Hogvartsas.LT

Magijos pasaulis => Kerėjimas => Pamokos => Pamokos => Temą pradėjo: Sabrina Wolfhard Rugsėjo 04, 2021, 12:02:08 pm

Antraštė: I Kerėjimo pamoka/visiems kursams
Parašė: Sabrina Wolfhard Rugsėjo 04, 2021, 12:02:08 pm
Po ilgų atostogų, grįžo vėl, tas gražus, pats mėgstamiausias Sabrinos metas. Ruduo. Kai krenta nuo medžių klevo lapai, ar jie magiški, ar ne, tačiau merginai labai patikdavo. O kadangi Ruduo, kodėl gi nepravedus pamokos, panašios į Rudenį? Hm, Sabrinai labai patikdavo būtent per šį metą skaityti daug knygų, pjaustyti moliūgus, ruoštis Helovinui. Žinoma, iki Helovino buvo dar toli, o pjaustymo kerus, mokiniai jau žinojo. Dvidešimt metų, moteris, jau nešėsi rudoje rankinėje, pilną knygų. Ne kerėjimo knygų, bet visokiausių pasakaičių. Na ir, kaip gi be maisto. Rankinėje taip pat buvo pridėta pilną cepelinų ir kokteilių. Vilkolakė jau stovėjo netoli kabineto. Įkvėpus ir iškvėpus, atidarė duris. Klasėje išvydo tuos neapsakomus zuikučius, atrodydavo taip, kad jie visados pakeltų nuotaiką, Sabrinai. Išskyrus Elodie. Ta tikriausiai sugadintų nuotaiką, net ir per Kalėdas.
   Tikėdamasi nepamatyti Elodies veidų, profesorė atsistojo prieš visą klasę, plačiai nusišypsojo, pasidėjo rankinę ant kėdės. Kurį laiką nežinojo ką pasakyti. Šiek tiek gėdinosi pamokos temos, todėl pradėjo kaip visad- nuo maisto. Ant stalų išdalino plastikines dėžutes, kuriose buvo cepelinai, šokoladinius kokteilius, ir vėl grįžo ant vadinamos "scenos".
 - Sveiki zuikiai ir saulytes, - Nusišypsojo kerėjimo profesorė ir pasižiūrėjo į mokinių akis. - Manau, man prisistatinėti nereikia, buvau kerėjimo profesorė jau du metus, šie jau bus treti, bet naujokai, vadinkite mane nepakartojama Sabrina. Arba motina. Nedrįskite vadinti profesore, arba mokytoja, iškart sakau, nedraugausime, - Dar kartą šyptelėjo, norėdama šiek tiek pagąsdinti mokinius. Tai buvo tiesa, mergina nekentė kai ją vadindavo tiesiog profesore.
  Norėdavo, kad mokiniai bendrautų su Sabrina, kaip su drauge. Laukdama kol vaikai bent suvalgys vieną gabaliuką cepelino, atsisėdo ant kėdės ir pradėjo gurkšnoti savo pačią mėgstamiausią arbatą. Kanapių arbatą. Ši arbata padėdavo lengviau atsikratyti narkotikų, vis gi, jie tikrai profesorei kenkė. Išgėrusi visą arbatą, atsistojo ir net nepasižiūrėjusi ar mokiniai baigė valgyti, pradėjo dėstyti pamokos temą.
- Yra gera žinia. Teorijos šią pamoką nebus. Kerėjime išvis teorija yra labai retas dalykas, bet kitą pamoką, pažadu padarysiu ir teoriją. Taigi, mokiniai. Žinau, kad jums ši praktika labai nepatiks, patikėkite, jeigu būčiau jūsų vietoje nešdinčiausi iš pamokos. Bet tai bus labiau pramoginė pamoka, naudos nelabai joje yra, bet kodėl gi ne? Cigaretės. Taip, tas labai blogas dalykas, kenkiantis sveikatai. Bet nepergyvenkite, tame ir bus esmė. Kad su mano pagalba, jūs, mokiniai galėsite pamokyti savo bendrakursius, kad šito dalyko nedarytų. - Užbaigė Sabrina ir vis dar mąstė ar tikrai verta mokytis kerus apie cigaretes. Ne, tai visai nesusiję su rudeniu. Bet ruduo, tas metas kai Wolfhard būna girta. Nuo nuovargio, darbo, alkoholis išties labai padėdavo, tad šią pamoką, Sabrina ir nebuvo blaiva. - Gerai. Atminkite, bus dvi praktikos. Kurios labai skirsis. Pradėsime nuo lengvesnės. Tenai, ant mano staliuko yra daug cigarečių. Jūs turėsite užburti cigaretę tarkim braškiniu skoniu, arba mėtiniu. Kodėl tai verta? Kai jūsų draugas rūkys, jūs tiesiog užbursite cigaretę, kad žmogus nesusigadintų sveikatos. Kerų pavadinimas Marmūz. Pradėkime. Nukreipiate lazdelę į cigaretę, tris kartus apvedate aplink ją ir surėkėte burtažodį. Iš pirmo karto nepavyks, galite pirmais net nesistengti. Sėkmės jums. - Išaiškino viską profesorė ir atsisėdo ant kėdės. Jeigu ir Elodie ateis, tai tegul ir užspringsta ta cigarete. Sabrina griežtai pasižiūrėjo į mokinius, žvilgsniu kuris turėjo pasakyti "dirbkite".

Pamoka iki 09-14. Du postai po 2000, arba trys po 900.
Antraštė: Ats: I Kerėjimo pamoka/visiems kursams
Parašė: Dori Mendel Rugsėjo 04, 2021, 01:24:50 pm
Dori šį kartą kažkodėl sėdėjo ne klasės gale, o priekyje, nors kerėjimas ir buvo jos nemėgstamiausia pamoka. Taip taip, tai atrodo keista, nes šiaip jau antrakursei kerėti labai patinka, ji to mokosi ir papildomai. Tačiau šios pamokos ji nemėgo dėl profesorės. Jau nuo pat pirmo karto ją pamačiusi Dori labai susierzino. Klastuolė nekentė perdėto saldumo, o būtent tokia buvo Sabrina. Antrakursė pastebėjo, kad profesorės pavardė pasikeitusi. Ji girdėjo kalbų, jog profesorė ištekėjo ir kad turi vaikų, tačiau nežinojo, kiek tose kalbose yra tiesos. Na, kad ištekėjo, tai ir taip aišku, vien dėl pavardės, vadovavosi logika Dori.
Netrukus profesorė vaikams padalino šokoladinių kokteilių ir kažkokį keistą pilką rutulį, kurį vadino cepelinu. Moterie, juk mes ne didžiojoje salėje, o kerėjimo pamokoje, mintyse burbėjo klastuolė ir nustūmė maistą šalin.
Kai Dori išgirdo pamokos temą, ji tuo pačiu ir nustebo, tačiau ir prunkštelėjo. Cigaretės. Burtininkų pamokoje. Rimtai? Dori visiškai nesuprato, kurių galų Hogvartse reikia mokytis apie cigaretes. Ji nebuvo mačiusi, kad čia kas nors rūkytų. Galbūt tai paplitę tarp vyresniųjų mokinių, tik mergaitė šito nežino? Šiaip ar taip, tokie kerai jai pasirodė beverčiai, kaip ir daugelis tų, kurių mokė Sabrina. Dori negalėjo pamiršti, kaip paskutinę praeitų metų pamoką ji susimovė bandydama parodyti vaikams vandens kerus. Antrakursė susikeno.
Dori stebėjo profesorę. Šiandien ji atrodė dar keistesnė nei įprastai ir mergaitei kilo įtarimas. Dėl Merlino barzdos, ar ji išgėrusi? Tai nenustebintų Dori, jeigu per kerėjimo pamoką burtininkų mokykloje ji ima mokyti apie cigaretes. Galiausiai, kuo šitie kerai prisidės prie to, kad mokiniai nerūkytų? Dori neištvėrė.
- Profesore, - šį žodį kaip galėdama labiau pabrėžė. - Kurių galų burtininkams mokytis apie cigaretes? Nejau jos paplitusios ir tarp paauglių burtininkų? Dar niekur apie tai neteko girdėti nei praeitais, nei šiais mokslo metais. Nemanote, kad apie jas kalbėdama tik paskatinsite vaikus tai išbandyti? - pakėlė antakius. - Be to, kokiu būdu mes būsime skatinami nerūkyti, jei iš neskanaus ir kenksmingo daikto jį paversime braškiniu ir nežalingu? - nusikvatojo.
Dori nežinojo, ar tik tokiu būdu neužsidirbs arešto, bet tiesiog nesusilaikė. Be to, cigaretės jai kėlė asociacijas su žiobarais, kurių ji vis labiau nekentė.
Dori išdidžiai nuėjo iki profesorės stalo, paėmė vieną cigaretę ir grįžo į savo vietą. Tris kartus apvedusi aplink kenksmingą lazdelę sušuko:
- Marmūz!
Cigaretė tiesiog sudegė ore.
Antraštė: Ats: I Kerėjimo pamoka/visiems kursams
Parašė: Vegard Saeterhaug Rugsėjo 04, 2021, 03:06:52 pm
Dar vieni bereikšmiai mokslo metai aplankė Vegard. Ketvirtas kursas. Reikėjo sudalyvauti kokioje pamokoje, kaip ir bebūtų gaila taškų iš oro nedalina, nors galėtų. Pirmoji pamoka buvo kerėjimas, vėl teks matytis su ta Spellman. Kodėl jos negali velnias pasiimt? Nereikalinga ji niekam. Arba juodaplaukiui vaidenosi, arba Spellman ir vėl girta kaip tapkė. Bet, kuo ji girtesnė bus, tuo mažiau reiks veikti. Saeterhaug nuoširdžiai nežinojo ką čia veikė, juk yra ir kitų kurie gali iškovoti mokyklos taurę Klastūnynui. O egzaminams išlaikyti užtenka ir žemesnio balo, tad realiai nebuvo čia ką ir veikti. Ketvirtakursis atsiduso ir niekingai pažvelgė į profesorę.
- Labas, siaubo filmo pagrindine veikėja... - Tyliai ir vos girdimai išlemeno vaikinas, kai profesorė pasisveikino. Labai puiki pravardė tai Sabrinai, Siaubo filmo pagrindinė veikėja. Nei ji graži buvo, nei protinga, tik košmaruose ir siaubo filmuose vaidinti tinkama. Vegard susimąstė, koks kvailys galėtų imti šią vaiduokliukę į žmonas, arba paveiktas užvaldymo kerų arba jo IQ -1000, tada tai galimas daiktas. Juodaplaukis nudžiugo sužinojęs jog nebus praktikos, tai reiškė jog kabinetą palikti bus galima greičiau. Atlikti praktiką tik dešimt minučių ir gali mėgautis laisve. Rankoje jis laikė lazdelė, tą pačią, nuo pat pirmo kurso. Ji buvo sveika, nuvalyta, graži ir neapsakomai galinga (arba tokia tik Vegard nuomonė). Vegard Mark Lysfjord Saeterhaug - greitai, šį vardą žinos visas pasaulis, visi bijos pagalvoti apie jį. Saeterhaug jau slaptai veikė Prancūzijoje, jo tėvo slaptas kongresas jau pradėjo žudyti kvailus žiobarus. Reikia tik išplisti po visą pasaulį kaip kokiam marui ir žudyti visus iki vieno. Vegard buvo žiaurus, visa šeima jo tokia buvo ir bus. Klastuolio šeima buvo išties didelė, nepaisant to jog Vegard tėvas pakėlėse prisidarė vaikų. Dabar jis turėtų turėti kažkur 10 vaikų. Vegard, John, Jacob, Gabrielle, Victoria ir visi likę vaikai.
- Sabrina, nesiruošiu tavęs vadinti nepakartojama ,nes tokia nesi. Matyt pragėrei smegenėles, nes skatini rūkyti vaikus, jeigu nepastebėjai čia yra ir pirmakursių. Manau Magijos ministerijai šis įvykis būtų labai įdomus, ar aš klystu? - Savo tuo saldžiu balseliu išpyškino Vegard. - Ir praktika labai kvaila, bet visgi atliksiu, Klastūnynas turi laimėti taurę vėl. - Su šiais žodžiais jis nuėjo į klasės priekį ir pasiėmė dvi cigaretes, viena pamokai, o kita ateičiai, na, žinot, jeigu Vegard nuspręstų padegti Hogvartsą arba Sabriną.
Antraštė: Ats: I Kerėjimo pamoka/visiems kursams
Parašė: medeina11 Rugsėjo 04, 2021, 07:20:51 pm
Pirmoji kerėjimo pamoką pagal Gloria buvo tikrai reikšmingas dalykas. Varniukė visą savo gyvenimą norėjo išmokti burtų ir pagaliau jausti, kad ji iš tikrųjų yra burtininkė. Dėl to sėdėdama kerėjimo klasėje mergaitė labai jaudinosi ir mąstė apie burtažodžius ir kaip ji jų išmoks. Kai suskambėjo varpas skelbiantis pamokos pradžią irisinės akys pažvelgė į vietą kur stovėjo kerėjimo profesorė. Po profesorės prisistatymo ant savo suolo pirmakursė pastebėjo dar nematyta patiekalą ir šokoladinį kokteilį. Ar čia pamokos dalis ? Sutrikusi paklausė savęs jaunoji Mechel ir pastūmė maistą tolyn, nes buvo neseniai papusryčiavusi. Kai profesorė baigė gerti savo įtartiną arbatą ir pradėjo kalbėti apie pamokos darbą našlaitė ištempė ausis ir dar atidžiau pažvelgė į profesorę. Išgirdusi pamokos temą į galvą atėjo tik vieną mintis. Ką ? Cigaretės ? Maniau mes nokinsimės burtažodžių kurių prireiks kažkada. Pati vienuolikmetė puikiai žinojo kas yra cigaretės ir jų stengėsi kuo labiau vengti. Kai kaštoninių plaukų savininkė gyveno našlaičių prieglaudoje ten buvo keli vyresni vaikai kurie rūkydavo kai tik pasitaikydavo laisvą minutė. Jie tai slėpė nuo darbuotojų ir net gi siūlė kitiems taip pat ir Mechel pavardės savininkei, bet ji nesutikdavo. Tad ir šį sykį ji nusprendė nerūkyti, bet bent jau užburti cigarete, kad gautų sau ir savo koledžui taškų.
Antraštė: Ats: I Kerėjimo pamoka/visiems kursams
Parašė: Meghan Natali Pritz Rugsėjo 04, 2021, 10:34:12 pm
Vis dar žiovaudama Meg sėdėjo kerėjimo pamokoje. Nauji metai, naujos galimybės, naujos pažintys... ta pati kerėjimo profesorė. Pastebėjusi Spellman (ar dabar ją jau reikėtų vadinti Wolfhard?) švilpiukė vos atsispyrė pagundai užversti akis. Nors kerėti mergaitei labai patiko, tiek ši pamoka, tiek ir pati profesorė buvo... na, mažų mažiausiai labai keistos. Pradedant keistu, beveik nenormaliu profesorės polinkiu dalinti mokiniams maistą, baigiant absoliučiai nereikalingais burtažodžiais. Švilpiukė prisiminė, kaip praeitais metais profesorė mokė juos vandens kerų. Vandens. Kam reikia mokėti formuoti vandenį? Jei teks kautis dvikovoje varžovui tiesiog imsi ir pasakysi: "klausyk, aš nemoku apsiginti ar dar ko nors naudingo, tačiau pažiūrėk, kokias gražias formas vandenyje galiu padaryti"?
Profesorė atsistojo ir pradėjo pamoką. Kaip pastebėjo Meg, akivaizdžiai nebuvo blaivi. Tai suprasti buvo galima ir iš apsiblaususių akių, ir iš nerišlios kalbos. Bet švilpiukė dėl to per daug nesijaudino. Jei profesorė yra girta, gal nebus tokia priekabi. Mergaitė pastūmė nuo savęs maistą padarydama ant stalo vietos ir pabandė sutelkti dėmesį į profesorę.
Išgirdus pamokos temą, rudaplaukės antakiai pakilo, o kai profesorė ėmė aiškinti praktiką, Meghan antakių nebebuvo galima matyti per plaukus, kurie krito jai ant veido. Švilpiukė atsiduso. Visų pirma nemanau, kad yra rūkančių burtininkų - jie tikrai protingesni už žiobarus ir turi pakankamai smegenų, kad to nedarytų. Tačiau vis dėlto, kam apie tai mokyti? Žiobarų mokykloje kaip tik kalama - nerūkykit, cigaretės yra blogis ir - panašiai. O Spellman pamokoje - galit rūkyti, tik nukenksminkit. Ech, kas čia per mokytoja...
Jei kerėjimo profesorė nebūtų taip dosniai dalinusi taškų, Meg jos pamokose nesirodytų. Tačiau kadangi Švilpynės koledžas visada būdavo gale, jam verkiant reikėjo taškų, o rudaplaukė laikė savo garbės reikalu juos parūpinti. Tą ir ruošėsi daryti, ar tiksliau, jau darė.
Kad ir kaip nesinorėjo, Meghan teko prieiti prie profesorės stalo pasiimti cigarečių, nes kitaip,l savaime suprantama, nebūtų galėjusi atlikti praktikos, o be jos taškus matytų kaip savo ausis be veidrodžio. Antrakursė paėmė iš karto dvi - jei netyčia padegtų ar dar kažką padarytų vargšei niekuo dėtai cigaretei, ir greitu žingsniu grįžo į savo vietą. Kadangi nebuvo teorijos klausimo, o praktika neatrodė per daug sunki, Meg vylėsi, kad pabaigs gana greitai ir galės keliauti į kokią nenaudojamą klasę pasimokyti reikalingų ir vertingų burtažodžių. O gal į biblioteką papildomai pasimokyti. Arba vėl bastytis po pilį ar kur nueiti su draugais. Galimybės buvo neribotos ir būtent jos ragino rudaplaukę paskubėti.
Antraštė: Ats: I Kerėjimo pamoka/visiems kursams
Parašė: Vegard Saeterhaug Rugsėjo 05, 2021, 12:00:29 pm
Ar geriau surūkyt tą cigaretę vietoj užkerėjimo, ar visgi užkerėt geriau? Įdomus ir gana sunkus klausimas sukosi vaikino galvoje. Visa laimė jog Vegard sėdėjo pačiame gale, nes tos Sabrinos akyse matyt nesinorėjo. Cigaretė stovėjo ant stalo. Juodaplaukis išsitraukė lazdelę, norėjo jau šaukt tuos nesąmoningus kerus, bet suprato jog lazdelė ne jo. Klausimas iš kur Vegard ją gavo ir kur jo tikroji lazdelė. Apsigraibęs apsiaustą jau sunerimo, bet atrado visgi savo mylimą lazdelę. Gal reikia tą kitą lazdelę į Sabriną paleist? Mažiau gertų gal. Labai viliojantis pasiūlymas, bet Vegard jo atsikratė, nes nesinorėjo arešto (ypač kai areštą reikėtų atlikti su ta prietranka, priešakį.) Susikaupęs ir giliai įkvėpęs, klastuolis nukreipė lazdelę į cigaretė ir suriko:
- Marmūz!
Nieko neįvyko, kažkaip keistai čia nutiko. Juk Vegard toks galingas burtininkas, turėjo pavykti. Juodaplaukis pradėjo dairytis po klasę, visi apvedžiodavo cigaretę lazdele tris kartus (galbūt daugiau, Vegard neatkreipė dėmesio.)
Vaikinas apvedė cigaretę tris kartus ir sušuko:
- Marmūz!
Atrodo šįkart pavyko, arba ne. Ta Sabrina tikrai kvaila, nepaaiškino kas turi įvykti panaudojus kerus. Reikėjo tą cigaretę ir surūkyti. Sabrina aš tave tikrai į Ministeriją paduosiu. Jam truputį pagailo tų vaikų, kurie čia sėdėjo ir bandė užkerėti cigaretes, kokia normali mokytoja gali leisti rūkyti vaikams? Sabrinai reiktų ir pas psichiatrą apsilankyt ir į psichiatrinę ligoninę metams uždaryt. Žiobariškų degtukų ar žiebtuvėlio nebuvo, teks kerais verstis. Kerų pagalbą, vaikinas paleido mažą kibirkštėlę ugnies į cigaretę, to užteko jog ji užsidegtų (galėjo vietoj to Kerėjimo klasė užsidegt ir Sabrina sudegt.) Paėmęs į rankas rūkstančią cigaretę, įsikišo į burną ir pajuto malonų skonį. Juodo šokolado skonis... Jis toks malonus. Pirmą kartą įtraukęs dūmų baisingai pradėjo kosėti, kone springti. Cigaretė iškirto iš lūpų ir nukrito ant pergamento, nepraėjo nei keletas akimirkų ir šis užsidegė, Vegard toliau kosėjo, o visi aplink klykė. Baigęs springti ir kosėti, bei supratęs situaciją, Vegard pradėjo gesinti ugnį, Kerėjimo vadovėliu. Trankymas į stalą padėjo, ugnis užgeso. Juodaplaukis norėjo užtikrinti maksimalų saugumą ir dar prie to pačio panaudojo Aguamenti kerus, visi sveiki ir laimingi. Cigaretė sugadinta, na ką darysi ,kad vaikas toks žioplas. Antrą kartą aš to nedarysiu, prisiekiu Merlino trumpikėmis. Antrąją cigaretę jis įsikišo į apsiausto kišenę, kas ten žino, prireiks vistiek kada. Praktika baigta, Vegard galėjo sėdėti ramus ir laimingas.
Antraštė: Ats: I Kerėjimo pamoka/visiems kursams
Parašė: Dori Mendel Rugsėjo 05, 2021, 12:43:49 pm
Dori stebėjo kitų mokinių reakcijas. Regis, ne visi džiaugėsi pamoka kaip ir Dori. Klastuolė metė žvilgsnį į Meg. Ši vartė akis ir matėsi, kad nebuvo labai patenkinta užduotimi.
Kažkoks vyresnėlis klastuolis dar labiau įžeidė profesorę į ją kreipdamasis kaip į sau lygią, be to, pasakė, kad ji pragėrė smegenėles. Vadinasi, ji tikrai neblaivi, pamanė Mendel. Galiausiai tas pats klastuolis sugebėjo padegti pergamentą, kai užsikosėjo rūkydamas. Kas gali mokyti mokinius rūkyti, ir toliau stebėjosi antrakursė. Taip pat juodaplaukė atkreipė dėmesį, kad toli gražu ne visi valgo profesorės atneštą maistą. Cha, gal baigiasi tavo karaliavimo dienos, mieloji, klastuoliškai primerkė akis Dori ir sukrizeno.
Kadangi pirmąją cigaretę mergaitė sudegino, nuėjo prie profesorės stalo pasiimti dar. Antrakursė nebesikuklino ir prigriebė visą saują. Grįžusi į savo vietą ji ir vėl pabandė kerus:
- Marmūz.
Šį kartą cigaretė nesudegė, tačiau visa pajuodo. Mendel suprato, kad jos užburti dar tikrai nepavyko. Kažkokia nesąmonė, ir vėl pagalvojo klastuolė.
- Marmūz, - pabandė dar kartą.
Dabar neatsitiko nieko. Tai galbūt pavyko? Apie tai pagalvojusi Dori ėmė svarstyti, ką jai toliau daryti. Pabandyti rūkyti cigaretę ar ne? Apie tai sužinoję mano tėvai tikrai nebeleistų lankyti Hogvartso, sukikeno. Iš pradžių Dori pamanė, kad tikrai nebandys rūkyti cigaretės. Niekas neprivers jos to padaryti. Čia cirkas, o ne pamoka. Tačiau dabar mergaitę apėmė noras pabandyti. Žiobarų mokykloje vyresnieji mokiniai rūkydavo, tačiau pati mergaitė dar buvo per maža tai išbandyti. O dabar jau nebebuvo poreikio, nes magų mokykloje šis dalykas nevyravo. Tačiau dvylikmetė pagalvojo apie savo buvusius bendraklasius žiobarus. Guldau galvą, kad Karolina dar praeitais metais pabandė rūkyti, galvojo Dori. Jeigu per atostogas aš ją susitiksiu, atrodysiu tikra nevykėlė, jeigu nebūsiu bandžiusi, ar ne? Mendel tartum ėmė ieškoti priežasčių, kodėl ji turėtų pabandyti. Ir smalsumas nugalėjo.
- Incendio, - atsargiai uždegė lazdelės galą švelnia ugnimi ir uždegė cigaretę.
Aplink pasmiro paprasta žiobariška cigarete ir Dori susiraukė. Įtraukusi vieną cigaretės dūmą mergaitė iškart užsikosėjo, numetė ją žemyn ir sutraiškė su batu. Klastuolė suprato, kad kerai jai vis dėlto nepavyko.
Dori žinojo, kad norint kerėti reikia to norėti ir tuo tikėti. O šioje pamokoje ji daugiau tyčiojosi negu dirbo, todėl dabar susikaupė ir, pasiėmusi kitą cigaretę, pabandė dar kartelį užburti:
- Marmūz.
Šį kartą cigaretė kelioms akimirkoms sužibo, o aplink pasklido plikytų pyragėlių kvapas. Nereikėjo nieko nei galvoti, Dori iškart suprato, kad cigaretė užburta. Uždegusi ją mergaitė pabandė įtraukti dūmų, šį kartą ji neužsikosėjo ir pajuto malonų pyragėlių skonį. Tačiau ilgai šios cigaretės mergaitė nerūkė. Užgesino ją. Kelias cigaretės įsidėjo į apsiausto kišenę. Laukė pamokos galo galvodama, kad mokyklos direktorė ar net kas nors iš ministerijos turėtų pasidomėti tokiais profesorės mokomais kerais.
Antraštė: Ats: I Kerėjimo pamoka/visiems kursams
Parašė: Meghan Natali Pritz Rugsėjo 05, 2021, 09:27:19 pm
Meg atsidususi sugraibė lazdelę apsiausto kišenėje ir ištraukė ją lauk. Švilpiukės manymu jos lazdelė buvo labai graži. Liauna ir nublizginta. Rudaplaukė tvirčiau suspaudė savo ginklą ir padėjo vieną cigaretę ant stalo, toliau nuo savo vadovėlių ir Sabrinos duoto maisto (visi šie dalykai buvo nustumti į kitą, tuščią, suolo pusę - dėl viso pikto). Mergaitė lazdele tris kartus apvedė cigaretę, kaip liepė profesorė ir tvirtai ištarė:
- Marmūz.
Cigaretė užsidegė. Kadangi Meghan daiktai buvo tolokai nuo degančios cigaretės ir ugnis nealėjo jų pasiekti, liepsna persimetė ant kerėjimo profesorės stalo, prieš kurį šiandien ir sėdėjo antrakursė. Meg nusikeikė ir gretai nukreipė lazdelę į degančius profesorės lapus.
- Aquamenti. - šūktelėjo švilpiukė.
Vandens srovė, paleista iš antrakursės lazdelės, greitai užgesino ugnį. Laimei, nukentėjo tik vienas kažkoks lapas.
- Atleiskite, profesore. - ramiu, abejingu ir oficialiu tonu atsiprašė Meg. - Neįspėjote, kad klaida gali sukelti ugnį. Tačiau niekas nenukentėjo, ar ne? Neskaitant to vieno lapo, bet tikiuosi, kad jis nebuvo labai svarbus. Tad, jei neprieštarausite, norėčiau grįžti prie darbo.
Rudaplaukė paėmė dar kelias cigaretes ir, vėl atsisėdusi, tęsė kerėjimą.
Per pirmus du bandymus nenutiko nieko. Cigaretė gulėjo kaip gulėjusi. Tačiau po trečiojo bandymo ji sublizgo ir tada suiro į pelenus. Na, bent jau matosi progresas. O ir profesorės užrašai sveiki. pamanė Meg. Nors dėl profesorės lapų ji rūpinosi mažiausiai. Labiau ją siutino faktas, kad negali įveikti paprastų kerų. Rudaplaukė apsidairė aplink. Kai kurie mokiniai, pavyzdžiui, jos draugė Dori, jau laimingi rūkė cigaretes ir iš jų išraiškų Meg galėjo spręsti, kad kerai jiems pavyko. Švilpiukė susiraukė ir vėl atsisuko į savo užsispyrėlę cigaretę, kuri niekaip nenorėjo pasiduoti jos kerams.
- Marmūz. - dar kartą jau beveik piktai, ištarė rudaplaukė.
Šį kartą cigaretė ėmė blizgėti ir tada pakeitė savo spalvą iš baltos į blyškiai rausvą. Meghan atsargiai pakėlė cigaretę ir pauostė. Kvepėjo braškėmis. Tačiau kvapas dar ne viskas. Reikėjo išbandyti. Švilpiukė, ilgai nedvejodama (na ir kas, jei rūkysiu? Nuo vienos cigaretės nieko nenutiks. O be to, kas man uždraus? Noriu - rūkau. Juolab, kad tai - pamokos užduotis...), įsikando cigaretę ir vėl pakėlė lazdelę.
- Incendio. - cigaretės galiukas užsidegė ir Meg patenkinta įkvėpė.
Skonis buvo toks pat geras kaip ir kvapas. Braškių. Rudaplaukė patogiai atsilošė kėdėje ir surūkė visą cigaretę, tada nuorūką numetė ant žemės ir sutrynė bato padu, taip ją užgesindama. Tuomet susidėjo daiktus atgal į kuprinę ir ėmė laukti pamokos pabaigos.
Antraštė: Ats: I Kerėjimo pamoka/visiems kursams
Parašė: Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith Rugsėjo 05, 2021, 10:34:12 pm
Ant vieno iš galinių suolų tupėjo varlė. Ta pati varlė, kuri sugebėjo išlaikyti kerėjimo egzaminą ir, žinoma, pasirinko jį šeštame kurse. Tai tikrai buvo gera pamoka. Tik galėtų profesorė būti ne kažkokia šlapia višta, nuolat pakišanti kažkokio maisto. Deoiridh, kuri ir buvo ta varlė, susimąstė, ar kada nors turėjo normalų kerėjimo profesorių. Deja, kiek prisiminė, jiems visiems trūko vieno kito varžtelio. Ką gi, ko gero, nelemta. Nepakartojama Sabrina? Motina? su pasišlykštėjimu mintyse pakartojo "nepakartojamos Sabrinos" žodžius žaliaodė. Na jau ne, ji taip tikrai nesikreips. Tiesa, nevadins jos ir profesore. Geriausia būtų ją iš viso ignoruoti. Nors... Galbūt būtų verta pasikviesti daugiau žaliaodžių draugių ir surengti neblogą ataką?
Išsprogusios akys pradėjo žvalgytis po klasę ieškodamos varlių ar jų šeimininkų. Pats pirmas, kurį pastebėjo Deoiridh, buvo Sigurdas. Noras paerzinti profesorę išnyko kaip dūmas. Tai buvo proga persimesti bent vienu kitu žodžiu su islandu, tad reikėjo tai ir padaryti. Tik kaip prie jo prieiti? Nepaisant to, kad dabar tokio veiksmo buvo galima tikėtis, eiti prie vaikino be rimtos priežasties vis tiek kažkodėl nebuvo jauku.
Vienas dalykas buvo akivaizdus - su Sigurdu bendrauti paprasčiau esant žmogumi. Taigi varlė nušoko ant žemės ir atsivertė į Grifų Gūžtos mokinę. Dar kartą nužvelgė klasę ir plačiai nusižiovavo. Savaime aišku, ji nė neketino valgyti maisto, kurį pasiūlė ta ne viso protelio profesorė. Marmūz? Pati tuoj gausi per "marmūz". Prigalvoja čia kažkokių nesąmonių, o mes turime klausyti? Tegul pasikaria ji su tom savo cigaretėm! Tiesą sakant, buvo smalsu, ar Sigurdas nerūko. Deoiridh niekada nematė, kad vaikinas tą darytų, bet ką ten gali žinoti?
Vis labiau širsdama grifiukė patraukė staliuko link. Čiupo keletą cigarečių ir su tam tikru smalsumu pauostė. Kvapas nebuvo malonus. Vis geriau nei kvailos mėtos vis tiek nebuvo patenkinta rudaplaukė. Vis dėlto keliaudama Sigurdo suolo link pasistengė šiek tiek pralinksmėti. Nesinorėjo, kad islandas matytų ją viskuo nepatenkintą ir surūgusią.
- Labas, - pratarė rudaplaukė prisiartinusi prie koledžo draugo. Padėjo porą cigarečių prieš jį ir pradėjo karštligiškai mąstyti, ką reikėtų sakyti dabar. - Spėju, kad vėliau reikės dirbti poromis, tad galbūt norėsi daryti tai drauge? - galų gale paklausė ji atsargiai žvilgtelėdama į islandą. Stengėsi apie nieką negalvoti, nors buvo smalsu, ar susitikimas (pasimatymas?) Koukvorte bus ką nors pakeitęs.
- Marmūz, - suburbėjo Deoiridh bakstelėjusi lazdele į cigaretę. Nieko neįvyko, bet grifiukė nenustebo: ji visiškai nesistengė. Dar kartą žvilgtelėjo į Sigurdą ir abejingai gūžtelėjo pečiais. Šita šlapia višta galėtų sugadinti bet kokią pamoką.
Antraštė: Ats: I Kerėjimo pamoka/visiems kursams
Parašė: Stela Dragring Rugsėjo 06, 2021, 05:22:45 pm
Stelai patiko ši profesorė ir ji džiaugėsi, kad Sabrina ir toliau dėstys kerėjimą. Juk smagu kai per pamoka gauni pavalgyti. Galvojo antrakursė kramsnodama gabalėlį cepelino. Profesorė pradėjo kalbėti ir pradėjo ji nuo to, kad praktika bus nesmagi. Kam tada iš viso reikia tokias praktikas galvoti. Tačiau viskas tuo nesibaigė nes užduotis pasirodo irgi buvo ne geriausia. Cigaretės?! Kam reikia mokytis mokinius kaip nukenksminti cigaretęs? Gal geriau mokyti kaip iš viso jų nevartoti. Tačiau galiausiai akiniuotė sau pripažino, kad kerai vis dėlto visai idomūs. Pasiemusi cigaretę, varniukė apvedžiojo ją tris kartus kaip ir sakė Sabrina. 
- Marmūz. - garsiai suriko Stela tačiau cigaretė tik pakilo į orą ir tada staigiai nukrito ant stalo. Sykat ragniukė jau žinojo, nad kreaci nepavyksta iš primo karto ir todėl nesusijaudino. Kaip keista, kad praaitais metais nusivyliau jog kerai nepavyko iš karto. Apsižvalgiusi po klasę ji pastebėjo, kan ne jeg vienai kerai nepavyko iš karto. Ko aš čia sau galva suku kaip kitiems pavyko, Sabrina juk sakė, kad iš primo karto tikrai nepavayks. Akiniuotė pasiemė lazdelę ir pasistengė susikaupti, norėdama greičiau pabaigti užduotį.
Antraštė: Ats: I Kerėjimo pamoka/visiems kursams
Parašė: Elliw Gwawr Dwynwen Goff Rugsėjo 07, 2021, 11:11:16 pm
Teleskopas stovėjo ant stalo. Prie to stalo sėdėjo mergaitė trumpais rudais plaukais ir atkakliai bandė prisiminti, kur atėjusi. Atmintis pakuždėjo, kad jai dėl kažkokios priežasties kažkur reikėjo atsinešti buroką, bet jo, deja, ant stalo nebuvo. Kaip ir kišenėje ar dar kur nors. Panašu, kad Elliw pamiršo atsinešti dabar labai reikalingą daiktą. Žinoma, svarbiausia buvo tai, kad teleskopas buvo visiškai sveikas ir stovėjo ant stalo. Ko daugiau gali reikėti, kad mokslai sektųsi tiesiog puikiai? Juk ji mokosi, ar ne?
Kadangi astronomijos prietaisas buvo šalia, buvo galima bandyti išsiaiškinti kitus dalykus. Bene svarbiausias iš jų - kur ji? Velsietė tikrai nežinojo, kur esanti ir neprisiminė, kodėl pasirinko ateiti būtent čia. Gal šioje patalpoje (jeigu tik Elliw išties yra patalpoje) galima rasti Liuciją, Sabriną ar Joaną trečiąją? Būtų labai gerai! Daug svarbiau nesutikti nė vienos iš tų keturių labai bjaurių mergiūkščių, kurių velsietė tiesiog negalėjo pakęsti. Ne, geriau galvoti apie... Apie ką ji dar visai neseniai galvojo?
Kad ir kas tai buvo, iš mergaitės atminties sėkmingai išnyko. Elliw neįstengė suprasti, kas yra ant jos stalo, tad nė nesiruošė to valgyti. Po kiek laiko nusprendusi, kad ant stalo gulintis daiktas gali pakenkti teleskopui, nušveitė jį kuo toliau ir pataikė kažkam į galvą. Klastuolė tik gūžtelėjo pečiais. Ji nekalta, kad ant jos stalo iš kažkur atsirado daiktas, keliantis rimtą pavojų teleskopui.
Po kiek laiko, žmonės (jeigu tik tai išties buvo žmonės; Elliw buvo tikra tik dėl to, kad tai nėra teleskopai) pradėjo vaikščioti po patalpą. Kadangi mergaitė vis dar nežinojo, kur esanti, nesuprato, kas čia vyksta. Pati kažkur eiti nė neketino - ką gali žinoti, kas per tą laiką nutiks jos didžiausiai brangenybei?! Vis tik po akimirkos ji pamiršo, ką ketino ar neketino daryti, tad atsistojo. Šiaip ar taip, Elliw - gera mergaitė. Jeigu visi kažką daro, reikia daryti ir jai. Deja, vos atsistojusi ji už kažko (tikriausiai oro) užkliuvo ir nusivertė ant žemės.
- Mano teleskopas! - per visą klasę suriko velsietė. Laimei, jis niekur nenukrito, tad ir toliau buvo sveikas ir gyvas (?). Tiesa, ar teleskopai yra gyvi, Elliw taip ir nesuprato. Jau kurį laiką bandė išsiaiškinti šią tiesą, bet nesisekė. Na, negali visur sektis, tad nenuostabu, kad tokiam sėkmingam žmogui kaip ši mokinė bent vienoje srityje viskas ėjosi kiek sunkiau.
Vis dėlto dabar gulėdama ant žemės ji kaip tik apie tai ir mąstė. Pagaliau pavyko prisiminti (!), kad jos teleskopas nevalgo. Ar tai reiškia, kad jis yra negyvas? Galbūt egzistuoja gyvi padarai, kuriems maitintis nereikia? Tokiu atveju teleskopas tikrai būtų vienas iš jų! Bet... Ar tai įmanoma? Šito velsietė, deja, nežinojo.
Taigi svarbiausia misija dabar buvo išsiaiškinti, ar jos teleskopas gyvas? Ar jis kvėpuoja?! Geriausia, žinoma, būtų pabandyti jį uždusinti - tada viskas paaiškėtų. Bet jeigu prietaisas kvėpuoja, Elliw jį tik nukankintų! Ne, šitaip su teleskopais elgtis negalima. Sunkiai atsidususi, bet taip nieko ir nenusprendusi velsietė patogiau išsitiesė ant grindų. Kada nors ji vis tiek išsiaiškins savo teleskopo gyvumo paslaptį.
Antraštė: Ats: I Kerėjimo pamoka/visiems kursams
Parašė: Elodie Gold Rugsėjo 08, 2021, 08:10:12 pm
 Šiandienos kerėjimo pamoka bus puiki. Su tokia mintimi, bei piktdžiugiška mina antrakursė sėdėjo, vėl, tos pačios senosios Sapaliojančios Spellman kabinete. Na, dabar lyg šioji buvo pavardę pasikeitusi. Pfft, susiženijo mat. Nuoširdi užuojauta tam idiotui (ar idiotei, kas čia bežino), kuris sugalvojo susimesti su tokia iš beprotnamio išmestąja. Bet šiandieną ji nebuvo taip užsišikusi ant visų ir visko. Ogi to priežąstis buvo tylus kerštas, tūnantis mergaitės viduje. Ji niekada nepamirš, kaip šioji baltapūkė drįso aprėkti atgal varnanagę per praeitą kerėjimo pamoką. Tad Elodie, labai didžiai įsižeidus, į sekančią net neatėjo. Bet įžeidumas su keršto pilnu pykčiu viduje niekur nedingo.
 Šiuo metu dvylikametė įdėmiai stebėjo profesorėlę iš klasės galo. Oi, brangute, oi pasigailėsi... Visi pernelyg saldūs pasisveikinimai vertė dar ir dar labiau šios kvaišos nekęst. Užsimanė mat nesivadinti savąja profesija. Dar pažiūrėsim, manau, padarei truputėlį ne itin gerą pasirinkimą, išduodama, ko nemėgsti. Staiga jos veido mina greitai pasikeitė į susiraukusią, pastebėjus dėžutę su maisto kvapu priešais ant suolo. Pasiruošusi apvemti esamą turinį joje, šią mergaitė pravėrė. Gražu, pirmiausia kotletai, dabar cepelinai. Ką, kitą pamoką gausime šnicelių? Niekis, pailga forma geriau pasitarnauja mėtant. Be jokios menkiausios abejonės bei su didžia pasišlykštėjimo mina, varnė griebė tą virtų bulvių gabalą ir sviedė šį priekin per klasę. Susiraukusį veidą iškart pakeitė velniūkštiškas pergalės džiaugsmas, pamačius cepeliną kaukštelint ant tos bjaurios baltų kudlų galvos ir nuo jos ant žemės šalia. Vypsodama su piktdžiugiška šypsena, rudaakė nusivalė delną nuo cepelino į vidinę apsiausto pusę, ir pastebėjo tebelikusį kažkokį kokteilio marmalą. Hm, šis dar gali praverst. Pasiliksiu. Galbūt bus galimybė baltapūkę padaryt rudapūke.
 Iš pamokos temos britė irgi nesitikėjo daug, bet bent jau buvo vilčių, kad bus kas nors, kas būtų naudinga pakenkimui vienai specifinei poniutei. Ir, na, išgirdus žodį "cigaretės" jai reikėjo minutėlės susivokti, ar teisingai nugirdo. Tai nebuvo visai tai, ko ji tikėjosi, bet ir nebuvo blogas variantas šiam kerštui. Braitonietė, žinoma, žinojo, kas buvo cigaretės ir kaip blogos buvo, juk visas Braitonas pilnas šių draudimo nepilnamečiams ženklų. O čia šast! Kerėjimo tema - cigaretės. Tikrai jai kažkas su proteliu nevisai gerai, jau tam ir yra įrodymų.
 Tolesni tos nevisprotės sapaliojimai buvo per daug banalūs, kad Gold rūpėtų. Tad ji, vos išgirdusi leidimą darbui, viena iš pirmųjų, prasistumdžiusi aplinkinius iš kelio, atsidūrė prie tų mažų žudikių. Visai simpatiškai atrodo, gal kada nors reikės pasibandyti. Na, gal ne antrame kurse, bet po poros visai ir idėja, hm. Ne, krypstu nuo plano. Grįžtam prie gyvenimo kartinimo žymiąjai Sabrinai. Griebusi porą baltai rudų pagaliukų, juodaplaukė prasistumdė kelią iki pačio galo klasės ir atsuko nugarą visiems. Sumąsčiusi bent pabandyt su viena, viena ranka suėmė cigaretę, o su kita testralio uodegos plauko šerdies lazdelę nukreipė į ją.
 - Maaaa... Pala, o koks ten tas nesąmoningas burtažodis? - tyliai murmėdama sau po nosim varnė nusikeikė. - Šaunuolė, Elodie, idealus sprendimas nesiklausyti svarbiausios dalies. - pakračiusi galvą, ji apsidairė aplink. Pastebėjusi netoliese irgi juodaplaukę klastuolę, tykiai prisiartino ir įtempusi ausis pradėjo klausytis. Netrukus ir išgirdo reikiamą, kad ir labai keistą burtažodį. Linktelėjus sau, greitai grįžo savo buvusion vieton ir nieko nebelaukė. - Gerai.. Marmūz. - niekam neatsitikus, ji jau norėjo rėkt, bet suprato nežinanti, ar išvis pavyko ar ne. Pasvarsčiusi, nusprendė išbandyti tai.
 Su greitu Incendio sumurmėjimu, baltasis cigaretės galas jau pradėjo leisti dūmo ploną liniją. Iš skleidžiamo kvapo buvo aišku, kad niekas nepasikeitė. Užtat atsirado priežąstis ir planas pakenkt baltai nusususei žiurkei. Greitai užgęsinus šią cigaretę, ji stvėrė naują, ir tada, pasiknisusi prarajos gilumo apsiausto kišenėse, susirado savo įprastą mažutį kvepalų buteliuką. Jau buvo bepurškianti ant naujosios cigaretės, mergaitė sustojo ir susimąstė. O ar kartais nėra kvepalai labai degūs? Na, šiandieną man tada sekasi.
 Įsimetusi likusias pasiimtas cigaretes apsiausto kišenėn ir pasilikus pakvėpintąją rankoje, Elodie ramiu veidu garsiai nužingsniavo prie profesorės stalo. Tiesą pasakius, vos laikėsi neapspjovusi jai veido iš pasišlykštėjimo, bet tada planas chuliganas būtų buvęs nuėjęs šuniui ant uodegos. Susivaldžius, ji kreipėsi į tą bjaurybę:
 - Profesore. - kreipinys nuskambėjo itin šaltai ir tonacija labai panašėjo, lyg varnė būtų ką tik nusikeikusi. - Man su plaučiais blogai, negaliu rūkyti. - Ach, tas saldus melas. - Nežinau, ar man kelissyk pabandžius pavyko. Galbūt- - didžiulis šleikštulio gumulas atsirado jos gerklėje, maldaujantis nesižeminti šiai kiaunei, prašant kažko, bet šį greitai nurijusi ji prisivertė. - Galbūt galite išbandyti? Juk esant mūsų profesore privalote suteikti pagalbą. - ties paskutiniais žodžiais ji itin pabrėžė "profesore" su pašaipiu šypsniu bei ištiesė priekin laimingąją cigaretę. - Aš galiu pridegti, kad jums nereiktų. - O dabar prasidės pats smagumas.
Antraštė: Ats: I Kerėjimo pamoka/visiems kursams
Parašė: Sigurd Eddi Hallgrimsson Rugsėjo 08, 2021, 08:37:11 pm
Sigurdas nepatikliai žvelgė į padaže mirkstančius cepelinus. Vien tas vaizdas gadino nuotaiką (ir apetitą), jau nekalbant apie profesorės postringavimus. Dar kiek, ir jis tiesiog išeis iš pamokos. Taip, iš tiesų ta mintis buvo atsiradusi. Po galais, juk ne valgyti per pamokas norėjo paskutiniaisiais metais! Prisikimšti pilvus bei po to beviltiškai aptingus bandyti išspausti bent vieną pusiau pavykusį kerą. Deja, daugumai, rodės, tai patiko. Beliko tik atsidusti ir pasiruošti iškentėti šią dienos dalį, slapčia viliantis, kad mokytoja susiprotės, jog čia ne restoranas, o kerėjimo kabinetas. Ir vėliau plačiu lanku aplenkti šią vietą, tikintis, kad pavyks pačiam pasiruošti VSMT egzaminams, kurių nelabai laukė. Ne dėl visiško nemokėjimo, bet dėl to, kad jie žymėjo tam tikrą pabaigą. Bei, galima teigti, savarankiško gyvenimo pradžią.
Tačiau dabar islandas netroško apie tai galvoti. Tik viena ausimi klausėsi, tuo pačiu metu akimis ieškodamas pažįstamo pavidalo. Žmogiško arba varliško, nors pastarojo nelabai galėjo atskirti nuo kitų žaliaodžių. Bet vis dėlto, kažko pažįstamo ir greičiausiai galinčio praskaidrinti nuotaiką. Kadangi jis atkakliai naršė klasę, netrukus pastebėjo, kaip Deoiridh paėmė cigaretes. Nudžiugo, nors nemanė, kad ji prieis - regis, reikėjo dirbti po vieną. Vaikinas nuleido žvilgsnį, stumtelėjo maistą dar toliau ir atsiduso. Praktika, kaip ir profesorė, nesužavėjo. Kiekvieną kartą šiurpas nueidavo nugara vien nuo minties, kad privalėtų nepažįstamą moterį vadinti motina. Nors tikrosios neteko pažinti. Profesorės netoliaregiškumas erzino. Ak, kad taip rėžus viską į akis! Deja, svajonės ir liko svajonėmis - maištingos mintys kaipmat išgaravo iš galvos, nelauktai prisiartinus škotei.
-Labas. - atsakė jis, pažvelgdamas aukštyn. Nors šypsena nepasirodė, atsigavęs žvilgsnis kai ką išdavė. - Taip, žinoma.
Paskutinis žodis nuskambėjo kiek keistokai. Bet negi Sigurdas negalėjo turėti kitokios nuomonės? Ar bent jau akimirką apie tai nesusimąstė? Gal, tačiau atsisakymas nieko gero nebūtų padaręs, greičiau tik padėjęs žengti dar vieną žingsnį atgal. Be to, susitikimas vasarą paliudijo, kad… Kad kažkas tarp mūsų vyksta. Sugebėjo pabaigti mintį islandas, trokšdamas, jog bendrakoledžė nepastebėjo tvirčiau susispaudusių lūpų ar nervingai nuo veido nubrauktų plaukų, per atostogas šiek tiek pailgėjusių. Kad ir kaip ten buvo, Deoiridh nepasišalino ir netgi išbandė tos profesorės Sabrinos kerus, kurie, nenuostabu, nepavyko. Tačiau į akis krito ir kitas dalykas:
-Gal norėtum prisėsti? Jei profesorė tave pastebės, sušers tuos šlykščius cepelinus. Tuomet neišsisuksi. - savotiškai pagąsdino vaikinas. Negalėjai suprasti, ar perdėtai rūpinasi ja, ar beviltiškai trokšta, kad kas nors šią pamoką palaikytų kompaniją. Tačiau iš tikrųjų pamėgino pajuokauti - ar pavyko, turėjo atskleisti animagės veidas, jeigu šioji nesumąstys pasiversti į varlę. Septintakursis pasistengė negalvoti apie nesėkmę, maigydamas cigaretę tarp pirštų. Vis dar nenutuokė, kaip jiedu turėtų bendrauti, kad abu jaustųsi gerai. Bent jau dabar dėl ištartų žodžių nesigailėjo. Jei jai ta nenormali moteriškė taip pat nepatinka, o tai buvo didelė tikimybė, laikas čia nebus veltui praleistas. Spės pasimokyti vėliau. Šmėstelėjo mintis, jog galbūt jo elgesio priežastis buvo paprasčiausias noras pasirodyti, bet ji greitai išnyko - Sigurdas žinojo, kad tai netiesa.
-Pasimėtom cepelinais? - sukuždėjo, kiek pasisukdamas merginos pusėn. Akyse pasirodė žaismingi žiburėliai, lūpos linksmai išsikreipė - kažkodėl jautėsi kaip vaikas, gavęs galimybę iškrėsti šunybę. Neįsivaizdavo, kaip tas jausmas įsigalėjo, bet nemanė to slėpti. Jeigu jau kartą jie užsitraukė Moonlight rūstybę, tai kodėl nepabandžius to su kerėjimo profesore? - Į ją. - kryptelėjo galva klasės priekin.
Antraštė: Ats: I Kerėjimo pamoka/visiems kursams
Parašė: Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith Rugsėjo 09, 2021, 11:02:10 pm
Deoiridh pasirodė, kad Sigurdas sutiko dirbti kartu, jeigu tik to reikės, pakankamai entuziastingai. Tai mergaitę pradžiugino, ir ji nedrąsiai šyptelėjo. Tiesa, tikėjosi, kad Sigurdas to nepastebės, bet viduje sukirbėjo mintis, kad galbūt pagaliau reikėtų nustoti bijoti. Argi blogai, kad jai smagu dirbti drauge? Tuo labiau, kad pati priėjo prie vaikino.
Vis dėlto šypsenos ilgai išlaikyti nepavyko: visai netrukus veido išraiška ir vėl tapo rimta. Užtat "grasinimas" sugebėjo prajuokinti. Deoiridh nenorėjo pradėti garsiai kvatoti, tačiau leido sau sukikenti ir ilgai nedvejojusi klestelėjo šalia Sigurdo.
- Niekaip nesuprantu, kas jai negerai, kad mums nuolat kiša kažkokį kvailą maistą, - tarstelėjo rudaplaukė, nors nebūtų galėjusi pasakyti, ar tai sako Sigurdui, ar sau. Jau ketino dar kartą išbandyti kerus ir šį kartą bent šiek tiek labiau pasistengti - ar bent jau apsimesti, kad tą daro. Vis dėlto dar vieną bakstelėjimą į ant stalo gulinčią cigaretę nutraukė dar vieni islando žodžiai. Jie buvo labai netikėti: Deoiridh galvojo, kad būtent ji yra ta, kuri galėtų pasiūlyti tokį variantą. Tiesa, būtent Sigurdui tokį dalyką siūlyti būtų, ko gero, pernelyg drovu.
- Vis kažkokia nauda iš tų kvailų cepelinų, - išsišiepė Deoiridh. Dabar tikrai nebuvo priežasties slėpti šypseną. Islando pasiūlyta mintis buvo tiesiog nuostabi. Mergaitė patenkinta kilstelėjo antakius ir žvilgtelėjo į koledžo draugą.
- Negaliu nepritarti pasiūlymui turėti geriausią kerėjimo pamoką gyvenime, - sumurmėjo Deoiridh ir atsargiai prisitraukė indelį su cepelinais. Nė už ką šito nevalgyčiau... nutarė ji. Cepelinai buvo du - lyg tyčia po vieną jai ir Sigurdui. Ne valgyti, žinoma. Nukreipusi lazdelę į vieną iš dviejų itin neskaniai atrodančių bulvių tarkių krūvų, grifiukė tarstelėjo:
- Wingardium leviosa.
Deoiridh nė neketino terliotis rankų į tą bjaurų daiktą. Ji buvo labai susikaupusi, tad nesunkiai pakėlė cepeliną į orą. Atsargiai pakreipė lazdelę profesorės nepakartojamos Sabrinos-motinos link. Vos po kelių akimirkų maistas dideliu greičiu jau lėkė tos šlapios vištos link. Deoiridh išsišiepė. Pagaliau bent kažkuo naudinga kerėjimo pamoka!
- Puiki mintis, - vis dar šypsodamasi pratarė mergaitė Sigurdui ir vėl atsisuko į savo cigaretę. Nereikėjo, kad profesorė suprastų, kieno tai darbas, tad bakstelėjo ją lazdele ir kuo ramiausiai tarstelėjo:
- Marmūz.
Ir vėl nepasisekė. Deoiridh ir vėl nenustebo. Pastangų ir vėl nebuvo nė kvapo. Bet dabar profesorė negalės skųstis, kad Grifų Gūžtos mokinė nedirba. Vėl atsisukusi į Sigurdą škotė kilstelėjo antakius tarsi ragindama išbandyti kerus. Nors jie buvo visiškai nereikalingi, apsimesti, kad rimtai mokaisi, reikėjo.
Antraštė: Ats: I Kerėjimo pamoka/visiems kursams
Parašė: Abigailė Nestrof Rugsėjo 11, 2021, 06:58:13 pm
Sabrinos balti plaukai Abigailę nukrėtė šiurpais. Ko, jau ko, bet tos perdėtai pozityvą skleidžiančios ir kiekvieną pamoką maistą dalinančios kiaunės Nestrof nepasiilgo. Tiesiog matėsi, kad viskas, ką Spellman (dabar jau Wolfhard?) darė, buvo per daug. Suirzusi varnanagė nuobodžiai klausėsi kerėjimo profesorės kalbų. Be abejo, nenustebo, kai ji išdalino po porciją maisto. Šį kartą prieš Abigailės nosį ant nutriušusio stalo gulėjo du didžiuliai pailgi kukuliai. Trečiakursė jais nesusidomėjo. Ar mes atėjome į Didžiąją salę, ar į kerėjimo pamoką?
Užduotis Abigailei pasirodė kaip paruošta visiškai nepedagogiško asmens. Na, Baltapūkė Sabrina tokia ir neatrodė, bet kas čia per kerai?.. Konkretus nesusipratimas.
Trylikametė lėtai apsižvalgė. Klasės gale pamatė Elodie, mergaitę, su kuria susipažino per kažkurią Magijos Istorijos pamoką. Ji taip pat atrodė velnioniškai suirzusi ir tai rudaplaukę nuramino. Kitų pažįstamų veidų nepastebėjo.
Lygiai tą pačią akimirką, kai Abigailė vėl atsisuko į baltapūkės pusę, ji pajuto šleikščiai kibaus daikto smūgį į galvą. Siaubas!! Nestrof, visa raudonu nuo pykčio ir įniršio veidu, atsisuko į tą pusę, iš kurios skrido tas pailgas kukulis, ir spėkite, ką? JI PAMATĖ TĄ NESVEIKĄ TELESKOPŲ SAUGOTOJĄ!
-Ir vėl tu! Žiūrėk, kur mėtai tuos kukulius!-apšaukė klastuolę žaliaakė. Palietusi kairįjį makaulės šoną, Abigailė pajuto, jog jos plaukai tiesiog sumautai ištepti gličia mase. Dėl ją apėmusio šleikštulio, varnė kreipėsi į profesorę:
-Sabrina, gal jūs jau baigsit dalinti maistą kiekvienos pamokos pradžioje? Nes, matot, atsiranda tokių idiočių, kurios maistą sugalvoja mėtyt kažkam į galvas! Pavyzdžiui, šita keistuolė Elliw! Ji kažkokia nesveika!
Mergaitė nuoširdžiai tikėjosi, jog Wolfhard išgirs jos žodžius ir susirišusi išteptus plaukus į kuodą nuėjo prie profesorės stalo su cigaretėmis.
Antraštė: Ats: I Kerėjimo pamoka/visiems kursams
Parašė: Elliw Gwawr Dwynwen Goff Rugsėjo 12, 2021, 11:27:49 pm
Elliw patogiai gulėjo ant grindų, kol visai pamiršo, kodėl čia guli. Būtų visai norėjusi atsikelti ir... Jau neprisiminė, ką ketino daryti, tad kol kas liko tysoti ant žemės. Deja, tik iki tos akimirkos, kai kažkas pradėjo ant jos šaukti. Ar bent jau velsietė nutarė, kad šaukiama būtent ant jos. Atsargiai (!) pakėlusi galvą pamatė, kad tai ne kas kitas, o ne ne neLiucija. Ar ji ir vėl susidūrė su ta neįtikėtinai bjauria mergiūkšte?! Ne ne neLiucija garantuotai ją persekioja!
- Tai tu kalta! - dėl visa ko suriko Elliw, bet tuo metu pametė tą bjaurybę iš akių. Žinoma, gyvenimas iš karto tapo gražesnis, ir velsietė nutarė, kad reikia pabandyti atsikelti. Apie bjauriosios mergiūkštės egzistavimą visai netoliese ji jau buvo pamiršusi.
Deja, nepanašu, kad ši diena klastuolei būtų sėkminga. Bandydama atsistoti, kad ir kaip atsargiai tą darė, kaukštelėjo galvą į stalą. Teleskopas nugriuvo, bet, laimei, ant žemės nenukrito. Viskas atsitiko tik per tą bjaurią... Kurią ten iš tų bjaurybių ir vėl sutiko Elliw? Deja, šito pasakyti nebegalėjo, bet pagaliau atsistojusi kažkur prie profesorės (?) stalo pamatė: tai buvo ne ne neLiucija! Ta neįtikėtinai bjauri mergiūkštė, per kurią nuolat atsitinka įvairios nelaimės! Reikia pagaliau išties ją pamokyti.
Taigi klastuolė patraukė to paties stalo, ant kurio, tiesa, nestovėjo teleskopas, link. Savąją brangenybę ji, žinoma, pasiėmė su savimi. Taip, dabar ji būtinai atkeršys tai bjaurybei! Kad ir ką ji padarė, kad ir kuo nusikalto, dabar Elliw ne ne neLiucijai jautė nuoširdžią neapykantą. Tik ji buvo kalta dėl... kažko.
- Tai tu kalta! - priminė rudaplaukė priėjusi visai arti ne ne neLiucijos. Pasitaisiusi teleskopą piktai žiūrėjo į bjauriąją mergiūkštę, tada čiupo keistus daiktus nuo stalo, prie kurio bjaurybė buvo priėjusi. Bet kokia nauda iš to stalo, jeigu ant jo nėra teleskopo? Žinoma, Elliw galėjo ten pastatyti savąjį, bet neketino šitaip rizikuoti. Niekada negali žinoti, ką ne ne neLiucija sugalvos!
- Tu esi bjauri mergiūkštė! - rėžė Elliw. Buvo labai svarbu, kad bjaurybė gerai įsisąmonintų šitą informaciją. Nors kažin ar ji galėtų būti tokia kvaila, kad nesuprastų esanti itin bjauri? Elliw stypsojo prie stalo, ant kurio nestovėjo teleskopas, ir giliai mąstė. Ji buvo visai pamiršusi, kad yra gera mergaitė ir kad turėtų kažką padaryti. Jeigu ji yra pamokoje, vadinasi, privalo kažko išmokti. Vis dėlto dabar buvo daug svarbiau nuspręsti, koks yra ne ne neLiucijos kvailumo lygis. Pamoka (jeigu tai išties pamoka, žinoma) gali ir palaukti. O štai tą visiškai kvailą ir bjaurią mergiūkštę gelbėti reikia.
Elliw neprisiminė, kodėl taip nusprendė, bet suprato: būtent tokia ir yra jos misija. Pakėlusi akis į bjauriąją ne ne neLiuciją velsietė įsispoksojo jai į veidą tarsi laukdama ženklo, kokiu būtų reikėtų tą mergiūkštę išgelbėti.
Antraštė: Ats: I Kerėjimo pamoka/visiems kursams
Parašė: Abigailė Nestrof Rugsėjo 13, 2021, 09:15:05 pm
Galvoje verdant ypatingai keistam chaosui, Abigailė bandė prisiminti užduotį, mat dėl Nesveikosios klastuolės ją pamiršo. Akivaizdu, kad užduotis buvo susijusi su cigaretėmis. Bet ką su jomis daryti? Varnei pradėjo mausti galvą nuo viso to, kas įvyko.
Neilgai trukus, prie londonietės ir vėl priėjo ta keistuolė klastūnyno mokinė. Ji tiesiog pradėjo rėkti tuos pačius žodžius, kuriais Nestrof buvo apkaltinta ir tą nelemtąją pamoką praeitame kurse. Ji niekada nepamirš tos pamokos. Per pirmą ir antrą kursus tai buvo pati šlykščiausia ir tuo pačiu įsimintiniausia pmoka, kurioje Abigailė dalyvavo.
Elliw tiesiog spoksojo į varnanagę. Ir šioji, be abejonių, nesuprato, kodėl ta keistuolė taip daro.
-Kas tau negerai? Kodėl tu spoksai į mane?-kuo labiau ramindama savo nervus paklausė žaliaakė.
Ir tuomet, stengiantis nekreipti dėmesio į teleskopų saugotoją, ji dar kartą pabandė prisiminti, ką reikia daryti su cigaretėmis. Kadangi bandant susikaupti visa klasė aidėjo nuo kerų Marmūz tarimo, Nestrof netruko susigaudyti, ką reikia daryti.
Mergaitė pasiėmusi vieną iš cigarečių nuėjo prie savo stalo, prieš tai dar metusi Elliw piktą ir tuo pačiu nervingą žvilgsnį. Netyčiomis palietusi tą plaukų vietą, kuri buvo ištepta didžiųjų kukulių gličia mase, ji dar kartą pasišlykštėjo ir nusipurtė. Fe.
Visaip sukaliodama lazdelę rudaplaukė vis kartojo tuos pačius kerus.
-Marmūz,- nieko.- Ė, nu kodėl neišeina??
Trylikametė bandė kerus tol, kol jie pavyko, nors pavyko tikrai ne iš pirmo ar penkto karto. Ji besinervindama vis kartojo tuos pačius žodžius, kol septintąjį kartą ištarus tą (jau) prakeiktą burtažodį pasimatė kažkoks poveikis. Ėjo suprasti, kad kerai suveikė. Abigailė aišku apsidžiaugė, tačiau tą akimirką, kai cigaretei suveikė kerai, ji prisiminė šlykštynę Elliw. Ši, regis, vis dar stovėjo prie profesorės stalo. Tad Nestrof nežinia, kokio velnio vedama, nužingsniavo prie jos ir tą patį momentą pasigailėjo tai padariusi.
Antraštė: Ats: I Kerėjimo pamoka/visiems kursams
Parašė: Sigurd Eddi Hallgrimsson Rugsėjo 14, 2021, 11:17:07 pm
Šiandien Sigurdui laimė išties šypsojosi - buvo apdovanotas ne šypsena, bet juoku, nors ir gana nedrąsiu. Kažkas viduje maloniai sušilo, akyse užsižiebė sunkiai įvardijama emocija. Ji neišnyko net ir tada, kai Deoiridh atsisėdo šalia, kai jis entuziastingai linktelėjo galva, sutikdamas su jos replika. Daugiau ką nors pridurti tiesiog nebuvo reikalo. Nerimas jau senokai buvo pradingęs iš minčių, kol nepasirodė naujas pasiūlymas, sudrumsiantis pamokos ramybę chaosą. Neaišku, ar jai patiks kiek kvailoka, bet nutrūktgalviška idėja, leidžianti nusikratyti blyškiaisiais bulvių kukuliais. Nežinia kodėl (juk jis pasitikėjo suolo drauge) bijojo nepritarimo, išjuokimo - būtent iš jos, o ne kieno nors kito. Bet giliai įkvėpęs vaikinas pasistengė kuo greičiau nuvyti tas slegiančias emocijas bei pagaliau pristatyti sumanymą.
Net nesitikėjo, kad dar kalbant pradės nesuvaldomai šypsotis, kad džiugi nuotaika uždegs krūtinę ir pirštai suvirpės nuo susijaudinimo. Šalimais tūnojusios tamsos lyg nebūta. O jei ji ir egzistavo, susirietusi kokiam kamputy, Deoiridh atsakas ją akimirksniu ištirpdė. Pala… Negi kerėjimas su…manimi ir cepelinais yra kažkuo geresnis už kerėjimą su varlėmis? Keista mintis išdygo tarsi iš niekur, tačiau, laimei, neteko į ją įsigilinti, nes pirmasis cepelinas jau pakilo į orą. Teko kilstelėti galvą ir žibančiomis akimis stebėti dailiai skriejantį objektą, tarsi kokią kometą per astronomijos pamoką. Netrukus atėjo Sigurdo eilė.
Kiek pagalvojęs nukreipė lazdelę bei kažką tyliai sumurmėjo. Staiga pasklido sulig kiekviena sekunde didėjantis dvokas, primenantis supuvusius kiaušinius. Jis suraukė nosį, bet nieko nelaukdamas kerais pakėlė cepeliną ir sviedė profesorės link. Jos laukė mažytė staigmenėlė - islandas visas viltis buvo sudėjęs į tą smarvinę bombelę, kuri žadėjo kitokią pamokos pabaigą. Bet kol ji nepasiekė savo tikslo, buvo galima prisiminti ir kerėjimo praktiką, kurią spėjo beveik pamiršti. Grifei, regis, ji visai nesisekė - šviesiaplaukis galvojo, kad kažkuri svarbi dalis buvo praleista. Tačiau pirmiausiai reikėjo pačiam pabandyti. Linksmai šyptelėjęs jai - vis dar negalėjo bent kiek nusiraminti - du kartus apvedė lazdele cigaretę ir ištarė burtažodį:
-Marmūz. - Deja, nieko neįvyko, nors buvo tikras, jog šio punkto Deoiridh buvo nepadariusi. - Visiška nesąmonė. - trumpai apibendrino vaikinas, pažvelgdamas į suolo draugę.
Antraštė: Ats: I Kerėjimo pamoka/visiems kursams
Parašė: Sabrina Wolfhard Rugsėjo 18, 2021, 09:34:03 pm
Sabrina, sėdėdama ant kėdės klausėsi muzikos. Muzikos, reiškia vaikų balsų. Nors nelabai klausėsi, daugiau žiūrėjo į lubas ir mąstė kokiomis spalvomis, jos gražiau atrodytų. Arbata, sumaišyta su viskiu, tiesiog buvo nuostabi. Tas kartumas, sumaišytas su saldumu, labai patiko kerėjimo profesorei. Už lango lijo, toks oras, Sabrinai irgi patiko. Šiek tiek pasiilsėjusi, atsistojo ir nuėjo pasižiūrėti kuo užsiima aukseliai, mokiniai. Dori, ach, ta kvailė mokinė. Specialiai pasikreipusi į Sabriną "profesore". Sabrina piktai pasižiūrėjo, kurį laiką praignoravo jos klausimą ir pasvarsčiusi, kaip mandagiau, nesusinervinant atsakyti, atsakė.
- Ech, - Atsiduso profesorė, mintyse nusikeikė ir pasistengė kuo trumpiau atsakyti. - Tiesiog ne tavo reikalas. Aš esu kerėjimo mokytoja jau tris metus, kerėjimu užsiimu net dešimt metų, manai, kad aš nežinau ko aš mokau? Užsičiaupk tu kada nors ir viskas, negausi nuo šiol ėst net pirmadieniais, - Pasakė savo, maisto mylėtoja ir saldžiai šyptelėjusi, nuėjo toliau nuo jos. Aš tikiuosi, kad ji suprato mane ir save. Nors ir buvo mergina girta, jautėsi gan protingai pakalbėjusi. Turbūt. Juk tai tik pirma praktika, antra galbūt bus naudingesnė ir normalesnė. Dar vienas. Dar vienas nepatenkintas vaikas. Aš nesuprantu, kur Arletė? Kur mano angeliukas? Kodėl negali visi mokiniai būti kaip ji? Norisi tiesiog mesti darbą dėl tokių, atsiprašant, arklių.
- Vegard, brangusis, katinėli. Jei tau kas nors nepatinka, čiuožk pas savo klastunyno vadovą. Ne esu dabar nuotaikoje, mielasis, tad geriau patylėk, nusišypsok ir įsivaizduok, kad esu geresnė, - Pavartaliojo akis, ji. Kas dar? Kažkokia nematyta Deoiridh, burokų fanė. Ir... Ir siaubingiausias vaikas, Elodie. Fotografė atsiduso, apsižvalgė, šyptelėjo naujokei, parodydama, jog yra draugiška profesorė. Pirmiausiai, dvidešimtmetė priėjo prie gražaus, taip pat, nematyto blondino.
- O Dievuliau, koks tu gražus. Gerai, dirbkite burokėliai, oi, balandėliai, dirbkite, - Šyptelėjo profesorė ir nuėjo šį kartą prie Elodie.
   Sabrina tiesiog stovėjo, stengėsi nesprogti iš pykčio. Kaip norėčiau tave sudeginti kerais, kaip norėčiau tavo galvą išvirti verdančiame puode. - Arba nevadini manęs niekaip, arba užsičiaupi, nes aš tau ne profesorė. Visų pirmą, tokiu atveju tau reikėtų pas poniulę Pomfri, nors manau tau su smegenėlėm labiau pagalbos reiktų, o ne plaučiais. Also, manau, kad tau plaučius skauda nuo tavo žviegimo. Gerai, pažiūrėsiu ar tau pavyko, bet ir tai aišku.- Sabrina paėmė cigaretę, kerais uždegė cigaretę. Ji atrodė kažkokia gan šlapoka, bet koks skirtumas? Gal neapseilėjo, šita rėksnė. Įtraukusi cigaretę, pajautė kaip tuoj apvems suolą. Profesorė pradėjo springti, žagsėti, čiaudėti.
- ATIDARYKITE LANGUS!- Sustaugė, vos galėdama įkvėpti, vilkolakė. Gal tie langai ir buvo atidaryti, Sabrina jautėsi siaubingai blogai. Pribėgusi prie stalo, pasiėmė tą pačią arbatą su viskiu ir užsigėrė. Va dabar Elodei laukia galas. Sabrina nieko nebesakė. Cepelinas. Kažkoks cepelinas tėškėsi į profesorės veidą. Jau nebegalėjo suprasti kas tai padarė. Jaunajai motinai pritrūko kantrybės. Galva tiesiog norėjo sprogti nuo nervų. - Baigėsi pamoka. - Tik tiek galėjo pasakyti amerikietė.
- Deo, Abigaile. Manęs jūsų problemos nebedomina, ar teleskopui galva nulūžo, ar Elliw užsimušė, ar Abigailė teleskopu pavirto, nebeįdomu. Man labai reikia nueiti pas poniulę Pomfri,- Susigraudinusi tarstelėjo.
Antraštė: Ats: I Kerėjimo pamoka/visiems kursams
Parašė: Elodie Gold Rugsėjo 19, 2021, 03:59:44 pm
 Varnanagė nekantriai laukė. Ji, žinoma, pastebėjo, kaip baltosios žiurkės akys dirstelėjo juodaplaukės pusėn, ir liko praignoruota. Tai nepatenkino jos, bet susitvardė užsičiaupant, kadangi tada planas nebūtų pavykęs.
 Galiausiai ir ji gavo dėmesio, bet anaiptol, ne itin tikėtosi. Britės juodi antakiai iš po lėto raukėsi, bet ji tylėjo. Šitai daryti nebuvo lengva, nes mergaitė buvo labai arti ribos, kai tiesiog šoktų ant šios apsinešusios girtuoklės nugaros nudirt visą odą. Bet toleruoti šitokio šlamšto, sakomo jai, nebegalėjo. Tad, sukaupusi visą esamą mandagumą, anglė prabilo:
 - Na, pagal etiketą ir savo dirbamąją vietą, turėtumėte pasižiūrėti, ką sakote savo mokiniams, profesore. - šaltai atkirto ji.
 Nagi, trauk tu tik tą cigariūkštę, rupūže neraliuota. Elodie ypač nekantravo. Žvilgtelėjusi į dabar jau Wolfhard rankoje esančią cigaretę antrakursė pastebėjo, kad užpurkštas galiukas atrodė labiau drėgnokas, nei tikėtąsi. Ji tyliai mintyse meldė, kad ši ragana nepastebėtų. Ir jos maldos buvo išklausytos. Netrukus cigaretė užsiliepsnojo, kartu su Sabrinutės gerkle. Tokie riksmai nebeleido Gold išsilaikyti rimtai, tad ji nebeišlaikiusi garsiai pradėjo juoktis ir žvengti. Tai be abejo buvo mėgstamiausias kada nors nutikimas per visus pusantrų metų šioje pilaitėje.
 - Labai dėkoju už pagalbą, mylimiausioji profesore! - pro ištisus juokus, žiūrėdama į kažką maukiančią besikosėjančią baltapūke, dar metė dvylikametė jai. - Kaip sakoma, kaip šauksi, taip atsilieps. - pašaipiai kikendama varnė apsisuko ant vieno kulno, ir grįžo atgal prie savo cigarečių.
 Čiupusi vieną iš jų, vėlgi nukreipė lazdelę į ją ir sumurmėjo:
 - Marmūz. - kaip visada, nieko nenutiko. Kaip idiotiška, kad negali žinot, pavyko ar ne, iki užsidegant. Atsiduso, jau kiek aprimusi nuo ištiso juoko, nors lyg dar tebesigirdėjo anos springimai. Tebelaikant savo gebenės lazdelę ir cigaretę, prie to pačio greitu Incendio varnanagė ir pridegė šią. Prikišus prie lūpų, ji silpnai įtraukė truputį garų formos turinio. Iškart cigaretę sviedė žemėn, ir besikosėdama sutrypė. Sunkiai atgaudama kvapą, ji čiupo nuo netoliese esančio savo stalo kažin kokį kokteilį ir gerokai nugėrė šio. Vardan kačių, meldžiu, kad ta narkomanė nebūtų kažko į jį pridėjusi.
 Kiek atsigavusi, dabar su šiek tiek irzulio mergaitė ėmėsi antrosios cigaretės. Taip pat atkartojo burtažodį, veiksmus, ir pridegimą, kadangi daug kantrybės nebeturėjo. Greitai persižegnojusi su lazdele, ir pasiruošusi likutį kokteilio išgert, rudaakė įtraukė cigaretės turinį į plaučius. Bet šį kartą rezultatas buvo kitoks. Pasijuto rūgštokų raudonųjų serbentų skonis. Šis šiek tiek nustebino ją, bet labai skaniai pamalonino. Elodie nieko nelaukusi atsirėmė į suolą ir ramiai surūkė likutį nebekenksmingos dūmų sukėlėjos.
 Netrukus ir išgirdo vos gyvą pamokos baigimo pranešimą. Dar nusijuokusi, prieš išeinant Gold sušuko:
 - Iki pasimatymo sekančioje pamokoje, profesore Wolfhard!