[Britta Hailey Lawrenz]

 [Tema: kerai gitaros stygų pakeitimui]

 Pirmoji Brittos vesta pamoka įsirėžė jos atmintyje. Viskas atrodė nuostabu-vidutinio lygio kerai pradžiai, visai nemažai susirinkusių mokinių ir pakili nuotaika. Tačiau į pamokos pabaigą, regis, dalykai labai pablogėjo.. Kažkas sugalvojo paleisti detonatorių, paskui dvi beprotės susipešusios mokinės, kurių viena-su teleskopu rankose, o kur dar paleisti valymo kerai.. Po tokių dalykų, savaime aišku, dingo pakili nuotaika ir pozityvumas. Tačiau rudaplaukė iš profesorės vietos juk niekur nedings, tad reikėjo savyje atrasti jėgų naujai pamokai.
 Mergina tikrai bandė surasti kuo įdomesnius kerus šios dienos darbui. Ji norėjo, kad mokiniai ateitų ne pakvailioti ar kalti taškus, o iš tiesų kažką išmokti. Lawrenz tikslas buvo paversti jos pamokas įdomiomis, nors ir rimtomis, tačiau ne visi mokiniai to norėjo.
 Idėją jos pamokai pakišo ne kas kitas, kaip Tobias-nuostabiausias profesorės žinomas žmogus Žemėje. Jis labai mėgo skambinti gitara, o kartą ramiai judviem bevakarojant su gyva muzika prie stalo nutrūko stygos ir mergina panaudojo stygų pakeitimo kerus. Taip bemąstant, ko naujo išmokyt savo mokinukus, ir šovė ši idėja Brittos galvon.
 Ji kelis kartus įkvėpė ir įkvėpė, kai išgirdo beskambinantį varpą. Nutaisiusi linksmą šypseną, parodančią jos tobulus dantis, mergina stebėjo, kaip rinkosi mokiniai. Gitaros su nutrauktomis stygomis jau stovėjo klasės priekyje, o ant pirmo suolo ramiai gulėjo nauji stygų komplektai.
 -Laba diena, Hogvartso mokiniai, susirinkę į Kerėjimo pamoką,-pradėjo pozityviai, kaip ir visada.
 Palaukė, kol klasė baigs murmėti bei šnekučiuotis, o tada prabilo:
 -Manau, kad kiekvieno jūsų gyvenimuose muzika užima labai didelę dalį. Mes jos klausomės norint pagerinti savo nuotaiką, šokant, kartais-net verkiant. Muzika kartais labai padeda išreikšti emocijas ir suprasti, kaip jaučiamės. Tačiau yra žmonių, kurie ne tik klausosi, tačiau ir patys groja ar dainuoja. Nežinau, kiek ir ar iš viso turime čia muzikuojančių žmonių, nes dar pilnai su jumis nesusipažinau,-švelniai pabaigė.
 Heilė dar kartą pagalvojo, ar tokia pamokos tema yra tikrai gera ir įdomi. Na, ką gi, jau per vėlu ją keisti.
 -Grojant gitara kartais nutrūksta stygos ir šią problemą reikia išspręsti. Kaip matote, prie manęs stovi visa krūva gitarų nutrauktomis stygomis, tad manau, kad jau supratote pamokos temą. Šiandien dirbsime su šių styginių instrumentų stygų pakeitimo kerais.
 Supratusi, jog per daug kalbėjo, Lawrenz pasiskubino išdėstyti praktiką.
 -Teorijos neturėsime ir iš karto judėsime prie praktikos. Taigi ką jums reikės padaryti? Kiekvienas pasiimsite po gitarą ir naujų stygų rinkinį. Panaudosite kerus stegemes ir stygos pačios pasikeis. Kerai yra vidutinio sunkumo, bet tikiuosi, kad visiems pavyks juos panaudoti,-tai pasakiusi, jauna mergina pritilo.-Na, sėkmės. Labai tikiuosi, kad niekas nesugalvos iškrėsti kokių nesąmonių.
 Pabaigusi savo tiradą, Britta atsisėdo prie savo stalo ir nužvelgė klasę.

 Manau, kad pamokos praktika aiški, viskas parašyta post'e. Jeigu reikia Brittos pagalbos, raštelkite į discord arba IH pm. Norėčiau iš kiekvieno sulaukti po tris pranešimus. Pamoka iki 03-27. Sėkmės:)

[Elliw Gwawr Dwynwen Goff]

Teleskopas stovėjo ant stalo. Šalia stalo stovėjo kėdė, o ant kėdės - Klastūnyno penktakursė mergaitė rudais trumpais plaukais. Ji rankose laikė antrą teleskopą ir įdėmiai jį apžiūrinėjo. Atrodė, kad prietaisas yra visiškai sveikas, bet dėl šito niekada negalėjai būti tikras. Būtent dėl tos priežasties Elliw, kuri ir buvo teleskopą laikanti mergaitė, nenuleido akių nuo prietaiso. Niekada negali žinoti, ar kokia bjauri neLiucija, ne neLiucija ar ne ne neLiucija visko nesugadino. Turint omenyje, kad jos daugiau nieko gyvenime neveikia, o tik gadina kitų (tiksliau, Elliw) gyvenimą, reikėjo elgtis itin atsargiai.
Nutarusi, kad teleskopas vis dėlto yra sveikas, velsietė apsižvalgė. Kažkokia pirmą kartą gyvenime matoma mergiūkštė pliurpė, bet klastuolė nė nesistengė klausytis. Nepaisant to, kad ji yra gera mergaitė, nuoširdžiai nenorėjo dabar atlikti kažkokios kvailos praktikos. O jeigu ji net ne pamokoje, kokia prasmė bandyti išgirsti?
Sulig ta mintimi Elliw nutarė, kad nori pasivaikščioti. Ji prisiminė (!), kad stovi, tačiau pamiršo tą dalį, kad stovi ne kur kitur, o ant kėdės. Taigi žengusi žingsnį nusivertė ant žemės ir, žinoma, uždribo tiesiai ant rankose laikyto teleskopo. Jis skausmingai trakštelėjo, o tą garsą palydėjo šūksnis:
- AUČ!
Elliw supyko. Kodėl tos trys bjaurybės ir vėl trukdo jai gyventi?! Kodėl negali palikti ramybėje arba, dar geriau, visai išnykti iš šito pasaulio?! Bandydama atsistoti mergaitė užkliudė stalą, ir nuo jo skubiai nukrito ten stovėjęs teleskopas. Vis dėlto klastuolė buvo tokia pikta, kad pamiršo patikrinti, ar jis išliko sveikas. Vis dėlto netgi už teleskopo sveikatą ir gyvybę dabar buvo svarbiau... Na, Elliw tikrai neprisiminė, kas, tačiau apsižvalgiusi pamatė kažkokius daiktus. Ryžtingai nužygiavo iki jų, nors to priežastis seniai išnyko iš atminties. Čiupusi vieną iš tų nesuprantamų daiktų Elliw apsisuko tikėdamasi pamatyti ant stalo stovintį teleskopą ir taip grįžti į savo vietą. Čia, deja, ji susidūrė problema: kadangi prietaisas nukrito ant žemės, ji nė neįsivaizdavo, ką reikėtų daryti dabar.

[Henrieta Poter]

  Henrieta sėdėjo kerėjimo pamokos klasėje ir klausėsi profesorės Lawrenz dėstomos pamokos praktikos. Šiais mokslo metais ketvirtakursė jau praleido nemažai pamokų, tarp jų ir pirmąją kerėjimo pamoką, tad reikėjo nepraleisti nors antrosios pamokos ir galbūt uždirbti taškų Grifų Gūžtai kuri šiuo metu buvo trečioje vietoje pagal taškų skaičių.
  Pamokos tema atrodė visai įdomi, nors Henrieta ir nepažinojo nieko kas grotų gitara. Tačiau ką gali žinoti, gal kada prireiks greitai pakeisti kam nors stygas, nors tai ir neatrodė labai tikėtina. Vis dėlto, gitaros buvo gan populiarus instrumentas, tad niekada negali būti tikras, kad šių kerų neprireiks.
  Išklausiusi pamokos praktikos darbo pristatymą, ketvirtakursė priėjo prie klasės priekyje sustatytų gitarų. Pasiėmusi vieną muzikos instrumentą Poter pagriebė nuo stalo naujų stygų pakelį ir patraukė atgal į savo darbo vietą. 

[Dori Mendel]

Dori sėdėjo kerėjimo pamokoje pakankamai neblogos nuotaikos. Kaip keista bebūtų, bet šiandien keturiolikmetė jautėsi visai nusiteikusi padirbėti, išmokti kokius nors naudingus kerus. Tačiau vos tik prabilus profesorei visas entuziazmas iš Mendel veido dingo. Klastuolė atsiduso, o paskui ir susiraukė. Tai jau tikrai, muzika užima didelę dalį mano gyvenime. Kur jau ne, galvojo ir vartė akis. Dori nemėgo muzikos. Iš tiesų tai ji nemėgo daug dalykų, kurie įprastai patikdavo kitiems. Muzika ir kitas menas, gyvūnai. Klastūnyno mokinės lūpas paliko dar vienas didžiulis atodūsis. Regis, laukia dar viena pamoka laiko stumdymo.
Nors kerėjimą spalvotų plaukų savininkė ir mėgo ir mokslo metų pradžioje neketino priešgyniauti šiai profesorei, tačiau šiandien Mendel nebuvo nusiteikusi nei nuobodžiau, nei, juolab, bandyti taisyti gitaros stygų. Prieš Lawrenz Mendel dar nebuvo pasižymėjusi kaip neklaužada mokinė. Atvirkščiai, juk jai tikrai gerai sekėsi ir ji stengdavosi. Tačiau šiandien viduje pabudo kažkoks velniūkštis. Paauglės akys klastuoliškai sužibo. O dar tai, kad ji pasakė, jog tikisi, kad niekas nesugalvos iškrėsti nesąmonių. Na, juk pati prašosi, ar ne?
- Profesore, - nutaisiusi savo įžūlųjį tonelį prabilo Mendel. - O jūs nepagalvojote, kad Hogvartsas nėra meno mokykla ir pavyzdžiui aš, - pabrėžė, - nemėgstu nei muzikos, nei juolab jos instrumentų? - pradėjo vaipytis.
Vis dar su nenusakomo išdidumo veide išraiška ketvirtakursė paėmė vieną gitarą, bet stygų rinkinio - ne. Žibančiomis akimis iš kuprinės ji išsitraukė šūsnį erelio plunksnų, mat vasarą jų prisipirko visą kalną.
- Stegemes, - tarė bandydama stygas pakeisti plunksnomis.
Prieš tai į gitaros vidų supylė buteliuką juodos spalvos rašalo.

[Elliw Gwawr Dwynwen Goff]

Pamažu apėmė panika. Kadangi niekaip nesisekė rasti teleskopo, Elliw nė neįsivaizdavo, ką jai daryti dabar. Kaip galėjo taip žioplai pamesti didžiausią brangenybę? Nors… Į galvą atėjo mintis: tikriausiai ji nepametė teleskopo. Jį garantuotai pametė kuri nors iš trijų bjaurių mergiūkščių! Tik kaip dabar žinoti, kuri bjaurybė tą padarė? Ar kaltinti jas visas?
- Tai tu kalta! Tai tu kalta! Tai tu kalta! - tris kartus suriko velsietė. Kiekvienas šūksnis buvo skirtas vis kitai bjauriai mergiūkštei, tačiau atidžiai apsižvalgiusi po kažką, kur ji buvo, nė vienos iš jų nepamatė. Tai šiek tiek sutrikdė. Kurį laiką Elliw apie kažką mąstė, bet galiausiai pamiršo, kad galvoja. Kaip pamiršo ir tai, kad teleskopas kažkur paslaptingai išnyko. Nutarusi tiesiog grįžti ten, kur turėjo teleskopą, klastuolė vėl apsižvalgė, bet prietaiso, žinoma, nepastebėjo. Nenuostabu, kad supyko. Neprisiminė, kodėl kažką laiko rankoje, tačiau tiesiog užsimojo tuo daiktu ir trenkė artimiausiai mergiūkštei į galvą. Tai susierzinimo nesumažino, o ir teleskopas neatsirado. Viskas atrodė pernelyg beviltiška, tad klastuolė stovėjo pikta ir neapsisprendė, ką jai daryti toliau.
- Stegemes! - staiga suriko ji kažkur girdėtą žodį, nors nė neįsivaizdavo, ką jis reiškia. Deja, prietaisas ir toliau buvo dingęs. Atrodė, kad jis išnyko amžiams, ir net Liucija čia jau nepadės. Tai ir trikdė, ir erzino. Blogiausia buvo tai, kad šios nelaimės nesisekė netgi pamiršti.
Vis dėlto galiausiai Elliw nužygiavo kažkur. Neįsivaizdavo, kur eina, keistasis daiktas vis dar buvo rankoje. Nepastebėjusi, kad kažkas guli ant grindų, už to kažko užkliuvo ir skaudžiai plojosi šalia.
- AUČ! - garsus šūksnis nuaidėjo per pusę mokyklos, kurios pavadinimo velsietė vis dar nežinojo. Laimei, jai pasisekė: tai, už ko ji užkliuvo, buvo ne kas kitas, o teleskopas! Mergaitė baisiausiai apsidžiaugė ir skubiai pamiršo, kad jai kažką skauda. Griebusi duženas riktelėjo:
- Mano teleskopas!
Deja, ji tik dabar pastebėjo, kad prietaisas yra visiškai sutrintas…

[Alanas Senkleris]

Alanas neįsivaizdavo kur ir kada galėtų panaudoti šitokius kerus. Aš dailininkas, o ne muzikantas. Galvojo. Reikės paklausti Aurio ar tas žino šituos kerus. Jam tai praverstų. Nors įdomu ar jis dar atsimena kaip ta gitara groti reikia. Mąstė nueidamas ir pasiimdamas gitarą ir stygas. Grįžęs atgal atsisėdo į savo vietą ir viską pasidėjo ant stalo. Stygos palauks. Pagalvojo. Aš galiu ir kitaip padirbėti.
Iš savo kuprinės jis išsitraukė markerius. Ir ėmė dailinti savo gitarą. Vis kokia nauda. Pamanė. Senkleris įsijautė į savo darbą. Stygos gulėjo pamirštos. Bent jau kuriam laikui tai tikrai.
Bet greitai jį nutraukė Gringo. Prieš tai kuo ramiausiai tupėjusi savo vietoja Alanui ant peties. Ji nušoko ant stalo ir jis suprato, kad ramybės nebus. Voverė pabandė pakramtyti markerio kamštelį, ramiai gulėjusį ant stalo, bet Grifas atėmė jį iš jos. Teko vėl lįsti į kuprinę ir iš ten ištraukus riešutų trumpam atsikratyti Gringo. Gavusi kelis riešutus ji trumpam turėjo ką veikti. O Alanas grįžo prie piešimo.

[Elliw Gwawr Dwynwen Goff]

Elliw liūdnai apžiūrėjo teleskopą, bet galiausiai teko pripažinti: jis yra visiškai sutraiškytas, ir čia nepadės net Liucija, Sabrina, Joana trečioji, Vėtratrūnė ir Sarah. Tuo labiau, kad nė viena iš draugių nepasirodė tam, kad sutaisytų teleskopą. Buvo gerokai skaudu, ir Elliw neįsivaizdavo, ką daryti toliau. Ji buvo seniai pamiršusi, kad rankoje laikė kažkokį daiktą, tad dabar pastebėjusi, kad prie jos guli ne teleskopo lūženos, dar ir sutriko.
- Čia ne teleskopas! - rėžė ji, nors tikriausiai niekam nebuvo įdomu. Vis dėlto svarbiau buvo sutvarkyti astronomijos prietaisą. Šiuo metu mergaitė jau buvo pamiršusi, kad nutarė esą jis sudaužytas nepataisomai.
- Liucija? - dėl visa ko kreipėsi tikėdamasi, kad geriausia ir protingiausia mergaitė iš kur nors atsiras.
Dar kiek pasvarsčiusi, ką daryti toliau, mergaitė pamiršo, apie ką galvojo, tad nustojo tai daryti. Pabandė atsistoti ir, kad ir kaip būtų keista, tą padaryti pavyko. Tiesa, kol atsistojo, velsietė pamiršo, kokia nelaimė buvo ištikusi teleskopą, tad pamačiusi jį ant grindų gerokai išsigando.
- Mano teleskopas! - suriko ji ir apsižvalgė. Laimei, bjaurybių nepastebėjo, tačiau visai sudomino keisti daiktai, esantys saugiu atstumu nuo jos. Neprisiminė, kad visai neseniai vieną tokį pasiėmė (ir sulaužė). Taip pat ir kad juo trenkė kažkam į galvą, nors šito klastuolė gal net nepastebėjo. Nusprendusi pasiimti tokį daiktą velsietė nužygiavo link jų, tačiau pakeliui atsitrenkė į kažkokią mergiūkštę.
- Pasitrauk! - piktai suriko mergaitė ir drąsiai tęsė savo kelionę, nors neprisiminė, kur ir kodėl eina. Galiausiai pasiekusi tuos neaiškius daiktus, kurie tikrai nebuvo teleskopai, čiupo du iš jų ir jau norėjo grįžti į savo vietą. Nežinojo, kur ji yra, tačiau tikėjosi pamatyti Liuciją, Sabriną, Joaną trečiąją, Vėtratrūnę arba Sarah, kurios atsakytų į tokį sudėtingą gyvenimo klausimą. Deja, nė vienos iš draugių nepastebėjo, ir tai gerokai trikdė.

[Chloe Fraser]

Kloja į kerėjimo pamoką atėjo su savo naująja drauge ir bendrakoledže Gruode. Šios dienos pamoka pasirodė gerokai įdomesnė nei pirmoji. Klijavimo kerai jai nebuvo aktualūs, o štai stygų pakeitimas kažkas nepakartojamo. Ji visada mėgo groti gitara. Prisiminė stovyklas kurių metu ji grodavo prie laužo. Nejučia pradėjo niūniuoti Hillsong giesmę "Oceans" ir švelniai palietė sugadintą gitarą. Tada susižavėjusi paėmė sveikąsias stygas. Prieš sakydama burtažodį pasipraktikavo judesį. Pastebėjo, kad Dori vėl bando sugadinti pamoką, bet nusprendė nereaguoti.

- Stegemes - pasitikėdama savimi ištarė ir stygos kaipmat pasikeitė.

Patenkinta savimi perbraukė pirštais per stygas tarsi negalėdama patikėti, kad šįkart jai pavyko iš pirmo karto.

[Alanas Senkleris]

Alanas taip įsijautė į savo darbą, kad Gringo kuriam laikui liko antrame plane. Ir aišku toji pasiutvoverė negalėjo ramiai sau tupėti ir graužti riešuto, ne, kur tau. Ji Nušoko ant kito stalo, tada vėl ant kito. Taip liuoksėjo sau laiminga tol, kol pasiekė kažkokią spintą, su truputį praviromis durimis. Ten ji ir susirangė patogiai.
Alanas tuo tarpu dekoravo savo gitarą. Kaži ko konkretaus nepiešė, nes tai jo nuomone netiko muzikos instrumentui. Šiaip ringavo kažkokius ornamentus, jie pynėsi vienas su kitu ir vaizdas vaikinui visai patiko. Galop jam pasirodė, kad šalia per tylu. Ant peties aišku Gringo nebuvo. Ant stalo deja irgi. O ne, tik jau ne tai... Pagalvojo ir palikęs markerius, gitarą ir stygas nuėjo jos ieškoti. Kol kas bent jau nevertė profesorės stalo, kaip kažkada jau buvo padariusi praeitais metais per vieną pamoką. Bet jis vis tiek jos nerado. Niekur tos bjaurybės nesimatė.

[Dori Mendel]

Pasakius burtažodį rašalo buteliukas, įdėtas į gitaros vidų, sprogo. Išsirašalavusios plunksnos tiesiog šovė aukštyn ir ėmė leistis kur papuola, taip purvindamos klasę. Mendel sukikeno, tačiau jos rankos ir drabužiai buvo labiausiai išpurvinti rašalo dėmėmis. Veidas irgi, tačiau šito keturiolikmetė nematė.
Apsidairiusi aplink klastuolė ėmė akimis ieškoti Alano. Akys jį pamatė besiblaškantį po klasę. Keturiolikmetė atsistojo, pribėgo prie draugo ir jau norėjo uždengti jam akis taip, kaip rugsėjo pradžioje per astronimiją, tačiau laiku susizgribo. Juk ji jį išpurvins.
- Alanai, - tarė draugui. - Prisidirbau, - nusijuokė rodydama į rašalą. - Ee... Gali nuvalyt ten tais kerais? - paprašė. - Beje, ko ieškai? - kilstelėjo antakį ir vėl pradėjo dairytis.
Dori nežinojo, kad turėtų atrodyti juokingai. Rašaluota buvo jos kakta, nosis ir žandai.

[Gruodė Rimeikaitė]

Ši diena buvo tiesiog nuostabi. Kol kas jokių baimių Gruodė nejautė, buvo per daug laiminga. Į pamoką ji atėjo kartu su Kloja, su kuria ir susipažino kaip tik per vieną iš kerėjimo pamokų.
Dabar ant stalo gulėjo gitara ir stygos. Varnė nežinojo ar kada gyvenime jai tų kerų prireiktų, nes muzika nelabai ją domino. Bet pamačiusi draugės entuziazmą ir džiaugsmą dirbant su muzikos instrumentu paklausė.
- Tau patinka groti? Gal net moki groti gitara? - Kerėti ji neskubėjo. Pamoka juk ilga, ir mergaitė norėjo pasikalbėti su Kloja. Ir visgi tam, kad nesėdėtų be darbo paėmė naują stygų komplektą ir jas pridėjo prie gitaros.
Tada apsižvalgė po klasę. Pamatė Alaną, kuris dėl kažko blaškėsi po klasę. Gruodė jam nusišypsojo. Pamatė ir Dori, ji regis užsiėmė ne pamokos reikalais. Gruodė ir jai šyptelėjo. Ir tada nuotaika pakilo dar labiau. Nes per visai neilgą laiką mokykloje jos gyvenime atsirado tiek draugiškų žmonių.

[Alanas Senkleris]

Po galais, man ką, dabar reikės griozdinti profesorės lentynas? Jis jau norėjo kreiptis į mokytoją, kad leistų jam palandžioti spintoje, bet tada priėjo Dori. Ją pamatęs Alanas negalėjo išlaikyti paniurusios veido išraiškos ir nusijuokė.
- O kam valyti? Labai gražiai atrodai Dori. - Tarė vis dar besišypsodamas.
- Ai, Gringo kažkur pabėgo, kol aš piešiau. Žodžiu... Ieškau dabar. - Dėmes, kurios po Dori rašalinės atakos buvo matyti klasėje jis žinoma galėjo ir norėjo nuvalyti, bet labai svarbu buvo rasti ir Gringo. Kol ji neapgraužė kokios knygos ar dar ko nors.
- Aš klasę aptvarkysiu, bet pirma suraskim Gringo gerai? O tu... O tu ir taip gerai atrodai. Labai tinka tavo pasiutėliškam stiliui. - Tarė ir ėmė galvoti kur geriausia imtis ieškoti. Tada pamatė Gruodę, kuri jam nedrąsiai šyptelėjo. Vaikinas atsakė tuo pačiu. Regis varniukė susirado savo amžiaus draugę, tas buvo gerai. Bet po perkūnais, kur ta voverė? Piktai pagalvojo jis.

[Erka Forrm]

  Erka nepastebimai stovėjo klasės gale. Šiandien ji tikrai nesiruošė net bandyti atlikti praktikos. Nors ji visada nesistengdavo, o dažnai praktikos net nedarydavo. O kam? Galvojo ji nesuprasdama praktikos prasmės. Nors Erka nesuprato ir teorijos prasmės. Jai tiek teorija tiek praktika atrodė kvaila. Daug geriau būtų jei tiesiog pasakytų reikiamus burtažodžius ir pasibandyčiau kur nors viena. Būtų daug geriau. Susiraukusi galvojo ji. O galvodama apie praktiką dar labiau susiraukė. Kam burtai keist stygas? Ir kam apie tai mokytis? Jei kažkam būtų jų reikėję būtų patys išmokę. Galvojo ji vis dar susiraukusi.
- Profesore, o kodėl vėl tokia kvaila tema? - paklausė Erka, bet atsakymo nelaukė.
  Netikėtai ji pamatė Kloją su Gruode. Ir nusišypsojo savo nieko gero nežadančia klastuoliška šypsena. Kadangi jos stovėjo labai toli nuo jos Erka paslėpė lazdelę po apsiaustu. Scourgify. Po apsiaustu nutaikiusi lazdelę tiesiai Klojai į galvą galvojo Erka. Erka žinojo, kad jos abi nežino apie bežodžius kerus, nes jos pirmakursės, o per šių metų pamokas apie tai dar nemokė per nei vieną iš pamokų. Taip pat tikėjosi, nes lazdelės nematyti, o šie kerai šviesos neturi. O tuo labiau jos nusisukusios. Galvojo Erka šypsodamasi.

[Dori Mendel]

Dori susiraukė. Kaip suprast, kad labai gražiai atrodau, burbtelėjo mintyse. Jai kilo įtarimas ir klasluotė iš mantijos kišenės išsitraukė veidrodėlį. Taip, ketvirtame kurse vietoj saldumynų kišenėse būdavo tokie dalykai kaip veidrodėlis, lūpų blizgis, papuošalai ir panašiai. Be to, savo žiurkės spalvotaplaukė jau irgi beveik niekur nesinešiojo.
- Kodėl tu nesakei, kad aš šitaip atrodau? - susiraukė pamačiusi vaizdelį.
Mendel jau norėjo siusti, tačiau valdėsi. Juk buvo pažadėjusi Alanui, ar ne?
- Prašau nuvalyti, - paprašė dar kartą draugo ir sučiaupė lūpas.  - Klasė man nei motais, tik nuvalyk mano veidą.
Dori vėl apsidairė po klasę, tačiau Gringo nebuvo matyti.
- Padėsiu tau surasti Gringo tik tada, jeigu nuvalysi rašalą bent jau nuo veido. Aš negaliu taip vaikščioti! - ėmė dangstytis.

[Britta Hailey Lawrenz]

Ramybės ateidama darbuotis į Hogvartsą mergina nesitikėjo, tačiau ir nemanė, kad bus taip blogai.. Atrodė, jog mokiniams visiškai nerūpėjo profesorės pastangos paversti pamokas įdomiomis. Juk tema tikrai buvo gera!.. Kas dabar neįtiko?
-Panele Mendel, tai jau yra ne mano bėdos. Žinau, kad Hogvartsas tikrai nėra meno mokykla, tačiau kerus reikia mokėti įvairius. Tikrai nenumirsi mokėdama gitaros stygų pakeitimo kerus. Tad nekelk problemų.
 Negana šios įžūlumo pilnos būtybės, Britta pastebėjo ir tą kvailelę Elliw, kuriai reikėjo psichiatro pagalbos! Ji nervinosi dėl savo sugadinto teleskopo, matyt. Ne mano bėdos, kad tu tą savo teleskopą sudaužei! Profesorė tikrai nenorėjo turėti reikalų su ja.
 Tačiau Elliw atėjo prie Lawrenz ir tiesiog.. trenkė galvon! Iš visų jėgų!
 -Elliw, kas čia dabar? Aš su tavimi nebežaisiu. Už tokias nesąmones atimu 50 taškų iš Klastūnyno. Taip pat pasirūpinsiu, kad kažkas prižiūrėtų tavo teleskopo saugų buvimą miegamajame. Tu negali nešiotis jo kur tik nori..-bandžiusi suvaidinti piktą, galų gale pasidavė ir atsiduso.
 Pūkšt. Dori Mendel suolas skendėjo rašale. RAŠALE. Nu kas negerai su šitais vaikais! Kai Britta buvo tokio amžiaus, nedarė šitokių nesąmonių. Niekas iš jos kurso nedarė. Tais laikais būdavo bent šiokia tokia elementari pagarba profesoriams! O dabar kas? Visi daro ką nori! Sprogdina kažkokias rašaluotas plunksnas, daužosi teleskopais ar kažin kuo, triukšmauja, svaidosi kerais.. Tikras siaubas!
-MENDEL,-pabandė rėkti profesorė,-aš mačiau. Atimu 80 taškų iš Klastūnyno. Klastuoliai, dėkokite Dori! Sveikinu!
 Įniršusi priėjo prie savo stalo.