0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 611
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
- Gal galiu eiti kartu? - visiškai netyčia paklausė Sakura omeny turėdama Gruodės paieškas. - O, gamta mano namai, - jau ramiu ir švelniu balsu pasakė Sakura. - Gyvenome su mama miške pačios pasistačiusios sau prieglobstį nuo lietaus ir vėjo. Eidavome į pievą, kur susitikdavome su kitais, kurie irgi gyvena miške. Viskuo dalindavomės, kartu mokydavomės. Buvo smagu. Tik mano amžiaus žmonių ten nebuvo. Visada svajojau susirasti draugų. Bet Hogvartse mokiniai ne tokie, kokius įsivaizdavau. Čia viskas vyksta taip... taip greitai ir garsiai...
Sakura prisiminė, kaip jai buvo sudėtinga rudens pabaigoje ir žiemą prisitaikyti prie šio pasaulio. Ypač per atostogas, kai laiką leisdavo Londone. Tas sunkus ir užterštas oras, pėdų nestimuliuojantis asfaltas, kraupūs pašaliniai garsai, o jau tos ne burtininkų technologijos...
Šviesiaplaukė pasiėmė burtų lazdelę ir jau norėjo bandyti kerus, tačiau pastebėjo kažkur nukrypusį Alano žvilgsnį. Jis žiūrėjo į Dori.
- Tavo mergina labai graži, - pasakė Sakura. - Ir ji... ji dažosi plaukus. Tai įdomu, ar ne? Jūs atrodėte, na, kaip ta pora iš pasakos, kurią girdėjau pievoje. Iki kol nesudeginote piktmusių, - paskutinį sakinį pridūrė tik sau mintyse. - Gerai. Susikaupkime. Revelinsus, - pabandė nudažyti pamokos draugui plaukus.

*

Prisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
- Taip aišku, gerai. Jei nori galėsime eiti kartu jos ieškoti. - Atsakė vaikinas.
Sakuros pasakojimas įtraukė Alaną. Hogvartse jam teko sutikti iš ties įdomių asmenybių. Su savo istorijomis ir patirtimis.
- Tai tu niekada negyvenai mieste? O tai ar tu dabar jau negyveni miške? Klausiu, nes sakei, jog ten gyvenote ir  eidavote su mama į pievą. Ar kas nors pasikeitė? - Tiesą pasakius pamoka pasidarė išvis neaktuali, nes norėjo tęsti tą pokalbį. Bet Sakura regis norėjo pradėti dirbti.
- Ar tai buvo kažkokia bendruomenė? Kas tie kiti, kurie gyvena miške. Tai kažkoks kaimelis? - Kiek vėliau jos žodžiai šiek tiek pritrenkė Alaną.
- Mano mergina? Na mes... Hm... Mes nevisai. Kaip čia pasakius... - Alanas dar niekada jai nepasakojo apie savo jausmus. Jie būdavo kartu, ir tiek. Jam net atrodė, kad reikėtų pakviesti Dori kur nors. Gal į kokius šokius. Bet jų abiejų gyvenimai buvo tokie nepastovūs. Štai kad ir tai, kas nutiko per pavasario atostogas. Alanas nežinojo ar tinkamas metas dabar pradėti su ja kalbėti apie savo jausmus. Jis dar kartą pažvelgė į Dori. Buvo keista apie visa tai kalbėti taip arti jos. Bet mergina regis buvo per daug užsiėmusi, o tas buvo tikrai gerai. Kaip iš pasakos. Mintyse kažkodėl tai jį privertė nusišypsoti. O ji tokia miela keistuoliukė. Pamanė dar jis.
Sakura ėmėsi kerėti ir daugiau Alanui kažko sakyti nebereikėjo.
Senkleris norėjo pažiūrėti ar jai pavyko, bet neturėjo jokio veidrodėlio. Ir šiaip buvo įdomu kaip atrodytų su juodais plaukais.
- Gal turi veidrodėlį? Kas ten gavosi?

*

Neprisijungęs Britta Hailey Lawrenz

  • Burtininkė
  • ***
  • 74
 Ji jau tikėjosi, kad pamoka pavyks sklandžiai, iki kol nepamatė Dori. Tai buvo konkretus ženklas, aiškiai sakantis, kad tuoj pat įvyks chaosas.
 Mokinių susirinko visai nemažai, bet ir ne tiek, kiek jų pasirodė per pačią pirmąją pamoką. Be abejo, tikriausiai nereikėjo tuo labai stebėtis-vis dėlto link metų galo visiems dingsta motyvacija kažką daryti. Na, bet kaip nors reikia kapanotis. Ir labai gaila, kad kai kurie moksleiviai to net nebandė daryti ir tiesiog nėjo į pamokas.
 Brittos spėjimas, jog pamoka tuoj pavirs žiauria makalyne, pasitvirtino, netgi labai. Panelė Mendel greitai pradėjo šūkalioti, kodėl čia kas taip ir anaip, bet rudaplaukė tai sėkmingai ignoravo. Nesiruošė klausytis kažkokios piemenės aiškinimų, kaip turėtų būti vedamos pamokos. Ir iš viso, ar profesorės bėda, kad tokių metų jau nusidažė plaukus?
 -Erka Forrm ir Dori Mendel,-pradėjo, nutildžiusi klasę,-kodėl žaidėte su kerais, kai buvo aiškiau negu aiškiai pasakyta, jog galima kerėti tik juodą ir raudoną spalvą? Visiškai ne mano reikalas, panele Mendel, kad jūsų plaukai yra jau juodi ir raudoni.
 -Jeigu turėtumėte nors kiek proto, būtumėte priėjusios prie manęs ir aptarusios situaciją, vietoj to, ką turime dabar: abi su neaiškios būklės plaukais, visi išsinervinę. Ar bent išgėrėt priešnuodį?-beviltišku tonu paklausė profesorė.
 Visiškai praradusi viltį pravesti bent vieną normalią pamoką, Britta stovėjo įsirėmusi rankomis į šonus ir stebėjo dvi pasiutusias mergas. Ir ką man dabar su jomis daryti?

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 624
  • Lytis: Moteris
  • Einu į tūliką, parašyk žinutę, kad nebūtų nuobodu!
  Bet aišku greitai save parodė ir Britta. Pradėjo šūkauti nesąmones. Erka pasižiūrėjo į savo plaukus. Neskaitant spalvos jie buvo idealūs.
- Visų pirma mes nekaltos, kad jums atrodo, kad tai lengviausios spalvos. Dori plaukus nudažiau per antrą kartą. Man prireikė vos dviejų kartų, o jūs dar sakot, kad sunku! Be to bent jau mano plaukai idealios būklės. O kaip matau jums rūpi tik mūsų plaukai, o ne mes pačios! Ačiū! - viską iššaukė kalstūnyno atstovė. Ji buvo kaip reikiant supykusi. Ir tą kuo puikiausiai rodė. Erka po stalu paslėpė lazdelę. Scourgify, Rictusempra. Porą kerų į profesorę mintyse paleido ji ir mostelėjo lazdele. Jos per kerėjimą taip psupykdęs dar nebuvo niekas. Ir tai klastūnyno atstovei aiškiai nepatiko. Tad jai neliko nieko daugiau kaip tik keršyti.
Reikia naujos temos, bet tingi ją sukur(k)ti? Ne bėda - parašyk man PM ir bus!

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Deja, bet nei Dori, nei Erka nepataikė kerais į profesorę, todėl viduje klastuolė šiek tiek visa šita pamoka nusivylė.
- Bet jūs specialiai! - suriko mergina profesorei po to, kai Erka išreiškė nepasitenkinimą. - Žinojote, kad mano tokie plaukai ir dėl to parinkote šitas spalvas, kad aš negalėčiau dalyvauti užduotyje, nes manęs nemėgstate! - šią akimirką keturiolikmetė šventai tuo tikėjo. - Išgėrėm mes tuos priešnuodžius!
Mendel buvo susierzinusi. Ir kaip kerėjimo pamoka, kuri anksčiau buvo jos mėgstamiausia, sugebėjo tapti ta, kurioje paauglė maištauja? Nekenčiu šitos pamokos, mintyse bumbėjo Dori. Nekenčiu visų pamokų.
- Ar yra bent viena suknista pamoka, kuri šitoje mokykloje būtų normali? - paklausė Erkos.
Ketvirtakursė pajuto Alano žvilgsnį. Pažiūrėjusi į jį nusišypsojo, o paskui pagalvojo, kad juk siaubingai atrodo su šita šviesia kupeta ant galvos, todėl nusisuko.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 611
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Sakura maloniai nustebo, kai Alanas sutiko, jog šviesiaplaukė eitų kartu. Nes kiek yra prašiusi priimti ją į kokią nors veiklą tarp varnanagių, visi atsisakydavo.
- Ačiū, - tarė.
Kai strazdanius ėmė klausinėti apie merginos gyvenimą, jos akyse ir vėl susikaupė ašaros.
- Šiuo metu mano mamai reikalinga hilerių pagalba, todėl aš gyvenu su tėčiu. Londone. Iki tol nesu buvusi mieste. Tai... tai...
Sakura nutilo. Ar tai bendruomenė? Ji nežinojo. Jie niekada vieni kitų niekaip nevadino. Buvo ir tiek. Tačiau jos tėtis nesiliovė sakyti, kad gyvenimas miške yra sekta.
- Tai ne sekta! - vėl prabilo Sakura. - Ką?.. Veidrodėlį? O kas yra veidrodėlis?
Keturiolikmetė susigėdo. Ji tiek daug nežinojo. Net nenuotokė, kas yra tas veidrodėlis ir ką Alanas ketina su juo daryti. Tik laukė, kol ir jis jai pabandys nudažyti plaukus.

*

Prisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Kažin ar pamoka buvo tinkama vieta kalbėti apie gyvenimą. Nors jam ir buvo įdomu. Be to atrodė, kad Sakurai kažkaip sunku apie tai kalbėtis.
- Aš nieko nesakiau apie sektą. - Pasakė raminamai.
- Tik domiuosi tavimi. Noriu susipažinti. O kaip tavo mama jaučiasi? Ar geriau? - Paklausė nutaręs nekamantinėti apie tą bendruomenę.
Kai jis paprašė veidrodėlio, regis tokio įprasto daikto teko gerokai nustebti. Veikiausiai tai puikiai atsispindėjo vaikino veide. Pirmas klausimas kurį norėjo jai užduoti skambėjo taip. Tu rimtai? Kaip tu gali šito nežinoti? Bet to jis neištarė. Ar jie gyvendami miške neturėjo veidrodžių? Jei tokie dalykai jai atrodo tokie neįprasti, tai ką kalbėti apie visą kitą?
- Veidrodėlio. Ar niekada nežvelgei į veidrodį? Jis atspindi ir jame gali matyti save. - Kantriai prakalbo vaikinas.
- Tyrame vandenyje juk irgi gali matyti savo atvaizdą. Ar tavo tėvo vonioje nėra veidrodžio? Tokio kabančio stiklo? - Jis nesumąstė kaip geriau apibudinti šį daiktą.
- O veidrodėlio man reikia, nes noriu žinoti ar plaukai nusidažė ir įdomu pamatyti kaip atrodau.

*

Neprisijungęs Alrisa Fuentes

  • VII kursas
  • *
  • 182
  • Taškai:
Trumpai apibendrinus, Alrisai ši pamoka visai nepatiko. Visų pirma, čia buvo pilna visokiausių šlykštynių: kabinete sukiojosi Elliw, karvė Dori ir kitokia smulkmė. Be to, plaukų dažymas nedomino. Gal ji ir būtų atkreipusi dėmesį, bet raudona spalva buvo bjauri, o profesorės noras pasiskirstyti poromis suerzino klastuolę. Ši nepatenkinta purkštelėjo bei įsitaisė patogiau, vildamasi, kad nepažadino kišenėse snaudžiančių žiurkių. Deja, klasėje vyravo šurmulys. Jį netrukus itin pagyvino bjaurybė, šįkart besišvaistanti ne teleskopu, o lazdele. Riksmai pylėsi iš burnos kaip iš gausybės rago, todėl buvo bergždžias reikalas bandyti užsikimšti ausis ir vaizduoti, kad ta rakštis užpakalyje neegzistuoja. Tačiau staiga tai pasirodė besant ganėtinai sunku, mat kvaiša suklykė kaip tas berniokas iš Afrikos, pažeisdama visas įmanomas fizikos taisykles.
-Užsičiaupsi tu pagaliau ar ne?! - praradusi kantrybę šūktelėjo Alrisa, pajausdama, kad augintinės jau nubudo.
Vis dėlto buvo tik maža tikimybė, jog užteks tik sudrausminti Elliw. Ne neužteks, juk tai - Elliw, kuri reikalavo specialių priemonių tramdymui. Tad klastuolė tiesiog priėjo prie savo amžinosios priešės ir ėmė ją spardyti, protarpiais panosėje paburbuliuodama kokį keiksmą. Pačio įkarščio metu žiurkių pora iškrito iš juodaplaukės kišenių bei pradingo tos kūtvėlos drabužių klostėse. Greičiausiai dėl jų orą vietoj smegenų turinti mergiotė pasijus kiek nepatogiai.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Tokia persigandusi Elliw dar niekada nebuvo. Kaip galėjo taip atsitikti, kad teleskopas tiesiog išnyko?! Ką tos bjaurybės padarė šį kartą?! Žinoma, viskas buvo tik jų kaltė, bet Elliw buvo tokia persigandusi, kad tą faktą beveik pamiršo. Ir kodėl būtinai turi taip nesisekti?! Kodėl bjauriosios mergiūkštės negali sugalvoti prasmingesnės veiklos? Galėtų, pavyzdžiui, kankinti viena kitą!
Sulig ta mintimi velsietė išgirdo bjauriai pažįstamą balsą, ir tada viskas paaiškėjo. Teleskopas dingo tik per neLiuciją!  Taip, viskas yra tik jos kaltė! Klastuolė nuoširdžiai nekentė bjaurybės, tik nežinojo, kaip geriau tą pasakyti. Ar galima tikėtis, kad ta beviltiška mergiūkštė susipras pati? Turbūt ne, taigi Elliw rėžė:
- Tu bjauri mergiūkštė!
Suskaudo. Velsietė nesuprato, kas atsitiko, tačiau viską skaudėjo. Skaudėtų ir teleskopą, jeigu tas nebūtų kažkur išnykęs. Dėl tokio nepatogumo kalta buvo tik neLiucija, tad Elliw labai norėjo tą pranešti. Deja, neprisiminė, kodėl tai nori pasakyti, tad tiesiog galvodama apie auksinę astronomijos prietaiso spalvą suriko:
- Revelinsus!
Atsuko rankoje tebebuvusią lazdą į neLiuciją, nors vis dar nežinojo, ką tas pavojingas daiktas daro. Vis dėlto jeigu sugebės padurti bjaurybę, bus tik geriau.
Kažkas sujudėjo. Tai dar labiau išgąsdino. Kokią akimirką ar dvi Elliw tikėjosi, kad tai teleskopas, bet ką jam veikti drabužiuose? Ne, kažkokia nesąmonė. Norėdama nusikratyti nemalonaus jausmo, apie kurio egzistavimą netrukus pamiršo, pradėjo daužyti save pačią ir kažkuriuo metu pataikė į kažką minkšto. Tas daiktas nukrito ant žemės, ir Elliw beveik susidomėjo. Bandė paimti tą daiktą, bet nesitraukiantis skausmas privertė nukristi ant grindų. Rudaplaukė susiraukė, tačiau legendinės frazės nesuriko - neprisiminė, kodėl tai turėtų padaryti.
Klastuolė nė nepastebėjo, kad nudribo tiesiai ant to keistai minkšto daikto.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Elliw Gwawr Dwynwen Goff »
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Alrisa Fuentes

  • VII kursas
  • *
  • 182
  • Taškai:
-Pati tu bjauri! - po žeidžiančių kvaišos žodžių spyrių lavina dar labiau sustiprėjo. Jei tik egzistavo kokia nors ypatinga pykčio išreiškimo technika, Alrisa su džiaugsmu būtų jos išmokusi. Deja, dabar teko apsiriboti ne itin efektyviais spyriais, kurie jau ėmė pabosti. Lyg pajutusi tai šlykštynė tarsi iš niekur ištraukė lazdelę ir ištarė kažkokį burtažodį.
Sekundės dalelę sutriko, iš netikėtumo sustingo, tad kerai šovė tiesiai į dešimtuką. Mergaitė puikiai pajuto, kad kažin kas pasikeitė, bet laiko apžiūrinėti save nebuvo - viduje užvirė tikras vulkanas. Kaip ji drįsta taip elgtis?! Nors atsakymas buvo paprastas - tai Elliw, jis netenkino Alrisos, netveriančios savame kailyje. Troško padaryti taip, kad niekada daugiau gyvenime nereikėtų matytis su šita būtybe. Tad ji žengė artyn, galutinai pasiryžusi pasiekti išsvajotą tikslą.
Tačiau vos tik atsidūrė šalia tos bjaurybės, ši ėmė daužyti save, tarsi būtų perskaičiusi penktakursės mintis. Šiek tiek nustebusi juodaplaukė (o gal dabar ir nebe) šyptelėjo puse lūpų. Vis dėlto visas smagumas dingo pastebėjus tarp drabužių šmirinėjančią Lotą. Tapo aišku, kad būtent jos Elliw ir trokšta atsikratyti.
-Ne! Stok, subingalve! - suklikusi klastuolė mėgino išgelbėti augintinę, bet tą akimirką ant jos uždribo toji kvaiša. Dar sykį piktokai riktelėjusi Alrisa taip pat išsitraukė lazdelę ir sušuko:
-Levicorpus! - lyg to dar būtų negana, o gal baimindamasi dėl nesėkmės ji pridėjo dar vieną lazdelės mostelėjimą. - Ventus!

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Skaudėjo, tik Elliw niekaip negalėjo suprasti to priežasties. Na, kalta, žinoma, buvo tik neLiucija, bet kas galėjo atsitikti šį kartą? Ar ta bjauri mergiūkštė neranda geresnės veiklos, tik trukdyti kitiems gyventi? Tai buvo labai liūdna mintis, taigi velsietė nusiminė.
Tarsi viso to būtų maža, bjaurioji neLiucija pradėjo dar kažką rėkti. Tai buvo labai nemalonu, tad Elliw atkakliai stengėsi pamiršti. Deja, nelabai sekėsi, kas tiesiog siaubingai erzino.
- Tai tu kalta! - suriko klastuolė ir staiga pakilo nuo grindų. Tai buvo nepatirtas iššūkis, tad dabar teko visiškai susipainioti, ką Elliw skubiai ir padarė. Neprisiminė, kas galėjo atsitikti, kad jai teko tokia žiauri gyvenimo dalia. Nespėjus nieko sugalvoti ji kažkur nuskrido ir galiausiai trenkėsi į sieną.
- AUČ! - garsiai suriko ir sulig tuo žodžiu lygiai taip pat skaudžiai plojosi ant grindų. Teliko sušukti dar kartą: - AUČ!
Viskas buvo taip blogai, kad Elliw neprisiminė pradanginusi teleskopą. Gal ir gerai, kad neprisiminė - tokiu atveju viskas būtų dar tragiškiau. Dabar užteko to, kad buvo liūdna, o velsietė nežinojo nei kur yra, nei kur galėtų rasti kurią nors draugę.
Pagaliau sugalvojusi atsistoti (ir kodėl ji kažkur gulėjo?!) rudaplaukė apsižvalgė ir iš karto pamatė visko kaltininkę. NeLiuciją, žinoma. Skubiai nukurnėjo prie tos bjaurios mergiūkštės ir neapykantos kupinomis akimis žvelgė į ją.
- Tai tu kalta! Kur mano teleskopas?! - nepatingėjo dviejų frazių sušukti velsietė ir pasijuto esanti be galo pikta. Neprisiminė to priežasties, tad tik nustūmė bjaurybę ir nuėjo savo keliu. Nė nepastebėjo, kaip atsitrenkė į sieną.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ir vėl skaudėjo. Ar gyvenimas iš tiesų turi būti toks skausmingas? Tai buvo nelogiška. Šiaip ar taip, Elliw - gera mergaitė, tad kodėl turi nuolat kentėti? Dėl to kaltos, žinoma, tik neLiucija, ne neLiucija, ne ne neLiucija, ne ne ne neLiucija ir ne ne ne ne neLiucija. Tik kodėl jos griauna būtent Elliw gyvenimą? Jų net penkios - tegul aiškinasi tarpusavyje!
Deja, neLiucija akivaizdžiai buvo nusiteikusi kenkti Elliw. Iš kur velsietė tą suprato? Jai, ko gero, užteko vieno - bjaurioji mergiūkštė egzistavo. Ak, kad taip pavyktų gerai ją pamokyti!
- Kur mano teleskopas? - persigandusi suriko klastuolė, tik dabar suvokusi, kad prietaisas dingo jau labai seniai. Kur ta bjaurybė galėjo jį nukišti? - Atiduok mano teleskopą? - piktai pridūrė Elliw akimis ieškodama bjauriosios mergiūkštės. Gerai buvo bent tai, kad tebeturėjo su savimi lazdą, kurios paskirties taip ir nesužinojo.
- Evanesco! Evanesco! Evanesco! - kelis kartus suriko tikėdamasi, kad tai atsakys į klausimą, kur galėjo išnykti teleskopas. Deja, brangenybė neatsirado, tad Elliw šiame pasaulyje buvo visiškai viena.
Gyvenimas buvo žiaurus, tik klastuolė neprisiminė to priežasties. Deja, nuo to smagiau nepasidarė, tad norėjosi verkti. Ak, kodėl bjaurybės egzistuoja, o geros mergaitės dingsta? Ir, visų blogiausia, dingdamos su savimi pasiima ir teleskopus?.. Tai buvo sudėtingi klausimai, į kuriuos atsakymo nežinojo niekas. Ar bent jau Elliw.
- Tai tu kalta, - liūdnai - ir tyliai - pratarė ji vildamasi kada nors gyvenime dar pamatyti teleskopą ir penkias drauges.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Nei teleskopas, nei draugės neatsirado, o tai buvo labai skaudu. Elliw neprisiminė, kada paskutinį kartą buvo tokia liūdna. Dėl to kaltos, žinoma, buvo tik neLiucija, ne neLiucija, ne ne neLiucija, ne ne ne neLiucija ir ne ne ne ne neLiucija. Bet kokia nauda iš šito žinojimo, jeigu jos vis tiek sėkmingai griauna gyvenimą? Tai buvo tiesiog pernelyg absurdiška ir liūdna.
- Kur mano teleskopas? - paklausė Elliw bandydama susivokti, kur esanti. Tai nebuvo paprasta, tačiau netoliese esanti neLiucija į tą klausimą tarsi atsakė: gali būti, kad ji buvo pamokoje. O jeigu taip, reikia mokytis. Juk Elliw - gera mergaitė. Problema ta, kad kai nesi tikras, ar esi pamokoje, mokytis gana sunku, ypač kai neprisimeni, kokia tai pamoka.
- Ar dabar astronomija? - garsiai paklausė velsietė vildamasi, kad kas nors teiksis atsakyti. Ir, maža to, atsakys teigiamai. Tai buvo geriausia pamoka, per kurią galima pamatyti daug teleskopų. Tik dėl to klastuolei ji ir patiko.
Deja, niekas neatsakė arba Elliw to neprisiminė. Vadinasi, teks ieškoti teleskopo pačiai. Mergaitė neįsivaizdavo, kur prietaisas galėjo išnykti, ir tai trikdė. Kur tos bjaurybės pradangino teleskopą?! Ak, jas reikia gerai pamokyti!
Pradėjusi svarstyti, ką daryti dabar, Elliw netruko šių minčių pamiršti. Tai kiek trikdė, bet velsietė to nepaisė. Vis tiek dėl visko kaltos tos penkios bjaurios mergiūkštės. Su šia mintimi Elliw šiek tiek aprimo - apkaltinus bjaurybes gyvenimas iš karto pasidarė gražesnis ir suprantamesnis.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Britta Hailey Lawrenz

  • Burtininkė
  • ***
  • 74
 Neviltis slėgė Brittą. Tiesiog liūdna.
 -Dori, aš tikrai ne specialiai. Ir, Erka, tikrai ne aš ėmiau ir sugalvojau, kad lengviausia dirbti su juoda ir raudona spalvomis. Tai tiesiog yra neginčytinas faktas,-toliau tęsė, nes dabar žodžiai liejosi kaip srauniausia upė,-ir nieko nepakeisi. Vis dėlto reikia suprasti, kad jūs nesate aukščiausio lygio kerėtojos, meistrių meistrės. Dėl to pradedame nuo lengvesnių dalykų.
 Kodėl šie žmonės tokie problematiški.. Kam ieškoti problemų ten, kur jų gali nebūti?
 Dabar rudaplaukė suprato, kad einant profesoriauti pirmiausia reikia daug kantrybės. Siaubingai daug jos. Aišku, privaloma būti išmintingam, kad galėtumei dirbti su vaikais, tačiau pirmiausia-kantrumas.. Jei kerėjimo profesorė būtų buvusi bent kiek mažiau kantri, dabar tikrai viskas nebūtų pasibaigę tik taip. Po viso šito cirkas tęstųsi.
 O kas čia žino, gal tas cirkas dar laukia. Heilė paslapčiomis tikėjosi, kad Dori ir Erkos tėvai nėra tie "supertėveliai", nes tokie dirgina daug labiau, nei pasiutę vaikai.. Jauna mergina net nenorėjo pagalvoti, ką tokie žmonės galėtų padaryti ginant nuo nežinia ko savo vaikus, dievo avinėlius.
 -Ačiū už darbą tiems, kurie dirbo. Gerų atostogų, galbūt susimatysime kitais metais.
 Galbūt. Britta nebežinojo, ar nori toliau dirbti šioje irštvoje. Tačiau laikas parodys, kaip viskas pasibaigs.