[Juzefas Levinsas]

Kas galėjo pagalvoti, kad vakaras šitaip baigsis. Būtų Juzefas žinojęs, tikrai į šitą klubą nebūtų ėjęs. Koks jo reikalas, kaip tie jaunuoliai parsigaus namo? Jeigu jau sugebėjo čia atsivilkti ir prisilakti, tai tada turėtų sugebėt ir namo pareit.
Situacija, regis, tapo suvaldoma. Auris paprašė pasirūpinti, kad Patricija grįžtų namo. Erka kažką šnekėjo, bet nesipriešino linksmybių pabaigai, na, o Dori, ji jau buvo visiškai atsijungusi. Auris ir girtas Alanas ją išnešė iš klubo.
Patricija, laimei, taip pat sutiko keliauti namo ir pasakė savo adresą. Kai jie jau stovėjo lauke, Levinsas nusivedė ją už kampo ir išbūrė nešyklę. Ne, oru keliauti jis nerizikuos. Nebe tie laikai, kai beplaukis buvo šios srities profesionalas. Be to, pats yra įkaušęs, o Patricija - dar labiau. Ir Juzefas nieko neketino jai pasakoti nei apie tai, kaip susipažino su Dori, nei apie tai, kas yra Levanda.
Jie iškeliavo nešykle. Vyrukas nežinojo, kaip ir su kuo gyvena Patricija. Jeigu ji išsipliurps, kad ją tokios būklės namo palydėjo profesorius, Juzefas pakeis atmintį tiems, kam reikės. Tikrai neketino dabar eiti ir aiškintis, kodėl septintakursę panelę mokyklos profesorius perveda iš klubo.

[Brendanas OConnor]

Reikėjo atsipalaiduoti. Gyvenimas ir toliau kankino, ir Brendanas suprato norintis užsimiršti ir smagiai praleisti laiką. Neabejojo nuėjęs į kokį klubą būsiantis ten vyriausias, bet to nelabai paisė. Parašė Graham ir pakvietė susitikti, bet draugas svarstė grįžimą į Airiją, tad atsisakė. Tai, žinoma, kiek apmaudu - tas psichologas vis dar buvo artimiausias vyrukas, su kuriuo galima apsilankyti bare ar klube. Ką gi, teko eiti vienam.
Klube, kurį šiandien pasirinko, baigęs Hogvartsą lankydavosi beveik nuolat. Blogiausia buvo tai, kad Londone apsigyveno būdamas septyniolikos - žiobarai tokio amžiaus jaunuolius dar laiko vaikais. Prisiminęs, kaip savaitgaliais pykdavo negalintis patekti į vidų, dabar tik nusijuokė. Sumokėjo reikiamą mokestį ir netrukus jau buvo viduje. Kadangi buvo penktadienis, žmonių čia bus visa galybė, bet dar buvo ne vėlu, ir šokių aikštelė buvo apytuštė. Brendanas patraukė prie gėrimų ir ilgokai plepėjęs su ten dirbančia mergina galiausiai nusipirko kolos. Tikėtina, kad užlips ir į antrame aukšte esantį barą, bet kol kas viskas gerai ir taip. Buvęs profesorius atsirėmė į sieną ir pradėjo laukti dainos, kuri jį ištemptų šokti. Tą pradėjęs daryti turbūt šoks visą naktį, bet kol kas reikėjo įsivažiuoti.

[Erka Forrm]

  Gražus vakaras. Erka gal ir eitų pasivaikščioti, tačiau kažkodėl nusprendė nuvaryti į klubą. Žinoma, negers tiek, kaip tada, kai susitiko su Auriu ir Levinsu, tačiau... Tačiau pusę to kiekio mielai išgertų. Gal ir pašoks - o kas žino?
  Šis klubas, "Jaunystės pavasaris" kėlė daug prisiminų. Na gerai, tą veiną, tačiau tokį... Tokį milžinišką! Erka, žengdama į klubą nusijuokė - ji jau net tarp žiobarų gali gerti, taigi jokių problemų nebebus. Ji ramiai įžengė ir nusipirko išgerti. Ah, tekila!
  Pradėjo groti muzika, tačiau ši daina Erkai prie širdies nebuvo. Ji atsirėmė į sieną, prie kurios jau stovėjo kažkoks vyras.
- Netinkama daina šokti, ar ne? - šyptelėjo, visai nepažiūrėjusi, kas čia stovi. O koks jai skirtumas, juk visis normalūs žmonės sugeba kažką kalbėti, bent atsakyti, ar ne?

[Brendanas OConnor]

Pamažu salė pilnėjo, ir Brendanas vis aiškiau juto esantis čia vyriausias. Ar tai reiškia, kad jo amžiaus vyrui rodytis tokiose vietose tarsi netinka? Galbūt, bet, tiesą sakant, tai buvusiam profesoriui visai nerūpėjo. Jeigu nori, lankysis ir šitame, ir visuose kituose klubuose.
Sulig ta mintimi kažkas prie jo priėjo ir ištarė įdomų sakinį. Tiesą sakant, paskutiniai pora metų tokie, kad jokia daina nėra tinkama šokti mintyse atsakė Brendanas ir atsisuko į tą moterį ar merginą. Ir baisiausiai nustebo - tai buvo ne kas kitas, o jo buvusi kolegė.
- Erka? - nuoširdžiai nustebęs ištarė O’Connor. Ji, žinoma, buvo gerokai jaunesnė, tad turbūt nereikia stebėtis, kad lankosi klube. Vis dėlto suvokti, kad Hogvartso profesorė taip linksminasi kažkodėl buvo keista. - Kaip manai, gal neverta visai nurašyti šitos dainos? - dar pridūrė Brendanas ir ištiesė ranką taip kviesdamas merginą pašokti. Kad ir ką ji sakė, “šokiams netinkamas dainas” galima taip šokti, kad muzikos nė nesigirdėtų.

[Erka Forrm]

  Išgirdusi savo vardą, mergina krūptelėjo. Ir ją pažino ne kas kitas, o kaip tik šalia sotvėjęs vyras.
- Ką?.. - iš pradžių nesuprato, kaip ją galėjo pažinti - pati juk daug pažįstamų neturi, ypač dar tokio amžiaus kaip šis vyras! Tačiau pažvegus į jį viskas pasidarė aišku - tai juk buvęs Hogvartso profesorius! Jis dėstė praeitais metais, kai tik Erka pradėjo dirbti Hogvartse. Kai ji pradėjo tą kvailą nesąmonę Hogvartse...
- O, labas! - vis dar kiek sumišusi pasisveikino, mergina juk tikrai nesitikėjo jo čia pamatyti!
  Tačiau šiam ištiesus ranką, Erka paėmė ją ir pradėjo pėdinti kiek toliau nuo sienos - šokant daužtis galva į ją irgi nesinorėjo!
- Tuojau sužinosim, - kilstelėjo antakius ir, atsakiusi į žodžius apie dainą, šyptelėjo. Gal visgi vakaras bus visai neblogas? Juk su bent kiek pažįstamu žmogumi kur kas lengviau, ar ne?

[Brendanas OConnor]

Erkos nuostaba nustebino ir patį Brendaną. Argi ji kreipėsi į jį nė nesupratusi, su kuo šneka? Regis, taip, o tai sudomino. Ši jauna profesorė turbūt labai drąsi, o kaip tik tokio žmogaus ir reikėjo. Tokio, kuris prablaškytų ir sutiktų pasiplepėti. Tik pirmiau pašoks, žinoma.
- Manai, kad aš tokioms pramogoms per senas? - kai buvusi kolegė pasisveikino, atvirai paklausė Brendanas ir plačiai išsišiepė. Turbūt taip ir buvo, bet jam tai ne itin terūpėjo. Jeigu norės, ateis čia ir būdamas septyniasdešimties.
Laimei, Erka sutiko su pasiūlymu, tad netrukus O’Connor kuo galantiškiau vedėsi merginą šokti. Labai stengėsi negalvoti apie kitą, su kuria mielai čia sušoktų vieną kitą šokį. Ją reikėjo pagaliau išmesti iš galvos, ir tai pamažu virto pagrindiniu Brendano uždaviniu. Jis net apie savo vaikus galvojo mažiau nei apie Sakurą.
Galiausiai uždėjo antrą ranką Erkai ant liemens ir pradėjo greitai suktis ratu. Staiga sugalvojo perspėti:
- Nesu labai geras šokėjas.
Ši mintis prajuokino, ir buvęs profesorius pradėjo garsiai kvatoti. Po galais, jis nieko negėrė, o turbūt atrodė girtesnis už daugelį kitų klube esančių žmonių.

[Erka Forrm]

- Ką? Ne, tikrai ne! - greitai suskubo patikinti, vos išgirdusi tokį atvirą klausimą. Erka tiesiog nesitikėjo čia sutikti nei vieno kolegos. Štai ir viskas.
  Jiems nuėjus į šokių aikštelę ir pradėjus šokti, Erka nusišypsojo. Buvo ne tik smagu, bet ir gera, malonu. Ir pasirodė, kad ši daina yra tikrai puikiai tinkama šokiams.
  O Brendanui perspėjus, kad nėra labai geras šokėjas, Erka nusišypsojo. Kad pati tikrai yra blogesnė, ji nusprendė nutylėti, tik sušnibždėjo:
- Pamatysim!
  Vakaras pradėjo darytis tikrai nuostabus. Atrodė, šiuo metu Erkai būtent to ir reikėjo - tiesiog pašokti. O tai, kad čia dar ir buvo pažįstamas žmogus, nors ir tik šiek tiek, labai padėjo - Erka nebuvo tikra, ar su nepažįstamu žmogumi sutiktų praleisti vakarą. Vis dėlto kažkiek prieš tokius baimės jautė.

[Brendanas OConnor]

Regis, mergina pasijuto kiek nepatogiai, o tai sutrikdė ir Brendaną. Visai nenorėjo, kad Erka jaustųsi blogai. Galvojo gal atsiprašyti, bet paprasčiau turbūt nuleisti nepatogų klausimą užmarštin. Taigi buvęs profesorius daugiau nieko apie tai nesakė.
Galbūt reikėjo daugiau pabendrauti su Erka, kol jie abu dirbo mokykloje. Na, bet praeities nepakeisi, tad teks susipažinti dabar. Laimei, ji sutiko pašokti, tad pasidarė visai smagu. Ko gero, čia ateiti tikrai buvo geras sprendimas. Brendanui labai reikėjo daugiau bendrauti su žmonėmis. Tik taip gali išspręsti gyvenimą gadinančias problemas.
- Ar man atrodo, ar tu abejoji mano žodžiais? - dar paklausė buvęs profesorius ir vėl sukikeno. Daina baigėsi, o jis jau jautėsi gerokai suplukęs. Gal tikrai darosi tokioms pramogoms per senas? Tiesa, tikrai neketino to pripažinti garsiai.
- Ar nori dar vieno šokio, ar kitą dainą praleisime? - draugiškai paklausė. Pasiūlė parankę norėdamas nusivesti Erką prie gėrimų ir pavaišinti ją kokiu limonadu. Girdyti jaunos merginos neketino, tad kelias į antrą aukštą šį vakarą, ko gero, bus užkirstas.

[Erka Forrm]

  Ir vėl vakaras klube. Kažkodėl pastaruoju metu Erka čia praleisdavo vis daugiau laiko. Ir būtent šiame. Nežinia, gal tai buvo nostalgija, kuri vis dažniau pasivydo Erką, juk būdama paaugle čia tikrai nemažai prisidirbo. O gal šis klubas tiesiog buvo geriausias mieste.
  Mergina užsisakė sultis su tekila, mat visiškai gryno alkoholio šiandien nenorėjo. Jei išeis nuveikt kažką smagaus, čia užtruks, o dar reikės kažkaip namo parsigaut.
  Paskui atėjo laikas nukeliauti kiek pašokti. Mergina greitai išgėrė pusę taurės, kad šokant ją laikyti būtų saugu, ir pradėjo judėti muzikos ritmu. Šiandien, kaip ir dažniausiai būdavo, čia buvo pilna žmonių. Žinoma, pasitaikydavo ir nelabai malonaus jaunimo, tačiau tam atvejui kiek šiltesnio apsiausto kišenėje gulėjo jos burtų lazdelė. Dėl viso pikto.

[Milanas Lestreindžas]

Jau kurį laiką Milas gyveno pas Alaną ir dori. Jam ten patiko, galėjo susiimti ir apsiraminti. Bet Alano taisyklės varė iš proto. Jis ne koks vienuolis, kad tūnotų namie kiaurą parą. Aišku žinojo kodėl Alanas jam skėlė tą kvailą ultimatumą vakarais, naktimis nesišlaistyti klube. Jis juk tikrai turėjo bėdą su alkoholiu ir dar kitais dalykais. Bet dabar nesiruošė vėl klimpti. Bent pats taip manė.
Milanas abejojo, kad Alanas kaip sakė išmes jį iš namų, jei kokią naktį jis nesugrįš į juos ir išvarė į klubą.
Užsisakė ten alaus. paskui dar bokalą. Nelabai buvo ūpo šokti. Tai tiesiog ramiai lingavo į taktą minios pakrašty su savo gėrimu. Matė kai kurių merginų kviečiančias šypsenėles. Bet nesijudino iš vietos. Staiga minioje pastebėjo kažką pažįstamo. Pradėjo skintis kelią. Ir priėjęs prie merginos suprato, kad neapsiriko. Violetiniai plaukai tikrai priklausė Erkai, ne kam kitam.
O ji buvo tikrai pašėlusi panelytė kiek jis prisiminė. Ne kažin kiek jie bendravo, bet kartais pabendraudavo. Nes juk mokės tame pačiame koledže. Ji tikrai nepriklausė tų panų ratui sekiojančiam mokykloje. Jei jie kalbėdavosi, tai šiaip apie ką nors.
- Sveika Erka. nori pašokti? - Šūktelėjo, mat per triukšmą ji tikrai galėjo negirdėti ką jis sakė.

[Erka Forrm]

  Ak ak ak, tas klubo gyvenimas! Erka su pavyydu žiūrėjo į šėlstančias paauglių grupeles. Pati tokia jau nebebuvo ir bet ko daryti nebenorėjo. Jei jau šoko, tai turėjo būti kažkas normalaus ir su saiku. Ji jau suaugo, pagaliau, nebesielgia kaip trylikos.
  Mergina išgirdo savo vardą, taigi atsisuko. O ten stovėjo Milanas. Jis buvo neblogas vaikinas, bent jau kiek Erka sugebėjo susidaryti įspūdį kai dar mokėsi Hogvartse. Šis mokėsi tame pačiame koledže, taigi tikrai apie jį nemažai žinojo. Jie kartais pasikalbėdavo, tiesa, tada vaikinų draugija Erkos dar nedomino. O gaila, užmegzti santykius Hogvartse lengviau nei jį jau baigus, gal jei būtų išdrįsus, dabar draugautų su išties šauniais vaikinais. Bet Milanas irgi buvo vinas jų. Tad sulaukusi kvietimo pašokti, ji negalėjo atsisakyti.
- Žinoma.
  Gal šis vakaras taps tikrai smagiu? Žinoma, reikėjo save stabdyti, mat vos rasdavo kompanioną, Erka užsimanydavo gerti daugiau, o tai, kaip ji jau suprato gero nedarė.

[Milanas Lestreindžas]

Vaikinas šypsojosi. Nuostabu, įdomu kaip pasisuks šis vakaras. Jis ištiesė ranką ir atsargiai paėmė Erkos taurę jai iš rankų. Ją ir savo bokalą įbruko kažkokiam ramiai stovinčiam tipeliui.
- Būk gerutis, palaikyk gerai trupučiuką. - Kaip gi šoksi su taurėmis rankose. Nesąmonė. Žmogelis pasirodė toks suglumęs ir Milaną prajuokino.
Atlikęs tai  apkabino merginą ir pasileido šokti. Jau ko, ko, bet pasitikėjimo savimi jam netrūko.
- Tai kaip tau sekasi? Kuo užsiimi? - Įterpė kelis klausimus. Buvo įdomu kaip gi klojosi violetinplaukės gyvenimas.
Muzika grojo greita ir tranki, todėl ir sukosi smagiai, vikriai. Šokant Milas pasijuto smagus ir gyvas, bet iškart pajuto kažkokį sąžinės priekaištą,kad jam smagu, o Gruodė po žeme. Reikėjo kažkaip neužsileisti tokioms mintims. Geriausiai jas užglaistytų alkoholis. Bet negalėjo sau leisti nusitašyti. Nes dėl to jau buvo kilę bėdų.

[Erka Forrm]

  Kai iš Erkos buvo atimtas gėrimas ir jis atsirado kažkokio nepažįstamo žmogaus rankoje, ji susiraukė. Įdomu, negi Milanas vis dar toks drąsus, na, bet kuriuo atveju, jei kas nors nutiks, naują gėrimą pirks jis. Pagalvojo, bet galiausiai šyptelėjo ir pradėjo judėti muzikos ritmu.
  Tada sulaukė klausimo. Bet kaip iš tiesų jai sekasi?
- Na, gerai, - gūžtelėjo pečiais. - Kuo aš užsiimu? - Šis klausimas irgi sutrikdė. Mat Erkos profesijos pasirinkimas, nors jau kelis metus dirbo profesore, net jai pačiai kėlė daug klausimų, tačiau tai jai patiko. - Neatspėsi, kažkodėl įsidarbinau profesore. Bet negaliu nieko sakyt, visai smagus darbelis. Ką tu veiki gyvenime? - viską papasakojo ir dar paklausė. Buvo gera bendrauti ir šokti su pažįstamu vaikinu. Pažindintis ir šiaip kalbėti su nepažįstamais Erkai vis dar buvo truputėlį sunku.

[Milanas Lestreindžas]

- Ei, nepyk. Jei kartas tas tipukas praganys mūsų gėrimus atpirksiu. Negi nori šokti su taurėm rankose? - Sukdamas merginą žaismingai paklausė jos pastebėjęs, kad ji nelabai patenkinta praradusi gėrimą.
Erka pasiutėlė profesoriauja? Tikrai įdomus gyvenimo posūkis.
- Tikrai nebūčiau atspėjęs. O ką dėstai? Ir kaip vaikai? Nenervina tavęs? - JI mokytoja? Visai negalėjo įsivaizduoti.
- Kaip ir norėjau dirbu su šluotų gamyba. Gaminame jas, parduodame, bandome, kuriame naujus modelius.- Vis ketino išeiti, kad tai neprimintų Gruodės. Bet liko sustingęs vietoje.
- O ką mėgstat veikti laisvalaikiu panele Mokytoja? - Šypsojosi Lestreindžas. - Pradėjai dirbti po mokyklos iškart taip? Nebuvo keista imtis mokyti tų, su kuriais pati mokeisi? Na žinai tarkim metais ar dviem jaunesnių mokinių.

[Erka Forrm]

- Nenoriu, bet tu ir drąsus, - šyptelėjo mergina. Anksčiau, žinoma, ir pati tokia buvo, tačiau paseno - matyt amžius daro žmogų bailiu.
  Ji pradėjo judėti. Buvo visai gerai pašokti. Smagu, kad vakaras nebus nuobodu.
- Magijos istoriją. Nežinau, kažkaip taip išėjo. Porą metų tuo šiek tiek labiau pasidomėjau ir supratau, kad... Ei, visai nesunku, o pinigai yra geras dalykas, - nusijuokė violetinplaukė. - Na, pora tikrai erzinančių yra, tačiau, laimei, ne baisiai daug.
  Erka pasiklausė apie Milano darbą, tada tarstelėjo:
- Hm, visai seniai skraidžiau, reikės kada nors prisiminti tai.
- Ne, ne visiškai iškart, dabar tiksliai nepamenu, bet pora metų buvo praėję. O laisvalaikiu, kaip matai, neaišku kur šlaistausi, - šyptelėjo. Erkai jos profesija ir pačiai buvo itin juokinga.