0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

Ats: Gyvūnų prieglauda "Pamestos Sielos"
« Atsakymas #15 Prieš 4 savaites »
- O taip, tai tikrai jos šuo. Aš žinau. - Nesiruošė sakyti, kad šunį matė tik nuotraukose. - Jeigu reikia galim parodyti jo nuotraukas. - pridūrė.
- Jai viskas gerai. Mes tiesiog galvojom, kad čia dirba daug savanorių. - Keistuolis. Tikrai keistas senolis. Iš kur gi jie galėtų žinoti ar tai jis? Juk negalėtų. Na, bet koks skirtumas. Sakura atrado Deitą, pasiims jį ir bus laimingesnė.
- Įdomu. O ar žinot kodėl magiškieji šunys nemėgsta žiobarų? - Jei jau turėjo progų klausinėti, tai niekada nepraleisdavo.
Sakurai pradėjus domėtis tuo kaip pasiimti šunį iš prieglaudos Adrijas tiesiog klausėsi. Tikėjosi, kad jau greitai jie parsives šunį namo. O tada gal prikalbės Sakurą pagaliau pakeisti darbą. Gana su tomis gėlėmis. Juk tai neteikia merginai jokio džiaugsmo. O naudingesnė ji galėtų būti ir čia ar kur kitur.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 savaites sukūrė Adrijas Volkeris »

Ats: Gyvūnų prieglauda "Pamestos Sielos"
« Atsakymas #16 Prieš 3 savaites »
- Tikiuosi, - tyliai sušnibždėjo, vaikinui atsakius į jo klausimus. Kažkodėl nenorėjo pasitikėti nei vienu iš jų. Dabar, kai jaunuolis staiga pradėjo lyg ir pykti, kad Lucas nepasakė, jog čia dirba tik jis? Keisti vaikai!
  Tačiau merginai pradėjus klausinėti, ką turi daryti, Lucas nežinojo, ką atsakyti. Įprastu taveju pasidomėtų, ar ši supranta, kad laikyti šunį tai atsakomybė, tačiau dabar... Ką dabar daryti, jei nepanašu, kad nors vienas iš šių vaikų yra pasiruošę laikyti šunį? Kiek jiems, po šešiolika? Gal po septyniolika? Kad ir kokie suaugę jau atrodė, nebuvo panašu, kad galės pasirūpinti šunimi.
- Na... Kodėl gatvėje rastą, visą purviną šunį, kurį pati palikote, dabar vėl norite pasiimti? Ar nebus ir vėl tų pačių problemų? - ir kaip, po velnių, jis turėtų paprašyti įrodyti, kad šuniuku bus gerai pasirūpinta, juk... Juk abu šie vaikai buvo keisčiausi lankytojai šį mėnesį! - Jei galėsit eiti... - išpūtęs akis, vis dar galvodamas, kam atiduoti gyvūnėlį, pratarė, tačiau minties visgi nepabaigė. Ar jis gerai daro, jį atiduodamas šiems, hm, vaikams?
Visi šio personažo kišenėje esantys gyvūnai priklauso prieglaudai ir gali būti priglausti. Norint kokio kito gyvūno reikėtų jį nusipirkti, bet prieš tai dėl visa ko parašykite PM, gali būti, kad turiu nereikalingą kituose char.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 632
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Gyvūnų prieglauda "Pamestos Sielos"
« Atsakymas #17 Prieš 2 savaites »
Sakura jau norėjo pritarti Adrijui, pasakyti, kad gali atnešti kiek tik reikia Deito nuotraukų, kuriose jis arba vienas, arba su pačia Sakura, yra net kelios su tėčiu ir Juzefu.
Tačiau senoliui prabilus neatrodė, kad reikės tą daryti. Regis, Lucas patikėjo, jog Deitas - baltapūkės šuo. Deja, jau geriau nebūtų taip lengvai patikėjęs. Jau geriau paprašytų nuotraukų ir po to, jausdamasis šimtu procentų tikras, kieno tai šuo (nors iš Deito reakcijos ir taip buvo aišku, ar ne?) leistų jiems eiti.
Dabar Lucui parūpo, kodėl Sakura nori jį pasiimti, jeigu paliko. Ir taip, prieglaudos savininko rūpestis buvo išties pagrįstas. Strazdanė pagalvojo, kad geriausia bus sakyti tiesą, kad ir kokia ji jai skaudi.
- Buvau kvaila, - tyliai pasakė ji glostydama Deitą. - Aš... aš draugavau su vaikinu, kuris... kuriam... kurį Deitas puolė... Puolė, nes matė, kad Džordžas, na, kad jis... nebuvo geras su manimi, - nerišliai pasakojo mergina. - Ir... ir jis jį išsivedė, pasakė, kad į prieglaudą, nežinojau, kad paliko gatvėje, - Levins stipriai graudinosi.
Nusprendė nutylėti, jog vis dėlto pati sutiko, kad jis Deitą išvestų į prieglaudą. Kad pasirinko Džordžą, kuris nebuvo to vertas, o ne augintinį.
- Dabar jau viskas, aš išsiskyriau su tuo žmogumi ir išvis niekada, niekada neturėsiu jokio vaikino, - tarė kuo tvirčiau. - Niekada niekam neleisiu iš manęs atimti Deito. Aš galiu jums rašyti, galiu vis pasirodyti kartu su juo, galiu ateiti čia padirbėti, jeigu tik trūksta rankų. Aš labai myliu šį šunį, juk matote, kad ir jis myli mane... - tuo momentu Deitas pradėjo laižyti Sakurai veidą.

Ats: Gyvūnų prieglauda "Pamestos Sielos"
« Atsakymas #18 Prieš 3 dienas »
Kažkaip nejaukiai atrodė tie Sakuros pasiaiškinimai. Jam nepatiko, kad mergina turi taip atvirauti šitam senukui. Kad turi vėl prisiminti tą vaikiną. Ar šuo to vertas? Bet ji jau kalbėjo, taigi Adrijas nepertraukinėjo merginos. Nelabai žinojo ką išvis galėtų daryti. O dar keistai smilktelėjo, kai ji pasakė,kad niekada neturės jokio vaikino. Ir kodėl? Sakura juk jauna ir... Bet koks tavo reikalas? Klausė savęs. Keistas jausmas jį aplankė tai girdint. Nors juk ne pirmą kartą ji taip kalbėjo. Pasistengė tą nenusakomą, pačiam neaiškų jausmą nustumti šonan.
- Ji tikrai patikimai augins šį šunį. - Pabandė kažką pasakyti. Norėjosi postringauti apie tai, kad visi gyvenime padaro klaidų. Bet nusprendė, kad gal dabar tas nelabai tiktų.