Hogvartsas.LT
Magijos pasaulis => Nuodai ir vaistai => Pamokos => Pamokos => Temą pradėjo: Monica Lilly Moonlight Balandžio 05, 2021, 10:29:05 am
-
Atėjo žiema, nemėgstamiausias Monicos sezonas. Nors, tiesą sakant, požemiuose jis niekuo nesiskyrė nuo saulėtos rudens pradžios ar kvapnaus pavasario glėbio - šaltis ir drėgmė ištvermingai laikėsi. Profesorė malė po kabinetą, tikėdamasi bent taip sušilti. Šiai pamokai pasiruošimo beveik nereikėjo, gal nebent sutvarkyti praeitos dienos mokinukų išverstą sandėliuką. Todėl vienintelis pajudėjimo būdas Monicai buvo mynimas tuo pačiu ratu aplink klasę. Atrodau kaip beprotė, - burbtelėjo mintyse.
Kai pradėjo rinktis mokiniai, Moonlight nenustojo vaikščiojusi, tik šiek tiek pakeitė trasą - susitelkė ties nubrūžintų katilų ir spindesį praradusių svarstyklių kupinomis spintomis, tomis pačiomis, kurias naudojo savo įrangą pamiršę mokiniai. Sveikesnio proto neatrodė, bet bent jau nesimalė vaikų kelyje. Kai tie pagaliau susėdo, mokytoja nenoromis grįžo į kabineto priekį.
- Labas rytas, - monotoniškai išbėrė ir tvirčiau susisiautė į vilnonį apsiaustą. - Šiandien teorija neišpasakytai lengva, todėl tikiuosi aktyvumo. Pasakykite man nuodą, kuris žmogaus nenužudo, tačiau sužaloja kitais būdais. Fiziškai, psichiškai - pasirinkimas didelis, įdomių nuodų turėtumėte būti prisirankioję. Nuodas gali būti ilgalaikis ir trumpalaikis, kitaip sakant, ribų atsakymui beveik nėra. Pradedam, - tarė ir ilgesingai pasidairė savosios Kipli - ta peršalo ir dabar gydėsi šiltame Monicos kambaryje.
Jei kas neaišku, kaip visada, laukiu AŽ.
-
Aurora kaip visada atsisėdo į suolą klasės gale ir užsikėlusi alkūnes ant stalo, įsistebeilijo į ratais vaikštančią profesorę Moonlight. Ji kantriai laukė pamokos pradžios ir norėjo, kad ji kuo greičiau pasibaigtų. Kol kiti mokiniai plūdo į kabinetą Gler rausėsi kuprinėje ieškodama pergamento ir plunksnos. Gal šiandien rašysime?- Pati savęs paklausė ir toliau rausė kuprinę. Jai pasidėjus daiktus ant stalo profesorė pagaliau prabilo.
Profesorei paaiškinus teoriją Aurora susikaupė ir pabandė prisiminti kažkokį nuodą. Į galvą neatėjo jokia mintis. Regis aplinkui sėdintys mokiniai taip pat neskubėjo atsakinėti. Aurorai iš galvos išgaravo visa perskaityta ir girdėta informacija. Pagaliau ji atsiminė. Ji staigiai pakėlė ranką ir pajautė daug akių stebinčių ją. Ji stengėsi nesidairyti ir drąsiai prabilo.
- Yra nuodai Primito Kassar. Jie gali visam laikui pažeisti žmogaus psichiką ir yra labai labai pavojingi. Šiam nuodų eliksyrui reikia daug ingredientų kuriuos ne kiekvienas gali gauti. Taip pat eliksyras yra sunkiai ir ilgai gaminamas. Jis jau seniai yra draudžiamas, bet dažnai yra gaunama pranešimų apie žmones bandančius išvirti jį. Primito Kassar nuodai suteikia ilgo poveikio haliucinacijas kuriose atsispindi didžiausios žmonių baimės ir šie nuodai yra laikomi tikroviškiausiais haliucinaciniais nuodais. Poveikio atsikratyti galima tik išgėrus priešnuodį - Alito Kassar,- šiek tiek uždususi pabaigė Gler. Ji buvo pirma mokinė atsakiusi į profesorės klausimą ir regis tai padrąsino kitus mokinius atsakinėti.
-
Štai dar viena pamoka per kurią Maria tikėjosi smagiai leisti laiką snausdama galvą pasidėjusi ant nuodų ir vaistų vadovėlio kuris gulėjo ant suolo. Kad ir kaip apie tai svajojo vienuolikmetė puikiai žinojo, kad požemių pabaisa- profesorė Moonlight to daryti neleis. Gal būtent todėl, kad yra žiobarų kilmės ji mąstė kiek įdomiai ,,jai tai būtų galima pavadinti įdomiai'' apie tamsų požemį į kurį atėjus visų pirma pamatai niūrų profesorės veidą. Ji žinojo, kad tai netiesa, bet šios mintys neišėjo iš galvos.
Na ką gi, prie klasės durų mergaitė stovėjo jau senokai tai gi kai tik atsidarė girgždančios klasės durys ji pirma šoko į klasę ir atsisėdo į suolą. Ji puikiai žinojo, kad nei vienas nei profesorė, nei mokiniai nenori čia būti. Maria laukė pamokos pradžios ir netrukus ji išgirdo žodžius ,,Labas rytas" ir suprato kankynė prasidėjo. Gal kai kuriems ta pamoka ir buvo kankynė, aišku tik visiškiems mulkiams, nes išgirdusi pamokos tema ji suprato, kad nėra ko nerimauti, nes dėl tokios lengvos pamokos temos galima padaryti, kad ir trisdešimt kulversčių.
- Profesorę, aš žinau nuodus jie vadinasi Kranito Dinamich. Jie sukelia traukulius ir žmogui pasidaro sunku kvėpuoti. Jai į juos įmaišo dvigubai daugiau krasiros lapų jis veiks iki gyvenimo galo. Žiauru, nes nors jis ir dusina niekada neuždusina,- baigė vienuolikmetė.
-
Henrieta atskubėjo į klasę kiek vėliau nei visada, nes požemiuose, ypač žiemą, būna labai šalta. Porą minučių padrebėjusi suole, ji pagaliau sulaukė pamokos pradžios. Kai mokytoja pristatė temą ir nurodė užduotį, Henrieta pradėjo naršyti smegeninę, bet visi eliksyrai kaip tyčia išgaravo iš galvos. Mergaitė giliai įkvėpė ir pabandė prisiminti ko mokėsi kitose pamokose. Bet, kadangi mergaitė daug pamokų praleido, tai niekuom negelbėjo. Pirmakursė susinervino. Jau norėjo rėkti ir bėgti iš klasės, tačiau prisiminė vieną eliksyrą iš mamos pasakojimų. Ir ji skubiai pakėlė ranką. Kai sulaukė savo eilės kalbėti Hrnrieta tarė:
- Profesore, man mama yra pasakojus apie nuodus, vadinamus "dryness". Jie sukelia kūno skysčių netekimą ir, nors jis uždraustas, juodieji magai jį naudoja, susilpninti priešininkui. Šie nuodai trumpalaikiai. Ilgiausiai išsilaikyti gali iki valandos, tačiau poveikis gali išlikti iki penkių.
Pagaliau Henrieta lengviau atsikvėpė ir ramiai laukė tolimesnės pamokos užduoties.
-
Alisa buvo laimingiausia mergina pasaulyje. Ji sėdėjo prie savo apibraižyto suolo, Nuodų ir vaistų klasės priekyje. Mokytoja atrodė prastai nusiteikusi.
Na žinoma, mokiniai kartais varo iš proto. Ir orelis žiemą nekoks... supratingai palinkčiojo galva penktakursė.
Teorinis klausimas buvo gana lengvas. Akimirksniu prisiminusi knygoje skaitytą nuodą, švilpė kilstelėjo ranką, atsistojo ir išpyškino:
-Laba diena, profesore. Kažkur skaičiau nuodus, vadinamus ,,Longi tormenta" . Išvertus iš lotynų kalbos, šis pavadinimas reikškia ,,Ilga kankynė". Taip jie vadinami, nes vos nuo lašo nuodų, žmogus patiria baisius skausmus. Kai kurie, išgyvenę šiuos nuodus, apibūdina tada patirtą jausmą taip, tarsi jiems peiliu būtų raižę kūną, tose vietose, kur yra ką tik užgijusios žaizdos. Bet, kadangi šiuos nuodus labai sunku pagaminti, visokie nenaudėliai verčiau griebiasi Crucio, arba kokių kitokių kankinimo kerų.
Visą tai supylusi, penkiolikmetė vela vėl klestelėjo atgal į suolą.
Tikiuosi, kad atsakiau teisingai. Visgi mūsų koledžui reikia taškų. O kas kitas juos rinks, jei ne aš? Pilna mulkių, kurie apie pamokas ir namų darbus net nepagalvoja, tik drybso sofutėje, gurkšnoja kavą ir kemša į savo paaugliškas galvytes krūvas niekam nereikalingų paskalų ar naujienų iš ,,Magijos žinių". piktokai suburbėjo žydraakė. Paprastai ji šito nedarydavo, bet dabar pajuto, kaip palengvėjo.
-
Davidas nusikosėjo. Negi jis susirgo?! Visai to nenorėjo - į ligoninę jis tikrai neis! Liko vienintelė viltis: galbūt nuodų ir vaistų pamokoje išsivirs kokio naudingo eliksyro, kuris jam padės? Tai buvo vienintelė Davidą palaikanti mintis: šioje mokykloje jam pernelyg nusibodo! Labai norėjo susitikti su tėčiu, bet artimiausiu metu to nebus: mama parašė laišką, kad jis ir vėl pateko į kalėjimą. Tai prisiminęs berniukas liūdnai atsiduso.
Nepasidarė daug smagiau, kai išgirdo pamokos temą: neatrodė, kad jie virs ką nors naudingo. Nesąmonė! mėgstamiausio žodžio griebėsi Davidas. Nutarė nieko nesakyti, tik ramiai pasėdėti, o kai pasitaikys tik proga, iš čia nešdintis. Bet kur ten! Jis dar kartą nusikosėjo! Tada profesorė, aišku, atsisuko į jį (bent jau tuo Davidas buvo visiškai įsitikinęs), tad reikėjo kažką sakyti.
- Niežulio eliksyras, - pratarė jis užkimusiu balsu. Atsikrenkštė ir pratęsė: - Greičiausiai pradeda veikti, kai yra ne sugirdomas, o užlašinamas ant kūno. Ta vieta pamėlynuoja, o netrukus pradeda siaubingai niežėti, galima nusikasyti net iki kraujo. Jeigu eliksyras yra išgeriamas, mėlynuoti ir niežėti gali bet kuri kūno vieta.
Davidas nutilo ir dar kartą garsiai nusikosėjo. Prisiminė, kad tėtis naudojo šį eliksyrą mamai suvilioti. Deja, mintis apie tėtį berniuką nuliūdino, tad jis visai nusiminė ir nebeklausė, kas vyksta toliau.
-
Pirmakursė Abigailė buvo nedrąsi, juk tai buvo tik antroji nuodų ir vaistų pamoka, o ir nuotaika šiandien jai tikrai nebuvo geriausia. Mielai tįsočiau lovoje.... Šiltai, po keliais sluoksniais patalų... pamanė varnanagė. Deja, bet po keliais sluoksniais patalų ji negulėjo, o sėdėjo kabinete, kuris buvo įrengtas pilies požemyje.
Požemyje buvo šalta kaip kokioje požeminėje oloje, o Nestrof ir vėl nesumąstė apsirengti tinkamai.
Kai profesorė Moonlight paklausė apie nuodus, kurie nenužudo, tačiau sužaloja žmogų, Abigailė sukluso: Aš žinau! Pirmakursei ir vėl teko stoti į akistatą su jos baime kalbėti viešai, tačiau ji nedrąsiai pakėlė rankelę:
-Aš žinau nuodus Fercundijo Persifikus. Jų užtenka vos kelių lašų, o žmogui po kelių minučių prasideda niekaip nesibaigianti atminties iškreipimo fazė. Žmogus nuo to laiko iki pat gyvenimo galo nebegali prisiminti nieko tikslaus, viskas švysteli lyg šešėliai, net jeigu norima prisiminti veiksmą, nutikusį vos prieš kelias minutes,- greitai, lyg žirnius į sieną išbėrė varnanagė.- Atsiprašau, neprisistačiau. Esu pirmakursė Varno Nago koledžo mokinė Abigailė Nestrof.
Ji pati kelias minutes(kaip ir kiekvieną kartą, po viešo kalbėjimo) negalėjo patikėti, jog išdrįso kalbėti garsiai.
-
Ir kas iš to, kad iš dalies nesudalyvausiu vienoje pamokoje? Juk vis tiek - aš joje dalyvausiu, tik ne visiškai tikrai. Bandė kažkam, gyvenančiam jos galvoje įrodyti Elizabet dar prieš patenkant į nuodų ir vaistų kabinetą. Juk ir taip, kada panorėjusi galėsiu atvirsti ir viskas! Nėr ko nerimauti. Beto, ne tu man įsakinėji, o aš pati sprendžiu. Šioje pamokoje pilnai nedalyvausiu - ir taškas. jau kiek piktai sau mintyse suriko ir numetusi nebaigtą žalią mėsą, pakilo nuo suolo Didžiojoje salėje ir ryžtingai nužingsniavo... Kažkur.
Netrukus japonė jau buvo prie nuodų ir vaistų kabineto. Ją laikė tik tas vienintelis gyvenantis jos galvoje, kurio vardas buvo Sąžinė: - Nagi, pati pagalvok - kiek prisidirbsi jei kažkas pamatys! Neapsikentusi Vanesa nužingsniavo tolyn nuo kabineto, kur jos niekas nematė. Ji taip troško sumindžioti ir ištrypti tą Sąžinę. Užsičiaupk jau vieną kartą! Man gal nerūpi nei tu, nei tavo kvailos "sąžiningos" mintys! Ką noriu - tą darau. Po šių žodžių, kurie buvo skirti Sąžinei, japonų kilmės juodaplaukė, įsitikinusi, kad niekas nemato, persitransfigūravo į šikšnosparnio pavidalą. Tuomet palaukusi kol koks nors mokinys atidarys klasės duris, Elizabet pagaliau įlėkė į kabinetą.
Tai buvo taip nuostabu! Požemiuose, kur amžinai šalta ir tamsu, šikšnosparnės Von Chang niekas niekada nepamatys, o ji tuo tarpu galėjo skraidyti po visą klasę nieko nenužiūrinėjama. Vieną kartą, buvo nutūpusi net prie pat profesorės - Nuostabus vaizdas taip stebėti klasę iš priekio. Galiausiai paskraidžiusi po klasę, kalstuolė įsitaisė kažkur palubėje ir pagaliau padarė tai, ką seniai reikėjo padaryti - įsiklausė profesorės.
Teorinis klausimas nebuvo "saldus" ir nė kiek neviliojo Vanesos į jį atsakyti - jau geriau ji dar pakabės palubėj aukštyn kojom, negu atvirs į žmogiškąjį pavidalą ir taip prisivers save kankintis pamokoje.
Klastunyno mokinė tiesiog įsiklausė į visai ką kitą - gamtą. Būnant šikšnosparnio stadijoj, buvo galima girdėti net tai, kas dedasi lauke: kaip ūžia vėjas, kaip krenta sniegas...
-
Šarlotė sėdėjo klasės viduryje ir apsimetė, kad neegzistuoja. Pirmąją nuodų ir vaistų pamoką ji pramiegojo, tad profesorė tikrai nebus patenkinta... Geriausia būtų visą pamoką išlikti nepastebėtai, išvirti eliksyrą ir eiti į savo kambarį, kur bus galima pasislėpti. Mergaitė jau dvi dienas nepagalvojo apie savižudybę ir netgi neapsiverkė. Ji labai tikėjosi, kad ši pamoka neprivers jos verkti ar jaustis blogai. Juk dėti ingredientus į katilą neturėtų būti sunku?.. Šarlotė labai to tikėjosi, nes negalėjo ir vėl susimauti.
Mokytoja, atrodo, buvo nusiteikusi priversti mergaitę jaustis kuo nejaukiau. Teorinis klausimas? Eliksyrų pamokoje? sutriko Šarlotė. Ji žinojo, kad nepratars nė žodžio. Buvo pernelyg didelė rizika, kad atsakys neteisingai, o kas nors tai išgirs. Žinoma, mokiniai pradėtų šaipytis, o to Šarlotė visiškai nenorėjo. Ne, ji nieko nesakys. Mergaitė susigūžė suole ir stengėsi atrodyti kuo mažesnė. Ji tenori likti nepastebėta - tai juk nėra per daug, ar ne?..
Vis dėlto ji į mokyklą atvyko mokytis, tad reikėjo stengtis. Šarlotė labai nedrąsiai pakėlė akis į mokytoją ir pratarė:
- Juoko elikyras?..
-
Tesa sėdėjo eliksyrų pamokoje. Klasė buvo niūri, bet ko galima dar buvo tikėtis iš klasės esančios pilies požemiuose. Aplink buvo daug suolų, klasė kaip klasė tik, kad niūresnė už kitas esančias Hogvartse, kik žinojo grifiukė. Juk Hogvartsas buvo tokia vieta kuriooje niekada negalėjai sakyti jog viską žinai, nes taip tikrai nebuvo. Vis rasdavai naujų (tiksliau begalo senų, bet tau naujų klasių). Tesa tą žinojo. Suolas buvo medinis ir senas. Anaiptol nebuvo toks patogus kaipkitose klasėse. Galbūt pamanė, kad požemis ir taip senas ir prie jo nereikia nė dirbti ri stengtis. Bet Tesa manė kitaip. Čia tvenkė senais eliksyrais ir kvepėjo degėsiais (tikriausia nuo sprogusių ar nepavykusių eliksyrų). Tikriausiai tai buvo pati nemėgstamiusia Tesos klasė. Vis dėlto pamoka nebuvo tokia bloga. Ji klausėsi profesorės kol ši pasakė teoriją. Tai buvo tikrai lengvokas klausimas, juk buvo daug eliksyrų kurie gali kenkti. Vis dėlto Tesai teko pagalvoti. Ji sunkiai ką nors prisiminė. Knygų ji neskaitė. Man atrodo... Na, žinoma, štai ri atsakymas! Ji greit pakėlė ranką ir pradėjo kalbėti.
- Profesore, yra tokie nuodai Loudomino Morima, - sunkiai ištarė pavadinimą mergaitė. Jai sunkiai sekėsi su keistais magų pavadinimais ir žodžiais. - Jį išgėres žmogus po kelių minučių pasidaro tonos sunkumo. Jis nebegali panešti savo svorio ir dažniausiai būna priverstas pargriūti ant žemės. Šis eliksyras burtininkų pasaulyje yra uždraustas nuo 1989 metų. Dar jį išgėręs žmogus visą gyvenimą lieką toks. Netgi dabar nėra sukurta jokio priešnuodžio šiam eliksyrui. Manoma, kad juodieji magai vis dar jį naudoja prieš didžiausius priešus. - Tesa nusistebėjo pati iš savęs, kad pasakė tiek daug, nebuvo tikra ar visą tai teisinga, bet ką pasakė tą pasakė.
Grifiukė atsisėo į suolą. Tie eliksyrai tikrai nra jau tokie blogi. Pirma užduotis netgi buvo visai lengva.
-
Monica linksėdama klausėsi mokinių atsakymų. Atsakinėtojų buvo ne per daugiausiai, bet užtai jie visi smegeninėse sugebėjo atrasti vienaip ar kitaip tinkamą nuodą. Kai po pirmakursės grifės rankos nustojo kilti, kalbėti prasižiojo profesorė.
- Iš tiesų neblogai pasidarbavote, - tarstelėjo ir mintyse permetė atsakinėjusių eilės tvarką. - Panele Gler, puiku. Atsiminkite, kad jos minėtą priešnuodį išvirti yra netgi sunkiau negu nuodą - jam reikia 40 itin retų ingredientų. Maria Edela, tavo pavyzdys - vienas beširdiškiausių nuodų istorijoje, nežinau, iš kur tokia pirmakursė jį ištraukė, bet šaunuolė. Poter, tavo mama visiškai teisi, smagu, kad žinai tokį įdomų nuodą! - jei nuodą išvis galima vadinti "įdomiu". - Alisa, - pasisuko mokytoja į merginą, kuri sugebėjo pasižymėti kiekvienoje jos rengtoje pamokoje, - labai gerai, kad paminėjai nuodo pakaitalą burtažodžiuose. Ponaiti Dominguez, idealus atsakymas! Niežulio eliksyras - taip pat vienas įdomiausiai veikiančių nuodų. Panele Nestrof, septinto kurso lygio atsakymas, - maloniai nustebinta pastebėjo Monica. - Na, ko dar nepaminėjau?.. Panele Džonson, atsakymas tobulas, du taškai!
Po tokios geros pradžios Monica jautė atsipalaiduojanti. Gerai, gerai, mokymas nėra toks beviltiškas darbas...
- Pakalbėkime apie praktiką. Šiandienos darbas - pagaminti vieną iš klasėje minėtų mirties nenešančių nuodų. Taip, išgirdote teisingai - atsakinėjusieji trumpam patapo jūsų mokytojais, o jei jau nesiklausėte bendramokslių, jūsų bėdos. Ai, ir šnekėjusieji - negaminkite savojo nuodo. Išsirinkite vieną iš kitų nuodų, susiraskite receptą, o pabaigę su vardu ir nuodo pavadinimu atneškite man. Kiek girdėjau, visi minėtieji nuodai yra jūsų vadovėliuose, trūksta tik "Fercundijo Persifikus", jis bus čia, - prieky savęs mestelėjo juodą knygutę pavadinimu "XVI a. nuodų žinynas", - ir "Dryness", - šalimais padėjo raudona oda aptrauktą "Elementarūs nemarūs nuodai" tomą. - Galite pradėti, ingredientus, kaip visada, rasite sandėliukyje.
Vieną nuodą gamina vienas žmogus !! Taigi prieš rašydami post'ą, pasitikrinkite, ar nuodo jau neišsirinko. Jei nutiktų taip, kad visi nuodai užimti, gaminkite savo susigalvotą nenužudantį eliksyrą, bet tuomet prieikite prie manęs ir tai praneškite (kodėl nekalbėjote teorijos metu, sugalvokite patys (baimė, tingulys ir t. t.). Kartoju, šitai galite daryti tik tada, jei visi garsiai minėti nuodai užimti.
3 postai su mažiausiai 700 simbolių, kuriuose atskleisite gaminimo eigą.
Jei kas neaišku, lauksiu AŽ.
-
Tesa ir toliau klausėsi profesorės. Profesorė Moonlight skyrė taškų pasakiusiems eliksyrą, o poto pradėjo kalbėti apie praktiką. Tesai praktika visuomet patikdavo labiau už teorij. Per praktiką būdavo daugiau rizikos, nors ir beveik niekada nieko neatsitikdavo. Pagaliu jau maniau niekada nesulauksiu! Džonson buvo labai nekantri ir jai atsibosdavo laukti vieno dalyko sėdint vienoje vietoje mažiausiai dešimt minučių. Išsirinkti kito eliksyrą... O, jei neprisimenu. Sunkiai atsiduso. Jai beveik visuomet taip būdavo. Nuklysdavo kažkur toli, o kai grįždavo būdavo arba viską praleidus (pramiegojusi) arba tiesiog "pragalvojusi". Taip buvo ir dabar. Neatsiminė nė vieno eliksyro. Tik savo, kurio negalėjo panaudoti. Atsiduso. Nenorėjo to sakyti profesorei. Ką nors sugalvos. Reiėkjo man klausytis! Bet gal ir yra vilties ką nors atsiminti... Ne, tikriausiai, ne. Per daug noriu. Ji palenkė galvą. Pažvelgė į vadovėlį. Ji net neprisimena kokie nuodai buvo pasakyti ką tik, o profesorė žino kurie nuodai nėra vadovėlyje! Turiu prisiminti. Nuo to priklauso ar nebūsiu "senute"! Pati iš savęs nusijuokė. Bet tai buvo tiesa. Nenorėjo viską pamiršti. Juk senutėms taip pat viską skauda, niešti... Nemalonu. Pala, na žinoma niežulio eliksyras! Jis nepasakė jo tikrojo pavadinimo, todėl jį lengviausia atsiminti. Na, ką gaminsiu jį. Ji atsivertė šalia gulintį vadovėlį. Jo puslapiai buvo senovinio efekto. Nieko keisto, juk buvo pirktas magijos pasaulyje. Čia viskas turi tokį efektą. Ji susiado tunelį ir niežulio eliksyrą jame. Atsivertusi devyniasdešimt ketvirtą puslapį persiskaitė ingridientus. Jie tikrai nebuvo labai dažni. Perėjo pirštu per nublukusį užrašą. Šie ingridientai tikrai sudėtingi. Nemėgo ilgai gaminti, nes ir vėl reikėdavo sėdėti, o prie eliksyrų ir beveik ar bent jau labai atsargiai judėti. Vis dėlto greit perbėgo akimis receptą. Visas vadovėlio puslapis buvo prirašytas. Ji be abejo neturėjo tam kantrybės, todėl tik isidėmėjo ingridientus.
-
Henrieta ramiai sėdėjo suole ir klausėsi apie kokius nuodus kalba jos klasės draugai. Kadangi pati jau atsakė teoriją, galėjo nebesukti galvos. Tačiau sėdėjimas be darbo nebuvo labai įdomus užsiėmimas, tad grifiukė nekantriai laukė praktikos užduoties. Galiausiai po kokių dvidešimties minučių, kai mokiniai taip audringai nebekėlė rankų, mokytoja pradėjo aiškinti praktikos užduotį.
Henrieta norėjo šokinėti iš džiaugsmo! Pirmakursei labai patiko ši užduotis. Tik vienas, bet... Kurį nuodą pasirinkti?! Grifiukė nusprendė, kad rinksis kurį nors nuodą kuris yra vadovėlyje, kad būtų lengviau atlikti darbą. Tik, kad tų nuodų buvo daug privardinta. Gal niežulio nuodus?
Paklausė pati savęs vienuolikmetė. Bet vos tik taip pagalvojo pastebėjo, kad viena mokinė, taip pat iš grifų gūžtos jau gamino šį eliksyrą, o mokytoja juk uždraudė gaminti vienodus eliksyras...
Pirmakursė vėl paskendo mintyse ir galiausiai prisiminė dar vieną nuodą. Hm... O jeigu gaminčiau Kranito Dinamich nuodus? Susimąstė Henrieta. Taip, žinoma... Kaip aš anksčiau nepagalvojau? Juk juos sakė mergaitė, po kurios aš atsakinėjau!
-
Ar profesorė tikrai pagyrė Davidą? Juk tai nuostabu ir keista! Berniukas buvo patenkintas, tik buvo gaila, kad negalės virti niežulio eliksyro. Ot kentėtų tas bjaurus berniūkštis, jam sutrukdęs pavogti monetas! Ką gi, reikėjo išsirinkti kitą nuodą. "Ilga kankynė"? prisiminė kažkokios mokinės minėtą eliksyrą. Kaip tik jam! Savaime aišku, Davidas viso eliksyro į buteliuką nesupils! Jis ne toks kvailas! Taip, tas bjaurybė dar atsiims!
Deja, atsivertęs vadovėlį ir pradėjęs skaityti receptą berniukas pasijuto nusivylęs. Tą eliksyrą baisiai sunku pagaminti! Ar tikrai negaliu gaminti niežulio eliksyro? liūdnai paklausė savęs Davidas. Jis nežinojo, ar tą eliksyrą būtų lengva pagaminti, bet tas, kurį jis išsirinko, atrodė labai sunkus. Jis dar atsiims! dar kartą pagalvojo berniukas ir suprato, kad yra pasiryžęs pagaminti "Ilgą kankynę". Atsistojo ir nuėjo sandėliuko link. Kiek jis prisiminė, pirmiausia jam reikia varlių kojelių ir sudžiūvusių varnos plunksnų.
-
Henrieta skubiai atsivertė vadovėlio puslapį kuriame buvo nurodyta, kaip išvirti Kranito Dinamich nuodus. Mergaitė pakilo iš vietos ir jau norėjo keliauti pasiimti igridientų nuodo gamybai, bet dar dėl visa ko apsižvalgė po klasę ar niekas kitas dar negamina šių nuodų. Pastebėjusi, kad nieko nekopijuos pirmakursė nužingsniavo pasiimti igridientus.
Atėjusi į sandėliuką vienuolikmetė rinko jai reikiamas eliksyro sudedamąsias dalis. Pirmakursė paeiliui ėmė gyvatės odą, slibino kiaušinio lukštus, varlių kojeles, levandas ir t. t. Stovėdama sandėliuke ir laikydama rankose jau paimtus igridientus, Henrieta dar kartą žvilgtelėjo į vadovėlį. Gerai man trūksta tik dešimties krasiros lapų... Mergaitė apsižvalgė sandėliuke. Štai jie! Ištiesė ranką mergaitė, atsargiai, kad nepamestų nuodo, Kranito Dinamich, sudedamųjų dalių. Šiaip ne taip viską nusinešusi ant suolo, pirmakursė iš kuprinės išsitraukė katilą, svarstykles, bei samtį ir, taip pat pasistatė ant suolo. Pasiruošusi visus igridientus ir kitas priemones, grifiukė pradėjo nuodo gamybą. Vienuolikmetė užkaitė katilą, o toliau kruopščiai dirbo pagal receptą.
Henrieta pradžioje į katilą pripylė vandens. Tada mergaitė vadovaudamasi receptu susmulkino vienos gyvatės odą ir kartu su dviejų slibino kiaušinio lukštais subėrė į puodą. Pirmakursė palaukė kol oda gerai išvirs ir sumetė penkias varlių kojeles. Pavirusi tris minutes (taip buvo nurodyta recepte), vienuolikmetė įmetė tris levandas ir viską pavirė dar penkiolika minučių.
-
Alisa nušvito, išgirdusi, kad iš teorijos gavo du taškus. Merginai patiko Nuodų ir Vaistų pamokos, tad ji nenorėjo nuvilti profesorės Moonlight.
Mokytojai paskelbus praktiką, vela susimąstė.
Reikia rasti nuodą, kurį būtų įdomu gaminti. Kokį nors man negirdėtą, negamintą...Manau, Fercundijus Persificus bus pats tas.
Penktakursė priėjo prie mokytojos stalo, paėmė juodą knygelę, kurioje, kaip minėjo profesorė, yra jos pasirinkto Nuodo receptas, ir mandagiai, tylomis pasakė profesorei Moonlight:
-Profesore, aš gaminsiu nuodą Fercundijus Persificus. Sakėte, kad Nuodo receptas yra šioje knygelėje. Gal galėčiau pasiimti pas save?
Nors žinojo, kad šito klausti beprasmiška, švilpė buvo mandagi ir nenorėjo pasirodyti storžievė. Paėmusi knygelę, nusinešė ją prie savo stalo, pasidėjo prieš akis ir ėmė sklaidyti kiek aptriušusus puslapius. Susiradusi nuodo receptą, penkiolikmetė išsitraukė burtų lazdelę, mostelėjo ja katilo link ir tarė:
-Incendio!
Kerai pavyko. Užkaitusi vandenį, Alisa dar kurį laiką palaimingai klausėsi jo burbuliavimo. Atsitokėjusi, pasiėmė knygą su receptu ir įvirto į ,,malonių" kvapų pilną sandėliuką. Voratinkliai, buteliukai su eliksyrais ir maišeliai su sudedamosiomis dalimis. Pats tas. Tarsi antri namai.
-
Po kokio pusvalandžio Henrieta jau buvo bebaiginėjanti nuodų gamybą. Dabar liko tik įmesti tuos krasiros lapus... Pirmakursė įmetė į katilą krasiros lapus ir nuodai įgavo krasiros lapų spalvą, kaip ir buvo nurodyta recepte.
Nuodai buvo gatavi, grifų gūžtos mokinė su samčiu pripylė buteliuką nuodų ir užspaudė medinį kamštį. O dabar reikia susitvarkyti... Pagalvojo Henrieta ir ėmėsi darbo. Mergaitė sunešė į sandėliuką likusias igridientų dalis, išvalė katilą. Vėliau paėmusi plunksną, lapelį pergamento ir rašalą ant pergamento užrašė "Kranito Dinamich". Burtų pagalba priklijavo lapelį prie buteliuko ir nužingsniavo prie mokytojos stalo.
- Profesore Moonlight, štai Kranito Dinamich nuodas, kurį išviriau šią pamoką. - Padėdama buteliuką ant mokytojos stalo tarstelėjo Henrieta.
Kai grįžo prie suolo mergaitė susidėjo daiktus į kuprinę ir iškeliavo iš klasės. Darbas buvo atliktas ir grifiukė tikrai nesigailėjo sudalyvavusi pamokoje.
-
Dar kelis kartus persiskaičiusi receptą Tesa nuėjo link profesorės lentynos pasiimti ingridientų. Medinė sutrunijusi lentyna buvo prigrūsta įvairiausių stiklainių, lėkštučių bei dubenėlių. Čia buvo dėlių, bumslangio odos, bezoaro akmens, mėnulio akmens miltelių, kažkokios raudonos pudros kurios pavadinimo grifiukė nežinojo. Dar stiklainių skysčiuose plūduriavo keisti padarai. Viskas buvo magiška ir pas žiobarus tokių būtu tikriausiai neįmanoma rasti. Tesa paėjo palei lentyna. Pamatė dar daug ingridientų po kurias buvo kokia nors etiketė su pavadinimu. Pipirmetės, karpos, vėžlio kiautas, levandos... Nagi kurgi?.. Štai! Mergaitė pamatė ryškią žolę kurios reikėjo niežulio eliksyrui. Ji paėmė vieną iš stiklainėlio. Susirinko ir kitus ingridientus. Viską paėmusi grįžo į suolą. Žoles ir kitką supylė aplink save. Tada pasiėmė alavinį katilą. Jį pasistatė ant medinio stalo. Giliai įkvėpė ir apžvelgė suolą. Ant jo mėtėsi ingridientai, gulėjo vadovėlis, stovėjo katilas. Visą tai reikės panaudoti... na ką, pradėsiu. Tikiuosi nesusimausiu ir spėsiu iki pamokos galo viską pabaigti. Ji pavartė kelias šaknis. Tada atsivertė vadovėlį. Pradėjo skaityti pirmąjį žingsnį. Pasiimkite katilą... Jei jie tai sufleruos aš niekada netapsiu "eliksyrų meistrę". Juk čia vien skaitymas! Bet ji turėjo dirbti ir skaitė toliau. Paėmė pirmąjį ingridientą. Atidžiai, kad nesuklystu perskaitė instrukciją (ne savo noru, tik norėjo bent pradėti darbą teisingai).
-
Į šią pamoką, mergaitė nusprendė sudalyvauti vien dėl to, jog kažkada išmoktų pagaminti eliksyrą, kuris nužudytų knisių, tikriausiai tik dėl to, Christinai pasirodė nuodų ir vaistų pamokos reikalingos. Sėdėdama prie suolo ir klausydama profesorės, vis dar svarstė kodėl neatsakė į teorijos klausimus, gal dėl to, jog tiesiog nežinojo? Taip, nuodai ir vaistai ne itin sekėsi karaliaus dukrai. Bet, per praktiką, princesė tiesiog privalėjo sudalyvauti, nenorėjo nuvilti grifų gūžtos. Kadangi, visi buvo receptai iš profesorės siūlomų paimti, tad mergaitė nusprendė padaryti eliksyrą, tinginystės, žalojantį eliksyrą, kurį išgėrus visiškai nebejudi, ir gali net pats nusižudyti iš to nuobodulio. Princesė geriau pasiskaitė vadovėlyje apie jį ir pirmą kartą susikaupusi priėjo sandėliuko. Iš jo išsitraukė kaip ir buvo parašyta vadovėlyje, džiovintus krapus, medų, klevų sirupą, rožinę druską ir šalavijas.
-
Adelė nežinia ką veikė požemiuose ir dar tokią dieną, kaip ši. Kas galėjo pagalvoti, kad Hogvartse galėjo būti taip nejauku? Klastuolė sukandusi dantis, drebėjo požemiuose įrengtoje klasėje ir stengėsi klausytis profesorės Moonlight. Deja, tai atrodė lengviau, nei buvo iš tikro. Mergaitės mintys eilinį kartą buvo visiškai kitur, tad teoriją ji aišku, pratylėjo. Abejojo, ar galėjo būti kitaip jeigu galvoje virė sumaištis. Jau antrą pamoką nepasiėmė katinėlio kartu, o to pasekoje jai buvo be galo liūdna. Bent jau prisiminė vienus nuodus, kuriuos ir galės pasigaminti!
Netyčia nusinuodyti ir apkaltinti profesorę Monicą...hm..viliojanti idėja.
– Loudomino Morima, – sumurmėjo sau po nosimi jau varydama vadovėlio puslapius. Per kokį kvailą stebuklą ji turėjo motyvacijos atlikti praktiką, dvylikametė sunkiai ir įsivaizdavo.
Negalėjo vadovėlis būti dar storesnis!? – susinervinusi, vos nesviedė knygos į sieną, tačiau prisiminusi pažadą mokytis giliai įkvėpė ir stengėsi tvardytis. Vartydama pageltusius vadovėlio lapus ir kelius (ne) tyčia įplėšusi, tamsiaplaukė pagaliau rado norimų nuodų receptą, tad sutelkė visas jėgas perskaityti jį ir pasistengti viską atsiminti. Juk vadovėlio temptis į sandeliuką, mergaitė tikrai nesiruošė...
-
Pirmiausiai reikėjo susirasti katilą, šie nuodai tikrai reikalavo nemažai darbo. Princesė užsirišo prijuostė ir seilinuką, kad neapsitaškytų tuo marmalu. Po minutės, katilas buvo ant stalo, o į jį pradėjo mėtyti ingredientus. Su peiliuku, papjaustė krapų ir įdėjo juos, tuomet įdėjo du pilnus šaukštus medaus, tris šaukštelius klevų sirupo, kuris tekėjo ant Christinos sijono, vieną šaukštelį rožinės druskos ir dvi šalavijas. Viską gerai išmaišiusi, pasidarė purvina, šviesiai ruda spalva, o masė baisiai lipo. Po minutės, pradėjo virti visas mišinys, o pati masė lydėsi. Princesė vaitodama laukė ir laukė, kol be kantrybės neapsitaškė vėl savęs. Buvo baisu. Nuodai ir vaistai mergaitei buvo pamoka, kuri sugadindavo nuotaiką, būdavo džiugu, kad bent tiek eliksyrai būdavo skanūs, bet ir tai retai. Pasižiūrėjusi į laikroduką, pamatė, kad dar liko dvi minutės.
-
Ne. Atsiminti nuodo receptą buvo beprasmiška užduotis. Išvis, kodėl mokiniai turėjo gaminti nuodus? Kad Hogvartso burtų ir kerėjimo mokykloje, vaikai turėtų galimybę paprasčiausiai nusinuodyti ir nebenervinti profesorių? Na, aišku šis noras buvo suprantamas, o ir pačiai Mokslinčei jis irgi buvo prie širdies, tačiau abejojo ar direktorė sužinojusi tokią linksmą naujieną nudžiugtų. Na, iš manęs nesužinos, nusinuodijusi būsiu jau išvirusi nuodą, - šyptelėjo, tačiau vandenyną primenančiose akyse buvo galima laisvai įžvelgti baimę ir nepasitikėjimą savomis jėgomis. Nors, tai ir buvo suprantama, pati klastuolė peikė save dėl to. Kas ji per klastuolė, jei mokytojos paerzinimui bijojo sugadinti savo sveikatą ar net numirti?..
Dvylikametė paėmė vadovėlį į glėbį ir nukulniavo į sandėliuką, kuriame turėjo rasti visus ingredientus norimam nuodui pagaminti. Pirma reikėjo surasti Paprastojo ežeinio stiebą, kurį mergaitė pastebėjo iš karto. Ši jau tiesė ranką, pasiimti norimą augalo dalį, tačiau pro ją, praskriejo kažkoks mokinys ir sudrumstė mergaitės ramybę. Giliai įkvėpusi, nenorėdama gauti daug dėmesio dabar ir apie savo egzistavimą klasėje pranešti, tik išgėrus nuodo pagriebė stiebą ir atsivertė vadovėlį žiūrėti, ką gi reikėjo pasiimti toliau.
Vienintelis geras dalykas eliksyrų vadovėlyje buvo tas, kad bent jau augalų ir kitokių nesąmonių pavadinimai buvo rašomi ne lotyniškai. Tai būtų sukėlę dar daugiau bėdų, mažajai klastuolei.
-
Praėjo dvi minutės. Eliksyras buvo jau visiškai išvirtas ir kvepėjo klevų sirupu. Jį įsipylė į buteliuką ir tvirtai uždarė. Kuo toliau, tuo labiau pradėjo keistis spalvą į žalią, baisią spalvą, o tai reiškia tik tai, jog eliksyras nesuveikė. Nu ir kvailas tas Lemonskito nuodas. Tiksliai, mergaitė užmiršo įdėti du šaukštus ramunėlių. Šitai prisiminusi, greitai išpylė nuodą atgal ir pridėjo ramunėlių, dabar turėjo būti viskas gerai. Eliksyras vėl virė. Po penkių minučių, Christina pasižiūrėjo ir supylė viską atgal į buteliuką. Buteliuke jau buvo švarus, gražus geltonas eliksyras. Jį apsižiūrėjo ir galvojo ką galėtų su juo nuveikti, tinginystės nuodai nebuvo visiškai naudingi nei pačiai princesei nei jos giminei. Tyliai, patyliukais, Christina nusėlino prie profesorės stalo ir pripylė į puodelį eliksyro. Likučius, išmetė į šiukšliadėžę. Ar jau galiu eiti?
-
Atsidūrusi sandėliuke, Alisa užmetė akį į vadovėlį.
Fercundijus Persificus
10 saulės moliuskų geldelių
15 vandeninės leukonijos žiedų
Žiubsnis himalajų druskos
14 piranijos akių
9 mažojo chameliono liežuvėlių
Sauja bambuko medienos drožlių
5 kvapiūjų žirnelių lapeliai
10 švytinčių dumblių iš Krištolinės upės
Sandėliuke stovėjo kopėčios, tad mergina nesunkiai galėjo gauti ir tas medžiagas, kurių jos grakščios rankos dar nepasiekė. Turėjo šiokių tokių bėdų dėl bambuko medienos drožlių. Jų krepšelyje buvo likę vois keletas. Tačiau, kiek pasvarsčiusi, vela susižėrė jas į kišenę, mat visos jos kūno vietos, kuriomis buvo galima kažką paimti, jau ,,nešėsi" bent vieną ingredientą iš sandėliuko. Pagaliau parsigabenusi visus buteliukus, krepšelius, maišelius ir kolbutes, penktakursė lengviau atsikvėpė. Katilas burbuliavo jau kuris laikas ir vanduo smagiai kunkuliavo. Švilpė tvarkingai surūšiavo atsineštas medžiagas ir įbedė žydrų akių žvilgsnį į knygutę.
Fercundijus Persificus
Virimo eiga
Piranijos akis ir chameleono liežuvėlius smulkiai sukapoti, sumaišyti ir sutraiškyti bendrą mišinį sidabrinio durklo geležte. Išsiskyrus sultims, jas surinkti į mažą kolbą (bent pusę sulčių iš išsiskyrųsiųjų). Tuomet kolbą dešimčiai minučių palikti prie kokio nors karšto obijekto.
Alisa susėmė rankomis tas nuostabias, gleivėtas šlykštynes, paminėtas recepte, pasidėjo ant pjaustymo lentelės ir kruopščiai, stengdamasi neįsipjauti, sukapojo jas iki smulkių gabalėlių. Tada, radusi sidabrinį durklą, sumaišė bjaurias sudedamasias dalis į mišinį ir sutrynė jas geležte. Sultys išsiskyrė kuo puikiausiai. Surinkusi jas į kolbą ir pastačiusi greta įkaitusio katilo, mergina šyptelėjo.
Nuodai ir Vaistai man sekasi. Turėčiau džiaugtis gavusi tokį įdomų receptą, kuris kol kas man visai neblogai pavyksta. pamanė vela ir nuo tos minties pralinksmėjo. Ji jau išmoko save pagirti.
-
Mergaitė stovėjo sandeliuke ir įbedusi savo mėlynas akutes į nuodo gaminimo eigą ir mišinio sudedamąsias dalis, skaitė. Dauguma šių dalių, klastuolei net gi buvo negirdėtos, visa laimė, kad prie maždaug pusės ingredientų vadovėlyje, buvo galima išvysti ir to padarėlio nuotrauką. Tai padarė darbą šiek tiek lengvesniu.
Araripinis šalmuotasis manakinas tai buvo paukščiukas, kurio tris plunksnas reikėjo rasti sandėliuke. Nors tai skalbėjo pakankamai lengvai, Adelė kuitėsi ten penketą minučių. Netyčia numetė varlės plaučių indelį ir jis visas išsiliejo, tačiau Mokslinčei tai buvo nė motais. Vis tiek profesorė turės viską tvarkyti praėjus šiai kankynei, - pamintijo ir galų gale atkasusi tas baltas plunksneles mergaitė pažvelgė, kad viso liko tik treji ingredientai: žalčialunkio žiedas, kurį buvo privalu imti tik su pirštinėmis, kadangi šis galėjo nudeginti odą, vos tik prisilietus, ramunėlės šaknys, kurių reikėjo dviejų, aštuoni stiklavarlės gleivių lašeliai. Visa tai rasti prireikė dar dešimties minučių, kas reiškė, kad nuodo virimui laiko liko vis mažiau ir mažiau. Laikydama viską glėbyje antrakursė vos nepargriuvo eidama, tačiau viską pastatė ant stalo ir atsargiai sutrynė pirmuosius du ingredientus, visą kitą supjaustė ir įmėtė į katilą. Laukti teko vos penkias minutes ir nuodas buvo pagamintas. Dabar pagal Adelės planą viskas buvo labai paprasta: ji turėjo tiesiog jo išgerti ir išgąsdinti profesorę Monicą. Deja, vaikas mokėjo skaityti ir priešnuodžio vadovėlyje, net gi nerado, o nuodo poveikis, turėjo būti stiprus. Gerti tą šlykštynę, kuri jau buvo supilta į buteliuką sava valia, mergaitė tikrai nebūtų išdrįsusi. Tad klastuolė, eilinį kartą peikdama save nunešė buteliuką profesorei ir grįžo į suolą tęsti savo svajojimus ir visas kitas nuostabias veiklas.
-
Tesa nemanė (ir taip pat nenorėjo) dar kartą persisskaityti "Ko reikės:" skyrelio. jei ir ko nors nepaėmiau čia viskas parašyta taip aiškai, kad visi ingridientai bus parašyti pilnais pavadinimais ir dar gal netgi aprašyti. Ji žinoma juokavo. Žinojo, kad ingridientai niekur neaprašomi gamyboje. bet visos knygos ir vadovėliai buvo tokie smulkmeniški. dėl to man jie ir nepatinka. Bet geriau grįšiu prei gamybos. Nenoriu eliksyro neparuošti per vieną pamoką. Tesa atvertė užsivertusi knygos puslapį. Turinyje dar kartą suieškojo pamestą niežulio eliksyrą. Atvertė nurodytą puslapį. Jis niekuo neišsiskyrė nuo kitų perverstų, gelsvų vadovėlio lapų. Ėmė skaityti pirmąjį žingsnį. paimkite katilą... kaip ir visada pagalvojo. skaitė toliau. Viskas buvo nurodyta idealiai ir Tesa nesuprato ką būtu praleidusi ar perskaičiusii ne taip. Supylė vorų kojeles. Jos buvo smulkios ir atrodė nereikšmingos, bet kai mergaitė pažvelgė į katilo dugną pamatė, kad jo spalva visiškai kitokia nei buvo prieš sudedant "kojeles". Kaip ir buvo parašyta išmaišė su samčiu. Spalva pasikeitė į blukią geltoną. Grifiukė maišė toliau. Po pusvalandžio (gal šiek tiek trumpiau) eliksyras buvo visiškai baigtas. Nors to ir nenorėjo Tesa turėjo pasitikrinti ar teisingai jį padarė. Ji greit perbėgo akimis tekstą. Atrodo viskas buvo teisinga. Spalva tokia kokia nurodyta instrukcijose. Tamsi bronzos spalva - puiku. Metas nunešti profesorei. Ji supylė viską į stiklinį buteliuką. Užrašė savo vardą. Eliksyras buvo paruoštas. Džonson paėmė jį ir nunešė ant profesorės stalo. Tikiuosi viską padariau teisingai. nesu tikra ar... Ne, neturėčiau apie tai galvoti, jei jau pagaminau eliksyrą tai jau pagaminau. Reikėjo pataisyti prieš tai. Dabar jau nebegaliu. Tesa grįžo į suolą.
-
Alisa, baigusi darbą, aprašytą recepte, vėl įsigilino į knygą. Atidžios jos akys bėgiojo tarp eilučių, o smegenys stengėsi suvokti, apdoroti ir priimti greitai gaunamą informaciją.
Moliuskų geldeles sulaužyti iki smulkių gabalėlių, tada įtrinti juos himalajų druską ir abi medžiagas smulkiai sugrūsti grūstuve.
Kai baiksite šį darbą, patraukite chameleono liežuvių ir piranijos akių mišinį nuo karščio šaltinio ir suverskite į katilą drauge su himalajų druskos ir moliuskų geldelių milteliais. Pamaišyti dešimt kartų, šaukštą sukant į kairę pusę ir palaukti, kol eliksyras nusidažys alyvine spalva.
Alisa paėmė moliuskų geldeles ir sulaužė jas iki nedidelių gabaliukų. Tada įtrynė juos kvepiančia, rausvo atspalvio himalajų druską ir įdėjo į grūstuvę. Sunkiai sutraiškė trapius druskos kristalėlius ir kietus moliuskų geldelių gabaliukus. Tuomet sugrūdo juos iki miltelių ir, drauge su chameleono liežuvių bei piranijos akių mišiniu, supylė į katilą. Sulaikiusi kvapą, pamaišė skystį nurodytą kiekį kartų ir palaukė. Eliksyras iš pradžių įgavolengvo levandinio atspalvio. Nusivylusi mergina jau galvojo, kad nepavyko, tačiau tada, kiek pasvyravęs tarp slyvinės ir rausvos atspalvių, gėralas nusidažė alyvų žiedų spalva ir, regis, net įgavo šiokį tokį jų aromatą. Vela lengviau atsikvėpė ir nusišypsojo, džiaugdamasi, kad viskas einasi kaip sviestu patepta.
-
Varlių kojelės ir varnų plunksnos - argi tai nėra nuobodu? Tai netgi labai nuobodu! Būtent taip nusprendė Davidas pasiėmęs šias priemones. Jis išlindo iš sandėliuko ir jau ruošėsi eiti į savo vietą, kai nutarė, kad ši profesorė nėra daug geresnė už teleskopų ekspertę. Vadinasi, reikia ką nors nušvilpti ir iš jos! Nepastebėjo, kad ši mokytoja turėtų kokį gyvūną. Teleskopo nuodų ir vaistų klasėje, žinoma, taip pat nerasi. Ką gi, telieka eliksyrų gaminimo priemonės! Berniukas ilgai nesvarstė ir apsisukęs grįžo į sandėliuką. Ten pradėjo rinkti visus iš eilės buteliukus ir kitokias priemones, net nelabai žiūrėjo, ką ima. Viską susigrūdo į kišenes. Jis buvo gerokai išsipūtusios, bet Davidas tikėjosi, kad niekas to nepastebės. Jeigu ką, jis ne toks kvailas! Pasakys, kad tai yra tos priemonės, kurių jam reikia eliksyrui.
Pagaliau Davidas grįžo į klasę ir nerūpestingai nuėjo iki savo vietos. Nė nepažvelgė į profesorę. Gal ji nė nepastebės, kad kažkas dingo? Ar reikėtų paimti ką nors daugiau? paklausė savęs berniukas ir susidėjo susirinktus daiktus į kuprinę. Tada ramiai supjaustė varlių kojeles. Labai reikėjo, kad profesorė nekreiptų į jį dėmesio - Davidas ketino sandėliuke apsilankyti dar bent keletą kartų. Koks įdomumas vogti, jeigu niekas pavogtų daiktų nė nepasigenda?!
-
Alisa, vis dar kupina vilčių po tokios sėkmingos eliksyro virimo pradžios, užmetė akį į knygą, norėdama sužinoti tolimesnę virimo eigą.
Leukonijų žiedus ir kvapiūjų žirnelių lapelius susmulkinti ir sumesti į katilą. Gėralas turi persimainyti iš alyvinės į blyškiai smaragdinę. Tuomet pamaišyti septynis kartus, šaukštą sukant į dešinę pusę ir palaukti, kol pasklis švelnus aromatas, primenantis gėles po lietaus.
Mergina vėl paėmė aštrų peilį ir atsargiai juo supjaustė žirnelių lapelius ir liaukonijų žiedus siaurutėmis juostelėmis. Tada iš lėto, atidžiai stebėdama kas vyksta, sumetė jas į katilą. Sulaikiusi kvapą įbedė žvilgsnį į burbuliuojantį vandenį. Palengva, lyg norėdamas sulėtinti gyvenimą, eliksyras persimanė į svaiginančią žalumą. Lengviau atsidususi, vela pamaišė skystį. Tuoj pat po visą kabinetą, padedamas lengvo, vėsaus skersvėjo, pasklido pasakiškas aromatas, prilygstantis geriausios pasaulio gėlininkės ir kantriausios besiknaisiotojos po žemes, gėlyno kvapui. Kurį laiką su pasimėgavimu jį uodusi, penktakursė labai patenkinta vėl žvilgtelėjo į knygą.
Bambukų drožles išskirstyti po plaušelį. Jį išmirkyti šiltame vandenyje. Po dešimties arba penkiolikos minučių nukošti ir sutrinti mirkytas drožles durklo geležte. Tuomet įmesti į katilą dumblius iš Krištolinės upės ir bambukų drožles. Palaukti dar penketą minučių, tuomet pamaišyti penketą kartų, šaukštą sukant į dešinę pusę. Eliksyras gatavas.
Švilpė atsidususi ėmėsi darbo. Išskirstyti bambuko drožles po plaušelį nebuvo lengva, tačiau, rodos, po kelių valandų, šis varginantis darbas baigėsi. Tuomet, kartu su dumbliais, penkiolikmetė įmetė drožles į katilą ir luktelėjo penketą minučių. Tada, žvilgtelėjusi į katilą, pamaišė nurodytą kiekį kartų, sukdama šaukštą dešinėn.
Labai savimi patenkinta, Alisa pripylė skysčio į kolbutę ir laiminga nunešė ją ant profesorės stalo. Pamokos laikas ėjo į pabaigą, tad, laukdma, kol suskambės varpas, mergina įbedė akis į profesorę, norėdama išgirsti jos žodžius, skirtus pamokos pabaigai.
-
Abigailė nusišypsojo po tokio širdį glostančio profesorės pagyrimo. Ar aš iš tiesų nuskambėjau kaip septintakursė?... O gal profesorė Moonlight perdeda? Na, nėra laiko svarstyti tokias beprasmiškas teorijas. Geriau jau imčiausi darbo,- mintyse pasvarstė Nestrof. Be abejonių, darbo buvo nemažai. Pirmakursė turėjo pagaminti nuodą, tik ne savo. Kodėl negaliu gaminti Fercundijo Persifikus nuodų? Būtinai kažkieno kito! Tačiau ir pasirinkimo varnanagei nebuvo likę daug-dėl savo pamąstymų ji liko viena iš paskutiniųjų pasirenkant nuodą. Kiek matė, kol kas nepasirinktas buvo Auroros Gler papasakotas nuodas Primito Kassar, tad Abigailė pasirinko gaminti būtent jį. Ha, gal ir įdomu bus sumaišyti nuodą? Bet iš kur aš turėčiau žinoti nuodo receptą?-šiek tiek pasipiktino Nestrof. Po kelių minučių susiprotėjo- Juk vadovėlyje! Ar aš jau sergu žiobarų šizofrenija....
Atsivertusi vadovėlį Abigailė baisiai išsigando-nuodo receptas buvo surašytas smulkiu šriftu, neaiškiomis raidėmis. Vis gi, po penkių minučių nagrinėjimo Abigailei pavyko suprasti, kas parašyta:
Primito Kassar
Sudedamosios dalys:
Moliūgų sėklų tirpinys
Penkios drugelių sparnų poros
Undinėlės dantų drožlės
Keturios bambuko atraižų saujos
Trys angies akys
Devynios vorų kojelės
Penki šaukštai saulėgrąžų vandens
Dvi saujos piranijos odos miltų
Nestrof šiek tiek sutriko- Juk receptas turėtų būti ypatingai sunkus, reikalaujantis daug susikaupimo, o sudedamųjų dalių tik aštuonios. Užsirašiusi ant mažo pergamento visas sudedamąsias dalis varnanagė nuėjo į sandeliuką. Visko, ko reikėjo, mergaitė rado, tačiau ilgiau paieškoti teko undinėlės dantų drožlių. Ir kas galėtų sugalvoti tokį ingredientą kaip undinės dantų drožlės... Dar tu sumanyk taip... Vis dėl to, po didelių paieškų, Abigailei pavyko rasti tolimiausiame aukščiausios lentynos kampe užsilikusį stiklainį, ant kurio buvo užrašyta ,,Undinių dantų drožlės''. Tačiau niekur nebuvo aiškiai pasakyta, kokį kiekį tų drožlių reikės dėti į katilą, jau verdant ir maišant nuodą Primito Kassar. Matyt, teks eksperimentuoti,-pamanė Nestrof.
-
Davidas dar kartą perskaitė "Ilgosios kankynės" receptą. Pelių uodegų galiukai ir dilgėlių užpilas - kaip tai nuobodu! susiraukė berniukas. Kita vertus, tai leis jam dar kartą apsilankyti sandėliuke! Davidas ryžtingai atsistojo ir nuėjo iki tos vietos, kur buvo sudėta daugybė įvairiausių dalykėlių eliksyrams gaminti. Tai buvo tiesiog nuostabu! Netrukus jo kišenės vėl buvo pilnos keistų medžiagų. Patenkintas savimi Davidas grįžo į klasę. Tik tada prisiminė taip ir nepasiėmęs to, ko jam reikėjo "Ilgajai kankynei". Deja, besirinkdamas įdomesnius buteliukus ir pakuotes jis visai pamiršo, kokios yra tos medžiagos, kurias jam reikėjo pasiimti. Na ir kvailys! subarė save berniukas. Teko eiti iki savo suolo ir vėl visą turtą sukišti į kuprinę. Davidas permetė akimis receptą ir nė nepažiūrėjęs į profesorę jis grįžo atgal į sandėliuką. Taip viskas dar geriau! Šį kartą pirmiausia pasiėmė reikalingas medžiagas, o visai netrukus vėl pradėjo grūsti į kišenes bet kokias pakuotes ir buteliukus.
Vienas spalvotas buteliukas, patraukęs Davido akį, stovėjo taip aukštai, kad jis niekaip negalėjo pasiekti. Berniukas atkakliai stengėsi, tačiau niekaip nesisekė. Jis atsargiai užlipo ant apatinės lentynos, bet ta neatlaikė ir kartu su Davidu atsidūrė ant grindų. Berniukas buvo apibarstytas įvairiomis medžiagomis ir apipiltas keistais eliksyrais.
-
Mergaitė atidžiai klausėsi profesorės ir jai davus naujus nurodymus, ėmė mąstyti kokį gi eliksyrą gaminti. Pavėlavau, nuodai kuriuos norėjau gaminti, jau yra gaminami...,- šiek tiek nusiminusi galvojo Aurora. Prisiminusi profesorės žodžius, ji atsivertė vadovėlį ir ėmė ieškoti kitų nuodų, kuriuos galėtų pagaminti. Akys užmatė eliksyrą pavadinimu "Linito Debur", grifiukė atsistojo ir nutipeno mokytojos stalo link.
- Profesore Moonlight, - nenorėdama trukdyti mokytojai, skubiai kalbėjo,- tik norėjau pranešti, kad jau nebeliko eliksyrų kuriuos minėjo mokiniai, todėl noriu daryti kitą nuodą - iš vadovėlio,- pabaigė Gler ir atvertusi vadovėlį, bedė pirštu į nuodų pavadinimą.
Šiuose dviejuose puslapiuose skirtuose aprašyti šiam eliksyrui, buvo labai daug teksto, bet didžioji dalis jo, apibūdino tik šio eliksyro veikimą.
-
Davidas ilgokai gulėjo po kažkokių nesąmonių krūva. Na jam ir nesiseka! Argi jis padarė ką blogo? Viso labo norėjo... Pavogti kelis ingredientus. Argi mokiniai to nedaro nuolat?! Berniukas visiškai nenorėjo tuo tikėti, tad buvo itin nepatenkintas: kodėl ta lentyna turėjo užgriūti būtent ant jo? Nesąžininga! piktinosi Davidas ir nusibraukė kažkokį bjaurų skystį nuo veido. Teko nusirankioti ir plunksnas, kurios sugebėjo prilipti prie apsiausto. Ką dabar pasakys mokytoja?!
Pagaliau pavyko atsistoti. Davidas dar ilgai braukė nuo savęs visą šlamštą, kuris lipo prie apsiausto, veido ir plaukų. Nesąmonė! visą tą laiką piktinosi berniukas.
Pagaliau jis grįžo į klasę ir apsidairė. Jam pasirodė, kad niekas neišgirdo trenksmo ir jo nepasigedo. Bent tiek gerai! Įvairiausių medžiagų prigrūstomis kišenėmis berniukas grįžo į savo suolą. Spėjo, kad pamoka jau eina į pabaigą, tad nebesistengė išvirti eliksyro. Jis vis dar buvo purvinas! Pažvelgė į profesorę ir tikėjosi, kad ji kaip nors padės. Bet argi mokytojams rūpi, kai mokiniams nepasiseka?! Žinoma, ne! Aišku, kad Davidas turės viską nusivalyti pats! Dėl to buvo kiek liūdna, bet o ką berniukas galėjo padaryti? Kaip ir visada visiškai nieko!
-
Susirinkusi visus reikiamus ingredientus Abigailė grįžo prie suolo, kuriame sėdėjo. Nestrof dar kartą pasigailėjo, kodėl po darbiniu apsiaustu neužsivilko bent kelių megztinių-požemyje buvo nesveikai šalta. Na, teks šią klaidą paversti pamoka, bent kitą kartą apsirengsiu taip, kad galėčiau dirbti negalvojant apie temperatūrą...- samprotavo varnanagė.
Vadovėlyje, po surašytomis sudedamosiomis dalimis, buvo išdėstytas receptas.
Gaminimo eiga:
Nuodui Primito Kassar paruošti, pirmiausia užkaiskite katilą. Tuomet į jį įdėkite tris valgomuosius šaukštus moliūgų sėklų tirpinio.
Abigailė taip ir padarė: pasiėmė alavinį katilą, jį užkaitė ir susirado stiklainėlį, ant kurio buvo iškringeliuotas užrašas MOLIŪGŲ SĖKLŲ TIRPINYS. Įdėjusi tris šaukštus keistojo tirpinio, kuris smirdėjo supuvusiais moliūgais, pirmakursė toliau sekė instrukcijas.
Sidabriniu peiliu supjaustykite penkias poras drugelių sparnų, devynias vorų kojeles ir sudėkite į katilą. Sudėjus-pamaišykite tris kartus prieš laikrodžio rodyklę ir devynis pagal ją.
Sidabrinis peilis..? Na, jeigu jau yra vadovėlyje toks parašytas, turėčiau rasti ir sandėliuke. Nors... Nuėjusi atgal į sandėliuką Abigailė šiek tiek pasimetė-sandėliuke šmėžavo vien indeliai su įvairiais ingredientais, reikalingais maišant nuodą ar vaistą. Tačiau Nestrof nematė jokių įrankių. Nagi, negali taip būti! Ar turėčiau paklausti profesorės?.. Ne, reikia dar paieškoti. Kažkur tikrai turi būti,- nepasidavė varnanagė. O pasirodo, įrankių dėžutė stovėjo pačiame kampe-čia galėjai rasti nuo katilų iki įvairių peilių.
-
Perskaičiusi aprašymą grifė jau žinojo, kad eliksyrą pagaminti bus lengva. Ji greit akimis perbėgo sąrašą daiktų, kurių reikės gaminimui.
Ingredientai:
sauja džiovintų raudonų rožių žiedlapių
2 žiupsneliai juodosios kalnų druskos
5 ožio nagai
10 velnio gėlės žiedų
0,5 l undinės ašarų
a.š. smulkintų kiaušinio lukštų
Įsiminusi ingredientus šiam darbui, Aurora atsistojo ir lengvai nuslinko link sandėliuko, apkrauto lentynomis.
Uhh... kaip čia ką nors rasti...,- pamačiusi sandėliuko vidų susimąstė mergaitė. Jis atrodė toks mažas, bet tuo pačiu metu ir didelis. Tuzinai lentynų, nukrautų įvairiais stiklainiukais ir buteliukais.
Grifiukė priėjo prie pirmos lentynos ir pastebėjusi stiklainį su užrašu "Velnio gėlių žiedai", pakėlė jį nuo apdulkėjusios lentynos ir nuėjusi pastatė ant stalo. Po ilgo laiko ieškant ji atrado ir kitus ingredientus.
Merginos stalas atrodė kaip viena iš lentynų sandėliuke. Jis visas buvo apkrautas stiklainiais ir buteliukais. Nukėlus porą daiktų ant žemės, ant stalo atsirado vietos katilui. Aurora užkūrė ugnį po metaliniu puodu ir laukė kol jis įkais.
-
Griebusi sidabrinį peilį Abigailė grįžo į suolą. Pasiėmusi penkias poras drugelių sparnų mergaitė juos supjaustė. Na, jeigu kažkas nori žinoti, man tai nepatinka. Drugelių sparnai. Kodėl jie? Kažkada šie gležni sparneliai priklausė drugeliams, spalvingiems ir vikriems. Nekeista, kad burtininkai išnaudoja įvairias būtybes. Tai prikėlimas, tai sparnų pjaustymas... Tada teko supjaustyti devynias vorų kojeles. Šių Nestrof nepagailo, nes ji tiesiogine ta žodžio prasme nekentė vorų. sparnelius ir vorų kojeles ji supylė į katilą ir pamaišė būtent taip, kaip buvo parašyta- tris kartus prieš laikrodžio rodyklę ir devynis pagal ją. Katile verdantys ingredientai pradėjo panašėti į vientisą violetinę masę. Deja, vadovėlyje nebuvo parašyta, kokios spalvos ir konsistencijos tuo metu turėtų būti verdamas nuodas Primito Kassar.
Sumaišę įdėkite į katilą du undinėlės dantų drožlių ir pamaišykite keturis kartus pagal laikrodžio rodyklę. Tada sudėkite bambuko atraižas (keturias saujas), piranijos odos miltų (dvi saujas) ir supilkite penkis šaukštus saulėgrąžų vandens. Vėl viską išmaišykite, penkis kartus prieš laikrodžio laikrodžio rodyklę.
-
Gerai, o tai kažkas man pasakys, kiek tų prakeiktų undinės dantų drožlių dėti? O jeigu sugadinsiu... Tuomet gausiu trolį, o to tikrai nenoriu...-galvojo Nestrof. Pasižiūrėjusi į katilą varnanagė pagalvojo, jog tokį vaizdą mato paskutinį kartą-o ką gali žinoti, gal konkrečiai sugadins savo maišomą nuodą. Tačiau jau baiginėjasi pamoka. Geriau paskubėsiu.
Įdėjusi kelias saujas keisųjų drožlių ir sekant instrukcijas padariusi viską teisingai, Abigailė pažiūrėjo į paskutinį stulpelį vadovėlyje.
Supjaustykite tris angies akis, įmeskite jas į katilą ir išmaišykite kaip tik norite. Skystis turėtų būti geltonos spalvos. Jei jis yra geltonas-jūsų nuodas pagamintas teisingai.
Nestrof padarė, kaip liepta. Tačiau jos skystis nebuvo absoliučiai geltonas. Tačiau pirmakursė vis vien džiaugėsi savimi- pamoka baigėsi, ji vėlavo, tačiau bent sugebėjo sukurti kažką panašaus į Primito Kassar. Visgi, nuodą pagaminti buvo tikrai sunku,- pamanė Abigailė Nestrof.
-
Pamoka ėjo į pabaigą, ir Monica pajuto, kaip vėl įsiskauda galvą. Mokinių šūkaliojimas ar lentynų vartymas nebuvo pagrindinė skausmo priežastis, nes, na, profesorė išsiugdė ignoravimo rėžimą tokioms "detalėms". Kas nervino, tai artėjantis pertraukos metas, kurį turės praleisti tvarkydama kabinetą.
Būtų pats laikas už jovalą atiminėti taškus, - niūriai pagalvojo mokytoja, o tada suprato, kad tai nėra pati prasčiausia priežastis nubraukti taškams Hogvartso istorijoje. Reikės nueiti pasidomėti... - dar rituliojo mintį Monica, kol pamatė, kad ne visi mokiniai palieka netvarkingus stalus ar nuneša tris ingredientus į vietą dėl akių: jaunoji Poter, neblogai pasirodžiusi ir per teoriją, ir per praktiką, dabar kruopščiai valė savo darbo vietą. Profesorei šovė išganingesnė mintis. Ne, taškų už netvarką neatiminėsiu, bet juk niekas neuždraus jų pridėti... už darbštumą?
- Poter! - pašaukė ji jau išeinančią mergaitę. - 10 taškų Grifų Gūžtai už tvarkos laikymasi, - pabrėždama paskutinius žodžius pranešė Moonlight.
Deja, po dešimties minučių šluostydama stalus suprato Monica, šiuolaikiniams mokiniams nė taškai neberūpi...