Hogvartsas.LT

Magijos pasaulis => Nuodai ir vaistai => Pamokos => Pamokos => Temą pradėjo: Dorotėja Hopes Spalio 17, 2020, 01:12:49 pm

Antraštė: Trečia NiV pamoka visiems kursams/'20 ruduo
Parašė: Dorotėja Hopes Spalio 17, 2020, 01:12:49 pm
Dora atvėrė jau gerai pažįstamas klasės duris. Mergina jautėsi pervargusi, ne, greičiau išsunkta kaip slyva kurią tarp dantų geras porą valandų trynė pensininkas. Atrodanti taip tarsi plaukus savaitę būtu plovusi jūroje, į akis prisivariusi žvyro ir apskritai pavirtusi gyva numirele, mergina klestelėjo į savo pabėgstą kėdę už didžiojo profesoriaus stalo. Ji neturėjo žodžių išreikšti džiaugsmui, jog tuojau prasidės paskutinė pamoka šiais mokslo metais. Tada beliko atlaikyti egzaminus ir viskas, ateis išsvojotoji vasara.
Negalima suprasti neteisingai, Dorotėja nuoširdžiai mylėjo būvima mokytoja. Per šiuos metus ji patyrė galybes džiaugsmo, o ir stebėti vaikus su tokiais skirtingais charakteriais kokie buvo jos mokiniai – didelis malonumas. Tačiau ji labai paprastai ir žmogiškai pavargo. Būtent dėl to šiandiena ji nusrendė netrugdyti likimo ir fantazijos keliams ir tiesiog leisti mokiniams viską. Nuskambėjus skambučiu ir užsitrenkus durims paskui paskutinį vėluojantį mokinį, šitai ji ir pareiškė mokiniams.
-Sveikinu atvykus į paskutinę šių mokslo metų Nuodų ir vaistų pamoką. Nusprendžiau, jog šiandieną mes pasidarysime šventę taigi teorijos nebus. Iš karto pereiname prie praktikos kuriuos metu jus esate laisvi daryti visiškai ką norite jei tik tai susiję su eliksyrų gaminimu. Dirbkit po du, sukurkite receptą, išvirkite eliksyrą tik iš sausų ar tik iš šlapių sudedamųjų dalių, kurkite nuodą. Man visiškai nesvarbu, tačiau vertinsiu rezultatą, taigi savo fantazijos vaisius pamokos pabaigoje suneškite ant stalo. Girdėjote Dorotėjos Hopes žodį, o dabar prie darbo. 
Mergina pabaigė savo prakalbą ir priglaudė galvą prie maloniai vėsaus stalo. Jei tik tie velniūkščiai nepadegs klasės šią pamoką ji pagaliau išsimiegos.

[Praktika iki 11.06. Šią pamoką leidžiama viskas, išdykaukit, sprokdinkit, kurkit. Sekmės.]
Antraštė: Ats: Trečia NiV pamoka visiems kursams/'20 ruduo
Parašė: Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith Spalio 17, 2020, 02:01:02 pm
Deoiridh sėdėjo klasėje ir galvojo. Puikiai prisiminė ankstesnes nuodų ir vaistų pamokas. Viena iš jų buvo tikras jovalas, kada ji sugebėjo susipliekti su Daniela Kravitz (kaip netikėta!), pakyboti ore ir dar turėti reikalų su Elliw. Kita buvo gerokai ramesnė, tačiau neką lengvesnė: deja, susitikimai su Sigurdu ir toliau nebuvo lengvi.
Tikėjosi, kad dabar viskas bus paprasčiau. Nepastebėjo, ar šviesiaplaukis klasėje yra, Danielos lyg ir irgi nebuvo, nors dėl to negalėjo būti tikra: taip įtemptai mąstė, kad tikrai galėjo ko nors ir nepastebėti. Galime daryti viską, ką norime? pačius parankiausius sau žodžius išgirdo grifiukė. Žinoma, dalies, sakančios, kad tai turi būti susiję su eliksyrų gaminimu, ji jau negirdėjo. Kaip ir to, kad reikėtų dirbti dviese. Kita vertus... Jeigu ji gali daryti ką nori, buvo akivaizdu, kad tai nebus kažkoks darbas. Teliko sugalvoti ką veikti. Visada buvo variantas pasiversti į varlę, tačiau kartu buvo ir šiek tiek nejauku: niekada negali žinoti, ar klasėje nėra kokių kvailių, kurie žaliaodžių nemėgsta. O atsidurti katile rudaplaukė visiškai nenorėjo. Ne, geriau sugalvoti ką nors įdomaus tam atvejui, kai turi tik dvi kojas.
Apsižvalgiusi po klasę Deoiridh nutarė vis tik apsimesti, kad dirba. Jeigu ji gali daryti ką nori, vadinasi, gali ir dirbti - profesorė negali tam prieštarauti, jeigu mokinė nori. Tik, žinoma, reikėjo sugalvoti, ką konkrečiai išvirti. Kokį sprogstamąjį eliksyrą, kuris sprogdina teleskopus? pirmiausia toks pasiūlymas atėjo mergaitei į galvą - juk būtų tikrai smagu paerzinti Elliw. Tada ji prisiminė Sabriną von Sjuard ir nutarė, kad geriau tos merginos daugiau neerzinti. Ką gi, tą kvėšą teks palikti ramybėje. Vadinasi, reikia kitos aukos. Daniela Kravitz nusprendė Deoiridh, ir jos akyse tarsi ugnelės užsidegė. Taip, šitos tikrai niekas negina, ir ji gali ramiai daryti bet ką, ko tik užsimano.
Antraštė: Ats: Trečia NiV pamoka visiems kursams/'20 ruduo
Parašė: Daniela Kravitz Spalio 17, 2020, 07:38:30 pm
    Kuo greičiau artėjo vasara, tuo linksmesnė (ir tingesnė) darėsi Daniela. Dar stengėsi dirbti, traukti Klastūnyną iš paskutinės vietos, tačiau jokio spaudimo nebuvo. O kadangi spaudimo nebuvo, kentėjo ir pamokų, ir namų darbų užduotys.
    Todėl į paskutinę nuodų ir vaistų pamoką Dani ėjo atsipalaidavusi, atsisėdusi į suolą tvirtai nutarė nepersistengti. Profesorei pasakius, kad mokiniai laisvi daryti ką nori, mergina nesulaikė šypsenos.
    Tiesa, ją sunervino pasiūlymas dirbti poromis. Niekas, absoliučiai niekas Danielos klasėje jai nepatiko. Šalimais sukiojosi arba nesubrendėliai, arba nuobodylos, arba išvis kažkokie moksliukai, o prie tų Daniela jaustųsi kaip visiška nevykėlė. Ne, vienintelis pasirinkimas buvo kažkur besisukiojanti Dei - mokinys, prie kurio ji nebuvo įpareigota dirbti, juolab kad ir savo IQ lenkė tą grifę šviesmečiais. Dar vienas pliusas - kadangi Dani varliūkštės negalėjo pakęsti, laukė puiki proga ją nunuodyti. Juk sakė: darykit, ką norit...
    Taigi jokių piktų kėslų galvoje neturėdama Daniela prislinko prie grifės. Numetusi krepšį ant kėdės šalimais, perbraukė pirštu per stalą.
 - Sveikutė. Manyčiau, šią pamoką dirbsim kartu. Ką manai - eliksyrai ar nuodai? - ir, ir nelaukusi atsakymo, pridūrė: - nuodai. Sukurkime šlykščiausius įmanomus nuodus.
Antraštė: Ats: Trečia NiV pamoka visiems kursams/'20 ruduo
Parašė: Danielis Lorijanas Spalio 17, 2020, 11:03:16 pm
Etanui išgirdus, jog per šią pamoką mokiniai gali daryti bet ką, akimirkai šis sutriko. Jis nebuvo įpratęs kažką daryti pagal savo fantaziją, tuo labiau ne šiame dalyke. Švilpis jautėsi suvaržytas, nes bijojo suklysti, juolabiau susprogdinti katilą ir susižeisti. Kas dar labiau įvarė baimės tai tai, kad teks dirbti poromis. Ne! Jis sau nepasižadėjo susirasti naujų draugų, tuolabiau susipažinti su naujais žmonėmis. Prieš kelias dienas jautęsis drąsus per Magijos Istoriją, dabar susigūžė kaip koks vėžliukas į kiautą. Pirmakursis nudelbė akis į stalą ir visa esybe panoro prasmegti skardžiai žemėn. Kam jis atėjo į šią pamoką...Bet jau neišbėgs iš klasės. Šaukštai po pietų.
Pasiėmė tuščią lapą, plunksną ir pradėjo rašyti jam žinomus ingridientus, kuriuos šią akimirką prisiminė. Kurti, tai kurti... Nuodų nė velnio neišvirs, sukurpti gydomąjį eliksyrą buvo beprotybė...Tada eliksyras, turintis transfigūracinių savybių? Ar jam verta virti eliksyrą tik aklai dedant ingridientus ir tikėtis, kad kažko nenuduos? Bet ar profesorė bus tokia beprotė ir ims ir išgers mokinių kūrybos? Ne... Tai kurk! Ir taip nutiko, kad Etanas pats nesupratęs ėmėsi kūrybos eliksyrų gamyboje.
Ingridientas po ingridiento ir lapas buvo aprašytas iki pat kraštų. Ir...labai riebiai išbraukytas. Visgi, Etanas nesustojo logiškai galvojęs.
-Ne, to negaliu naudot, nes nuodingas, ne, anas neveiks su tuo, gausis tik skystis be magiškų savybių, bus tik skystalas paleisti vidurius,-  tyliai murmėjo sau po nosimi.
Etanas buvo pasiruošęs dirbti vienas ir tik vienas (ak, kaip tą akimirką norėjo tapti nematomu!), todėl neskubėjo, atsargiai ant popieriaus kūrė nežinia kokių savybių eliksyro receptą. Jau dabar maždaug turėjo produktus, reikalingus eliksyrui, jau dabar pradėjo rašyti pačios gamybos žingsnius antrame popieriuje.
Laikas bėgo tekinas, kaip ir plunksna ant popieriaus. Kažką staigiai subraukė ant popieriaus, pasigriebė trečią popiergalį (pergamentų krūvelė, išplėšta iš magijos istorijos sąsiuvinio,  pūpsojo šalia) ir vėl įnirtringai pradėjo kažką rašyti. Etanas buvo taip įsigilinęs, susikaupęs į darbą, kad net nežiūrėjo ką kiti mokiniai veikė, ypač dvi hogietės, iš kurių balsų galėjo (bet neturėjo laiko) suprasti, kad virs nuodą.
Dvivardis švilpis pasigriebė ir penktą popierių. Ach, ta kūryba tik gadina popierių, o normalios ir logiškos mintys nesilieja ant popieriaus, tik ritasi kažkokios nesąmonės. Etanas nervinosi - niekas, kas rašėsi ant pergamento, neatrodė logiška realybėje. Numetė plunksną ant stalo ir piktai burbtelėjęs ant savęs, atsitiesė nuo savo darbo. Aš per daug galvoju,- liūdnai susimąstė pirmakursėlis.
Jam nepavyks sukurti šio eliksyro.
Antraštė: Ats: Trečia NiV pamoka visiems kursams/'20 ruduo
Parašė: Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith Spalio 22, 2020, 08:02:58 pm
Vos tik Deoiridh pradėjo mąstyti, kokius nuodus galėtų sukurti Danielai Kravitz nunuodyti, prie jos stalo pasirodė ta pati klastuolė. Rudaplaukė išgirdusi balsą pakėlė galvą ir gavo gerokai nustebti: tikrai nesitikėjo, kad šitas žmogus norėtų su ja ką nors daryti. Net jeigu tai yra nuodų gamyba.
- Nori mane nunuodyti, ką? - metė grifiukė, tačiau linktelėjo galva. Porininko vis tiek reikėjo, o kadangi Sigurdo nepastebėjo, kodėl nepabandžius su šita? Nepaisant to, kad kiekviena pasitaikiusia proga prikišdavo, kad ji kvaila, iš tiesų Deoiridh taip negalvojo. Tako pripažinti, kad Dani galvą ant pečių turi.
- Na, proto bokšte, kokius nuodus norėtumėte išvirti? - saldžiu balseliu paklausė animagė ir atsistojo. Nuėjusi iki spintos atsinešė kelias dėžutes, kurios buvo arčiausiai durelių. Nutrenkusi jas ant stalo vieną stumtelėjo Danielai. - Prašom, gali darbuotis.
Atidariusi vieną dėžutę Deoiridh vos neapsivėmė - iš jos pasklido toks kvapas, kad norėjosi bėgti kuo toliau. Ilgai nesvarsčiusi grifiukė paleido neuždarytą dėžutę tiesiai klastuolei į veidą. Jos lyg ir turėjo dirbti kartu, tačiau škotė žinojo: ji tos mergiūkštės nepamėgs.
- Gerai, karvių mėšlo turime... - supratusi, kas buvo dėžutėje, sumurmėjo Deoiridh. Patenkinta išsišiepė. Nutarė, kad Danielai tokia medžiaga prie veido bus pats tas. - Manau, mums reikia ko nors, kas kvepia bent kiek skaniau, nes tokio eliksyro niekas negers, - atsisuko grifiukė į porininkę, tačiau teko skubiai atsitraukti, nes kvapas iš dėžutės niekur nedingo. Deoiridh vėl atsistojo ir žengė kelis žingsnius tolyn nuo Danielos. Kiek pagalvojusi garsiai paklausė: - Tu į dušą kada nors nueini?
Antraštė: Ats: Trečia NiV pamoka visiems kursams/'20 ruduo
Parašė: Daniela Kravitz Spalio 22, 2020, 08:20:28 pm
    Dei replika apie nuodijimą buvo kaip pirštu į akį, tačiau Dani tik šyptelėjo. Išgirdusi klausimą, iš tikro rimtai pagalvojo.
 - Jeigu vadovėlis neklysta, norint iš nieko sukurti nuodus reikia pasirūpinti, kad juose būtų bent vienas nuodingas elementas, - pasakė kuo atmestiniau, stebėdama, kaip Deoiridh ant stalo padėjo kažkokią dvokiančią dėžutę. Jei grifė pradėtų pravardžiuoti ją moksliuke, Daniela rimtai apsivemtų. - Nebūtinai žmogui - bet kokiam gyvam organizmui mirtinai nuodingas dalykėlis ga...
    Klastuolei į veidą terkštelėjo kažkoks kietas objektas, bet, kraupiausia, su minkštu turiniu. Tą pačią akimirką susivokusi, kas nutiko, dėželę nusviedė tolyn per klasės grindis ir suspiegė - tiesėaužverta burna, nes nenorėjo praryti dalies rudosios masės.
    Dei su savo šlykščia mina nusprendė dar paerzinti ir taip užkaitusią Danielą. Išsitraukusi lazdelę, klastuolė nusivalė veidą. Jos antakis trūkčiojo.
 - Tu rimtai esi nenormaliausia grifė, kurią esu sutikus, - sušnypštė. Žinojo, kad tai ne per labiausiai įžeidus sakinys, tačiau nieko kito įsiutusi galvelė nesumąstė. Tamsiaplaukė mostelėjo lazdele ir kuo tyliau, kad neišgirstų profė, tarstelėjo: - sustink!
    Kai Dei nebetrukdė merginai kalbėti, ji pabaigė savo mintį:
 - Taigi, manau, kad jei įmesime kokių kvapnesnių žolelių, niekas nė nepajaus mėšlo kvapo. Jis tinka - argi jo dujos - ar kažkas ten - nėra nuodingos? - kadangi vis dar nepasitikėjo (nepasitikėjo, o ne baiminosi) Dei, paliko ją sustingdytą iki kol atsinešė pluoštą skaniausiai kvepėjusių žolelių. Subėrusi rausvai žalsvai violetinę krūvą ant darbo stalo, lazdele panaikino savo kerus ant grifės.
 - Nusiraminsi?
Antraštė: Ats: Trečia NiV pamoka visiems kursams/'20 ruduo
Parašė: Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith Spalio 25, 2020, 05:33:03 pm
Deoiridh jau norėjo pasišaipyti iš Danielos pasiūlyto "įžeidimo", tačiau nespėjo: bjaurybė klastuolė užleido ant jos sustingdymo kerus. Rudaplaukė nieko nebegalėjo padaryti. Teliko laukti, kol Daniela ją atkerės - arba numirs.
Pirmasis variantas, žinoma, buvo labiau tikėtinas; taip ir nutiko. Grifiukė išsišiepė.
- Taip manęs bijai, kad reikia naudoti tokius kerus? - baisiausiai patenkinta paklausė ji. Pagaliau gavo progą įsitikinti, kad šita bjaurybė nėra tokia tobula kokią ją bando pavaizduoti profesorius Moore.
Rudaplaukė žiūrėjo į žoleles, kurias Daniela padėjo ant stalo. Jos gal ir turėjo kvepėti maloniai, tačiau tas kvapas buvo pernelyg stiprus, kad grifiukė galėtų jį pakęsti. Nustebusi atsisuko į kolegę.
- Ir tu sakai, kad šitai yra geriausias kvapas? Dabar aišku, kodėl smegenėlės šitaip neveikia...
Deoiridh pati atsistojo ir nuėjo iki spintos. Paėmė iš ten kažkokių kitų žolių, kurios kvepėjo visai neblogai ir, kas svarbiausia, ne taip stipriai. Ta proga paėmė ir du kažkokio paukščio kiaušinius - jie visada praverčia. Ir visai nesvarbu, ar juos panaudos eliksyrui, ar Danielos plaukams.
Neskubėdama grįžo prie darbo stalo. Atsistojo klastuolei už nugaros. Tikėjosi, kad ji neišgirdo, kaip rudaplaukė grįžo. Tyliai ištiesė ranką Danielai virš galvos ir "netyčia" paleido abu kiaušinius iš rankos. Žinoma, jie sudužo tiesiai tai pasipūtusiai mergužėlei į galvą.
- Atsiprašau, netyčia! - tuoj pat sušuko Deoiridh ir kuo ramiausiai atsisėdo į savo vietą. Labai stengėsi nesijuokti, nors tai buvo gana sudėtinga. Apsimesdama, kad nieko neįvyko, ji ramiausiai susmulkino atsineštas žoleles ir sudėjo į katilą.
- Na, kas toliau? - beveik draugišku tonu paklausė. Ir galiausiai nesusilaikiusi pradėjo kvatoti.
Antraštė: Ats: Trečia NiV pamoka visiems kursams/'20 ruduo
Parašė: Daniela Kravitz Spalio 25, 2020, 06:28:32 pm
    Tik atkerėta, Dei pradėjo vadovauti, dar numetusi užuominą apie "baimę". Aš net nežinau tokio jausmo... - mintyse suurzgė, o balsu ištarė:
 - Gal ir bijočiau, jei lazdelę tinkamu galu sugebėtum laikyti.
    Tuomet grifė supeikė Dani parinktas žoleles ir atsitempė savų. Daniela išvertė akis.
 - Durna gal? Kaip manai, kodėl tokias aštrias parinkau? Tik jos ir užgoš tą tavo idiotiškai parinktą mėšlą... - prieš kelias minutes apie mažą pritarimą dėl pirmojo ingridiento kirbėjusios mintys kažkur pranyko. Ji tikrai kažkokia nesveika... Tačiau Daniela pabandė nesikarščiuoti ir tiesiog greičiau pabaigti nuodus. Grifė, jos pačios laimei, kažkur dingo, tad klastuolė galėjo ramiai pradėti darbą. Mediniu šaukštu pakabinusi rudąją masę, pabandė nekvėpuoti ir sukratė ją į ką tik užkaistą vandenį. Žinoma, vandens ir mėšlo mišinys buvo šlykštus visomis prasmėmis (kvapo, vaizdine ir apskritai), tad nieko nelaukusi mergina subėrė žolių mišinį - ir aitriai kvepiančių savo, ir silpnesnių Deoiridh. Giliai viduje pripažino, kad jos iš ties kvepia skaniau. Na, bet tai ne tos nupušėlės smegenų dėka, - nusprendė maišydama nuodus. - Tiesiog pasirinko gražiausią spalvytę.
    Staiga kažkas glitaus terkštelėjo Danielai į pakaušį. Pati to nenorėdama, mergina pajuto deja vu, mintimis sugrįžo į duobę miške. Įsiutusi atsisuko, tuo pat metu burtais (šie jau tapo tariami automatiškai, šalia pajutus Dei egzistenciją) valydamasi lipnius plaukus.
 - Tu rimtai debilė? - pradėjo šnypšti. Nepamiršo ir netoliese sėdėjusios mokytojos, tad balsas buvo juokingai tylus. - Aš, matote, dirbu, o ji linkminasi su savo suknistais kiaušiniais! Nieko keisto, kad pamokose beveik nesirodai. Pati nieko nesugebi, o kiekvienas normalus žmogus tavęs kratosi, nesvarbu, profas ar mokinys.
Antraštė: Ats: Trečia NiV pamoka visiems kursams/'20 ruduo
Parašė: Mulungu Kinyonga Spalio 25, 2020, 09:05:15 pm
Mokslo metai artėjo prie pabaigos, tačiau Mulungu vis dar sunkiai suprato, ką šneka aplinkiniai. Parašytą tekstą išsiversti pavykdavo, tačiau kalbėjo daugelis pernelyg greitai, kad vienuolikametis afrikietis galėtų viską suprasti. Dažnai tekdavo remtis intuicija, kurios didžiausias pomėgis, atrodo, buvo apgaudinėti grifiuką. Dėl tos priežasties jis per pamoką sėdėjo įsitempęs ir sutrikęs. Nuodai ir vaistai atrodė visai įdomus dalykas, tačiau šios pamokos metu galėjo nutikti pernelyg daug blogų dalykų. Kaip vaikui, nelabai gerai suprantančiam angliškai, žinoti, kad svarbi tiek ingredientų sumetimo tvarka, tiek pamaišymų skaičius, tiek visokios kitokios smulkmenos? Juodaodis sunkiai atsiduso.
Pamatęs klasėje sujudimą afrikietis suprato, kad reikia dirbti poromis. Tai jam visai patiko: per pirmą pamoką sekėsi visai neblogai, nors ir teko dirbti su mergaite. O štai vėliau, kai bandė išvirti eliksyrą vienas, švelniai tariant, susimovė. Tad dabar jis nutaisė savo plačią šypseną ir pradėjo dairytis porininko. Žinoma, nelabai norėjo ir vėl dirbti su mergaite, kurių, deja, klasėje ir vėl buvo daugiau. Iniciatyvos reikėjo imtis pačiam: gal pavyks pastebėti kokį porininko nesusiradusį berniuką? Netrukus pasisekė tokį pamatyti: jis atrodė į kažką labai įsigilinęs ir gal netgi nesupratęs, kad reikia dirbti ne vienam. Tai kiek sutrikdė afrikietį: o jeigu tai jis blogai suprato, ką reikia daryti? Nepaisant to, kad norėjo susirasti draugų, buvo šiek tiek nejauku: susimauti šis vaikas nemėgo. Jis, šiaip ar taip, pirmojo genties medžiotojo vyriausias sūnus. O tokie nesusimauna.
Galiausiai Mulungu ryžosi. Priėjo prie popieriais apsikrovusio berniuko ir įsižiūrėjo į jį. Mintyse sunkiai rinko angliškus žodžius.
- Labas! - galiausiai per pusę pilies užbaubė jis. - Kartu dirbti, pora?!
Nelaukęs atsakymo Mulungu plačiai išsišiepė ir atsisėdo šalia berniuko.
Antraštė: Ats: Trečia NiV pamoka visiems kursams/'20 ruduo
Parašė: Danielis Lorijanas Spalio 27, 2020, 10:08:17 am
((Veiksmas vyksta prieš [šitą postą (http://interaktyvus.hogvartsas.lt/index.php?topic=2096.msg161288#msg161288)]))

Kuo toliau galvojo, tuo labiau jam ir nesisekė. Etanui jo kuriamas eliksyras atrodė nelogiškai, kvailai - tiesiog kažkokia nesąmonė. Bet vis vien judėjo tolyn. Ant švaraus pergamento perašė visą eliksyro receptą (bent šimtu procentų buvo įsitikinęs, kad čia ne nuodai ir gydomasis eliksyras). Vos tik atsitiesė nuo darbo, prie jo prisistatė Mulungu. Etanas žaibo greitumu nutirpo iš baimės. To ir bijojo! Dabar privalės dirbti kartu ir dar su šiuo grifu! Mulungu pažinojo blogai, bet užteko jo garsių šūkaliavimų ir netaisyklingos kalbos ant kalvos per (daugiausiai) pirmakursių susitikimą. Kaip jam išaiškins visą reikalą? Dar katilą susprogdins...Bet tai buvo mažiausia dvivardžio berniuko problema. Nejučiomis susigūžė, sumažėjo, staigiai nusuko akis į lapų krūvą. Ar jis buvo pastebėjęs, jog aš buvau dingęs trims mėnesiams? Tada prisiminė Ashtoną. O kaip jis? Etanas nebuvo girdėjęs apie įvykusį kvidičo čempionatą, nenutuokė kaip sekasi grifui, su kuriuo traukinio kupėje išsišnekėjo artimiau (na, ir kas kad kalba dažniausiai sukosi apie gyvūnus ir koledžus - daugiau nei vien tik "labas").
Etanas dvejojo. Nuodų ir vaistų užduotis buvo darbas porose, galimai profesorė gali atimti taškus iš jo, jei dirbs vienas, be poros. Bet ji nieko nepasakė, koks darbas porose turi būti. Logiškai mąstant, kiekvienas turi dirbti po lygiai....Etanui kilo idėja. Bet niekas nesakė, kad kito negalima šiek tiek pamokyti...Niekas manęs nenubaus, jei mokysiu Mulungu, o jis tik atliks papraščiausius darbus, kai aš daugiausiai darbų atliksiu! Katilas nesusprogs, eliksyras bus išvirtas ir abu nesusižeisim! Etanas kaip mat atgijo ir linktelėjo Mulungu.
- Gerai.
Turėdamas omeny, kad turės atsargiai rinkti žodžius, kuriuos jau turėtų supranti tamsio gymio bendrakursis, Etanas nusprendė šnekėti nesudėtingomis sakinių struktūromis.
Sutvarkė popierių krūvas ir ant stalo liko tik vienas švariai perrašytas eliksyro receptas.
Etanas žvilgtelėjo į Mulungu. Bakstelėjo į pergamentą.
-Receptas,- aiškiai tarė šiam ir nusišypsojo. - Lik čia.
Ir tada greitai pašoko ant kojų ir nukūrė į klasės galą pasiimti ingridientų. Tada vėl tekinas atskubėjo prie Mulungu, trokšdamas, jog šis nebūtų nieko blogo nepridirbęs. Pastatė šešis ingridientus prieš pat Mulungu nosį, susirado katilą ir uždegė po šiuo ugnį.
Etanas buvo šiek tiek įsitempęs. Tiksliai nežinojo kiek žodžių Mulungu jau suprato, bijojo jį įžeisti. Dėl saldžiausios vanilės, kodėl niekas iš suaugusių nėra šalia Mulungu ir jam pačiam asmeniškai nepadeda pamokose!? Apie tokį emigrantų vaikų mokymosi metodą buvo skaitęs iš žiobariškų knygų. Kodėl mūsiškiai to negali pritaikyti?!
-Vanduo,- parodė Mulungu stiklainį bespalvio skysčio ir šį supylė į katilą. Tada įbruko samtį grifui, pakėlė šį ir nuvedė prie katilo,- maišyti,- parodė judesį.
Neaiškino, kiek kartų reikia maišyti į kairę ar dešinę, aišku, skirtumas buvo, bet dirbdamas su Mulungu, švilpis nusprendė tą punktą praleisti. Vis tiek eliksyras išvirs neveikiantis.
Pasigriebė peiliuką ir iš atsineštos dėžutės pasiėmė penkias bekvapiąsias arbatžolių datules ir šias supjaustė. Pasigriebė jau iš kitos dėžutės keturis mandragoros lapus, šiuos vėl smulkiai supjaustė. Lapus ir datules supylė į grūstuvę, tuo pat metu įpylė raudonų horklumpo sulčių ir atsargiai viską sutrynė. Skubiai pribėgo prie Mulungu ir grūstuvės turinį, kuris iš raudonos spalvos greitai virto į tamsiai violetinį, išvertė į vandenį. Vanduo nusidažė rožine spalva.
-Maišyk,- toliau pasakė Etanas ir vėl nukūrė prie pasigriebtų ingridientų. Liko du - rytmečio rasos ekstraktas ir salamandrų kraujas. Berniukas šiuos du pasičiupo ir vėl prisistatė prie Mulungu. Iš šio rankų paėmė samtį, ir grifui pakišo ekstraktą.
-Įpilk viską,- sukomandavo ir tada vėl padavė salamandrų kraujo buteliuką,- Tas pats. Įpilk viską.
Antraštė: Ats: Trečia NiV pamoka visiems kursams/'20 ruduo
Parašė: Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith Spalio 27, 2020, 01:28:50 pm
Aišku, ta pasikėlusi kvailė turėjo aiškinti kažkokias nesąmones, tačiau Deoiridh to nepaisė. Koks skirtumas, ką galvoja tokie žmonės? Jie iš viso reikalingi nebent tam, kad būtų kieno sąskaita pasilinksminti.
Būtent taip jautėsi grifiukė, kai Daniela puolė valyti kiaušinienės iš savo plaukų. Labai stengėsi nesijuokti, bet galiausiai neišlaikė ir garsiai suprunkštė.
- Ką tik buvai daug gražesnė, - bandė nutaisyti rimtą toną rudaplaukė, tačiau to padaryti buvo neįmanoma, nes kiekvieną žodį pertraukė kikenimas.
- Tu neverta net šitų kvailų nuodų, - metė Deoiridh, kai klastuolė pradėjo drabstytis įžeidimais. Deja, ji sugebėjo pataikyti itin skaudžiai. Rudaplaukė tikėjosi, kad nekenčiama mergiotė tą padarė netyčia, tačiau ką gali žinoti. O vis dėlto ji nebuvo teisi! Juk Matthew planavo ją įsivaikinti!
- Pati nesupranti, ką kalbi, - burbtelėjo Deoiridh nieko protingesnio nesugalvodama. Šiuo momentu visiškai nebejautė noro dirbti, ypač kartu su Daniela Kravitz. Teliko apsispręsti, ką daryti: jeigu ji paprasčiausiai išeis, ta prakeikta klastuolė pagrįstai manys ją nugalėjusi. Šito nebuvo galima leisti, tad Deoiridh nieko nebesakydama grįžo prie spintos ir išsitraukė kažkokių ingredientų - net nepažiūrėjo, kas ten.
Grįžusi prie stalo sumetė medžiagas į katilą. Eliksyras tą pačią akimirką pradėjo šnypšti ir putodamas kilti. Visai netrukus jis aptaškė viską aplinkui, taip pat ir Danielos kojas.
- Sėkmės, - išsišiepė pasitraukti spėjusi Deoiridh. Daugiau nieko nepasakiusi išėjo iš klasės ir garsiai užtrenkė duris.
Antraštė: Ats: Trečia NiV pamoka visiems kursams/'20 ruduo
Parašė: Mulungu Kinyonga Spalio 30, 2020, 05:58:09 pm
Mulungu niekaip negalėjo prisiminti, ar žodis "gerai" reiškia sutikimą, ar kaip tik prieštaravimą. Vis dėlto jau buvo išmokęs, kad čia žmonės mėgsta linkčioti galvomis, kai su kuo nors sutinka, tad plačiai išsišiepė. Labai norėjo išvirti kokį nors eliksyrą ir nesusimauti. Tai, kad į porininkus gavo berniuką, tik paskatino afrikietį dar labiau viskuo džiaugtis.
Kitų žodžių grifiukas nesuprato, tad gerokai sutriko, kai porininkas staiga kažkur dingo. Mulungu atsistojęs pradėjo žvalgytis, kurgi dingo jo draugas, tačiau nepastebėjęs vėl atsisėdo. Prisitraukęs lapą, kuriame buvo kažkas surašyta, bandė perskaityti, deja, čia buvo daugybė visai nesuprantamų žodžių, tad vaikas galiausiai prarado viltį ir numetė popierių atgal. Kaip tik tuo metu grįžo jo porininkas, nešinas kažkokiais sunkiai suprantamais daiktais. Vis dėlto juodaodis spėjo, kad jų reikia eliksyrui išvirti, tad nieko nesakė - o ir nebūtų mokėjęs pasakyti.
Gavęs į rankas samtį Mulungu baisiausiai apsidžiaugė. Pradėjo įdėmiai jį apžiūrinėti, mat iki to dar nebuvo laikęs rankose nieko panašaus. Galų gale įkišo jį į katilą ir pradėjo greitai maišyti. Neįsivaizdavo, ar atlieka tai tinkamai, tad tik klausiamai pažvelgė į porininką ir kuo plačiausiai išsišiepė. Ši pamoka jam tikrai patiko.
Afrikietis nežinojo, kiek laiko čia reikės maišyti, tačiau nespėjus sugalvoti žodžių, tinkamų tokiam klausimui užduoti, jo draugas kažką supylė į vandenį ir ištarė vieną žodį, kurio afrikietis nesuprato. Gūžtelėjęs pečiais pradėjo kiek greičiau sukti samtį po katilą. Nesuprato, kodėl porininkas visur laksto kaip pašėlęs, o kai jis paėmė samtį, Mulungu jau žiojosi priekaištauti. Laimei, porininkas tiesiog norėjo duoti afrikiečiui kitokio darbo, tad jis užuot priekaištavęs vėl išsišiepė ir užbaubė:
- Ačiū!
Patenkintas paėmė buteliukus ir baisiausiai patenkintas supylė jų turinį į katilą. Vienas iš buteliukų ir pats vos neįkrito į skystį, tačiau vikrus grifiukas spėjo jį sugauti. Padėjęs tuščią tarą ant stalo atsisuko į porininką ir garsiai paklausė:
- Blogai?
Žinoma, jis turbūt norėjo paklausti, ar gerai, tačiau kaip visada supainiojo šiuos du žodžius, tad klausimas nuskambėjo kiek keistai.