0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Melody Moondragon

  • IV kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Gyvenk dabartimi, ne praeitimi
Ats: Antra MGP pamoka visiems kursams/'21-22 žiema
« Atsakymas #15 Prieš 2 metus »
    Netikėtas vėjo gūsis sušiaušė juodus grifės plaukus. Žieminė mantija pradėjo plaikstytis ore, o visą kūną persmelkė vėjo gūsio sukelti šiurpuliukai. Vis dar šiek tiek drebėdama Melody pakėlė akis. Prieš akis didingai puikavosi Uždraustojo miško platybės, o paslaptingajam miškui rodės galo nėra. Grifiukė patrynė vieną į kitą rankas, kad bent kiek sušiltų, o tuomet vėl įbruko jas į kišenes. Gaivus vėlyvo rudens oro gurkšnis tik dar labiau leido įsitikinti, kad bent jau šįsyk tai nebuvo klaida. Pagaliau tamsiaplaukė nuoširdžiai dėkojo miško dievams, kad prisivertė atpėdinti ir sudalyvauti dar vienoje Magiškųjų gyvūnų priežiūros pamokoje.
  Mėgaudamasi šalčiu ir gaiviu miško oru Melody nupėdino iki profesoriaus. Medžių ošimas beveik užgožė profesoriaus žodžius, tačiau grifė šiaip ne taip suprato užduotį. Smalsumas vis labiau veržėsi ir jį suvaldyti tapo kur kas sunkiau, mat Grifų Gūžtos mokinė troško kuo greičiau pasileisti į Uždraustojo miško gelmes. Norėjosi bėgti ir šūkauti miško apsupty, o vėliau laukti žodžius atkartojančio aido. Melody tik ir troško sužinoti kas laukia už kito posukio vingiuojant miško keliuku. Gal kokia magiška būtybė, o gal sraunus upeliūkštis?.. Gal net pavyktų ir kentaurą išvysti... Netikėtai visas nekantrumas dingo, prisiminus praeitų metų nuotykį Uždraustąjame miške. Tuomet pakliuvus į kentaurų nemalonę, grifė buvo prisižadėjusi daugiau nekelti kojos į šį mišką... Tačiau... Juk kartais galima laužyti taisykles, tiesa?
  Žaismingai šyptelėjusi juodaplaukė bėgte pasileido į miško gilumą. Kažkur toli dar girdėjosi profesoriaus žodžiai duodantys startą kelviukų paieškoms, tačiau mergaitė paprasčiausiai pasileido viena kryptimi gilyn į mišką. Vėjas taršė plaukus, o akys net ašarojo, tačiau grifė neketino sustoti.  Deja, tačiau ilgai netrukus ji nejučia už kažko užkliuvo...
  Pasigirdo tyli dėjonė (o gal tai buvo tik vėjo švilpimas?). Pargriuvusi, pagaliau atsistojo ant kojų. Tuomet, sutrikusi Melody žvilgtelėjo po kojomis ir išvydo tai ko tikrai nesitikėjo.
- Kas per..?- nejučia prabilo grifė. Tačiau kas tai- nė neįsivaizdavo. Kas per... Grybas?!-mintyse užbaigė mintį.
  Tai buvo keistas melsvas ir tartum švytintis grybukas su gelsvos spalvos dėmelėm ant kotelio. Kažkur iš atminties išniro profesoriaus žodžių nuotrupos. Kelviukai... Keičia pavidalą... Tai žinoma! Juk tai Kelviukas! Atsargiai pritūpusi mergaitė paėmė grybuką į rankas, pakuteno ir sušnibždėjo:
- Atleisk... Tikiuosi pernelyg nesužeidžiau, kelviuk?
  Taip kalbėti buvo keistoka, tačiau veiksminga. Kelviukas pagaliau pasirodė savo tikruoju pavidalu ir grifė šyptelėjo. Nudžiugusi, kad rado pirmąjį savo kelviuką, paėmė gležną mažytį kelviuką ir patraukė atgal- mokinių balsų link, nuolat dairydamasi, gal kur samanose vėl išvys kelviuką.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Melody Moondragon »
"Vardan beveik begalvio Niko!"

*

Neprisijungęs Sofi Barbierato

  • VII kursas
  • *
  • 124
  • Taškai:
Ats: Antra MGP pamoka visiems kursams/'21-22 žiema
« Atsakymas #16 Prieš 2 metus »
   Grybukas mielai pasikrapštė ir vos po keliu sekundžių mergaitės delnuose jau sėdėjo tikras gyvas zefyriukas. Stengdamasi jo nesužeisti Sofi atsistojo ir vėl susiruošė keliauti.
   Ji apkeliavo tą vietovę skersai išilgai, bet juk ne kiekvienas grybas ant savo koto turi geltonus taškiukus. Ji nuėjo dar giliau į mišką. Buvo gan tamsu, daug tankiai priaugusių medžių. Raudonplaukė bandė surasti samanų luobelį ir niekaip nesisekė.
   Po dar kelių minučiu žaliaakė rado kupstą. Samanų kupstą. Turėdama gerą nuojautą Sofi pradėjo knistis. Ir tikrai! Po samanomis buvo grybų. Tik, kad nevisi buvo kelviukai. Klastuolė jau nebesijaudino dėl poveikio, tad drąsiai kišo ranką. Kai paėmė padariuką ji vėl sumurmėjo:
 - Hey. Mielas, gražus zefyriukas. Nagi kelkis,- nieko,- Kelkis iš miegų, pusrytėlį nešu,- nusisuko,- Kas per grybas? Ko jis nesikelia?
   Grybas niekaip neatvirto kelviuku. Sofi plyšo nervai, tad ji greitu žingsniu nuliuoksėjo pas profesorių Rafael Beaumont. Tas prancūzas!!! Nieko jis nemoka! Nors koks jis ten prancūzas? Nei menamo akcento, nei dar ko!
   Paėjusi truputį ir pargrįžusi į vietą kur prasidėjo pamoka ji jau norėjo atiduoti kelviuką:
 - Na, tai ar man tave ten nešti, gražuoli? Ne?- vis dėl to dar kartą pabandė. Greitai atvirto, tik, kad jis buvo apsimiegojęs,- Miegojai?! Ar žinai kaip buvo man baisu? Ne? Tai kelkis kai žadinu!
   Po protrūkio ji tegalėjo supažindinti kelviukus, atsiprašyti to, kurį aprėkė. TRuputį su jais pasikalbėjo. Kalbėjo, glostė iki pamokos galo. Po to paėjo kiek giliau į mišką ir juos paleido.
 - Likit sveiki!- tik tiek tegalėjo pasakyti.

*

Neprisijungęs Melody Moondragon

  • IV kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Gyvenk dabartimi, ne praeitimi
Ats: Antra MGP pamoka visiems kursams/'21-22 žiema
« Atsakymas #17 Prieš 2 metus »
  Melody ėjo lengvu lėtu žingsniu, nuolat žvilgtelėdama į kelviuką. Mažytis gležnas kelviuko kūnelis spurdėjo grifiukės rankose ir kaip įmanydamas stengėsi išsilaisvinti iš mergaitės gniaužtų, tačiau grifė atkakliai neleido jam to padaryti ir saugiai, iš lėto gabeno pas profesorių. Šis padarėlisbuvo išties nepaprastas ir susigrobė visą tamsiaplaukės dėmesį, dėl ko porasyk mergaitė ir vėl vos nepargriuvo.
  Vėjo gūsiai maloniai ir toliau talžė antrakursės veidą, tačiau skruostai vis tik nė kiek neparaudonavo. Kadangi dar visai neseniai grifė lėkė medžių tankumynais kiek įkabindama, geriau atsikvėpti taip ir nebuvo progos, tad mergaitė giliai įtraukė į plaučius gaivaus miško oro. Iš niekur nieko Melody vienąsyk garsiai sušukus, ji galiausiai stabtelėjo ir luktelėjo kol išgirdo aido atsaką. Kelviukas šiek tiek susigūžė išgirdęs garsų šūksnį, tačiau vis tik išliko savo pavidale. Pamokos užduotis buvo ne motais, mat mergaitę ir vėl užvaldė laukinė gamta ir šios grožis. Pagaliau parėjus varguliui, kurio prieš tai nė nejuto lėkdama, mergaitė klestelėjo į samanas ir nugara atsirėmė į storą medžio kamieną. Giliai alsuodama bandė atgauti kvapą, o geriau atsikvėpus užvertė galvą į dangų. Tankios medžių šakų raizgalynės užstojo visą dangų, palikdamos vos kelis žydrus lopinėlius, pro kuriuos skverbėsi pavieniai saulės spinduliai.
  Nežinojo kiek ilgai taip gulėjo, tačiau pagaliau mergaitė nusprendė grįžti.
- Na ką, kelviuk, metas keliauti,- atgavusi kvapą tyliai prabilo Melody. – Mes jau visai netoliese, tačiau gal vis tik pavyks surasti dar vieną kelviuką tau į draugiją, a?
  Šyptelėjusi padarėliui grifiukė atsistojo ir švelniai įsikišo kelviuką kišenėn taip, kad iš kišenės kyšojo droviojo kelviuko mažytė galvelė. Ir mergaitė vėl pasileido lėtais žingsniais link mokinių balsų, tačiau kiek ilgai beeitų, antrojo kelviuko nebuvo matyti nė ženklo. Džiugūs mokinių balsai vis garsėjo, įspėdami, kad tikslas jau visai čia pat, tačiau rodos visi kelviukai jau buvo išgraibstyti kitų mokinių. Galiausiai tarp kelių raudonviršių, juodaplaukė pastebėjo kuklų kelviuką, tarsi besislepiantį tarp raudonviršių, tačiau geltonos dėmelės ant kotelio vis tik jį išdavė. Švelniai paėmusi kelviuką į rankas mergaitė šnibždėjo šiam daug gražių žodelių ir visaip kuteno, tačiau jis taip ir nepasirodė savo tikruoju pavidalu. Tai pradėjo šiėk tiek erzinti, tačiau grifė stengėsi iš paskutiniūjų.
- Pirmyn, mažasis kelviuk, pasirodyk!- beveik maldate maldavo, tačiau- šnipštas. Tuomet iš kišenės grifė ištraukė kitą kelviuką ir nuleido ant samanų netoliese pasislėpelio.
- Pirmyn!- dar paragino ir pakuteno. – Pasirodyk, zefyriuk!
  Pagaliau ir antrasis kelviukas pasirodė tikruoju pavidalu ir Melody džiugiai nusišypsojo mažyliui. Abu kelviukai elgėsi kukliai, tačiau praėjus kiek laiko jau smagiai strykčiojo drauge. Grifiukė paleido šiuos į miško glūdumą ir jie nevaržomai dingo medžių apsupty. Tyliai atsidususi antrakursė žvilgtelėjo į samanomis pasidabinusį mišką, klestelėjo ant samanų ir šiaip ne taip prisivertė vėl neišlėkti į miško platybes, o tik kantriai sulaukti pamokos galo.
"Vardan beveik begalvio Niko!"

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Antra MGP pamoka visiems kursams/'21-22 žiema
« Atsakymas #18 Prieš 2 metus »
Laikydama rankoje rožinį grybą Dori ieškojo antro, nes profesorius liepė surasti ne vieną, o du kelviukus. Trečiakursė vargo ilgai. Vieną akimirką jau pamanė, kad užteks ir vieno gyvūnėlio, bet visai netikėtai pamatė ryškiai žalią grybą, kuris šiek tiek švytėjo. Mendel nudžiugo. Kažkodėl iškart suprato, jog ten bus kelviukas. Paėmusi grybuką norėjo žingsniuoti profesoriaus link, tačiau pamatė, kad yra gerokai nutolusi nuo kitų mokinių. Per medžius regėjo kai kurių mokinių mantijas. Girdėjo jų balsus. Tačiau iš esmės buvo vienui viena.
Klastuolės akys truputį prisimerkė, o lūpos stipriai stipriai susičiaupė po sekundėlės vos šyptelėdamos. Dori negalėjo suprasti, kas su ja darėsi, nes lyg tas bjaurumas jau buvo ją apleidęs, tačiau šiomis savaitėmis vis dažniau išlįsdavo. Gera, maloni mergaitė žaliaplaukė dažniausiai būdavo su Alanu, Deoiridh ir Henrieta, o pamokose vėl karts nuo karto pasireikšdavo klastuokiška prigimtis.
Nelabai ką ir begalvodama Dori padėjo rožinį kelviuką ir bejausmiu veidu ėmė kutenti bei meiliais žodžiais kalbinti žalią grybuką. Minutėlė kita ir ant trylikmetės delno stovėjo tikrų tikriausias kelviukas, zefyras ant šakelių. Gyvūno šis išmislas klastuolei visai nepriminė. Tiesą pasakius, ji užsinorėjo karštos kakavos su saldžiais, spalvotais zefyriukais, ir vieną akimirką kažkas jos viduje siūlė atsikąsti kelviuko, bet šito padaryti žalių plaukų savininkė nedrįso.
- Diffindo, - tarė nusitaikiusi į bejėgį.
Kelviukas pusiau neperskilo, tačiau jo vidurys prasipjovė ir iš to zefyro ėmė sunktis tikrų tikriausias kraujas. Dori veide sužibo kažkokia sumišusi nuostaba, negalėjai pasakyti, ar ji žavėjosi, ar buvo šokiruota. Nieko nelaukusi Mendel paėmė ir rožinį kelviuką, grįžo į mokinių šurmulį, atvertė ir kitą grybą į gyvūnėlį. Sveikąjį paleido, o su nuskriaustuoju nupėdino prie profesoriaus.
- Profesoriau, - kreipėsi mergaitė į magiškų gyvūnų prižiūrėtoją, - vienas kelviukas buvo sveikas, o šitą radau tokį, - pamelavo.
Dori padėjo kelviuką ant žemės prie Rafaelio kojų ir tiesiog nuėjo į šalį. Atsisėdo ant kelmo laukti pamokos pabaigos, o mintyse vienu metu virė tūkstantis keistų minčių, bet tuo pačiu nebuvo nieko.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Antra MGP pamoka visiems kursams/'21-22 žiema
« Atsakymas #19 Prieš 2 metus »
Ta bjauri mergiūštė! Tik ji dėl visko kalta, ko ji iš viso artinasi prie Elliw? Argi būtina trukdyti atlikti pamokos darbą, ką velsietė sąžiningai stengėsi daryti?! Ar bent jau stengtųsi, jeigu prisimintų, ką čia reikia atlikti. Deja, ne ne neLiucija nė neketino padėti, ji kaip visada tik trukdė gyventi! Ir kaip galima nesuprasti, kad ji kalta dėl visko? Nutarusi, kad jau nebėra vilties tai bjauriai mergiūkštei tai išaiškinti, klastuolė tiesiog piktai spoksojo į ją, kol pamiršo, kodėl tai daro. Norėjo nusisukti, bet bjaurybė jau buvo dingusi. Tai, žinoma, buvo geras dalykas, ir Elliw jau ketino tęsti (ar pradėti?) pamokos darbą. Bėda buvo ta, kad ji nė neįsivaizdavo, ką čia daro. Ir kur yra, žinoma. Stalai su teleskopais padėjo šiek tiek numalšinti kylantį nerimą, tačiau mergaitė vis tiek buvo sutrikusi. Ką jai dabar daryti?
Nutarusi pasekti kitų mokinių (tik ne trijų bjaurybių!) pavyzdžiu ji patraukė į mišką. Nežinojo, kodėl tai daro. Vis dėlto Elliw - gera mergaitė, taigi ji privalėjo stengtis gerai mokytis. Kiti mokiniai kažko ieškojo - ar bent jau taip nusprendė velsietė. Vadinasi, jai reikėjo daryti tą patį. Bet kodėl negalima mokytis ko nors naudingo?! Pavyzdžiui, apie teleskopus. Taip, tai būtų žymiai vertingiau nei kažkoks neaiškus vaikščiojimas.
Bandydama rasti kažką (nors nė neįsivaizdavo, ko ieško) rudaplaukė įsirėžė į medį.
- AUČ! - garsiai suriko ji ir apsidžiaugė, kad teleskopai saugiai stovi ant stalų. Tos bjaurios mergiūkštės! Tik jos kaltos, kad jai taip nesiseka! Beširsdama ant bjaurybių Elliw pamiršo, ką dariusi ir visai sutriko. Norėjo žingsniuoti toliau, tačiau už kažko užkliuvo ir plojosi ant žemės.
- Tai tu kalta! - pasigirdo nepasitenkinimo kupinas šūksnis. Nežinojo, kurią bjaurybę kaltina, mat neprisiminė, kurią iš jų visai neseniai matė. O ir koks vis dėlto skirtumas? Jos visos vienodai bjaurios!
Kiek pagulėjusi velsietė pamatė kažkokį neaiškų grybą. Jokios logikos tame nebuvo, bet vis tiek nutarė jį pasiimti. Tai bedarydama netyčia jį perlaužė, bet kadangi tą faktą pamiršo, visai nenusiminė. Šiaip ne taip atsistojusi apžiūrėjo radinį, bet suprato, kad tai ne teleskopas, ir nusivylė.
- Man reikia teleskopo! - garsiai pratarė ir vėl pažiūrėjo į grybą. - O tu atrodai kaip koks zefyriukas, - pridūrė ir kažkodėl paglostė radinį. Jam pradėjus keistis kuo nuoširdžiausiai persigando.
- Liucija?.. - beviltiškai kreipėsi ir norėjo skubiai grįžti prie teleskopų. Deja, buvo visiškai pasiklydusi, tad visai neplanuotai patraukė gilyn į mišką.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Rafael Beaumont

  • Burtininkas
  • ****
  • 260
Ats: Antra MGP pamoka visiems kursams/'21-22 žiema
« Atsakymas #20 Prieš 2 metus »
Pagydęs kelviukus Beaumont buvo patenkintas ir savimi, ir mokiniais. Praktiką daugeliui sekėsi puikiai. Daugelis mokinių patenkinti nešiojosi kelviukus ir žaidė su jais, tačiau profesorius matė vieną mergaitę tiesiog nueinančią tolyn. Keista pagalvojo profesorius.
Jam besidžiaugiant, jo džiugesys pasibaigė. Dori atnešė visiškai sužalotą kelviuką. Jo zefyrinis pilvelis buvo tiesiog įpjautas. Bet įpjautas buvo stipriai... Velnias, čia rimta pagalvojo profesorius besiknisdamas savo krepšyje. Čia rado skysčio kelviukų žaizdoms, tačiau panašu, kad šiuo atveju šis eliksyras gali būti per silpnas. Jei taip bus grybukas tikrai neišgyvens. Bet, prancūzas negalėjo to leisti. Jis privalėjo kaip nors padėti gyvūnėliui. Dėl šios priežasties jis sumaišė du eliksyrus ir sugirdė juos kelviukui. Tikėjosi, kad jam pavyks iškapstyti gyvūnėlį iš mirties.
Nors visi mokiniai iš išėjo Rafas liko sėdėjo pamiškėje tikėdamasis, kad kelviukas atsigaus, kadangi kelviukai labai prieraišūs prie savo draugų, tad profesorius nenorėjo jog kažkoks kelviukas prarastų draugą. Jis tiesiog laukė efekto sėdėdamas pamiškėje.
,,Tavo mokytojas gali gulėti griovyje, girtas.''
Kovinis girto Rafo režimas. Tada Rafas sako : grrrrr