Hogvartsas.LT
Magijos pasaulis => Nuodai ir vaistai => Pamokos => Pamokos => Temą pradėjo: Dorotėja Hopes Rugsėjo 01, 2020, 08:00:24 am
-
[Tema: Eiliškumo eliksyrai]
Dorotėjos akys spindėjo atidarant pažįstamas duris į Nuodų ir Vaistų kabinetą. Septynis metus ji čia vaikščiojo kaip mokinė, o dabar atidarinėjo duris kaip nauja, persigandusi, tačiau nekantraujanti profesorė. Lauke švietė rugsėjo pradžios saulutė, tačiau požemio be langų ji nepasiekė ir čia spaudė šaltukas. Doros tai visai nejaudino, ji buvo pratusi prie klasės vėsos ir drėgmės. Dabar, plačiai pravėrusi naujos savo darbovietės duris, mergina užuodė tik galimybes ir eliksyrų sudedamąsias dalis. Vis dar negalėjo patikėti savo sėkme. Tik pabaigus mokyklą, net nežinodama kaip galės atsisveikinti su antrais namais tapusia pilimi ji gavo taip išsvajotą Nuodų ir Vaistų mokytojos vietą. Iš jos veido vis nedingo šypsena prisiminus jausmą skaitant laišką nulėmusį jos ateitį.
Tik įžengus į klasę pirmu lazdelės mostu septyniolikmetė sustūmė stalus po du. Pati visad būdavo ta mokinė kuri sėdi po vieną ir neranda partnerio, taigi tikėjosi, jog toks sėdėjimas padės jos uždaresniems mokiniams įsitraukti į klasės reikalus. Dabar svarbiausia išvengti to, jog kiekvienas koledžas susigrūda viename kampe ir viskas bus būtent taip kaip ji ir įsivaizdavo. O įsivaizdavo ji, jog jos pamokos bus tos, per kurias mokiniai ne tik kala informaciją egzaminams, bet ir išeina su geromis nuotaikomis ir šiluma pilve.
Antru lazdelės mostu profesorė ištraukė ateinančiai pamokai reikalingus ingredientus ir paskirstė juos po lygiai į dėžutes. Šios iškart atsidūrė ant stalų, po vieną sustumtam dvisuoliui. Taip greitai pasiruošusi pamokai ji atsirėmė į stalą ir ėmė laukti mokinių. O šie, kaip jai atrodė, rinkosi sraigės greičiu, tarsi turėtų visą pasaulio laiką.
Galiausiai durims užsitrenkus po paskutinio mokinio ji atsistūmė nuo stalo ir ištiesino nugarą. Tik neparodyk nepasitikėjimo, tarė sau ir pradėjo prakalbą.
-Sveiki, esu Dorotėja Hopes, šiais metais gavau garbingą Nuodų ir Vaistų poziciją. Savo mokinius žadu vadinti vardais, taigi ir iš jūsų pusės didelių formalumų nesitikiu, profesorė Dora bus pats tas, - ji šiltai šyptelėjo. -Iš pat pradžių prašymas susėsti taip, jog vienas šalia kito sėdėtų skirtingų koledžų ir kursų mokiniai. Ateinančią pamoką dirbsite po du, bet nebijokit, kiekvienas gausit progų pasireikšti. O dabar, nešvaistant nei mano, nei jūsų laiko, kas ką galite pasakyti apie Eiliškumo eliksyrus? Tiesa, oklumantijos nesimokinau, prieš pradedant pasakykit savo vardą, pabandysiu prisiminti.
Mergina giliai iškvėpė, dar kartą nusišypsojo mokiniams ir grįžo prie savo suolo į kurį pasistengė patogiai atsiremti. Merlino barzda, prašau, kad tik kas atsakytų, nes jei pačiai teks visą pamoką kalbėti turbūt išgersiu nuodų, pagalvojo ji prieš įsiklausant į klasę.
[Teorija iki 09.04 vakaro. Apie Eiliškumo eliksyrus sugalvokit po vieną kuo įdomesnį faktą. Vienodų atsakymų neskaitau.]
-
Nors saulė maloniai kaitino Hogvartso kiemą ir kiekvieną kabinetą, nuodų ir vaistų požemyje buvo šalta ir nesmagu. Danielai - ypač. Ji buvo truputį pasiilgus šių pamokų, tačiau tik truputį. Temos įdomios, profesoriai dažniausiai - irgi. Bėda buvo tame, kad jai visiškai, siaubingai nesisekdavo.
Atėjo viena pirmųjų, tačiau savo sėdėjimo vieta dabar nebuvo patenkinta. Nauja profesorė sugalvojo suolus sustumdyti, ir kažkas galėjo bet kuriuo metu prisėsti šalia (Dani tuo pasirūpino - ant gretimos kėdės numetė krepšį). Iš kitos pamokos, kurioje teks dirbi dviese, gal kažkaip išsisuks.
Profesorė prisistatė ir užsiminė apie kažkokius Eiliškumo eliksyrus. Tokių ji nebuvo girdėjusi. Ir šauti aklai nelabai galėjo - ar tai simbolizuoja eilinius žmones, ar poemų eiles?
Vis dėlto ji nusprendė prabilti, kol dar bent kažkiek norisi. Nemanė, kad per pamoką pasirodys gerai ar bent patenkinamai, tad reikėjo suktis dabar. Gal profesorė pagirs už drąsą... - dar pagalvojo, mat klasė atrodė slogiai tyli.
- Sveiki, aš esu... Daniela, - prisistatė po trumpos pauzės, mat kovojo su pagunda pasakyti netikrą vardą. Aš - Zigmunda NekenčiuGrupiniųUžduočių. - Eiliškumo eliksyrai, hmmm, verčia žmogų... kalbėti eilėmis, - nerišliai sumalė, tačiau gėdos dėl tokio skuboto ir vaikiško atsakymo nejautė. Na, o ką dar galėjau sakyti?
-
Požeyje buvo šalta. Tau buvo vienintelis dalykas, kuris jai nepartikdavo per Nuodų ir Vaistų pamokas. Kad ir kaip buvo nesmagu sėdėti tarp sienų, metų metus negavusių normalios saulės šviesos, eliksryrus trylikametei grifei patiko labiau. Per vasarą Cristal buvo išsilgusi šių pamokų, nors jos ir nebuvo geriausiai grifei besisekantis dalykas.
Cristal sedėjo suole viena, kadangi į kabinetą atėjo vieną pirmųjų, ir laukė kol kažkas prisės šalia jos, kad pačiai merginai nereikėtų ieškotis partnerio. Jaunutė mokytoja trečiakursei patiko jau nuo pirmo jos ištarto žodžio. Sulaukusi profesorės teorinio klausimo Cristal likė sėdėti kaip sėdėjusi, tik pasiklausė tolėliau sėdinčios vyresnės klastuolės atsakymo ir tyliai prunkštelėjo. Neatsakė žaliaakė į klausimą ne tik todėl, kad nežino atsakymo. Labiau ji nenorėjo pačią pirmą dieną vaidinti didžios visažinės.
-
Kišenėje tyliai kurktelėjo Matthew. Deoiridh sėdėjo suole ir bandė nuraminti augintinę. Vis dėlto žmogiškajame pavidale su varlėmis bendrauti vis dar buvo sunku, tad nuraminti niekaip nesisekė. Galiausiai animagė pasidavė. Apsižvalgiusi po klasę suprato, kad sugebėjo atsisėsti tiesiai už Danielos Kravitz - klastuolės, su kuria turėjo itin įdomų susitikimą.
- Kokie mes šiandien švarūs, - pakankamai garsiai, kad Daniela išgirstų, sušnibždėjo Deoiridh. Nesusilaikiusi prunkštelėjo. Vis dėlto anas susitikimas jai baigėsi gerokai maloniau negu klastuolei.
Pasistengusi sutelkti dėmesį į profesorę grifiukė netrukus tokio sprendimo pasigailėjo: panašu, kad artimiausioje ateityje per pamokas teks dirbti poromis. Sigurdas? nejučia iš karto pagalvojo mergaitė, tačiau tuojau pat nustūmė tokią mintį į šalį. Laimei, profesorė lyg ir buvo užsiminusi apie tai, kad mokiniai turės būti tiek skirtingo koledžo, tiek kurso. Kadangi tiek ji, tiek Sigurdas buvo grifai, šio pavojaus bus galima išvengti. O su ta, kuri dabar sėdi priešais, ji tikrai nedirbs.
Profesorė uždavė kažkokį klausimą. Deoiridh nežinojo, ar jis buvo įdomus, ar ne. Vis dėlto kadangi su varlėmis bendrauti tikrai nesinorėjo, buvo galima tinkamai sudalyvauti pamokoje. Tad ji pakėlė ranką ir aiškiai ištarė:
- Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith. Eiliškumo eliksyrai priverčia viską atsiminti eilės tvarka. Veikia taip stipriai, kad bet koks tvarkos pažeidimas labai erzina ir gali netgi paveikti psichologiškai. Pavyzdžiui, jeigu jūs, profesore, išgertumėte tokio eliksyro, įsimintumėte, kas kur sėdi. O jeigu mes apsikeistume vietomis, jums tas labai nepatiktų.
Rudaplaukė nutilo. Nežinojo, ar labai nusišnekėjo, ar atsakė bent kur nors "į tą pusę", tačiau pasišaipyti iš Danielos buvo galima ir netgi reikėjo. Tad Deoiridh pasilenkė į priekį ir sušnibždėjo:
- Pasirodo, tarp mūsų esama poetų, ką?
-
Dar vieni linksmi metai Hogvartse. Dar vieni metai sėdint pamokose, kurias Aaron mylėjo ne per labiausiai. Berniukas nemėgo Nuodų ir Vaistų klasės, nežinia kodėl, tačiau ji jam atrodė kažkuo nepatikima.
Dėžė ant stalo pabudino vaikinuko smalsumą, tačiau jis pasistengė nežvilgčioti į tą dėžę. Kai reikės, tada ir pažiūrėsiu. Nors, neslėpkime, pakankamai akivaizdu, kad ten bus kažkas susiję su eliksyrais. Arba buteliukai, arba ingredientai.
Laikas ėjo lėtai, kol pagaliau paskutinis mokinys įžengė į klasę. Aaron įsižiūrėjo į profesorę, kuri buvo visiška naujokė. Tiesa sakant, jos netgi prie profesorių stalo nematė, bet čia turbūt jau buvo jo problema.
Įsiminęs ką turėtų sakyti berniukas palaukė savo eilės, o tada jau prasidėjo.
-Aaron Atkins, Aaron su dvejomis a,-trumpai prisistatydamas vaikis įsižiūrėjo į vieną tašką ir šyptelėjo.-Kai kurie Eiliškumo eliksyrai yra labai įdomūs tuo, kad jeigu jų išgersi per daug gali kuriam laikui prarasti atmintį, tik nežinau su kuriais čia taip...-pamiršęs visus pavadinimus vaikinukas šovė vienintelį faktą savo galvoje ir dabar jam beliko tikėtis, kad tai nebuvo visiškas nusikliedėjimas.
-
Teleskopas stovėjo ant stalo. Elliw sėdėjo prie jo ir buvo itin nepatenkinta. Tik įėjusi į klasę ji pamatė kažkur matytą mergaitę, tad atsisėdo prie jos. Ir tik vėliau atmintis pakuždėjo, kur jos buvo susitikusios: ogi ledainėje Skersiniame skersgatvyje. Vadinasi, tai yra ta pati kvaila mergiūkštė, kuri apmėtė ją ledais! Deja, tuo metu astronomijos prietaisas jau buvo saugiai pastatytas ant stalo, tad Elliw nebenorėjo niekur judintis. Žinojo, kad teks kažkaip ištverti šitą suolo kaimynę. Bet, žinoma, švilpė su ja nesikalbės.
Profesorė kažką kalbėjo, tačiau rudaplaukė nelabai girdėjo, ką tiksliai. Tikriausiai uždavė kokį nors klausimą, į kurį ji vis tiek nežino atsakymo. Tad velsietė nė nesivargino apie nieką galvoti. Ji tik sėdėjo ir nejudėjo. Šiuo metu teleskopo saugumas buvo pirmoje vietoje.
Išgirdusi porą vaikų atsakinėjant švilpė suprato, kad reikia pasakyti savo vardą. Ji nežinojo, kam tiksliai to reikia, tačiau jeigu profesorė prašė, matyt, reikia. Nebent, žinoma, tie kvailiai patys sugalvojo pasakyti savo vardus.
Elliw skubiai atsistojo. Kėdė, žinoma, nugriuvo, tačiau teleskopas liko sveikas. To kol kas užteko.
- Aš esu Elliw! - garsiai sušuko mergaitė. Nežinojo, ką dar reikia pasakyti, tad kelias akimirkas tiesiog kvailai patylėjo. Galiausiai nutarė, kad reikia atsisėsti. Bandė pasilenkti pasistatyti kėdės, tačiau galva užkliudė teleskopą. Jis skubiai nukrito ant grindų. Ir, žinoma, sudužo.
-
Viena iš pirmų Mulungu pamokų Hogvartse buvo "nuodai ir vaistai", jeigu jis gerai prisiminė pavadinimą. Sėdėdamas klasėje jis mąstė apie tai, kaip sunku buvo rasti reikiamą kabinetą. Skaičiai ant durų atrodė esantys visai be tvarkos, o juk berniukas ieškoti buvo pripratęs visai kitaip...
Vis dėlto dabar jis jau buvo klasėje, tad bent tuo rūpintis nereikėjo. Berniukas sėdėjo klasės priekyje ir klausėsi profesorės. Jį šiek tiek gąsdino faktas, kad ji yra jauna mergina, tačiau stengėsi to neparodyti. Juk pakliuvo į Grifų Gūžtą, kur, jeigu gerai suprato, mokosi drąsūs mokiniai. Vadinasi, reikės kažkaip išmokti nebebijoti mergaičių ir jaunų merginų...
Iš profesorės kalbos vaikas nieko nesuprato. Tiesa, pavyko išgirsti žodį "aš", kuris lyg ir reiškė prisistatymą. Tačiau prieš jį tikrai nebuvo "labas", o iš to, kas buvo paskui, niekas neskambėjo kaip vardas. Ką gi. Koks realiai skirtumas, juk afrikietis vis tiek neketino kada nors kalbėti su šita profesore.
Tada pradėjo šnekėti mokiniai. Kai iš už nugaros pasigirdo pirmas balsas, juodaodis net pašoko. Persigandęs pažvelgė į šnekantįjį - jo siaubui, tai irgi buvo mergaitė. Jaunesnė už profesorę, tačiau vyresnė už jį. Mulungu pajuto, kaip jį kausto siaubas. Vis dėlto kažką daryti reikėjo. Kaip su tuo kovoti?
Pirmakursis sugebėjo išgirsti, kad kiekviena mokinė (kodėl čia vien mergaitės?! Ar jis kažkur ne ten pataikė?!) paminėjo "eiliškumo eliksyrus" ar kažką panašaus. Ar tai pamokos tema? Ar ir jam reikia pakartoti tą patį žodį? Buvo labai kvaila daryti tą patį, ką daro ir mergaitės, tačiau jis buvo tikras, kad atėjo į teisingą pamoką. O jeigu jau atėjo, turi stengtis kažką daryti. Dar kartą nužvelgė klasę. Daugiau lyg ir niekas nekalbėjo.
- Aš Mulungu, - be jokio perspėjimo užbaubė grifiukas. Atrodė, kad nuo garsaus šūksnio net stiklai subarškėjo. O juk jam dar reikėjo pabaigti šnekėti... - Ailiškūmo elyksyrai... - pradėjo jis, staiga pamiršęs, kaip tiksliai skambėjo tie žodžiai, kuriuos pakartojo visos mergaitės. Nesugalvodamas, ką daugiau pasakyti, pridūrė universaliausią anglų kalbos žodį: - Skanaus!
Mulungu patenkintas apsižvalgė. Pats nesuprato, ką pasakė, tačiau stengėsi dalyvauti pamokoje. Galėjo tikėtis, kad tėtis bus patenkintas. Tereikia kuo greičiau parašyti laišką.
-
O Dieve, ne. Už Danielos sugalvojo prisėsti ta varlių mergaitė nesuprantamu vardu. Dėl netaktiškos grifiukės replikos atsigręžė ir kuo mandagiau nusišypsojo.
- Matau, pagaliau išbandei dušą? Pirmas kartas visada džiugina, - ir, užrietusi nosį, nusisuko.
Tada grifė sugalvojo pati išbandyti laimę ir atsakyti profesorei. Žinoma, atsakymas buvo nei į tvorą, nei į mietą, bet ta pasipūtėlė dar turėjo drąsos pamurmėti apie poetus. Dani pati žinojo, kad bet koks sakinėlis geresnis už josios marmalą prieš tai, tačiau nusileisti neketino. Kol profesorė nepasakė tikrojo atsakymo, ji gali pasipešti.
- Dei, faktas, kad esu skolinga paslaugą, nereiškia, kad gali tampyti mano nervus, - tyliai pro dantis iškošė. - Ir tai, kad padiktavai ištisą litaniją apie kažkokį eiliškumą, tik parodo, kokia mokytojos augintinė esi. Tiesa, nedaug žmonių į augininius pasirinks gleivėtą varlę... Bet ar aš galiu teisti kitų skonį?
-
Mergaitė po ilgai trumpų atostogų ir vasaros įspūdžių ir vėl sėdėjo šaltame nuodų ir vaistų kabinete.Ji sėdėjo pačiame gale ir gan prastai tamsiame ir niūriame kabinete matė mokytoją.Jau buvo akivaizdu po pirmųjų žodžių ,kad profesorė yra labai patenkintą ir linksmą.Vovere tą dieną buvo visiškai priešingai nusiteikusi.Kol profesorė Hopes kalbėjo antrakursė visaip bandė neužmigti.Po kiekvieno žodžio jai vis labiau merkėsi akys.Kodėl šią naktį man būtinai turėjo būti nemigą. Pyko ant savęs dvylikametė.Ir išgirdusi klausimą ji labai nusivylė ,kad nieko apie tokį eliksyrą ji nežinojo.Kol mieguistu balsu prabilo:
-Aš esu Vovere Krisina,- padarė trumpą pauzę,- eiliškumo eliksyras turi tokį poveikį ,kad jeigu tu jo išgeri du lašus tavo atmintyje viskas susimaišo.
Varniukė viską ką pasakė buvo išgalvojusi remdamasi kitų atsakymais.Tikiuosi gausi bent taškelį. Tikėjosi mergaitė.Ir toliau laukė kai profesorė pradės praktiką.
-
Dorotėja gniaužė nuoširdaus džiaugsmo šypseną. Jos pirma pamoka ir mokiniai iš tiesų dalyvauja ir stengiasi. Žinoma netrūko ir mokinių sėdinčių tyliai, nors ir kaip smarkiai akimis ji ragino juos prabilti. Vis dėl to viskas vyko daug geriau nei ji tikėjosi. Mergina akimirką pamiršo esanti mokytoja ir stovinti klasės priekyje, taip susidomėjusi ji klausėsi atsakymų. Ji tik kiek susimėtė vienai švilpei ir grifiui sušukus savo vardus ir nieko daugiau. Buvo aišku, jog gan jaunai atrodantys mokiniai neseka pamokos todėl ji metė į abu piktą žvilgsnį. Jei taip ir toliau sodinsim juos į pirmą suolą, pažadėjo ji sau išbandyti auklėjimo priemonę, kuri,bent jos mokymosi metais, veikė puikiai.
Galiausiai kai buvo aišku, jog nei vienas mokinys nebeturi ko pasakyti, ji atsisutūmė rankomis nuo suolo ir pasilenkusi iš kuprinės išsitraukė užrašinę. Ketvirtais metais Magijos Istorijoje Dora turėjo mokytoją atvykusi trumpam pavaduoti kito, susirgusio. Jis, apkūnus, vidutinio amžiaus vyras, nuoširdžiai domėjosi savo mokiniais ir visą laiką nešiojosi užrašinę su pastabomis apie juos ir taip prisimindavo visus jų uždirbtus taškus, replikas, pasakytus juokelius. Būtent šiuo pavyzdžiu ji ir žadėjo sekti. Mergina atsivertė naują lapą ir pasižymėjo kalbėjusių vardus. Vėl pakėlusi akis ji prabilo.
- Deoiridh, net aš geriau neapibūdinčiau, tikrai yra Eiliškumo eliksyras priverčiantis viską atsiminti eilės tvarka, du taškai. Toliau, klastuolė kaštoniniais plaukais, labai atsiprašau teks pakartoti vardą, irgi du taškai, eilių deklamavimas gan bjaurus būdas sugadinti žmogui dieną. Aaron nors ir netikslus atsakymas, tačiau yra Eiliškumo eliksyras kurį išgėrus atminties seka pasimiršta. Du taškai. Vovere, atsakymas beveik toks pat kaip Aaron, o ir temos neišgirdote, Eiliškumo eliksyrų yra ne vienas, tačiau atsakymas teisingas, taigi viena tašką skiriu.
Profesorė kalbėdama tuo pačiu greitai ir sutrumpintai žymėjosi ką kalba tyliai skrebendama plunksną. Nutilusi nusišypsojo mokiniams kurie taškų negavo tarsi parodydama, jog progų dar bus ir mostelėjo lazdele. Nuo visų dėžių ant stalų nušoko dangčiai ir po klasę pasklido aitrus kvapas.
-Taigi Eiliškumo eliksyrai. Kaip supratau yra nieko apie juos nenutuokiančių taigi traukit plunksnas ir pramankštinkit riešus, šitai bus verta žinoti, - ji padarė pauzę. – Eiliškumo eliksyrai tai gan plati eliksyrų grupė ir kaip galima nuspėti iš pavadinimo, jie dažnai susiję su sekomis, eilėmis, tvarka ir taip toliau. Smagus faktas, jog pirmąjį eliksyrą priklausantį šiai grupei atrado visai neseniai toks Ezekielis Maura ir visiškai netyčia. Kažkur 1970-taisias Ezekielis sumaišė penkis ingridientus ir išgėręs savo ekspermentinio viralo likusią dieną neskyrė kairės nuo dešinės. Taigi pagal ką galima sugrupuoti visus šiuos eliksyrus, jog jie visad bus sudaryti iš penkių ingridientų, tačiau dedant juos skirtinga eilės tvarka gausime skirtingus eliksyrus.
Dar vienas mostas lazdele ir lentoje išryškėjo penkios trumpos eilutės.
Žalias salamandros kiaušinis;
Distiliuotas vanduo;
Čiobreliai;
Džiovinti laumžirgiai;
Šermukšnio uogos.
-Šiandieną visi kurie prieš save matote dėžutes su šiais ingridientais pabus Ezekieliais Maurais. Kad ir kokiu eiliškumu, kiekiu ar laiku juos sumesite į katilą gausite pilnai funkcionuojantį Eiliškumo eliksyrą, taigi beveik neturite galimybių susimauti, tačiau jei pradinių kursų mokiniams vis viena iškyla problemų nebijokit prašyti pagalbos arba persėsti prie vyresnio kurso mokinio. Dirbkite draugiškai ir nešvaistykit ingridientų veltui, pabaigtą eliksyrą supilate į buteliuką užkemšate, užrašot vardus ir atnešat man. Sėkmės!
Pabaigusi savo tiradą Dorotėja nužingsniavo už stalo ir atsisėdo tačiau akimis toliau akylai apžiūrinėjo klasę pasiruošusi bet kada šokti į pagalbą ir tuo pačiu norėdama geriau pažinti mokinių charakterius.
[Praktika iki 09.16. Aprašykit kokia seka dedat ingridientus, kaip kuriat savo receptą, kas drįsta gali ir išbandyti gautą eliksyrą, mirtinų nėra. Du postai po 1200 arba trys po 600.]
-
Mergaitė išgirdusi ,kad jos atsakymas yra beveik teisingas ji neteko žado.Gal kartais ir dažniau reikėtu sukurti kažkokį faktą. Galvojo Vovere.Ir dar būdama mieguista klausėsi profesorės žodžių.Kai ji baigė aiškinti praktiką antrakursė pasiėmė arčiau dėže su ingridientais. Varniukė iš pradžių pasiėmė čiobrelius.Kiek man jų dėti ?. Paklausė savęs dvylikametė.Ir kokiais penkiais minutes svarstė.Po kiek laiko svarstymo ji į katilą įdėjo keletą čiobrelių.Netikėtai jai į galvą šovė mintis.Ir ji iš kuprinės pasiėmė užrašine.Ir užrašė pirmąjį ingridientą.Gal kažkada padės. Mąstė į ateitį dvylikametė.Ir dar galvodama paėmė žaliąjį salamandros kiaušinį.Ji tada dar nepajuto ką daro ir netikėtai jai iš rankos išsprūdo kiaušinis.Ir jis išsitaškė prie mergaitės stalo.Kai Vovere pajuto ir pamatė kas atsitiko.Ji dar sykį antra dieną neteko žado tik jau blogąja pusę.Antrakursė žiūrėdavo tai į mokytoją tai į kiaušinį.Ką aš padariau ?. Pykdama ant savęs paklausė varniukė.Ir žiūrėjo į kiaušinio lukštus.
-
Deja, reikėjo pripažinti, kad Danielos pastaba apie "litaniją" buvo teisinga. Vis dėlto Deoiridh neketino to pripažinti, tad tiesiog patylėjo. Ką šita purvina mergiotė gali iš viso išmanyti? Jai daug geriau sekasi maudytis mėšle negu atsakyti į tokį paprastą klausimą. O dar kad suprastų varlių grožį... Iš viso tikėtis neverta. Nors dabar ir buvo susipykusi su keturkojėmis draugėmis, vis tiek laikė jas daug vertesnėmis egzistuoti būtybėmis negu šita klastuolė.
Išgirdusi, kad jos atsakymas buvo geras, grifiukė nustebo. Deja, ir Danielos atsakymas buvo tikslus (berods).
- Šaunuolė, gerutė mokinė, - pakankamai garsiai sušnibždėjo rudaplaukė. Kaži kas čia tas mokytojos augintinis? Be didelio entuziazmo nužvelgė ingredientų sąrašą. Nenorėjo nieko daryti. Tuo labiau, kad net neaišku, ką gaus. Nors gal reikėtų sugirdyti šitai? pasvarstė Deoiridh. Suprato, kad Daniela ją erzina vis labiau ir labiau. Vien jau savo egzistavimu. O kur dar tas pasipūtimas!
Vis dėlto atidžiau nužvelgusi lentą Deoiridh patenkinta išsišiepė. Žalias salamandros kiaušinis? pasitikslino mintyse ir jau žinojo, kuo visa tai netrukus baigsis. Argi ji kalta dėl to, kad ta kvaila klastuolė įsigudrino atsisėsti tiesiai prieš ją? Koks skirtumas, kad ji, Deoiridh, atsisėdo vėliau - tai vis tiek Danielos kaltė. Gal pagaliau nustosi pūstis? uždavė klausimą klastuolei rudaplaukė, tačiau garsiai jo neuždavė - geriau ana tegul nesužino plano tol, kol jis nėra įvykdytas.
Pasiraususi dėžėje škotė lengvai rado kiaušinį. Turėjo jį tik vieną, kas reiškė, kad įvykdžiusi savo planą nebegalės padaryti eliksyro. Vis dėlto tokios smulkmenos grifiukei nerūpėjo - daug labiau norėjo pasilinksminti. Tad išsitraukė kiaušinį ir kuo tyliau atsistojo. Nors klasėje nebuvo visiškai tylu, reikėjo, kad Daniela jos neišgirstų. Atsargiai pasilenkė į priekį ir ramiausiai trenkė kiaušinį klastuolei į galvą. Žinoma, kiaušinis sudužo.
- O, - apsimetė nustebusi Deoiridh. - Atsiprašau, netyčia.
-
Danielos atsakymas, žinoma, buvo teisingas, tačiau dėl to ir nebuvo kilę abejonių. Atsisukusi į Dei, šnipštelėjo:
- Pasirodo, net mano poetiškas atsakymas vertas dviejų taškų. Kitą sykį prieš praveriant burną patarčiau pagalvoti.
Ir išsišiepusi nusisuko. Nuotaiką gadino gal tik tai, kad mokytoja neprisiminė jos vardo. Visų kitų mokinių paminėjo, net laužėsi liežuvį kartodama tą idiotišką grifės "vardą", tačiau neatsiminė paprasčiausios Danielos. Na, ką gi. Antrą sykį tikrai, tikrai nekartosiu.
Pamoka rodėsi stulbinamai lengva. Tereikėjo sumesti ingredientus ir nepaisant nei dėjimo tvarkos, nei maišymo ypatybių, kažkoks eliksyras gausis. Buvo maža (gal ir truputį didoka) tikimybė, kad penktakursė susimaus.
Taigi, lenva širdimi Dani peržvelgė duotas priemones: salamandros kiaušinis, uogos, vanduo, čiobreliai, keli laumžirgiai. Deja, džiaugsmas ilgai netruko: mergina pajuto, kaip kažkas tekšteli į pakaušį. Po akimirkos keista, skysta, įtartinai kiaušinio vidų primenanti masė pradėjo tekėti jai kaklu.
Dei.
Danielos įniršusi atsisuko. Įsiūčio stengėsi neparodyti, tačiau suraukti antakiai ir įsitempęs veidas greičiausiai ją išdavė.
- Tu, šlykštyne... - suurzgė. Mintyse praskriejo visi dalykai, kuriuos galėjo padaryti: mesti savo kiaušinį atgal, nuversti jos katilą, panaudoti Crucio ar išvanoti keiksmais. Tačiau Kravitz pasirinko kitą, ne mažiau klastuolišką variantą: iškėlė ranką ir kuo garsiau sučiulbėjo:
- Profesore Hopes? Šita grifė už manęs sudaužė kiaušinį man į galvą. Iš niekur nieko.
-
Prie Cristal visiškai netikėtai prisėdo mažiausiai jai Hogvartse patinkantis žmogus. Atrodė, kad ir kur šita mergiotė eina, viskas aplinkui griūva, lūžta ir yra keliama sumaištis. Kol kas ji sėdėjo ramiai, tad nespėjo grifei įkyrėti, tačiau jei vėl pradės daryti nesąmones, brunetė ramiausiu persės į kitą vietą. Svarbu, kad nešnekėtų. Jai buvo juokinga, kad su ta mergaite jau buvo susitikusios nemažai kartų, tačiau vardo jos vis tiek nežino. Nelabai ir troško sužinoti.
Po mokytojos klausimo, keliems žmonėms atsakius, šalia Cristal sėdinti nevėkšla per visą klasę suriko savo vardą net nepasakiusi atsakymo. Cristal buvo labai gėda ir ji nusuko akis. Elliw sėdant, žinoma, nukrito jos gremėzdiškas teleskopas ir sudužo. Grifei į teleskopą buvo visiškai nusispjauti, bet ji norėjo pamatyti ką Elliw toliau darys. Galėtų eit lauk iš klasės.
Pamiršusi, ar bent jau stengdamasi pamiršti šalia sėdinčią švilpę, Cristal vėl išgirdo malonų profesorės balsą. Įdėmiai išklausiusi mokytojos užduoties, Cristal iš dežės susižvejojo visus reikiamus ingredientus, nors nebuvo tikra kas yra kas. Elliw ji nusprendė visiškai ignoruoti ir apsimesti, kad jos čia nėra, tikėdamasi, kad mergaitė nenuspręs padėti brunetei gaminti eliksryrą ir visko nesugadins.
Žaliaakė paėmė raudonas uogas, tikėdamasi, kad daro viską teisingai ir sumetė jas į katilą, nesivargindama sužinoti ar reikia uogas susumilkinti ar sutraiškyti.
-
Dorotėja ramiu veidu stebėjo klasėje besivystančią situaciją. Nepraėjus nei 5 minutėm pamokos tiesiai prieš jos akis ištiško du kiaušiniai, deja vienas sėkmingiau nei kitas. Ji pakilo nuo stalo pasiruošusi greitai nuraminti įsiaudrinusius mokinius.
-Vovere, surink kiek išeina kiaušinio ir sunaudok, kiekis eliksyre nesvarbus. Likusį sutvarkyk, - maloniu ir ramiu balsu kreipėsi ji į vaizdžiai išsigandusią varnę. Nežadėjo pykti ant mokinės dėl neapdairumo. - Viskas gerai, nepadarei nieko mirtino,- dar pridūrė ji ir jau visai kita veido išraiška atsisuko į ją besikreipiančią mokinę kurios vienintelės vardo niekaip negalėjo prisiminti.
-Dabar bus šitaip. Deoiridh, susirenki likusius ingredients ir persėdi į pirmą suolą ir jei nenori prarasti taškų siūlyčiau susirasti partnerį su dar sveiku kiaušiniu, nes antro negausi. Deinela, gali pasinaudoti kriaukle už mano stalo išsiplauti plaukams, jei nepavyks pabandyk Tergeo burtažodį. Tada prašau gryžti prie darbo. Jei dar kam nors kyla noras pasimetyti iš ingredientų galite eiti iš klasės ir susiradę virtuvėje atliekas nuo pietų svaidytis iš jų, kitaip kentės jūsų koledžo taškai.
Tvirtai užbaigusi savo tiradą ji klestelėjo atgal ant kėdės. Jaunoji profesorė jautėsi puikiai susidorojusi su probelma.
-
Nuodai ir vaistai atrodė kažkoks neįžengiamas ir nesuprantamas tamsus spygliuočių miškas, tad sėdėdamas prie kažkokios baltaplaukės švilpės, Ashtonas svajojo apie minkštą lovą ir dar minkštesnę ir jį mylinčią pagalvę. Kažkoks nesuprantamas eliksyras ir apie jį kažką žinantys mokiniai kiek erzino ir galvojo apie galimybę ,,netyčia" padegti tokius šviesius švilpės plaukus, kurie turbūt įdomiai atrodytų pajuodę. Kažką užsirašė pergamente, bet nelabai ką suvokė.
Prieš jį buvo reikalingos priemonės ir neseniai nusipirktas katilas, kuriame ir turėjo virti eliksyrą. Iš savo gebėjimų virtuvėje žinojo tik tiek, kad nereikia ko nors prisvilinti, tad iš dėžutės išsitraukė buteliuką ir į katilą šliūkštelėjo šiek tiek vandens, kažką palikdamas bendrasuolei. Tuomet užkaitė katilą ir pauostė čiobrelius, kurie tragiškai smirdėjo. Senelė gerdavo smirdinčią čiobrelių arbatą, prie kurios kvapo priprasti nebuvo įmanoma. Įmetė kelis, tikėdamasis, jog šitas kažkoks specialus vandenėlis padarys čiobrelius ne tokiais smardžiais. Virsim arbatą.
Klasėje įvyko sujudimas ir Ashtonas iškart pakėlė galvą. O taip. Kažkokia grifė kažkokiai klastuolei į galvą trenkė kiaušinį. Taip jai ir reikia,- nusprendė apsidžiaugęs, kad nukentėjusioji liko klastuolė, o ne atvirkščiai. Gal ir būtų ramiai viręs savo pradedančią smirdėti žolelių arbatą, tačiau kišenėję visą laiką ramiai tupėjęs Moras nusprendė pramankštinti kojas ir iššoko iš kišenės. Iš pradžių ant suolo, bet kadangi buvo jaunas, gražus ir mokėjo gerai šokinėti, tad nusprendė pasisveikinti su profesore ir šokavo tiesiai link jos. Ne ne ne ne ne... Nelįsk pas tą raganą, išvirs tave su kažkokiais kvialais savo eliksyrais.
Pirmakursis grifas pašoko iš suolo ir pradėjo bėgti link Moro, tikėdamasis jį sugauti.
-
Mergaitė buvo sutrikusi netgi po profesorės Hopes nuraminimo.Kai pagaliau nusiramino ji atsistojo nuo suolo ir nuėjo kur buvo kiaušinio likučiai.Ten jų buvo nedaug.Tad ji pasiėmė šalia esančia lėkštute ir į ją bandė įsidėti bent šiek tiek likusio kiaušinio.Kai baigė darbą ją padėjo ant savo suolo.Ir ėmė dairytis ar kažkur galėtu būti šluotą.Kur ji ? Ar šioje klasėje nėra šluotų ?. Sutrikusi savęs paklausė Vovere. Tad pasiėmė lazdelę ir ištarė:
-Acio šluotą.
Už akimirkos jau šluotą buvo jos rankose.Ji greituoju būdu Viską išvalė.Kai jau buvo švaru ji ištarė:
-Evanesca.
Šluotą dingo ir ji nieko nelaukdama grįžo prie suolo.Ji buvo įsitikinusi ,kad atsilieką ir jai reikią paskubėti.Antrakursė paėmė lėkštute su kiaušiniu ir viską kas ant jos buvo sudėjo į katilą.Tikiuosi užteks. Tikėjosi dvylikametė.
-
Liucija, įžengusi į klasę, nepastebėjo nė vieno pažįstamo žmogaus, tad klestelėjo šalia kažkokio jaunesnio grifo. Žinodama, kad norint tapti hileriu reikia puikiai išlaikyti nuodų ir vaistų egzaminą, švilpė šioms pamokos skyrė itin daug dėmesio. Ar bent jau stengėsi tą daryti.
Bet dabar buvo pati mokslo metų pradžia, priešais klasę stovėjo kažkokia nepažįstama mokytoja, o Alfonsa, itin užsispyrusiai išsekusi ją iš bendrojo kambario, dabar tingiai tupėjo ant mergaitės kojos. Tingėjo ir Liucija. Pasirėmusi galvą ranka, baltaplaukė net nesiruošė ieškoti informacijos knygoje arba galvoje, tad tiesiog suko aplink pirštą kelias iš kuodo iškritusias sruogas.
Pagaliau pasibaigus teorinei daliai, švilpė perkėlė Alfonsą sau ant peties ir užkaitė katilą. Nebuvo jai įdomu nei pasitaškymas kiaušiniais, nei dar kokios kitos peštynės. Vis dar nelabai suprasdama eiliškumo eliksyrų panaudojimo, mergaitė supylė buteliuke likusį vandenį į katilą. Žinoma, vandens neužteko, tad Liucija atsisuko į bendraklasį, jau pasiruošusi piktai paburbėti ant grifo, bet pamatė tik ant suolo esančią varlę. Alfonsa patenkinta kurktelėjo ir pati kažkur nusprendė dingti, dėl ko Liucija per daug nesijaudino. Išsitraukusi lazdelę, ji nukreipė ją į pabėgėlę grifo varlę ir mostelėdama tarė:
-Wingardium Leviosa.
Žaliaodė pakilo į orą ir priartėjo prie suolo.
-Atnešk distiliuoto vandens ir susirink varlę,-suburbėjo Liucija, laikydama berniuko augintinę savotiška įkaite.
Bet kur Alfonsa dingo, ji net nesusirūpino - žaliaodė draugė visuomet grįždavo pas ją.
-
Ryan'as apie Eiliškumo eliksyrus nebuvo girdėjęs nieko, tad jam teko eilinį kartą pratylėti per visą teorijos dalį. Vėliau mokytojai diktuojant ką rašytis, Ryan'as viską užsirašė ant pergamento. Po kelių akimirkų baigęs viską rašyti, berniukas išgirdo kurkimą. Jis prisiminė, jog jo kišenėje sėdi Varlytė. Berniukas trinktelėjo sau per galvą ir paleido draugę. Žinojo, kad ji šokuos pas savo drauges, kurių kabinete turėjo būti nemažai. Berniukui patiko, kad varlių yra daug. Taip jo Varlytė galėjo bendrauti su saviškėmis beveik dvidešimt keturias valandas per parą.
Jones turėjo problemą. Jis neturėjo su kuo daryti praktikos. Prie pažįstamų ar draugų vietos buvo užimtos. Visi jo nors kartą sutikti žmonės jau gamino eliksyrus su kitais. Liko vienintelė vieta prie Marlenos. Rudaakis sunkiai nurijo seiles ir atsiduso. Kad ir kaip nenorėjo daryti praktikos su ta maža mušeika varniuke. Juk ji tikrai gali vėl sumušti berniuką jei šis ką nors blogai padarys. Ryan'ui buvo baisu. Jis labai bijojo mergaitė, bet jam teks daryti praktiką su varne. Galiausiai Ryan'as prisėdo šalia mergaitės.
- Sveika. Kadangi prie jokių kitų vaikų vietos neliko mums praktiką teks atlikti kartu, - pasakė Jones ir atidarė dėžutę. Čia rado visus ingridientus, kurie buvo parašyti ant lentos. Pilkaplaukis surado atrodo džiovintus laumžirgius ir juos įmėtė į katiliuką. Tikėjosi, kad nesusprogdins katilo ir pamoką iš Nuodų ir Vaistų nepavirs į pamoką katilėliai bum bum.
-
Daniela kone svaigdama iš laimės stebėjo pakylančią ir nueinančią Dei. Kokia nevykėlė. Išsitraukusi lazdelę, nusiplovė kiaušinio trynį ir lukštus tokiu pat burtažodžiu, kokį naudojo ir grifė tą dieną duobėje. Prisiminus tas akimirkas, nesmagiai pasimuistė. Ar ji gailėjosi, kad įskundė tą mergiotę profesorei?
Nė kiek. Kitą sykį pagalvos, prieš mėtydama į mane kiaušinius.
Dabar, aišku, reikėjo susitelkti į užduotį. Profesorė ir taip įtariai į jas skersakiavo, o jei dar sužinos, kad ir Dani nelabai tinkamai elgėsi... Ne, prie šios mokytojos pabus nuskriaustas angeliukas, bent jau pirmus du mėnesius. Klastuolė įkaitino katilą ir darsyk peržvelgė ingredientus. Logiškai pagalvojus nusprendė pradėti su vandeniu - supylė absoliučiai visą duotą kiekį ir stebėjo, kaip jis sparčiai užvirė.
Tada nuojauta patarė jai įdėti žaliąjį kiaušinį. Su lukštu ar be? - sumišus pagalvojo. Profesorė minėjo, kad nesvarbu, ką darysiu, kažkas gausis... Dani tiesiog gūžtelėjo pečiais. Jei klasė sprogs, kalta bus tikrai ne ji.
Ką tik energingai besijautusi, penktakursė suprato, kad ją apėmė tingulys. Vadinasi, su lukštu. Mergina vangiais judesiais įmetė kiaušinį ir garsiai atsiduso. Skystis katile buvo blankios apyžalės spalvos. Norėtųsi užkąsti...
-
Deoiridh klausėsi, ką kalba profesorė, ir tiesiog negalėjo patikėti savo ausimis: tai dabar ji kalta dėl šitos nesąmonės? O šita, matote, geriausias pasaulio angeliukas?! Tai buvo taip neįtikėtina, kad grifiukė nerado ką pasakyti. Ji piktai susirinko savo daiktus ir nuėjo į klasės priekį. Labai norėjo gerai trinktelėti Danielai per galvą, bet nutarė, kad šiek tiek laiko reikia pasielgti ramiai. Kai profesorė patikės, kad jai pavyko nuraminti aistras, bus galima tęsti "darbą". Tik reikėjo sugalvoti, kaip tą padaryti.
Deoiridh atsisėdo taip, kad akies krašteliu galėtų stebėti priešininkę. Matė, kad ji jau ramiausiai dirba. Nuoboda užvertusi akis pagalvojo rudaplaukė, tačiau suprato, kad Daniela elgiasi gana protingai: vartydama akis ir nedarydama nieko, ko prašė profesorė, ji pati tik pritraukia daugiau dėmesio. Tad dar kartą perskaičiusi ingredientų sąrašą galiausiai nusprendė pradėti nuo čiobrelių. Klastuolė lyg ir pradėjo nuo vandens, o Deoiridh neketino taip žemintis, kad ką nors darytų taip pat kaip ana.
Sumetusi čiobrelius į katilą mergaitė išgirdo tylų kurktelėjimą. Gerokai nustebo: visai pamiršto, kad atsinešė Matthew į šitą pamoką. Praėjusią naktį juodai susipyko su varlėmis ir buvo tikra, kad daugiau į draugystes su jomis nesileis. Kurį laiką liūdėjusi Deoiridh turėjo pripažinti, kad varlės nėra niekuo geresnės už žmones. Ką gi...
Kaip tik tuo metu pastebėjo profesorės link iš kažkur šokuojančią varlę. Ne, į draugystes ji nesileis. Bet... Galbūt galima atkeršyti visiems iš karto? Tiek varlėms, kurios išmetė ją iš savo kompanijos, tiek tai pasipūtusiai klastuolei? Deoiridh patenkinta kilstelėjo antakius ir išsitraukė lazdelę. Tyliai sumurmėjo:
- Accio varles.
Neilgai trukus ant jos stalo buvo bent trys varlės. Kiek padvejojusi grifiukė prie jų padėjo ir Matthew. Susirinkusi ketveriukę į rankas mergaitė atsistojo. Žvilgtelėjo į profesorę, tačiau nutarė geriau jos nepaisyti: jeigu Daniela yra angeliukas, ji, Deoiridh, kentės bet kuriuo atveju. O tada jau geriau turėti už ką kentėti. Rudaplaukė patikrino, ar nepames nė vienos varlės, ir patraukė to stalo, prie kurio prieš tai sėdėjo, link. Priėjusi prie Danielos piktai išsišiepė. Akis užkliuvo už katilo. Vanduo jame virė. Velnias keiktelėjo grifiukė. Atsargiai išsitraukė lazdelę ir nukreipusi ją į klastuolės katilą sušnibždėjo burtažodį. Nežinojo, ar tikrai pavyko bent kiek atvėsinti vandenį, tačiau jis akivaizdžiai nebevirė. Buvo šiek tiek gaila varlių - viralo spalva tikrai nebuvo maloni. Vis dėlto Deoiridh prisiminė jų elgesį praėjusią naktį. Prisiminė Danielos elgesį... Visada. Tad galiausiai nieko nesakiusi sumetė visas keturias keturkojes į pasipūtusios klastuolės katilą. Taip nieko ir nepasakiusi Deoiridh ramiausiai grįžo į savo suolą. Žvilgtelėjusi į savo katilą sumetė šermukšnio uogas. Juk ji tik ramiausiai dirba pamokoje, profesorė tikrai negalėtų nieko prikišti.
-
Profesorė nesutaisė teleskopo. Tiesą sakant, ji Elliw iš viso ignoravo. Ar bent jau taip pasirodė šiai mergaitei. O kokia nauda iš tokios profesorės, kur nesiteikia panaudoti to paprasto burtažodžio, kurio velsietė niekaip negali prisiminti? Mergaitė supyko. Žiūrėjo nepatenkintu žvilgsniu į profesorę ir nutarė, kad nieko nedarys. Jeigu profesorė nieko nedaro (t.y. nesutaiso teleskopo), kodėl Elliw turi elgtis kitaip? Ne, ji tik sėdės atsišliejusi į kėdės atlošą ir nejudės. Tokiu atveju gal netgi kabinetas nesprogs. Velsietė nugirdo žodžius "beveik neturite galimybių susimauti" ir be galo susidomėjo. Galbūt net jai pavyks padaryti tai, ką reikia? Visas noras sėdėti ir nejudėti kažkur išgaravo.
- Mes turime dirbti kartu, taip? - kreipėsi ji į Tą, kuri išterliojo ją ledais, ir nelaukusi atsakymo įkišo ranką į dėžę. Su pasišlykštėjimu ją greit ištraukė. Tarp pirštų laikė kažkokį sudžiūvusį vabzdį.
- Fu! - garsiai ištarė Elliw. Šita profesorė jai patiko vis mažiau ir mažiau: ne tik kad nesutaiso teleskopo, bet dar ir prikiša į dėžes kažkokių šlykštynių... Ji norėjo padėti vabzdžius ant stalo, bet tie išsprūdo iš rankos ir tėškėsi tiesiai stalo kaimynei į veidą. Elliw nesiteikė atsiprašyti. Nemanė, kad tai jos kaltė, be to, ką gali žinoti, galbūt tie padarai dar gyvi ir nuskrido ten patys?
- Reikia kiaušinio, - žvilgtelėjusi į lentą ištarė velsietė. Nelabai suprato, ką reiškia "distiliuotas", mat ji įsigudrino perskaityti "distiliuotas kiaušinis". Vis dėlto antrasis žodis buvo visiškai aiškus, tad švilpė įkišo galvą į dėžę - nebenorėjo nieko nematydama kišti ten rankos, maža kokią šlykštynę išsitrauks dabar? Gerai viską apžiūrėjusi rado kiaušinį, tad atsargiai jo siekė. Deja, kažkas netikėtai išgąsdino mergaitę, tad ji padarė staigų judesį ir pirštai visiškai sutraiškė kiaušinį.
- Fu! - vėl riktelėjo ji skubiai ištraukdama ranką. Norėjo nusišluostyti ranką į savo apsiaustą, bet netyčia paėmė ne savo, o Tos, kuri ją išterliojo ledais, apsiausto skverną. Tas netrukus visas buvo išterliotas kiaušinio mase.
-
Kai aplink buvo sumaištis, dužo teleskopai ir skraidė kiaušiniai, Cristal jautėsi gerai valdanti padėtį, kuri buvo aplink ją. Tai buvo Elliw. Mergaitė kol kas nesikišo į grifės eliksyro darymo procesą ir tikėjosi, kad jai nešaus į galvą kažkas netikėto. Už vis labiausiai trylikametei patiko, kad profesorė visiškai nekreipė dėmesio į Elliw ir nesutaisė jos teleskopo. Taip jai ir reikia, galvojo brunetė.
Įmetusi į katilą uogas, mergaitė jau siekė dėžės pasiimti kitą ingredientą, bet Elliw greičiau už ją įkišo ranką ir tuoj pat pasišlykštėjo, mat mergaitė užčiuopė džiovintą laumžirgį. Vietoje to, kad būtų vabzdį padėjusi atgal į dėžę, Elliw, būdama Elliw, sumanė pamaigyti laumžirgį. Viskas baigėsi, kad mergaitė nenulaikė vabzdžio ir jis visu savo grižiu atsidūrė Cristal ant veido. Grifė sugniaužė lazdelę, tačiau prisiminė, kad ant jos veido yra džiovintas vabzdys ir ją paleidusi nusišluostė veidą. Kadanors ji Elliw už tai atsilygins, bet ne pamokoje, nes nenorėjo prarasti taškų.
Kol žaliaakė spėjo atsitokėti ir susitvarkyti, jos porininkė ir vėl sukliko iš pasišlykštėjimo. Šį kartą ji per daug suspaudė salamandros kiaušinį ir tas buvo sutraiškytas pačioje dėžėje.
Atrodė, kad taip gerai Cristal valdoma padėtis slydo jai iš rankų. Kaip tik Elliw atsisėdo šalia jos, trečiakursė turėjo tuoj pat persėsti, o dabar pyko pati ant savęs, kad taip nepadarė ir pirmą nuodų ir vaistų pamoką baigia viską sugadinti. Viskas per tą mergiotę. Brunetė stengėsi neprarasti pusiausvyros, tačiau jautė kaip rankos ima drebėti. Paskutinis lašas buvo kai Elliw sutraiškiusi kiaušinį rankas nusivalė į Cristal apsiaustą. Grifė mikliai išsiyraukė lazdelė ir iškart pasijautė visagalė. Kaži ar Elliw moka gerai burti. Nukreipusi lazdelę tiesiai į priešais ją sėdinčią mokinę, Cristal ištarė:
-Rictusempra.
Grifei buvo nesmagu, kad ji temoka tokį menkutį kutenimo užkeikimą, tačiau trečiakursė juk nenorėjo stipriai nuskriausti Elliw. O sunkesnį butažodį juk gali visada panaudoti po pamokų, svarbu, kad profesorė Hopes neatimtų taškų.
-
Zoey įdėmiai klausėsi pamokos. Ji stengėsi mokytis. Labai norėjo šį sezoną pasistengti ties mokslais ir nukreipti mintis. Nenorėjo prisiminti vasaros įvykių ir panašiai. Tai jai buvo labai skaudūs įvykiai, kurie sužeidė. Gerai, kad viskas baigėsi gerai, bet jei būtų nesibaigę?
Apie viską bemąstydamas mergaitė net neišgirdo mokytojos teorinio klausimo. Ji tiesiog plaukiojo savo mintyse it kokioje jūroje. Galiausiai tai bedarydama suprato, kad nelabai yra su kuo atlikti praktiką. Juk negalėjo jos atlikti su Markizu, kuris nušokavo kažkur į klasę. Turbūt, kad rado varlių irštva kur nors šiame kabinete pamąstė Zoey ir šyptelėjo. Tada dar kartą apžvelgė klasę ir pamatė, kad berniukas Mulungu, kuris visus kvietė prie kalvos sėdėjo vienas. Richter pavardės nešiotoja lėtai priėjo prie jo ir atsisėdo šalia.
- Labas. Aš Zoey, jei nepameni matėmės prie kalvos. Siūlau tau atlikti praktiką kartu, - pasiūlė blondinukė. Tada nesulaukus atsakymo iš dėžutės ištraukė kiaušinį ir įdaužė jį į katilą. Tikėjosi, kad kitą veiksmą padarys berniukas, tad ėmė laukti.
-
Nepaisant to, kad Mulungu labai norėjo draugų, visai džiaugėsi, kad dabar sėdi vienas. Visai nesuprato užduoties, tačiau tikėjosi, kad kažkaip pavyks išsiaiškinti. Vis dėlto didžiąją daugumą mokinių sudarė mergaitės, o Ashtonas jau dirbo su kažkuo kitu. Ar kažką ten darė. Mulungu nesuprato, iš kur ten atsirado varlė, tačiau dabar ne tai buvo svarbiausia. Afrikietis atsisuko į lentą ir perskaitė, kas ten parašyta. Tiksliau, bandė perskaityti. Deja, tekstas buvo sudarytas iš labai ilgų ir nesuprantamų žodžių. Berniukas jau ruošėsi šaukti (!) profesorę, kai prie jo kažkas atsisėdo. Atsisukęs pamatė mergaitę - ir gerokai išsigando. Taip, mergaičių čia buvo daug, tačiau Mulungu prie to vis dar nepriprato.
- Labas, Zoey! - pasistengė kuo linksmiau pasisveikinti grifiukas. Jo balsas peršaukė net ir tą triukšmą, kuris viešpatavo klasėje. Berniukas dėl to jautėsi labai sutrikęs: įsivaizdavo, kad mokiniai per pamokas tyliai sėdės suoluose ir darys tai, ką liepia profesoriai. O čia... Lakstė varlės, dužo kiaušiniai, kažkokia mergaitė pradėjo vaikščioti po klasę...
Zoey kažką padarė. Paėmė kiaušinį ir dėl vien tik dievams suprantamų priežasčių įmetė jį į katilą. Dar ir sudaužytą. Mulungu visai sutriko. Išsitraukęs jau gerokai apsitrynusį lapelį susirado reikiamą žodį ir užstaugė:
- Kodėl?
Žvilgtelėjęs į dėžę pamatė ten kažkokias uogas. Išsitraukė. Pauostė. Kvepėjo visai skaniai. Vieną nusiskynęs Mulungu norėjo paragauti. Klausiamai žvilgtelėjo į mergaitę, tačiau nelaukdamas pritarimo (arba ne) įsimetė ją į burną. Buvo netikėtai šlykštu, tad Mulungu pradėjo spjaudytis. Gal ir šitas uogas reikėjo sudėti į katilą? susimąstė afrikietis. Viskas vis dar buvo labai neįprasta. Galiausiai padvejojęs jis įmetė uogas į katilą. Buvo įdomu, kas dabar bus, tad prikišo veidą. Iš katilo pasklido klaikus kvapas. Grifiukas nežinojo, ar taip ir turi būti, tačiau su pasišlykštėjimu skubiai atstūmė kėdę.
- Ne! - užbaubė jis.
-
Vos tik spėjo (o gal net nespėjo) nusišluostyti rankas, kai staiga kažkas pradėjo kutenti. Tai buvo labai netikėta, tad Elliw nieko nelaukusi nusivertė nuo kėdės ir juoktis. Galvoje sukirbėjo mintis, kad turbūt atrodo kaip idiotė, tačiau negalėjo nieko padaryti.
- Ar... Tai... Tu... Kažką padarei? - vos ne dusdama nuo juoko šiaip ne taip paklausė Tos, kuri ją išterliojo ledais. Neįsivaizdavo, kas čia vyksta, bet juk ji yra magijos mokykloje. Tai reiškia, kad čia įmanoma viskas.
Ilgokai kikenusi ant grindų Elliw pastebėjo šalia gulintį teleskopą, kurio bjaurioji profesorė taip ir nesutaisė. Švilpė kiek supyko. Tai padėjo nekreipti dėmesio į kutenimą, tad buvo galima susitelkti ties prietaisu. Mergaitė labai atsargiai paėmė brangenybę į rankas. Kažkokia dalis įtartinai kabėjo, kas rudaplaukei itin nepatiko.
Kažkokiais būdais jai pavyko ir pastatyti kėdę, ir grąžinti teleskopą ant stalo. Netgi ir pati atsistojo.
- Ar gali sutaisyti mano teleskopą? - paklausė ji grifiukės, jau pamiršusi, kad ką tik jos kaip ir susipyko. Dabar buvo daug svarbiau, kad prietaisas ir vėl būtų sveikas.
Suirzusi Elliw atsisėdo ant kėdės - ir kažkaip nenugriuvo. Pamoka buvo visiškai nesėkminga: teleskopas sudužo, ji atsisėdo prie nemėgstamos mergaitės (kur Liucija, kai jos reikia?!), nežino, ką čia reikia padaryti... Dabar ji jau net neprisiminė, kokioje pamokoje sėdi. Beveik neabejojo, kad ne astronomijoje, tačiau net ir tuo nebuvo visai tikra. Tik žvilgtelėjusi į lentą pamatė kažkokį sąrašą ir kažką prisiminė. Dar kartą žvilgtelėjusi į dėžę pamatė ten vandenį. Na, su šituo viskas paprasta apsidžiaugė velsietė ir išsitraukė indą. Atsargiai pradėjo pilti vandenį į katilą. Deja, netrukus nutiko tai, ko ir reikėjo tikėtis: dėl kažkokios priežasties sudrebėjo mergaitės ranka, ir didžioji skysčio dalis atsidūrė ant jos stalo kaimynės apsiausto.
-
Iki kito Dei antpuolio Daniela spėjo atlikti beveik viską: įmetė sutrintas šermukšnio uogas, pamaišė, tuomet sudėjo laumžirgius, vėl pamaišė. Įdomumo dėlei sugalvojo pažaisti su ugnies stirpumu - jį šiek tiek padidino, o tada atsirėmė į kėdės atkaltę. Jautėsi gerai, mat tai buvo pirmas sykis per penkis metus, kai netikslingas darbas neatnešė jai problemų. Čiobrelius įmesti ketino vėliau, kai nusistovės eliksyro spalva (dabar ji nepasisprendė, būti blyškiai raudona ar marmeladine oranžine).
Staiga akys pagavo grifės judesį. Mergina atsistojo, jos lūpose žaidė nieko gero nežadanti šypsena. Sparčiai atsistojo ir klastuolė, nepaisydama kelių keistesnių žvilgsnių. Dei išsitraukė lazdelę. Ką ji dar sugalvojo...
- Varlyte, žiūrėk, kur... - pradėjo šnypšti, bet Dei ją ignoravo: ištarė kažkokį burtažodį ir sumetė keturias varles į Danielos viralą. Sumetė keturias šlykščias varles į beveik baigtą eliksyrą.
Dani garsiai nusikeikė, tiek, kiek leido balsas ir nenoras pakliūti į mokytojos akiratį. Per ateinančią sekundę atsistūmė kėdę, patogiai atsistojo ir išsitraukė savo lazdelę.
- Levicorpus! - šūktelėjo ir, nė nepažiūrėjus į kerų rezultatą, suskato ieškoti kiaurasamčio. Kaip įmanoma greičiau išgrabaliojo varles ir nutėškė jas ant gretimo, kažkieno užimto stalo. Nebenorėdama daugiau staigmenų, pagriebė čiobrelius ir nėmaž nesismulkindama sumetė juos į katilą.
-
Kai jau kiaušinis buvo sudėtas į katilą.Mergaitė pasiėmė buteliuką vandens.Ji nežinodama kodėl pradėjo jį kratyti.Gal geriau veiks. Tikėjosi Vovere.Ir įpylė vandenį į katilą.Antrakursė pabandė pauostyti katilo turinį.Kvapas buvo šlykštus.Tikiuosi jis veiks. Ir ji su tokiomis mintimis įdėjo visas uogas kuriais rado dėžėje.Tikėdamasi ,kad jos padės padidinti katile esančia mase.Varniukė pasikrapštė dėžėje ir rado džiovintus laumžirgius.Kodėl didžioji dalis ingridientų yra tokie bjaurūs . Paklausė savęs dvylikametė.Ir įdėjo porą į katilą.Ji tada pažvelgė į lentą ir ant jos parašytus žodžius.Kaip ir visi ingridientai sudėti. Nudžiugo Vovere.Ir kelis kartus pamaišė visą turinį.Ir pasiėmė netoli esantį stiklinį buteliuką.Ir į jį įpylė violetinį skystį.Ir užklijavo ant jo lapeli su užrašu ''Vovere Krisina''. Varniukė jau norėjo jį nešti mokytojai.Bet ji laiku pastebėjo ,kad buteliukas buvo neužkimštas.Tad ji jį užkimšo ir nunešė prie mokytojos stalo.Ji jį ten padėjo į vietą ir išėjo iš klasės.
-
Keletą minučių pasikvatojusi nuo vaizdo kaip Elliw purtosi iš juoko, Cristal kilo noras vėl ją užburti. Tačiau negalėjo to daryti be priežasties, kitaip profesorė tikrai būtų davusi areštą, o pačioje pirmoje nuodų ir vaistų pamokoje, ji nenorėjo susigadinti reputacijos.
Atgavusi kvapą ir dalį geros nuotaikos, kuri ją lydėjo iki pat tol, kol šalia jos atsisėdo Elliw, Cristal grįžo prie eliksyro gaminimo ir stengėsi kaip įmanoma labiau susikaupti. Mergaitė greitai, kol jos porininkė nesusizgribo ko nors daryti, sumetė džiovintą laumžirgį ir ištiškusio kiaušinio likučius, kuriuos pavyko sugraibyti, į katilą.
Puikiai ir efektyviai toliau dirbančią žaliaakę iš vėžių išmušė Elliw prašymas sutaisyti jos teleskopą. Tarsi ji neturėtų daugiau rūpesčių, kaip tik teleskopo taisymai. Metusi į mergaitę piktą žvilgsnį ji nusisuko ir greitai pagriebusi iš dėžės čiobrelius, juos taip pat įmetė į katilą.
Kadangi eliksyre dar nebuvo vandens, visi ingredientai buvo teisiog sukibę į vieną gniutulą ir nemažai smirdėjo. Viskas per tą kiaušinį. Cristal ranka jau siekė vandens indo, tačiau Elliw ranka buvo greitesnė. Ji pačiupo indą ir atsargiai iškėlusi pradėjo pilti į katilą. Pagaliau atėjo į protą. Tačiau Elliw sėkmė ir Cristal lūkesčiai tuom ir baigėsi. Sudrebėjusi mergaitės ranka lėmė, kad pusė vandens atsidūrė ant trečiakursės apsiausto. Įsiutusi Cristal pašoko nuo kėdės ir kaip įmanydama ėmė trinti šlapią apsiaustą. Viena laimė, kad tik vanduo. Nusišluoščiusi didžiąją dalį vandens Cristal pasižiūrėjo į Elliw nutaisytą veidelį, kuris sakė, kad mergaitė visiškai nėra kalta, kad per ją brunetė negali žmoniškai pabaigti pamokos darbo. O juk tiek mažai betrūko iki taškų Grifų Gūžtai! Tereikėjo supilti likusį vandenį ir išmaišyti.
Mergaitei nebelaikė nervai. Per visą klasę ji nuėjo iki mokytojo stalo ir papasakojo jai viską, ką šiandien iškrėtė Elliw. Baigusi savo kalbą, ji tikėjosi, kad švilpė gaus areštą.
-
Danielai pradėjus keiktis Deoiridh patenkinta išsišiepė. Panašu, kad jai pavyko išties sunervinti klastuolę, o būtent toks ir buvo jos tikslas šioje pamokoje. Mergaitė jau norėjo patenkinta grįžti į savo vietą ir tęsti darbą, kai pajuto, kad kabo ore. Tai grifiukę supykdė, tačiau ji stengėsi to neparodyti. Pasiraususi atmintyje ji prisiminė reikiamą burtažodį. Nors kabant aukštyn kojomis nebuvo labai patogu išsitraukti lazdelę, škotė šiaip ne taip tą padarė ir negarsiai ištarė:
- Liberacorpus.
Nors nukrito ne itin grakščiai, tai nebuvo svarbiausia. Kelias akimirkas paliko varles ant to stalo, ant kurio jas patalpino pasipūtėlė Daniela. Ne, už tai du dar atsiimsi piktai nusprendė Deoiridh ir jau kūrė naują keršto planą. Deja, niekas į galvą neatėjo, tad ji tiesiog grįžo prie savo suolo. Supylusi vandenį į katilą pastebėjo, kaip jos koledžo draugė eina profesorės link. Ar kartais ne ji turėjo laimę dirbti kartu su Elliw? paklausė savęs rudaplaukė ir žvilgtelėjo ton pusėn. Taip ir buvo. Pasaulio nelaimė šiuo momentu buvo viena. Deoiridh veide atsirado pikta šypsenėlė. Nežinojo, kurią sunkiau pakęsti: Elliw ar Danielą. Tad kodėl neatkeršijus abiems? Grifiukė vėl atsistojo ir priėjo prie mažosios švilpės.
- Jeigu nežinojai, pamokos praktiką reikia atlikti dviese, kad vyresni mokiniai tau galėtų padėti, - sučiulbėjo ji. Tikėjosi, kad ana nesusivoks, kad ji ir dirbo dviese - su Cristal. Deoiridh apsimetė, kad žvalgosi. Pamačiusi vieną Danielą nusišiepė. - Žiūrėk, ji dirba viena, gali padėti jai.
Grifiukė paėmė jaunesnę mergaitę už rankos ir pradėjo tempti ją klastuolės link. Sustojusi gana netoli stumtelėjo Elliw priešininkės link ir tarstelėjo:
- Sėkmės.
Grįžusi į savo suolą stengėsi per daug nesijuokti ir nežvilgčioti, kaip gi sekasi naujai sudarytai kompanijai. Deoiridh apsimetė, kad skaito ingredientų sąrašą. Pažvelgusi į katilą pradėjo mąstyti, ko dar nesudėjo. Be didelio entuziazmo paėmė džiovintus laumžirgius. Neįsivaizdavo, kiek jų dėti, tad sumetė visus. Jeigu galima daryti bet kaip ir bet ką, kažkas vis tiek išeis.
-
Marlena miegojo ant suolo. Tiesą pasakius, visos šios kalbos apie neaiškios kilmės ir naudos marmalus vertė įprastai viskuo susidomėjusią varniukę knarkti. Nepadėjo ir tai, kad visą praeitą naktį ji praslampinėjo miške stebėdama gyvūnus. Na, gerai. Dar kai kuriuos ir pašerdama, bet tai nekeitė fakto, kad rudaplaukė į Varno Nago bokštą grįžo paryčiais. Vėliau net pusryčius pramigo!
Pajutusi tai bala žino kokį sujudimą netoliese, Marlena pramerkė akį ir išsišiepė. Barsukšeškis! Ir dar šalia jos! Tingiai pasirąžiusi, ji nusižiovavo ir tarė:
-Nebijai, kad tavo ranką įkišiu į katilą ir laikysiu tol, kol mėsa nuo kaulų atšoks?
Šyptelėjusi, mergaitė pašoko ant kojų ir užsikaitė katilą. Ir išgirdo kurkimą. Pagalvojusi, kad jai pasivaideno, Ashley atidžiai nužvelgė klasę, bet matė tik dirbančius mokinius. Nė vienos varlės. Konstantino ji šiandien nesinešiojo, nes bijojo, kad kur užmigusi gali savo mažąjį draugą prispausti. Ak, jis jau išbandė savo laimę slėpdamasis nuo Lunos, nereikia Likimo dar labiau erzinti.
Nusprendusi, kad varlės, kurios kurkia, nėra vertos jos dėmesio, Marlena grįžo prie barsukšeškio. Ir praktikos. Paėmusi abudu salamandros kiaušinius, sumetė juos į katilą ir išmaišė. Po to sekė beveik visos šermukšnio uogos, o ir tos, kurios buvo likę dėžutėje, „netyčia“ buvo Marlenos suspaustos delne. Raudoną masę mergaitė greitai nusivalė į švilpio plaukus.
-Vajėj, turbūt dabar turėsi eit maudytis ir maldaut kitų mokinių, kad tau duotų ingredientų. Kokia tragedija!-dramatišku balsu kalbėjo varnė, bet šypsena jos veide ir akyse išdavė pašaipą.
-
Varlius buvo tos visai nedraugiškos draugiškiausio koledžo mokinės įkaitu. Moras kurktelėjo ištiesęs savo ilgas žalias kojas ir Ashtonas atsiduso. Būtų ji klastuolė... Bet ne, nebūtų gerai prisidirbti per pirmą pamoką, tad nepatenkintas kėblino link profesorės. Nepastebėjo pro jį praskrendančio Moro, jo lemties katile ir nebylaus varliško pagalbos prašymo.
Prie profesorės stovinti mergaitė skundėsi, Ashtonui tai buvo neįdomu, tad jis žvalgėsi po klasę. Ant vieno suolo pamatęs vargšeles varles nebegalėjo išbūti ramiai ir nekreipdamas dėmesio į kitus mokinius, priėjo ir atsirinkęs Morą, kuris turėjo ilgiausias kojas iš visų, pasiėmė jį ir lyg kažką suprasdamas apie varlių gydymą ir mediciną, spustelėjo baltą varliaus pilvą, dėl ko gavo nestiprų smūgį iš kojos. Įsitikinęs, kad jis bent jau dabar gyvas, atsargiai įsidėjo į apsiausto kišenę ir sugrįžo prie profesorės Hopes.
- Profesore, ar galima daugiau distiliuoto vandens?- prisiminęs ko švilpei reikėjo, paprašė ir įkišo ranką į kišenę, norėdamas patikrinti, ar gerokai pakaitintas varliagyvis vis dar gyvas ir kvėpuoja.
-
Jaunoji profesorė slėpė šypseną prisidengusi ranka. Nuodai ir Vaistai vyko lygiai taip pat kaip ji ir prisiminė - su visais gyvūnais, išpiltais ingredientais ir sumaištimi. Nors ir stengėsi vaizduoti pavyzdingą mokytoją negalėjo slėpti šilumos kurią kėlė šurmulys klasėje. O varge, negi ji tikrai mano, jog niekas nemato jos mažų išdaigų, nusijuokė sau mergina pamačiusi Galbraith skraidinant varles į katilą. Aš tikiuosi ji suvokia, jog čia klasė požemyje, o ne Didžioji salė. Vis dėl to dar kol kas ji nesistojo. Norėjo pamatyti kaip dėmesio ištroškusi grifė dar sugalvos. Per tą laiką ji sulaukė pirmojo užbaigto eliksyro iš varniukės (kaip netikėta...), ji linktelėjo mergaitei, jog ji galinti eiti ir tik tada atkimšusi buteliuką pauostė viralą. Hmmm, gan įmanomas naudoti pavyzdys, nusistebėjo ji. Tikėjosi daug blogesnio rezultato. Staiga, jai net nespėjus užkimšti buteliuko, prie jos pribėgo grifė ir pradėjo kažką malti.
-Oi, ramiai ir iš lėto,- atsisuko ji į ją. -Girdžiu tik Elliw, Elliw, Elliw. Būk atlaidesnė merginai, juk žinai, kad Hogvartse labai svarbu tolerancija. Pamoka dar nesibaigė, gali iš tuščių suolų gale pasiimti trūkstamų ingredientų ir pradėti iš naujo, o apsiausta vakare nunešk namų elfams. Be to, niekas netrukdo pakeisti partnerį arba dirbti vienai. O dabar šiu šiu,- ji pasiūbavo rankomis.
Tik mergina spėjo pasižymėti "nepakanti ir netolerantiška" prie Cristal vardo ir viena akimi užmatyti, jog viena mergytė kažkodėl iš dėžės ištraukė vietoj vieno kiaušinio du, prie jos priėjo dar vienas grifas. Kas jiems visiems yra? Nuo pat mokyklos laikų Hopes grifams neturėjo didelės meilės, nes buvusi varnė amžinai su jais konkuravo dėl pirmos vietos klasėje ir taškų. Net ir tapus profesore ši nuoskauda neišnyko ir nežadėjo greit to daryti.
-Ypač kai jiems vis ko reikia kas dvi minutes,- suniurzgė ji tyliai. - Kaip, kas čia pasakė? - Nekaltai pakėlė akis staiga supratusi, jog mintis ištarė garsiai. -Taip vanduo, taip distiliuotas, turėtų pakakti tiek kiek yra nepanaudotuose dėžėse gale, eik pasirausk, bet manau sakiau nešvaistyti medžiagų?
Dar kaltinamai žvilgtelėjo ji į vaikiuką ir vėl nudelbė akis į sąsiuvinį pasižymėdama, jog turi atidžiau skaičiuoti sudedamas medžiagas, kadangi dabar vienas eliksyras su dviem kiaušiniais taps ekspermentiniu. Nėra to blogo kas neišeitų į gerą, gal tai varnei pavyks sukurti visiškai naują eliksyrą, pagalvojo ji.
-
Jones visiškai nenorėjo atlikti praktikos su ta varne. O gal višta? mestelėjo smegeninė idėją Ryan'ui. Šis pusę lūpų šyptelėjo. Tada atsisėdo šalia atrodo Marlenos, kadangi prieš tai visą laiką stovėjo. Berniukas atsiduso.
- Ne, nemanau, kad tu taip padarysi, nes aš visų pirma klyksiu, o visų antrą turiu nemažai jėgos rankose, - pasakė berniukas, kadangi po praeitų muštynių pilkaplaukis vasarą treniravosi kartu su savo tėčiu. Jis mokėjo muštis ir ant rankų užsiaugino šiek tiek masės, tad buvo stiprus. Daugiau nebegalvodamas apie mergaitės grąsinimą švilpukas gamino eliksyrą. Dabar jis nusprendė, kad laikas įdėti kiaušinį. Tik, kad abu kiaušiniai jau buvo sumesti į katilą. Tikėjosi, kad netyčia nesusprogdins katiliuko. Tada lėtai įpylė šiek tiek distiliuoto vandens.
- Tu sudėk šermukšnius ir čiobrelius, - pasakė Jones. Staiga pajautė, kad ant jo plaukų atsirado košė. Berniukas suprato, kad tai šermukšniai. Pilkaplaukis suurzgė ir tą raudoną košę nuo savo plaukų nustūmė į katilą. Jis buvo labai nepatenkintas savo išteptais plaukais. Tikrai neragausiu eliksyro pagalvojo berniukas. Staiga išgirdo gailų sukurkimą.
- Varlytė! - sušuko berniukas. Jis nubėgo prie suolo kur matė varles. Jam neberūpėjo jo dabar rausvos ar raudonos spalvos plaukais. Jam reikėjo išgelbėti Varlytę. Jones nusinešė ją ant savo stalo ir iš dėžutė ištraukė likusį distiliuotą vandenį. Tada užpylė jį ant Varlytės ir tikėjosi, kad šiai bus geriau, kadangi ji atrodė prastai.
-
Greitai mergaitė sulaukė pasisveikinimo. Ji nusišypsojo, kadangi berniukas pasisveikino tikrai linksmai ir draugiškai. Zoey kiek nustebo nuo jo labai garsaus tono, bet jam pamokos matyt nėra labai įprastas dalykas, tad nebuvo nieko super keisto.
Mergaitė nužvelgė visus likusius ingridientus. Tada paėmė du džiovintus laumžirgius ir juos įmetė į katilą. Po kelių akimirkų sulaukė afrikiečio klausimo.
- Todėl, nes mums reikia pagaminti eliksyrą ir visų šių ingridientų. Tokia yra šios pamokos užduotis, - ištarė Richter ir vėl nusišypsojo draugiška šypsena. Ji stengėsi būti pozityvesnė nei buvo šią labai blogą vasarą.
Berniukui paragavus šermukšnio uogos Zo suraukė savo antakius, o jam pasakius ne nusijuokė.
- Geriausia neuostyti jokių eliksyrų. Jeigu jie neišneina turi labai šlykštu kvapą ir yra fe, - ištarė bondinukė ir išėmė distiliuotą vandenį bei čiobrelius iš dėžutės.
-
Zoey kažką šnekėjo, tačiau Mulungu nieko nesuprato. Vis dėlto mergaitė nusišypsojo, tad ir afrikietis atsakė plačia šypsena. Nors ir buvo nejauku sėdėti šalia mergaitės, grifiukas drąsiai laikėsi. Buvo akivaizdu, kad ji geriau supranta, ką čia reikia padaryti. Tai vaiką vertė jaustis nepatogiai: kažkokia mergiūkštė geriau nei jis, pirmojo genties vyriausiasis sūnus, geriau supranta užduotį? Tai buvo visiškai neatleistina! Vis dėlto Mulungu buvo jam nepažįstamoje šalyje ir aplinkiniai kalbėjo kalba, kuria jis be "skanaus" nelabai ką mokėjo pasakyti. Taip bandė save teisinti berniukas, nors vis tiek nesijautė gerai.
Jis žiūrėjo, ką daro Zoey. Taip iki galo ir nesuprato, ar jiedu turi dirbti kartu. Vis dėlto šviesiaplaukė Mulungu sumestų uogų neištraukė, tad jis spėjo, kad nesuklydo. Apsidžiaugęs Mulungu išrėkė:
- Gerai!
Apsižvalgęs po klasę suprato, kad ši pamoka yra labai triukšminga. Tokia triukšminga, kad net ir jo balsas skambėjo gana tyliai. Tad kiek pamąstęs įsidrąsino pasilenkti arčiau Zoey ir dar garsiau užbaubė:
- Gerai!
Įkišęs ranką į dėžę ištraukė kiaušinį. Šis priminė liūdnus dalykus, nes kiaušiniais jo šeima maitindavosi tada, kai nebūdavo, ką valgyti. Mulungu buvo sunku patikėti, kad tokio daikto gali reikėti tame katile. Vis tik ketino tai padaryti, bet vis nesiryžo. Jis atsisuko į mergaitę. Galvojo, kokiais žodžiais paklausti, ar tai ir reikia padaryti. Deja, niekas neatėjo į galvą. Dar kiek pasėdėjęs Mulungu galiausiai nutarė neklausti nieko. Jis įmetė kiaušinį į katilą. Tas sudužo. Mulungu, pamatęs, kaip yra švaistomas maistas, suirzo. Tiksliau, netgi supyko. Jis nusisuko nuo Zoey ir vėl kuo garsiau išrėžė:
- Ne!
-
Švilpis bandė apsimesti stipriu ir rimtu mokinius, dėl ko Marlena tik prunkštelėjo. Ją erzino tokie žmonės. Visuomet teisūs, visuomet tobuli, visuomet viską žino. O ji? Maža, kvaila mušeika. Viskas.
Katilas toliau raminančiai burbuliavo. Supratusi, kad jos porininkas net nesiruošia imt samčio į rankas, varnė ėmė pati tą marmalą maišyti. Jai patiko stebėti, kaip pamažėle keičiasi spalvos eliksyre skęstant įvairiems ingredientams. Gal netgi būtų pati sugalvojusi įkišti ranką į tą spalvų sūkurį, bet jai užteko smegenų, kad to nepadarytų, o tik grožėtųsi iš tolėliau.
Viralo gaminimas sparčiai ėjo į pabaigą, kai švilpis išbėgo ieškoti savo varlės. Marlena prunkštelėjo. Neštis įvairiems skysčiams ir temperatūroms jautrų gyvūną į tokią pamoką? Tik peroksido išgraužtų smegenų savininkas galėtų taip pasielgti. O jos vargšas Konstantinas toliau tupi sau ramiai kambaryje, nes yra protinga ir kantri varlė.
Kol jos porininkas vaikėsi varlę, Ashley subėrė čiobrelius, dar pamaišė viralą, pažaidė su ugnies stiprumu ir, galiausiai, supylė dalį į buteliuką. Skysčiui pravėsus, Marlena žiūrėjo į varlę gelbstintį švilpį. Šyptelėjusi, priėjo prie jo ir, beveik sugrūdusi buteliuką iki gerklės, suvertė neaiškų eliksyrą berniukui į burną.
Atsitraukusi šiokiu tokiu saugiu atstumu, mergaitė skubiai pripylė dar vieną viralo buteliuką, greitai pakeverziojo vardus ir padėjo ant mokytojos stalo.
Nelaukdama, kol barsukšeškis ją susiras ir parodys oi koks stiprus jis tapo per vasarą, Marlena išsinešdino iš klasės. Velniop viską.
-
Greitai visi ingridientai jau buvo katile. Dabar reikėjo maišyti ir panašiai. Mergaitė paėmė samtį į savo rankas ir pradėjo maišyti. Kažkas katile smagiai spragsėjo. Labiausiai Zoey prašė savęs, kad katilas nesprogtų ir neišsitaškytų po kabinetą. Staiga, bemaišant katilą Zo išgirdo Mulungu. Jis garsiai užrėkė žodį gerai. Vėliau antrą kartą mergaitei prie ausies. Richter atsiduso, kadangi nebuvo pratusi prie tokių klyksmų. Plius jis kiek bijojo berniuko, kadangi po gyvenimo su teta ji bijojo beveik visų garsių garsų.
- Kas nutiko, Mulungu? - pasidomėjo mergytė kai Mulungu supyko ir nusisuko nuo jos. Ji nesuprato ką blogo padarė, tad kiek susinervino. Po kelių minučių baigė virti ir eliksyras. Blondinukė supylė eliksyrą į buteliuką ir užrašė vardus. Tada nunešė buteliuką profesorei. Iš tiesų buvo gana džiugu, kad su Mulungu darbas ėjosi gerai. Apie tai mąstydama mergaitė dingo iš kabineto.
-
Grifas tik gūžtelėjo pečiais - jei jau taip saugojo eliksyrų dalis, galėjo kiekvienam atskirai išdalinti. Juo labiau, kad kažkokio vandens gaili. Ar taip sudėtinga gauti vandens? Juk ne lazdelę kainuoja. Jeigu ne tai, kad nuodų ir vaistų miškas buvo panašiai miškingas kaip ir herbologijos, būtų įpylęs paprasčiausio vandens ir nesukęs galvos, juk pats nežino, koks eliksyras gali išeiti ir jis neprivalo pavykti. Juk jam jo nereikia.
Ashtono rausimasis dėžėse buvo panašesnis į bandymą susitvarkyti ir visko sugrūdimą atgal, nei rausimąsi it kurmiui žemėje, bet po kurio laiko iškilmingai atrado apdulkėjusį distiliuoto vandens buteliuką, kurio nebūtų atpažinęs, jei ne nublukusi etiketė. Ar mokykla saugo šitas priemones nuo Merlino laikų?
Sugrįžęs prie suolo, grifas padėjo buteliuką priešais švilpės katilą ir pamatęs, kad pusė vandens išgaravo, o čiobreliai smirda dar labiau, nei namuose, nusikeikė. Pamaišė mediniu šaukštu, tuomet įmetė kelias šermukšnio uogas ir jas sutrynė tuo pačiu mediniu šaukštu. Juk sakė, kas čia beveik neįmanoma susimauti, tiesa? Viralui nusispalvinus oranžine spalva, sutrupino vieną laumžirgį į katilą ir nemaišęs įmetė kiaušinį. Šaukštu pramušė lukštą ir baltymas sušoko į gabalus. Fe, čiobrelių arbata su vabzdžiais ir kiaušiniu. Skystis katile nusidažė šleikščia ruda spalva ir Hughes pradėjo jį kuo greičiau maišyti, jog visi ingredientai suvirtų iki pamokos pabaigos. Tai vyko gan greitai, jie tirpo ir buvo keista, kad eliksyras skystėjo, o ne tirštėjo.
Kuomet sutežo paskutinė šermukšnio uoga ir grifas ją dar kartą patrynė su šaukštu, eliksyras buvo beveik paruoštas. Berniukas dar truputį pamaišė, tuomet užgesino ugnį po katilu ir pasiėmęs buteliuką, ant jo užrašė savo vardą ir pavardę. Šiek tiek išlaistė pildamas, tačiau buvo įpylęs per daug vandens, tad skysčio buvo daugiau ir jo pakako buteliukui užpildyti. Na jau ne, negersiu šito marmalo. Jei profesorė norės, galės pati išbandyt. Aš ne laboratorinė žiurkė.
Ashtonas patikrino, ar Moras gyvas (nors nebuvo ko tikrinti, kelis kartus maišant tą rudą smirdantį skystį jis sukurkė kišenėje) ir vos prisivertęs pasikelti iš suolo, nunešė eliksyro buteliuką profesorei.
-
Dora su džiaugsmu stebėjo klasėje basivystantį darbą. Atrodė, jog daugiau nuotykių ir nesklandumų nebebus - mokiniai artėjo prie darbo pabaigos, o tie kurie nespėjo atrodė pasidavę. Ji žvilgtelėjo į laikrodį ant riešo. Trys minutės ir baigsis jos pirmoji, įvykių kupina pamoka. Negalėjo sakyti, jog nesidžiaugia, nes atrodė, jog yra taip pavargusi, jog iš kojų išvirs. Vis dėl to ji tikėjosi turėsianti daugiau laiko pažinti mokinius. Na nieko, ramino ji save. Dar atsiras progų.
Paskutiniai trys vaikai atnešė buteliukus, o likusiems mergina mostelėjo ranka, kadangi aiškiai matėsi, jog darbo jie nebepabaigs. Išėjus paskutiniam mokiniui mergina mostelėjusi lazdele ir sutvarkiusi kaip uragano nusiaubtą klasę užrakino jos duris. Iki kitos pamokos.