0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Muzikos namai - Menolizdis
« Prieš 1 metus »
Menolizdis, arba mėgstančių čia užsukti tiesiog vadinamas lizdu. Tai vieta mėgstantiems gyvą muziką, pokalbius ar tiesiog naujas pažintis. Nors kalbėtis čia niekas neverčia. Čia galima sutikti ir vienišių, kurie ateina paklausyti muzikos.
Neaišku kaip šią vietą geriau pavadinti, nes kavinė netinka. Todėl, kad gėrimus ar užkandžius čia suneša lankytojai. Dėl to tai ir yra lizdas, nes visi rūpinasi šio pastato gerove.
Lizde vyksta koncertai. Dažniausiai čia groja pradedančios grupės. Muzika čia skamba pačių įvairiausių stilių.
Lizdas įsikūręs vieno pastato pusrūsyje. Į jį reikia nusileisti laiptais. Pats pastatas apipaišytas grafičiais. Bet ir viduje galima rasti pačių įvairiausių čia apsilankiusių žmonių paliktų dekoracijų. Pusrūsį sudaro keli kambariai. Tik įėjus pasitinka patogios sofos ir keli ne patys naujausi foteliai. Čia ir vyksta koncertai. Yra nedidelė scena muzikantams. Sėdimieji baldai išstumdyti pasieniais, todėl norintys gali ir pašokti.
Antrasis kambarys nedidelis. Jame stovi šaldytuvas su suneštais gėrimais. Taip pat yra stalas ir spintelė su traškučiais ir panašiais užkandžiais. Be to kriauklė, nes po koncertų kas nors turi likti ir suplauti stiklines.
Trečiasis ir pats mažiausias kambarys skirtas visokiam rekvizitui laikyti. Čia galima rasti mikrofonų stovų, laidų, lempučių ir dar visokio kitokio gero.
Pusrūsis priklauso vienam jau senam muzikantui Lukui Bertkrofui. Dabar lizdą prižiūri jo jau suaugusi dukra Felicija. O jai padeda keli vaikinai. Ypač tada, kai pasitaiko smarkuolių, kuriuos reikia išprašyti lauk.
Apie šią vietą žmonės dažniausiai sužino iš draugų ar čia grojusių žmonių.

Lankytojus pasitinka štai toks skelbimas. Jis kabo ant sienos pagrindinėje salėje prie įėjimo durų.
Citata
Lizde laukiamas kiekvienas. Svarbiausia atsinešti gerą nuotaiką.
Įėjimo mokestis: 5 svarai. Pinigai skirti jauniesiems muzikantams paremti.
Meniu: stalo vanduo. Šio gėrio visuomet per akis.
Vakaro gėrimas: dažniausiai tai yra didžioji staigmena. Dažniausiai pasitaikantys. Vynas arba alus. Rečiau aptinkami viskis, degtinė arba koks nors likeris. Ko yra būtent jūsų apsilankymo metu klauskite Felicijos.
Norintiems išlikti blaivia galva dažniausiai galime pasiūlyti kokių nors sulčių, kolos arba arbatos ir kavos.
Užkandžiai: Traškučiai, kartais kepta duona, krekeriai arba sūris. Apie retkarčiais pasitaikančias naujienas jus informuos Felicija.
Gero ir jaukaus vakaro.



Neįtikėtina, bet į šią keistą vietą Auris nutarė atsivesti Dafydd. Kai jie pagaliau išėjo iš tos nelemtos parduotuvės, į kurią Auris nutarė daugiau nebeužsukti kokius gerus metus. Juodu  nuėjo iki kiauro katilo ir tada išėjus lauk pagaliau sėdo ant motociklo ir išlėkė kur reikėjo. Lizdas nuo Kiauro katilo buvo išties tolokai. Dar visi tie eismo kamščiai. Jie labiausiai ir kėlė jam neviltį. Auris nemėgo sėdėti ir nesijudinti iš vietos. O dar reikėjo užsukt į parduotuvę. Vaikinas nutarė apsiriboti pora butelių vyno ir keliomis alaus skardinių pakuotėmis.
- Ten kur mes varom yra suneštinis baras. Jeigu nori paimk ko nors. - Pasakė raudonplaukis Dafydd. Jis dar vis nesiteikė informuoti jo kur konkrečiai jie važiuoja.
Kai pagaliau apsipirko ėmė lėkti toliau. Ir galop jie sustojo prie kažkokios kirpyklos. Čia Auris ir paliko savo mylimą transporto priemonę.
- Gerai, einam toliau. - Pasakė ir greitu tempu patraukė siaurų gatvių raizginiu. Ir galiausiai jis pravėrė neišvaizdaus, apipiešto pastato duris.
- Sveikas atvykęs į Lizdą. - Pasakė ir jie įėjo vidun. Tada nusileido laiptais į rūsį. Čia jau buvo prisirinkę visokių asmenų. Prie durų juos pasitiko pati Felicija. Pamačiusi Aurį nusišypsojo ir jį apkabino.
- Auri, sveikutis. Nemačiau tavęs kokius metus. Maniau niekada daugiau čia neatsivilksi. - Pasakė mergina. Jai buvo dvidešimt penkeri. Felicija buvo neaukšto ūgio tamsiaplaukė. O jos plaukai supinti į daugybę kasyčių.
- Labas. - Auris ir nepajuto kaip išsiviepė. Mat nudžiugo, kad ši vieta išties dar laikosi.
- Turėjau darbo. Susipažink, čia Dafydd. - Pristatė savo bendrakeleivį Senkleris.
- Labas Dafydd. - Taip pat džiugiai pasisveikino ji. Tada pasitraukė nuo Aurio ir ištiesė ranką šalia jo stovinčiam raudonplaukiui.
- Kas šiandien groja? - Užklausė Auris.
- Ai toks trejetukas. Labai perspektyvūs manau. Groja Bliuzą.
- Aišku.
Jis padavė visus atsineštus pirkinius Felicijai ir susimokėjo tuos penkis svarus.
- Klausyk Auri, imk viską ir nešk į virtuvę. Vakaras tik prasideda, man dar čia reikia kitus pasitikt. Tu jau čia senbuvis, pats žinai kur kas padėta. Žodžiu nešk viską padėk ir pasiimkit ko norit. Vienu žodžiu pats žinai. - Pasakė ir įbruko jam viską atgal.
- Gerai. Einam Dafydd. - Jie patraukė per pagrindinį kambarį. Kur jau skambėjo pirmosios dainos. Ant scenos grojo du vaikinai ir mergina. Ji dainavo. Vaikinai grojo gitara ir būgneliu. O ji kai nedainuodavo pritardavo lūpine armonikėle.
Kambario gale buvo siauros durys ir jie išėjo į koridoriuką. Iš jo galėjai patekti į sandėliuką, vonios kambarį arba virtuvę. Ten jie ir patraukė. Auris viską sudėjo į šaldytuvą.
- Taigi Dafydd. Čia yra Lizdas. Čia dažniausiai naujos grupės pradeda savo muzikinį kelią. Bet visaip žinoma pasitaiko. Iš šaldytuvo ar spintelės gali imt ką nori. Svarbu ką nors atnešti papildymui. Na, sėdėt virtuvėj kaip ir neverta ar ne? Nori ko nors? Paimk ir varom į salę. - Pagaliau papasakojo apie šią vietą Auris.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Auris Senkleris »

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Muzikos namai - Menolizdis
« Atsakymas #1 Prieš 1 metus »
Dafydd vis dar nežinojo, kur jie važiuoja, ir tai gerokai gąsdino. Visai nesinorėjo įklimpti į kokią bėdą tik dėl to, kad nesugebėjo pasakyti negalintis kažkur trainiotis. Belėkdamas to kažko link nutarė, kad sutiko būtent dėl to. Jis buvo bailys ir neišdrįso pasakyti, kad turi kuo greičiau grįžti namo.
Neketino velsietis nei ko nors gerti, nei vežti. Atrodė, kad Auris turi omenyje alkoholį, o vienintelė vieta, kur jis gėrė vyną, buvo Maljorka. Ir, žinoma, gėrė jį tik kartu su Mayra. Vis dėlto apie mylimąją atvirauti nesinorėjo, tad Dafydd iš viso nieko nesakė. Tai buvo labai gera taktika, kuri dažniausiai padėdavo išvengti bėdos.
Atvykus į vietą paaiškėjo, kad Auris čia gerai pažįstamas. Tai kažkodėl privertė nerimauti. Pradėjo atrodyti, kad tai išties bus kažkokia vyruko draugelių irštva, kur jis buvo atgabentas kaip vakaro pramoga. Žinoma, mergina atrodė esanti pakankamai maloni, bet argi jie atskleistų kėslus? Žinoma, ne. Geriau palaukti, kol žuvelė pateks į tinklą, o jau tada... Bet ar galėjo visa tai būti puikiai sukurtas spektaklis? Negi Auris planavo susitikimą? Dafydd juto, kad nori bent kiek atsipalaiduoti, tačiau niekaip nesisekė to padaryti.
- Sveika, - tarstelėjo velsietis ir spustelėjo ištiestą ranką. Suprato jau seniai nekalbėjęs su kažkokia mergina, kuri nėra nei kolegė, nei parduotuvės ar kavinės darbuotoja. Ar, žinoma, Mayra, bet ji buvo ypatinga. Su ja kalbėtis nereikėjo, su mylimąja Dafydd užteko leisti laiką kartu.
Kiek pasvarstęs sumokėjo reikiamą sumą ir nusekė paskui Aurį. Vis dar spėliojo, ką čia veikia ir kuo viskas baigsis. Vis dėlto pamažu patikėjo, kad pažįstamas vyrukas turi įdomesnės veiklos nei po visą Londoną ieškoti Dafydd tam, kad jį pažemintų. Tai būtų šiek tiek kvaila.
Raudonplaukis žvalgėsi po patalpą ir bandė apsispręsti, ar čia jam patinka. Kol kas negalėjo pasakyti.
- Nenoriu nieko, ačiū, - trumpai tarstelėjo ir žvilgtelėjo į Aurį. Pasidarė smalsu, ar jis ketina čia nusigerti. Nenoromis prisiminė laikus, kai pats pernelyg dažnai kilnojo butelį. Tuo metu gyveno kanalizacijoje. Ne, tikrai nenusiris iki tų laikų. Geriau jau sėdės kampe ir nuobodžiaus, kol pagaliau galės grįžti ten, kur norisi labiausiai - namo.
Norėdamas parodyti bent kruopelytę entuziazmo velsietis patraukė salės, iš kurios sklido muzika, link. Kol kas viskas buvo ne taip ir blogai, tačiau mintys vis tiek sukosi tik apie mylimiausius žmones, jo (ne)laukiančius Sautende.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Muzikos namai - Menolizdis
« Atsakymas #2 Prieš 1 metus »
Auris darsyk atidarė šaldytuvą ir nuo lentynėlės paėmė du stiklinius buteliukus kolos. Neturėjo supratimo kieno ji, bet tai ir nebuvo svarbu. Šiaip jau norėjosi gurkštelėt alaus ar ko panašaus. Bet prisiminė, kad turės dar kažkaip parsivilkt namo, o vairuoti išgėrus nė nemanė. Dar iš spintelės pasičiupo porą stiklinių ir nuėjo paskui jau kiek nutolusį Dafydd. Jaučiuosi lyg būčiau jį pagrobęs. Nusikvatojo mintyse Auris.
Jie vėl sugrįžo į pagrindinį kambarį ir jis pastebėjęs du laisvus krėslus pasuko ten.
Vaikinas klestelėjo į seną patogų fotelį ir pastatė viską ant žemučio staliuko.
Grupelė ant scenos užgrojo kažką itin smagaus. Muzika jam staiga priminė vieną seną gerą filmą, kurį kažkada žiūrėjo su keliais pažįstamais. Filmas vadinosi broliai Bliuzai. Po galais, kiek mano gyvenime žiobariškų dalykų. Pamanė.
Senas patogus krėslas regis pasiglemžė jį amžiams, buvo patogu. Kodėl čia taip seniai besilankiau?
Žmonių kol kas labai daug nebuvo. Šiuo metu visi dar sėdėjo ir tylomis šnekučiavosi. Na aišku, juk viskas dar tik prasideda. Kartais čia prasidėdavo superiniai šokiai. Prisiminė Auris. Bet vaikinui atrodė, kad šiandien ramus sėdėjimas ilgai nesitęs, nes muzika skambėjo smagi ir kviečianti pakilnoti kojas.
- Ramu čia dar kol kas. - Pradėjo kalbą. Šiaip būtų galėjęs sėdėti, tylėti ir klausytis muzikos, bet Kad jau sumanė čia ateiti ne vienas, tai norėjosi prakalbinti Dafydd.
- Kai pirmą kartą čia apsilankiau man buvo tik šešiolika. Bet atrodžiau vyresnis ir ramiai įėjau čia. Šiaip ateiti į Lizdą galima nuo aštoniolikos metų. Nebent būtum su tėvais. Pirmą kart apsilankiau  čia kartu su tokiu Kristoferiu, jis išmokė mane vairuoti motociklą. Senokai čia buvau. Smagu, kad jie dar vis laiko šią vietą. Na Felicija ir jos tėvas. Felicija, tai ta mergina prie durų. - Pasakojo Auris. Kuprinėje ieškodamas atlenkiamo peiliuko su atidarytuvu. Pagaliau rado ir atidarė savo buteliuką kolos. Atidaręs jį, atidarytuvą paliko ant stalo, jei kartais Dafydd jo visgi prisireiktų.
- - Na, o kaip tau einas? Gal pasitaikė kokia įdomi užduotis darbe? - Užklausė ir tik tada pagalvojo, kad apie tokius dalykus žiobariškoje vietoje gal nereiktų kalbėtis. Nors niekas bent jau kol kas jų nesiklausė. Ir šiaip muzika grojo gana garsiai.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Muzikos namai - Menolizdis
« Atsakymas #3 Prieš 1 metus »
Buvo tiesiog beprotiškai nejauku. Dafydd vis dar nesuprato, kodėl Auris jį sugalvojo čia atsitempti. Teoriškai prasiblaškyti gal nebuvo labai blogai, tačiau vieta buvo keista. Nepaliaudamas žvalgytis aplinkui vaikinas atsisėdo į fotelį ir atsargiai žvilgtelėjo į vienintelį čia esantį pažįstamą žmogų tarsi tikėdamasis kažkokio paaiškinimo.
- Ką reiškia ramu? Kas čia bus? - sunerimęs paklausė Dafydd ir tik dabar suprato čia atvykęs be reikalo. Neketino linksmintis. Paprasčiausiai negalėjo to daryti. Ar nenutiks taip, kad Auris ta proga vėl pradės jį žeminti? Kaip reikės iš čia išeiti? Velsietis neketino smagiai leisti laiko, kai vis dar stipriai jaučia šeimos tragedijos padarinius.
Norėjo kažko klausti ar sakyti, galbūt bandyti iš karto sprukti, tačiau Auris pradėjo šnekėti. Pasakojo savo istoriją šioje vietoje. Kitu atveju galbūt buvę įdomu sužinoti daugiau, tačiau dabar norėjo tiesiog greičiau pabaigti reikalus ir keliauti namo. Laimei, bent jau susiprotėjo neimti jokio gėrimo, nors pašnekovas tarsi nebyliai skatino tą padaryti.
- Nuo aštuoniolikos metų? - neryžtingai pasitikslino. Būtų galima pagalvoti, kad pačiam tiek nėra, tačiau klausimas iškilo dėl visai kitos priežasties: ši sąlyga tarsi bijojo, kad Lizdas nėra ta vieta, kurioje Dafydd turėtų lankytis. Ką pagalvotų Mayra?..
Kaip jam sekėsi? Nežinia. Norint atsakyti į šitą klausimą reikėtų grįžti namo ir tvirtai apkabinti mylimąją. Jos reakcija parodytų, kaip Dafydd sekasi. Viskas, ko vaikinui šiuo metu reikėjo, buvo merginos meilė ir poreikis, kad jis būtų šalia. Vis dėlto Auriui tokių dalykų pasakoti neketino.
- Į misijas nevykstu, tad darbe nieko įdomaus, - paprastai tarstelėjo. Tai buvo tiesa, tačiau vylėsi, kad pašnekovas nepuls klausinėti smulkmenų. Tiesą sakant, neprisiminė, kiek jam pasakojo apie darbą. Šiaip ar taip, jie nebuvo draugai. O kas jie buvo? Pažįstami? Gal ir taip, tik tiek, kad Dafydd apie Aurį praktiškai nieko nežinojo.
- O ką tu veiki, kai nebūni čia? Kur dirbi? - paklausė velsietis supratęs, kad nežino net ir šito.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Muzikos namai - Menolizdis
« Atsakymas #4 Prieš 1 metus »
Jausena, kad pagrobė Dafydd vis labiau gilėjo.
- Na nieko ypatingo. Šokiai gal. O gal būt vėliau bus galima išmėgint save ant scenos. Nežinau ką sumąstė šita grupė. Ar tu manai, kad atsitempiau tave į sektantų irštvą? - Nusišypsojo jis.
- Bet tavęs niekas nevers ko nors daryti dievaži Dafydd. Nori šoki, nori ne. Koks skirtumas? Gali riogsoti šitame fotelyje kad ir iki keturių ryto. O taip, nuo aštoniolikos. Tiesiog, juk kartais viskas užsitęsia iki vėlumos, tai todėl geriau, kai paaugliai ateina su tėvais. - Jautėsi lyg būtų atsivedęs čia kokį jaunesnį ir baikštų draugą ar giminaitį.
- Supratau. Aš. Ai, kai išėjau iš ministerijos pasirinkau visai kitą kryptį. Nuėjau dirbti į Hogvartsą. Bandau ten mokyti apsigynimo nuo juodosios magijos. - Ir vėl tai ištaręs pagalvojo kur yra ir ką plepa. Apsižvalgė, bet niekas jais nesidomėjo.
Ir vėl įsivyravo tyla, mat Senkleris užsimąstė ar reikėjo taip beatodairiškai pasiimti čia šį žmogų. Juk jų pažintis ne pati gražiausia. Bet dievaži, Auriui atrodė, kad jam tikrai labai reikėtų gerai pašvęsti. Atsipalaiduoti vieną kartą.
Jiems tylint prie vaikinų priėjo Felicija.
- Tai riogsai čia ir nieko neveiki Auri?
- O ko tu nori iš manęs? - Vyptelėjo jis.
- Man reikia tavo pagalbos.
- Kodėl dabar būtent mano? Apsidairyk, čia pilna žmonijos.
- Kad jau visus metus čia nesilankei, tai stokis ir einam.
- Ji mane išnaudoja Dafydd.
- Nesiskundi ir eini. Išplauk indus. Įsivaizduoji, turėjau darbo, apleidau truputį visus reikalus. Viską palikau tvarkyti Semui. Tik kelias savaites. Ir prašau, rezultatas. Visos indų atsargos išeikvotos. Niekas neplovė indų, tuojau visko pritrūks. Taigi šliaužk į virtuvę.
- Gerai Gerai, eik į savo postą ir nenervuok manęs.
- Gal nori arbatos Dafydd? - Paklausė ji jo.
- Jis irgi eis su manimi į kvailą virtuvę.
- Kas taip sakė? - Paklausė Felicija. Auris atsistojo iš savo patogiosios vietos. Aišku jie čia ginčijosi šiaip. Išties abu seniai pažinojo vienas kitą ir mėgo.
- Ir kodėl nesusitvarkei prieš koncertą??
- Nes turėjau darbo per akis.
- Eini Dafydd? Einam greičiau, kol ji dar ko neprisigalvojo. Amžinai taip.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Muzikos namai - Menolizdis
« Atsakymas #5 Prieš 1 metus »
Taip, jis neturėjo čia būti. Kuo toliau, tuo Dafydd labiau tuo įsitikino. Neturėjo teisės sėdėti čia su Auriu ir užsiimti nežinia kuo. Privalėjo keliauti namo ir ten daryti viską, kad brangiausi žmonės būtų laimingi. Kaip jis galėjo šitaip nusiristi? Mintyse pradėjo dėlioti žodžius, kuriuos turėtų pasakyti čia atsivedusiam vaikinui. Ar patikės, kad jam staiga prireikė kažkur išeiti, kad atsirado reikalų? Ak, kad taip mokėtų tinkamai naudotis telefonu - paprasčiausiai apsimestų gavęs skambutį (tiesa, pasidarė įdomu, ar Auris iš viso žino, kas per daiktas yra mobilusis telefonas). Deja, aparatėlis gulėjo kažkokioje kišenėje, ir Dafydd būtų tik labai apsikvailinęs.
O štai pašnekovas jį vis labiau ir labiau gąsdino. Išbandyti save ant scenos? Iki keturių ryto? pakraupęs mintyse pakartojo Aurio žodžius. Anas juk nesitiki, kad Dafydd čia tiek sėdės, ar ne? Geriausiu atveju dešimt minučių, o tuomet vaikinas keliaus namo. Ir taip jau teks ieškoti paaiškinimų, ką visą šitą laiką veikė... Ar Mayra patikės, kad jis tiek laiko ieškojo suknelės? Kita vertus, Dafydd mylimajai niekada nemeluotų. Tik ką ji pagalvos, kai sužinos, kad jis šlaistosi neaiškiose vietose?
- Dirbi Hogvartse? - garsiai paklausė raudonplaukis nė nesusimąstęs, kad jie yra žiobariškoje vietoje. Nejučia pagalvojo apie Marką - būtent Mayros pusbrolis dėstė tą dalyką, kai Dafydd... na, paliko Hogvartsą. Žinoma, dabar santykis buvo pasikeitęs, tačiau viduje vis tiek sukruto kažkoks nemalonus jausmas. Tik kaip jo nusikratyti?
Šiek tiek padėjo priėjusi mergina. Ji pradėjo šnekėti su Auriu, ir Dafydd iš karto suprato esąs čia reikalingas kaip šuniui penkta koja. Kažkodėl prisiminė, kaip kartą vaikščiodamas su Mayra sutiko Luną Gardner. Tada jautėsi lygiai taip pat, tik tiek, kad Lunos negalėjo pakęsti. Vis dėlto ir dabar šalia jo šnekasi du žmonės, o jis tame tarsi nedalyvauja. Ir vėl nereikalingas...
- Einu kur? - nelabai suprato velsietis. Paskendęs savo mintyse vis dėlto negirdėjo, kuo baigėsi pokalbis. Atsargiai pažvelgęs į Aurį atsistojo iš savo vietos. Vylėsi, kad jie eis į lauką, kur bus galima kažkokiu būdu pasiplauti. Nuojauta kuždėjo, kad yra visai ne taip, tačiau sėdėti ir graužti save Dafydd visai nebenorėjo.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Muzikos namai - Menolizdis
« Atsakymas #6 Prieš 1 metus »
- Kaip tai kur Dafydd, tu ką iš medžio iškritai? Ji čia visą valandą man zyzia apie tuos indus. - Pasakė ir tik tada pagalvojo, kad su juo šitaip gal nereikėtų kalbėti. Su šituo reiktų atsargiau. Auriui reikėjo pasistengti elgtis kaip mokykloje. Kai nebūna jokio pašaipumo. Jis visai nenorėjo, kad Dafydd vėl pradėtų gūžtis.
Visgi jie nuėjo į virtuvę ir tada Senkleris prisiminė, kad nežino kur tie nešvarūs indai.
Pavarstęs visas spinteles aptiko krūvą stiklinių ir lėkščių vienoje iš jų.
- O varge... - Tepasakė ir ėmėsi viską plauti.
- Gal gali viską sušluostyt? - Užklausė.
- Tai grįžtant prie temos. Na taip. Hogvartse. Sugalvojau ten nueiti ir įstrigau kuriam laikui. - Kalbėjo dėdamas išplautas stiklines ant stalviršio.
Virtuvėje kol kas buvo tuščia. Tik jie abu ir šniokščiantis vanduo. O pro atidarytas duris girdėjosi muzikos skambesys.
- Ar tau viskas gerai? Ta prasme ne dabar. Aš matau, kad tau čia nelabai patinka. Ir tikriausiai keista, kad pakviečiau čia tave. Bet aš aplamai klausiu. Tau viskas gerai? Tu toks užsigalvojęs apie kažką. Visada atrodo, kad ant tavęs griūna dangus. Na nežinau. Ar nenorėtum tiesiog šiam vakarui nuo viso to atsitraukti? Tiesiog leisti sau porai valandų nuo visko pabėgti? Greit turėtų prasidėti šokiai. - Ir vėl jis lindo į sau pačiam keistą vaidmenį. Šiaip veikiausiai būtų palikęs Dafydd ir ėjęs prie savo draugų. Kur žinojo, kad galės pasijuokti ir smagiai papokštauti. Bet kai atėjo dirbti į mokyklą, staiga teko prisiminti visas savo būdo savybes, kurias buvo išmetęs per kurį laiką.
- Greičiausiai turėtume susipažint iš naujo. Tą kartą kai susitikome turguje aš gerokai perlenkiau lazdą. - Pridūrė vaikinas.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Muzikos namai - Menolizdis
« Atsakymas #7 Prieš 1 metus »
Panašu, kad Auris nutarė pasišaipyti, bet Dafydd to nepaisė. Stengėsi apie nieką negalvoti ir vylėsi, kad taip pavyks greičiau išsisukti iš situacijos. Deja, ėjo jie visai ne į lauką, o, regis, dar giliau į vidų. Nesuprato, ar galėjo taip būti, kad Auris jį čia pasikvietė suplauti indų. Mintis buvo gerokai kvaila, bet kas ten žino tą keistuolį... Iš pradžių šaiposi, po to nori bendrauti, vėliau randa dar vieną būdą nustebinti ir sutrikdyti. Nepaisant to, kad Auris atrodė esantis visai įdomus žmogus, Dafydd prie jo nesijautė jaukiai. Ko gero, tai ir buvo priežastis, kodėl neprieštaraudamas nusekė iš paskos, o vėliau paėmė šluostuką.
Išgirdęs patvirtinimą, kad susidūrė su dar vienu Hogvartso profesoriumi, velsietis visai neapsidžiaugė. Atrodė, kad tamsi praeitis ir vėl bus ištraukta į viršų, o dabar apie tai galvoti paprasčiausiai neturėjo teisės. Ne, turėjo daryti viską, kad Mayrai pagaliau palengvėtų, rūpintis savimi galės kada nors vėliau.
- Vis dėlto Auris šį kartą buvo nusiteikęs draugiškai ir, atrodo, to paties tikėjosi ir iš Dafydd. Pastarasis tikrai nenorėjo pasakoti savo bėdų. Tik jau ne tam, kuris dėl nežinia kokių priežasčių pradėjo atvirai tyčiotis ir žeminti. Dabar neatrodė esąs toks bjaurus, bet argi gali būti, kad staiga pasikeitė? Ne, tikriausiai dėl kažkokių priežasčių apsimeta, o daugiau sužinojęs apie Dafydd vėl pradėtų tyčiotis.
Netiesioginis pasiūlymas pašokti išgąsdino. Argi jis gali linksmintis, kai namuose jo laukia kenčianti žmona ir nieko nesuprantantys mažyliai? Negi Auris tikisi, kad jis šoks su kitomis?! Dar to betrūko! Deja, Dafydd neįsivaizdavo, kaip reikėtų tai pasakyti. Ką daryti, kad tas vaikinas nepradėtų ir vėl jo žeminti.
- Aš nešoku, - galiausiai sugalvojo atsakymą velsietis. - Ir... Man viskas gerai, - labai jau neužtikrintu tonu kuris, ko gero, neapgautų net vaiko, pridūrė. Nežiūrėjo Auriui į akis. Norėjo tiesiog keliauti sau ir pagaliau grįžti namo. Tik kaip vis dėlto nusikratyti šituo pernelyg draugišku žmogumi?
- Nesvarbu, pamiršk, - ramiai pridūrė atkakliai šluostydamas lėkštę. Į Aurį nežiūrėjo ir artimiausioje ateityje neketino to daryti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Muzikos namai - Menolizdis
« Atsakymas #8 Prieš 1 metus »
Ir ką aš čia bandau padaryti? svarstė plaudamas kažin kelintą lėkštutę. Kuriam galui man išvis reikėjo jį čia pakviesti? Ar man reikia dabar čia aiškintis... Taikytis...
- Na gerai. Nešoki, tai nešoki. O ką tu mėgsti veikti jeigu nori prasiblaškyti? - Užklausė kol kas paprasčiausiai atrodančio klausimo. Apie Dafydd kamuojančias problemas, kurių Aurio nuomone tas tikrai turėjo nekamantinėjo. Nors iš tos intonacijos matėsi, kad kažkas ne taip. Bet kažin ar klausinėjamas jis ką atsakytų.
- Tai kaip tu tada išvis sutikai sėsti ant mano motociklo ir lėkti net nežinia kur? - Pasiteiravo nusišypsodamas. Va šito tai Senkleris negalėjo suprasti.
Jis susimąstė ką dar reikėtų pasakyti. Norėjo pasikalbėti apie ką nors lengvo ir paprasto. Mat atrodė, kad visi jo klausimai trikdo Dafydd. Arba galėčiau dingti savais keliais. O jis sugrįžtų namo. Paprasta ar ne? Pamanė.
- Ar turi vaikų? - Paklausė. Na juk paprastas klausimėlis apie šeimą. Į ką aš čia dabar veliuosi? Tikrai, tas Hogvartsas mane keičia. Galvojo imdamas dar vieną puodelį į rankas.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Muzikos namai - Menolizdis
« Atsakymas #9 Prieš 1 metus »
Dafydd vis dar klausinėjo savęs, kaip sugebėjo įsivelti į tokią nesąmonę, kad dabar šluosto indus. Kodėl jis to negali padaryti namie? Argi čia atėjo tik tam, kad sutvarkytų kažkieno virtuvę? Tai buvo tiesiog siaubingai nelogiška, tačiau vaikinas nieko nesakė. Vylėsi, kad anksčiau ar vėliau tylumu atbaidys Aurį ir bus paliktas ramybėje. Tai būtų lengviausias būdas pasprukti ir keliauti namo. Velsietis buvo beprotiškai pasiilgęs Mayros ir mažylių ir atkakliai bandė surasti priežastį, kodėl buvo būtent čia.
Klausimas buvo keistai paprastas, tačiau kartu ir nemaloniai sudėtingas. Dafydd nieko nedarė, kad prasiblaškytų. Vienintelis būdas prasmingai leisti laiką buvo leisti jį su šeima. Tada nereikėdavo blaškytis. O štai būdamas atskirai jis nuolat galvojo apie brangiausius žmones. Kelias akimirkas mąstė, ką reikėtų pasakyti.
- Nežinau... - galiausiai sumurmėjo. - Einu pasivaikščioti.
Lėtai šluostė vieną lėkštę po kitos ir atkakliai bandė suprasti, ar gali būti, kad Auris kažko siekia. Kol kas nepavyko sugalvoti nieko, kas galėtų būti bent kiek panašu į tiesą. Vis dėlto tikėti, kad šitas sunkiai suprantamas vyrukas paprasčiausiai nori pabendrauti, buvo pernelyg sudėtinga.
- Norėčiau ir aš žinoti, - vis dėlto išdrįso pasakyti tiesą velsietis ir atsargiai pažvelgė į pašnekovą. Atrodė, kad kažkada bendravimas gali būti paprastesnis. Deja, įaugusi baimė, kad bus pradėtas žeminti ir trypti neleido atsipalaiduoti, tad Dafydd juto nuolatinę įtampą. - Turbūt... Norėjau praleisti šiek tiek laiko kitaip, - sumurmėjo vaikinas ir tą pačią akimirką pajuto atslenkančią kaltę. Kaip jis taip gali? Kaip jis gali norėti laiką praleisti kitaip, kai didžiąją jo dalį praleidžia su šeima? Atsiprašau, Mayra... mintyse pasakė vaikinas ir vėl pažvelgė į Aurį.
- O kam tau reikia tai žinoti? - iš karto įjungęs vidinį saugiklį paklausė, vos tik pašnekovas pasiteiravo apie vaikus. Ar gali būti, kad jis kelia grėsmę jo, Dafydd, šeimai?
Nušluostęs dar porą lėkštučių raudonplaukis ilgesingai pažvelgė į duris. Nusprendė, kad jau geriau būtų sėdėti krėsle šokių salėje nei stypsoti čia ir - dievaži - šluostyti indus.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Muzikos namai - Menolizdis
« Atsakymas #10 Prieš 1 metus »
Na ir įsivėliau... Senkleris pastatė puodelį ant stalo ir užsuko vandenį. Nors tų indų dar buvo likę. Bet nusibodo ir jie ir šitas niekam tikęs pokalbis. Kas šitam Dafydd yra? Net elementarus klausimas apie šeimą atrodo kelia kažkokių keblumų. Ar jis manęs bijo ar kas jam?
- Tai jeigu jau visgi norėjai ką nors nuveikti, tai ko stabdai? Dingstam iš čia. Ir einam pasilinksminti. - Pasakė jis.
- Viešpatie, o tu tikras įtarus Aurorų štabo vadovas. Šiaip klausiu. Pokalbį palaikau ir viskas. Kodėl dar galėčiau klausti tokio klausimo? - Sušluostytus indus jis sustatė į lentynas.
- Mano klausimuose nereikia ieškoti kažkokių užslėptų minčių. Sakau gi. Perlenkiau tada truputį. Dabar aš taikus kaip niekados. - Visiška tiesa. Net Dolohovai domino vis mažiau. Siekėjai dulkėjo užslėpti lagamine. Auris vis nesiruošė ir nenorėjo jų panaudoti.
Pasigirdo žmonių juokas ir smagus ritmas. Auris norėjo mauti pažiūrėti kas ten dedasi.
- Gerai. Tegu eina velniop šitie indai. Užteks šiam vakarui. O tu nežinau. Daryk ką nori. Važiuok namo, arba verčiau einam pasilinksminti.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Muzikos namai - Menolizdis
« Atsakymas #11 Prieš 1 metus »
Deja, Dafydd nežinojo atsakymų į, atrodo, tokius nesudėtingus Aurio klausimus. Išties, kodėl jis toks įsitempęs? Kodėl nesugeba elgtis kaip normalus žmogus?
Vis tik nespėjus atsakyti į šiuos klausimus Auris dar kartą priminė, kodėl velsietis negalėjo prie jo jaustis jaukiai. Tikėtina, kad tai buvo atsakymas ir į anksčiau užduotus klausimus. Kodėl būtinai vėl reikėjo priminti prakeiktą Magijos ministeriją? Ar tas vyrukas išties siekia pažeminti? Vieną kitą akimirką Dafydd beveik galėjo patikėti, kad Auris žiūri į jį kaip į žmogų, o ne kanalizacijos šiukšlę. Deja, tokios replikos žeidė stipriau nei Dafydd būtų norėjęs ir pripažinęs.
Atsirado tas taikusis, kurgi ne mintyse pasakė sau raudonplaukis, nė neketinęs patikėti gerais Aurio norais. Ne, dar vienas bandymas įžeisti - mat Dafydd neabejojo, kad Aurorų štabas buvo paminėtas tik tuo tikslu - įrodė, kad jam geriau išties iš čia nešdintis.
- Tu nesupranti, - sumurmėjo Dafydd į dar vieną kvietimą pasilinksminti, bet vis dėlto išėjo iš virtuvės ir grįžo į šokių salę. Šokti neketino - daryti tą vienam būtų šiek tiek kvaila, o mergina, su kuria raudonplaukis norėtų pašokti kokį lėtą šokį, pasaulyje tebuvo viena. Jos šioje keistoje vietoje, deja, nebuvo, o tai reiškė, kad Dafydd pasėdės kur nors kampe. Mintyse plūdo save, kad nesugeba nė akimirką pasielgti kaip bet kuris normalus žmogus. Nuoširdžiai norėjo atsipalaiduoti, tik, deja, tą norėjo daryti ne su Auriu. Ak, jeigu būtų atvykęs čia su Mayra, viskas būtų kitaip.
- Vaikų turiu, - nežinia kodėl atsakė į seniausiai užduotą klausimą. Akyse sužibo ašaros, bet velsietis skubiai jas nusišluostė. Priesaika neišspausti nė ašaros niekur nedingo. Be to, rodyti silpnumą ne kam kitam, o Auriui, būtų ne tik apgailėtina, bet dar ir galimai pavojinga.
Nieko nematančiomis akimis Dafydd patraukė krėslo, kuriame buvo įsitaisęs prieš tai, link. Nežiūrėjo, ką daro didysis indų plovėjas, bet dabar tai ir nerūpėjo. Neabejojo šiek tiek aprimsiantis ir tada išties keliausiantis namo.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Muzikos namai - Menolizdis
« Atsakymas #12 Prieš 1 metus »
Šitas žmogus pradėjo itin smarkiai nervinti. Tokie jautruoliai nepatiko Senkleriui.
- Tai kas dabar ne taip? - Iškošė, balse neliko jokio draugiškumo. Atrodė, kad pasakė jau ką nors tokio... Dafydd movė lauk iš virtuvės. O senkleris keikė save, kam išvis susidėjo su juo. Kiekvieno savo žodžio svėrimas ėmė varginti. Tai kaip man su juo kalbėti? Atsirado mat švelnioji rožė mažojo princo rožyne. Plūdosi visais įmanomais epitetais.
Besipiktindamas išėjo iš virtuvės. Manė, kad Dafydd jau neišvys, bet pasirodo, jis vis dar buvo šokių salėje. Auris pastebėjo, kad jis šluostosi akis. O čia dabar? Prakeikimas...
Iš pradžių tik dar labiau pradėjo niršti. Norėjosi jam taip dabar ką nors skelti, kad vieną kartą suprastų kas iš ties yra blogai. Bet tai tebuvo pirminės mintys. Paskui atėjo visai kitokios. Ir tikriausiai tik dabaar Auris pradėjo gailėtis dėl to susitikimo turguje, dėl savo elgesio ten.
Raudonplaukis stovėjo atokiame kampe ir galvojo. Kažkas matyt labai slegia šį žmogų. Gal smarkus nepasitikėjimas savimi. Gal dar kokios problemos. Tada vaikinas prisiminė save vaiką ir paauglį. Galvojo apie save tuo metu, kai buvo ant ribos. Kai lakstydavo gatvėmis ieškodamas girto tėvo. Kaip stebėjo tą žmogų, kurį kažkada labai mylėjo ir gerbė. Kaip jis paskui sužlugo. Tapo tokiu apgailėtinu. Prisiminė visas savo išverktas ašaras, kaip maldaudavo tėvo eiti iš barų, kuriuose tasai gerdavo. Prisiminė visus keiksmus ir panašius dalykus. Bet ne apie tai mąstė, o apie žmones, kuri padėjo jam sunkiausiais gyvenimo laikotarpiais. Ir tas visas pasipiktinimas, kurį dabar jautė pranyko.
Jis priėjo prie Dafydd. Tas sėdėjo fotelyje. Atrodė nusiminęs.
Auris atsisėdo į savo vietą.
- Aš atsiprašau Dafydd. Ir dėl to susitikimo turguje ir šiaip. Bet dabar tikrai nenorėjau tavęs įžeisti. Aš... Na nežinau. Aš visada toks. - Kalbėjo nelabai užtikrintai, nes jautėsi kažkaip labai neįprastai.
Galvojo ar reiktų dar ką pridurti. Bet šį kartą nebežinojo ką pasakyti.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Muzikos namai - Menolizdis
« Atsakymas #13 Prieš 1 metus »
Dafydd bandė suprasti, ko nori. Kažkur giliai viduje ruseno noras geriau susipažinti su Auriu, nes atrodė, kad jis yra įdomus žmogus, kuris išties gali padėti prasiblaškyti. Vis dėlto skausmas buvo toks didelis, kad velsietis tiesiog negalėjo atsipalaiduoti. Ką jau kalbėti apie nuolatinę baimę, kad jam nesant namuose kas nors atsitiks... Vis dėlto didžiausia problema buvo ta, kad Dafydd norėjo išsipasakoti, jis tiesiog troško, kad Auris jį suprastų. Deja, atvirai kalbėti su tuo, kuris pažintį pradėjo nuo atviro žeminimo, tiesiog negalėjo. Nenorėjo ir vėl būti gyvenimo šiukšlė, kurios reikia nebent tam, kad turėtum ką niekinti. Ne, vaikinas tikrai neketino žengti tokio didelio žingsnio atgal.
Prireikė nemažai laiko susivokti, kad Auris iš paskos neatėjo. Vadinasi, jis kaip koks kvailys pasišnekėjo su savimi. Nutaręs, kad taip nutiko tik dėl to, kad jis ir yra kvailys, Dafydd nuotaikos nepasitaisė, bet netrukus pamatė prisiartinusi vyruką. Beveik laukė dar vieno patyčių pliūpsnio, mintimis jau ieškojo mylimosios paramos. Nenuostabu, kad ištarti žodžiai gerokai nustebino. Labai norėjosi tikėti, kad Auris nori susipažinti ir galbūt netgi ateityje tapti draugais. Kažkuo, ko Dafydd niekada neturėjo. Galbūt reikėjo bent pamėginti tai paaiškinti?
- Aš... - bandė pradėti raudonplaukis neryžtingai pažvelgdamas į pašnekovą. - Aš negaliu eiti šokti, - galiausiai ištarė visą sakinį pabrėždamas žodį "negaliu". Nežinojo, ar verta sakyti kažką daugiau. Viduje virė kova. Iš vienos pusės Dafydd jautėsi, kaip jam reikia, kad kažkas patikėtų. Kita vertus, juto, kad atsiverdamas kažkam, kas nėra Mayra, tarsi ją išduotų. Ir taip jau kiek laiko trinasi su šituo, kai galėtų būti namie ir laikyti mylimąją glėbyje... - Viskas sudėtinga. Žinau, kad atrodau kaip keistuolis idiotas, aš... Atsiprašau.
Buvo keista tarti tą žodį ne Mayrai, bet jau buvo per vėlu. Neaišku, kaip viskas susiklostys, bet gal Auris pagaliau susivoks, kad geriau leisti Dafydd pabūti ramiai? Galbūt jis sutiks netgi pasišnekėti?..

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Muzikos namai - Menolizdis
« Atsakymas #14 Prieš 1 metus »
Tai, kad Dafydd visgi pasiliko tikriausiai reiškė, kad jam reikia su kuo nors pasikalbėti. Tik ar aš tam tinkamas? Svarstė Auris. Ne, to pykčio, kuris prieš porą minučių virė nebeliko. O dar kai jis pradėjo kalbėti, tai Auris negalėjo suprasti kam išvis jam tada turguje prireikė prie jo kibti. Žinoma, Auris nežinojo, kad Dafydd šitaip viską ima į galvą. Labiau tada norėjo su juo susipešti ir išsikrauti. Tai aišku nebuvo pateisinama. Aplamai kabinėtis prie žmonių yra kvaila. Bet Tą kartą taip jau nutiko. Bet dabar šito aiškinti vaikinas nepradėjo. Išvis nežinojo kaip geriau pradėti su juo kalbėtis. Labai jau šis žmogus pasirodė pažeidžiamas.
- Gerai. Pamirškim tuos šokius. - Draugiškai prakalbo. Labai norėjosi paklausti kodėl jis negali. Matyt kažkas atsitiko gyvenime. Ne šokiai Dafydd galvoj. Bet jeigu jau klausimas apie vaikus buvo toks sudėtingas, tai kaip jam imtis kažkokio pokalbio? Pasijuto kone kaip mokykloje. Kai kurie paaugliai buvo sudėtingos asmenybės. Tekdavo gerai pagalvoti ką su jais daryti. O čia buvo tas pats. Tik kad vaikinas sėdintis priešais buvo dar ir vyresnis už Aurį. Ir turėjo savo šeimą.
- Neturi tu už nieką manęs atsiprašinėti. Man atrodo šioje istorijoje aš esu didesnis idiotas. Kaip tu dar galėtum elgtis su žmogumi, kuris nei iš šio, nei iš to pradeda kalbėti visokius vėjus. Na, tą kartą kai susitikome mano galvoj siautėjo šioks toks pragarėlis. Ne laiku susitikome. - Pasakė jis. Tada patylėjo kurį laiką apmąstydamas kaip pasukti temą kur nors kitur. Senkleriui tikrai atrodė, kad Dafydd reiktų išsikalbėti. Nutarė pasistengti pabūti klausytoju, jeigu jis jam tai leis žinoma. Kažin ar mes dar kada susitiksime. Kartais neblogai išsišnekėti kam nors, su kuo keliai nesuves. Tą kartą Auris tikrai nemanė, kad jie galėtų kada nors vėl susitikti. Nebent netyčia.
- Ar seniai tu vedęs? - Paklausė.