Hogvartsas.LT

Magijos pasaulis => Ateities būrimas => Pamokos => Pamokos => Temą pradėjo: Cessiondi Shetaka Khanna Rugpjūčio 05, 2020, 02:17:14 pm

Antraštė: Trečia AB pamoka visiems kursams| '20 vasara
Parašė: Cessiondi Shetaka Khanna Rugpjūčio 05, 2020, 02:17:14 pm
 Artėjo pavasaris, atrodė, galėjo pradėti jį jausti visais kaulais, tačiau būti Britanijoje visai nesinorėjo. Indija traukė labiau, negu vis labiau tolstanti galimybė rasti antrą pusę ar pagaliau susirasti savo vietą. Susikraus lagaminus. Kas, kad prasidės liūčių sezonas? Vasaros musonas paskandins viską, tačiau nebebus šitoje vietoje ir ras savo vietą. Indijoje jausis kaip namuose. Maža neklaužada mintis sakė, jog to nebus, bet jos nesiklausė.
 - Sveiki visi, sulaukę šios dienos,- pradėjo pamoką susirinkus mokiniams.- Šios dienos tema - juodųjų gulbių plunksnos.- Cessiondi jau nebežaidė žaidimų ,,ar žinot kas tai yra?", nes dažniausiai niekas nežinodavo ir tai užimdavo per daug pamokos laiko.- Juodosios gulbės yra labai reti paukščiai, žinoma, jei žiūrėsime į magiškąsias. Dauguma buvo išgaudytos aštuonioliktame amžiuje dėl snapų, tinkamų stipriems eliksyrams virti, pramogos ir skleidžiamų gandų, kad jei prisijaukinsi gulbę ir ji tave pripažins, laikys svarbesniu už save, po jos mirties įgysi labai gerą sveikatą. Kiek žinoma, niekam nėra pavykę, labai agresyvūs paukščiai, dievinantys laisvės jausmą. Tai ir bus šios pamokos tema.
 Cessiondi ištraukė kažkokios neaiškios medžiagos gabalą, apdengtą šilku ir susmaigstytu plunksnomis. Gerai, kad ištrėmė Adhirą iš kabineto šiai pamokai ir jai nepabudo žvėriški inkstinktai.
 - Šio būrimo tikslui nebuvo nužudyta nė viena gubė, plunksnos surinktos iš natūraliai žuvusių, plunksnas pametusių ar kitaip gautų juodųjų gulbių plunksnų. Prieikite ir pasiimkite po vieną. Nebandykite išsirinkti, jei nepajaučiate traukos plunksnai, pasiimkite atsitiktine tvarka. Elkitės labai atsargiai! Jos trapios.
 Kol mokiniai ėjo pasiimti plunksnų, profesorė kerais atvertė reikiamą puslapį, vadovėlių neatsinešusiems juos pakišo po nosimi. Galėtų būti ir daugiau mokinių.
 - Kai jau turite plunksną, laikykite labai atsargiai, vos liesdami. Geriausia būtų, jei jai perduotumėt geros energijos, tačiau jei jos trūksta, tiesiog perduokite emociją. Bus lengviau matyti skirtumus, kurie bus svarbūs. Tris kartus pirštais atsargiai perbraukite nuo plunksnos galo, iki spyglio ir atgal,- parodė ant vienos iš plunksnų. Plunksnos galas yra ateitis, prie spyglio - praeitis. Didžiausias tarpas vėtyklėje yra jūsų dabartinė situacija. Įspėju, tai neparodo kiek ilgai jūs gyvensite. Pradėkite nuo plunksnos galo. Jei jis smailas, greičiausiai jūsų ateities laisvė bus apribota, neturėsite daug pasirinkimų, jei bukas ir platesnis - daugiau galimybių. Tuomet atidžiai pažiūrėkite į atsiradusias šviesesnes arba tamsesnes dėmeles. Atpažinkite jų formą ir reikšmę išsiaiškinkite pagal vadovėlį. Svarbus ir atspalvis, atkreipkite į tai dėmesį. Dažniausiai tai rodo kokioje kategorijoje ir kiek laisvės turėsite, plunksnoje galite pamatyti, kokie dalykai buvo ar bus svarbiausi, pavyzdžiui, jog pirma karjera, tik vėliau - meilės reikalai. Visą reikiamą informaciją rasite vadovėliuose, jei prireiks pagalbos, kreipkitės. Ir dar - žiūrėkite į gerąją plunksnos pusę. Tą ryškesnę.
Laukdama klausimų, profesorė Khanna atsirėmė į savo stalą.


[Jei yra kokių klausimų, klauskit prieš rašydami. Dėmelių formos ir atspalvių reikšmes sugalvokite patys, tačiau pasistenkite, jog tie patys ženklai nereikštų skirtingų dalykų (pvz.: prieš jus rašantis mokinys parašė, kad baltas trikampis reiškia daug studijų pasirinkimų, nerašykite, kad tai reiškia, jog neturėsite laisvės meilės reikaluose). Praktikos atlikimui galite pasirinkti kiek post'ų rašysite: 1 (3000 simbolių), 2 (po 1400 simbolių) arba 3 (po 600 simbolių). Tai yra minimali apimtis, visuomet galite parašyti daugiau. Pamoka iki rugpjūčio 15 dienos. Sėkmės!]
Antraštė: Ats: Trečia AB pamoka visiems kursams| '20 vasara
Parašė: Elliw Gwawr Dwynwen Goff Rugpjūčio 06, 2020, 02:15:12 am
Teleskopas stovėjo ant stalo. Elliw sėdėjo prie to stalo susikrovusi ant jo transfigūracijos knygas - buvo įsitikinusi, kad atėjo būtent į šią pamoką. Mergaitė netgi nuėjo iki bibliotekos ir pasiėmė knygų papildomai. Net ir ji suprato, kad artėja egzaminai, kuriems reikia pasiruošti. Kiek Elliw prisiminė, transfigūracija buvo sudėtingas dalykas, tad reikėjo nieko nebelaukti, o ruoštis.
Švilpė buvo šiek tiek nustebusi: buvo tikra, kad transfigūracijos kabinetas yra kažkuriame žemesniame aukšte. Vis dėlto ji sekė paskui kažkokius kitus mokinius, kol atsidūrė čia. Kelias akimirkas mąstė, kad galbūt tiesiog atėjo ne į tą kabinetą, tačiau aplinkui sėdėjo keletas matytų mokinių (net jai!), tad buvo galima tikėtis, kad atėjo ten, kur reikia. O kodėl transfigūracijos kabinetas staiga persikėlė čia, mergaitė jau nebeklausinėjo.
Rudaplaukė pasitikrino, ar turi lazdelę: kokia transfigūracija be jos? Taip, magiškasis įrankis buvo savo vietoje - kaip ir astronominis. Elliw sėdėjo taip, kad neliestų nei stalo, nei teleskopo - pastarasis buvo sudužęs nemaloniai daug kartų. Geriau jau šiek tiek atsitraukti, kad būtų saugiau.
Profesorei pradėjus kažką pasakoti apie juodąsias gulbes, velsietė sutriko. Taip, galbūt galima kažką su jomis daryti, kas tinka transfigūracijai, tačiau kodėl reikia šitiek daug plepėti apie jų plunksnas? Ar jie bandys jas panaikinti? Kad ir kaip ten būtų, aišku buvo viena: jai reikia pasiimti tą plunksną. Kažkuriuo momentu Elliw nugirdo profesorę sakant, kad tos plunksnos yra labai trapios. Kaip tyčia liūdnai pagalvojo mergaitė, puikiai suprasdama, ką reiškia labai trapios plunksnos ir ji. Galimybės buvo dvi: arba Elliw bandys atlikti praktiką (kurios kol kas nesuprato), bet tada plunksnų kitiems mokiniams neliks: Elliw jas visas suniokos. Arba švilpė nedarys nieko, taip užsitrauks profesorės rūstybę (nors neatrodė, kad ši profesorė yra pati pikčiausia iš dėstančių šioje mokykloje, kurios pavadinimo velsietė vis dar neatsiminė), tačiau kiti mokiniai turės pakankamai plunksnų. Dilema buvo sudėtinga: Elliw buvo gera mergaitė ir norėjo atlikti pamokos darbą, tačiau būdama gera mergaitė ji nenorėjo trukdyti kitiems. Ką jai reikėjo daryti?
Galiausiai ji sunkiai atsiduso ir atsistojo. Užduotį atlikti reikėjo. Tik galbūt reikėtų paprašyti profesorės, kad ją pakartotų, mat bemąstydama, ką reikėtų daryti, ji visai negirdėjo tęsinio. Tad nenuostabu, kad dar nesusivokė esanti ne transfigūracijos pamokoje.
Beeidama pasiimti plunksnos Elliw užkliuvo už kažkokios mokinės. Laimė, ji nesirėmė į švilpės stalą, tad teleskopas liko sveikas. Velsietė apdovanojo mergaitę ne pačiu švelniausiu žvilgsniu, tačiau kol kas vis dar nieko labai baisaus šioje pamokoje neatsitiko. Kol kas.
Pasiėmusi plunksną Elliw stengėsi būti ypatingai atsargi. Ji ėjo labai lėtai, tačiau grįždama užkliuvo už tos pačios mokinės ir netrukus pamatė, kad rankoje liko tik plunksnos nuolaužos.
- Tai tu kalta! - nepatenkinta suriko rudaplaukė. Ji nenorėjo prisipažinti profesorei, kas atsitiko, tad grįžo prie savo stalo. Netrukus jai prieš akis atsidūrė vadovėlis. Kodėl jis atsivertė, mergaitė nežinojo, tačiau iš smalsumo pažvelgė. Ir gavo labai nustebti: tai, kas buvo parašyta ten, buvo absoliučiai nepanašu į transfigūracijai tinkamą temą.
Antraštė: Ats: Trečia AB pamoka visiems kursams| '20 vasara
Parašė: Sigurd Eddi Hallgrimsson Rugpjūčio 11, 2020, 02:01:35 pm
-Kurkt. - tylus garsas atsklido iš apsiausto kišenės.
Sigurdas pavartė akis, bet netrukus ištraukė savo augintinę ir patupdė ant stalo. Jie sėdėjo klasės gale, todėl buvo tik menka tikimybė, kad profesorė per mokinių galvos pastebės mažą varlytę. Kita vertus, ji ant grifo stalo ilgai neužsibus: nustraksės pas naująsias drauges, sutiktas kerėjimo pamokoje. Nukreipęs dėmesį nuo Eylfos, jis toliau klausėsi profesorės, kuri kaip tik liepė eiti pasiimti kažkokio paukščio plunksnos. Varnos? Gulbės? Islandas neišgirdo, bet sumetė, kad reikės atidžiau klausytis.
Pakilęs iš suolo jis pastebėjo, kad žaliaodė vis dar tupi. Negi nėra kitų varlių?
-Eik, - švelniai paragino ją ir nužingsniavo, svarstydamas, ką reikės daryti su juoda plunksna.
Beeidamas Sigurdas prasilenkė su nerangia švilpe, kuri kaip tik netyčia sutrupino būrimui skirtą įrankį. Dar norėjo kažką pasakyti, tačiau rudaplaukė pradėjo rėkti ant kitos mokinės; jis tyliai pasišalino.
Atėjus vaikinuko eilei, jis čiupo atsitiktinę plunksną ir grįžo atgal. Ant stalo Eylfos jau neberado, šįkart šviesiaplaukis nepuolė jos ieškoti, tik ramiai atsisėdo ir vėl ėmė klausytis, dabar - kur kas demėsingiau. Išgirdęs profesorės aiškinimą, jis atleido pirštus, kiek per stipriai laikiusius trapią plunksną. Laimei, ji nenukentėjo. Bet toliau laukė kai kas sunkesnio. Perduoti gerą energiją? Sigurdas nebuvo tikras, kaip tai padaryti (jis nebuvo būrimo mėgėjas, o dabar apsilankė tik todėl, kad leistų savo augintinei papramogauti (ar ką ji ten darė)), tad tiesiog pradėjo galvoti apie gerus dalykus. Kai netikėtai šmėkštelėjo mintis apie Deoiridh, jis susiraukė. Kas čia dabar?! Tai gan išblaškė, tad grifas nutraukė šį etapą. Pabraukęs pirštais jis ėmė apžiūrinėti išsirinktą plunksną.
Antraštė: Ats: Trečia AB pamoka visiems kursams| '20 vasara
Parašė: Sarah Rebecca Ó Briain Rugpjūčio 11, 2020, 02:27:14 pm
 Marlena jau praeitą pamoką suprato, kad neturi jokio talento ateities būrimui. Gal jai to ir nereikia? Visgi ateitis toks dalykas, kuris keičiasi kiekvieną sekundę, o Likimas... Na, Likimu mažoji Hatfield netikėjo. Ji matė tik veiksmus ir po jų sekančias pasekmes. Turbūt tik po kelių metų varnė supras, kad ne viskas jos pasaulyje vyksta pagal šias griežtas taisykles ir ateities būrimo menas yra žymiai vertingesnis, negu jai pasirodė iš pradžių.
 Taigi, Marlena Ashley Hatfield sėdėjo ateities būrimo pamokoje jausdamasi kaip niekada paniurus. Per visus mokslo metus su niekuo taip ir nesusibendravo, gal netgi labiau atsitraukė gilyn į savo jausmų mišką, o ir mintis apie grįžimą į Ūdrų Žabangus neviliojo. Tiesiog buvo atstumianti. Rudaplaukė pasiilgo Pusmėnulio gaujos, pasiilgo namų ir savo kambario, kur galėjo nieko netrukdoma gulėti ant grindų karštą vasaros dieną. Atgrasė tik mintis apie tėtį ir Luną. Vienas prašapo, kai jai reikėjo jo labiausiai, o kita... Na, apie alfą minčių mergaitė net nenorėjo pradėti dėlioti. Tiesiog pasirinko eiti su srove. Kaip bus, taip bus. Viena buvo aišku - teks sukąsti dantis ir daryti tai, kas jai liepama. Mažas kvailas vaikas, tiesa?
 Vienintelis padaras, kuris sutiko leisti laiką su tokia paniurusia mergaite buvo maža, dar visai jauna varlytė, kurią Marlena pakrikštijo Konstantinu. Šis mažas padarėlis dar nelabai mokėjo kurkti, o ir šokavo kažkaip keistai. Niekam nereikalinga anomalija, visai kaip ir varnė. Todėl šios dvi būtybės kuo puikiausiai viena kitą suprato.
 Klausydamasi mokytojos nelabai linksmo pasakojimo apie juodąsias gulbes, rudaplaukė tyliai bandė imituoti kurkimą. Ji norėjo, kad jos varlytė susirastų draugų bei prie jų pritaptų. Tyliai kurktelėjus, Marlena išgirdo atsaką, bet jis sklido ne iš jos mažosios draugės, o nuo... Kito suolo. Konstantinas, regis, irgi susidomėjo nepažįstama varle ir, paskatintas šeimininkės, nustraksėjo. Ashley per daug dėl savo varlioko nesijaudino - jis visada grįždavo pas ją sveikas ir gyvas.
 Atsistojusi, varnė priėjo prie mokytojos. Šiek tiek dvejodama, tarsi perbraukė ranka virš plunksnų ir pasičiupo labiausiai patraukusią. Grįžusi į suolą, žvilgtelėjo į atverstą vadovėlį, bet netrukus visą mergaitės dėmesį pasiglemžė juoda plunksna rankoje. Apie gerą energiją varnė nenusimanė (tiksliau, laikė tai visiška nesąmone), bet emociją ji galėjo perteikti. Atsargiai sukiodama plunksną tarp pirštų, Marlena bandė pajusti kažką, bet viduje rado tik nepasitenkinimą ir pyktį. Tada atsargiai perbraukė, kaip buvo parodžiusi mokytoja. Ashley jautėsi pakankamai kvailai, sėdėdama klasėje ir čiupinėdama negyvo paukščio dalį. Atsidusi, mažoji Hatfield pradėjo būrimą.
 Plunksnos galas buvo kažkoks tarp smailo ir buko, tad Marlena padarė išvadą, kad pasirinkimų bus, bet ne per daugiausia. Tada akylas žvilgsnis nuslydo toliau, ieškodamas ,,dabarties". O beveik prie ten buvo baltas iksiukas. Mergaitė, nujausdama, kokia yra šio ženklo reikšmė, žvilgtelėjo į vadovėlį. Ir, žinoma, buvo teisi. O dar ir tas, kad žymė buvo labai arti stiebo, nurodė būtent apie artimo žmogaus mirtį. Marlena liūdnai šyptelėjo. Bent jau praeitį sau moka išsiburti.
 Toliau mergaitės žvilgsnis nukrypo ateities link. Vartydama plunksną, varnė stengėsi ką nors įžiūrėti, bet vos tik pastebėjus kokį ženklą, jis pradingdavo, tarsi jos ateitis dar nebūtų nuspręsta. Galiausiai, rado tik pilką dėmelę nelygiais kraštais, kuri šiek tiek priminė saulytę. Čia jau teko gerokai pasukti galvą, bet po kelių minučių mąstymo, Marlena suprato, kad kalbama apie supratimą, kuris kaip saulė nušvies... Kažką. Ir vėl viskas buvo taip abstraktu ir neaišku, kad varė rudaplaukę į neviltį.
 Supratusi, kad daugiau nieko iš plunksnos neišpeš, mergaitė grįžo prie mokytojos ir grąžino jau plunksną. Nenorėjo to daikto daugiau akyse matyti.
Antraštė: Ats: Trečia AB pamoka visiems kursams| '20 vasara
Parašė: Amira Martin Rugpjūčio 11, 2020, 08:00:33 pm
  Snaudė. Eidama, valgydama, būdama pamokose. Koks skirtumas. Niekam iš esančių Hogvartse nerūpi, nerūpėjo ir nerūpės, net jei šeštakursė nusivers nuo amžinai besikeičiančių laiptų į taip vadinamą bedugnę. Dingo mokinė ir ką? Kiek mokinių dingsta vaiduoklių koridoriuje, uždraustajame miške? Kiek paskęsta ežere, bandydami pasiekti užburtą dvarą, tačiau nemokėdami išsiburti paprasčiausio deguonies burbulo? O dar nepamiršti reikėtų tų, kas nusiverčia nuo šluotų kvidičo aikštėje ir praradę sąmonę nepabunda. Sakoma, kad gyveni tik kartą. Tačiau neatrodo, kad žmonės saugo savo gyvenimus. Atrodo, kad šie tvirtai įsitikinę turintys devynias gyvybes. Kaip katės. Tačiau nepatvirtinta, kad katės turi devynias gyvybes. Nesąmonė. Nors ūsuotosios yra gudrūs padarai, tačiau jos tikrai negali turėti šitiek gyvybių. Tai nesąžininga kitų, žemėje gyvenančių, atžvilgiu. (Na, vampyrai ir panašūs padarai yra išimtis - šie juk vis tiek kažkada pradeda kankintis dėl savo išskirtinumo).
  Kišenėje sukurkė dvi varlės, netrukus švilpė pajuto šias iš ten iššokant. Naktį Delta iš kažkur parsivedė Orioną. Būdama "koks man skirtumas?" būsenoje, Amira ignoravo tą faktą, kad prie jos dabar prisikabinusi nebe viena, o dvi varlės. Vis tiek mokslus pabaigusi kam nors šias dvi pseudo augintines kam nors paliks. Jau net matė du kandidatus, kurie pasirūpintų Delta ir Orionu geriau nei pati Amira. Berods anie buvo vardu Ryan Jones ir Liucija Andersson.
  Dvi varlės, atrodančios beveik identiškai - blankiai žalios, su gelsvom akim - nušokavo ieškoti to, kas kurkė. Kompanija vėl rinkosi. Atrodo Hogvartse greitu metu bus daugiau keturkojų nei žmonių. Gyvūnai užkariauja pasaulį, o ne! Bet tokia jau ta gamta, jai visad labiau rūpėjo gyvūnai. Žmonės ir patys savimi išgali pasirūpinti, ar ne? Tai juk taip lengva ir paprasta. O gyvūnai turi išgyventi, ieškoti maisto, vietos pamiegoti. O dar ta negailestinga žiema.
  Permąsčiusi ateities būrimo praktikos užduotį, šeštakursė teikėsi atsimerkti. Cessiondi Shetaka Khanna buvo turbūt vienintelis žmogus iš hogvartso personalo (na, neskaitant direktorės), kurį vampyrė bent šiek tiek gerbė. Skirtingai, nei kiti profesoriai, ši buvo vyresnė. Protingesnė ir labiau patyrusi moteris tikrai labiau tiko į profesorės vietą, nei įvairūs aštuoniolikmečiai vos baigę Hogvartsą. O ką dar kalbėti apie tuos, kurie iš oro išdygsta vos pabaigę kitoje šalyje mokyklą ir dar papildomai turi pažindintis su pilimi? Idiotai, kitaip nepasakysi. Tingiai nukėlusi kojas nuo stalo, priėjo ir pasiėmė plunksną. Būtų atsiskraidinusi tą daiktą burtais, bet suprato neturinti lazdelės. Matyt medžio pagalys, padedantis burti, buvo paliktas kitame apsiauste. Juk jų buvo trys! Kam nupušėliams (aka mokiniams) tiek apsiaustų, kai anie juos pamesti gali kartu su kišenių turiniu? Paauglė stengėsi nuvyti neapykantos pilnas mintis šalin ir susikaupti ties pamokos darbu. Abejojo, kad laikys Ateities Būrimo VSMT (nors kol kas nežinojo, kas į tą testą ar testus įeina), tad abejojo ir pasirodysianti kitąmet šiame kabinete. Grįžusi atgal į savo vietą, apžiūrėjo plunksną. Reikia perduoti gerą energiją arba emociją. Iš kur po velnių tokie dalykai pas raudonakę, hm?

Antraštė: Ats: Trečia AB pamoka visiems kursams| '20 vasara
Parašė: Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith Rugpjūčio 15, 2020, 12:43:36 am
Teleskopas stovėjo ant stalo. Ant Elliw stalo. Deoiridh sėdėjo kuo toliau nuo to stalo su teleskopu. Puikiai žinojo, kad tame klasės gale kas nors būtinai įvyks. Dėl šios priežasties savo saugumo sumetimais grifiukė įsitaisė kuo toliau. Laimė, atėjo į klasę vėliau nei tas pasaulio prakeiksmas.
Kišenėje tyliai kurkė varlė, tačiau Deoiridh kurį laiką buvo tikra, kad per šią pamoką ji tyliai sėdės ir galbūt netgi atliks užduotį. Tikriausiai varlių pamokoje daugiau nėra, jos augintinė kurkia tyliai - tad kas trukdo vieną kartą pasimokyti? Tuo labiau, kad artėjo egzaminai. Po jų - laukiamas susitikimas su Matthew, kurio metu jis būtinai paklaus, kaip sekėsi išlaikyti visus egzaminus. Nors tai ir nebuvo herbologija, Deoiridh nenorėjo susimauti.
Laimei (deja?) neilgai trukus trečiakursė išgirdo kurkimą, kuris buvo gerokai garsesnis nei tas, kuris sklido iš jos kišenės. Deoiridh apsižvalgė ir netoliese pamatė keturias varles. Bent kai kurios iš jų buvo nematytos, tačiau vieną mergaitė atpažino iš karto. Eylfá? nustebusi pagalvojo Deoiridh. Gerokai susinervino. Prisiminė paskutinį susitikimą su šia varle - ir, žinoma, jos savininku. Mergaitė tirštai išraudo. Geriausias būdas tai nuslėpti buvo pasiversti varle. Rudaplaukė skubiai padėjo augintinę ant stalo ir pasivertė žaliaode. Iš karto pasijuto lengviau. Abi varlės nušokavo prie ketveriukės ir linksmai kurktelėjo. Deoiridh pasirodė, kad Eylfá įdėmiai į ją pažvelgė, bet apsimetė, kad to nemato. Ne, bent jau varlės pavidale ji tikrai sugebės smagiai praleisti laiką.
Antraštė: Ats: Trečia AB pamoka visiems kursams| '20 vasara
Parašė: Cristal Daunt Rugpjūčio 15, 2020, 10:24:49 am
Cristal pati nesuprato kodėl ateina į Ateiteis Būrimo pamokas. Juk tai toks beprasmis, visiškai jokio konkretumo neturintis dalykas, iš kurio visada išeina susierzinusi ir pikta. Antrakursė pastebėjo, kad su lyg kiekviena pamoka, Ateities Būrime yra vis mažiau mokinių, tai kas verčia Cristal čia ateiti? Ir vis dėl to grifė sėdėjo profesorės Khannos kabinete, kuris visada buvo jaukus, bet turėjo savotišką kvapą, kuris neiašku ar patiko antrakursei.
Vietoje to, kad klausytųsi mokytojos, Cristal žiūrinėjo į mokinių augintinius, kurių kiekis daugėjo su lyg kiekviena diena. Atrodė, kad beveik visi Hogvartso mokiniai turi po varlę. Mergaitė nesuprato, kas čia per nauja mada ir ar visi taip daro susitarę. Brunetė kartais pati jausdavosi vieniša, bet pagalvojus apie glitų ir kurkiantį padarą, mergaitė grįždavo prie tikslo kada nors įsigyti katę.
Stebėdama aplink lakiojančias varles ir viena ausimi klausydamasi mokytojos pasakų ji išgirdo, kad reikės pasiimt kažkokias plunksnas, todėl viena iš pirmųjų nubėgo prie stalo ir pasičiupo pirmą pasitaikiusią plunksną, dar prunkštelėjusi iš kitų bandymo perduoti gerą energiją.
Sėdėdama savo suole su juodąja plunksna mergaitė abejingai į ją žiūrėjo ir jau ruošėsi braukti pirštais ir apsimesti, jog kažką mato, kai į ją atsitrenkė rudaplaukė mergaitė, kuri pastaruoju metu dažnai į Cristal trankydavosi. Kadangi tai žaliaakei nebuvo naujas dalykas, ji nusprendė nusisukti ir bandyti sugalvoti simbolį, kurį žada matyti plunksnoje. Vartančią vadovėlį ranką vėl užkliudė praeinanti mergaitė ir šį kartą Cristal nusprendė nebetylėti. Tačiau atsisukusi ji pamatė sutrupėjusios plunksnos likučius mergaitės rankose ir visą kitą plunksnos turinį ant savo rankos. Mergaitei pradėjus šaukti grifė labai susierzino. Lyg ji būtų kalta, kad mergaitė yra tokia kerėpla, besidaužanti į kitus mokinius.
- Pati kalta, - visiškai nešaukdama, tačiau piktu tonu pradėjo grifė. - Garbės žodis, galėtum žiūrėti kur eini, jau ima atsibosti.
Patenkinta, kad mergaitė nieko nebesakė ir nunarinusi galvą atsisėdo į suolą, Cristal taip pat nusisuko ir ėmėsi darbo su plunksna.
Kaip ir mokytoja liepė, antrakursė perbraukė pirštais per plunksną tris kartus ir ėmė apžiūrinėti jos stiebelį. Jis buvo bukas, o plaukeliai truputį išsipešioję. Pasiskačiusi vadovėlyje ką tai reiškia (nes mokytojos, aišku, negirdėjo) mergaitė sužinojo, kad tai reiškia daug laisvės. Ir nors brunetė nei žodeliu netikėjo viskuo, kas yra pasakojama šioje pamokoje, giliai širdyje norėjo, kad tai būtų tiesa.
Kelias minutes pagalvojusi, koks gyvenimas būtų jei visi šie dalykai vėliau virstų tiesa, Cristal save subarė už tokias mintis, nes juk tokiais dalykais netiki. Grįžusi prie plunksnos apžiūrinėjimo, mergaitė vartė ją ir bandė suprasti kuri pusė yra geroji.
Atsivertusi, kas antrakursei atrodė kaip geroji plunksnos pusė, ji net prisimerkusi ieškojo nors mažyčio ženklo, kuris kažką reikštų, tačiau ant plunksnos nieko nebuvo. Apvertus kitą pusę prie pat galo mergaitė matė tris nevienodo dydžio brūkšnelius. Susiradusi vadovėlyje paaiškinimą, grifė perskaitė, kad tai reiškia, kad jos ateitis bus niūri ir neįdomi. Nesąmonė kažkokia. Nekreipdama dėmesio į ankstesni ženklą, nes juk vis tiek tuo netiki, Cristal rado dar vieną. Šis buvo arčiau spyglio, tačiau ne taip arti kaip ankstesnis. Tai buvo kažkoks kringelis, kurio formos mergaitė negebėjo gerai įžiūrėti. Pasidavusi ir nusviedusi plunksną toliau, antrakursė ėmė laukti pamokos galo, kuris pagal jos apskaičiavimus turėtų greitai ateiti. O iki tol, ji sėdėjo ir žiūrėjo pro langą.
Antraštė: Ats: Trečia AB pamoka visiems kursams| '20 vasara
Parašė: Elliw Gwawr Dwynwen Goff Rugpjūčio 16, 2020, 02:34:24 am
Ta bjauri mergaitė dar turi įžūlumo kaltinti Elliw! Pati painiojasi po kojomis, o po to, matote, nekalta, kad Elliw sulaužė savo plunksną! Ką dabar jai daryti? Ant stalo gulėjo nuolaužos, vadovėlis, paistantis kažkokias nesąmones ir teleskopas, kurio šitai pamokai tikriausiai nė nereikėjo. Elliw jautėsi visiškai sutrikusi. Nutarusi pasiimti dar vieną plunksną atsistojo. Nutarė specialiai užkliūti už anos mergaitės - gal tada ir jos plunksna bus niekam verta? Deja, švilpė sugebėjo nepataikyti į tą mergaitę, tad praėjo pro ją neužkliuvusi. Tiesą sakant, iki pat profesorės stalo neužkliudė nieko. O štai ten sugebėjo išmėtyti beveik visas plunksnas. Neištarusi nė žodžio (tai tos bjaurios mergaitės kaltė, kodėl Elliw turėtų atsiprašinėti) paėmė vieną iš likusiųjų plunksnų ir grįžo atgal. Ketino apdovanoti bjauriąją mergaitę piktu žvilgsniu, tačiau pamiršo, kuri tai buvo mokinė, tad itin piktai pažvelgė į kažkokį berniuką.
Pagaliau grįžusi į savo suolą rudaplaukė apsižvalgė. Mokiniai, atrodo, bandė atlikti užduotį, kurios ji iki šiol vis dar nežinojo. Žvilgtelėjo į vadovėlį, tačiau tas nuslydo nuo stalo. Mergaitė buvo tikra, kad ranka jo nepalietė. Kaip tai atsitiko? paklausė ji savęs gana rimtai išsigandusi. Buvo labai nejauku.
- Profesore... - pakėlusi ranką išspaudė Elliw. Nė nepastebėjo, kaip iš pakeltos rankos išslydo plunksna ir kažkur nusklendė. - Čia kažkas vyksta. Man baisu.
Velsietė dar kartą apsižvalgė, tačiau visi mokiniai buvo įsigilinę į savo darbus. Na, galbūt išskyrus tuos, kurie sėdėjo ant stalo ir skleidė keistus garsus. Iš viso - ar ten mokiniai? Jau pamiršusi, kad ką tik kvietė profesorę Elliw pažvelgė į knygą. Kad ir kas ten buvo, tikriausiai reikėjo ją pakelti. Elliw pasilenkusi siekė, tačiau eilinį kartą nusivožė nuo kėdės.
Antraštė: Ats: Trečia AB pamoka visiems kursams| '20 vasara
Parašė: Cessiondi Shetaka Khanna Rugpjūčio 16, 2020, 03:02:38 pm
 Pamoka nebuvo rami, tačiau nebūtų galėjusi pasakyti, kad norintiems dirbti mokiniams labai trukdė. Dažniausiai pasikliaudavo patirtimi ir mokiniais, tad palikdavo jiems išsiaiškinti. Šį kartą stebėjo, kad nieko rimto nenutiktų, bet nemanė, jog tos mergaitės galėtų susimušti, tad pasinaudojo proga ištaisyti kitų mokinių namų darbus, kurių prisikaupė tikrai per daug.
 Kas čia vyksta? Ar jie sugalvojo kokį pokštą? Būnant profesore teko galvoti ne tik taip, kaip norėtų elgtis, bet ir kad nepasimautų ant kvailų pokštų. Pakėlė galvą, tačiau nesimatė jokių varlių, kurios galėtų kurkti. Apart to garso nebuvo nieko įtartino. Negi rimtai atsinešė varlių? Neatrodė, kad kas nors rimtai dirbtų, o kad ir kiek norėtų už tai teisti mokinius, negalėjo. Juk pati ne taip seniai (gerai, seniai, gal prieš dvidešimt metų) sėdėjo tame pačiame mokinio suole prieš egzaminus, kai artėjo vasara ir mokslai nebebuvo galvoje.
 Ištaisius dalį namų darbų, ant stalo nusileido nemaža dalis tų trapių juodųjų gulbių plunksnų. Atsiduso ir mokinei nuėjus pradėjo jas tvarkyti. Netyčia vieną sutrupino, tačiau neaišku ar tai buvo Khannos darbas, ar jau tokia nukrito. Pagalbos prašymas iš tos pačios švilpės, tačiau priėjusi nieko keisto nepastebėjo. Visai netikėtai nuskambėjo varpas, pranešantis apie pamokos pabaigė ir Cessiondi apsidžiaugė, kad nebekankins apie ateities būrimą net negalvojančių mokinių. Kuomet Mayra pabaigė mokyklą, pamokose trūko tų, kurie tikrai turėtų talentą.

[Ačiū už dalyvavimą pamokoje, taškai bus surašyti netrukus.]