0 Nariai ir 2 Svečiai peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Alrisa Fuentes

  • VII kursas
  • *
  • 182
  • Taškai:
Deja, tas faktas, kad Alrisa sutraiškė teleskopą pridėjo ne adrenalino, bet dar daugiau nerangumo. Kol ji karštligiškai bandė atsikelti, mataruodama kojomis tarsi milžiniškas vabalas, sulaukė skaudaus spyrio. Laimei, kvėša nepataikė į galvą, nes toji tikrai būtų nulėkusi nuo kūno lyg futbolo kamuolys. O dabar viso labo taip beprotiškai maudė šoną, kad klastuolė baiminosi dėl sulaužytų šonkaulių. Nejučia norėjosi išmokti Elliw kovos meno paslapčių - pati gavo tik vieną smūgį, o priešininkė - tikrą nokautą. Tik dabar ji suprato, kad teleskopo paaukojimas buvo taktinis manevras, kuris iškart pasimetė klaidžiuose bjaurybės smegenų vingiuose. Vis dėlto pamąstymai buvo nutraukti ne dar vieno smūgio, bet kažkokio keisto garso.
Ketvirtakursė nukreipė akis ten ir netikėtai apsidžiaugė: mergiotės dėmesys buvo nukreiptas kažkur kitur. Todėl nieko nelaukdama ji kuo greičiau atsistojo ir sunkiai atsiduso: šoną vis dar skaudėjo. Iš tos laimės Alrisa net nepagalvojo atsidurti kuo toliau nuo Elliw, kuri... staiga griebė už plaukų!
-Eeei! Ką čia darai? Atsikabink, šlykštyne! - klyktelėjo pasipiktinusi ji ir pabandė išsilaisvinti iš geležinių gniaužtų. Deja, nepavyko. O plaukai buvo taip pešami, kad atrodė, jog tuoj juos nuplėš su visa galvos oda. Klastuolė šnypštė, prunkštė bei spjaudėsi, bet tai nedarė jokio poveikio. Vis dėl to, kaip netikėtai tai prasidėjo, taip netikėtai ir pasibaigė.
Po sekundėlės Alrisa spoksojo į skaudžiai išrautus plaukus tos bjaurybės delne. Natūralu, kad suėmė įtūžis - nė vienas padaras šioje Žemėje neturi teisės taip elgtis su ja!
-Klausyk, tu... - mokinė ūmai nutilo, nes teleskopininkė susigrūdo visą grobį burnon. Tai visiškai šokiravo ir beliko tik su pasišlykštėjimu žvelgti į ją. Fu! Aš juos ploviau tik praeitą savaitę. O dabar visą dieną negalėsiu pažvelgti į maistą. Norėdama kiek atsigauti po sukrėtimo atsirėmė į stalą bei netyčia užkliudė instrumentą. Jau buvo nebeaišku, kieno jis, bet ketvirtakursė tiesiog griebė dėklą ir darkart vožė Elliw galvon, tarsi išreikšdama visus kamavusius jausmus. Šis netgi dusliai suskambėjo. Alrisa iš karto pasijautė geriau, bet kažkodėl atsirado nepasotinamas alkis, kuris nuotaiką išties sugadino. Itin apetitiškas plaukų valgymo vaizdas noro nepridėjo, tačiau geismas užkąsti vis didėjo.
Visa laimė, kad ji nuolat nešiodavosi ką nors valgomo. Šįsyk tai buvo sausainių pakelis, tad klastuolė patrako juos krimsti vieną po kito, visiškai užmiršusi, kad šalia yra toji kvaiša, kuri taip pat buvo žvėriškai alkana.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1797
Kažin, kas privertė mane imtis šio darbo? Buvo tokie laikai, kai Auris įsivaizdavo, kad mokyti yra kažkas ypatingo. Kad mokiniai nori mokytis, kad jiems įdomu mokytis. Bet matyt čia buvo tik kvailos idėjos ir tiek. Atėjo jis į mokyklą iš įkvėpimo, na ir ieškodamas kažko... Gal prieglobsčio nuo savo minčių ir sąžinės.
Penkiametė Melodi trypė kaip pasiutusi ir dar šūkavo visiškas kvailystes. Ir kaip man ją dabar atkeikti? Galvojo jis, o jos žodžiai slydo pro ausis ir tiek. Galiausiai mergaitė movė prie spintos ir atvėrusi duris ėmė mėtyti buteliukus su priešnuodžiais. Auris tik dar kartą pasidžiaugė, kad juos apkerėjo. Nes sudužę jie vėl subėgdavo į daiktą. Baigusi daužyti buteliukus mergaitė palindo po stalu. Auris jau svarstė, kad reikia ją užburti užvaldymo kerais ir tada jau sugirdyti tą eliksyrą, kai staiga, pasigirdo siaubingas trenksmas. Melodi sprogimo jėgos nešama paskrido tolyn ir rėžėsi į sieną. Užtai bent jau suvalgė šokoladą ir prakeikimas pranyko. Jis pasilenkė prie jos. Norėjo ją apšaukti, nes jei nebūtų sugebėjusi pagroti savo instrumentu, to nebūtų buvę. Bet užuot tai padaręs paklausė.
- Kaip tu? Ar gali atsikelti?
Taip. Pamoka išties nenusisekė. Vienintelis progresas buvo tas, kad mokinė turėjusi bandžą sugebėjo išsilaisvinti nuo prakeikimo ir nustojo juoktis. Ne tą žinoma ji turėjo veikti per šią pamoką, bet vis geriau, nei nieko.

*

Neprisijungęs Henrieta Poter

  • VI kursas
  • *
  • 274
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Visur gerai, bet namie geriausia.
  Keletą minučių pavarčiusi vadovėlio puslapius Henrieta pagaliau atrado tekstą su būgneliui atkeikti tinkamu atkeikimu. Grifė ėmė įdėmiai skaityti vadovėlyje parašytą tekstą:
Citata
  Norint atkeikti daiktą, kurio užkeikimas susijęs su temperatūra, visų pirma reikia padėti užkeiktą daiktą ant tvirto pagrindo ir kalbant atkeikimus aplink jį burtais nubrėžti ratą. Tai padarius reikia pasakyti šiuos žodžius:
Vanduo, už ugnį stipresnis,
Lai nuplauną šį prakeiksmą karščio.
  Atkeikimą reikia kartoti tris kartus. Jei viską padarote teisingai, po šių žodžių daiktas turėtų pakilti nuo pagrindo ir turėtų atrodyti, kad jį apgaubia vanduo. Jam nusileidus į buvusią vietą reikia panaikinti burtų ratą ir daiktas jau nebeturėtų pridaryti žalos.
  Svarbiausia būti susikaupus, nes nesutelkus dėmesio atkeikimas gali nepavykti, o kartais net sustiprinti norimą panaikinti prakeiksmą.
  Prie grifės priėjus profesoriui, Henrieta išklausė Aurio atsakymo į jos klausimą. Gaila, tačiau kol kas nepavyko sužinoti nieko daugiau nei jiedu su Alanu jau buvo sužinoję iš Adrijo. Tačiau vilties išsigelbėti nuo demono dar buvo, tad kol kas dar nebuvo prasmės pasiduoti.
  Grįžusi iš apmąstymų mergina ėmėsi būgnelio atkeikimo. Kaip ir buvo parašytą vadovėlyje, trečiakursė padėjo būgnelį ant tvirto pagrindo, kurį turėjo atstoti stalas ir aplink instrumentą nubrėžė burtų ratą. Dabar beliko pasakyti atkeikimo tekstą. Trylikametė ėmė skaityti iš vadovėlio:
- Vanduo, už ugnį stipresnis, Lai nuplauną šį prakeiksmą karščio. Vanduo, už ugnį stipresnis, Lai nuplauną šį prakeiksmą karščio. Vanduo, už ugnį stipresnis, Lai nuplauną šį prakeiksmą karščio.
 Visas šis tekstas atrodė kiek apsurdiškas. Tačiau visa tai suveikė ir mažasis būgnelis pakilo į orą. Kelias minutes atrodė, kad jį apsuko vanduo ir galiausiai instrumentas nusileido ant stalo. Panaikinusi burtų pagalba sukurtą ratą, grifė atsargiai paėmė būgnelį ir kelis kartus patukseno. Pasigirdo garsas, tačiau temperatūra nesukilo. Atlikusi praktikos darbą, Henrieta nunešė nebekeiksmingą būgnelį ant profesoriaus stalo ir grįžusi prie savo suolo ėmė laukti pamokos pabaigos. 
"Net tamsiausiu metu galima būti laimingu, tik svarbu nepamiršti įsijungti šviesą.” – Albas Persifalis Valfrikas Brajanas Dumbldoras

*

Neprisijungęs Melody Moondragon

  • IV kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Gyvenk dabartimi, ne praeitimi
  Bejėgiškai gulinti Melody, pabandė šiaip ne taip atsistoti, tačiau vėl sudribo ant žemės. Negana to, jau po kelių akimirkų grifė priešais vėl išvydo profesoriaus veidą. Išgirdusi klausimą mergaitė nudelbė akis. Ją užpildė tokia begalinė gėda! Kodėl aš taip, švelniai pasakius- kvailai elgiausi? Negi būdama penkerių aš taip pat užknisdavau savo brolius, kaip kad šįkart profesorių? Ar man tikrai skirs areštą? Ar kada nors dar išdrįsiu pasirodyti šio profesoriaus pamokose? Grifiukę užplūdo aibė klausimų, o atsakymų nebuvo nė vieno.
  Kadangi neatsakyti į profesoriaus klausimus būtų buvę nemandagu (o tikriausiai profesoriaus nuomonė apie Melody, jau ir taip ne viena geriausių...), tamsiaplaukė tyliai pusbalsiu atsakė, tačiau vis dar nepakeldama akių:
- A-aš... Atsiprašau. Nuoširdžiai... Aš tikrai nenorėjau viso to, tačiau...
  Antrakursė nuolat užsikirtinėjo, o mintyse vis bandė rasti tinkamus žodžius. Galiausiai nedrąsiai pakėlė akis į profesorių.
- Patikėkit, aš tikrai nenorėjau. Na, o mano savijauta, tai visai nebloga... Kiek skauda kairiąją koją, tačiau manau išgyvensiu,- šyptelėjo ir pabandė atsistoti.
  Ranka atsirėmė į sieną ir šiaip ne taip grifė atsistojo ant kojų. Tuomet palei sieną nušlubčiojo iki savojo suolo, iš pasuolės išsitraukė apsiaustą ir susirado burtų lazdelę. Paskubomis susikrovusi daiktus, klestelėjo į savo suolą. Šalimais ant žemės vis dar gulėjo keistasis instrumentas, tačiau grifiukė jį ignoravo. Atlikti pamokos užduoties jau nebebuvo laiko, tad nežiūrėdama į profesorių grifė paprasčiausiai spoksojo pro langą ir nekantriai laukė pamokos pabaigos.
"Vardan beveik begalvio Niko!"

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • Hilerė
  • ****
  • 352
Nelanna apsidžiaugė sulaukusi profesoriaus pagalbos. Kaip ir buvo paliepta, ji išgėrė tris gurkšnius profesoriaus duoto eliksyro. Ant jos kūno šmirinėję neegzistuojantys vabalai kaipmat dingo.
- Ačiū, profesoriau. Ir atsiprašau, net nežinau, kodėl mane apėmė noras pabandyti pagroti. Aš net nemoku to daryti, - nusiminusi pasakė Nelanna. - Dabar jaučiuosi geriau, širdingai dėkoju.
Mergaitė tikėjosi, kad profesorius ant jos labai nepyks, tad paėmė jo duotą vadovėlį ir bandė surasti, kaip atkerėti instrumentą, kuris sukelia tokį klaikų jausmą. Viską patyrusi savo kailiu, ji norėjo žinoti, kaip užkirsti kelią tokios situacijos pasikartojimui. Kad kitiems vaikams to paties netektų patirti. Užteko jau jos vienos.
Suradusi knygoje instrukciją, pabandė ja vadovautis. Nelannai pateikti nurodymai, kaip atkerėti daiktą, sukeliantį siaubingą niežulį, pasirodė keistoki. Na, bet jeigu jau taip rašo, reikia pabandyti. Mergaitė išsitraukė iš kuprinės grūstuvėlį, susirado samanų, likusių iš nuodų ir vaistų pamokos, ir susidėjo viską ant stalo. Dalį samanų sugrūdo inde ir padegė jas burtų lazdele. Tuomet mostelėjo lazdele į tai, kas liko iš samanų, ir pasakė burtažodį:
- Prurino evanesco!
Apdegusios samanos pakilo į orą ir nuskrido link gitaros. Pasiekę ją, netikėtai išnyko. Ar taip ir turėjo būti? Gal man nieko nesigavo?

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1797
Na ir pamokėlė buvo. Išties gan sudėtingas atvejis. O dar laukia visas pusmetis mokykloje.
- Na nieko, nieko jau tokio. Tik jei kada nors kitą kartą aš prašysiu ką nors atkerėti, prašau būk atsargesnė. - Pasakė jis Melodei. Ji atsikėlė, ir kai Auris pamatė, kad mergaitė šlubuoja nuėjo ir iš spintos ištraukė mažą indelį su tepalu. Jį pastatė ant jos stalo.
- Tu pasitepk po pamokos, turėtų panaikinti mėlynę ir skausmas turėtų apmažėti. - Pasakė.
Pagaliau atėjo šios katastrofos galas. Jis atkerėjo tuos, kas dar vis kamavosi su prakeikimais. Ir kai mokiniai pradėjo plūsti iš kabineto pagalvojo, kad viskas gavosi nelabai gerai, bet nevisai siaubingai. Juk keli mokiniai per šią maišalynę sugebėjo padaryti tai, ką turėjo. Jie atkerėjo savo instrumentus.
Kai pagaliau klasė visai ištuštėjo, Auris pagalvojo, kad būtinai reikės šnektelėti su Mendel apie žudomąjį užkeikimą. Šito taip lengvai nepaliks. Per pamoką nieko nesigavo, bet yra dar laiko.
Jis sugrūdo instrumentus į dėklus ar dėžę ir išėjo iš savo kabineto. Visi miegai seniausiai išlakstė. Auris patraukė pabėgioti į mišką, reikėjo pravėdinti galvą.