0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

Londono centre, netoli Temzės yra dešraininė. Tai gana maža kavinė, beveik kioskelis, bet nuo kiosko skiriasi tuo, kad maistas užsisakomas viduje ir viduje yra stalai su raudonomis plastikinėmis kėdėmis. Iš išorės ji neatrodo labai prabangi ar kviečianti. Tačiau maistas čia pigus ir skanus. Na skanus tiek kiek tokioje vietoje gali būti skanus. Šios vietos paskirtį skelbia lietaus nugairinta iškaba, kuri skelbia "Stenlio dešraininė". Dabar jau čia jau nerasi žmogaus tokiu vardu, bet tai buvo šios kavinės įkūrėjęs, kuris nusprendė, kad tai pridės jaukumo. Ši dešraininė turi didelius langus, kuriuos dengia pigios ir truputį palūžusios plastikinių plokštelių užuolaidos. Įėjus pro vieninteles duris pasitinka švelnus riebalų kvapas, tačiau jis nėra perdaug nemalonus. Kasa yra paėjusi truputį toliau, o virš jos kaba lentos su išspausdintu siūlomu maistu. Švieslenčių nėra. Šalia langų sustatyti stalai su plastikinėmis kėdėmis ir stovi kelios spintelės su šiukledėžėmis, vieta padėklams ir daukartiniams bokalams, bei kitai stikliniai tarai. Nes čia senamadiškai alus ir kiti alkoholiniai gėrimai buvo duodami stikliniuose bokaluose ar stiklinėse. Čia dažnokai būdavo žmonių, bet kartais pasitaikydavo, kad užkandinė būdavo ir tuščia.

Ats: Nusmurgusi dešraininė Londono centre
« Atsakymas #1 Prieš 1 metus »
Milda su Bretu išėjo iš metro stoties ir patraukė link kavinės. Na tiksliau čia nusmurgus dešraininė. Tikiuosi neįsivaizduos čia kokio penkių žvaigždučių restorano. Tikrai jau nešvaistysiu savo atlyginimo tam. Na tiksliau jam. Juk aišku man mokėti teks. Mintijo Milda eidama. Ji išties nesuprato, kaip ji čia taip įsivėlė. Šiaip nebuvo tokiems dalykams linkusi. Bet šiandien man buvo tikrai sumauta diena. Ir viskas per tą prakeiktą dukrą. Kokio velnio ji ir jos profesorius turi būti tokie atkaklūs. Kodėl gi po galais būtinai turiu magija aš domėtis? Ar su Lina bendrauti daug. Kam? Juk nesuprasiu aš jos. Ir šiaip ji tik erzina. Gerai, kad turiu su ja tasytis tik per atostogas. Mąstė ji..Vos mintys palietė dukrą ji vėl susierzino ir supyko. Todėl pasistengė sutekti mintis į kažką kitą. Tam puikiai tiko gorila Brettas ir užkandinė, kurią jau priėjo. Milda atidarė duris ir įleidusi Brettą pirmą uždarė duris.
- Rinkis ką nori. Čia yra burgerių, dešrainių, bulvyčių panašaus greito maisto. Moku aš.
Pasiūlė jam. Pati nusprendė pasiimti dešrainį, bulvyčių ir mažą bokalą šviesaus alaus. Neplanavo nusitašyt iki žemės graibymo, bet šiek pasigerti norėjo. Nors trumpam. Poto nusipirks juodos kavos ir grįš namo blaivi. Ji nuėjo užsisakyti tikėdamasi, kad ir Brettas išsirinko.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Milda Catamans »

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Burtininkas
  • ****
  • 440
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Nusmurgusi dešraininė Londono centre
« Atsakymas #2 Prieš 1 metus »
Visai neblogą panelę čia nusikabino. Žinoma, ji apsimetė, kad jie tiesiog užkąs pigaus maisto, bet Bretas neabejojo, kad realybė bus visai kitokia. Pakeliui nuo stoties iki maisto patrauklus jaunikaitis išdidžiai dairėsi. Norėjo, kad kas nors pastebėtų, kokią gražuolę susirado šį kartą.
Netrukus jie pasiekė nelabai kaip atrodančią vietikę. Bretas mielai būtų nuėjęs kur nors, kur vaizdas mielesnis akiai, bet kadangi vis dar nežinojo, kas moka, nieko nesakė. Iš viso kelionė nuo stoties iki dešraininės buvo nebyli. Tai tyliam vyrukui visai netrukdė, o netrukus pasigirdo nuostabūs žodžiai. Moka panelė, tad galima pernelyg nesikuklinti, ar ne? Žinoma, dabar pasidarė tikrai apmaudu, kad nenuėjo į kokią prabangesnę vietą, bet jau nesiskundė.
Nusekė panelę ir visai nesidrovėdamas ištarė:
- Man dešrainį ir didelį bulvyčių.
Gerti nieko neėmė. Negalima išleisti per daug gražuolės pinigų, ar ne? Geriau jau vėliau nueiti į parduotuvę ir nusipirkti butelį vyno. O jį išgers žymiai privatesnėje aplinkoje nei ši dešraininė.
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

Ats: Nusmurgusi dešraininė Londono centre
« Atsakymas #3 Prieš 1 metus »
Kagi jai pasisekė. Vėl. Na jei tai pasisekimu galima vadinti. Brettas jau buvo išsirinkęs. Na bent šita gorila greitai apsispręsti moka. Bet tas jame gerai. Ai nors tiesa. Gi ir mane pradėjo kabinti po pirmo žvilsnio į mano kūną. Tai ko gi tikėjausi. Kūnas ar maistas - tikslas panašus. Prunkštelėjo Milda mintyse. Ji kiek nustebo, kad Brettas neužsisakė daug. Na bent nereiks jam pirkti pusės šito "restorano". Tas yra gerai.
- Kur nori sėsti?
Tai buvo pirmi žodžiai gorilai nuo to laiko, kai jie paliko metro stotį. Kažkodėl Milda nusprendė, kad galima ir Brettą prisiminti. Jei jis jau čia atsivilko su ja. Nors aišku, kas atsisakys pavalgyti iš kito žmogaus kišenės. O ir aišku jis turbūt dar nesuprato, kad nieko daugiau aš iš nenoriu. Nu bet šito tikėtis perdaug būtų.
- Taigi kas tave atvijo į Londoną?

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Burtininkas
  • ****
  • 440
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Nusmurgusi dešraininė Londono centre
« Atsakymas #4 Prieš 1 metus »
Kai kurios panelės mėgo visokias nereikšmingas smulkmenas. Pavyzdžiui, vardą. Štai ši gražuolė smulkmenomis domėjosi ryškiai per daug. Koks skirtumas, kur sėsti, kai svarbiausia smagiai praleisti laiką? Argi viena vieta kažkuo geresnė už kitą? Taigi Bretas atsisėdo ant artimiausios kėdės ir peplekšnojo sau per kelius kviesdamas panelę įsitaisyti būtent ten. Veide ir vėl sužibo "žavioji" šypsena, kuri pradžiugina bet kurią gražuolę. Patrauklus vyrukas neabejojo, kad jie greitai užkąs ir eis nuveikti kažko įdomesnio. Kur, kol kas nežinojo, bet stengėsi apie tai ir negalvoti.
- Panelės, žinoma, - sumurkė atsakydamas į dar vieną klausimą. Jis irgi nebuvo labai įdomus, bet jeigu jau šita gražuolė nori sužinoti... Reikėjo tik greičiau sulaukti užsakymo. Eilės nebuvo, tad maistas turėtų pasirodyti jau netrukus. Problema tik ta, kad Bretas visai neturėjo kantrybės, o juk tą maistą dar ir suvalgyti teks. Prisiminęs vieną (ne)reikšmingą smulkmeną geidžiamiausias Britanijos bomžas prakalbo:
- Sakei, kad Londoną pažįsti, ar ne? Vadinasi, žinai visas jaukias vieteles, kur galima gauti privataus laiko, ar ne?
Tyrinėjo dailų veidelį ir su vis didėjančiu nekantrumu laukė tolimesnių šios dienos įvykių.
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

Ats: Nusmurgusi dešraininė Londono centre
« Atsakymas #5 Prieš 11 mėnesių »
"Panelės - žinoma". Ir kaip aš nesusipratau iš karto? Kas gi dar jo galvoje gali būti, tiesa? Gal tikėjausi, kad Big Beno pamatyti atvažiavo? Ar karališkųjų rūmų? Naivoka, Milda, naivoka. Maniau tu geresnė.
- Kaip iš kart nesusipratau?- Prunkštelėjo.
Tai sakydamas Brettas atsisėdo ant artimiausios kėdės ir paplekšnojo per kelius. Supratusi gestą Milda nusivaipė ir demonstratyvyviai atsitraukė priešingoje pusėje stovinčią kėdę. Na kaip po galais priversti jį suprasti ko aš iš jo noriu? Tai yra literaliai nieko!!!!!!! Puikiai užteks jei pavegetuos kaip daržovė ir išklausys mano sumauto gyvenimo ir šlykščios veltėdės dukros egzistavimo santrauką. Atsirado matai čia raganaitė. Milda nejučiomis sugriežė dantimis. Nenorėjo to padaryti, bet nusprendė, kad jei ponas gorila nuspręs, kad tai skirta jam, jai nuo to bus tik lengviau.
- Žinoti tai aš viską čia žinau. Bet kartoju tau dar kartą ir jau paskutinį. AŠ NIEKO IŠ TAVĘS IR SU TAVIMI NENORIU.
Paskutinis sakinys buvo ištartas ramiai, bet su aiškiu autoritetu.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 11 mėnesių sukūrė Milda Catamans »

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Burtininkas
  • ****
  • 440
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Nusmurgusi dešraininė Londono centre
« Atsakymas #6 Prieš 11 mėnesių »
Kaip ji nesusiprato, Bretas negalėjo pasakyti. Na, bet dabar situacija išspręsta, ir jau visai netrukus jie pereis prie smagesnio laiko praleidimo. Užkąsti, žinoma, neblogai, bet žavus ir patraukus jaunikaitis į sostinę atvyko tikrai ne to. Ir, panašu, ši gražuolė jį suprato. Tiesa, geidžiamiausias Britanijos bomžas netrukus gerokai sutriko - panelė įsitaisė ne jam ant kelių, o kitoje stalo pusėje. Įsižeidęs Bretas kaukštelėjo ranka į stalą, bet nieko nepasakęs stumtelėjo savo kėdę taip, kad atsidurtų arčiau gražuolės.
- Drovi, ar ne? - maloniai paklausė. Pykčio kaip nebūta, ir vyrukas apdovanojo panelę dar viena “žaviąja” šypsena.
Mildai besakant, kad ji “nieko su Bretu nenori”, prie jų priėjo ne itin patenkinta darbuotoja ir tėkštelėjo užsakymą. Aiškiai išgirdo žodžius ir įtariai dėbtelėjo į žavųjį vyruką. Tad įdėmiai nužvelgė panelę. Nebloga, žinoma, bet kad šiandienai draugę jau rado. Vis tik nutarė įsidėmėti šią vietą ir jeigu kada neturės kompanionės, ateiti čia dar kartą.
- Girdžiu tave, girdžiu, - su šiokiu tokiu nekantrumo prieskoniu ištarė vyrukas dar kartą “žaviai” nusišypsodamas. Paragavo dešrainio - jis, pasirodo, buvo visai neblogas.
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

Ats: Nusmurgusi dešraininė Londono centre
« Atsakymas #7 Prieš 10 mėnesių »
Kagi šito gorilos smegenys mažesnės už krevetės. O gal jų visai nėra. Pamanė Milda Brettui trinktelėjus į stalą. Į šį jo gestą ji tik susierzinusi pavartė akis. Nebevargino liežuvio. Jo vistiek dar prireikti gali.
- Ne.- trumpai atsakė.
Galvojo visgi paprotinti dar kartą, bet priėjusi pardavėja tėkštelėjo užsakymą. Patenkinta neatrodė- galimai dėl Bretto išvaizdos ir kvapelio. Tačiau jai klausiamai pažvelgus į Mildą, Milda tik vyptelėjo. Susitvarkysiu, nesijaudink. Ir ji tuo neabejojo. Sugebėjo dukrą raganą auginti ir nenuprotėt per daug tai durnas bomžas nebuvo didelė problema. Gavusi užsakymą ji pasijuto gana išvarginta emociškai sunkios dienos ir gana išalkusi, todėl nekreipdama dėmesio į Gorilą ėmė šveisti dešrainį. O jis kaip ir visada buvo labai skanus. Ši vieta nebuvo prabangi ar skoninga, tačiau net Milda turėjo pripažinti - maistą ruošti jie mokėjo. Deja, apie Gorilą to pasakyt negaliu. Viduje jis toks pat šlamštas kaip ir išorėje. Pamanė ji sukirtusi dešrainį ir leisdama sau skirti dėmesio ir kompanijonui, kurio kompanija, kuo toliau, tuo labiau ją kniso.
- Ar tikrai girdi? Mat kaip, mat kaip. O jau maniau, kad reitinguoji geriausius Londono viešbučius, kuriuos gali mano piniginė įpirkti. Todėl paaiškinsiu, tau labai paprastai, kaip aš matau šį reikalą. Pavalgom, pasikalbam jei labai reikia ir skirstomės. Jei nori jau toks džentelmenas būti, gali į stotį lydėti. Aišku? Ar visgi leisti tai mielai pardavėjai policijai skambinti, kad tave suimtų už priekabiavimą?
Tai sakydama ji akimis susirado pardavėją ir linktelėjo jai.

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Burtininkas
  • ****
  • 440
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Nusmurgusi dešraininė Londono centre
« Atsakymas #8 Prieš 10 mėnesių »
Ak, tai ji vis dėlto nedrovi? Kiek įtarus žvilgsnis smigo į daliąją šios dienos draugę, ir Bretas susimąstė. Panelė atrodė esanti itin drovi. O gal tik apsimetė esanti neprieinama? Tokios žaviajam jaunikaičiui patiko labiausiai, tad jis patenkintas nusišypsojo. Toji šypsena buvo dar "žavesnė" nei paprastai.
Ji ir padavėja, atrodo, pradėjo kalbėtis žvilgsniais, bet kol kas Bretas to nepaisė. Dabar galėjo užkąsti, o viską, ko reikia, išsiaiškins vėliau. Sušveitęs maistą pasijuto geriau ir neabejojo, kad visai netrukus jie su šia gražuole labai smagiai leis laiką.
- Ak, tai tu nori į viešbutį? - išgirdo tik tai, kas jam naudinga. Pasiūlymas palydėti iki stoties labai patiko - neabejojo, kad tai tik itin subtilus būdas pakviesti patrauklų jaunikaitį praleisti privataus laiko kartu. Taigi apdovanojo panelę dar viena itin "žavia" šypsena ir lipšniai atsakė: - Žinoma, palydėsiu tave, kur tik panorėsi. Ir visai nereikia čia policijos, ar ne? Manau, mes labai neblogai leidžiame laiką, ar ne?
Paragavo dar nesudorotų bulvyčių. Jos taip pat pasirodė esančios itin neblogos, tad dabar geidžiamiausias Britanijos bomžas suprato esąs visiškai patenkintas. Šiandien tikrai negalėjo skųstis gyvenimu, tad ta proga dar kartą labai "žaviai" nusišypsojo kartu su juo šioje keistoje vietoje esančiai gražuolei.
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

Ats: Nusmurgusi dešraininė Londono centre
« Atsakymas #9 Prieš 9 mėnesius »
"Ar aš noriu į viešbutį?" Nenoriu aš su tavim į jokį viešbutį, po šimts raganų. Nebent įstumt tave į upę ir sėst į Turkiją skrist kol tyrimą policiją baigs. Pamanė Milda jau nemenkai užsiusdama. Aišku ji suprato, kad buvo pati kalta. Juk neatstūmė jo geru antausiu stoty ir net maisto nupirko. Todėl ji liko sėdėti grieždama dantimis ir keikdama savo kvailumą. Na tiksliau patiklios ausies poreikį. Tik, kad nenusisekė jai išsirinkti, labai nenusisekė. Priskreto kaip kokia erkė. "Nereikia policijos?" Dar pažiūrėsim, pamatysim. O iki gero čia dar toli Gorila tu. Milda suburbėjo mintyse ir ėmė svarstyti kaip čia jo atsikračius. Noras skųstis išgaravo kaip nebuvęs ir jos analitinis protas ėmė ieškoti galimybių išsipainioti iš kebeknės į kurią buvo įklimpusi. Pirma nusprendė suteikti paskutinį šansą. O ką gi jau čia praras?
- Nenoriu aš į jokį viešbutį. Ar dar kažkur su tavimi laiko leisti. Ar tai aišku? Aiškių aiškiausiai tau sakau - nebus nieko daugiau ko tu nori. Gali baigti valgyti ir čiuožti į visas keturias puses, o aš grįšiu namo. - Pas vyrą ir dukrą. Ta veltėdė jau turės būt parsiradus. Užbaigė mintyse. Tikėjosi, kad šį kart jam protelio užteks susiprasti. Kaip atsarginį planą ji pasiliko puspilnį bokalą alaus ir aštriakulnius batus. Tik neapsisprendė ar būtų maloniau išmaudytį jį aluje ar išsmeigti akis. Abu skambėjo gana viliojančiai. Na bet tiek pati prigrasinusi policija, ji visai nenorėjo pati pakliūti už akių obuolius ant mėgstamų batelių kulnų. O ir batų buvo kiek gaila. Todėl gerai pasvarsčiusi ir apgailėjusi galimybę pasiliko prie išmaudymo aluje.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 mėnesius sukūrė Milda Catamans »

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Burtininkas
  • ****
  • 440
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Nusmurgusi dešraininė Londono centre
« Atsakymas #10 Prieš 8 mėnesius »
Atrodė, kad panelė kiek supyko, o tai gerokai trikdė. Ko čia širsti, kai sulauki dėmesio iš itin patrauklaus jaunikaičio? Bretas apdovanojo gražuolę dar viena „žavia“ šypsena, bet panelė, regis, vis tiek nebuvo laiminga. Tai, tiesą sakant, gerokai įžeidė. Geidžiamiausias Britanijos bomžas susiraukė. Galvojo, ar verta tęsti tokią pažintį. Kvailos panelės jam visai nepatiko. Kokia prasmė bendrauti su gražuole, kuri nesuvokia, kad gavo dėmesio iš itin dailaus ir patrauklaus vyruko?
- O tai kur nori? – dar labiau suraukęs savo dailią nosį pasitikslino Bretas, bet sugebėjo išgirsti kitus gražuolės žodžius. Jie visiškai nepatiko, ir vyrukas pajuto viduje kylantį įniršį. Bandė valdytis, tad tiesiog susikimšo dar likusį dešrainį ir bulvytes. Žinoma, nepadėkojo. Dar kiek paspoksojo nužiūrinėdamas panelę, bet galiausiai atsistojo nuo kėdės ir apėjęs stalą atsistojo jai už nugaros. Stipriai pliaukštelėjęs per pakaušį paliko dešraininę ir patraukė savais keliais.
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

Ats: Nusmurgusi dešraininė Londono centre
« Atsakymas #11 Prieš 7 mėnesius »
Pirma Milda galvojo, kad ponulis gorila visdar nesusiprato. Jis apdovanojo ją dar viena šypsena, kurią turbūt laikė idealia ir labai žavia. Kur tau. Mildą jau gerokai vemti vertė nuo jo "žavumo"ir nesusiprotėjimo. Nu, bet pasirodo ir tokių vyrų yra. Aš aišku suprantu suprantu, kad tokių yra. Bet išties man su Edmundu pasisekė. Ir geras ir Lina mėgsta. Nu to aš nesuprasiu per milioną metų, bet netrukdo baisiai. Ginčų daugiau nepakęsčiau. Taip mįslidama Milda stebėjo Brettą ir labiau norėjo grįžti namo. Pas mylintį vyrą. Na o dukra galėjo ir prasmegti žemėn su visom savo raganystėm ir kvailais profesoriais. Bet Milda žinojo, kad gyvenime jau ir tai sekėsi perdaug tai negalėjo viltis ir šito. Bet ji spėjo, kad dukra jau bus parsiradusi ir nekiš nosies iš savo kambario. Juk nedaug Milda viliasi tiesa?
Išgirdusi kitus Bretto žodžius Milda visai pagrįstai pagalvojo, kad jam jau visai smegenys ištirpo. Juk aiškiau ji nemoka ir net bandyt nežada. Tačiau jos viltys pasiteisino ir Brettas visgi susiprato. Toliau nieko nesakęs susikimšo bulvytes su dešrainiu ir kiek į ją paspoksojęs atsistojo. Milda lengviau atsikvėpė tikėdamasi, kad pagaliau sugebėjo jo atsikratyti. Na panašu ir sugebėjo, bet gorila nebuvo iš mandagiųjų ar ramiųjų. Milda nesuprato, kas jam sušvietė, tačiau jai nespėjus susigaudyti Brettas atsistojo jai už nugaros ir stipriai trenkęs jai per galvą dingo iš dešraininės.
Milda dar kiek nesusigaudydama pasitrynė skaudančią galvą ir spoksojo jam pavymui. Tada atsisukusi į padavėją paprašė ledo. Visiškai netroško kokio gumbo ar mėlynės. Kiek palaukusi kol nustojo skaudėti galvą Milda atsistojo, gražino ledo paketą pardavėjai, ir susirinkusi daiktus ir palikusi dosnių arbatpinigių Milda taip pat pasuko savais keliais. Ji jau svajojo apie savo namus ir lovą. Taip pat apie galimybę ištrinti šią durną dieną iš atminties. Taip galvodama ji pasuko į metro stotį, o ant stalelio liko kelios šiukšlės, padėklas ir pustuštis bokalas alaus, kuris Mildai neberūpėjo.