Hogvartsas.LT

Magijos pasaulis => Hogvartso pilis => Biblioteka => Temą pradėjo: Roma Keit Lapkričio 27, 2021, 07:25:59 pm

Antraštė: Knygų lentyna apie nuodus
Parašė: Roma Keit Lapkričio 27, 2021, 07:25:59 pm
Bibliotekoje tolimiausiame kampe yra lentyna ant kurios užrašyta nuodai. Ji tiesiog milžiniška. Joje yra turbūt tūkstančiai knygų apie nuodus. O gal net ir šimtai tūkstančių. Bet ten retai kas užeina. Kadangi šios nuodų knygos nereikkalingos mokslams. Kai kurioms knygos iš jų net keliasdešimt tūkstančių metų. Ši lentyna aplipusi daugybe voratinklių. Taip pat begalybė dulkių. Taip nebūtų jei kai kurių knygų nebūtų neliesta ištisus metus. Bet knygos ten vertingos ir įdomios. Nors iš tikrųjų kai kurios visišksi storos ir didelės vos telpa į lentyna. Bet ši lentyna buvo ne kartą didinta. Šios knygos labai pravers bet kuriam profesonaliam eleksyrininkui. Bet jis turi būti labai profesionalus. Nes dauguma dalykų aprašytų knygose nežinos ar net nesupras. Štai tokia ta lentyna apie nuodus.


Roma vaikščiojo bibliotekoje. Rinkosi ką skaityti. Bet kaip ir visada beveik nieko nerado, nes daug ką buvo skaičius, o kitkas neįdomu. Tad ji ėjo iki pat bibliotekos galo. Ir... Tolimiausiame kampe pamatė milžinišką lentyną. Ant jos buvo užrašyta: nuodai. Turėtų būti įdomu. Pagalvojo Roma. Ir pradėjo skaityti knygų pavadinimus. Jai jie buvo girdėti, nes Roma buvo tikrai labai profesionali eleksyrininkė. Tad ji pasiėmė knygą ir pradėjo skaityti. Tokių receptų ji dar nebuvo girdėjusi. Tad pasirinko paprasčiausią ir pabandė sumaišyti. Neblogai pasisekė. Tad pabandė dar kelis. ir dar... Pabandė net patį sunkiausią rastą. Jis irgi puikiai pavyko. Roma nesitikėjo, kad bus taip lengva, bet jai tiko. Todėl dažnai skaitydavo knygas iš tos lentynos.
Antraštė: Ats: Knygų lentyna apie nuodus
Parašė: Vilkolakis Svajoklis Sausio 01, 2022, 05:21:44 pm
Vilkolakis per pertraukas būdavęs bibliotekoje, kadangi buvo uždarokas skaitė savo eliksyrų pamokos užrašus, staiga pakėlęs galvą jis pamatė prietemoje stovinčią lentyną su užrašu Nuodai. Kadangi eliksyrai jam visai patiko jis nuėjo prie jos ir pradėjo dairytis. Po kelių minučių jis pamatė knyga kuri vadinosi Eliksyrai pažengusiems. Turbūt čia vyresnių kursų vadovėlis, nes kai kurie eliksyrai atrodo daug sudėtingesni, nei mūsų vadovėliose esantys. Pamanė Vilkolakis, ir su ta mintimi jis nuėjo atgal prie stalo ant kurio buvo jo eliksyrų užrašai.
Antraštė: Ats: Knygų lentyna apie nuodus
Parašė: Elliw Gwawr Dwynwen Goff Gegužės 16, 2022, 03:08:45 pm
Elliw klaidžiojo po pilį ir atkakliai bandė surasti teleskopą. Jau neprisiminė, kad kažkokį mažą prietaisėlį turėjo kišenėje. Kaip ir nežinojo to, kad tikrąją brangenybę laiko rankose. Taigi dabar panikavo ir atkakliai ieškojo astronomijos prietaiso ir, žinoma, Liucijos, Sabrinos, Joanos trečiosios, Vėtratrūnės bei Sarah.
Mergaitė neįsivaizdavo, kur esanti ir kaip ji čia atsidūrė. Klaidžiojo kažkokiais nepažįstamais koridoriais ir nerado nė vienos draugės ar teleskopo. Tai šiek tiek (o gal netgi ir ne šiek tiek) slėgė. Ką jau kalbėti apie tą keistą baimę, jau kurį laiką neapleidžiančią jos minčių…
- Liucija?.. - liūdnai kreipėsi Elliw, tačiau geriausia ir protingiausia mergaitė pasaulyje neatsirado. Norėjosi verkti, tačiau netrukus velsietė pamiršo to priežastį, tad taip ir nepravirko.
Po kiek laiko priėjusi kažkokias duris nusprendė, kad ėjo kaip tik čia, tad jas atidarė. Netyčia nulaužė rankeną, bet to nepastebėjo. Patekusi į kažkokią knygų patalpą susidomėjo ir patraukė tolyn. Atsitrenkė į lentyną ir ją nuvertė. Ant galvos užkrito bent keletas knygų.
- AUČ! - garsiai suriko klastuolė. Skaudėjo bjauriai, o dėl to kaltos, žinoma, buvo tik neLiucija, ne neLiucija, ne ne neLiucija, ne ne ne neLiucija ir ne ne ne ne neLiucija. Daugiau nieko nepaisydama velsietė žingsniavo toliau ir stengėsi apsimesti, kad daugiau nė į vieną lentyną neatsitrenkė. Tai nebuvo labai paprasta, tačiau gerai buvo tai, kad ji netrukus trankymąsi pamiršo.
Netrukus priėjo kažkokią nuošalią lentyną, prie kurios nebuvo nė vienos bjaurios mergiūkštės. Na, nebuvo ir draugių, bet velsietė jau buvo praradusi viltį kada nors jas sutikti. Tai liūdino, tačiau Elliw atkakliai stengėsi apie tai negalvoti. Ne, geriau mąstyti apie… Na, šitą ji jau pamiršo, tad tiesiog atsisėdo ant netoliese buvusios kėdės. Ta nieko nelaukusi sulūžo, ir klastuolė nusivertė ant grindų.
- AUČ! - garsus šūksnis nuaidėjo bibliotekoje.
Antraštė: Ats: Knygų lentyna apie nuodus
Parašė: Matthew Turner Gegužės 16, 2022, 03:09:10 pm
Be jokio gyvenimo tikslo Matthew klaidžiojo koridoriais. Galvojo, kad gal reikėtų išgerti, tačiau neturėjo su kuo. Ir vėl girdyti jaunųjų kolegų nesinorėjo, tad reikėjo surasti kitos veiklos.
Lyg tyčia pro šali pralėkė panelė Goff. Ji atrodė nesigaudanti aplinkoje (nieko naujo, ar ne?), o tai gerokai gąsdino. Pirmąją užduotį kažkaip išgyveno, bet kaip jai seksis toliau? Ar šitam vaikui (nors koks čia vaikas? Jau visa panelė!) lemta išgyventi šituos mokslo metus? Kad ir kokia sudėtinga mokinė būtų, Matthew nelinkėjo Goff mirties. Ko gero, būtent dėl to nusekė jai iš paskos stebėdamas, kur ji skuba.
Tai, kad ji gana užtikrintai žygiavo bibliotekos link, šiek tiek paguodė: galbūt ta mergaitė pagaliau susivokė, kad dalyvauja turnyre, ir skuba mokytis? Tai įžiebė viltį, tačiau vedamas smalsumo (ir, ko gero, rūpesčio) ir toliau žingsniavo iš paskos.
Ir visai netrukus visos viltys sudužo. Na, nulaužtą rankeną gal ir gali ignoruoti, pasitaiko visko. Bet ant savęs užversta knygų lentyna išties skatina sunerimti. Ir kaip tą vaiką išgelbėti? O ji, regis, nepaisydama visų nelaimių žygiavo toliau. Ir, reikia pastebėti, pasirinko itin įdomų bibliotekos skyrių. Gal vis dėlto ji gaudosi ir nutarė kažko išmokti? dar vienas vilties spindulys sušvito galvoje. Ir vėl neilgam, mat mergaitė netrukus nusivertė ant grindų. Tylioje bibliotekoje nuaidėjęs šauksmas nuskambėjo nepadoriai garsiai, bet Matthew nutarė nepriekaištauti. Viskas ir taip pernelyg sudėtinga, o Elliw priekaišto neatsimins, tad kam vargti?..
- Elliw, - bandė draugiškai pradėti pokalbį Turner prieidamas prie mergaitės ir pakeldamas ją nuo žemės. - Reikia pasišnekėti. Ar girdi mane?
Atrodė, kad ji nemato ir negirdi iš viso nieko, bet Matthew, deja, vis dar buvo Klastūnyno vadovas, tad juto kažkokią atsakomybę. Kad ir kaip stengėsi to išvengti, niekaip nesisekė.
Antraštė: Ats: Knygų lentyna apie nuodus
Parašė: Vega Dellal Liepos 22, 2022, 09:53:27 pm
  Vega atėjo į biblioteką, nes norėjo daugiau sužinoti apie eliksyrus. Jai nesisekė nuodų ir vaistų pamokose. Gal daugiausia nesisekė todėl, nes nemėgo profsorės, o profesorė nemėgo mokinių, todėl nieko normaliai išmokyti negalėjo. Gal labiau ne nemėgo, o bijojo. Varniukė prisiminė kaip profesorė aprėkė ją pirmojoje pamokoje, o paskui jos katė net gi ją apdraskė. Tačiau patys eliksyrai labai domino varniukę. Ji norėjo kuo daugiau apie juos sužinoti ir išmokti kuo daugiau jų pagaminti. Priėjusi tolimiausią bibliotekos kampą rudaakė pamatė lentyną ant kurios buvo užrašyta:
Citata
Nuodai
  Tai varniukę labai sudomino. Ji nenorėjo gaminti nuodų ir tuo labiau jų naudoti, tačiau daugiau apie juos sužinoti ji norėjo. Todėl pasiėmė pirmą pasitaikiusią knygą. Jos pavadinimas buvo:
Stiprieji, bet ne patys stipriausi nuodai
  Pažvelgus į pavadinimą varniukė stengėsi suprasti apie ką galėtų būti ši knyga. Aišku, kad apie nuodus, bet tikiuosi, kad ten nebus jokių žudymo nuodų. Labai tikiuosi, kad jų nebus šioje knygoje. Pagalvojo mergaitė ir atsivertė knygą. Pirmas receptas knygoje buvo negirdėtas. Kaip ir pats nuodas. Buvo rašoma:
Citata
                                      Smirdantys nuodai
                                                  6 klasė
                                                 Anginoras
Reikia:
6 ugniauodegio sparnų
100 militrų šalto vandens
8 aštuonių lašų ne savo kraujo
  Vos perskaičiusi, kad reikia ne savo kraujo varniukė greitai užvertė knygą. Tada nusprendė atsiversti bet kokį kitą puslapį. Ji tą ir padarė. Atsivertė knygos vidurį. Ten buvo rašoma:
Citata
                                                Kraują leidžantys nuodai
                                                         18 klasė
                                                         Široneria
  Vos tą perskaičiusi varniukė vėl užvertė knygą. Įdomu ką reiškia tos klasės. Gal tai sudėtingumas? Galvojo varniukė ir tuo metu išgirdo kažkieno žingsnius, kurie vis artėjo.
Antraštė: Ats: Knygų lentyna apie nuodus
Parašė: Erka Forrm Liepos 22, 2022, 10:20:12 pm
  Erka atėjo į biblioteką ir iškart patraukė prie nuodų lentynos. Ji konkrečiai žinojo kokią knygą ims. Ji buvo juodomis ir baltomis dėmėmis nusėtu viršeliu. Atėjusi pamatė varnę iš kurios šaipėsi apsigynimo nuo juodosios magijos pamokoje. priėjusi arčiau nepamatė knygos, kurios ieškojo. Tik tada pamatė kokią knygą laikė ta pirmakursė. Tai buvo ta pati knyga, kurios ji ieškojo. Toje knygoje buvo rašomas vieno iš stipresnių nuodų, kurie smirda receptas. Klastūnyno atstovė jau buvo kelis kartus pasigaminusi bei pasinaudojusi tuo nuodu. Jai dabar reikėjo to recepto, kad galėtų pasigaminti dar tų nuodų, o paskui juos panaudoti labai nuostabiam tikslui.
- Atiduok knygą! - šiukščiai tarė Erka. - Staigiai! - sušuko violetinplaukė, nes nenorėjo gaišti laiko su ta varne. Violetinių plaukų savininkei skubiai reikėjo šios knygos.
Antraštė: Ats: Knygų lentyna apie nuodus
Parašė: Vega Dellal Liepos 22, 2022, 10:27:21 pm
  Vega laikė užvertusi knygą iki kol išgirdo kažkieno žingsnius. Varniukės nelaimei tai buvo ta pati klastuolė, kuri apsigynimo nuo juodosios magijos pamokoje išmetė jos katilą bei knygą, o paskui šaipėsi. Bet regis ta klastuolė šį kartą nesiruošė su ja negražiai elgtis. Ji tik nuėjo prie tos pačios lentynos iš kurios ir varniukė buvo pasiėmusi knygą. Kai rudaakė pamatė, kad ji ieško kažkokios knygos nusprendė toliau skaityti savąją, todėl vėl ją atsivertė. Šį kartą dar kitą puslapį. Tačiau jai pradėjus skaityti ji išgiro tos vyresnės klastuolės balsą, kuris tikrai neskambėjo draugiškai. Jai šiurkščiai pareikalavus knygos Vega nusprendė jos neduoti, nes nenorėjo nusileisti taip lengvai. Nors pačios knygos ji skaityti nenorėjo, bet tikrai neketino jos duoti kažkokiai klastuolei, kuri dar visai neseniai iš jos šaipėsi.
Antraštė: Ats: Knygų lentyna apie nuodus
Parašė: Erka Forrm Liepos 22, 2022, 10:37:08 pm
  Erka laukė kol ta varnė duos knygą, tačiau ji tik stovėjo ir nieko nedarė. Na ir keistuolė. Nieko nedaro. Bet juk žino, kad kitu atveju jai blogai baigsis. Tegul tik pabando neduot. Pagalvojo keturiolikmetė. Violetinplaukei jau atsibodo taip stovėti, o ir laiko gaišti ji nenorėjo. Jai tik reikėjo tos knygos. Labai reikėjo.
- Na duok pagaliau! Jei neduosi tau labai blogai baigsis! Prižadu! - garsiai bei piktai tarė violetinių plaukų savininkė. Ji visiškai neturėjo jokio noro gaišti laiko su šita mažvaike. O tuo labiau violetinplaukė tikrai skubėjo. Todėl išsitraukė lazdelę ir nutaikė į tą pirmakursę.
- Arba atiduoti knygą arba paleisiu į tave kokius nors kerus? Nori? Jeigu ne tada staigiai atiduok man knygą! Arba atiduosi geruoju ar bloguoju! Ką renkiesi, mažvaike? Beje, kuo tu vardu? - piktai tarė ir toliau laikė lazdelę nutaikiusi į prieš ją stovinčią pirmakursę.
Antraštė: Ats: Knygų lentyna apie nuodus
Parašė: Vega Dellal Liepos 22, 2022, 10:47:33 pm
  Vega stipriai laikė knygą rankoje. Daug stipriau nei tada, kai apsigynimo nuo juodosios magijos pamokoje ta apti klastuolė iš jo atėmė kitą knygą. Dabar Vega stengėsi ją laikyti taip stipriai, kad tai nebepasikartotų. O pamačiusi į ją nukreiptą lazdelę varniukė iškėlė savąją bei taip pat nukreipė į priešininkę. Mergaitė puikiai žinojo, kad šansų laimėti beveik neturi, bet vis tiek nusprendė bent jau pabandyti kovoti. Ji tikėjosi, kad bent kokie kerai pavyks. Nors jai užtektų ir to, kad atlaikytų bent kelis pirmus priešininkės kerus. Vega puikiai žinojo, kad ji yra pirmakursė, o priešininkė keleriais metais vyresnė. O tuo pačiu ji žino ir daug daugiau kerų bei šiaip yra stipresnė. Tačiau varniukė neketino pasiduoti.
- Na jau ne! Knygos aš tau neduosiu! - gana garsiai tarė varniukė. - Mano vardas Vega, o koks taviškis? Aš pirmakursė. O tu kelintame kurse? - paklausė ji. Tikiuosi tarp mūsų nėra didelio skirtumo. Na, bet net jei ji kokia penktakursė aš vis tiek kovosiu! Pagalvojo rudaakė.
Antraštė: Ats: Knygų lentyna apie nuodus
Parašė: Erka Forrm Liepos 22, 2022, 11:16:50 pm
  Erka laukė kol ta pirmakursė atiduos jai knygą. Keturiolikmetė buvo tikra, kad ji pirmakursė ir tikrai buvo tikra, kad lengvai atiduos knygą, tačiau pamačiusi lazdelę ir išgirdusi kitus jos žodžius suprato, kad nebus taip lengva. Na ir gerai. Pati kalta. Pagalvojo violetinių plaukų savininkė.
- Aš Erka. Esu ketvirtakursė, o tu kaip pirmakursė esi tikrai labai silpna, - tarė ketvirtakursė besimaivydama. Jai buvo gera šaipytis iš tos pirmakursės.
- Expelliarmus! - garsiai sušuko violetinių plaukų savininkė. Keturiolikmetė labai tikėjosi, kad kerai pavyks. Tai jai buvo labai svarbu, nes jei kerai nepavyktų arba pirmakursė juos atmuštų tai būtų didžiulis pažeminimas klastūnyno atstovei. Juk ji ir vyresnė, ir daug galingesnė. Daug stipresnė nei tai pirmakursė. Aš daug stipresnė nei ta mažvaikė. Pagalvojo violetinplaukė.
Antraštė: Ats: Knygų lentyna apie nuodus
Parašė: Vega Dellal Liepos 22, 2022, 11:33:45 pm
  Vega išgirdo, kad klastuolės vardas yra Erka ir ji yra ketvirtakursė. Žinoma tai nepraėjo be pasišaipymo.
- Aš ne silpna! - šiek tiek piktesniu tonu nei paprastai sušuko pirmakursė. Varniukė žinojo, kad išties piktai surikti jai nepavyko, bet nebuvo laiko dėl to liūdėti, nes priešininkė pasirodė esanti ketvirtame kurse. Maždaug tokio amžiaus ir manė ją esant, tačiau tai vis tiek tik patikino, kad prieš ją kovoti bus tikrai labai sunku. Greitai varniukė išgirdo priešininkės burtažodį siunčiamą jai bei pamatė skaisčiai raudoną šviesą, kuri neabejotinai buvo nuginklavimo kerų.
- Protego, - ramiai ištarė rudaakė bei mostelėjo lazdele ir prieš ją atsirado skydas. Priešininkės paleisti kerai į jį atsimušė ir dingo. Taip, taip, taip! Savo sėkme mintyse labai džiaugėsi varniukė, nes jai beveik niekada kerai nepavykdavo iš pirmo karto, o šį kartą puikiai pavyko iš pirmo karto. Tai labai džiugino rudaakę.
Antraštė: Ats: Knygų lentyna apie nuodus
Parašė: Erka Forrm Liepos 22, 2022, 11:45:48 pm
  Erka išgirdo pirmakursę sakant, jog ji nėra silpna.
- Taip, taip. Nesilpna. Žinoma, - dar pasimaivė keturiolikmetė, bet tada pamatė, kad ta mažvaikė pasinaudojo skydiniais kerais. Ir jai pavyko! Tai kaip reikiant įsiutino keturiolikmetę ir tą puikiai buvo galima matyti jos veide. Na palauk tu man. Tu tikrai taip lengvai neišsisuksi. Pagalvojo keturiolikmetė stebėdama tą pirmakursę. Aš tave taip prikankinsiu, kad gyvenime to nepamirši ir daugiau man nepasirodysi akyse! Prižadu! Taip, kad manęs be galo bijosi. Taip, kad tau keikvieną mielą dieną mintyse stovėtų tik tas skausmas, kurį patirsi dabar. O jei ne dabar tai kada nors, bet tikrai jį patirsi dėl mano kaltės. Dar pridėjo mintyse.
- Sustink! - šįkart dar garsiau ir tvirčiau sušuko violetinplaukė. Šį kartą ji tikėjo, kad ta pirmakursė tikrai jos kerų nesustabdys. Ji juk mažvaikė. Tikrai nesugebės nei jų atmušti, nei pasitraukti. Ką sugeba tokie kaip ji? Ogi nieko. Taip visada buvo, būdavo ir aišku, kad bus. Dar pagalvojo klastūnyno atstovė.
Antraštė: Ats: Knygų lentyna apie nuodus
Parašė: Vega Dellal Liepos 23, 2022, 12:30:40 pm
- Aišku, kad nesilpna, bet jei manai kitaip tai reiškia, kad tau su protu nėra viskas gerai. Štai aš niekada nežeminčiau jaunesnio. Bet turiu tau atsikirsti, nes tu pirma pradėjai, o tai nėra labai pavyzdinga. Žinoma galėčiau ramiai sau bėgti verkti, tačiau to nedarysiu, - pasakė Vega ir išgirdo, kad link jos yra siunčiami dar vieni kerai. Varniukė suprato, kad jų atmušti nebesugebės, todėl staigiai šoktelėjo į šoną. Vos spėjo, tačiau vis dėlto pavyko ir kerai nuskriejo gerokai už rudaakės. Gal ir man į ją paleisti kokius nors kerus, tačiau kokius? Ji tikrai žino daug daugiau burtažodžių nei aš, bet tikiuosi, kad man pavyks. Nagi, nagi. Kokie čia kerai labiausiai tiktų? Tikrai nenoriu jai padaryti nieko blogo, tačiau noriu, kad ji nesijaustų valdove. Galbūt... Žinau! Pagalvojo mergaitė stipriai laikydama lazdelę, kuri vis dar buvo nukreipta į vyresnę priešininkę.
- Beje, tavo tėvai taip pat tokie savanaudžiai? Jie taip elgiasi ir dėl to taip elgiesi ir tu? Ar aš teisi? Scourgify, - ramiai bei užtikrintai tarė rudaakė. Ji įsivaizdavo kaip kerai nuskrenda iki tos klastuolės ir ji nesugeba jų atmušti, o paskui jos burna prisipildo muilo. Tikiuosi taip ir bus. Pagalvojo rudaakė, nes žinojo, kad klastuolė to tikrai nusipelnė.
Antraštė: Ats: Knygų lentyna apie nuodus
Parašė: Erka Forrm Liepos 23, 2022, 12:37:15 pm
  Erka išgirdusi kitus varnės žodžius mintyse nusijuokė. Taip, man tikrai negerai su protu. Kurgi ne. Pagalvojo keturiolikmetė, bet juokėsi tik mintyse, nes nenorėjo toliau tęsti šio pokalbio, kuris aiškiai buvo beprasmis. Išgirdusi kitus jos žodžius ji nusijuokė, bet šįkart garsiai. Taip pat išgirdo, kad ir ta varnė pagaliau paleido kerus. Tai nustebino, nes ketvirtakursė vis to laukė ir nesitikėjo, kaf ji pagaliau sugebės tą padaryti. Violetinių plaukų savininkė tingiai atmušė jaunesnės mergaitės kerus.
- Mano tėvai žuvo vos kai gimiau. Mama iškart, o tėtis praėjus porai dienų. Tik iš nuotraukų žinau kaip jie atrodė. Vasaromis gyvenų vaikų nmuose. O kaip tavo tėvai? Gerai su jais sutari? - liūdnai tarė violetinplaukė žiūrėdama į žemę. - Beje, kaip pirmakursė visai neblogai keri, - dar pridėjo ketvirtakursė ir pažvelgė į Vegą bei nusišypsojo.
Antraštė: Ats: Knygų lentyna apie nuodus
Parašė: Vega Dellal Liepos 23, 2022, 12:50:26 pm
  Priešininkė atmušė kerus ir panašu, kad labai lengvai. Kodėl aš visada taip blogai keriu? Bet visada. Ir atrodo, kad jai mano kerus atmušti buvo be galo lengva. Negi taip iš tikrųjų? Kodėl? Nors ji trim metais už mane vyresnė ir tikrai išmoko daug daugiau nei aš. Nieko. Dar bus kerų, kurie pavyks. Pagalvojo Vega, tačiau tik tada varniukė susivokė ką ta vyresnė klastuolė pasakė po to, kai atmušė kerus. Ji neturi tėvų? Ji gyvena vaikų namuose? Galbūt ji taip elgiasi todėl, nes neturi mylinčių tėvų. Neturi net vieno, o tai yra labai blogai. Dar visą tai apmąstė rudaakė. Dabar jai jos pagailo, tačiau lazdelės nenuleido, nes žinojo, kad klastuoliai lengvai gali apgauti.
- Ar tai tikrai tiesa? Gal tuomet norėtum draugiškai baigti kovą? Ir prašysčiau, kad daugiau iš manęs nesišaipytum. Patikėk man tai tikrai nepatinka, - pasakė pirmakursė. Jai dabar išties buvo gaila vyresnės mergaitės, tačiau vis tiek nusprendė apsidrausti ir lazdelę laikė iškėlusi. Jos dar apgavęs koks klastuolis nebuvo, tačiau varniukė puikiai žinojo kokie jie gali būti, todėl ji ir norėjo apsidrausti.
Antraštė: Ats: Knygų lentyna apie nuodus
Parašė: Erka Forrm Liepos 23, 2022, 01:00:28 pm
  Erka žiūrėjo į tą jaunesnę mergaitę, kuri atrodė susimąsčiusi. Įdomu, apie ką ji galvoja? Galbūt apie mane? Labai gali būti, tačiau neturiu jokio noro, kad apie mane kas nors galvotų. Man puikiai užtenka ir to, kad aš apie save galvoju. Man to visiškai užtenka. Pagalvojo violetinių plaukų savininkė. Ji iš tikrųjų netroško, kad apie ją kažkas galvotų.
- Taip, tai tiesa. - liūdnai tarė. - Tačiau kovoti baigti aš nenoriu. Tu stojai man skersai kelio. Dabar atsiimsi, - tarė klastūnyno atstovė. Rictusempra. Pagalvojo violetinių plaukų savininkė ir mostelėjo lazdele. Ji labai tikėjosi, kad pavyks. Ji pagaliau norėjo užbaigti šią kovą.
  Ketvirtakursė nusprendė, kad to neužtenka, todėl pasiėmė iš lentynos arčiausiai buvusią knygą ir metė ją į tą jaunesnę varnę, kuri jau norėjo viską pabaigti.
- Ir aš tikrai nežadu baigti iš tavęs šaipytis, mažvaike. Taip, papasakojau apie save, tačiau tu man dar apie savo tėvus neatsakei. Tad atsakyk! Dabar! - tarė violetinių plaukų savininkė žvelgdama į pirmakursę.
Antraštė: Ats: Knygų lentyna apie nuodus
Parašė: Vega Dellal Liepos 23, 2022, 01:12:06 pm
  Vega nusprendė, kad greičiausiai klastuolė nesutiks taip lengvai baigti kovos, todėl tiesiog laukė. Greitai varniukės mintis patvirtino pati klastuolė.
- Ne, prašau, - graudžiai bei nuoširdžiai tarė rudaakė. Tada ji pamatė šviesą ir suprato, kad klastuolė į ją vėl paleido kerus, tačiau jokio burtažodžio ji negirdėjo. Tada prisiminė, kad tėtis jai buvo pasakojęs apie bežodžius kerus. Reikės kada nors juos pabandyti. Pagalvojo rudaakė. Deja, bet mergaitė nespėjo išsisukti nuo kerų ir ji pradėjo juoktis. Atrodė, kad ją kažkas kutentų.
- Ne, ne, ne, - šaukė varniukė per juokus ir pamatė į ją skrendančią knygą, kurią neabejotinai paleido ta pati klastuolė. Bet šį kartą pirmakursei pavyko išsisukti ir knyga nukrito ant žemės visai jos nepalietusi. Rudaakei buvo gaila knygos, tačiau juokas labai trukdė. Kai kerų poveikis susilpnėjo Vega išgirdo klastuolės žodžius.
- Aš tau atsakysiu. Mano mama mirė. Tad gyvenu su tėčiu. Myliu jį, tačiau nieko daugiau tau neaiškinsiu. Pasiimk knygą, - ištarė varniukė ir atidavė knygą klastuolei. Tuo metu jos akyse pradėjo kauptis ašaros ir Vega tyliai verkdama išbėgo iš bibliotekos.
Antraštė: Ats: Knygų lentyna apie nuodus
Parašė: Erka Forrm Liepos 23, 2022, 03:18:58 pm
  Erkos kerai pavyko ir jaunesnė mergaitė nesugebėjo išsisukti. Tai labai nudžiugino keturiolikmetę. Tada ji išgirdo, kad pirmakursė kelis kartus sušuko ne.
- Taip, taip, taip, taip, taip, taip, taip, taip, taip, taip, taip, taip, taip, taip ir dar kartą taip, - besimaivydama tarė violetinių plaukų savininkė. Ji tikrai norėjo padaryti ką nors blogesnio tai kvailai mažvaikei, tačiau nusprendė, kad dar ko nors dabar daryti neverta, tačiau ateityje visko gali būti. Erka su savo nieko gero nažadančia šypsena žvelgė į pirmakursę, kuri tiesiog raitėsi iš juoko. Ne savo noru, žinoma. O Erkos ir jos lazdelės pagalba. Jau per ilgai čia užtrukau su ta mažvaike. Reikia iš jos atimti knygą ir neždintis. Pagalvojo violetinplaukė ir jau norėjo atimti knygą iš jos, tačiau nespėjo - ji pati ją atidavė ir dar apsiverkusi išbėgo iš bibliotekos. Tai mažvaikė. Ir ko čia verkti? Pagalvojo keturiolikmetė bei nusijuokė ir įsidėjusi lazdelę į kišenę išėjo iš bibliotekos su knyga rankose, kurios jai labai reikėjo ir ji džiaugėsi, kad ją gavo išties lengvai.
Antraštė: Ats: Knygų lentyna apie nuodus
Parašė: Walgunas Levinsas Lapkričio 27, 2022, 06:21:30 pm
  Rytas. Walgunas atėjo į biblioteką. Vietą, kurioje gyveno begalės nuostabių daiktų - knygų. Jis mėgo skaityti, bet mėgo ne tik skaityti, bet ir pačią biblioteką. Tą jaukią, tačiau kartais ir baugią vietą, kurioje visada galėdavai pasijusti laukiamas.
  Jis savo tikslą žinojo. Jam tereikėjo vienos knygos apie nuodus. Eliksyrus berniukui virti patiko, o tuo labiau jam tai sekėsi puikiai. Jis norėjo išsivirti vienus nuodus, kurie buvo aprašyti tik vienoje knygoje, kurios šiandien jis ir susiruošė ieškoti. Eliksyrus jis mėgo labiau nei nuodus, nes nuodai jam atrodė pernelyg žiauriai, tačiau gaminti mėgo ir tuos, ir tuos.
  Priėjęs knygų lentyną, kurioje ramiai gulėjo begalės knygų apie nuodus pradėjo ieškoti tos knygos. Užtruksiu. Pagalvojo jis bei atsiduso. Didžiausia kliūtis buvo tai, kad jis žinojo tik dalį knygos pavadinimo, todėl neįsivaizdavo kokiu nežemišku būdu turėtų ją rasti tarp tokios galybės knygų, tačiau nenorėjo pasiduoti, nes tikrai norėjo išsivirti tuos nuodus. Tik išsivirti, žinoma. Jis tikrai nenorėjo nei pats jų gerti, nei kam nors kitam duoti.
  Taip beieškodamas berniukas išgirdo žingsnius, kurie jį ne juokais išgąsdino. Labiausiai išgąsdino tai, kad jie sparčiai artėjo, todėl Walgunas greitai atsisuko, nes nenorėjo, kad kas nors jį taip lengvai užpultų.
Antraštė: Ats: Knygų lentyna apie nuodus
Parašė: Badis Smudge Lapkričio 27, 2022, 07:24:32 pm
Badis žingsniavo į biblioteką. Jo batų, kuriuos jis mūvėjo šiuo metu, padas garsiai kaukšėjo.
- Kai juos pirkau, galvojau, kad tai normalūs batai, o ne kažkokie "būgnininkai", nervuoja tas kaukšėjimas. - Tarė pyktelėjęs berniukas. Kai pirmakursis įžengė į biblioteką, išvydo išsigandusį juodaplaukį berniuką.
- Kodėl tu toks išsigandęs? - Paklausė Badis. - Jei dėl batų, tai suprantama. Turbūt bet kas išsigąstų, girdėdamas aidint kaukšėjimą, bet nematydamas kas tai. Jeigu norisi šiuos batus pavadinti "būgnininkais", nedraudžiu, nes pats juos taip vadinu. - Susakė visą "informaciją" berniukas. Jis nužvelgė knygų lentyną. Iš knygų pavadinimų nusprendė taip:
- Matau esame prie knygų apie nuodus lentynos. Tau irgi patinka nuodų ir vaistų pamokos? Man patinka. Bet vis dėlto mes kalbamės, o net nežinome vienas kito vardų. Tai koks tavo vardas? Kelintame tu kurse? Aš Badis, pirmakursis. - Vėl kalbėjo Badis.
- Atsiprašau, kad daug kalbu, aš tiesiog taip įpratęs. - Ir pirmakursis leido įsiterpti kitam berniukui.
Antraštė: Ats: Knygų lentyna apie nuodus
Parašė: Walgunas Levinsas Lapkričio 27, 2022, 07:40:51 pm
  Atsisukęs į garso, kuris labai išgąsdino šaltinį Walgunas pamatė berniuką. Ak, ir ko aš išsigandau? Ką jis man gali padaryti? Pagalvojo Walgunas.
- Ai, nieko, - tarė. Tikrai nenorėjo pripažinti, kad išsigando tų jo žingsnių. Žinojo, kad dėl to iš jo tik pasišaipytų, o to jis visiškai netroško.
- Taip, tikrai labai patinka. Tačiau man labiau patinka juos virti ne pamokose, o tiesiog bet kur kitur ir ne tuos, kuriuos liepia, o tuos, kuriuos noriu. Jaučiu, kad tai mano kraujyje. Dabar ieškau vienos knygos, kurioje turėtų būti nuodo receptas, kuris aprašytas tik toje knygoje, - tarė jis ir padarė pauzę. - Aš Walgunas, - dar pasakė, tačiau visai pamiršo paminėti savo kursą. Walgunas šiandien nenorėjo su niekuo bendrauti. Norėjo pabūti vienas. Norėjo susiradęs reikiamą knygą pasigaminti tuos nuodus, tačiau kokioje nors atokioje vietelėje. Nenorėjo, kad jam kas nors trukdytų, tačiau tuo pačiu nenorėjo ir pasirodyti nemandagus, todėl vis dėlto atsakė į to berniuko klausimus. Stengėsi nustatyti draugišką balsą, tačiau jautė, kad jam ne itin puikiai sekėsi. Neturėdamas ką daugiau pasakyti grifas nusisuko nuo pašnekovo ir toliau ieškojo knygos. Nenorėjo ilgai čia užtrukti, tačiau manė, kad užtruks, o tai jo tikrai nedžiugino.
Antraštė: Ats: Knygų lentyna apie nuodus
Parašė: Badis Smudge Lapkričio 28, 2022, 03:48:26 pm
Badis pasijuto šiek tiek nemaloniai, kai Walgunas nuo jo nusisuko.
- Jei jau sutinki žmogų ir pradedi su juo bendrauti, tai nemandagu imti ir nusisukti! - Aiškino Badis juodaplaukiui. Berniukas aprimo.
- Gerai, nešauksiu ant tavęs. Juk tai irgi nemalonu. Gal padėti surasti knygą? - Paklausė Badis. Grifiukas stumtelėjo tą berniuką, kad jis nukristų ant fotelio. Badis prisėdo ir, šiek tiek pasityčiojančiu balsu pasakė:
- Na, ką dabar sakysi? Pagaliau normaliai pasikalbėsime. Knyga palauks. Taigi, arba pamiršai, arba nenorėjai sakyti kurso, todėl vis dar nežinau kelintakursis tu esi. - Kalbėjo Badis Walgunui.
- Be to, sakei, kad tau, kaip ir man patinka nuodų ir vaistų pamokos. Tai ką labiau mėgti gaminti, nuodus, ar vaistus? Ir dar, aš taip pat svajoju kažką išsivirti ne pamokose, bet, prisipažinsiu, bijau. O kokios pamokos mėgstamiausios be nuodų ir vaistų? Kokiame tu koledže? Girdėjau, žaidi kvidičo komandoje. Kokioje pozicijoje? - Badis pajuto, kad per daug kalba. Pirmakursis nusprendė patylėti. Jis šiek tiek ramiai pasėdėjo, kol pats atsigavo nuo kalbėjimo, tada tarė:
- Padėti susirasti knygą? - Tai berniukas pasakė ramiai, nes nebenorėjo pyktis.
- Susitaikykime. - Pasiūlė Walgunui.
Antraštė: Ats: Knygų lentyna apie nuodus
Parašė: Walgunas Levinsas Lapkričio 29, 2022, 03:55:55 pm
- Aš nepradėjau su tavimi bendrauti. Tu įžūliai prikibai, - tarė Walgunas. Vos prisivertė ką nors ištarti, nes vis dėlto nenorėjo dabar bendrauti su tuo berniuku. Ypač po tų jo žodžių. Paskui Walgunas dar išgirdo, kad jis pasisiūlė padėti surasti knygą, tačiau grifas tik ignoravo jį, nes žinojo, kad jis nesugebės jam surasti reikiamos knygos, o tuo labiau tiesiog nenorėjo su juo daugiau kalbėti.
  Tačiau tada jis pajuto jėgą. Taip, ji jį išgąsdino, tačiau vis dėlto ta jėga nebuvo pernelyg stipri. Išsigandęs Walgunas pradėjo svirduliuoti. Laimei, Badis jį stūmė fotelio link. Tiesa, laimė buvo tik tame, kad jis nukrito minkštai, tačiau jei ne jis Walgunas net nebūtų pradėjęs svirduliuoti.
- Ei, ko stūmei? Be to, galiu pasakyti, kad esi labai silpnas. Nukritau tik dėl to, nes išsigandau, tačiau jei būčiau matęs kaip tai darai ir reagavęs niekada nebūtum to sugebėjęs, - piktai tarė. - Žinoma, šaipykis. Mano atmintis juk pati blogiausia pasaulyje, - pradėjo maivytis. - Bent jau esu normalus, - dar pridėjo jis. Walgunas nenorėjo su šiuo berniuku praleisti nė sekunde ilgiau, tačiau tuo pačiu ir nenorėjo pasiduoti.
- Rictusempra, scourgify, - tarė išsitraukęs lazdelę bei mostelėjo ja. Walgunas tikėjosi, kad bent vieni iš paleistų kerų suveiks, nes norėjo kuo greičiau atsikratyti priešininku ir pagaliau ramiai susirasti knygą bei pasigaminti tuos nuodus. Daugiau jam netarė nė žodžio. Ir neketino tarti.
Antraštė: Ats: Knygų lentyna apie nuodus
Parašė: Badis Smudge Lapkričio 30, 2022, 05:06:59 pm
- Na ir kas, kad prikibau?! - Nesusilaikęs pradėjo šaukti Badis. - Aš norėjau susipažinti su tavimi ir tau padėti susirasti knygą! Bet tu už tai supykai ant manęs! Labai gražiai elgiesi. Tiesiog nuostabiai. - Susinervino grifiukas. Jis nepakentė, kai jo pašnekovas šitaip nemandagiai su juo bendravo. Badis buvo ne toks. Jam patiko ramūs pokalbiai.
- Be to aš siūliausi padėti surasti knygą. Taip, aišku, tu manai, kad aš nesugebėsiu to padaryti. - Pasakė Badis Walgunui.
- O ko gi aš stūmiau mūsų karalaitį? - Jau tikrai šaipėsi grifas. - Tu būtum tiesiai kaip lenta plojęsis ant grindų. Bent padėkotum man. Ir, aš nesu silpnas. Be to, nei aš, nei kiti nesakė, kad tavo atmintis blogiausia pasaulyje! Ir iš viso, kuo čia dėta tavo atmintis? - Tačiau, vietoj atsakymo, Walgunas į Badį paleido kerus. Badis sugebėjo jų išvengti, tačiau tai buvo paskutinis berniuko kantrybės lašas. Grifiukas nubėgo į kamputį ir pradėjo verkti.
Antraštė: Ats: Knygų lentyna apie nuodus
Parašė: Walgunas Levinsas Gruodžio 01, 2022, 10:53:49 am
- Tu juokauji? Rimtai? Žinoma, nieko, kad pats kaltas. Galėjai tiesiog nekibti, bet matau, kad tau tai per sunki užduotis, - tarė Walgunas. Išties šiuo metu nė kiek nenorėjo su niekuo bendrauti, bet žinojo, kad šio mažvaikio taip lengvai neatsikratys. Taip, kokią kitą dieną berniukas būtų ramiai su juo pabendravęs, tačiau tikrai ne šiandien. Šiandien Walgunas visai nenorėjo su niekuo bendrauti. Deja, būtent tokiomis dienomis prie jo pradėdavo kas nors kibti.
- Atsiprašau?! Jei tu nebūtum manęs pastūmęs tikrai nebūčiau nei griuvęs ant fotelio, nei ant grindų. Kuo dėta? Juk pats sakei, kad pamiršau. Akivaizdu, kad tavo atmintis blogiausia pasaulyje. Tokia bloga, kad net neatsimeni ką sakei. O dar manai, kad kas nors su tavim bendraus. Aš laikiausi savo tikslo susirasti knygą, o tu pradėjai šaukti, kad dėl to aš esu labai nemandagus. Dar būtų galima pasiginčyti kas šitoje situacijoje iš tiesų yra nemandagus, - tarė grifas, o po to pamatė, kad tas berniukas nubėgo ir pradėjo verkti. - Mažvaikis, - tarė piktai, o paskui susirado knygą, kurios ieškojo ir išėjo iš bibliotekos. Visai nenorėjo daugiau net matyti to mažvaikio. Walgunas tenorėjo ramiai išsivirti tuos nuodus, o tą dabar ir pasiryžo padaryti.