Hogvartsas.LT
Magijos pasaulis => Nuodai ir vaistai => Pamokos => Pamokos => Temą pradėjo: Cassidy Melens Gruodžio 31, 2021, 12:31:14 pm
-
Vovere skirtingai negu per kitas pamokas į tą pamoką atėjo su paltu nes lauke buvo galima netgi sustingti iš šalčio. O požemiuose juk netgi šiltą dieną yra šaltoką. Atrakinusi klasės duris mergina rado vėliau savo atsineštus daiktus ir dar didesnį šaltį. Tikiuosi mokiniai nepamirš apsirengti šiltai. Pagalvojo šviesiaplaukė ir pradėjo ruoštis pamokai. Kadangi buvo žiema profesorė nusprendė išburti žiemišką atmosferą prie lubų pakabindama keletą snaigių. Bet taip buvo ir dėl to, nes ir tos pamokos tema buvo susijusi su žiema. Visiškai pasiruošusi mėlynakė atsisėdo prie savo stalo. Praėjus kelioms minutėms į klasę įgužėjo mokiniai. O kai visi atėjo suskambėjo varpas ir buvusi varnė atsistojo ir garsiu bei ramiu balsu pradėjo kalbėti:
- Sveiki visi susirinkę į antrąją nuodų ir vaistų pamoką. Tikiuosi visi apsirengėte šiltai, nes čia ir lauke yra labai šalta. Taigi ši pamoka bus šiek tiek kitokia, nes nebus praktikos kaip visada. Ši pamoka bus tik teorinė, visą praktiką jūs atliksite kitą pamoką. Dėl to, nes ši tema kurią mes eisime yra labai sunki ir plati.
Padariusi pauzę ant lentos profesorė su lazdelę užrašė:
SNAIGIŲ SUKŪRIMO ELIKSYRAS - ,,NIVES"
.
Parašiusi pavadinimą Krisina vėl pradėjo šnekėti:
- Ant lentos galite pamatyti šios ir kitos pamokos temą. Truputį pasakau, kad šis eliksyras sukuria labai tikroviškas snaiges bei šį eliksyrą sukūrė švedas Marlis Foksinas. O pirmasis teorinis klausimas bus - pasakykite po vieną šio eliksyro ingredientą. Perspėju jeigu pasakysite daugiau negu vieną ir nors bus tobulas atsakymas, vis tiek gausite nulį taškų.
Viską pasakiusi devyniolikmetė atsisėdo ir pradėjo laukti mokinių atsakymų.
Sukurkite arba pasinaudokite jau žinomais ingredientais, bet ingredientai turi būti kažkaip susiję su žiema ar snaigėmis. Pirmasis teorijos klausimas iki 4d.
-
Deoiridh sėdėjo kažkur klasės gale ir demonstratyviai žiovavo. Nuodai ir vaistai buvo tikrai įdomi pamoka, bet kodėl profesoriai turi būti kažkoks nesusipratimas? Apie Moonlight iš viso geriau negalvoti, o šita Krisina... Argi ji nedėstė kažkokio kito dalyko? Kurio, grifė nebūtų galėjusi pasakyti - kai nevaikštai į pamokas, įsidėmėti profesorius yra ganėtinai sunku. Bet ji tikrai neprofesoriavo šitame kabinete, kuriame, be kita ko, dabar buvo dar ir siaubingai šalta. Galėtum bent jau pasirūpinti tuo, kad mokiniai per tavo pamokas nesušaltų irzo rudaplaukė ir iš neturėjimo ką veikti pasivertė varle. Atsitūpė ant stalo ir nekantriai laukė, kada prasidės praktika. Tada jau pasistengs, kad pamoka būtų bent kiek įdomesnė.
Škotės siaubui, profesorė pranešė, kad praktikos nebus. Tik kažkokie kvaili teoriniai klausimai, į kuriuos atsakinės tik geri vaikučiai, siekiantys uždirbti koledžui kelis apgailėtinus taškelius. Ši pamoka darėsi vis tragiškesnė ir tragiškesnė. Deoiridh atvirto į žmogų ir vėl įsitaisė kėdėje. Ko gero, šio virsmo priežastis buvo ta, kad turint tik dvi kojas yra patogiau dūsauti, ką grifė skubiai ir padarė. Apie teoriją galime pasiskaityti ir knygose toliau širdo ji piktai varstydama profesorę akimis. Nesusipratimas, o ne pamoka.
- Nuo ledo gabalo atitirpintas vanduo, - abejingai pratarė Deoiridh. Neįsivaizdavo, kodėl, bet buvo tikra, kad tai yra tiesa. - Šitam eliksyrui netinka joks kitas vanduo, nesvarbu, ar jis distiliuotas, ar šaltas, ar dar koks nors. Tinka tik toks, kuris yra atitirpdomas nuo ledo luito.
Pašnekėjau, ir gana, ar ne? Galima eiti sau ir nuveikti ką nors naudingesnio? ir toliau piktinosi grifė. Ji buvo visiškai tikra: jeigu išgirs dar bent vieną teorinį klausimą, garsiai ir riebiai nusikeiks.
-
Teleskopas stovėjo ant stalo. Ant teleskopo buvo užtempti trys megztiniai. Taip nutiko dėl to, kad Elliw, kuriai ir priklausė šis teleskopas, atsikėlusi supainiojo astronomijos prietaisą su savimi ir aprengė būtent jį. Pati sėdėjo ant kėdės šalimais ir drebėjo. Buvo apsirengusi tik pižamą, tad dabar net drebėjo iš šalčio. Netrukus pamiršo, kodėl dreba, tad norėjo nustoti, tačiau nepavyko. Kad ir kaip Elliw stengėsi nedrebėti, jai vis tiek buvo siaubingai šalta. Dėl to, žinoma, kaltos buvo neLiucija, ne neLiucija ir ne ne neLiucija, bet velsietė nė vienos iš trijų bjaurybių nematė. Ką jai tuomet kaltinti?
- Tai tu kalta! - garsiai suriko pamiršusi, kad ką tik suvokė nematanti nė vienos iš bjaurybių. Net jeigu ir suvoktų, koks vis dėlto skirtumas? Dėl visko vis tiek yra kaltos tik tos trys neeilinio bjaurumo mergiūkštės!
Kažkokia moteris pliurpė, bet Elliw nematė reikalo jos klausytis. Kodėl? Ji paprasčiausiai neprisiminė, kur esanti. O jeigu nežinai, kur esi, kam vargintis ir bandyti kažką suprasti? Ne, geriau jau pasirūpinti teleskopo saugumu. Jis kol kas atrodė esantis visiškai sveikas, tad viskas buvo ne taip jau ir blogai. Aišku, tik iki to laiko, kai kokia nors bjauri mergiūkštė ir vėl pradės griauti Elliw gyvenimą. Ak, kodėl Liucija, Sabrina ir Joana trečioji yra taip beviltiškai dingusios? Kodėl jos negali padėti gyventi šio sunkaus gyvenimo?
- Rūkyta silkė! - staiga garsiai suriko Elliw, nors visiškai neįsivaizdavo, kodėl tai sako. - Valgoma per Kūčias!
Vos tai pasakiusi mergaitė suprato norinti valgyti. Norėjo atsistoti ir eiti ieškoti maisto, bet netrukus alkį pamiršo, tad liko sėdėti vietoje. Gal ir gerai - šiaip ar taip, teleskopas vis dar stovėjo ant stalo.
-
Viešpatie, kaip šalta. Šiandien Alanas vos spėjo atlėkti į pamoką, mat turėjo reikalų su savo pamišusiu zoologijos sodu. Voverė sugebėjo nuo jo pabėgti. Dingo kaip vandenin ir Alanas jos praieškojo net kelias valandas. Gerai, kad padėjo vienas iš jo kambariokų, juk reikėjo aplėkti pilį, kuri buvo didžiulė. Alanas šiurpo nuo minties, kad gal Gringo pabėgo į mišką.
Ir kai juodu su draugu pavargę subėgo į jų kambarį, rado ją ten ramiausiai tupint ant Alano lovos. Kur ji buvo ir kaip sugrįžo, liko neaišku. Žodžiu, diena prasidėjo tobulai.
Senkleris šalo ir nesiklausė, ką kalba profesorė, nes vis dar skendėjo mintyse apie savo paieškas. Gringo tupėjo jam ant peties, nes šiandien jis neketino su ja skirtis. Adrijas veidrodėlyje irgi buvo čia pat, nes Grifiukui jo eilinį kartą pagailo ir nepatiko laikyti įgrūdus į lagaminą.
Atrodo vyko teoriją, mokiniai kažką sakė. Alanas perskaitė eliksyro pavadinimą nuo lentos. Hm... Kad aš žinočiau... Svarstė. Ar kažkada mama yra dariusi šį eliksyrą? Bandė prisiminti ką ji ten tada dėjo į katilą. Galop, kažkas šovė į galvą ir jis pakėlė ranką.
- Man atrodo, kad vienas iš ingredientų yra imbieras. - Trumpai tarstelėjo. Kam to imbiero reikia, jis nežinojo. Gal žiemiškai ir kalėdiškai nuotaikai palaikyti?
-
Erka atėjo į nuodų ir vaistų pamoką. Ši klastuolei tikrai labai labai labai patiko. Tik klastuolė visiškai neskubėjo. Atėjusi (truputį lėčiau nei įprastai) klastuolė atsisėdo. Klastuolė išklausė teoriją ir pirma pakėlė ranką atsakyti į klausimą. Ir klastuolė gavo teisę kalbėti.
- Vienas iš igredientų ir pats svarbiausias šio eliksyro igredientas yra žiobariškas pienas. Bet būtinai turi būti žiobariškas. Burtininkų pienas netiks. Jo reikia apie du su puse, o gal trijų litrų. - Kiek per garsiai ištarė klastuolė (turbūt gerokai per garsiai).
Klastuolė atsisėdo ir pradėjo laukti ką pasakys kiti. Bet laukti pasidarė nuobodu, bet išeiti negalėjo. Juk jau atėjo ir pabandė atsakyti į teorijos klausimą. Tad klastuolė sėdėjo ir toliau laukė.
-
Henrieta sėdėjo požemiuose įrengtoje nuodų ir vaistų pamokoje. Grifei tikrai nesisekė virti eliksyrus ir mergina nedaug ką nusimanė nuodų gamyboje. Merginai retai kada pavykdavo paruošti eliksyrą, tačiau kam daugiau eiti į pamokas, jei nesitiki ko nors jose išmokti.
Nuodų ir vaistų klasėje buvo tikrai ne šilčiau nei lauke. Tą Henrieta žinojo jau nuo pirmos klasės. Todėl dabar grifė į pamoką atėjo apsivilkusi savo žiemine mantija. Dėl šio poelgio neteko gailėtis, nes įžengus į požemius tikrai nebebuvo taip šalta, kaip būna kai ateini apsivilkęs kaip į paprastą pamoką vykstančią kur nors antrame aukšte.
Profesorei pranešus, kad pamoka bus tik teorinė Henrieta kiek nustebo, nes Hogvartse, tokio tipo pamokos vykdavo ganėtinai retai. Tačiau neužilgo nuostabą pakeitė menka džiaugsmo bangelė. Poter visai neblogai sekėsi atsakinėti į teorinius klausimus, ko nebūtų galima pasakyti apie eliksyrų virimą, tad žinia, jog nebus progos apsikvailinti praktikos metu šiek tiek džiugino.
Profesorei uždavus pirmąjį teorinį klausimą, Henrieta praklausė kitų mokinių atsakymus ir pakėlė ranką.
- Manau, kad į eliksyrą turėtų būti dedami mėnulio akmens miltai, turintys suteikti snaigėms spindesio, kuris yra matomas ant sniego. - tarė grifė.
Iš tiesų, šis atsakymas buvo visiškas trečiakursės spėjimas. Poter dar niekada nebuvo gaminusi jokio panašaus eliksyro, tačiau buvo mačiusi skersiniame skersgatvyje mėnulio akmens miltelius, kurie spindėjo lyg sniegas.
-
Vilkolakis sėdėjo bendrajame kambaryje peržiurėdamas nuodų ir vaistų pamokos užrašus, kai staiga tolumoje pasigirdo skambutis šaukiantis į nuodų ir vaistų pamoką. Nubėgęs tenai, jis pamatė, kad atėjo vienas iš paskutinų tad pasuko prie stalo kabuneto gale kur visada sėdėdavo. Išgirdęs teorinį klausimą, jis prisiminė skaitęs apie tokį eliksyrą bibliotekoje. Koks tenai buvo tas pagrindinis ingridientas, gal poliarinės lapės kailio kuokštas, ar sniego žmogais plaukas. Ne tikrai prisimenu tenais buvo sniego žmogaus plaukas. Po tokių apmąstymų jis pakėlė ranką ir kai mokytoja paklausė pasakė savo atsakymą.
-
Šaltukas nusmelkė visą kūną vos įžengus į požemius. Netikiu, kad lauke dabar yra šalčiau nei šioje klasėje. pamanė Meghan, jau sėdėdama savo vietoje nuodų ir vaistų pamokoje. Čia ji lankėsi jau senokai, mat šis dalykas tikrai nebuvo mergaitei prie širdies. Tačiau teko apsilankyti, kad negautų velnių iš visų įmanomų ir neįmanomų mokytojų, kažkaip sugebėtų išlaikyti egzaminus bei pereiti į kitą kursą. Nors ir trečiakursė, Meg jautėsi turinti darželinuko protą. Tarsi visos pamokos tebūtų sapnas (košmaras), o mokytojų kišama informacija - dūmelis, šaltą žiemos dieną išlėkęs pro kaminą.
Ir vis dėlto, Meghan nebuvo tas dūmelis (kuriam laimės išlėkti ji dabar nuoširdžiai pavydėjo), tad teko susikaupti ir klausytis profesorės. Jokios praktinės dalies? nusivylusi pagalvojo mergaitė. Tai kokio velnio aš čia ėjau? Jei man būtų įdomu, teoriją paskaityčiau pati. Juk, šiaip ar taip, Hogvartso biblioteka tikrai nėra iš mažųjų.
Tačiau, norėdama pasirodyti pavyzdinga ir geranoriška mokine (kokia tikrai nebuvo, bet juk reikia įtikinti mokytojus, kad nuo jos atstotų), pakėlė ranką ir pasakė pirmą galvon šovusį atsakymą:
- Apledėję eglės spygliai. Penki. Turi būti apledėję natūraliai, o tuomet užburti, kad neištirptų. - ramiai pasakė. - Nors tokiame Šiaurės Ašigalyje to tikrai nereikia, - pusbalsiu pridūrė.
Tikėdamasi, kad ši pamoka taip baisiai neprailgs, Meghan atsilošė kėdėje ir paskendo savo mintyse ignoruodama realybę.
-
Melody sėdėjo tolimiausiame klasės kampe, tačiau tai netrukdė gan aiškiai girdėti profesorės žodžius. Grifė vėlgi buvo kamuojama nekantrumo, mat pagaliau atėjo metas nuodų ir vaistų pamokai. Tamsiaplaukę ne tiek žavėjo pati pamoka, kiek paslaptingi šiurpūs požemiai, kuriuose būtent ir vykdavo šios išskirtinės pamokos. Požemiai buvo ta vieta, kur šaltis persismelkdavo iki pat šaknų, kur buvo drėgna ir viskas skendėjo prietemoje. Grifiukė jau ne kartą svajojo apsilankyti ir klastuolių bendrajame kambaryje, esančiame kažkur požemiuose, tačiau ir kvailiui būtų aišku, jog Klastūnyno atstovai akimirksniu ištremtų nekviestą grifę iš savo valdų, o gal būtų ir blogiau... Vardan Bevik Begalvio Niko, Melody išties troško, kad grifų bandrasis kambarys taippogi įsikurtų požemiuose. Bet kur tau, juk svajonės dažniausiai ir telieka tik svajonėmis...
Tyliai atsidususi antrakursė tik bandė guostis mintimi, jog gyvenantiesiems požemiuose, pasiekti norimas klases yra žymiai sudėtingiau, mat klaidinantys painūs požemių koridoriai visi beveik tokie patys ir susipainioti yra išties nemenkas šansas. Grifė į pamoką atsivilko tik su savo įprastu mokykliniu apsiaustu, tad karts nuo karto nuo šalčio kūnu perbėgdavo šiurpuliukai. Tačiau rengtis tarsi ruoštųsi keliauti į šaltuosius kraštus pas pingvinus, tikrai neketino, o ir šaltis tikrai nebuvo problema Melody. Mergaitė vienu metu kažką paišaliojo nuodų ir vaistų vadovėlyje, tačiau tuo pačiu viena ausimi klausėsi profesorės. Keverzonė priminė skraidančią kiaulę katės veidu ir lapės uodega, tačiau grifiukė nekreipė į tai dėmesio ir paprasčiausiai paišaliojo kas tik atėjo į galvą. Išgirdusi profesorės klausimą šiek tiek sukluso ir atitraukė akis nuo prikeverzoto vadovėlio.
- Septyni ledo varvekliai,- kilstelėjusi ranką prasitarė Melody. Eliksyrais ne itin domėjosi, tačiau bibliotekoje praleisdavo tikrai dažnai, tad ir apie eliksyrus buvo prisiskaičius gan įdomių ar retsykiais net ir keistų dalykėlių. – Kiekvienas varveklis turėtų siekti mažiausiai dviejų suaugusiojo sprindžių ilgį. Geriausiai tinka naturaliai susiformavę varvekliai, tačiau iš bėdos galima naudoti ir magijos pagalba išburtus varveklius. Dažniausiai burtininkai vos nusilaužę lauke varveklius juos apkerėja kerais, kad kol nukaks į eliksyro ruošimo vietą ledas neištirptų. Tačiau jei vos nusilaužus varveklius burtininkas oru persikelia į reikiamą vietą ir akimirksniu įmeta varveklius į katilą, kuriame ruošiamas eliksyras- tuomet kerais užšaldyti ledo varveklių nebūtina. Pačiam Snaigių kūrimo eliksyrui būtinai reikalingi septyni varvekliai- nei mažiau, nei daugiau, antraip eliksyras nebus tinkamas naudojimui.
Po tokio didelio informacijos nuotėkio grifei iškart palengvėjo. Pagaliau atsikratė nors dalies ne itin naudingų per knygas iškaltų žinių, nuo kurių galva beveik visuomet plyšta. Tačiau tai nė kiek neslopina noro vėl čiuožti į biblioteką. Juk kai kurios žinios išties praverčia, net jei kartais tos informacijos nori kuo greičiau atsikratyti. Tikiuos, kad pelnysiu bent porą taškų grifams. Bent per neseniai vykusias sniego žaidynes pavyko pelnyti grifams nors penkioliką taškų... Tačiau tie nelemti klastuoliai su teleskopininke pelnė net penkias dešimtis taškų Klastūnynui! Argi kada nors gyvenimas gali būti teisingas? Žinoma, ne... Vėl tyliai atsidususi mergaitė sukaupė visą dėmesį į profesorę ir pasistengė nors trumpam nuvyti kankinančią tiesą kuo toliau.
-
Vovere klausėsi mokinių atsakymų ir tuo pačiu džiaugėsi kiek jų daug ir kokie jie teisingi ( beveik ). Taigi atsistojusi mergina pradėjo kalbėti:
- Ačiū visiems kurie atsakė, taigi panelę Galbraiht jūsų atsakymas yra visiškai teisingas gaunate du taškus. Toliau panelė Goff,- šviesiaplaukė atsiduso ,- jūsų atsakymas yra teisingas, bet gal nereikėjo minėti Kūčių, vis tiek du taškai.Ponaiti Senkleri jūsų atsakymas yra taip pat tobulas du taškai. Panelę Forrm taip pat du taškai tik gal kitą kartą kalbėkite šiek tiek tyliau. Panelę Poter įtariu, kad čia yra jūsų spėjimas, bet jis yra teisingas dėl to taip pat du taškai. Ponaiti Svajokli taip pat du taškai. Panelę Pritz ir panelę Moondragon taip pat du taškai. Taigi dabar metas eiti prie kito teorinio klausimo. Jūs turite dabar pasakyti šio eliksyro virimo eiga. Tiksliau vienas iš jūsų pasako ką reikia daryti iš pat pradžių, vėliau kitas pasako ką daryti toliau ir taip toliau. Primenu vienas sako vieną eigos taisyklę.
Viską pasakiusi mėlynakė atsisėdo ir pradėjo stebėti mokinius.
Sugalvokite savo eliskyro gamybos eigos punktą, bet perskaitytkite ankščiau parašiusių žmonių postus, kad žinotumėte apie kuria eliksyro dalį dabar jums reikės parašyti. Sėkmės.Antras teorijos klausimas iki 7 d.
-
Tai, kad pavyko atspėti eliksyro sudedamąją dalį kiek nustebino trečiakursę. Mergina tikrai nebuvo gabi nuodų ir eliksyrų gamyboje, tad žinia, jog pavyko atspėti teisingai džiugino. Gal ji vis dėlto nėra tokia beviltiška šioje pamokoje? Grifė šiais mokslo metais norėjo lankyti kuo daugiau pamokų ir uždirbti Grifų Gūžtai taškų, tad uždirbti du taškai šiek tiek pakėlė nuotaiką.
Tačiau viltis šiais metais taškais pralenkti Klastūnyną kuo toliau, tuo labiau žlugo. Jie visur buvo pirmi ir pamokose, ir renginiuose. Vis gi, poros grifiukų neužtektų surinkti taškų visam koledžui, kai daugybė mokinių užuot vaikščioję į pamokas krečia išdaigas.
Profesorei uždavus antrąjį teorijos klausimą grifė mintyse susidėliojo visus mokinių paminėtus igridientus. Buvo aišku, kad visų pirma reikia pripildyti katilą vandens, o šiuo atveju išlydyti ledą, tad nelaukdama kol kas nors kitas apie tai prabils, Henrieta pakėlė ranką ir prabilo:
- Visų pirma, reikia užkaisti katilą ir jame išlydyti ledą.
Kadangi nebesugalvojo ką galėtų pridėti, kad per daug neišsiplėstų, grifė nutilo ir ėmė laukti kito teorinio klausimo.
-
Šiandien gerai pakrapščiusi smegeninę Nikolė nustatė, kad nuodų ir vaistų pamokoje paskutinį kartą buvo pernai metais, vadinasi per tą depresiją ji šiemet dar nebuvo nė vienoje nuodų ir vaistų pamokoje... Įdomu, kas šiemet dėsto nuodus ir vaistus?
Pravėrusi duris ir su mokinių srautu įgūžėjusi į nuodų ir vaistų kabinetą, kuriame, tarp kitiko, tikrai ne vasara buvo, rožinių plaukų savininkė klasės priekyje pamatė stovint ne ką kitą, o Voverę, kurios gerai nepažysta, nes jos pamokose pernai irgi nelabai lankėsi. Kagi, metas susipažinti. Skyrusi laiko ištyrinėti profesorę ir nustatyti, griežta ji (kaip kokia Clarke), ar ne, į pirmą teorinį klausimą neatsakė. Iš esmės, greitai to ir nebeliko noro daryti, nes kabinete nuaidėjo baisiai pažystamas garsas. Dieve, tik ne velnias žmogaus pavidalu! Ir kodėl, KODĖL!, ji turėjo sugadinti visas pamokas? O ypač tas, kuriose Nikolė lankosi pirmą kartą po depresijos. Mergina nė pati nepajuto, kaip ir pykčio jos plaukai nusidažė oranžiniai, o paskui ir raudonai. O galėjo taip ir nebūti, būtų mažiau dėmesio atkreipusi... Tačiau tuo metu nuskambėjo antrasis klausimas ir raudonų plaukų savininkė nuslopinusi paviršutinišką pykti ir vėl pavirtusi rožinių plaukų savininke atsigręžė į profesorę ir mestelėjo atsakymą:
- Po to, kai išlydai ledą reikia... Tuoj palaukit, pažiūrėsiu... - paskubomis atsivertusi vadovėlį ir susiradusi reikiamą puslapį perskaitė tiesiai iš knygos. - "<...> geležiniu peiliuku suspauskite žaliąsias slyvas ir išgautas sultis sulašinkite į katilą."
-
Pusiau snūduriuodama mergaitė patogiai sėdėjo kėdėje. Norėjo mauti kuo toliau iš šitų prakeiktų požemių, geriausia - medin. Juk reikia pripažinti - sėdėti medyje, lauke, yra žymiai geriau nei sėdėti šaltame požemyje niekam nereikalingoje pamokoje. Tačiau faktas lieka faktu - Meghan pamokoje sėdėjo. Dėl to jai dabar reikėjo elgtis taip, kad vėliau galėtų praleisti dar bent penkias pamokas ir nepakliūti į bėdą. Pastaruoju metu švilpiukė vis labiau nekentė pamokų. Patalpose jai trūko oro. Kiekvienas kabinetas priminė vaikų namus, o kiti kambariai - buvusius namus Amsterdame. Rudaplaukė beveik visą laiką praleisdavo lauke. Ten ji jausdavosi laisva, nepriklausoma. Išsilaisvinusi iš kasdienybės dulkių.
Keli žmonės spėjo atsakyti į antrąjį teorijos klausimą, kai pagaliau ir Meghan smegenyse įvyko jungtis ir ji galėjo atsakyti bei gauti tuos kelis apgailėtinus taškelius. Koks skirtumas su tais taškais? Vis tiek dabar kalasi gyvatės su liūtais, tai ar labai čia svarbu - trečia ar ketvirta vieta?
- Reikia sumažinti ugnį ir sumesti eglių spyglius. - tarė pakėlusi ranką. - Svarbu juos mesti po vieną, su penkių sekundžių tarpais. Ne daugiau ir ne mažiau, kitaip eliksyras nepasiseks.
Nutilusi rudaplaukė vėl atsilošė kėdėje ir nusižiovavo. Tragiškai norėjosi miego, o patalpa dusino. Švilpiukė meldėsi, kad pamoka greičiau baigtųsi ir ji galėtų lėkti prie savo medžio ežero pakrantėje.
-
Dori vartė akis sėdėdama nuodų ir vaistų pamokoje. Buvo gerokai apsimuturiavusi senais megztiniais, nes požemiuose tiesiog karaliavo šaltis. Nuotaika buvo ne kokia, nes juk nuodų ir vaistų pamoka reiškė ne ką kita, bet dar vieną galimybę susimauti. Kažkas Mendel mintyse sukirbėjo, ar tik ne noras praleisti vieną kitą pamoką? Visas entuziazmas gerai mokytis šią akimirką buvo kažkur išgaravęs.
Tačiau Krisinai pasakius, kad nieko nereikės virti, žaliaplaukės nuotaika šiek tiek pasitaisė. Profesorei ėmus kažką kalbėti apie velniai žino kokį Marlį Mendel akys ėmė merktis. Tikrai, kurių galų ji čia atsivilko? Pasijuto kaip magijos istorijos pamokoje. Tas dalykas Voverei tiko.
Trylikmetės smegenys stipriai priešinosi visai tai informacijai, tačiau nebebuvo kur dėtis, mokiniai ėmė aktyviai atsakinėti ir Dori privertė bent viena ausimi pasiklausyti, ką jie kalba.
Klastuolė nudžiugo išgirdusi Deoiridh balsą ir kai profesorė vėl ėmė kažką kalbėti, mergaitė su visais savo daiktais klestelėjo į klasės galą šalia grifės.
- Noriu miego, - pasiskundė rudaplaukei.
Dori greit atsivertė vadovėlį ir peržvelgė jame esančią informaciją. Na, vis tik reikia uždirbti Klastūnynui bent porą taškų, nusprendė.
- Imbieras. Imbierą supjaustome peiliuku, svarbu, kad išsiskirtų kuo daugiau sulčių. Gerai, jeigu susmulkintas imbieras primena košelę. Sukrėtus į katilą reikia pamaišyti dešimt kartų prieš laikrodžio rodyklę.
-
Jūsų atsakymas visiškai teisingas, gaunate du taškus be be be be susiraukusi irzo Deoiridh profesorei pradėjus kažką pliurpti. Ak, kam tos teorinės pamokos iš viso reikalingos? Vadovėlis gulėjo kažkur pamirštas, negi profesorė galvojo, kad mokiniai ką nors išmoks čia sėdėdami ir "klausydamiesi" kitų? Visiškas absurdas!
Laimei, šitą visiškai nenaudingą pamoką kiek praskaidrino Dori, atsisėdusi šalia. Deoiridh nenorėjo parodyti apsidžiaugusi, tad tik nežymiai šyptelėjo ir vėl pakėlė akis į profesorę. Apsimetė, kad klausosi.
- Aš ne miego, o parodyti jai, kad mums tokių absurdiškų pamokų nereikia, - sumurmėjo grifė, tačiau kol kas nieko baisaus nedarė. Kol kas. Jeigu ką, visada spės atkeršyti kvailai profesorei už idiotišką pamoką. Kol kas nesinorėjo vesti Dori iš kelio. Jeigu jau ji aprimo ir per herbologijos pamokas elgėsi bent kiek gražiau, nereikėjo parodyti blogo pavyzdžio. Na nieko, kai mokslo metai priartės prie pabaigos, Krisina dar sužinos, ką reiškia vesti absurdiškas pamokas apsisprendė škotė, ir jos veide atsirado nieko gero nežadanti šypsenėlė. Jeigu profesorė žiūrėjo į ją (kas mokinei, tiesa, visai nerūpėjo), tikrai turėjo kiek išsigąsti. Bet ne. Ne šios pamokos metu. Dabar galima apsimesti gera mergaite, kuri noriai mokosi.
- Po imbiero į katilą reikia supilti pieną ir minutę pavirinti, - rimtu tonu garsiai atsakė į klausimą Deoiridh, nors neįsivaizdavo, ar tai yra teisingas atsakymas. Tiesa, tų ingredientų neliko tiek jau daug, tad buvo galima tikėtis paprasčiausiai atspėti.
- Kaip manai, mes visą pamoką ir žaisime šitą teoriją? - tyliai paklausė šalia sėdinčios draugės. Žvilgtelėjo į ją tarsi norėdama dar kažką sakyti, bet patylėjo. Pamoka buvo visiška nesąmonė, bet škotė nenorėjo sugadinti nuotaikos dar ir Dori.
-
Elliw neprisiminė kažką sakiusi, tad gerokai nustebo, kai ta neaiški moteris į ją kreipėsi. Gerai buvo tai, kad netruko pamiršti, ką ji pasakė, tad nespėjo nei apsidžiaugti, nei pasipiktinti. Apsidžiaugti buvo galima dėl to, kad arti nebuvo nė vienos bjaurios mergiūkštės. Tiesą sakant, Elliw jų nepasiilgo visiškai. Kodėl jos turi nuolat painiotis po kojomis?! Laimei, nė vienos iš jų nesimatė bent jau dabar.
Deja, panašu, kad velsietė apsidžiaugė per anksti. Ji jau žiojosi kažką sakyti (galbūt netgi atsakyti į klausimą, nors to ir neprisiminė), tačiau tuo metu net akys ant kaktos iššoko: ji pastebėjo ne neLiuciją! Neįtikėtinai bjauri mergiūkštė ir toliau gadino visas įmanomas pamokas, kas privertė Elliw susiraukti ir supykti. Ji norėjo paimti teleskopą ir gerai bjaurybę pamokyti, bet laiku susiprato, kad bjauriosios mergiūkštės galva tokios pažinties tikrai nėra verta. Na jau ne, teleskopas prie ne neLiucijos nesilies!
- Tai tu kalta! - garsiai užriko klastuolė ir kokią akimirką žiūrėjo į bjauriąją mergiūkštę. Netrukus pamiršo, ko ten žiūri, tad nusisuko ir pradėjo tyrinėti teleskopą. Jis atrodė esantis visiškai sveikas, kas leido mergaitei apsidžiaugti. Taip, gal gyvenimas nėra toks jau siaubingai blogas, nors bjaurybės egzistavimas vis dar gerokai erzino.
- Reikia supilti nuo ledo atitirpusį vandenį! - garsiai sušuko velsietė, nors ir pati nesuprato šitų žodžių reikšmės. Vis dėlto buvo visiškai tikra, kad pasakė tiesą, tad jautėsi patenkinta savimi. Elliw juk gera mergaitė, tad norėjo išmokti viskuo kuo daugiau. Retkarčiais ką nors užmiršdavo, bet kam to nepasitaikydavo? Manydama, kad dabar tikrai daug išmoko, patenkinta atsirėmė į kėdės atlošą, bet tas perlūžo, ir mergaitė drėbėsi ant grindų.
((vis dar nesuprantu, kodėl rūkyta silkė, kuri yra valgoma per Kūčias, nėra susijusi su Kalėdomis, kai pienas ir imbieras yra susiję:) ))
-
Klastuolė sulaukė kai kiti baigs sakyti. Ir išklausė kitą teorinį klausimą. Ji eigą kaip ir (daugmaž) prisiminė. Bet tuo tikra nebuvo. Tad greitai atsivertė vadovėlį. Perskaitė du, o gal tris sakinius ir taip pat greitai užvertė vadovėlį. Klastuolė nelabai įsiminė ką perskaitė, nes tuos sakinius tik permetė akimis, o visko rimtai neskaitė. Tiksliau į juos rimtai net nežiūrėjo. Klastuolė pasitikėjo savo žiniomis. Bent šį kartą pasitikėjo. Ji pakėlė ranką ir gavo teisę kalbėti.
- Kai supilate nuo ledo atitirpdytą vandenį reikia supjaustyti tikrai labai labai smulkiais (vos matomais) gabaliukais silkę ir tip pat įmesti į indą (ar katilą). - šį kartą klastuolė tyčia šaukė atsakymą per visą klasę. Šaukė tikrai labai garsiai.
-
Kai Alanas pasakė savo pirmąjį atsakymą išsiėmė iš kuprinės sąsiuvinį ir išsiplėšė lapelį. Ant stalo tarp vadovėlio lapų gulėjo ir veidrodėlis. Niekas čia jo negalėjo pastebėti. Adrijas pyko ant Alano už tą ilgą laikymą lagamine ir jau kuris laikas su juo nesikalbėjo. Taigi, buvo pats metas su juo pabendrauti. Senkleris buvo klaikus eliksyrū gamintojas ir jam veikiausiai reikėjo paklausyti kas ką sako, bet jis to nedarė.
Adri, apsiramink, kiek mes čia dabar riesimės? O ką aš turėjau daryt?
Parašė ant lapelio. Adrijas galėjo nuo jo perskaityti tekstą. Bet jokios reakcijos nebuvo.
Na gerai, tai buvo kvailystė... Bet aš tiesiog... Na išsigandau ir viskas. Daugiau gyvenime nebelaikysiu tavęs lagamine, turiu tavimi labiau pasitikėti.
Vėl tyla ir gana. Bet tada, po kokių keliolikos sekundžių jis pamatė, kaip Adrijas linkteli galva.
Ar tai reiškia, kad pradėsi kalbėti?
Parašė berniukas. Dar vienas linktelėjimas galva. Tada Alanas pamatė, kad vėl kalba Profesorė ir išgirdo, kad gavo du taškus. O tada atėjo metas atsakyti į kitą klausimą ir jis vos nepražiopsojo to.
Kai kažkokia mergaitė išrėkė savo atsakymą apie silkę, jis kiek suglumo. Pala, o ji turi būti eliksyre ar ne?
- Man atrodo, kad po to, kai sudedama rūkyta silkė, reikia suberti mėnulio akmens miltelius. Tada pasirodys ar eliksyras gaminamas teisingai. Jis turi pradėti spindėti. - Greitai išbėrė savo atsakymą ir susitelkė į kitą reikalą. Gringo sumanė pažaisti ir nuo jo peties liuoktelėjo ant stalo. Jau norėjo kurnėti kur nors toliau, bet Alanas ją spėjo pagauti.
-
Išgirdus savo vardą mergaitė nejučia krūptelėjo. Tiksliai nežinojo kodėl, tačiau buvo gan keistoka išgirsti savo pavardę. Iki tol, šio jausmo Melody dar neteko pajusti, tad šįsyk tai buvo pirmas kartas, kai ji troško, kad pavardė... Išnyktų. Viduje kirbėjo skaudus žinojimas, kad iš gyvųjų, šiame pasaulyje jos pavardės nešiotojų liko vos ji ir dvieji broliai. Motina mirus, tėvas dingęs ir tartum ištrintas iš mergaitės atminties, o giminaičių našlaitė neturėjo. Vienas brolis vaikų namuose, kitas- Olandijoje. Taigi Hogvartse iš visos Moondragon'ų šeimos teliko... Ji viena.
Užsklendusi mintis giliai viduje, grifė nusprendė nors kiek prasiblaškyti, tad susitelkė į visai neseniai užduotą naująjį teorijos klausimą.
- Kitas eliksyro ruošimo žingsnis- varvekliai. Subėrus mėnulio akmens miltelius, vieną po kito į katilą, iš lėto reikia sumesti visus septynis varveklius,- vėl prabilo grifiukė. Ir kada gi ateis metas praktikai?- nekantravo, mat pro ausis netyčiom praleido faktą, jog praktikos nė nebus... Galiausiai šiek tiek patylėjusi prisiminė dar kelis sakinius perskaitytus knygoje apie įvairius eliksyrus. – Visus varveklius reikia sumesti po vieną ir neskubant. Jei eliksyras buvo ruošiamas teisingai, varvekliai netrukus- už vienos ar dviejų sekundžių, turėtų ištirpti.
Lyg ir nieko nepraleidau... Mintyse darsyk perbėgusi knygos puslapį apie snaigių kūrimo eliksyrą, Melody pagaliau lengviau atsikvėpė. Nenorėdama vėl grįžti prie ankstesnių, skaudinančių minčių grifė apsidairė ar kur nepamatysianti lango, kad galėtų ramiai įsistebeilyti į krentančias snaiges ar krapnojančius lietaus lašus. Tačiau požemiuose jokio menkiausio langelio nebuvo nė kvapo. Tyliai atsidususi mergaitė nudelbė akis į vadovėlį ant stalo ir bereikšmiškai sklaidydama lapus įdėmiai laukė, kada gi išgirs dar vieną teorijos klausimą.
-
Vovere atidžiai klausėsi mokinių atsakymų kurių ir kaip praeitą kartą buvo gausiai. Bet jos nuostabai atsirado dar ir Dori. Keistą man ją matyti, po praeitų metų. Pagalvojo šviesiaplaukė ir atsistojusi pradėjo kalbėti:
- Taigi visi gaunate du taškus. Bet norėčiau pabrėžti, kad jeigu visi jūsų atsakymai yra pasakyti tik dėl to, kad su savimi turite vadovėlį negalėsi jums duoti kai kurių taškų,- po perspėjimo profesorė padarė pauzę,- dabar yra pats metas eiti prie trečiojo teorinio klausimo kuris yra toks - pasakykite po vieną klaidą kurią dažniausiai daro naujokai ar eliksyrininkai darant šį eliksyrą. Prašau išvardykit tik vieną klaidą ir nekartoti ką sakė kiti mokiniai.
Viską pasakiusi mėlynakė atsisėdo ir šiek tiek nudžiugo, kad dabar sužinos kurie iš tikrūjų noriai mokosi nuodus. Ir kurie tiesiog viską skaito iš vadovėlio. Nes to klausimo atsakymai nebuvo nei žodelių paminėti vadovėlyje.
Sugalvokite klaidą patys. Trečias teorinis klausimas iki iki 10 d.
-
Erka vėl atsakė ir laukė kito teorinio klausimo. Kai klastuolė jį išgirdo jau iškart žinojo ką atsakys. Ji pati šios klaidos nėra padariusi (vieną kartą darė šį eliksyrą), bet matė kaip kai kurie ją pakankamai dažnai daro. Ji pakėlė ranką ir atsakė.
- Viena didžiausių klaidų kurias daro naujokai gamindami šį eliksyra yra, kad pila ne kiek reikia žiobariškojo pieno. Esu mačius, kad pylė ir penkis ir septynis litrus. O tada elisyras visiškai nepavyksta. Visiškai. - Klastuolė vėl atsakymą išaukė. Nusuprantu kiek galimi tų teorijų per vieną pamoką. Bent jau praktika būtų. Tai ne tik kalnas teorijų. Galvojo klastuolė. Na, bet ką padarysi. Jau atėjau. Vėl galvojo klastuolė. Jau per šią kokį penktą kartą taip galvojo klastuolė.
-
- Manau, kad taip, - atsakė Dori į Deoiridh klausimą. - Bet man nuo to tik geriau. Tu nenori žinoti, kas įvyksta tuomet, kai aš pradedu virti eliksyrą, - šyptelėjo. - Tai būna kažkokia katastrofa.
Mendel galvojo, kad šitas eliksyras ir šiaip, net ir gerai išviręs, turėtų būti katastrofa.
- Žinai, aš jau įsivaizduoju, koks būtų kvapelis, jeigu tu į tą imbierą įpiltum šitokį kiekį pieno ir pradėtum virti, - trečiakursė vos nesusijuokė. - O dabar pagalvok, kaip prieina Elliw ir į šedevrą sumeta rūkytą silkę, - laikytis nesusijuokus klastuolei buvo sudėtinga. - Čia būtų smarvės eliksyras, o ne kažkoks žiemiškas. Be to, dešimt litrų pieno, dėl Merlino barzdos. Iš kur išvis gauti tokios talpos katilą? Na, nebent padidinti jį kerais.
Dori stengėsi laikytis, kad nesusijuoktų, o ir kalbėjo tyliai. Nenorėjo pritraukti profesorės dėmesio. Kai Krisina pasakė, kad mokiniai nesinaudotų vadovėliais, Mendel susiraukė. Akimirksniu veide pasirodė klastuoliška išraiška ir lygiai tokiu pat klastuolišku veideliu žalių plaukų savininkė pakėlusi ranką prabilo.
- Bet profesore, taip yra nesąžininga, nes apie šį eliksyrą mes dar nesimokėme, tai kodėl tie, kurie domėjosi papildomai, turės privilegiją gauti taškų? Juk kiekvienoje mokykloje profesoriai egzaminuoja mokinius iš jau praeitų temų, o ne tų, kurias tik pradeda eiti.
Tai pasakiusi trylikmetė prisiminė praeitus metus, savo bjaurų elgesį su kitais ir ją aplankė tokia nostalgija. Kartais gera būti klastuole, pagalvojo.
- O, bet aš žinau, nes aš skaičiau, - kalbėjo visiškai užtikrintai, nors iš tikrųjų neskaitė. - Čia jau tas pienas, tikrai nėra didžiausia klaida, nes reikia tiesiog teisingai pamatuoti kiekį. Didžiausia klaida yra susijusi ne su kuo kitu, o su eglių spygliais. Kaip Meg ir sakė, - metė žvilgsnį į draugę, - juos dėti reikia po vieną ir su lygiai penkių sekundžių tarpais. Naujokai gal ir įmets juos po vieną, bet spėkite, ar tie neišmanėliai sugeba atskaičiuoti lygiai penkias sekundes? Tai aišku, kad ne, ir tada gaunasi šnipštas.
Dori baigė savo kalbą. Jos galva buvo aukštai iškelta, o veide vis dar puikavosi klastuoliška mimika. Dori nenorėjo taip elgtis prieš Krisiną, tačiau jau jeigu aplankydavo tas klastuoliškumas, tai aplankydavo. Ir štai būtent dabar jis atėjo.
O dėl atsakymo ji išties buvo beveik tikra, nes tikrai labai logiška, jog kelis kartus atskaičiuoti po penkias sekundes, įmesti spyglius į katilą su visiškai lygiais sekundžių tarpais pradžioje gali būti sudėtinga užduotis.
-
Tolimesnieji įvykiai pamokoje Atnešė daug nervų Alanui, bet tikrai ne Adrijui. Tas mirė iš juoko.
Viso to priežastis buvo žinoma Gringo.
Toji pasiutvoverė ėmė nenustygti vietoje ir išsilaisvinusi iš berniuko rankų šoko ant stalo ir tada jau nuo jo.
- Gringo grįžk po galais. - Tyliai šūktelėjo Senkleris bet kur tau. Voverė jau buvo užsiėmusi savais reikalais. Ji pasiekė Profesorės stalą ir ėmė versti viską, kas ant jo buvo. Alanas pašoko iš vietos ir nubėgo jos gaudyti. Adrijas tuo tarpu duso iš juoko. Viską matė pro vadovėlio puslapių tarpą. Ir kaip sunku buvo nepradėti žvengti visu balsu...
O kad tave kur perkūnėlis... Gringo, jei tuojau pat nenurimsi, tapsi voverienos troškiniu, prisiekiu. Mintyse bėrė jis prakeiksmus gyvūnėliui. Ir kai jau norėjo stverti Gringo ir nerti kuo toliau nuo apjaukto mokytojos stalo, ji strykt, nusileido ant kito tuščio suolo ir pirmyn. Vėl pasileido savo keliu.
Alanas nusivijo ją, keikdamasis visais žinomais keiksmais. Aišku mintyse. Viskas pasibaigė tuo, kad voveriūkštė stryktelėjo ant Henrietos stalo ir čia jau Alanas pagaliau ją sučiupo.
- Dabar tai bus... - Tyliai pasakė draugei.
Adrijas galvojo, kad nuo juoko sprogs veidrodėlio stiklas. Tiksliau nuo tylaus tramdomo kvatojimosi. Alanas stvėrė savo knygą ir kuprinę. Nusprendė persikelti šalia Henrietos.
- Tu matei Henrieta, kaip jis dūmė. - Tyliai, kad tik ji girdėtų sušnabždėjo Volkeris.
- Ai gerai. - Sumurmėjo tas. Atsakyti į klausimą dabar tikriausiai nebuvo pats laikas. Be to Alanas nežinojo ką pasakyti. Nusprendė rėžti aklai.
- Man atrodo, kad sumetus visas dalis labai svarbus maišymas. Reikia maišyti du kart prieš laikrodžio rodyklę ir vieną pagal. Tada vėl du prieš, vienas pagal. O tada reikia apkeisti vietomis. du pagal ir vienas kartas prieš. Taigi žmonės, gamindami šį eliksyrą pirmą kartą tiesiog gali susipainioti tame maišyme.
Gal geriau reikėjo patylėti po ką tik ištaisyto cirko, bet ai...
-
Siaubingai norėjosi miego. Bent kokios savaitės. Mažiausiai. Būtų neblogai taip snūstelėti. Arba šiaip pabūti netrukdomai žmonių ir jų sugalvotų problemų bei "teisių ir pareigų". Meghan eilinį kartą pasvajojo, kaip būtų gerai, jei metuose būtų tokia savaitė, kai visi neveikia absoliučiai nieko. Tiesiog užsiima tuo, ką nori daryti. Būtų tobula.
Tačiau, deja deja, taip nebuvo. Dar blogiau - teko atsakyti į dar vieną teorijos klausimą. Kiek galima? Ir žmonės paskui stebisi, kodėl aš nevaikštau į pamokas. Tokios nuobodybės svietas nematė.
Išgirdusi Dori minint jos vardą, mergaitė staigiai atsisuko į draugę. Ai, čia tik atsakymas. Tačiau Meghan reikėjo pasikalbėti su drauge. Jos kartu turėjo padaryti dar vieną darbelį. Švilpiukė tikėjosi, kad Dori ant jos taip baisiai nebepyksta. Meg pabandė pagauti draugės žvilgsnį ir du kartus sumirksėjo kaire akimi, vieną kartą - dešine. Tai buvo viena iš jų sugalvotų gudrybių - kodas. Ši mirksėjimų kombinacija reiškė "reikia pasikalbėti". O jų buvo dar daugiau, pradedant "labas" ir "padėk", baigiant "man nuobodu" ir "einam iš čia".
Kadangi Dori atsakė į klausimą panaudodama Meghan pasakytą eliksyro gamybos žingsnį, švilpiukė nusprendė pasinaudoti draugės atsakymu. Pakėlusi ranką tarė:
- Daugumos naujokų klaida - imbierą supjausto per stambiai arba su per dideliu peiliu. Kad ir kaip būtų keista, imbierą būtinai reikia pjaustyti mažu peiliuku, kitaip gabalai gausis per stambūs arba iš vis nesusipjaustys, o tada jau galite palaidoti eliksyrą ir snaiges, nes vietoj jų galite pamatyti sprogstantį katilą.
Švilpiukė pasitrynė akis ir dar kartą pasvajojo apie savo minkštą lovą. O paskui - apie medį ežero pakrantėje. Būtų smagu nueiti palaipioti. Tačiau kol kas mergaitė buvo įkliuvusi pamokoje.
-
Henrieta klausėsi antrosios teorijos įvertinimo. Buvo smagu, kad bent jau teorija merginai sekėsi, ko nebūtų galima pasakyti apie šios pamokos praktiką. Profesorei uždavus trečiąjį teorijos klausimą Poter ėmė bandyti sugalvoti, kokias klaidas būtų galima padaryti verdant snaigių kūrimo eliksyrą, tuo pačiu klausydamasi kitų mokinių atsakymų.
Staiga trečiakursė pastebėjo nedidelę voveraitę lekiančią tiesiai ant profesorės stalo. Geriau įsižiūrėjus Henrietai pasirodė, kad tą nenustygstančią voverę ji jau buvo mačiusi. Ar tai negali būti Gringo? Merginos spėjimus patvirtino paskui augintinę lekiantis Alanas. Grifė stebėjo sceną, kurioje draugas visaip stengėsi sučiupti patrakusią voveraitę. Nejučia Poter veide šmėkštelėjo šypsenėlė. Visas tas cirkas tikrai atrodė juokingai.
Staiga Gringo puolė nuo profesorės stalo ir pasileido per suolus. Henrieta surimtėjo ir stebėjo atlekiančią voveraitę. Patrakėlė trumpai stabtelėjo ant grifės suolo ir to užteko, kad Alanas pagaliau sučiuptų augintinę. Poter nusišypsojo draugui. Antrakursiui persinešus savo daiktus greta jos, mergina išgirdo Adrijo balsą. Trylikametė nusprendė kol kas neatsakyti į jo klausimą. Vis tik, dabar vyko pamoka ir trečiakursė neabejojo, kad kalbėdama su vadovėlyje paslėptu veidrodėliu atkreips per daug dėmesio. Ypač po Alano sukelto cirko.
Pamokai vėl nurimus Henrieta vėl grįžo prie teorijos klausimo. Kurį laiką dar pamąsčiusi pakėlė ranką ir tarė:
- Manyčiau, kad viena iš dažniausiai padaromų klaidų yra susijusi su varvekliais. Kadangi žmonių sprindžių ilgis dažnai skiriasi, gali būti sunku rasti būtent reikiamo dydžio varveklius. Jeigu nors vienas iš septynių varveklių bus per trumpas, eliksyras gali nepavykti.
Henrieta nutilo ir ėmė laukti mokytojos įvertinimo, tikėdamasi, kad pavyko atsakyti teisingai.
-
Požemyje išties buvo šalta. Nors ir apsirengusi savo šiltą burgundiškos spalvos mantiją, Nelanna jautė, kaip šąla jos pirštų galiukai. Mergaitė apsidžiaugė, kad ši pamoka tik teorinė, tad nereikės traukti rankų iš kišenių. Tėčio požemyje irgi šalta, bet jis bent sugeba burtais palaikyti aukštesnę temperatūrą. Kodėl to paties negali padaryti ir ši profesorė?, stebėjosi pirmakursė. Nusprendusi, kad galbūt kai kuriems požemyje laikomiems eliksyrų ingredientams šiluma gali pakenkti, o profesorei jie svarbesni už jos mokinių sveikatą, mergaitė išmetė šias mintis iš galvos ir susitelkė į veiksmą pamokoje. Į Hogvartsą ji atvyko siekdama išmokti naujų dalykų, tad nenorėjo švaistyti laiko visokioms nesąmonėms.
Iki šiol tik klausiusi kitų mokinių atsakymų, į trečią pamokos klausimą nusprendė pabandyti atsakyti ir pati. Juk kuo daugiau praktikuosis (kad ir galvodama, kaip viskas veikia iš teorinės pusės), tuo lengviau bus įsisavinti informaciją ir nesuklysti ateityje, kai reikės panaudoti gautas žinias.
- Vienas iš eliksyro gaminimo punktų sako, kad silkę reikia pjaustyti labai smulkiai, vos matomais gabaliukais. Tad manau, kad pradedantieji ir nepatyrę eliksyrininkai šitą svarbią detalę pamiršta ir silkę pjausto per dideliais gabalais. Net jei ir stengiasi pjaustyti smulkiai.
Pasakiusi savo spėjimą, Nelanna jį užsirašė sąsiuvinyje, kaip ir kitų mokinių atsakymus. Jei kas nors bus neteisingai, tiesiog išbrauks, o vėliau persirašys viską dar kartą, kad turėtų tik teisingą informaciją ir medžiagą, iš kurios vėliau mokysis egzaminams.
-
Ir štai- atėjo metas ir trečiąjam teorijos klausimui… Melody jau seniai neteko vilties sulaukti praktikos darbo, tad paprasčiausiai susitaikė su žiauria ir negailestinga realybe. Juk pasaulis buvo išties žiaurus- to nenuneigsi. Tačiau, kaip ir visur, šiame žiaurumo perpildytame pasaulėlyje vis tik įmanoma įžvelgti kažką gražaus. O gražiausi dalykai būdavo patys paprasčiausi: kad ir kylanti saulė, prasiskeidžiantis žibutės žiedelis ar netgi paprasčiausias žvaigždėtas dangus.
Visas mintis netikėtai išblaškė profesorės balsas, tarsi duodantis signalą grįžti į žemę- realybę. Atsipeikėjusi grifė išgirdo puikią naujieną- ji vėl pelnė grifams bent pora taškų! Viduje suspindo džiaugsmo kupinas saulės spindulėlis ir tamsiaplaukė šyptelėjo. Jei taip ir toliau, gal vis tik dar neviskas prarasta? Gal dar yra šansų grifams aplenkti klastuolius? Nešama pozityvių minčių srauto, mergaitė neketino pasiduoti, tad vos išgirdusi teorinį klausimą mintyse jau rezgė atsakymą. Tai truko išties žymiai ilgiau, nei buvo tikėtasi, mat pasinaršius po atmintį mergaitė niekaip nerado tinkamos knygos su atsakymu, tad remiantis jau žinoma informacija, Melody kiek pamąsčius pati suformulavo atsakymą:
- Labai dažnai pasitaikanti nepatyrusių naujokėlių klaida neretai būna susijusi su nuo ledo gabalo atitirpintu vandeniu. Didžioji dalis nepatyrusiųjų eliksyrininkų dažniausiai naudoja kerais arba žiobariškuoju būdu užšaldytą vandenį, kurį vėliau vėl atitirpdo, distiliuotą ar net paprastą nė neužšaldytą vandenį. O kaip žinia, toks vanduo eliksyrui netinka, mat šiam snaigių kūrimo eliksyrui būtinas nuo ledo luito atitirpintas vanduo.
Grifiukė kiek atsikvėpė, mat tikrai nuvargo kartoti ir kartoti tą „vanduo“, tačiau po kelių akimirkų vėl tesė savo atsakymą:
- Taigi naujokėliai dažnai padaro šią klaidą ir tuomet visas darbas nueina šuniui ant uodegos, o eliksyras tampa niekam tikęs.
Viską nuosekliai išdėsčiusi Melody tyliai atsiduso. Bendraklasių išsakyti atsakymai tikrai buvo įdomūs, tačiau kadangi grifė gan ilgai suko galvą kaip atsakius į teorijos klausimą, jai beliko papasakoti apie nuo ledo atitirpintą vandenį. Keliose knygose iš bibliotekos buvo kelios eilutės apie nuo ledo atitirpintą vandenį ir mokinių klaidas, tačiau, kad atsakymas būtų išsamesnis prireikė ir pačiai grifei pasvarsyti ir išplėtoti visas mintis.
Atsakiusi į klausimą, tamsiaplaukė vėl paskendo savo mintyse, daugiau nieko nebegirdėdama aplinkui. Jei bus dar vienas teorijos klausimas tai tiesiu taikymu drošiu į Grifų Gūžtos bendrąjį kambarį. Man jau per akis šio galvos skausmo, vadinamo nuodų ir vaistų pamoka...
-
Deoiridh neslėpė nuobodulio. Jį bent kiek prasklaidė tik tai, kad Dori atsisėdo šalia, kas leido paplepėti ir pasijuokti. O klastuolė, atrodo, buvo nusiteikusi užsiimti būtent tuo. Jai šnekant, škotė pradėjo prunkšti. Stengėsi tai daryti kuo tyliau, tačiau buvo labai sudėtinga. Įsivaizdavusi Elliw, metančią į smirdantį eliksyrą silkę, nesusilaikiusi pradėjo garsiai kvatoti. Nekreipė dėmesio į tai, kad dabar visa klasė atsisuks, kad profesorė gal supyks (šiaip ar taip, bent jau atsakymo nestaugiu taip, kad gali girdėti visa mokykla). Ne, dabar reikėjo tiesiog gerai išsijuokti.
- Reikia kada išvirti eliksyrą iš Elliw, - vis dar kikendama sumurmėjo draugei. Pamoka ir toliau buvo nuobodi, vienas klausimas kvailesnis už kitą. Klaidos? Argi tai nėra akivaizdu? Žmonių žioplumas ir kvailumas yra dažniausios klaidos. Visur ir visada. Deja, šiuo atveju tikriausiai reikėjo ieškoti kokio nors kito atsakymo.
- Na... - neslėpdama nepasitenkinimo šita pamoka prabilo Deoiridh pagaliau baigusi kikenti. - Nikolė minėjo, kad žaliąsias slyvas reikia suspausti geležiniu peiliuku. - Ir kokių ten nesąmonių prirašyta tam vadovėlyje? - Žmonių idiotiškumas leidžia jiems galvoti, kad peilio medžiaga nėra svarbi, tad suspaudžia slyvas su pirmu pasitaikiusiu. Na ir akivaizdu, kad tai nėra gerai. Bet kokios kitos medžiagos peiliu išspaustos sultys gali sukelti sprogimą.
Kilstelėjusi antakius Deoiridh atsisuko į Dori. Tikėjosi, kad profesorė nebekreipia į ją dėmesio. Klasėje yra ir kitų gerų vaikučių, kurie gali pašnekėti, ar ne?
- Jeigu tik gaminsime šitą eliksyrą... - negarsiai pratarė draugei ir mintyse jau pradėjo kurti planą, kur reikėtų surasti peilį, tinkamą ką tik gimusiai užmačiai. Panašu, kad kita nuodų ir vaistų pamoka bus žymiai įdomesnė.
-
Atsakiusi į antrąjį šios pamokos teorinį klausimą, rožinių plaukų savininkė įsidėjo skirtuką į vadovėlį, kad, jeigu jo dar kartą prireiks šią pamoką, vėl nereiktų gaišti laiko ieškant kelintame puslapyje randasi šios pamokos tema ir atsakymai į šviežiai užduotus profesorės klausimus. Tuomet užvertė vadovėlį ir pastūmė jį į medinio suolo krašto kampą. Tuo pat metu praūžė šalto vėjelio srovė pro kabinetą ir nupurtė visus čia susirinkusiuosius šalčiu. Brrrr... Ir kodėl profesoriai nesugeba perkelti savo kabinetų į normalesnę vietą, negu šaltasis požemis šalčiausią metų laiką - žiemą? Pajutę šaltuką Nikolės plaukai smarkiai susilankstė ir patapo tokie trumpučiai, kokie buvo ir tuomet, kai pati Nikolė juos buvo nurėžusi. Lyg mažą to, plaukų galiukai dar ir nusidažė baltai melsva spalva. Šalčio verčiama penktakursė užsimetė megztinio šiltą kapišoną ant galvos ir ėmė svajoti apie karštą šokoladą ir katik iš krosnies ištrauktą šiltą obuolių ir varškės pyragą, kokį neretai kepdavo motina. Deja, svajas teko pamiršti, nes, vis dėl to, čia yra pamoka ir Nikolė susirinko čia ne svajoti, o daugiau išmokti, patikrinti jau turimas žinias ir, žinoma, uždirbti taškų varniukams, kurių ji jau seniai nebuvo gavusi. Nuaidėjus dar vienam klausimui, Nikolė žiojosi pratęsti apie žaliąsias slyvas, tačiau kažkokia mergiotė iš Grifų Gūžtos (ak taip, ten Deo...) sumąnė paerzinti Nikolę ir pati apie jas prabilo. Taip nesąžininga! Tai aš paminėjau slyvas, vadinasi aš ir turiu apie jas pasakoti! Grieždama dantį ant Deoiridh ir su balse juntamu pykčiu išsakė kitą klaidą, kuri irgi buvo susijusi su žaliosiomis slyvomis.
- Vis dėl to, slyvas minėjau aš, todėl apie jas ir užbaigsiu. Dažnai pasitaikanti klaida yra tai, jog neretai yra sumaišomos žaliosios slyvos su dirižablinėm slyvom, mat iš išvaizdos jos gana panašios. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad dirižablinės slyvos yra gerokai didesnės už žaliąsias. Tačiau argi kas varginasi matuoti slyvų dydį? Beje, žaliosios sly... - nebaigė tęsti atsakymo, mat ne kas kitas, o tas pats velnias žmogaus pavidalu ėmė poteriauti savo mėgstamą gaidelę pavadinimu „Tai tu kalta!“. Netekusi kantrybės Nikolė staigiu judesiu atsigręžė į minėtąjį velnią žmogaus pavidalu ir, džiaugdamasi, jog yra apdovanota metamorfmagystės galia, atkartojo identišką velnio žmogaus pavidalu išvaizdą (mažas trūkumas buvo tai, jog styrojo kelios rožinės sruogos, bet tai nieko tokio). Pribėgusi prie velnio žmogaus pavidalu, pagriebė nuo jos stalo teleskopą ir užsimojusi juo trinktelėti per galvą suriko:
- Tai tu kalta!
Dabar galima oficialiai paskelbti, kad nuodų ir vaistų klasėje yra dvi kuo tikriausios Elliw.
-
- Subėrus miltelius eliksyras turi spindėti! - iš niekur nieko kažkur girdėtus žodžius suriko Elliw. Visiškai neįsivaizdavo, kodėl tai sako, bet jautėsi esanti ypatingai protinga. Tikrai ne kasdien pasako kažką tokio gudraus ir galbūt teisingo. - Žmogus nelaukia, kol pradės spindėti, o… - apie ką ji šnekėjo? Tai kėlė itin rimtų problemų. - Verda tą daiktą toliau! Būtinai reikia palaukti!
Galiausiai klastuolė nusprendė, kad protingos šnekos jau pakanka, o netrukus pamiršo, kad iš viso kažką sakė. Taigi ramiai sėdėjo suole ir laukė, kol kažkas atsitiks. Kol kas nė neįsivaizdavo, kas.
Netrukus ir atsitiko. Visiškai netikėtai kažkur dingo teleskopas. Kadangi astronomijos prietaisai lyg niekur nieko taip paprastai nedingsta, situacija tapo keista ir trikdanti. Elliw visai sutriko. Kodėl jai turi taip nesisekti?! Atsakymas buvo daugiau nei akivaizdus - klasėje buvo ne neLiucija. Tik ji buvo kažkur išnykusi. Kažkas suriko frazę “tai tu kalta!” Velsietė susimąstė: kur ji šią frazę galėjo girdėti? Tai buvo dar vienas trikdantis klausimas, tad mergaitė pasijuto visai nusivylusi gyvenimu.
Viskas dar sudėtingiau pasidarė tuomet, kai priešais save pamatė kažkur matytą mergaitę. Ilgokai spoksojo į ją, bet vis tiek nepajėgė prisiminti. Problema buvo ta, kad Elliw nežinojo, kaip ji atrodo, tad nesuprato, kas čia vyksta.
- Liucija? - neryžtingai paklausė klastuolė, nors buvo tikra, kad priešais esantis žmogus nėra geriausia ir protingiausia mergaitė pasaulyje. Ne, šita kėlė teleskopui pavojų! Elliw įtariai spoksojo į ją ir kurį laiką nieko nesakė. Galiausiai pamiršo, kodėl spokso, tad sutelkė žvilgsnį į astronomijos prietaisą ir garsiai suriko:
- Mano teleskopas!
-
Vovere uždavusi trečiąjį klausimą tikėjosi, kad mokiniai tiesiog atsakytų ir vėliau būtų ramūs. Bet kur tau vos tik atsisėdusi merginą pamatė tikrą cirką. Kurį pradėjo legendinė Dori užduodama be galo keistą ir įžeidžiantį klausimą. Kaip visada ji. Atrodo, kad ji vienintelė gali daryti nesąmones. Pagalvojo šviesiaplaukė ir labai griežtu balsu pasakė:
- Panelę Mendel aš noriu bent vieną kartą įvertinti ir tuos mokinius kurie mokosi papildomai. Juk nesąžininga, kad tie kurie mokosi ir kurie nesimoką papildomą į gauna tuos pačius įvertinimus,- padarė trumpą pauzę, o vėliau pridėjo,- per kitą klausimą knygomis bus galima naudotis.
Viską pasakiusi mėlynakė pradėjo toliau stebėti mokinius ir tikėdamasi, kad greitai galės juos įvertinti. Bet turėjo nusivilti, ne ant jos stalo pradėjo daryti netvarką voverė. Pala ką ? Sutrikusi savęs paklausė jaunoji profesorė ir jau norėjo sugauti gyvūnėlį, bet staiga pasirodė jos galimas savininkas ir ją pasirūpino. Tikiuosi daugiau nebaigusi savo minties Krisina pastebėjo dvi identiškos ( beveik ) išvaizdos mergaitęs, iš kurių vieną kitai trenkė per galvą su teleskopu.
Ar mokiniai atskiria astronomiją nuo nuodų ir vaistų ? Ir kokie žmonės yra visiškai identiški ?Visiškai susinervinusi ir sutrikusi galvojo mėlynakė ir greitai nuėjusi prie mergaičių pasakė:
- Čia ne astronomiją. Ir trankytis teleskopais čia negalima. Atiduokit, - iš vienos mergaitės rankų pasiėmė teleskopą ir dar pridėjo,- su jumis ir ypač tavimi kuri trenkė pasikalbėsiu po pamokos. Pasilikit.
Viską pasakiusi anglė nuėjo į savo vietą ir pradėjo kalbėti:
- Iš pradžių noriu pabrėžti, kad tokių nesąmonių daugiau nebebūtų. Juk jūs nenorite susigadinti savo mokymosi proceso ? Gerai dabar noriu pranešti šiek tiek gerų naujienų. Visi atsakėte teisingai ir gaunate po du taškus. Ketvirtasis teorinis klausimas bus - pasakykite po vieną išvaizdos, kvapo, lietimo ir apie detalę kai yra teisingas išvirtas elsikyras. Dabar jau galite naudotis vadovėliais.
Baigusi kalbą žemaūgės atsisėdo ir labai atidžiai pradėjo apžvelginėti mokinius tikėdamasi, kad jie daugiau nieko neiškrės.
Patys sugalvokite detalę, bet tik vieną. Teorija iki 14d.
-
Klastuolė išklausė jau ketvirtą teorijos klausimą. Ir labai supyko, kad tiek daug teorijų. Kiek galima? Negalėjo suprasti klastuolė. Ji kaip visada pakėlė ranką.
- Kai eliksyras yra išvirtas tesingai jo kvapas turėtų būti kaip ką tik nupjautos žolės. - aišku kaip visada rėkė atsakymą klastuolė. Klastuolei teorijos visai nepatiko. Visai. Jau geriau begalės praktikų nei begalės teorijų. Galvojo klastuolė atsakiusi į klausimą. Klastuolė vis dar negalėjo suprasti kas sugalvojo teorijas.
- Profesore, kam tos prakeiktos teorijos? Negi visiškai nesugebat sugalvoti nieko geriau? - savo klausimą per visą klasę išrėkė klastuolė. Gal ta moteris iš akmens amžiaus sugalvos atsakyti. Mąstė klastuolė. Vis dar nesuprasdama kodėl profesorė tokia kvaila nuobodi.
-
Dori apsidžiaugė, kad Deoiridh prajuokino trylikmetės pokštai. Tai klastuolei suteikė nemenkai džiaugsmo, nes nors ji grįžusi šiais metais mokytis į Hogvartsą ir nebesistengė lygiuotis į vyresnėlę, tačiau jos nuomonė tapo trečiakursei dar labiau svarbi nei anksčiau, nes merginos daug artimiau susidraugo ir tai, kad Mendel pokštas buvo juokingas grifei, buvo tartum asmeninis žaliaplaukės pasiekimas.
- Tikiuosi, kad negaminsime, - atsakė rudaplaukei. - Man pakanka ir teorijos.
Dori pastebėjo, kad Meg jai nusiuntė ženklą, jog reikia pasikalbėti. Širdis suspurdo. Apie ką? Ar viskas draugei gerai, kas susiję su naujuoju jos globėju? O gal švilpiukė nori pasikalbėti visai apie ką nors kita? Kodėl Dori iškart galvoja, jog bus kažkas rimto? Galbūt Meg tik pasiūlys, kam mergaitės galėtų panaudoti karpų miltelius. Dori atmirksėjo, kad po pamokos, ir nuo šios akimirkos mintyse vis kirbėjo klausimai, ką jai pasakys Meg.
Profesorės atsakymas į klastuolės repliką mergaitę šiek tiek suerzino.
- Sąžininga, - nuburbėjo. - Jeigu kažkas mokosi daugiau nei reikalaujama, kurių galų turi kentėti tie, kurie išmoksta tiek, kiek užduota, - susiraukė.
Dori buvo labai gera mokinė, tačiau nesistengė išmokti nieko į priekį. Kurių galų? Krūvis ir taip buvo didelis. Ir jeigu dabar ji pradės kalti temas į priekį, tikrai ne tik, kad nieko nebespės, bet dar ir pradės neatsiminti.
Išgirdusi dar vieną klausimą Mendel ėmė ieškoti atsakymo vadovėlyje, o kol ji tai darė, kažkokia jaunesnė klastuolė pasakė, jog išvirtas eliksyras turi kvepėti nupjauta žole.
- Rimtai? - suprunkštė pažvelgusi į Deoiridh. - Eliksyras su rūkyta silke, imbieru, žiobarišku pienu, kvepiantis ką tik pjauta žole? Košmaras, - kikeno.
Taip pat toji mergaitė užsipuolė profesorę, kas privertė trečiakursę pakelti antakį. Nejaugi išdygo normalių klastuolių? Susiradusi vadovėlyje savybę, kurios dar niekas neminėjo, trečiakursė pakėlė ranką ir prabilo jau malonesniu tonu:
- Eliksyras turi būti baltas kaip sniegas.
-
Viskas, daugiau pakelti buvo nebeįmanoma. Nelemtoji profesorė vėl išblaškė nekaltą grifę savo niekad nesibaigiančia teorija. Ir kaip tai profesorei į galvą šovė mokinius nukankinti net keturiais teoriniais klausimais? Juk akivaizdu- šiuo metu, šioje pilyje ko gero nėra nei vieno bent lašelio proto turinčio žmogaus, kuris su mielu noru iškęstų keturių teorijų pamoką! Tikriausiai mažiausiai proto turinčio asmens visame Hogvartse titulas turėtų atitekti Elliw- tai nelemtai teleskopininkei, kuri per Sniego žaidynes išsisuko iš visų mano gniūžčių ir išsikovojo pirmąją vietą, tad nebent jai galėtų patikti šioji katastrofiška pamoka! Tačiau rodos tądien sėkmė "pasitraukė" nuo Elliw (nors kalbant apie sudužusius teleskopus ar garsius jos "AUČ", tai teleskopininkės nebuvo galima vadinti laimės kūdikiu...), mat kažkuri metomorfagė mokinė pasivertusi į antrąją Elliw užsimojo trinktelt tikrąjai teleskopininkei teleskopu per galvą. Sutrikusi Melody stebėjo dvi Elliw ir niekaip negalėjo atskirti katra jų buvo tikroji.
Galiausiai galvai galutinai įsiskaudus nuo minčių apie teleskopus ir teleskopininkes, grifiukė nedelsiant susigrūdo vadovėlį ir kitus daiktus į kuprinę ir išsitraukė lazdelę jei kartais reiktų gintis nuo atskrendančių dviejų Elliw teleskopų. Bet pavojaus taip ir nesulaukė, tad lazdelę vėl galėjo saugiai paslėpti savo kišenėje. Ignoruodama abi teleskopininkes, mergaitė pasinaršiusi atmintyje, greitakalbe išpyškino atsakymą į profesorės klausimą:
- Tinkamai paruoštas snaigių kūrimo eliksyras turėtų skleisti žiemišką šaltį, tad vos palietus eliksyro buteliuką, jau galima nušalti pirštus. O aplink eliksyro sklidiną buteliuką metro spinduliu visur bus žvarbu ir šalta tartum lauke.
Išdėsčiusi bibliotekoje įgytas žinias Melody pervėrė akimis Elliw (net neaišku ar tikrąją ar ne, tačiau tai ir nebuvo taip svarbu) ir iš kuprinės išsitraukė šokoladinę varlę. Varlė vos neiššoko iš rankų, mat grifė pačiu laiku spėjo šią sugauti ir įsigrūsti į burną. Saldus šokolado skonis leido užsimiršti apie pasaulio neteisybes ir mergaitė užsimetusi ant pečių kuprinę, lėtu žingsniu patraukė pro klasės duris. Ji tikrai neketino ilgiau kentėti šiame chaose su dviejomis Elliw ir keturiomis teorijomis. Tikrai ne. Vienintelio dalyko ko ji ko gero gailėsis palikusi klasę, tai drėgnas ir gaivus požemio oras.
Prieš peržengdama slenkstį, Melody dar įkvėpė šalto, kraupaus požemiško kvapo, o tuomet tiesiu taikymu jau norėjo keliauti į bendrąjį Grifų Gūžtos kambarį... Tačiau durys buvo užrakintos! Grifė taip troško dingti iš šios katastrofa tapusios pamokos, nes ir taip prisikentėjo. Bet pasirodo to dar negana! Kitos išeities dingti iš klasės tamsiaplaukė niekaip nesumąstė, tad beliko apsigręžti ir grįžti į savo suolą. Liko tik tikėtis, kad penktojo teorijos klausimo profesorė nesugalvos ir grifiukė pagaliau galės pasiilsėti grifų bendrąjame kambaryje. Mintyse mergaitė darsyk prakeikė duris, o tuomet nekantriai suirzusi laukė pamokos pabaigos.
-
Užtenka teorijos? Deoiridh pasijuto esanti šiek tiek nusivylusi drauge. Argi klasės sprogdinimas nėra smagiausia laiko Hogvartse dalis? Kokia nauda iš vadovėlio kalimo, ką galima daryti bet kur ir bet kada. Grifė, žinoma, to nedarė ir nedarytų, bet geri vaikučiai… Kad ir kaip ten būtų, ši pamoka yra tik laiko švaistymas.
- O aš tiesiog žvėriškai noriu ką nors išvirti ir gerai pamokyti šitą profesorę. Negi tau tikrai teorija yra geriau už tikrą darbą? - murmėjo grifė Dori tikėdamasi suteikti draugei entuziazmo kitos nuodų ir vaistų pamokos metu kažką iškrėsti. Vis dėlto tai yra paskutiniai jos metai Hogvartse, reikia palikti prisiminimus apie save, ar ne? Veide atsirado nieko gero nežadanti šypsenėlė.
- Tinkamai išvirtas eliksyras yra labai tirštas, jį net sunku maišyti, - nutaisiusi nekaltą balselį pratarė Deoiridh pakėlusi akis į profesorę. Reikėjo apsimesti, kad nori mokytis. VSMT išlaikyti kažkokiu būdu reikės. Pasilinksminti dar suspės. Nieko. Per kitą pamoką… mintyse pagrasino profesorei škotė ir vėl atsisuko į Dori.
- Šita pamoka gerokai per ilga, ar ne? - paklausė ji pakankamai garsiai, kad išgirstų ne tik šalia sėdinti klastuolė, bet ir visi norintys. Pasirodys nemandagi? Tarsi tai kažkam rūpi! Bent jau jau pačiai tikrai nebuvo svarbu. Labiausiai norėjosi atsistoti ir išeiti, bet mintis, kad Matthew nebūtų tuo patenkintas, sulaikė nuo tokio veiksmo. Grifė ir toliau sėdėjo savo suole tik dėl to, kad nenorėjo visiškai sugadinti santykių su tėčiu, kurie ir taip buvo nelabai kokie.
- Profesore, gal jau galite nustoti mus kankinti savo klausimais? - neištvėrė Deoiridh. - Paskaityti vadovėlį galiu ir namie. Matote, mes geriau įsimename informaciją tada, kai patys kažką darome. Jūs turite nepalyginamai daugiau patirties eliksyrų gaminime nei bet kuris iš mūsų, jums teorija gal ir įdomu.
Negi ji nesuvokia, kad visi nepatenkinti šita pamoka? vis labiau irzo grifė ir vėl atsisuko į Dori tarsi laukdama paguodos ar išdaigos.
-
Gyvenimas buvo sunkus. Elliw neprisiminė to priežasties, bet dėl paties fakto buvo visiškai tikra. Gal kas nors atsitiko jos teleskopui? Taip, tokia galimybė buvo, ir tai gerokai gąsdino. Kaip ir tai, kad velsietė nė neįsivaizdavo, kur jos didžiausia brangenybė galėtų būti.
- Aš ir nesitrankau teleskopais! - įsižeidusi suriko mergaitė, kai kažkokia nepažįstama mergiūkštė pradėjo šnekėti apie astronomijos prietaisus. Ta mergiūkštė buvo kiek vyresnė, tad į galvą atėjo mintis, kad ji gali būti profesorė. Laimei (ar ne?), ši mintis netrukus išnyko iš Elliw atminties, taigi buvo galima ir toliau pykti.
- Mano teleskopas! - suriko ji ir pašoko iš vietos. Kodėl visi turi trukdyti jai gyventi? Klastuolė jau buvo pamiršusi, kad ką tik susidūrė su mergiūkšte, užsimojusia jai trenkti teleskopu. Ne, dabar reikėjo kažkaip atgauti savo brangenybę. Tik kur ji, po galais, galėjo dingti?!
Piktai apsižvalgiusi po klasę Elliw pastebėjo teleskopą kažkokios pirmą kartą gyvenime matomos moters rankose. Velsietė dar labiau supyko.
- Tai tu kalta! - suriko ji ir pašoko nuo kėdės. Deja, užkliuvo už neaiškios šalia buvusios mergiūkštės ((ne neLiucijos)) ir drėbėsi ant žemės. Viską suskaudi, bet kadangi teleskopas buvo išnykęs, ji labai tikėjosi, kad tebėra sveikas.
Sunkiai atsidususi rudaplaukė atsistojo ir vėl apsižvalgė. Neprisiminė, kur dingo jos didžiausia brangenybė, tad reikėjo ją kuo skubiau surasti.
- Tas eliksyras yra siaubingai šlykštaus skonio! Daugelis jo išgėrę apsivemia! - kažkur išgirdusi žodį “eliksyras” patenkinta pratarė klastuolė. Gal viskas būtų ne taip jau ir blogai, jeigu teleskopas teiktųsi atsirasti. Deja, jo lokacija ir toliau buvo nežinoma, tad Elliw netekusi vilties atsisėdo į vietą. Kėdė, deja, kuo gražiausiai perlūžo.
-
Dar. Vienas. Klausimas... Alanas atsiduso kokį šimtąjį kartą per šią pamoką. Jam pasidarė dar šalčiau. Sustiro čia. Na, bent jau pasilaksčiau su Gringo. Tada, kai bėgo jos pagauti, kai ji vertė mokytojos stalą jis truputį susijaudino, mat netroško labai prisidirbti. Bet dabar tai jam pasirodė juokinga. Vis kas įdomesnio. Pagalvojo ir visu šimtų procentų pritarė tiems mokiniams, kurie dabar reiškė pretenzijas dėl ilgos teorijos. Nors, kai pagalvoji leisti man gaminti irgi nieko gero neneša. Aplamai, eliksyrai man nelabai...
Gringo šiandien buvo kaip niekados nerami ir vėl norėjo kažkur lėkti. Galiausiai Alanas užėmė ją riešutu, ištrauktu iš savo kuprinės ir ji tupėdama jam ant peties pagaliau trumpam apsiramino.
Jis dar paėmė lapelį popieriaus ir parašė ant jo. Mat atrodė, kad Henrieta netrokšta kalbėtis.
Žinai tokį žaidimą kartuvės? Nori pažaist?
Jis pastūmė jai lapelį. Tada pradėjo sukti galvą ką čia atsakius profesorei. Vadovėlio nevartė. Norėjo žinoti ką galės ištraukti iš savo galvos. Pagaliau kilstelėjo ranką ir pasakė.
- Jeigu eliksyras verdamas teisingai, tai jis į virimo pabaiga pradeda labai smarkiai burbuliuoti. Burbuliukai smarkiai šokinėja iš katilo, jei būsi neatsargus, gali net truputį apsideginti.
Kada tas varpas nuskambės? Nekantriai pagalvojo Senkleris.
-
Henrieta klausėsi profesorės Krisinos. Šiandieninė pamoka buvo puiki proga užsidirbti taškų, tad grifė mielai atsakinėjo į teorinius klausimus. Tačiau teorija jau ėmė atsibosti. Vis tik, trečiakursė mieliau atsakinėjo į teorinius klausimus, nei virė eliksyrus. Nuodai ir vaistai tikrai nebuvo ta pamoka kurios praktika merginai sekėsi. Tad reikėjo stengtis nors teorijoje.
Profesorei uždavus ketvirtą teorijos klausimą Henrieta kurį laiką apmąstė galimus atsakymus ir pakėlė ranką.
- Teisingai išvirtas eliksyras turėtų spindėti kaip sniegas. - tarė mergina.
Šį faktą ji paminėjo jau ne pirmą kartą pamokoje, tačiau, pagal viską, jis turėjo tikti kaip atsakymas.
Atsakiusi į teorinį klausimą Henrieta pastebėjo lapelį ant stalo. Perskaičiusi žinutę grifė šyptelėjo. Šį žaidimą ji kartais žaisdavo su kitais vaikų namų auklėtiniais. Gaila, kad tai ir liko tik pažaidimais vieniems su kitais ir neišaugo iki draugysčių. Tam paprasčiausiai nebuvo laiko. Iki pakliūnant į Hogvartsą Poter retai bendraudavo su kitais vaikų namų gyventojais, o praėjusių vasaros atostogų metu turėjo persikelti į kitus vaikų namus, tad užsimegzti draugystės nespėjo.
Pasiėmusi plunksną Henrieta užrašė ant lapelio savo atsakymą.
Žinoma, galim pažaisti. Ta teorija jau ima atsibosti.
Apvertusi lapelį mergina nubrėžė šešis brūkšnelius ir stumtelėjo lapelį Alanui. Mergina žvilgtelėjo į Gringo, tupinčios ant draugo peties. Ši nenuorama ir buvo kartuvių atsakymas.
-
Nikolė-Elliw jau buvo betrenkianti tikrajai Elliw, kitaip žinomai kaip velnias žmogaus pavidalu (taip, tai labai naudinga informacija!), teleskopu į galvą, tačiau prisiartinusi profesorė „pagrąsė pirštu ir sumurmėjo „niu niu niu!“ “, bei atėmė iš Nikolės viltį kaip reikiant trinktelėti tai teleskopininkei į galvą jos pačios nuosavybe - ta profesorė pagrobė teleskopą! Viskas - tai yra blogiausia profesorė visoje Hogvartso istorijoje! Taškas! Ne, šauktukas! Penkiasdešimt šauktukų! Nikolė taip pasiuto iš pykčio ant profesorės, jog vos susivaldė nepavirtusi pačia direktore Evenstar ir neatleidusi Voveres iš darbo.
Tuo metu prabilo pats velnias žmogaus pavidalu - spėkit, ką ji pasakė? Aišku, kad „utiutiu, mano teleskopas!“!
- Taip, tavo teleskopas! Tavo teleskopas pas tą kvaišą kerėplą profesorę, kuri atiminėja teleskopus ir galimybes trinktelėti jais per galvą tiems, kurie nusipelnė! TAU!
Aprėkusi Elliw, nors reikėjo iš tikro aprėkti profesorę, Nikolė pažvelgė į Voverę smerkiamu žvilgsniu ir suriko jai:
- Gerų naujienų?! Jos visai negeros! Norit pasakysiu, kokia būtų gera? Ogi ji skambėtų taip: „Per klaidą paėmiau iš merginų teleskopą, ko neturėjau padaryti. Labai atsiprašau. Grąžinu jį jums atgal ir leidžiu trenkti per galvą iš jo, nes velnias žmogaus pavidalu tikrai to nusipelnė!“ - pamėgdžiodama profesorės balsą - tiesa, netyčia truputį ir išvaizdą -, atkirto Nikolė. O tuomet, atgavusi savo tikrąją išvaizdą, burbtelėjo ir atsakymą apie tai, kad teisingai pagamintas eliksyras turi kvepėti ne tik, kaip sakė panelė Forrm, nupjauta žole, bet ir skleisti silpną sintetinį, žiobarų valiklių kvapą. O tada prisiminė, kad velnias žmogaus pavidalu moka ne tik giesmėles „Tai tu klata!“, „Mano teleskopas!“, bet ir „Kur Liucija?“, kurią katik ir užtraukė.
Liucija, Liucija, Liucija... Ironiškai pakartojo Nikolė, o tada jai šovė į galvą puiki mintis ir ji optimistiškai sušuko:
- Liucija!
Kaip tik ties tuo sakiniu Nikolė įgavo visiškai identišką velnio žmogaus pavidalu taip mėgstamosios Liucijos pavidalą. Tuomet vaidindama apsidarė po klasę, o kai „netikėtai pastebėjo“ velnią žmogaus pavidalu, maloniai nusišypso ir priėjusi paklausė:
- Elliw? Kur tavo teleskopas?
-
O tu dieve šventas... Dar vienas klausimas? Apsaugok nuo tokių mokytojų... Įdomu, ką Krisina šiąnakt sapnavo, kad tokios blogos nuotaikos? Tačiau tai vis tiek nepaaiškintų, kodėl ji nusprendė apkartinti gyvenimą nekaltiems vaikams.
Šioje vietoje visos Meghan žinios jau buvo kaip pernykštis sniegas - tik prisiminimo formoje. Tad teko atlikti nežmoniškai sunkų ir be galo didelių pastangų reikalaujantį darbą - atsiversti vadovėlį. Jis, verta paminėti, buvo taip aprašinėtas, kad net nesuprasi, kur baigiasi viena mintis, o kur prasideda kita. Gal taip buvo dėl to, kad švilpiukė baisiai nemėgo nuodų ir vaistų pamokos (tiksliau - profesorės. Gal net labiau nei Matthew), todėl vadovėlis tarnavo kaip užrašinė. Kam leisti pinigus, jei ir taip yra gero popieriaus?
Dori pamatė mergaitės siunčiamus ženklus ir jai labai palengvėjo. Pagaliau jos galės užbaigti tą prakeiktą reikalą. Rudaplaukė mirktelėjo, kad suprato, iššifravusi draugės siunčiamą signalą "po pamokos". Tada vėl susitelkė į profesorę.
- Jei eliksyras pagamintas teisingai, kaip, - kokspovelniaisjovardas?, - Alanas sakė, eliksyras pradeda burbuliuoti. O kas kartą sprogus burbuliukui, iš jo vidaus išlekia snaigutė. Tada reikia kuo greičiau eliksyrą nukelti nuo ugnies, nes kitaip gyvensite sniego karalystėje. Tačiau jei snaigutės nelekia iš eliksyro, galite jį pilti lauk. Jis niekam tikęs.
Atsakiusi Meghan pasiėmė lazdelę ir ėmė sukioti tarp pirštų. Keista, tačiau tai veikė labai raminamai. Gal dėl to, kad guodė mintis, jog jei Krisina užduos dar vieną klausimą, bus lengva į ją paleisti kerus. Aišku, tektų už tai atsakyti gal net prieš pačią direktorę, nes šios profesorės neapmulkinsi taip lengvai kaip Matthew. Ji, rodos, skirtingai nei herbologas, turėjo kažkiek smegenų galvoj. Ir vis dėlto, švilpiukė buvo pasiruošusi bet kam, tik ne dar vienai teorijai.
-
Vovere atvirai sakant tikėjosi, kad kai užduos ketvirtąjį klausimą mokiniai pradės rodyti savo nepasitenkinimas. Bet ji tikėjo, kad tai bus gal du gal vienas mokinys, bet tikrai ne keturi. Juk sakoma blogi dalykai uškrečiami. Tokiais tempais kitais metais jau turbūt visi mokiniai bus nepatenkinti. O kas dėl to kaltas ? Ogi Dori. Savo spėjimus mintis pasvarstė šviesiaplaukė ir labai susinervinusiu balsu prabilo:
- Panelės Form ir Galbraiht jeigu jums nepatinka teoriją jūs į ją galite neatsakinėti ir nieko nesužinoti, čia jūsų bėdos jeigu neišlaikysite egzaminų. O tau panelę Galbraiht tai yra labai aktualu. Panelę Mendel ne jums spręsti kas yra sąžiningą ir nesąžingą. Jeigu jums netinka dabartinė mokomoji programą gali, bet kada parašyti sąvają. Ir tikėtis, kad ji bus kažkadą naudojamą. Panelę Parker čia kiek žinau yra ne jūsų teleskopas. O jį patį aš atiduosiu jo savininkei pamokos pabaigoje dėl to galite ne nerimauti,- kai profesorė šnekėjo su Parker ji truputį drebėjo, nes ją gąsdino mokinės galios,- gerai į ketvirtąjį klausimą visi atsakėte teisingai, du taškai. Paskutinysis klausimas - pasakykite po vieną vietą ar progą kurioje jūs naudotumėte šį eliksyrą ? Prašau nesikartotų ir neuždavinėti nereikalingų klausimų.
Mėlynakė atsisėdo ir pavargusiu žvilgsniu pradėjo stebėti mokinius ypač Dori ir prie jos esančią septintakursę, bei dvi identiškas mergaitęs ( vieną jau nebebuvo identišką ).
Galite atsakymą sugalvoti arba kažkuo pasinaudoti. Teorija iki 17d
-
Ojojoj! Prašau neuždavinėti nereikalingų klausimų! Klastuolė mintyse vaidino profesorę. Klastuolė džiaugėsi - paskutinysis klausimas. Klastuolė jau greitai galės iš čia neždintis. Klastuolė nesugalvojo nieko geriau kaip tiesiog atsakyti, gauti taškų ir po to kentėti iki pamokos galo.
- Aš naudočiau namuose. Tai pati geriausia (tikrai geriausia) vieta šiam eliksyrui naudoti. - kad paerzintų profesorę klastuolė vėl atsakymą rėkė. Gal ji kurčia? Galvojo klastuolė atsakiusi į klausimą. Ne! Taip nuobodžiai negali būti! Vėl mąstė klastuolė. Klastuolė nepastebėta (ar bent jau taip manė) išsitraukė savo lazdelę. Tada greitai pribėgo prie profesorės. Iškėlė lazdelę jai tiesiai priešais veidą.
- Aguamenti! - garsiai ištarė klastuolė ir iš lazdelės galo pasipylė vanduo. Vanduo pasipylė tikrai nesilpnai ir ištaškė visą profesorės veidą. Klastuolė vėl greitai parbėgo į savo vietą.
- Profesore, nespėjote nusiprausti namie? Tad prausiatės čia? Genialu! - šaipydamasi per visą klasę (aišku per visą) rėkė klastuolė.
-
Dori tik gūžtelėjo pečiais išgirdusi Deoiridh klausimą.
- Matai, aš... aš tiesiog tikrai suknistai verdu eliksyrus. Patikėk. Ir man gėda dėl to prieš kitus, - pripažino.
Žaliaplaukei buvo keista matyti, jog grifė norėjo krėsti išdaigas per pamokas, nes iš tiesų ji dažnai būdavo tartum trylikmetės sąžinės balsas, protas, kuris priversdavo surimtėti. Kartu su Deoiridh klastuolė turėjo ne vieną pokalbį, kuris buvo pakankamai rimtas, apgalvotas. Tačiau toks vyresnėlės elgesys neturėjo jau taip baisiai stebinti, mat Dori puikiai prisiminė kerėjimo pamoką praeitais metais, kuomet visi mokiniai kaip reikiant prasisiautė.
Tačiau šiandien Dori neketino krėsti išdaigų. Buvo pasiryžusi nebent būti įžūli, kaip ir padarė pamokos pradžioje. Deoiridh taip pat negailėjo kandžių replikų į profesorės pusę. Tai tuo pačiu ir stebino, ir žavėjo. Netyčiom mergaitė šyptelėjo.
Netrukus toji klastuoliška klastuolė, kuri neseniai žodžiais reiškė nepasitenkinimą, paleido ir vandens kerus. Nejaugi prasideda? Bet Dori nebuvo jau labai stipriai laiminga dėl prasidėjusio šaršalo. Taip pat buvo įdomu, ką jai norėjo pasakyti Meg. Dėl Merlino barzdos, šita pamoka išties nuobodi. Greičiau baigtųsi.
- Žinoma, kad naudočiau eliksyrą per Kūčias ar Kalėdas, kad žiemiškos šventės būtų žiemiškesnės. Na, o jei šventės būtų ir taip baltos, tai kada tai bet kada žiemą, kai pritrūktų baltumos, - atsakė į profesorės užduotą klausimą.
Dori jautė, kad Deoiridh lyg ir tikisi iš jaunesniosios sesės draugės kokios nors nesąmonės. Vis tik trylikmetė nenorėjo nuvilti septintakursės. Tad atsisegė savo kuprinę, išėmė iš jos nedidelį rutuliuką, kuris priminė muilo burbulą, tačiau sprogti nesiruošė.
- Jeigu nori, gali panaudoti. Čia ar kur kitur, - padavė rutuliuką grifei. - Kai mesi į žemę, pradės augti ir plėstis kalnas putų. Sugedusios žuvies kvapo, beje. Bus vietoj rūkytos silkės, - mirktelėjo.
-
Alanas sėdėjo ir rašinėjo raides ant lapelio. Kol kas sekėsi nelabai kaip. Galop po kelių spėjimų parašė.
Gal yra raidė o?
Tada ėmė sukti galvą ką atsakyti. Vadovėlį vartyti tingėjo, todėl kaip visada sukurpė kažką ir pakėlė ranką.
- Jeigu turėčiau susirašinėjimų draugą kur nors šiltuose kraštuose, nusiųsčiau jam buteliuką šio eliksyro tam, kad jis suprastų kas yra snaigės ir sniegas. Aišku, jei tas žmogus būtų ragana ar burtininkas. - Gal jau viskas? Dabar jau tuoj reikės stotis ir lėkti kur kitur. Tada dar parašė.
Raidė i?
Kiek valandų? Kiek dar minučių iki varpo? Ūžė mintys kaip spiečius. Tada jis išplėšė dar vieną lapą ir paklausė jos.
Klausyk, kada mes eisim pas Aurį tartis dėl viso to reikalo? Žinau, ilgai delsiau, bet jau tikriausiai metas ką nors daryti? Ar Vendigo daugiau nesirodo tavo mintyse ar šiaip?
Jis padavė Henrietai naują lapelį.
-
Henrieta pamažu nubraukinėjo Alano rašomas raides ant popieriaus. Ant popieriaus po truputį kilo kartuvių pagrindas, sijos, galiausiai virvė. Buvo šiek tiek keista, kad jis iš karto nepagalvojo apie voveraitę, tupinčią jam ant peties. Juk į ją neatkreipti dėmesio būtų praktiškai neįmanoma. Tačiau tuomet draugas užrašė pirmą teisingą spėjimą. Trečiakursė užrašė raidę ,,o'' ant paskutinio brūkšnelio.
Žaidžiant kartuves, Henrieta viena ausimi klausėsi profesorės. Nors pamoka ir buvo kiek nuobodoka, grifė nenorėjo apleisti mokslų ir praleisti progos užsidirbti grifiukams nors porą taškų. Neilgai pamąsčiusi trylikametė pakėlė ranką.
- Šį eliksyrą naudočiau vasarą, kai norėtųsi atsigaivinti nuo jos karščių. - atsakė į penktą teorinį klausimą Poter.
Vėl pažvelgusi į kartuvių lapelį Henrieta ant trečio brūkšnelio užrašė dar vieną teisingai atspėtą raidę - ,,i''. Tačiau dabar draugas jau stumtelėjo kitą lapelį. Grifė perskaitė draugo klausimus. Mergina stengėsi kuo labiau atsiriboti nuo Vendigo, ypač po pasisėdėjimo su Alanu bibliotekoje, tačiau karts nuo karto apie jį pagalvodavo. Vis dar pasitaikydavo kartų, kai atrodydavo jog demonas stebi ir kažko laukia, tačiau tuomet Poter pasistengdavo nukreipti mintis kita linkme. Vis dėlto, ilgiau taip tęstis negalėjo, tad mergina norėjo kuo greičiau rasti būdą kaip nuvyti demoną. O čia padėti galėjo tik Auris.
Pasiėmusi plunksną, po draugo klausimu Henrieta ėmė rašyti atsakymą.
Gal pabandyk susitarti su Auriu, kad susitiktume kur nors po pamokų? Tarkim apsigynimo nuo juodosios magijos klasėje. O apie Vendigo stengsiuosi nebegalvoti, nors kartais dar atrodo jog jis mane stebėtų.
-
Požemyje vis dar buvo šalta. Nepadėjo ir tai, kad pamoka buvo teorinė ir reikėjo tiesiog sėdėti savo vietoje ir nieko nedaryti. Tik klausytis ir retkarčiais atsakyti į kokį nors klausimą. O klausimų šioje pamokoje buvo kaip niekad daug. Nelanna stipriau įsisupo į šiltą mantiją ir stengėsi nenustipti iš šalčio. Ot būtų įdomu, jei kas nors sušaltų ir numirtų pamokoje. Įdomi antraštė „Magijos žiniose“ turėtų būti: „Mokinys mirtinai sušalo Nuodų ir vaistų pamokoje“, pagalvojo mergaitė ir mintyse nusijuokė. Pagalvojusi, kad kalbėjimas irgi prideda kažkokio judesio jos kūnui (visgi kalbant juda burna - vis šis tas), Nelanna atsakė į profesorės klausimą:
- Šį eliksyrą galima panaudoti tuomet, kai vidurvasarį labai pasiilgstama žiemos. Išburtos snaigės šiek tiek primintų žiemą.
Na ir kas, kad karštą vasaros dieną snaigės greit ištirps, dar pagalvojo pirmakursė.
-
Švilpiukė tikrai nebuvo pasiruošusi dar vienai teorijai. Tiek turint omeny jos ribotas smegenis, tiek vargšus nervus. Deja deja, profesorė neketino jų pagailėti ir uždavė dar vieną klausimą. Garbė dievams, šis jau buvo paskutinis. Tik reikėjo kažkaip sutelkti proto likučius ir į jį atsakyti. O jau tada... laisvė. Laisvė daryti ką nori. Laisvė įsikarti į medžius. Laisvė nugvelbti iš virtuvės maisto ir nemiegoti visą naktį. Namų darbai palauks. Visas pasaulis palauks. Meghan labai reikėjo laiko sau.
Tačiau prieš tai - atsakymas. Pakėlusi ranką rudaplaukė tarė:
- Jeigu, pavyzdžiui, rengčiau pasirodymą žiemos tema, snaigės tikrai nepamaišytų. Ir kaip dekoracija, ir kaip tikrovę sukurianti detalė. Tai ypač tiktų baletams ar operoms. Nors, geriau pagalvojus, visiems pasirodymams.
Tikėdamasi, kad profesorė nemelavo ir šis klausimas tikrai paskutinis, Meg išsitraukė nediduką lapelį ir ėmė ant jo paišalioti, stumdama laiką. Be to, reikėjo sugalvoti, ką sakys Dori. Ir kaip pasieks Apelsiną.
-
- Nereikia gėdytis, jeigu nesiseka. Visada gali apkaltinti profesorių, - sumurmėjo Deoiridh pakankamai tyliai, kad Krisina to negirdėtų. Nejučia susimąstė, kad ne tik kerėjimas, bet ir nuodai ir vaistai būna nuolat nuskriausti savo profesoriais. Už Monicą Lilly Moonlight, aišku, blogiau nebūna, bet ir šita Krisina nebuvo kažkokia tobulybė.
- Gerai, neatsakinėsiu daugiau į klausimus, o egzaminai yra tik mano reikalas, - nesusilaikė garsiai nepakomentavusi grifė. Jautėsi visiškai iššvaisčiusi savo laiką. Norėtų - pasimokytų iš vadovėlio. Na, nenorėtų, žinoma, bet argi tai profesorės reikalas? O čia sėdėti ir klausyti, kaip kažkokia klastuolė rėkia, ji visai nenorėjo.
- Jeigu ta mažė dar žviegs kaip skerdžiama kiaulė, tikrai ką nors jai padarysiu, - pratarė Deoiridh atsisukusi Dori. Žinojo, kad jos mokosi tame pačiame koledže, tačiau tai nerūpėjo. Kodėl ji turi klausytis kažkokios mažvaikės rėkavimų? Ir kaip čia pasiruošti egzaminams? Tikrai geriau būtų sėdėti bibliotekoje.
Deoiridh jautėsi vis labiau nepatenkinta šita pamoka. Žinoma, tai buvo galimybė praleisti šiek tiek nerūpestingo laiko su Dori, paplepėti ir galbūt pajuokauti. Vis dėlto sėdėti pamokoje ir nieko joje neišmokti buvo daugiau nei kvaila. Net pasilinksminti nepavyko!
Laimei, Dori, regis, nebuvo nusiteikusi visai nieko nenuveikti. Deoiridh susidomėjusi pažvelgė į rutuliuką ir pakėlė akis į draugę. Lūpose atsirado nieko gero profesorei Krisinai nežadanti šypsenėlė.
- Žinai… - tyliai sumurmėjo škotė. - Šita pamoka jau tuoj baigsis. Nėra prasmės kelti chaosą. Bet užtat kitą kartą…
Kilstelėjusi antakius paėmė rutuliuką ir saugiai įsidėjo jį į kišenę. Dabar suprato, kaip yra apmaudu baigti Hogvartsą. Jeigu šitai išdaiga pavyks, kas gadins profesoriams nervus kitais metais?..
-
Ši pamoka buvo keista. Elliw neprisiminė, kodėl, tačiau buvo visiškai dėl to tikra. Ar gali būti, kad ji matė ne neLiuciją? O galbūt Liuciją? Nors ne - pamačiusi geriausią ir protingiausią mergaitę pasaulyje to fakto tikrai nepamirštų.
- Norint paerzinti tuos, kurie nemėgsta žiemos! Eliksyras primena žiemą! - garsiai suriko į galvą atėjusį protingą sakinį Elliw. Ar jis tikrai buvo protingas, ji nė neįsivaizdavo, o netrukus pamiršo, kad kažką sakė.
Daug svarbiau buvo išsiaiškinti, kur šiuo metu yra teleskopas. Jis kažkur išnyko, ir tai dabar buvo svarbiausias dalykas pasaulyje. Tik kur jo reikėtų ieškoti?
Nespėjus apie tai ilgiau pamąstyti (kitaip sakant, pamiršti, apie ką galvojo), kažkas priėjo. Elliw supykusi pakėlė akis, bet netrukus baisiausiai apsidžiaugė: tai buvo Liucija! Ji, atrodo, kažko paklausė apie teleskopą, bet koks vis dėlto skirtumas? Geriausia ir protingiausia mergaitė pasaulyje vėl atsirado!
- Liucija! - patenkinta sušuko klastuolė. Niekaip negalėjo suprasti, kodėl nepastebėjo draugės anksčiau. Ar ji gali būti tokia žiopla? - Kur buvai dingusi?
Elliw balse skambėjo nuoširdus susirūpinimas. Ar jos draugei viskas gerai? Juk ji taip seniai nesutaisė jokio teleskopo! TIkriausiai dėl to dabar labai liūdėjo. Vadinasi, reikėjo pataisyti draugei nuotaiką.
- Ar galėtum sutaisyti mano teleskopą? - paklausė Liucijos Elliw. Deja, tik dabar prisiminė, kad prietaisas yra kažkur dingęs. Tai buvo labai slegianti situacija, tad klastuolė susiraukė. - Gal žinai, kur mano teleskopas? - vėl prasižiojo, visai pamiršusi, kad ką tik jau uždavė klausimą apie astronomijos prietaisus. Džiaugsmą, kad geriausia ir protingiausia mergaitė pasaulyje vėl grįžo pas ją, gerokai temdė nežinia, kur galėjo išnykti didžiausia brangenybė. Ką daryti?..
-
Vovere klausydamasi mokinių atsakymų ir nusiskundimų tuo pačiu metu stebėjo Dori ir šalia jos esančią draugę kurios tyliai šnibždėjosi ir atrodė labai keistai. Kažkas čia ne taip įtariu, kad jos kažką rezga. Pagalvojo mergina kai mokiniai nutiko pradėjo šnekėti :
- Taigi visi kurie atsakė gauna du taškas. O tie kurie dėl jo yra nepatenkinti galite kreiptis į direktorę dėl manęs,- suprantama šviesiaplaukė galėjo mokinius apibarti ar nubausti, bet tiesiog ji buvo labai pavargusi ir kuo greičiau norėjo pabaigti šią pamoką. Ir jau norėjo atsisveikinti, bet pavėlavo. Nes suskambo varpas ir visi mokiniai išėjo iš klasės, o juos sugaudyti yra tiesiog neįmanoma misiją.
Na ką gi padarysi jeigu jie nenorėjo atsisveikinti. Pagalvojo profesorė ir pradėjo tvarkyti klasę. Užtruko gal šiek tiek mažiau negu valandą ir dar truputį apsižvalgiusi anglė pasiėmė teleskopą norėdama jį grąžinti jo savininkei išėjo iš kabineto ir jį užrakino.