais. Norėjosi galvoti apie šeimą ir vaikus, tačiau šiandien šis vyrukas buvo pakankamai draugiškas. Ko gero, buvo verta pabandyti pasišnekėti. Galbūt netgi kiek paatvirauti.
Auriui pradėjus kalbėti apie tai, kad jo šeima yra sena grynakraujų giminė, Dafydd krūptelėjo. Apie Shane nežinojo iš viso nieko. Apie Siuzaną... Tiesą sakant, irgi ne per daugiausiai. Galbūt verta paklausti?
- Klausyk... - nelabai ryžtingai pradėjo Dafydd. Nė pats nebuvo tikras, kodėl bando tai sužinoti. Motina nerūpėjo visai, o ką pakeis, jeigu sužinos, kad Auris pažįsta jos giminę? - Gal netyčia žinai ir Llewellyn šeimą? Mano motina... Ji buvo burtininkė, tad na... - galiausiai raudonplaukis nutilo. Kažkodėl įtarė, kad Auris jau būtų ką nors pasakęs, tad prabilęs apie motiną tik be reikalo save skaudino. - Nesvarbu, pamiršk, - tarstelėjo.
Panašu, kad ir šio vyruko šeima buvo sudėtinga tema, tačiau bendravimo stoka trukdė tinkamai atsakyti. Taigi velsietis tiesiog nuleido galvą ir tylėjo. Mintyse plūdo save už tai, kad nesugeba pasakyti nieko tinkamo. Tiesą sakant, nesugebėjo pasakyti iš viso nieko.
Naujas klausimas gerokai nustebino ir privertė dar kartą susimąstyti. Teatre buvo tik kelis kartus. Žinoma, jį ten nusivedė Mayra. Nejučia vėl užsigalvojo apie mylimąją ir suprato, kaip norėtų pats ją nusivesti į kokį spektaklį. Galbūt reikėtų tai padaryti? Gal ji pasijustų bent kiek geriau?
- Kelis kartus esu buvęs, bet spektaklius renkuosi ne aš, - paprastai atsakė į klausimą. Kur jau jis išsirinks tokį dalyką, kai visai nieko neišmano? Ką aš be tavęs daryčiau, Mayra? mintyse kreipėsi į mylimąją, o balsu pridūrė: - O kodėl to klausi?

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Muzikos namai - Menolizdis
« Atsakymas #36 Prieš 1 metus »
Tikrai šis vakaras buvo itin permainingas. Regis Auris taip neseniai troško pabėgti o štai dabar vėl jautėsi ramiai ir nutolęs nuo visokių nervinančių temų. Puiku. Dafydd nieko nebeklausinėjo apie jo tėvą, gyvenimą ar dar kokius pažįstamus. Nuostabu. Jie abu puikiai aplenkinėjo visokius trikdančius klausimus.
- Na esu kažką girdėjęs apie ją. Bet bendrauti neteko. - Pasakė kiek pamąstęs. O tada grįžo prie teatro.
- Aš čia kažkaip pagalvojau. Nežinau ar esi buvęs. Yra toks pojūčių teatras. Jis skiriasi nuo paprasto, nes reikia būti užrištomis akimis. Vadovautis savo klausa, lytėjimu ir uosle. Ten nebūna daug žiūrovų. Tiek, kiek yra aktorių ar savanorių. Visi dalyvauja veiksme. Yra sugalvota kokia nors tema ar koks trumpas spektaklis. Ir Žiūrovai bei aktoriai dalyvauja ten kartu. Įdomus potyris. Tikrai kuriam laikui padeda pabėgti nuo visokių minčių. Niekada nežinai kas gali laukti spektaklyje. Felicija ir jos bendrakursiai rengia tokius spektaklius. Ji studijuoja aktorystę. Tai aš pagalvojau, kad jei nori galėtum ten pakviesti savo žmoną. Reiktų tik paklausti kada bus toks spektaklis ir tiesiog galėtum dabar užsirezervuoti vietą. Ar vėliau. Nesvarbu. Aišku jei tai tau atrodo įdomu.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Muzikos namai - Menolizdis
« Atsakymas #37 Prieš 1 metus »
Dafydd pasijuto kiek nejaukiai, kad paklausė apie motinos šeimą. Atrodė, kad pats turėtų tokius dalykus žinoti, tačiau Auris, regis, į tai neatkreipė dėmesio. Tiesą sakant, galėjo net ir nežinoti, kad Llewellyn yra paties Dafydd pavardė. Atsakė visai paprastai, nors daug informacijos nepateikė. Ką gi, reikėjo visa tai nustumti į šoną. Siuzanos nebebuvo gyvųjų tarpe, ar toje giminėje yra daugiau burtininkų, vaikinas net ir nežinojo.
Klausydamasis, ką apie teatrą kalba Auris, Dafydd visai susidomėjo. Neįsivaizdavo, ar Mayrai tokia pramoga patiktų. Ar nebūtų baisu, ar viskas nesisietų su vaikystėje patirtomis problemomis? Vis dėlto atrodė, kad mylimoji būtų patenkinta jo parodyta iniciatyva, tad nelabai ryžtingai linktelėjo.
- Skamba visai neblogai, - pratarė. Suprato pats išties norintis tai išbandyti. Ne dėl paties spektaklio, bet neabejojo, kad prireikus galėtų būti tas, kuris nuramina mylimąją ir padeda pasijusti saugiai. Dabar to labai reikėjo, tad Dafydd pasijuto esąs dėkingas Auriui. Buvo netgi kiek neramu, kad jis pernelyg gerai žino, ko jam, Dafydd, reikia, tačiau bandė susikoncentruoti į tai, kad keistai pažintį pradėjęs vyrukas dabar elgiasi draugiškai.
- Ačiū tau už pasiūlymą, - po kiek laiko pabandė išreikšti dėkingumą. - Tai labai... Na, ačiū, kad apie tai pagalvojai.
Kaip ir visada, jausmus išreikšti nebuvo lengva, tačiau velsietis vylėsi, kad Auris jį supras. Apsižvalgė patalpoje ir bandė suprasti, ar bent kiek atsipalaidavo. Na taip, pašnekovo sarkastiškų pastabų taip nebebijojo, tačiau jeigu kas pasiūlytų eiti linksmintis, Dafydd negalėtų to padaryti. Tik jau ne iki to laiko, kai paaiškės, kad Mayra jaučiasi geriau. Myliu tave mintyse pasakė merginai velsietis ir vėl pažvelgė į Aurį.
- Įdomių žmonių pažįsti, - nei šį, nei tą tarstelėjo turėdamas omenyje Feliciją.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Muzikos namai - Menolizdis
« Atsakymas #38 Prieš 1 metus »
Regis tas pojūčių teatras visai sudomino Dafydd. Tereikėjo tik viską dabar sutvarkyti.
- Tai ir super. Tuoj aš pakviesiu Feliciją ir išsiaiškinsim kada jie ten pas ją vyksta. O šiaip nėra už ką. - Kai Dafydd užsiminė apie jo įdomias pažintis Auris pirmą kart susimąstė apie tai, kad gal jie abu galėtų susitikti dar kada nors. Kad jis galėtų nusitemti Dafydd į visokias menininkų mėgstamas kavines, ar renginius kuriuos žinojo tiek magiškame, tiek žiobarų pasaulyje. Taigi nusišypsojo ir pasakė.
- Ai, aš tiesiog visur trainiojuosi ir taip išėjo, kad visokių asmenų teko sutikti. Gerai, tuoj ateisiu, einu surasiu Feliciją. - Vaikinas žvaliai atsistojo ir nuėjo dairydamasis. Greitai ją pamatė. Mergina jau nesėdėjo prie durų. O sukosi šokdama. Jis uždėjo ranką jai ant peties ir taip sustabdė.
- Nori pašokti Auri?
- Ateik pas mus minutei.
- Dabar?
- Aha. - Ji nusekė paskui ir jie abu sugrįžo atgal. Senkleris klestelėjo į savo vietą. O Felicija prisistūmė dar vieną krėslą prie jų staliuko.
- Ar dar darai tuos savo pojūčių spektaklius?
- Tai taip. Kur jie tau galėjo dingti? O ką? Nori nueiti? Bet tu jau dalyvavai, tai nebūtų nieko įdomaus tau. Ar tu vėl nori tapti akimis?
- Ne. Aš nesiruošiu ten savanoriauti. Dafydd visai jais susidomėjo.
- AAA. Tai puiku. Dafydd, artimiausias spektaklis bus Lapkričio penktą. Septintą vakaro.
- Ar Gali rezervuoti du bilietus? Koks tavo žmonos vardas Dafydd? - Užklausė Auris.
- Nežinai savo draugo žmonos vardo? - Nustebo Felicija.
- Ar seniai jūs pažįstami su juo Dafydd? - Paklausė ji. Auriui pasidarė juokinga. Draugo. Kur jau ten. Bet jis nesiruošė dabar jai aiškinti, kad jie abu matosi antrą kart gyvenime.
- Tai klausyk Auri, tai va, galėsi pabūti jų akimis.
- Kas? Aš?
- Taip. O ką? Juk jau teko savanoriauti. - Auris nenorėjo sutikti. Galvojo, kad Dafydd visai nepatiktų, jeigu Senkleris taptų atsakingas už juos abu per tą spektaklį. Juk jis manimi nepasitiki. Aišku tie kiti savanoriai irgi svetimi. Bet aš tai išvis kitas reikalas.
- Hm... Galiu tikriausiai. - Pasakė, mat buvo įsitikinęs kokiu šimtu procentų, kad Dafydd nesutiks su šia mintimi.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Muzikos namai - Menolizdis
« Atsakymas #39 Prieš 1 metus »
Dafydd tik linktelėjo. Ne visai suprato, kur veliasi, bet trauktis, ko gero, jau buvo per vėlu. Tiesą sakant, vaikinas nenorėjo trauktis. Spėjo, kad Mayrai patiks tai, kad jis pagaliau sugeba kažkur ją pakviesti. Kodėl visada viską turi organizuoti ji? Ne, atėjo laikas bent šiek tiek atsilyginti. Jai patiks, ar ne? mintyse paklausė savęs raudonplaukis ir beveik nepastebėjo, kad Auris kažkur dingo. Sėdėjo ir mąstė apie brangiausią žmogų pasaulyje. Ir apie pramogą, kurią visai netikėtai surado. Pasidarė smalsu, kodėl beveik nepažįstamas vyrukas juos kažkur kviečia. Negi nori susipažinti su Mayra? O jeigu taip, tai kodėl?
Vis dėlto reikėjo nustoti galvoti, tuo labiau, kad prie jo vėl priėjo Auris, šį kartą su Felicija.
- Gerai, ačiū, - nelabai užtikrintai pratarė Felicijai ir sutrikęs pažvelgė į šalia jos esantį vaikiną. Nebuvo pratęs kam nors pristatyti savo žmoną. - Jos vardas? - kiek nustebęs pasitikslino, bet galiausiai susiprato pridurti: - Mayra.
Nuleidęs akis stengėsi atsipalaiduoti ir nesijausti kaip paskutinis kvailys. Tai, deja, sekėsi itin sunkiai. Dar tas nejaukus Felicijos klausimas...
- Ne, nelabai seniai, - nekonkrečiai atsakė šiaip ne taip prisiversdamas pakelti akis į merginą. Tai, kad ji pavadino juos draugais, buvo keista. Bet galbūt ateityje tai bus įmanoma? Jeigu Auris nepradės vėl elgtis kaip šiknius, galbūt... Nors ne, geriau apie tai negalvoti. Dafydd gyvenime draugų nebuvo, tad kažko įsivaizduoti nereikia, pačiam tik bus skaudžiau, kai šitas vyrukas dings.
- Būtų visai smagu, jeigu galėtum būti mūsų... Akimis, - įsidrąsino pratarti. Išties su kažkiek pažįstamu žmogumi tame spektaklyje turbūt bus smagiau. Tik ar galima tikėtis, kad Mayrai išsigandus ar nežinant ką daryti jis nepradės ir vėl žeminti? Jeigu pasakysi apie ją bent vieną blogą žodį, gausi į snukį mintyse pagrasino Dafydd ir vėl apsižvalgė. Tiesą sakant, norėjo pagaliau keliauti namo, tik neįsivaizdavo, kaip tą mandagiai pasakyti. Teko likti vietoje.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Muzikos namai - Menolizdis
« Atsakymas #40 Prieš 1 metus »
Nei Auris planavo eiti į tą teatrą nei ką. Bet va dabar įsipainiojo į šį reikalą. Labai dėkoju Felicija. Pasakė jai mintyse. Atsisakyti kažkaip jau ir negalėjo. Kas dabar jam šovė į galvą? Auris tikrai galvojo, kad išgirs neigiamą Dafydd atsakymą, bet buvo kitaip.
- Na va ir gerai. Tai jei kartais negalėsite atvykti ar ką tu pranešk Auriui gerai? - Pasakė Felicija. Ji dar kažką sakė, regis adresą kur bus spektaklis. Paskui pasakojo apie tai, kad prie salės durų dalyviams jau bus užrišamos akys. Kad prie durų reikės palikti savo batus, kad vaikščiodami galėtų geriau jausti paviršius. Žodžiu Senkleris tą reikalą praleido pro ausis. Pats užsimąstė apie tai, kad dievaži dar reikia sugrįžti į Hogvartsą. Motociklas žinoma buvo užkerėtas ir lėkė itin greitai, bet jau buvo vėloka, taigi net juo greit nesugebės parsirasti.
- Na ką gi. Kad jau viską išsiaiškinom gal jau skirstomės? - Prabilo jis.
- Jau? Dar viskas tik prasideda. - Nustebo Felicija.
- Man rytoj į darbą. Dafydd irgi taigi...
- O kuo tu dirbi? - Paklausė ji Dafydd. O tada pasakė Auriui.
- Tu susiradai darbą? Neįtikėtina. Ir kur gi?
- Dirbu problematiškų paauglių centre.
- Ką? Taigi tu jokio išsilavinimo neturi. Galėtum ten būt nebent valytoju. - Senkleris nusijuokė ir pasakė.
- Žinai tu... Turiu aš išsilavinimą ar ne.
- Tai aišku žinau. Jau šimtą metų tau sakau, kad turėtum ką nors mokytis.
- Gerai ša. Galėsi man paaiškint kitą dieną kaip gyventi.
- Tai kad tave sudėtinga prisikviesti.
- Gerai nutarta, kitą savaitgalį varom į miestą.
- Tu statai gėrimus Auri.
- Nuostabu...
- Tu kitą savaitgalį užimtas Dafydd? Girdėjai, kitą savaitgalį bus nemokami gėrimai. - Pasakė jam Felicija. Auris nutylėjo. Jau su pasiūlymu švęsti iki ryto Dafydd tikrai nesutiks. Pamanė. Ir jis jau galėjo jį suprasti. Jam tikrai ne tokie dalykai dabar galvoje. Dar pagalvojo.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Muzikos namai - Menolizdis
« Atsakymas #41 Prieš 1 metus »
Dafydd tik linktelėjo merginai ir nieko nesakė. Jai kalbant toliau pasidarė pasidarė šiek tiek neramu: ar Mayrai patiks tokia pramoga? Galbūt prieš viską suderinant reikėjo paklausti, ką ji galvoja? Dafydd nuoširdžiai vylėsi, kad mylimoji bent jau nesupyks - gal kaip tik apsidžiaugs, kad jis pagaliau imasi kažkokios iniciatyvos? Tuo labiau, kad pakvietimo sulaukė iš "draugo". Ne, Aurio taip vadinti tikrai nebuvo galima, tad kaip reikės pasakyti, kas pasiūlė tokį užsiėmimą?
Vis dėlto apie tai galvoti bus galima vėliau. Dabar reikėjo pagaliau iš čia išeiti ir grįžti namo. Ir taip jau pernelyg ilgai čia užgaišo. Ką pagalvos žmona ir vaikai? Galbūt jie nerimauja? Jeigu, žinoma, pastebėjo, kad Dafydd nėra namuose...
- Kur aš dirbu? - kiek sutrikęs pasitikslino velsietis ir laiku prisiminė, kad Felicija yra žiobarė. Meluoti nesinorėjo, tad teko sakyti tiesą. Ar bent jau jos dalį, kurią buvo galima atskleisti: - Banke.
Nelabai klausėsi, ką toliau kalba Auris ir Felicija, bet sugebėjo išgirsti dar vieną klausimą. Nustebęs pakėlė akis į merginą. Žvilgtelėjo į Auri tikėdamasis, kad jis į atsisakymą nepažvelgs kažkaip ne taip.
- Ačiū už pasiūlymą, bet... Negaliu, - šiek tiek susinervinęs pratarė raudonplaukis ir galiausiai atsistojo. Suprato ilgiau čia neištversiąs - pernelyg reikėjo grįžti namo. - Buvo malonu susipažinti, Felicija. Ir... Ačiū už vakarą, - pridūrė pažvelgdamas į Aurį. Bandė suprasti, ar jau galima išeiti. Kaip reaguos šitas kiek keistas žmogus? - Man reikia eiti, - tarsi pasiteisindamas pridūrė. Išties - sugaišo čia pernelyg daug laiko. Būtinai reikėjo grįžti namo - ten, kur galės atsipalaiduoti ir tiesiog būti savimi. Myliu tave... mintyse pasakė Mayrai Dafydd ir galiausiai atsisveikindamas linktelėjo. Visai nenorėjo kažkur su Auriu dar važiuoti, tad sparčiu žingsniu paliko šitą vietą, o pamatęs, kad gatvėje nieko nėra apsisuko ant kulno ir iškeliavo oru namo.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Muzikos namai - Menolizdis
« Atsakymas #42 Prieš 1 metus »
Taigi buvo taip, kaip Auris ir įsivaizdavo. Na tai jo ir nenustebino.
- Iki. - Atsisveikino su Dafydd, kai jis atsistojo eiti. Kažkodėl tai panašėjo į skubų pabėgimą. Bet Auris nesuko dėl to galvos.
Jie dar šiek tiek pasikalbėjo su Felicija. Bet nelabai ilgai, nes Senkleriui reikėjo irgi išeiti. Reikėjo nugabenti save ir motociklą į mokyklą. Vaikinas pasiėmė peiliuką atidarytuvą nuo stalo ir įmetė į kuprinę. Tada atsistojo.
- Na, tai iki pasimatymo Felicija.
- Ate. - Pasakė ji nusišypsodama. Senkleris išėjo iš kambario, užlipo laiptais į viršų ir išlindo pro duris. Gatvė buvo tuščia ir tyli. Auris nuėjo link motociklo. Tada paėmė lazdelę ir nusiuntė jį į mokyklą. O pats iš kišenės išsitraukė žiebtuvėlį. Pavertė jį nešykle ir irgi dingo. Juk Senkleris taip ir nelaikė keliavimo oru egzamino. Mat jam tas būdas nepatiko.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: Muzikos namai - Menolizdis
« Atsakymas #43 Prieš 1 metus »
Tą ypatingą vasaros vakarą Alanas jautė kažkokį jaudulį. Nors šimtą kartų kur nors eidavo su Dori. Bet ne taip kaip dabar. Gal tai jautė todėl, kad kuprinėje su iš anksto nupirktais gėrimais ir traškučiais, kuriuos ketino palikti Lizdo virtuvėje turėjo kai ką, ką norėjo padovanoti merginai. Ne visai padovanoti, o sugražinti. Ir kartu pasakyti jai, ką jaučia.
Jie ėjo tamsiomis vingiuotomis gatvėmis. Auris nupasakojo jam kaip rasti pastatą. Be to truputį padėjo vaikystės prisiminimai.
Pagaliau jie priėjo reikiamus laiptus ir pradėjo leistis žemyn. Tada Alanas atidarė duris ir jie įėjo į pusrūsį.
Pateko į koridorėlį. Iš čia jau girdėjosi gitaros skambesys.
- Alanai, labas. - Pasigirdo džiugus merginos balsas. Kiek jis atsiminė Felicija buvo keleriais metais vyresnė už Aurį.
- Labas vakaras. - Šyptelėjo jis.
- Kaip tu užaugai. Negaliu patikėti. O aš vis prisimenu, kaip lakstydavai po visas pakampes.
- Tai na... - Kad tave, norėjosi greičiau prasmukti į pagrindinę salę.
- Susipažinkit, čia mano draugė Dori. - Pasakė Fellicijai. Jis visai nenorėjo klimpti į ilgas kalbas apie prisiminimus.
- Labas Dori. - Pasisveikino Felicija.
- Na gerai, eikit jau. Smagiai praleiskite vakarą. - Pasakė, galbūt supratusi, kad Alanas nori eiti ir leisti laiką su Dori. Vaikinas norėjo sumokėti įėjimo mokestį. Penkis svarus už save ir penkis už Dori, bet Felicija pasakė, kad jam mokėti nereikia. Taigi taip ir nesumokėjo.
Jis nunešė maistą į virtuvę. Niekas čia nepasikeitė. Traškučius padėjo į spintą, limonado butelius sudėjo į šaldytuvą. Ir tada jie patraukė į šokių salę.
- Taigi, mes jau čia. - Pasakė vaikinas. Nusivedė ją ant laisvos sofos ir atsisėdo ant jos.
Salėje buvo visokių žmonių. Kaip visada čia vyravo stilių maišalynė. Vaikinas pastebėjo Kristoferį. Tą baikerį, kuris išmokė Aurį važinėti motociklu.
- Keista. Maža kas pasikeitė nuo mano prisiminimų. Net žmones kelis atpažinau. - Pasakė. Ant scenos dar niekas negrojo. Muzika kol kas skambėjo iš kolonėlių.
- Ar norėtum ko nors gaivaus atsigerti? - Paklausė. Nes šiandiena buvo karšta. O jie čia trenkėsi tikrai ilgą laiką.

*

Prisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Muzikos namai - Menolizdis
« Atsakymas #44 Prieš 1 metus »
Štai ir atėjo vakaras, kai Alanas nusivedė Dori į Lizdą, apie kurį mergina jau girdėjo šimtus kartų. Laikui bėgant jai tapo labai smalsu pamatyti vietą, kuri abiems Senkleriams kažką reiškė.
Mandel pasirodė, kad Alanas kažkiek jaudinasi, žinoma, tikriausiai todėl, kad Lizde pats jau buvo labai seniai.
- Labas, - pasakė Dori juodu pasitikusiai merginai. - Ar labai išdykęs jisai buvo? - penkiolikmetė pradėjo kikenti ir mirktelėjo raudonplaukiui, o tada dar ir švelniai stuktelėjo į petį.
Netrukus Dori ir Alanas sėdėjo ant minkštos sofos. Besidairydama paauglė suprato, kad dėl aprangos neprašovė. Čia buvo nemažai neformalų. Pati Dori sėdėjo pasileidusi savo ilgus juodus plaukus, visi auskariukai blizgėjo juodai, o ir drabužiai buvo tokios pat spalvos: juodi džinsai, juoda maikutė be rankovių ir juodos basutės. Tiesa, ant maikutės žėrėjo kažkoks raudonas pabaisiukas, o rankas puošė sidabro spalvos grandinėlės. Juk Dori nenorėjo atrodyti kaip visiška Mirtišė.
- Kad laikas lekia kaip išprotėjęs, - atsakė draugui. - Atrodo, kad dar visai neseniai atvykau į Hogvartsą, o jame man beliko mokytis vos dveji metai, - prikando lūpą. - Norėčiau, - nusišypsojo.
Lizde Dori iškart pasijuto gerai. Jai patiko šita aplinka, o labiausiai, žinoma, draugija. Alano draugija. Buvo gera, nes šią akimirką Dori nereikėjo nieko vaidinti. Visi tie Rajos vakarėliai, nors vasaros atostogos ir buvo neseniai prasidėjusios, tamsiaplaukei jau įgriso. Ji nebetroško nieko vaidinti. Tiesiog norėjosi būti savimi.