0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Pamokos tema: manijas keliantys kerai

Ruduo jau slinko į pabaigą.  O šiandiena išaušo šilta ir graži. Bet tik ne Auriui taip atrodė. Jaunasis mokytojas sėdėjo savo kabinete ir laukė mokinių. Šiandien jis buvo nusiteikęs itin nykiai. Šiandien neketino taikstytis su jokiomis tų vaikėzų nesąmonėmis. Išvis ši pamoka buvo gryna kankynė. Nors dar net neprasidėjo. Ir tai įtakojo net ne Hogvartso mokiniai.
Praeitas savaitgalis buvo kaip niekad sudėtingas. Jis vos išnešė sveiką kailį. Tą sekmadienį nuėjo į taip ilgai atidėliotą susitikimą su tėvu. Tas kažką vebleno, o paskui pasirodė Aurio priešai Simonas, Grėtė ir Fausta. O tėvas tik sėdėjo ir žiūrėjo ir kažką murmėjo. Auris suprato, kad visa tai buvo sutarta. Jis keikė save, kad nuėjo į tą kvailą susitikimą. Pasprukti nuo pasiutusių savo giminaičių jam pavyko. Bet savijauta liko nekokia. Jautėsi išduotas. Įdomu, ką jie pažadėjo tėvui, kad jis atviliotų mane į vietą? Aš toks mulkis, kad išvis ėjau su juo susitikti. Mąstė, kol vaikai rinkosi į klasę.
Stalai buvo sustumdyti pasieniais ir palikta tuščia erdvė. Jiems susėdus jis pradėjo be jokių įžangų ar pasisveikinimų.
- Šiandien turite susiskirstyti poromis ir pamėginti vienas kitą nuginkluoti. Kaip jau žinot pavojingų kerų naudoti negalima. Kautis turite be žodžių, nes mes kaip jau žinot tobuliname bežodžių kerų vartojimo gebėjimus. Nuginkluoti turite neįprastuoju būdu. Vadinasi, expelliarmus kerai šiandien netiks. Šiandienos užduotis panaudoti maniją sukeliančius burtus. Kad tai padarytumėte turite įsivaizduoti tai, ką norite įdiegti kitam žmogui. Tarkim, jūs norite, kad jūsų priešininkas staiga imtų karštligiškai mąstyti, kad ką nors pamiršo. Jis visiškai nebegalvotų apie jus ir A. Arba jūs spėtumėte pabėgti nuo savo priešo. B. Jums pavyktų lengvai jį nugalėti. Žodžiu manau aišku. Jei ne, atsiverskit vadovėlį ir pasiskaitykit devintame puslapyje. Kerai, kuriuos turite panaudoti yra Manifectus. Tokia manija trunka neilgai, apie porą minučių. Kai vienam iš jūsų pavyks panaudoti šiuos kerus be žodžių, to turės imtis kitas. Bet prieš tai galite truputį pakovoti vienas prieš kitą. Noriu pamatyti, kokie jūsų gebėjimai naudotis savo burtų lazdelėmis. - Nė velnio man neįdomu. Et, kuriems galams man apsimetinėti geranorišku žmogumi? Jei pasaulis tokia šlamšto krūva. Šie metai čia paskutiniai. Taškas. O gal išeiti dabar? Rimtai,  ką aš išvis čia veikiu? Atėjau bandyti susitvarkyti savo gyvenimo, perduoti kažkam savo žinias. Bet kas iš to? Nuspręsta, išeisiu iš šio darbo šį mėnesį. Galvojo, kol mokiniai skirstėsi į poras. Nors ir kaip niršo ant viso pasaulio kažkur giliai širdyje puikiai žinojo, kad to tikrai nepadarys. Bet šiandien viskas atrodė juoda.


Turite susiskirstyti poromis ir dvikovos metu panaudoti maniją sukeliančius kerus. Vėliau tai turi padaryti jūsų porininkas. Kerai nėra lengvi, o jums reikia kerėti be žodžių. Taigi, jei iš pirmo karto nieko nesigaus, nieko tokio. Kokia manija ištiks jūsų priešininką sugalvokite patys.
Kaip visuomet jei yra noro galite krėsti išdaigas.
Jei kas neaišku rašykite man asmeninę žinutę.
Bent trys pamokos postai.
Pamoką uždarysiu kovo 30 dieną.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Teleskopas stovėjo ant stalo. Per kokį metrą nuo to stalo ant grindų stovėjo rudaplaukė mergaitė ir ilgesingai žvilgčiojo į astronomijos prietaisą. Atrodė, kad jis yra pernelyg toli. Ar gali būti, kad Elliw taip nerūpestingai paliko savo brangenybę? O gal ją kas nors nuvijo? Taip, tikriausiai taip ir buvo. Suprantama, dėl to kaltos buvo tik neLiucija, ne neLiucija ir ne ne neLiucija. Apsižvalgiusi aplinkui nė vienos iš bjaurybių nepastebėjo. Tiesa, tai nereiškė, kad viskas yra kažkieno kito kaltė. Elliw jautėsi nepatenkinta. Tos trys bjaurios mergiūkštės pernelyg dažnai griovė gyvenimą. Ko gero, reikia pagaliau jas išties pamokyti?
Vos pradėjo svarstyti, kaip galėtų tą padaryti, pamiršo, apie ką galvojo. Dėl to šiek tiek nusiminė, bet tuo metu akys užkliudė draugę, ir nuotaika iš karto pasikeitė.
- Vėtratrūne! - patenkinta riktelėjo Elliw ir nukurnėjo prie jos. Smagu buvo ir tai, kad atėjusi iki draugės priartėjo ir prie teleskopo. Viskas buvo tiesiog nuostabu! Patenkinta žiūrėjo į Vėtratrūnę ir norėjo kažką sakyti, bet, deja, neprisiminė, ką. Taigi tiesiog spoksojo į ją ir tiesiog džiaugėsi šiuo susitikimu. - Ar mes pamokoje?
Šis klausimas sutrikdė ir pačią Elliw. Ar Vėtratrūnė sutriko, ji nepastebėjo (arba pamiršo), tačiau tai ir nebuvo svarbu, nes netrukus neprisiminė ir savo nustebimo. Dėl kažkokių priežasčių velsietė išsitraukė iš kišenės lazdą. Nė neįsivaizdavo, kodėl tai padarė. Kaip ir to, kodėl suriko žodį:
- Manifectus!
Jis skambėjo gana įdomiai, tad klastuolė pradėjo kartoti jį neužsičiaupdama. Kelias akimirkas to žodžio netgi nepamiršo. Deja, nepastebėjo, kaip atsuko lazdą į draugę ir kažkoks šviesos spindulys, išlėkęs iš tos lazdos, pataikė tiesiai į Vėtratrūnę. Tuo metu jau buvo pamiršusi, ką ir kad rėkavo, tad pagaliau teikėsi užsičiaupti.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Vėtrūnė Kristė de Leighi

  • Magiškųjų gyvūnų priežiūros profesorė
  • *
  • 220
  • Kas nusprendžia, kas yra „teisinga“?
[Nihalos asmenybė]
                                                             
     Nihala sėdėjo aspigynimo nuo Juodosios Magijos kabinete, nors to visai nenorėjo. Lauke buvo nuostabaus grožio oras, kuris tiesiog primygtiniai kvietė varnę bėgti į kiemą ir džiaugtis saule, kurios ji negali matyti, bet gali justi jos švelnius prisilietimus prie merginos skruostų. Nihala troško ištrūkti iš šios pilies ir ne tik džiaugits saule, bet ir žirgais. Deja, tačiau ją likti čia ir mokytis buvo privertę, tad nepasitenkinimas smarkiai augo. Nejau tokią gražią dieną taip sunku pamoką surengti lauke? Piktinosi baltaplaukė, tačiau jos pasipiktinimas niekam nieko nereiškė, tad teko toliau surūgusia nuotaika sėdėti suole. Žinoma, tik iki tol, kol link jos pribėgo kažkoks cypiantis padaras. "Vėtratrūne"! Ironiškai mintyse atkartojo Nihala ir pašokusi iš suolo atstūmė tą žmogų.
     - AŠ TAU NE KAŽKOKIA KVAILA VĖTRATRŪNĖ!!! Taip baisiai manęs dar niekas nevadino! - sprogo merginos pyktis ir susierzinimas. Dar to betrūko, Vėtratrūnė! Susierzinusi Nihala praignoravo žmogystos klausimą ir nuskubėjo kur nors kuo toliau nuo jos. Tačiau toli nueiti nespėjo - ją sulaikė kažkokie žmogystos (Nihala nematė - ten jis ar ji) paleisti kerai. Tačiau netrukus ji apie tai visai pamiršo, nes baisiai užsinorėjo valgyti. Deja, nieko aplink valgomo nebuvo, o jos valgymo manija tik ir augo. Nematydama kur kas valgoma ar ne, ji apgriabomis susirado kažkokį daiktą ir mėgino jį atkasti, nė neįsivaizduodama kas tai per daiktas. Deja, atkasti jo nepavyko. Tačiau tą pačią akimirką valgymo manija dingo, lyg jos niekada nebuvo. Apčiupinėjusi rankose laikomą daiktą ir suvokusi, kad tai teleskopas, o ji jo mėgino atsikąsti, Nihala baisiausiai pasišlykštėjo ir staigiai paleido teleskopą iš rankų ir, nebekreipdama dėmesio, kad jis sudužo, nukreipė lazdelę kažkur, tikėdamasi, kad į tą bjaurią žmogystą, o ne į kokį profesorių ir pykčio kupinu balsu suriko:
     - Manifectus!

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Elliw kartais prisimindavo, kad pasižymi, sakykime taip, ne pačia geriausia atmintimi. Vis dėlto penkias drauges ji atsiminė kuo puikiausiai. Nepaisant to, kad kai kurių (ypač Liucijos) nematė jau labai seniai, vis tiek būtų bet kurią atpažinusi. Dėl tos priežasties Vėtratrūnei pareiškus, kad ji nėra Vėtratrūnė, velsietė sutriko. Niekaip negalėjo suprasti, kodėl draugė taip supyko paprasčiausiai pavadinus ją vardu. Argi ji, Elliw padarė ką nors blogo?.. Tai šiek tiek liūdino, tad mergaitė žiūrėjo į draugę kiek sutrikusi.
Jau seniai buvo pamiršusi, kad suriko kažkokį žodį, kaip ir apie tai, kad rankoje laiko neaiškią lazdą, kurios paskirties vis dar nežinojo. Vis dėlto vieno dalyko klastuolė niekaip negalėjo nepastebėti: Vėtratrūnė pradėjo valgyti teleskopą!
- Mano teleskopas! - persigandusi suriko Elliw, bet lyg tyčia tuo metu viena iš penkių draugių numetė prietaisą ant žemės. Velsietę apėmė kuo nuoširdžiausias siaubas. Ji žiūrėjo į Vėtratrūnę ir tiesiog nerado ką pasakyti.
- Tu... Tu... - ieškojo žodžių, kol galiausiai išrėžė: - Tu esi ne ne ne neLiucija!
Tai gerokai skaudino, bet, laimei, Elliw netrukus pamiršo, kad tai jos draugė. Ne, tai tik viena iš keturių bjaurių mergiūkščių, siekiančių sugriauti jos gyvenimą! Viskas buvo pernelyg sudėtinga, tad velsietė norėjo tiesiog pasiimti ant žemės esantį teleskopą (jau neprisiminė, kaip jis atsidūrė būtent ten) ir eiti ieškoti Liucijos. Bet tuo metu jai užėjo tiesiog nevaldomas noras ką nors apkabinti. Elliw nė neįsivaizdavo, kodėl tai atsitiko, tačiau ji žengė žingsnį prie arčiausiai buvusio žmogaus - ne ne ne neLiucijos - ir stipriai ją apkabino. Neįsivaizdavo, kodėl tai daro, bet juto, kad elgiasi teisingai. Velsietė prisiminė, kad tai yra bjauri mergiūkštė, bet vis tiek jautė turinti laikyti ją glėbyje, nors jau neprisiminė kodėl. Šią akimirką ji pamiršo netgi teleskopą.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Dori sėdėjo apsigynimo nuo juodosios magijos pamokoje. Šiandien ji buvo sau pažadėjusi nueiti į visas pamokas ir jose stengtis susikaupti. Aurio dėstoma tema tam puikiai tiko - ne tik, kad bežodžiai kerai, bet dar ir padedantys sukelti kitam maniją. Mendel sukrizeno vyresniajam Senkleriui pasakius, kad jie jau tobulina bežodžius kerus. Taip taip, mintyse pagalvojo keturiolikmetė. Per magiškų gyvūnų priežiūrą su Erka puikiai pasitobulinome. Tiesiai į Rafuko pusę.
Tačiau šiandien mergina kvailioti neketino, na, tiksliau, ar taip, ar anaip Aurio pamokose ji nebūtų šėliojusi. Apsidairiusi aplink klasę spalvotų plaukų savininkė susirado Henrietą. Draugė buvo gera kerėtoja, turėjo greitą reakciją. Taip, ji klastuolei tikrai bus lygi, o gal net stipresnė. Metas pasidarbuoti.
Laikydama rankoje lazdelę Mendel nuėjo prie grifės.
- Henrieta? - kreipėsi.
Be jokių įžangų mergina iškėlė burtų lazdelę. Henrieta, tu siaubingai nori gerti, pagalvojo ketvirtakursė, mostelėjo burtų lazdele ir mintyse pridūrė burtažodį: manifectus.

*

Neprisijungęs Henrieta Poter

  • VI kursas
  • *
  • 274
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Visur gerai, bet namie geriausia.
  Henrieta stovėjo apsigynimo nuo juodosios magijos pamokoje ir klausėsi profesoriaus. Šiais mokslo metais žymiai nukrito grifės pamokų lankomumas ir ketvirtakursė nusprendė nors šiandien sudalyvauti visose pamokose. Nors vieną kitą pamoką praleisti knietėjo.
  Apsigynimo nuo juodosios magijos pamokos būdavo įdomios, tad prisiversti sudalyvauti šioje pamokoje nebuvo labai sunku. Be to, Auris šiais mokslo metais buvo Grifų Gūžtos vadovas, tad nesinorėjo praleidinėti koledžo vadovo pamokų.
  Išklausiusi pamokos praktikos užduotį, Henrieta apsižvalgė su kuo galėtų atlikti užduotį. Neužilgo prie jos priėjo jos Dori. Grifė pažvelgė į draugę ir nusišypsojo.
- Sveika, Dori, - pasisveikino.
Tačiau kai Poter jau norėjo klausti ar draugė nenorėtų kartu atlikti praktikos, klastuolė nukreipė lazdelę į ją ir ketvirtakursė pajuto didžiulį troškulį.
  Henrieta apsižvalgė ieškodama akimis ko nors, kur būtų galima rasti vandens. Gaila, bet klasėje nesimatė nieko į ką būtų galima įsipilti vandens.
"Net tamsiausiu metu galima būti laimingu, tik svarbu nepamiršti įsijungti šviesą.” – Albas Persifalis Valfrikas Brajanas Dumbldoras

*

Neprisijungęs Vėtrūnė Kristė de Leighi

  • Magiškųjų gyvūnų priežiūros profesorė
  • *
  • 220
  • Kas nusprendžia, kas yra „teisinga“?
[Nihalos asmenybė]

     Mergina tiesiog sprogo iš pykčio. Nihala nekentė būti pažeminta, o dabar katik ją, visos klasės akivaizdoje, privertė valgyti teleskopą! Tai nepakenčiama! Ir iš vis, bala težino ar jai pavyks atsikirsti tam žmogui, kuris tai ir padarė. Tačiau netrukus pykčio valdomas mintis išblaškė - galia, kad ne patį pyktį - stiprus riksmas, kuris Nihalai, kurios klausa dėl regėjimo praradimo buvo dvigubai "aštresnė" negu kitų, tiesiog laužė ausis.
     - Kam rūpi tas tavo kvailas teleskopas?! - suspigo varnė, kuriai tuoj tuoj trūks kantrybė, jeigu iki šiol dar netrūko. Susinervinusi iki pat plaukų šaknų, Nihala nukeverzojo lik durų, tačiau netrukus ją pasivijo šauksmas, kuris ją pravardžiavo jau nebe Vėtrūnės sinonimu, o kažkokios Liucijos! Pamišimas! Baltaplauké atigręžė rėkti atgal, tačiau nieko suspigti taip ir nespėjo - kažkoks stiprus daiktas trenkėsi į ją, vos nenuversdamas ant žemės ir apglebė Nihalą rankomis. Ši apstulbusi ir pasibjaurėjusi, atstūmė tą padarą su tokia jėga, kad jis turėjo nuskrieti gerus porą metų.
     - AŠ TAU NE KAŽKOKIA VĖTRŪNĖ, NE VĖTRA, NE VĖTRATRŪNĖ IR NE KAŽKOKIA TEN NE NE NE NE NE NE NE - BALA ŽINO KIEK MARTŲ NE - LIUCIJA!!! AŠ NIHALA!!! NI-HA-LA! - užstaugė šešiolikmetė, nes kantrybė trūko antrą kartą, šį kartą su didesne skyle. - JEIGU AŠ TAU PADARAS, KURIAM GALIMA KEITINĖTI VARDUS, TUOMET TU BŪSI... TU BŪSI... TU BŪSI MILDA!!! NE NE NE NEMILDA!!! - baisiausiai klykė Nihala, nepridimindama, kad panašiai per pamokas daro ir profesorė Clarke, kurią turbūt dabar ir priminė.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Dori nežinojo, pavyko sukelti Henrietai maniją ar ne. Grifė tik pasisveikino, tačiau daugiau nieko nesakė. Nepuolė rėkti, kad tuoj mirs iš troškulio, tačiau pradėjo keistai dairytis. Klastuolė iš savo kuprinės išsitraukė stiklinį buteliuką, kuris buvo skirtas nuodų ir vaistų pamokai.
- Engorgio, - padidino jį. - Aguamenti, - pripildė vandens.
Ir štai mergina jau turėjo gaivią stiklinę vandens, kurią pagal viską draugė kaip ir turėtų godžiai išgerti. Žinoma, ši manija, net jei Mendel būtų pavykę kerai, ilgai netruktų. Juk Auris minėjo, kad apie porą minučių. Tačiau tiek dar nepraėjo.
- Henrieta, ar nori atsigerti? - šypsodama paklausė raudonplaukės ir atkišo jai butelį.
Būtų fantastiška, jeigu šitie kerai pasisektų iš pirmo karto ir dar su Henrieta, o ne su kokiu mažvaikiu pirmakursiu, mintyse pagalvojo, o veide pasirodė entuziazmas.

*

Neprisijungęs Henrieta Poter

  • VI kursas
  • *
  • 274
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Visur gerai, bet namie geriausia.
  Henrietą užvaldė didžiulis troškulys. Galvoje nebeliko jokių kitų minčių tik klausimas, iš kur gauti vandens?. Grifei bemąstant, Dori išsitraukė stiklinį buteliuką ir padidinusi, pripildė vandens. Poter tikrai norėjo tą buteliuką pastverti iš draugės rankų, tačiau kažkas viduje lyg ir laikė rankas atokiau nuo jo.
  Vanduo atrodė tikrai gaiviai, tačiau kažkas viduje jautė, kad troškulys neturėtų ilgai trukti. Tačiau dabar net ir kelios minutės atrodė daug. Henrieta ištiesė ranką ir paėmė buteliuką su vandeniu iš draugės rankų. Pagaliau ji galėjo numalšinti tą troškulio maniją ir atsigerti.
  Atsigėrus, ketvirtakursė pajuto, kad troškulio nebeliko, vadinasi manija praėjo. Henrieta šyptelėjo ir pastačiusi ant stalo buteliuką pažvelgė į draugę. Dabar mano eilė, pagalvojo ir nukreipė lazdelę į klastuolę. Grifė tyliai tarė mintimis, kad Dori dabar apims manija jog kažkas ją nuolat stebi ir mintimis ištarė burtažodį: manifectus.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Henrieta Poter »
"Net tamsiausiu metu galima būti laimingu, tik svarbu nepamiršti įsijungti šviesą.” – Albas Persifalis Valfrikas Brajanas Dumbldoras

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Henrieta elgėsi keistai. Ji lyg ir norėjo paimti vandenį, bet tuo pačiu ir priešinosi. Tikriausiai kovoja su mano paleistais kerais, pamanė mintyse Dori. Tačiau vis dėlto grifė atsigėrė vandens, o tada klastuolę aplankė triumfo akimirka. Tuomet draugė pažiūrėjo į Mendel ir ši jau žiojosi kalbėti, tačiau kažkas atsitiko. Mane stebi, į galvą atėjo kraupus suvokimas.
Širdis pradėjo daužytis kaip pašėlusi. Spalvotaplaukė ėmė karštligiškai dairytis aplink. Ji žinojo, kad kažkas slapčia į ją žiūri. Ar tas kažkas nori jai ką nors padaryti?
- Henrieta, - išsigandusiu žvilgsniu pažiūrėjo į draugę. - Kažkas vyksta negero. Kažkas mane stebi. Mes turime būti pasiruošusios.
Dori laikė iškėlusi lazdelę, dairėsi ir sukiojosi.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Elliw nesuprato, kodėl ne ne ne neLiucija kažko rėkauja, bet faktas, kad ji yra ne ne ne neLiucija, ko gero, į šitą klausimą atsakė. Tos bjaurios mergiūkštės! Kodėl jos turi trukdyti gyventi?! Galėtų tada trukdyti viena kitai, o ne Elliw! Tiesą sakant, tai buvo puiki idėja: reikėjo visas keturias bjaurybes supažindinti, ir tuomet jos griaus viena kitos gyvenimus!
Kad ir kokia šauni buvo idėja, velsietė netruko jos pamiršti. Jai buvo šiek tiek liūdna, tačiau to priežasties taip pat neprisiminė. Nė nepastebėjo, kaip kažkur nulėkė, o ne ne ne neLiucija kažkodėl ir vėl pradėjo ant jos staugti. Vėl? Ak taip, ji kažkada jau rėkė ant velsietės, nors šioji ir neprisiminė, kodėl.
- Tai tu kalta! - piktai suriko ji atgal, nors nežinojo, kuo šį kartą kaltina bjauriąją mergiūkštę. Mielai trenktų jai į galvą teleskopu, bet, deja, neįsivaizdavo, kur galėtų savo brangenybę rasti. Ak štai dėl ko šita bjaurybė buvo kalta! Ji pradangino teleskopą - dabar Elliw dėl šito buvo daugiau nei tikra. Tik kaip priversti bjauriąją mergiūkštę atiduoti teleskopą?
- Kur mano teleskopas?! - piktai paklausė bjaurybės, tačiau nedėjo vilčių, kad ne ne ne neLiucija atsakys. Bjaurios mergiūkštės nebuvo sutvertos tam, kad padėtų surasti pradingusius teleskopus. Ne, jos egzistavo tik tam, kad viską aplinkui naikintų ir skriaustų.
- Vėtratrūne?! - sušuko Elliw pralinksmėjusi. Ak taip, čia buvo jos draugė, kaip ji galėjo taip apsikvailinti? Bet... Juk šita mergiūkštė buvo ne ne ne neLiucija! Kaip dabar ką nors suprasti? Pasidarė pernelyg sudėtinga. - Vėtratrūne? - ne taip ryžtingai kreipėsi į draugę (?) velsietė ir galiausiai pabandė dar kartą: - Ne ne ne neLiucija?
Ak, kodėl gyvenimas taip mėgsta kankinti geras mergaites? Elliw šito nežinojo ir norėjo tiesiog susirasti Liuciją ir pranešti jai baisią naujieną. Kokia ta naujiena turėjo būti, velsietė, deja, nė neįsivaizdavo.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Henrieta Poter

  • VI kursas
  • *
  • 274
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Visur gerai, bet namie geriausia.
  Henrieta stebėjo Dori. Nors profesorius buvo minėjęs, kad šie kerai nėra lengvi ir iš pirmo karto nebūtinai pavyks, draugė pradėjo blaškytis ir dairytis aplink. Grifė mintyse šyptelėjo. Kerėti jai sekėsi visai neblogai, nors būdavo atvejų, kai kerai nepavykdavo iš pirmo karto.
  Dori pradėjus išsigandusiu balsu kalbėti, jog jai atrodo, kad ją stebi, Poter kiek surimtėjo. Iš tiesų ketvirtakursė nenorėjo, kad klastuolė pradėtų bijoti. Tiesiog kita manija neatėjo į galvą. Vis dėlto, dabar manijos atšaukti nepavyks kol praeis tos dvi minutės.
  Henrieta nenutuokė kaip reaguos Dori, suvokusi, kad visa tai buvo tik kerai. Grifė žinojo, kad draugė yra puiki kerėtoja ir ne kartą pastebėjo tai per pamokas (nors dažniausiai tie kerai būdavo skirti profesoriams sunervinti). Praėjo dvi minutės ir Poter pažvelgė į Dori.
- Na, praktikos darbą kaip ir atlikome, o pamoka, jau eina į pabaigą, nori dar pasitreniruoti ar einame? - paklausė klastuolės ketvirtakursė.
"Net tamsiausiu metu galima būti laimingu, tik svarbu nepamiršti įsijungti šviesą.” – Albas Persifalis Valfrikas Brajanas Dumbldoras

*

Neprisijungęs Vėtrūnė Kristė de Leighi

  • Magiškųjų gyvūnų priežiūros profesorė
  • *
  • 220
  • Kas nusprendžia, kas yra „teisinga“?
[Nihalos asmenybė]
 
     Nihala žvėriškai siuto ant tos mokinės (spėjo, kad tai mokinė, nes balsas buvo mergaitiškas), kurią katik praminė ne ne ne neMilda. Kodėl Milda, Nihala negalėjo pasakyti, tiesiog tai buvo pirmas vardas, užkritęs jai ant liežuvio, kai baltaplaukė baisiai troško tą merginą pavadinti kitu vardu. Gyvenimas baisiai užknisa, kai tau nuolat yra prikaišiojami netikri vardai - visokios Liucijos ir Vėtrūnės -, tai kodėl vieną kartą, bent vieną, Nihala negali ko nors pavadinti kitu vardu? Šią akimirką ji baisiausiai vylėsi, kad merginos tikras vardas nėra Milda. Tuomet būtų dar apmaudžiau.
     Nihala troško dar ką nors surikti ant ne ne ne neMildos, tačiau ji pirmoji užrėkė. Ir dar kažkokią nesąmonę. Tai merginai tikrai su proteliu kažkas ne taip.
     - Ne, tai tu kalta! Aš čia dėl nieko nesu kalta! Viskas vien tavo kaltė!
     Susigo Nihala ir atsitraukė per kelis žingsnius atgal, tikėdamasi atsikratyti ne ne ne neMildos. Tačiau, jeigu jos ir pavyko atsikratyti, nepavyko atsikratyti kai ko kito - staiga merginą  užpuolė žvėriškas galvos skausmas. Tik ne vėl! Supanikavo Nihala, nes šis skausmas buvo gerai pažįstamas. Skausmas buvo toks begalinis ir stiprus, kad Nihalą net supykino. Baltaplaukė susiėmė rankomis už galvos ir ėmė ją smarkiai spausti, tarsi jeigu ją sutraiškys, kartu sutraiškys ir skausmą. Deja, skausmas nepraėjo, o tik stiprėjo. Didėjant skausmui, Nihala pajuto, kaip kažkas tarsi nori įsiveržti į ją. Tai labai šešiolikmetę sutrikdė, tačiau ji stengėsi atsilaikyti. Tas kažkas buvo daug stipresnis už merginą, tad kad ir kaip ji stengėsi jo neįsileisti į vidų ir kovoti prieš jį, jis galiausiai nugalėjo ir tarsi ištrėmė Nihalą iš jos pačios.

[Vėtrūnės Kristinos Džeinės de Leighi asmenybė]

     Vėtrūnė pajuto, kad yra suklupusi ant grindų ir rankomis stipriai spaudžia galvą. Sutrikusi mergina, nes niekaip neprisiminė, kad būtų taip pasielgusi, staigiai atitraukė rankas nuo galvos ir pakilo nuo grindų. Rankomis pasitrynusi drabužius, kad neliktų dulkių, Vėtrūnė susimąstė kur esanti. Deja, neturėjo ko paklausti. Sutrikusi šešiolikmetė pamėgino ką nors apčiuopti, tačiau rankos nieko nepalietė ir tai niekuo nepadėjo. Tačiau netrukus muzikantė išgirdo kaip draugė - klastuolė nė nenutuokė iš kur ji čia atsirado - pašaukė ją vardu.
     - Elliw? - apsidžiaugė Kristina ir ištiestom rankom susiradusi draugę ją apkabino. - Elliw, džiaugtis tave matydama! O kas ta ne ne ne neLiucija?...
     Atsitraukusi nuo draugės, Vėtrūnė norėjo į ją pažvelgti, tačiau neturėjo tokios galimybės. Tiesą sakant, šeštakursė susimąstė kaip atrodo jos draugė, tačiau dabar to klausti būtų labai ne į temą, tagi Vėtrūnė nusprendė geriau pirmiausia išsiaiškinti kur ir kaip ji čia pateko.
     - Elliw, kur mes? Ar mes pamoka?

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Dori dairėsi negalėdama suprasti, kas ją stebėjo. Šalimais, regis, nieko nebuvo, tai gal tas stebėtojas buvo kokiais nors būdais pasislėpęs? Ir tik tada, kai Henrieta pasakė, kad merginos atliko pamokos darbą, Mendel suprato, jog čia buvo grifės kerai. Tas keistas jausmas, lyg keturiolikmetę kažkas stebėtų, dingo. Mergina susijuokė. Ji nei nesuprato, kad buvo užkerėta. Tokia mintis net nešovė galvon.
Henrietai paklausus, ar klastuolė dar norėtų pasipraktikuoti, ar eiti, Dori susimąstė. Žinoma, kaip ir reikėtų dar treniruotis, vis dėlto pamoka. Bet jau tingėjosi. Ir taip jau Mendel padarė didelę pažangą - pagaliau prisivertė per pamoką padirbėti.
- Žinai, gal jau eikime, - atsakė draugei. - Gal profesorius per daug neužpyks, - metė žvilgsnį į Aurį ir išsliūkino iš klasės.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Tai bjauri mergiūkštė kažkuo kaltino Elliw! Pastaroji negalėjo patikėti, kad susidūrė su neeilinio bjaurumo ne ne ne neLiucija. Ji buvo bjauresnė nei neLiucija, ne neLiucija ir ne ne neLiucija kartu sudėtos! Elliw spoksojo į bjaurybę ir stengėsi sugalvoti, kaip jai išsisukti iš šitos padėties. Jau neprisiminė, ką tokio blogo padarė šita ne ne ne neLiucija, tačiau buvo visiškai įsitikinusi, kad ji yra tokia bjauri, kad geriau su ja neprasidėti.
- Tai tu kalta! - piktai riktelėjo ir nusisuko. Norėjo eiti sau ir pamiršti apie tokios bjaurios mergiūkštės egzistavimą šitame pasaulyje. Vos žengusi žingsnį atsitrenkė į stalą ir vėl supyko. Gerai buvo bent tai, kad jau neprisiminė netoliese esant ne ne ne neLiuciją. Vis dėlto bet kuriuo atveju viskas buvo tik keturių bjaurybių kaltė, tad Elliw jautė pareigą šią žinią pranešti, ką skubiai ir padarė:
- Tai tu kalta!
Kaip tik tada išgirdo savo vardą ir nustebusi apsižvalgė: neprisiminė, kad būtų mačiusi kažkurią draugę. Pasirodo, klydo.
- Vėtratrūne! - baisiausiai apsidžiaugė velsietė ir nukurnėjo prie tos geros mergaitės. Vos ant jos neužgriuvo, tačiau netrukus gavo gerokai nustebti: kodėl jos draugė kalba apie bjauriąją ne ne ne neLiuciją? Tai buvo sudėtinga situacija, tad velsietė kelias akimirkas mąstė, bet netrukus pamiršo, apie ką galvojo. Žvilgtelėjo į Vėtratrūnę ir vėl apsidžiaugė. Taip, pagaliau jai pavyko rasti draugę! Dabar ji tikrai sutaisys teleskopą, nors nebuvo visiškai tikra, ar prietaisui yra kas nors nutikę.
- Kur mano teleskopas? - paklausė klastuolė, pamiršusi, kad Vėtratrūnė galbūt ką nors sakė. Ji pati tiesiog norėjo surasti savo brangenybę ir eiti... Kur nors, galbūt ten, kur yra Liucija.
- Kur mes esame? - dar paklausė žiūrėdama į tą gerą mergaitę. Nepaisant visko, dabar ji jautėsi visai patenkinta gyvenimu.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko