0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Arwen Evenstar

  • Hogvartso direktorė & Nuodų ir vaistų profesorė
  • *
  • 747
  • Lytis: Moteris
  • miau
    • Sparnuota
Direktorės kabinetas
« Prieš 9 mėnesius »
Direktoriaus bokšte, nors tiesos dėlei reikėtų sakyti „bokšteliuose“, buvo įsikūręs direktoriaus kabinetas. Žvelgiant į pilį iš išorės, tris bokštelius galima būtų rasti tarsi prikibusius prie vakarinio bokšto virš vidinio kiemo. Į kabinetą galima patekti iš antrame aukšte esančio chimerų koridoriaus, kuriame už vienos akmeninės chimeros slepiasi įviji laiptai. Pasakius reikiamą slaptažodį, chimera atgyja ir atveria angą į laiptus.
Apskritimo formos kabinete ant sienos kabėjo buvusių direktorių portretai, buvo galima rasti įvairiausių magiškų prietaisų, o šalia sienos, kurioje nėra langų, išdidžiai glaudėsi įspūdingo dydžio lentyna, pilna įvairiaspalviais viršeliais padabintų knygų. Prie vieno iš langų stovėjo direktoriaus stalas, šiek tiek tolėliau - pagarbiai padėta Paskirstymo kepurė, kabinetą paliekanti tik per Mokslo metų pradžios šventę.
Kabineto apstatymas šiek tiek keitėsi prie kiekvieno direktoriaus, tad ne išimtis buvo ir Arwen, kuri pasistengė atnaujinti knygų lentyną modernesniais veikalais ir įnešti gyvumo kambarinėmis gėlėmis. Tiesa, jos tikriausiai ilgai neišgyventų, jei pati Arwen turėtų jomis rūpintis, tad direktorė pasitelkė į pagalbą aptarnaujantį mokyklos personalą. Gėlės periodiškai buvo laistomos, tręšiamos ir joms suteikiama tinkama priežiūra.
Kaip dažniausiai būdavo, ir šį kartą rašomasis stalas buvo nukrautas įvairiomis knygomis ir pergamentais. Arwen tik ką buvo sulaukusi pelėdos, atnešusios laišką iš Ministerijos. Išleidusi pelėdą pro langą, Arwen jį uždarė ir grįžo į kėdę toliau tvarkyti reikalų, kuriuos kasmet turėjo padaryti pasibaigus mokslo metams.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VI kursas
  • *
  • 817
  • Taškai:
  • 291 teleskopas (22-11-29)
Ats: Direktorės kabinetas
« Atsakymas #1 Prieš 6 mėnesius »
Nešina teleskopu Elliw Gwawr Dwynwen Goff skubėjo kažkur. Nežinojo nei kur yra, nei ką veikia, tačiau buvo įsitikinusi, kad jai reikia skubėti. Kiek pasvarsčiusi, ar iš tiesų tai taip svarbu, nusprendė, kad taip, o netrukus šitą sprendimą pamiršo. Nepaisant visko, lėkė kaip akis išdegusi. Nenuostabu, kad bent kelis kartus atsitrenkė į sieną, o kartą - netyčia kaukštelėjo kažkokiam paveiksle buvusiam žmogui į galvą. Vis dėlto jis nebuvo neLiucija, ne neLiucija, ne ne neLiucija, ne ne ne neLiucija ar ne ne ne ne neLiucija, tad mergaitė šituo faktu pernelyg nesusidomėjo, o netrukus jį ir pamiršo.
Ilgai klaidžiodama koridoriais velsietė bandė prisiminti, kur ir ko jai gali reikėti. Vieną dalyką ji prisiminė - iš kažkur atsiradusį siaubą, kuris visiškai neleido susikaupti. Taip trukdė, kad pamiršdavo netgi teleskopus. Tai buvo visų baisiausia, tad dabar Elliw gyveno nuolatinėje baimėje. Ir visai nesvarbu, kad neprisiminė to priežasties - nuo to siaubas buvo nė kiek ne mažesnis. Aplinka visiškai nebedomino, mergaitė nuolat pamiršdavo paklausti, kur Liucija, ar apkaltinti penkias bjaurias mergiūkštes. Viskas atrodė tiesiog beviltiška, ir Elliw nežinojo, ką reikėtų daryti toliau.
Beklaidžiodama koridoriais mergaitė pradėjo kalbėti apie saldumynus, nors, kiek prisiminė, teleskopai jų nevalgė. Vis dėlto tai buvo gana smagu, bet kai sumurmėjus kažkokio saldainio (kokio - Elliw jau neprisiminė) pavadinimą siena sujudėjo, pasidarė gerokai baisu. Tai padidino tą kankinantį siaubą, tad velsietė net pašoko. Atsitrenkė į sieną, tačiau ėjo į priekį ir galiausiai atsidūrė nežinia kur. Galbūt būtų buvę visai įdomu, tačiau Elliw vis dar bijojo. Galvoje viskas buvo susipainioję, o tai labai trukdė gyventi. Ši mergaitė ir taip retkarčiais ką nors pamiršdavo ar susipainiodavo, tačiau paskutinėmis dienomis viskas buvo dar blogiau.
- Liucija, kur aš? - liūdnai paklausė velsietė, nors nesitikėjo, kad geriausia ir protingiausia mergaitė ją išgirs. Draugė ją paliko likimo valiai, daugiau vilties nėra. Tai buvo dar vienas dalykas, kuris gerokai gąsdino.
Po kiek laiko Elliw priėjo prie lango ir pažvelgė į lauką. Atsargiai pastatė teleskopą ant palangės, ir jis vos nenuvirto. Laimei, viskas kol kas sekėsi ne taip ir blogai. Velsietė buvo bepamirštanti tą stingdantį siaubą. Deja, jis neketino taip paprastai pasiduoti, ir Elliw persigandusi susigūžė ant grindų. Norėjo iš to jausmo išsivaduoti, tačiau neįsivaizdavo, kaip tą padaryti. Šioje vietoje bejėgės buvo net ir Liucija, Sabrina, Joana trečioji, Vėtratrūnė ir Sarah. Lygiai taip pat, deja, bejėgis buvo ir teleskopas.
Elliw yra Magijos ministrė. Visais su MM susijusiais klausimais kreiptis asmenine žinute. Elliw yra 18 m.
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 533
Ats: Direktorės kabinetas
« Atsakymas #2 Prieš 6 mėnesius »
Auris skubinosi mokyklos koridoriais. Traukė kaip visuomet sparčiu žingsniu. Ant pečių nešėsi juodą kuprinę. Kuri buvo prikišta knygų ir mokinių namų darbų, kuriuos ketino ištaisyti. Bet tikrai ne savo kabinete, o kažkur prie ežero. Nes nemėgo sėdėti kabinete kai už lango šviesdavo saulė.
Tiesa, dabar viskas pasidarė sudėtingiau. Prie jau ir taip nuolat kamuojančio nerimo dėl savo praeities prisidėjo dar keli kiti dalykai. Alano keistas Elgesys. Pastaruoju metu jis regis nutarė nebesimokyti. Pamokas lankė, bet kuo ten užsiėmė buvo neaišku. Lygiai tas pats vyko su Dori. O dar kur Erkos reikalai. Nors gal dabar jau viskas ir pasikeitė truputį.
Ir tai nebuvo vieninteliai mokiniai dėl kurių jaunasis mokytojas suko galvą. Ir taip kartais pasvarstydavo ką daryti su Goff. O po tos pamokos su naminuku tai tapo dar dažnesniais pasvarstymais. Ir kaip atsitiko, kad jis taip įsipainiojo į mokinių gyvenimus? Juk visai nenorėjo šito.
Auris traukė pas direktorę. Reikėjo kažką aptarti dėl egzaminų. Bet tiksliai ką jai sakys Senkleris net nebuvo pasiruošęs. Nes buvo svarbesnių dalykų nei visokie formalumai. Pasiekęs chimeras sumurmėjo slaptažodį ir užlipo ant sraigtinių laiptų. Užkilęs viršun pabeldė į duris, bet niekas neatsakė. Taigi atidarė jas pats.
- O varge... - Jis tik atsiduso. Ant grindų susigūžusi sėdėjo Elliw. O kaip tik jos po to pokalbio su direktore Auris ir ketino eiti ieškoti. Ji pateko į burtų trikovės turnyrą. Ta mintis kėlė jam šiurpą. Vaikinas neįsivaizdavo kaip, bet jai pavyko išsikasti iš pirmosios užduoties. Visgi apvaizda ją tikrai lydi. Pamanė. Bet juk laukė ir antroji. O po to ir trečioji užduotis.
Senkleris norėjo jai padėti. Todėl pagamino ramybės gėralą. Padarė tai prisiminęs tą pamoką su naminuku, kurią norėjosi išbraukti. Gal eliksyras padės nuslopinti nerimą. Gal padės susikaupti, kai jai teks atlikti tą antrą užduotį. Buteliukas kaip tik gulėjo jo kuprinėje. Auris užkerėjo jį taip, kad net jeigu Elliw sviestų jį kad ir nuo astronomijos bokšto, buteliukas nesudužtų ir jo turinys liktų sveikutėlis. Reikėjo tik perduoti jį mergaitei.
Kam jis reikalingas Auris užrašė ant buteliuko. Be to kerais paveikė jį taip, kad buteliukas atrodė kaip mažytis teleskopiukas. Na gal taip ji nepamirš jo. Galvojo vaikinas. Ant jo buvo užrašyta.
Citata
Išgerk mane, kai bus neramu. Išgerk, kai tau bus baisu. Išgerk tada,  kai klaidžiosi rūke.
- Elliw, paklydai? - Atsargiai prabilo Senkleris.
- Reikėtų eiti iš čia. - Ragino ją stotis. Tada išsitraukė buteliuką ir pastatė šalia jos teleskopo ant palangės.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VI kursas
  • *
  • 817
  • Taškai:
  • 291 teleskopas (22-11-29)
Ats: Direktorės kabinetas
« Atsakymas #3 Prieš 6 mėnesius »
Elliw neįsivaizdavo, kiek laiko sėdi ten, kur sėdi. Tiesą sakant, neturėjo nė menkiausio supratimo, kur ji galėtų būti. Viskas atrodė tiesiog beviltiška. Jeigu prisimintų tą baisią pamoką, tikrai suprastų, kad vyksta kažkas panašaus. Deja, ji neprisiminė ne tik pamokos, bet ir kažkokios vizijos. Neaiškios nuotrupos sklandė atmintyje, tačiau kadangi tai nebuvo susiję nei su teleskopais, nei su geromis mergaitėmis, viskas buvo siaubingai beprasmiška. Kartais atrodydavo, kad ir pats gyvenimas neturi prasmės. Kam jis reikalingas, jeigu aplinkui tik dūžta teleskopai, draugės tave palieka ir pamiršta?
Kažkas atėjo. Viduje suruseno viltis, kad tai Liucija, Sabrina, Joana trečioji, Vėtratrūnė arba Sarah, tačiau Elliw žinojo, kad to tikėtis nėra prasmės. Jai pernelyg nesiseka. Pakėlusi akis pamatė daug nemalonesnį vaizdą: tai buvo ne kas kitas, o ne ne ne ne neLiucija. Ta bjauri mergiūkštė, kuri iš tiesų buvo berniūkštis, tik ir niokojanti šios Žemės astronomijos prietaisus! Visai nereikėjo, kad ji ir vėl trukdytų gyventi, tad velsietė dar labiau susigūžė. Prie niekaip neapleidžiančios baimės prisidėjo ir pyktis bei nenoras bjaurybės matyti.
- Tai tu kalta, - sumurmėjo velsietė, kai bjaurioji mergiūkštė kažką pasakė. Tuos žodžius ji skubiai pamiršo, tačiau išmesti iš atminties bjaurybės egzistavimo faktą nebuvo taip paprasta. Baimė ir toliau ėdė iš vidaus, o tai gyvenimą darė tiesiog nepakeliamą. Turbūt reikėjo eiti kur nors kitur, kad tik išvengtų bendravimo su penkiomis bjauriomis mergiūkštėmis.
Elliw atsistojo ir iš karto atsitrenkė į palangę. Teleskopas susvyravo ir galiausiai nukrito ant žemės.
- Mano teleskopas! - dar labiau išsigando klastuolė ir norėjo pasiimti brangenybę, bet tada pastebėjo ant palangės stovintį kitą teleskopą. Tai šiek tiek sudomino, ir nespėjusi pamiršti Elliw čiupo prietaisą. Jis buvo keistai mažas. Dėl to, suprantama, kalta buvo tik ne ne ne ne neLiucija. Elliw nusprendė, kad tai yra jos teleskopas, bet bjaurioji mergiūkštė jį kažkokiu būdu sugadino.
- Tai tu kalta! - gerokai gyvybingiau suriko velsietė ir šveitė teleskopėlį ant grindų. Baimė niekur nesitraukė, bet pyktis šiek tiek apmalšino tą nemalonų jausmą. Tik kokie vis dėlto prisiminimai sklando smegenyse? Visko iki galo prisiminti taip ir nepavyko, bet Elliw žinojo: netrukus kažkas įvyks. Rudaplaukė nė neįsivaizdavo, kas tai bus. Ar galima tikėtis, kad tai susiję su teleskopais ir geromis mergaitėmis? Gali būti, kad taip, nors nuolatinė baimė kuždėjo, kad viskas bus priešingai. Ar tik nenutiks taip, kad pasaulyje prisiveis daugybė bjaurių mergiūkščių?..
Elliw yra Magijos ministrė. Visais su MM susijusiais klausimais kreiptis asmenine žinute. Elliw yra 18 m.
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 533
Ats: Direktorės kabinetas
« Atsakymas #4 Prieš 6 mėnesius »
Viskas ėjosi taip, kaip ir buvo galima numatyti. Bet Auris davė sau žodį neprarasti kantrybės net ir tada, jei teleskopas vėl kybotų jam virš galvos. Ypač šiandien jis tiesiog privalėjo kažkaip įduoti jai tą eliksyrą.
- Tai kam dabar jį skriaudi? Juk mažyliui teleskopui skauda. Ir nepatinka, kai mėtai jį ant žemės. - Dar truputėlis ir keliausiu į beprotnamį. Galvojo rinkdamas viską nuo žemės. Bent jau buteliukas buvo užkerėtas, antraip eliksyras išsilietų velniop. Jis pastatė buteliuką ir Elliw teleskopą atgal ant palangės. Tada pasitraukė prie durų. Nutaręs duoti jai daugiau erdvės. Gal taip Elliw suvoks, kad grėsmės nekeliu.
- Elliw, paimk mažylį teleskopą ir pamatysi, kad jis tau padės tada, kai nežinosi ką daryti. - O dabar ji žino? Ar išvis ji suvokia, kad yra burtų trikovės turnyro dalyvė? Auris pamėgino įsivaizduoti gyvenimą, tokį visiškai miglotą kai nesuvoki kas ir kaip. Būtų išties siaubinga. O kas bus vėliau, kai ji pabaigs mokyklą. Reikia tikėtis, kad šeima pasirūpins. Dar pamanė.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VI kursas
  • *
  • 817
  • Taškai:
  • 291 teleskopas (22-11-29)
Ats: Direktorės kabinetas
« Atsakymas #5 Prieš 6 mėnesius »
Ne ne ne ne neLiucija kažką šnekėjo, tačiau Elliw jos nesiklausė. Paskutiniu metu gyvenimas ir taip buvo miglotas ir persmelktas baimės. Kodėl reikia jį dar labiau apsunkinti visokių bjaurybių egzistavimu? Ne, geriau jau pamiršti, kad tos bjaurios mergiūkštės, iš kurių viena buvo berniūkštis, egzistuoja. Taip, tai skambėjo ne taip jau ir blogai, ir galbūt velsietė būtų pagaliau šiek tiek nusiraminusi.
Deja, ne ne ne ne neLiucija priminė apie save, ir klastuolę apėmė kuo tikriausias siaubas. Jai atrodė, kad sapnuoja, kaip neLiucijų skaičius didėja nevaldomu greičiu, o ji tiesiog neturi kur dėtis. Tiesa, tai nebuvo visiška tiesa. Ji iš tiesų kažką sapnavo, bet tai nebuvo bjauriosios mergiūkštės. Tai buvo kažkas ypatingai baisaus ir negero. Blogiau netgi negu teleskopų neegzistavimas. Tik kas tai galėjo būti? Elliw įsispoksojo į du prietaisus ir susimąstė. Bandė prisiminti smulkmenas, ir kažkurią akimirką pasirodė, kad pavyko. Deja, tuo metu sukaustė toks nuoširdus siaubas, kad norėjosi klykti.
- Liucija?.. - viltingai kreipėsi Elliw, tačiau viena buvo aišku: geriausia ir protingiausia mergaitė pasaulyje paliko ją likimo valiai. Buvo be galo skaudu, bet neliko ką daryti. Reikėjo kapanotis iš situacijos pačiai.
Ar jai reikėjo pasiimti tuos teleskopus? Ar astronomijos prietaisai gali išgelbėti nuo viską griaunančios baimės? Ir kodėl vienas iš jų yra toks mažas? Tai buvo sudėtingi klausimai, į kuriuos velsietė neturėjo atsakymo. Ji nesuprato, ką čia veikia ne ne ne ne neLiucija. Tiesą sakant, beveik pamiršo, kad toji bjauri mergiūkštė, kuri buvo berniūkštis, stypso visai netoliese. Bet tada ji vėl prašneko. Mergaitė persigandusi pažvelgė į bjaurybę ir norėjo pranešti, kad viskas yra tik jos kaltė, bet tuo metu gerklėje užstrigo kažkoks gumulas, ir velsietė liko tylėti. Dar kartą pažvelgė į teleskopus ir galiausiai čiupo juos į rankas. Nežinia, kodėl vienas iš jų buvo toks mažas, tačiau svarbiausia buvo tai, kad abu astronomijos prietaisai atrodė esantys visiškai sveiki. Tai šiek tiek nuramino, ir Elliw nusišypsojo. Nežinojo, kodėl buvo čia. Neįsivaizdavo, ką reikėtų daryti toliau, tuo labiau, kad baimė vis dar ruseno viduje. Vis dėlto teleskopų buvimas šalia visada sugebėjo padėti. Šiandiena nebuvo išimtis. Galbūt buvo verta keliauti ieškoti Liucijos, Sabrinos, Joanos trečiosios, Vėtratrūnės ir Sarah? Galbūt vis dėlto jos nėra beviltiškai išnykusios ir prisimena, kad turi draugę? Tai būtų tiesiog nuostabu, bet Elliw bijojo to tikėtis. Tiesa, netrukus pamiršo, ko bijo, tad liko tiesiog keistas vidinis nerimas, kuris mergaitės neapleido jau keletą dienų.
Dar kartą atidžiai apžiūrėjusi teleskopus Elliw apsižvalgė aplink. Deja, vis tiek nesuprato, kur esanti. Taigi tik paėmė prietaisus patogiau (nebuvo galima leisti jiems iškristi, ar ne?) ir nukurnėjo durų link. Kažkur pakeliui atsitrenkė į pasipainiojusią ne ne ne ne neLiuciją, tačiau to beveik nepastebėjo. Skubėjo kažkur - galbūt ieškoti draugių.
Elliw yra Magijos ministrė. Visais su MM susijusiais klausimais kreiptis asmenine žinute. Elliw yra 18 m.
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 533
Ats: Direktorės kabinetas
« Atsakymas #6 Prieš 6 mėnesius »
Kažin ar pagalba šiai mergaitei buvo labai vertinga. Ar ji suprato kas per daiktas tas mažasis teleskopas. Bet visgi ji paėmė abu daiktus. Ką gi... Elliw apvaizda ar angelas sargas ar dar kas turės ką veikti, kai ateis antroji burtų trikovės turnyro užduotis. Gal ji vėl parodys stebuklingus gebėjimus išsisukti iš beviltiškų ir keblių situacijų. Dabar atrodė ji kaip nesava. Kažin ar tai labai tinkami žodžiai, bet vis tiek atrodė neįprastai. Gal kažkokia apstingusi. Ar tai tos pamokos atgarsiai? Kodėl jie nepranyksta, juk jau turėjo jai praeiti.
Paėmusi tuos teleskopus atrodė kiek žvalesnė. Ir jį nustūmusi mergaitė išrūko pro duris. Auris palaukė truputį. Nenorėjo sekti jai iš paskos nes manė, kad Elliw jo bijo.
O kai jau nutarė, kad ji turėjo būti nutolusi nuo šio kabineto išėjo ir pats. Pokalbis apie kažką, kam Auris net nebuvo pasiruošęs galėjo palaukti.

*

Neprisijungęs Arwen Evenstar

  • Hogvartso direktorė & Nuodų ir vaistų profesorė
  • *
  • 747
  • Lytis: Moteris
  • miau
    • Sparnuota
Ats: Direktorės kabinetas
« Atsakymas #7 Prieš 3 savaites »
Mokslo metai artėjo į pabaigą. Pamokos jau pasibaigė ir liko tik egzaminai. Žinoma, taip būtų tuomet, jeigu Arwen Hogvartso burtų ir kerėjimo mokykloje būtų dirbusi tiesiog herbologijos profesore. Tačiau taip nebuvo. Profesoriauti raganai išpuldavo ne kasmet. Pagrindinės jos pareigos visgi buvo direktorės, todėl ir darbų kiekvienų mokslo metų pabaigoje būdavo daugiau, nei kitiems kolegoms, turintiems tik išdėstyti savo dalyką mokiniams ir pravesti egzaminą. Nors pamokos ir baigėsi, o iki egzaminų liko visai nedaug, Arwen darbams galo dar nesimatė. Kaip ir kasmet, jai liko sukviesti visus profesorius į posėdį, kurio metu bus aptariami šie mokslo metai, mokinių pasiekimai ir sritys, kurias reikėtų tobulinti. Arwen kiekvienais metais tikėjosi, kad jau šie metai yra paskutiniai, kai per tokį posėdį jai tenka kolegoms priminti apie tinkamą elgesį su mokiniais ir profesoriaus darbą juos mokyti, o ne bandyti sužaloti fiziškai ir psichiškai. Liūdna, bet iš pradžių pasižadėję su mokiniais elgtis gražiai,  dalis profesorių vis tiek ilgainiui pasuka savo keliu. Ne kartą Arwen teko išklausyti mokinių skundų, kaip vienas ar kitas profesorius juos engia, skiria užduotis, kuriose yra tikimybė susižaloti, ar tiesiog nepakankamai skiria dėmesio ir pastangų juos išmokyti.
Išlydėjusi iš kabineto profesorę, atėjusią pasikonsultuoti, Arwen pradėjo ruoštis artimiausiam susitikimui su profesoriais -  pergamente susirašė norimus aptarti klausimus, suplanavo dienotvarkę. Ant stalo pūpsinti knygų krūva nepaliko užtektinai vietos pergamentui ištiesti, tad teko laviruoti ir ieškoti nestandartinių būdų, kaip išsitekti turimame laisvame plote. Apie stalo nukraustymą Arwen net negalvojo - niekada negali žinoti, kurios knygos, užrašų ar kokio kito daikto prireiks.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • VII kursas
  • *
  • 289
  • Taškai:
Ats: Direktorės kabinetas
« Atsakymas #8 Prieš 1 savaitę »
Sakura ir Nelanna vis dažniau lankė baltastiebį margenį. Jos pasiruošė visus reikiamus ingredientus augalui reikalingam eliksyrui, tik, kaip ir iš pat pradžių nujautė, niekur negavo jauno drakono kraujo lašų. Kai tuomet bibliotekoje strazdanė pasiūlė Nelannai paprašyti šio ingrediento Hogvartso direktorės, draugė, regis, norėjo, kad šią sudedamąją dalį jos gautų pačios. Varnanagės ir bandė tai padaryti, Kiauliasodžio vaistinėje teiravosi, ar ten nėra jo nusipirkti, klausė, kur būtų galima gauti, tačiau vaistininkė tik pasakė, kad jauno drakono kraujas yra brangus ir retas ir ji abejoja, kad merginoms pavyks jį rasti.
Tačiau jos abi taip norėjo pasirūpinti baltastiebiu margeniu! Kad vis tik pasiryžo nukeliauti pas Arwen Evenstar ir paklausti jos apie šį ingredientą. Juk Arwen Evenstar - herbologijos profesorė. Sakura vylėsi, kad jai bus įdomus baltastiebis margenis.
Tad šią akimirką Sakura ir Nelanna keliavo direktorės kabineto link, tačiau numanė, kad joms nebus labai lengva ten patekti. Žinojo, kad norint praeiti pro chimerą reikalingas slaptažodis, o nei viena, aišku, nenutuokė, koks jis galėtų būti.
Kai mokinės pasiekė chimerą, einant pro ją visai netyčia susitiko vieną iš profesorių.
- O! Mergaitės! Ką jūs čia veikiate? Ar kažkas atsitiko? Norite patekti pas direktorę? - paklausė ji.
- Laba diena, profesore, - kiek susigėdusi pasisveikino Sakura. - Ne, nieko neatsitiko... Tiesiog...  Mes radome retoką augalą ir norime juo pasirūpinti, bet tam reikia eliksyro, o jam išvirti reikalinga sudedamoji dalis, kurios mes neturime ir galbūt direktorė mums galėtų padėti, nes ji herbologijos profesorė... - papasakojo strazdanė.
- Tai eikite! Geros mergaitės esate, gerai mokotės, sėkmės! - profesorė praleido jas pro chimerą.
Netrukus varnanagės stovėjo prie mokyklos direktorės kabineto durų. Pasisekė, kad sutiko būtent šią profesorę, o ne kokį magiškų gyvūnų priežiūros profesorių, jis tikriausiai būtų liepęs netrukdyti Arwen Evenstar tokiais reikalais.
- Na, bandome? - paklausė Nelannos ir pabeldė į duris.
Tuomet mėlynakė jas pravėrė ir nedrąsiai įžengė į vidų.
- Laba diena, direktore. Mes... mus įleido profesorė... ir... eee...
Nors Sakura ir neskirstė, kur yra paprastas profesorius, o kur yra aukštesnes pareigas užimantys žmonės, tačiau šią akimirką kažkaip pasimetė ir nesugebėjo pasakyti, ko ji ir Nelanna čia atėjo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 savaitę sukūrė Sakura Levins »

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • V kursas
  • *
  • 151
  • Taškai:
Ats: Direktorės kabinetas
« Atsakymas #9 Prieš 1 savaitę »
Po nesėkmingų bandymų įvairiais būdais gauti jauno drakono kraujo, Nelanna visgi nusileido Sakurai ir štai jos atėjo prie chimeros, atveriančios praėjimą į direktorės kabinetą. Žinoma, apie praėjimą saugantį slaptažodį varniukė nepagalvojo ir akimirkai nusiminė, kad pas direktorę patekti visgi nepavyks. Bet, o stebukle, kaip joms pasisekė, kai būtent tuo momentu, kai jos priėjo prie skulptūros, ši prasivėrė ir pro angą išlindo profesorė! Nelanna kiek nustebo, kai šiai profesorei Sakura išklojo jų visą planą ir priežastį, kodėl joms reikia patekti pas direktorę, bet visgi tai išėjo į naudą.
- Velnio raizgai, - Nelanna išgirdo profesorę sakant slaptažodį ir stebėjo, kaip ką užsivėrusi anga į praėjimą vėl atsidarė.
- Ačiū, profesore! - padėkojo mergaitė ir kartu su Sakura pralindo pro angą.
Užkilusios į viršų, mergaitės nedrąsiai pabeldė į duris ir įėjo į vidų. Sakura pradėjo pasakoti direktorei jų apsilankymo tikslą, bet nepajėgė pabaigti. Nelannai teko padėti draugei ir tęsti, ką ši pradėjo.
- Laba diena, - pasisveikino ir Nelanna, nes nenorėjo pasirodyti esanti nemandagi. - Mes atėjome su tokiu em... keistu prašymu. Labai ant mūsų nepykit, bet mes rudenį buvom Uždraustajam miške ir ten radom neįprastą ir mums nematytą augalą. Jis panašus į lankutį, tik nėra gyvas. Mes norėtume juo pasirūpinti, radome bibliotekoje to augalo aprašymą, tik mums trūksta vieno ingrediento.. Nes emm... knygoje rašoma, kad reikia virti eliksyrą. Bet mes neturim... Galvojom, gal galit mums padėti..
Nelanna išbėrė žodžius tarsi žirnius, net pati nesuprato, ką pasakė, ir ar profesorė kažką suprato iš viso to, ką ji čia taip greitai bandė pasakyti. Tačiau jau nebežinojo, ką dar galėtų pridurti ir kaip išsikapanoti iš susidariusios padėties.

*

Neprisijungęs Arwen Evenstar

  • Hogvartso direktorė & Nuodų ir vaistų profesorė
  • *
  • 747
  • Lytis: Moteris
  • miau
    • Sparnuota
Ats: Direktorės kabinetas
« Atsakymas #10 Prieš 1 savaitę »
Arwen tik ką buvo pradėjusi rašytis rūpimus klausimus ir punktus, ką reikėtų aptarti susirinkime, kai išgirdo beldimą į duris. Ji pirmiausia pagalvojo, kad sugrįžo ką tik išėjusi profesorė (galbūt kažką prisiminė, ką pamiršo pasakyti), tad nieko kito nesitikėdama nuėjo atidaryti durų. Jos nuostabai, į kabinetą įėjo dvi Varno Nago mokinės. Jos abi pasisveikino ir pradėjo pasakoti apie surastą miške augalą.
- Ak, tikriausiai kalbate apie baltastiebį margenį, o ingridientas, kurio jums trūksta, yra jauno drakono kraujas? - nusišypsojusi švelniai paklausė Arwen. - Šis augalas tikrai labai šaunus, bet, kaip tikriausiai jau perskaitėte knygoje, jo savybės pasireiškia tik panaudojus specialų eliksyrą.
Direktorė nuėjo prie knygų lentynos ir perbraukusi rodomuoju pirštu per nugarėles ji rado knygą, kurios ieškojo.
- Štai, "Paslaptingieji augalai ir jų naudingosios savybės". Tikriausiai šią knygą jau skaitėte, jeigu žinote apie eliksyrą, - tarsi žinodama, kuris puslapis jai reikalingas, Arwen atvertė knygą toje vietoje, kurioje buvo parašytas eliksyro receptas. - Išties, tai labai įdomus eliksyras, bet ir augalas tampa ne ką prastesnis, jį palaisčius specialiu mišiniu.
Arwen žinojo, kad šių augalų Uždraustajame miške vis pasitaiko. Nebuvo jis toks retas, kokiu jį tikriausiai palaikė varniukės, bet ir neaugo jis ant kiekvieno kampo, o tuo labiau nebuvo įmanoma jį taip lengvai padauginti bei pasisodinti savame darže, kaip kitus augalus.