0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 587
Ats: Londono pramogų parkas
« Atsakymas #75 Prieš 10 mėnesių »
Juzefas nepagalvojo, kad galbūt Leticijai keliavimas oru sukels nemalonius pojūčius. Tiesiog pamiršo apie tai.
- Gerai jautiesi? - paklausė. - Pirmą kartą keliaujant oru visko gali pasitaikyti, bet kuo toliau, tuo paprasčiau, - nusišypsojo. - Žinoma, privaloma turėti septyniolika, išlaikyti keliavimo oru egzaminą, o iš Hogvartso bei jo apylinkių persikelti oru yra neįmanoma. Ir dar, aš oru keliauti moku puikiai, bet tie, kurie nemoka, gali nusiplėšti ranką, koją ir net mirti, - gana rimtai pridūrė prisimindamas jos norus pabėgti.
Mergaitė pasakė, kad Juzefas rinktųsi, kur jiems nueiti. Po velnių, o iš kur jam žinoti, kas jai patiktų? Labiausiai jis norėtų nueiti alaus, tačiau tai šią akimirką yra neįmanoma. Galbūt apžvalgos ratas? Bet gal geriau į jį nueiti vėliau? Dabar dar bus per sudėtinga kalbėtis, svarstė mintyse plikis.
- Gal norėtum pajodinėti žirgais arba eiti į labirintą? - pasvarstęs paklausė.
O tuomet Leticija pasakė, kad gražins jam pinigus. Kaip tai nustebino Juzefą. Jis šitiek kartų visur vedėsi Dori. Juk į restoraną vedėsi ir Levandą, po to pirko jai lagaminą. Buvo pripratęs, kad abi jos džiaugdavosi vyruko dosnumu. Apie jokius pinigų gražinimus nebūdavo nei kalbos. Pirmą kartą, kuomet Dori gražino jam pinigus, buvo tą kartą už picas. Bet ji juk jau suaugusi. Dirba. Levinsas tikrai nenorėjo ir neketino imti pinigų iš vaiko, ypač to vaiko, kuris auga pas Mendel.
- Oi, ne, - pasakė Juzefas. - Aš tave pasikviečiau čia, aš ir moku.

*

Neprisijungęs Leticija Mendel

  • IV kursas
  • *
  • 326
  • Taškai: 33
Ats: Londono pramogų parkas
« Atsakymas #76 Prieš 10 mėnesių »
Pagaliau plaučiai ėmė klausyti. Ji jautėsi normaliai.
- Viskas gerai. O kodėl magijos pasaulyje pilnametystė sukanka metais anksčiau? - Nusiplėšti ranką ar koją? Mirti? Tai nugąsdino, bet nesiruošė to rodyti.
Neabejojo, kad jojimas žirgais bus jai per brangus, atrodė, kad jau už šį dalyką tikrai reiktų mokėti papildomai. Nors labai norėjo pajodinėti. Bet pasakė.
- Gal eikim į labirintą? - Į jį tikrai turėtų patekti su turimu bilietu.
Jis aišku prieštaravo ir Letė atsiduso. Tie suaugusieji visada viską apsunkina. Ginčytis atrodė įžeidu. Bet imti kažko iš jo nenorėjo. Tai atrodė keista. Tai ką dabar turėtų daryti? Galop nusprendė, kad pati irgi galės kažką nupiirkti. Tada nesijus taip nejaukiai.
- Ačiū. - Padėkojo, nors visai nesiruošė dėl to nusileisti.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 587
Ats: Londono pramogų parkas
« Atsakymas #77 Prieš 10 mėnesių »
- Net neįsivaizduoju, - gūžtelėjo pečiais atsakydamas į klausimą apie pilnametystę.
Juzefas jau buvo pripratęs, kad vaikai labai daug klausinėja. Ir dar tokių klausimų, į kuriuos profesorius neturi atsakymų.
Mergaitė sutiko eiti į labirintą. Labai gerai. Jie bent jau nutarė, ką veiks. Ir, regis, ji nesiruošė ginčytis dėl pinigų. Dabar Leticija atrodė žymiai paklusnesnė negu mokykloje. Tačiau kas žino, kas dedasi jos viduje?
Jie priėjo labirintą, už kurį papildomai mokėti nereikėjo. Kai Juzefas į jį įžengė, tikėjosi pasijusiąs izoliuotas nuo triukšmo iš aplinkos, kaip kad būna magiškuose labirintuose. Tačiau čia juk buvo žiobarų pramogų parkas, tad šurmulys niekur nedingo. Kita vertus, dar geriau. Bendrauti su Leticija Juzefui bus žymiai paprasčiau ne mirtinoje tyloje, ar ne?
Jie atsidūrė tarsi tarp tujų, eiti galėjo šalia vienas kito, vietos dviems buvo pakankamai. Juzefas nežinojo, ko tikėtis iš žiobariško labirinto. Tiesą pasakius, nebuvo tokiame lankęsis.
- Tai ką gero spėjai nuveikti per atostogas? - paklausė pėdindamas į priekį. - Gal skaitei kokią knygą? - stengėsi leisti suprasti, kad neketina per prievartą kamantinėti apie tėvus.

*

Neprisijungęs Leticija Mendel

  • IV kursas
  • *
  • 326
  • Taškai: 33
Ats: Londono pramogų parkas
« Atsakymas #78 Prieš 10 mėnesių »
Jie įžengė į labirintą ir pradėjo eiti. Letė greičiausiai būtų tylėjusi ir tiek. Vis dar jautėsi susikausčiusi.
- Užsirašiau į meno stovyklą. Žinau kaip iki tos vietos nuvažiuoti metro, tai nuvažiuoju. Pradėsim kurti spektaklį. Niekada nevaidinau, nežinau ar tai man, bet vis tiek įdomu. - Neaiškino apie tai, kad tuos užsiėmimus veda žmogus jos nuomone absoliučiai nieko neturintis bendro su spektakliais ir muzika. Kuo siejasi apsigynimas nuo juodosios magijos ir menas? Nors jau matė jį ir grojant ir vaidinant, vis tiek buvo keista.
- O kaip jūsų atostogos? Ai o dėl knygų. Tai reikia kelias perskaityti, nes mūsų spektaklis susidarys iš kelių istorijų. Tai dabar skaitau vieną iš tų knygų. Ji vadinas Matilda.
O apie ką jie kalbės, kai pakalbės apie atostogas? O ką ji darys, jeigu vėliau jiedu eis kažkur pavalgyti? Viskam pinigų tikrai nepakaks.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 587
Ats: Londono pramogų parkas
« Atsakymas #79 Prieš 10 mėnesių »
- Į meno stovyklą? - kone apstulbo Juzefas.
Ir tikrai ne dėl to, jog jį būtų nustebinę, kad Leticijai galėtų patikti menas. Jis apie tai, ką mėgsta ši mergaitė, nieko nežinojo. Tačiau Eliotas sakė, kad ir Oliveris eina į meno stovyklą. Ir taip aišku, kad stovykla ta pati. O dar aiškiau, kad ten dirba Auris.
Juzefas nutarė apsimesti kvaileliu ir nieko nesakyti apie draugą. Juk beplaukis pažadėjo Leticijai pasikalbėti su Auriu. Pasikalbėjo. Tačiau nieko iš to pokalbio mergaitei sakyti negalėjo. Lai jie aiškinasi patys. Dabar turės daug gražaus laiko kartu, pamanė.
- Matai, girdėjau, kad vienas iš Klastūnyno dvynių, Oliveris, irgi eina į meno stovyklą, - pasakė. - Ar vaidinsite spektaklyje kartu? - paklausė. - Aišku, kad įdomu. Tikiu, tau puikiai seksis, - nusišypsojo. - „Matilda“? Ar tai apie tą žiobarų mergaitę, kuri turėjo stebuklingų galių? Esu matęs filmą. Vaikystėje rodžiau jį Walgunui, - mintimis grįžo į prisiminimus. - Ai, - numojo ranka dėl savo atostogų. - Tiesiog bimbinėju namuose ir viskas.
Ir iš tiesų nieko įdomaus Levinsas neveikė. O apie nešvarius darbelius pasipasakoti Leticijai negalėjo.
- Kur sukam? - paklausė mergaitės, kai jie priėjo kryžkelę.

*

Neprisijungęs Leticija Mendel

  • IV kursas
  • *
  • 326
  • Taškai: 33
Ats: Londono pramogų parkas
« Atsakymas #80 Prieš 9 mėnesius »
- Aha į meno stovyklą. Reikia kažkuo užpildyti savo dienas. - Plėstis apie tėvus nenorėjo. O draugė, su kuria seniau leido laiką per tuos metus kažkaip atitolo.
- Taip. Oliveris ten eina ir jo sesutė Miriam. Ji ateis į Hogvartsą šiais metais. - Norėjo pasakyti, kad jie abu atrodo tokie tylūs ir drovūs. Dar norėjo pasakyti, kad tai kartais neramina. Mat Oliveris jai visai patiko. Priešingai nei jo brolis dvynys. Kuris tiesiog erzino Letę. Bet mergaitė kažkaip nesiplėtė.
- Taip kartu. Aš turbūt būsiu Ronja. Iš knygos Ronja plėšiko duktė. - Nusišypsojo ji. Neįsivaizdavo kaip gi jai ten seksis. Pasitikėjimo savimi netrūko tikrai ne. Bet vis tiek niekada juk neteko kažko vaidinti. O tai, kad kažkas sakė, jog seksis sušildė Grifiukę.
- Aha taip. Tai ta mergaitė. Lina ją vaidins. Man atrodo jai tiks. Lina Catamans gerai mokos ir šiaip ji pavyzdinga. O kokius filmus jūs šiaip mėgstat žiūrėti? Mes tai seniau su drauge žiūrėdavom siaubo. Paskui būdavo baugoka. - Kokie smagūs tai buvo laikai.
- O ką jūs šiaip mėgstat veikti? Man tai patinka lego. - Jie priėjo kryžkelę. - Gal į dešinę? - Pasiūlė.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 587
Ats: Londono pramogų parkas
« Atsakymas #81 Prieš 9 mėnesius »
Reikia kažkuo užpildyti savo dienas, mintyse mergaitės žodžius pakartojo plikis. Palinksėjo. Nes ką daugiau galėjo pasakyti? Turbūt nieko. O gal tiesiog nežinojo, ką reikėtų sakyti. Kad ir kaip ten bebūtų, meno stovykla nėra nemokama. Vadinasi, tie Mendel bent jau finansiškai aprūpina Leticiją. Tikriausiai.
- Net trys vaikai, - nejučiom tarstelėjo Juzefas. - Ir dar panašaus amžiaus.
Jis žinojo, kad tasai Dafydd turi tris vaikus. Tik Levinsui ne itin patiko faktas, jog Eliotas ir Oliveris yra jo sūnūs.
Ronja beplaukiui buvo girdėta, bet vis dėlto jis žinojo daugiau magiškų, o ne žiobariškų istorijų, pasakų, nors ir dėstė žiobarotyrą bei anksčiau buvo vedęs žiobarę. Walgunui skaitydavo visokių istorijų, bet pats labiau įsiminė magiškas, tas, kurias jam pačiam pasakojo vaikystėje.
- Lina iš tiesų labai gera mergaitė. Į drauges, manau, puikiai tinka, - tarė plikis. - Aš pats tai mėgstu veiksmo filmus. Dar smagu pasižiūrėti kokius nors susijusius su magija ir palyginti, kiek juose realybės, - šyptelėjo.
Jie pasuko į dešinę. Paskui į kairę, po to vėl į dešinę. Kelis kartus prasilenkė su žmonėmis. Girdėjosi, kaip kiti šneka, juokiasi. Niekas niekur neiššokdavo, nenustebindavo. Jau kas kas, bet labirintai, Juzefo nuomone, geresni tikrai buvo magiški. Na, bet pokalbiui toks pasivaikščiojimas tikrai tinka.
Leticijai pasakius, kad jai patinka lego, vyruką apėmė liūdesys. Štai, pirmą kursą baigusi mergaitė, kuri galėtų sau smagiai namuos dėlioti lego, susiduria su tokiu spaudimu iš įtėvių ir nežinia, kokia bus jos ateitis...
- O lego reikalauja daug kantrybės, - pasakė. - O kokį nors magišką užsiėmimą ar mėgsti? - paklausė norėdamas sužinoti, ar bent kiek pasikeitė grifiukės nuomonė apie burtininkų gyvenimą. - Pats mėgstu pasikrapšyti prie nešyklių, pavyzdžiui. Arba užburti kokius nors žiobariškus daiktus. Mano namai kartais atrodo kaip dirbtuvės, - nusijuokė. - Dar patinka alutis, pica, - pridūrė, tačiau, aišku, tik mintyse.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 9 mėnesius sukūrė Juzefas Levinsas »

*

Neprisijungęs Leticija Mendel

  • IV kursas
  • *
  • 326
  • Taškai: 33
Ats: Londono pramogų parkas
« Atsakymas #82 Prieš 9 mėnesius »
- Ar jūs čia apie dvynius ir Miriam? Šiaip jie turi dar daugiau brolių ir sesių. Man irgi patiktų. Norėčiau turėti vyresnį brolį ar seserį. Tada būtų... - Ir nutilo. mat norėjo sakyti, kad būtų paprasčiau. Bet tikrai jau nepradės dabar demonstruoti kokia jaučiasi pažeidžiama.
- Būtų smagu žaisti. - Pabaigė, nes reikėjo gi kažkaip pabaigti tą sakinį.
- Aha. Ji tikrai gera ir nėra akiplėša kaip aš. - Nusijuokė. - Ir kaip? Ar dažnai atrandat panašumų į tikrą magijos pasaulį? Fantastinių filmų yra labai daug ir skirtingų. Žmonės tiek visko sugalvoja. - Užsivedė kalbėti.
Jie ėjo ir ėjo ir atrodė, kad išėjimas išvis nežinia kur nutolo. Na, bet nesijautė kažkaip nejaukiai. Nors ir buvo keista, kad nepažįstamas žmogus gaišta čia su ja laiką.
- Aha. Bet įdomu. Nežinau. Turbūt ne. Nelabai domėjausi magiškais užsiėmimais. O ką žaidžia burtininkų vaikai? - Užklausė.
Tos dirbtuvės domino. Būtų norėjusi viską pamatyti ir pažiūrėti kaip užkerėti daiktai. Bet tai ir liko tik mintyse.
- O kokį daiktą užkerėjot paskutinį ir kuo jis skyrėsi nuo paprasto daikto? - Domėjosi visai atgijusi.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 587
Ats: Londono pramogų parkas
« Atsakymas #83 Prieš 9 mėnesius »
- Taip, apie juos, - neslėpė Juzefas.
Dar daugiau? Paklausė, bet tik mintyse. Kad toje šeimoje yra daugiau vaikų, vyrukas nežinojo.
Kai Leticija ėmė kalbėti apie vyresnį brolį ar seserį, Levinsas sutriko. Džamilė. Auris buvo įsitikinęs, kad Leticija ir Džamilė - seserys. Tačiau kuo žinojimas pakeistų Leticijos gyvenimą? Juk Auris neįsivaizduoja, kur yra Džamilė ir ką ji veikia, ar išvis ji yra.
Pats Juzefas turėjo vyresnį brolį. Džiaugėsi dėl to. Bet neketino apie tai pasakoti mergaitei. Juk sukeltų tik neigiamus jausmus, kai ji gyvena su tokiais pašlemėkais kaip Mendel. Taigi, plikis nieko į tai neatsakė. Žinojo, kad gal ir reikėtų kaip nors reaguoti, bet nenutuokė, kaip.
Levinsas nusijuokė, kai Leticija užsiminė, kad yra akiplėša.
- Na, žinai, - tarė. - Akiplėšos daug gyvenime pasiekia. Eina per gyvenimą tiesiai kitus tarsi nublokšdami kerais į šoną, - šyptelėjo. - Kartais būna panašumų, - atsakė apie filmus. - Bet kartais žiobarai prikuria visiškų nesąmonių.
Nors Leticija ir pasakė, kad nelabai domėjosi magiškais užsiėmimais, tačiau Juzefas nudžiugo dėl to, kad ji paklausė, ką žaidžia burtininkų vaikai. Jam atrodė, kad tai jau žingsnis į priekį.
- Na, populiariausi užsiėmimai yra, aišku, kvidičas, burtininkų šachmatai, auksinukai, šokoladinių varlių kortelių rinkimas. Dar pastebėjau, kad pastaruoju metu išpopuliarėjęs magiškasis piešimas, - kalbėjo.
Žinojo tai, nes vis atsirasdavo mokinių, kurie norėdavo pasiplepėti po pamokos ar šiaip koridoriuose.
Juzefas negalėjo minėti paskutinio užkerėto daikto, nes tai buvo juodosios magijos prisotinta apyrankė. Žiobarų gamybos. Kartais jis pagalvodavo, o kas atsitiktų, jeigu kuris nors daiktas pakliūtų pas jam svarbų žmogų? Stengėsi tokias mintis vyti šalin. Tai darbas. Tai tiesiog mano darbas.
- Stiklinį butelį, - pasakė plikis. - Užkerėjau jį taip, jog šis pats nušuoliuotų prisipildyti į kriauklę vandens, kai baigiasi. Na, o tu kokį esi sudėtingiausią lego sukonstravusi? - paklausė.

*

Neprisijungęs Leticija Mendel

  • IV kursas
  • *
  • 326
  • Taškai: 33
Ats: Londono pramogų parkas
« Atsakymas #84 Prieš 9 mėnesius »
Letė nenorėjo taip palikti tos temos ir paklausė.
- O jūs turit brolių ar seserų? - Kartais ji pasvajodavo, žinoma būdama visai maža, kad ateis jos paimti tėvai ar vyresnis brolis arba sesuo. Dabar, kai santykis su įtėviais pasidarė toks netvirtas prisiminė tuos laikus daug aiškiau, nei visuomet.
- Nenoriu kitų blokšti į šoną. Aš nežinau kas man pasidarė. Aš niekada taip nesielgiau senoje mokykloje. Nelabai ten su kuo bendravau tiesą pasakius. Man tiesiog patikdavo mokytis. - O tada paklausė. - O koks jūsų mėgstamiausias žiobariškas fantastinis filmas? - Pati ėmė galvoti kokį pasirinktų.
- Pradėjau rinkti tas korteles. - Prisipažino ir šyptelėjo. - Man patiktų būti atmušėja, jeigu žaistume kvidičą. - Mergaitė nusijuokė įsivaizdavusi šuoliuojantį butelį. - Ar jam išdygo kojytės? - Ar jos jei išaugo irgi yra stiklinės? Pagalvojo. - Gal tokia didelę tvirtovę. Ten buvo daug detalių, pakeliamasis tiltas, bokšteliai. Ji gana didelė.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 587
Ats: Londono pramogų parkas
« Atsakymas #85 Prieš 9 mėnesius »
- Taip, turiu brolį, - atsakė plikis.
Juk negalėjo meluoti, kad neturi.
- Vyresnį, - pridūrė. - Jis gamina magiškus baldus.
Dabar Juzefas tarsi jautėsi kaltas, jog turi brolį. Jam šitas jausmas nepatiko. Nepatiko apskritai tai, jog jam rūpi Leticija. Būtų geriau, jei nerūpėtų. Tačiau rūpėjo ir jis nieko negalėjo dėl to padaryti.
- Gal tiesiog taip yra, Leticija, nes tavo tėvams nepatinka magija, - pasakė. - Jautiesi pasimetusi. Esi burtininkė ir nieko negali padaryti, o tėvams tai nepatinka. Dėl to nelieka nieko kito, kaip tik kažkaip maištauti.
Ant liežuvio galo kabėjo daug labai negražių žodžių apie tuos įtėvius, bet plikšius, aišku, susilaikė jų neištaręs garsiai.
- Hmm, - susimąstė dėl filmo. - Gal „Žiedų valdovas“, o tavo? Korteles tai ir aš rinkau vaikystėje, - nusišypsojo. - Bet visų surinkti nepavyko.
Mėlynakis iškart pagalvojo apie Dori, kai grifė pasakė apie kvidičą. Juk Dori žaidė atmušėjos pozicijoje nuo pat antro kurso. Kartais jos abi Juzefui atrodydavo panašios. Na, bet Leticija nesielgė taip bjauriai. Bent jau nespyrė Levinsui į tarpukojį.
- Kojytės neišdygo, padariau taip, kad tiesiog skristų, - atsakė. - Bet, žinai, dėl tų kojyčių tai labai gerai idėja, - ėmė tai įsivaizduoti. - O dabar ką nors statai? - domėjosi.
Kažkas labirinte pradėjo šūkauti. Pro juos pralėkė keli kvailiojantys paaugliai. Na, bent kažkam šis labirintas atrodo įdomus, mintyse pamanė plikis. O jis ir Leticija buvo kažin kur nuėję. Juzefas tikrai nežinojo, kaip iš labirinto išeiti. Bet nejauku nebuvo. Juk jeigu ką, galės tiesiog pokštelėti oru. Bet žiobarai tai negali, pagalvojo. Jei būčiau žiobaras, galbūt ir jaustųs jauduliukas.

*

Neprisijungęs Leticija Mendel

  • IV kursas
  • *
  • 326
  • Taškai: 33
Ats: Londono pramogų parkas
« Atsakymas #86 Prieš 8 mėnesius »
- O kuo jie skiriasi nuo paprastų baldų? - Kuo baldas gali būti magiškas? Stebėjosi.
Gal, bet kartais atrodė,kad jau perlenkia lazdą. Na, bet kažkodėl atrodė, kad taip bus ir toliau.
- Bet aš norėjau nevykti į hogvartsą. Tai kodėl jie mane vistiek čia išsiuntė? - Gal kitas suaugęs žmogus galėtų paaiškinti tokį keistą dalyką.
Mergaitė pasistengė pagalvoti apie filmus.
- Žiedų valdovas labai ilgas. O kuris personažas jums iš ten labiausiai patiko? - Nusijuokė. - Gal Narnijos kronikos. O ar žinot kiek išvis yra tų kortelių? - Butelis šuoliuojantis ant mažų kojyčių atrodė juokingas. - Bet gal su kojomis jis sudužtų. Jei būtų stiklinis. Bėgtų ir galėtų lengvai sudužti. Ne. Nelabai statau. Nelabai noriu. - Išties tiesiog niekas nebepirko naujų lego. O senųjų ypač tų didelių nesinorėjo ardyti.
Mergaitė praleido bėgančiuosius.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 587
Ats: Londono pramogų parkas
« Atsakymas #87 Prieš 8 mėnesius »
- Jie gali transfigūruotis, - pasakė. - Pavyzdžiui, tu turi vienvietį fotelį, bet pas tave ateina svečias. Na, ir tas fotelis transfigūruojasi į dvivietę sofą.
Po to Levinsas mąstė, ką Leticijai atsakyti į klausimą apie tai, kodėl tėvai išsiuntė ją į Hogvartsą, nors ji ir nenorėjo.
- Galbūt jie bijo, - tarė. - Bijo magijos, burtininkų. Ir nedrįso leisti tau pasilikti žiobarų pasaulyje.
Nors Juzefas nenorėjo teisinti tų bjaurių žmonių. Veikiausiai taip yra tiesiog todėl, kad jie magus laiko nenormaliais.
- Man labiausiai patinka Genfaldas, - šyptelėjo. - O kiek kortelių yra iš viso, tai nežinau, - gūžtelėjo pečiais.
Dabar Leticijos klausimai buvo tokie vaikiški ir paprasti. Ir Juzefas ėmė jausti dar didesnį pyktį ant Mendel, kad jie vertė mergaitę suaugti anksčiau laiko, kaip ir Dori.
- Nesudužtų, - nusišypsojo. - Nuo to galima būtų užkerėti.
Plikiui sukėlė įtarimą tai, kad Leticija nenori statyti lego. Nes prieš tai paminėjo tai kaip savo mėgstamiausią veiklą. Galbūt įtėviai jai tiesiog nebeperka lego?
- O gal norėtum kokio lego, kurio dar neturėjai? - paklausė. - Kokį būtent mielai pastatytum? Matai, pas mane namie jų yra nenaudojamų. Jų turi Walgunas, bet jis jau seniai nebestato. Tai galėčiau tau perleisti, - kalbėjo.
O iš tiesų melavo. Gal ir turi Walgunas vieną kitą lego. Bet Juzefas tiesiog norėjo nupirkti Leticijai tą, kurio ji norėtų.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 8 mėnesius sukūrė Juzefas Levinsas »

*

Neprisijungęs Leticija Mendel

  • IV kursas
  • *
  • 326
  • Taškai: 33
Ats: Londono pramogų parkas
« Atsakymas #88 Prieš 7 mėnesius »
- Ir tam nereikia lazdelės? Ir jei tarkim aš norėčiau kažkaip pakeisti kokį daiktą galėčiau tą padaryti ir būdama nepilnametė? Na žinot, juk negalima kerėti už mokyklos ribų. O gal žinot kodėl? - Ir kam tu tiek dabar kalbi? Bet gi netylėsi visą laiką.
Po tylumos profesorius pamėgino jai atsakyti.
- Bet juk mes tiek metų kartu gyvenom ir visada buvau burtininkė, tik jie nežinojo. Aš aišku irgi. Ir juk nieko nenutiko. Ką jie mano, kad sužinojusi, kad galiu kerėti susprogdinsiu namus? - Juk tai kvailystė.
- Reikia sakyti Gendalfas. - Pataisė ir šyptelėjo. - Atsiprašau. - Pridūrė ir nuraudo. Bet juk jo vardas Gendalfas, ne Genfaldas.
- Jis visada ateina kai jo reikia. O man dar labai patinka Semas. Jis toks draugas, kokį būtų labai nuostabu turėti.
Tikrai. Juk būtų galima užkerėti. Ji visai nepagalvojo.
- Man patinka pilys. Turbūt labiausiai patinka visokios pilys. - Kokio norėtų labiausiai nepasakė. Nepaklausė ir to kodėl Valgunas žaidė su žiobariškais žaislais. Kažkaip drovėjosi kažką priimti iš profesoriaus. Ir ši išvyka jau ir ji buvo keistas dalykas. - Kad gal nereikia. Ačiū. - Ne, ji tikrai negalėjo kažko paimti. Nenorėjo ir jo įžeisti. Nei neįsivaizdavo ką dabar sakyti.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 587
Ats: Londono pramogų parkas
« Atsakymas #89 Prieš 7 mėnesius »
- Nereikia, - nusišypsojo. - Ir taip, galėtum tai padaryti būdama bet kokio amžiaus. Pavyzdžiui, jei vaikas sėdi ant vaikiško sėdmaišio ir užmiega, sėdmaišis pats transfigūruojasi į lovytę. Tai išeina taip, jog ne žmogus keri. Patys baldai yra užkerėti ir prisitaiko prie to, ko reikia žmogui, - pasakojo. - O kerėti nepilnamečiams negalima dėl to, kad neišsiduotų žiobarams bei neatsitiktų nelaimių. Kerėti reikia išmokti, jei nepilnamečiai tai galėtų daryti bet kur ir bet kada, visko galėtų nutikti, - baigė savo kalbą.
Gal ir gal galėtų, pamanė. Juk Dori buvo susprogdinusi televizorių. Aišku, garsiai nieko apie tai nesakė. Leticija net nežino, kad Juzefas bendrauja su Dori. Ir kad pažinojo ją dar tada, kai ši gyveno pas įtėvius.
- Nežinau, Leticija. Tikrai nežinau, - pasakė. - A, tikrai, - nusišypsojo dėl to vardo. - Nereikia atsiprašyti. Jei kitas suklysta, pataisyti - tinkamas sprendimas.
Pilys, tarė sau mintyse norėdamas įsiminti.
- Supratau, - tepasakė dėl lego.
Vis tiek nupirks.
- Ar čia išėjimas? - kilstelėjo šviesius savo antakius plikis.
Nieko sau, pagalvojo. Nieko nedarėm, o sugebėjom pereit labirintą.