Hogvartsas.LT

Magijos pasaulis => Pasaulis => Londonas => Temą pradėjo: Adelė Ginger Gegužės 20, 2020, 03:41:18 pm

Antraštė: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Adelė Ginger Gegužės 20, 2020, 03:41:18 pm
  Iš pirmo žvilgsnio tai buvo paprasta greito maisto užkandinė Beiker stryte, na, arba kitiems geriau žinomoje, kaip Šerloko Holmso gyvenamoji gatvė. Ir išties, ji ir buvo paprasta, tačiau žavinti.
  Išorę puošė įvairūs skelbimai, taip pat gana didelė, išsikišusi palangė, skirta lankytojams, norintiems mėgautis tuo dieviško skonio maistu lauke. Užėjus vidun, iškart pasitinka šiltos spalvos ir nosį kutenantys egzotiškųjų prieskonių kvapai. Nebuvo normalių staliukų, aplinka tikrai priminė išorę, tik vietoj išsikišusios palangės - aukštas suolas, šiek tiek silpnokai pritvirtintas prie sienos, tad dažniausiai ir girdėdavosi pastovus dunksėjimas, vos tik koks klientas atsisėsdavo ar mažumėlę pasijudindavo. Stalai taip pat aukštoki, svyrantys į tą pusę, kurioje sudėtos rankos. Na, irgi pakankamai nepriveržti prie grindinio, nors dažnas abejodavo, ar išvis kaip nors pritvirtinti. Akis galėjo užkabinti ir viršuje, beveik prie šiltos spalvos lempų, kabantys skylėtieji vazonėliai su augaliukais. Tikriausiai jie buvo priežastis, kodėl kartais galėdavai jausti lietų viduje, jeigu sėdėdavai tiesiai po jais, neseniai palietais.
  Pats darbas vyko tiesiai prieš akis, už stiklo, o norint užsisakyti reikėdavo atstovėti eilę, o iki to išsirinkti iš meniu lentos, esančios ant sienos, ko norėtum, niekas, o ypač super greiti darbuotojai, nemėgo ilgai laukti atsakymo į klausimą 'ko užsisakysite' bei 'ir kieno vardu'. Į pastarąjį atsakydavo žymiai lėčiau nei tikėtasi, netgi užsakymas sugebėdavo būt pateiktas turbo greičiu. Prie maisto gamybos darbuodavosi vyrai, tikriausiai vien dėl to, jog tos gilios keptuvės svėrė visą toną. Jie visai nesistengė elegantiškai mėtyti ingredientus į keptuvę, galbūt tai ir buvo žaviausioji gamybos proceso dalis. Patys jie labiausi išsišiepdavo, kuomet ausis pasiekdavo šnypščiantis garsas nuo kepamos vištienos, jautienos ar dar kokios kitos mėsos gabaliukų. O visą makaronų - ryžinių, kiaušininių ar įprastų - bambukų ūglių ar pomidorų (pasirinkimas milžiniškas), mėsos ir padažiuko (nuo saldžiojo teriyaki iki žaliojo kario) mišinį sudėdavo į kartotinę, logotipais apipaišytą dėžutę. Ir voila. Bon apetit.



  Adelė neįsivaizdavo, kur jie keliavo, tačiau ir nelabai tuo rūpinosi. Tik laukė akimirkos, kada josios akys užmatys kažką palankaus pustuščiui skrandžiui. Supynusi savuosius pirštus su Markusio, suktelėjo kažkur, nežinia kur. Ha, taip ir pasiklyst galima. Adelė buvo kaip koks sugedęs gps, vedantis visur, kur tik akys mato. Ir čia ji sustojo. Beiker stryte. Net kelių pėdų atstumu jautė nuostabų kvapą, primygtinai prašantį apsilankyti toje užkandinėje. Tad nieko nelaukusi, sparčiais žingsniais nusibeldė iki, panašu, jos širdžiai ir, žinoma, skrandžiui mielos vietos. Jautė, norinti praleisti čia likusią savo vasaros dalį. Gal ne kiek ji, kiek jos skrandis.
- Skaniai kvepia,- įėjo vidun.
  Akis patraukė tie keisti vazonėliai, kabantys virš josios galvos. Kilstelėjo antakius, kai ant veido netrukus užtiško vanduo, sumišęs su žemėm. Ir sukikeno. Menka čia bėda apsitaškyt žemiuotu vandeniu. Nubraukusi tą gigantišką lašą nuo savojo gražaus veidelio, žengtelėjo tos didžiulės meniu lentos link. Ir čia prasidėjo. Visa maišalynė josios galvoje. Per daug pasirinkimų. Iš kur jai žinoti, ar troško ryžių makaronų, ar pilno grūdo, ar kiaušininių. Siaubeli. Žioptelėjus vėpsojo į tą rojaus meniu.
- Tai gal paprašom, jog visus įmanomus variantus pagamintų?- pasisuko į Marką. Ha, kombinatorika.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Markas Moore Gegužės 20, 2020, 06:39:01 pm
 Markas leido Adelei eiti ten, kur ji nori. Jau pakankamai šiandien prisidirbo, neskirdamas merginai jos norimo kiekio dėmesio. Jeigu jie pasiklys, lygtais, kišenėje, prie piniginės, gulėjo išjungtas telefonas (išjungtas, mat dažnai keliaujant iš ir į burtininkijai skirtas vietas šie žiobariški aparačiukai mėgdavo pradėti durniuoti).
 Taip besisukiojant Londone, pora atėjo į kažkokią gatvę, kurioje vėjas nešiojo nuostabų maisto kvapą. Šio aromato šaltinis greitai buvo identifikuotas - kažkokia greito maisto užkandinė. Kad ir šiek tiek aptriušusi, išalkusiam vaikinui ji prilygo šventyklai. Tokios pačios nuomonės, turbūt, buvo ir Adelė.
 Jaunuoliams įėjus į vidų, Marko žvilgsnį patraukė kažkokie kvaili augaliukai, kabantys palubėje. Susiraukęs dėl tokios beskonybės, vaikinas nukreipė akis į menu. Net nespėjus garbaniui, kurio plaukai nuo patalpoje vyravusios drėgmės pradėjo pūstis, perskaityti visų variantų, iš merginos lūpų nuskambėjo sakinys, privertęs jį trumpam sustingti.
-Gal geriau tiesiog pasiklausiam? Žmonių nėra gi.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Adelė Ginger Gegužės 20, 2020, 10:12:45 pm
  Mergina įdėmiai skaitė visus tuos įmantrius pavadinimus. Išgirdusi Marko klausimą, susiraukė.
- Jeigu nori klausk, jie pasakys, kas jiems atrodo skaniausia ir tuomet gausi visišką nesąmonę. Aš pagal save rinksiuos,- gūžtelėjo pečiais,
  Adelei ne kartą teko nusivilti tais pasiūlymais, kas skaniausia, tad šįkart jau rinkosi pati. Makaronų ilgai išsirinkti netruko, ir taip aišku, jog kiaušininiai, ryžiniai jai visad atrodė beskoniai. Ties mėsa irgi ilgai netruko, tačiau ties priedais ir padažiukais jau teko stabtelėti. Norėjo išbandyti visus, bet būtų buvę gana fui, tad susivaldė. Nieko nesakiusi vaikinui, priėjo prie merginos, priimančios užsakymus ir, jai net nespėjus paklausti, subėrė savo norus:
- Kiaušininiai makaronai, vištiena ir tofu, pomidoriukai, bambukų ūgliai ir teriyaki,- o darbuotoja liko sužavėta Adelės greitumu.- Hmm, Marko vardu, jis ir sumokės- pasisuko į garbanių. Kaip pudelis.
  Vos šios troškimai buvo priimti, blondinė prisiplojo prie stiklo ir stebėjo (tikėjosi, jog šįkart nereikės bandyt grūst tos darbuotojos į karštą keptuvę), kaip jos svajonė virsta realybe. Šiai nebuvo svarbu, jog prie stiklo jau tikriausiai tūkstančiai taip buvo prisiploję ir akimis viską rijo. Žioptelėjo vos tik vištienos gabaliukai sudribo į keptuvę. Stebuklas.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Markas Moore Gegužės 21, 2020, 12:29:20 am
 Rinkis pats. Kaip lengva pasakyti tai šiai gražuolei, kai ji ne pirmą kartą susiduria su tiek nežinomų ingredientų. Po velnių, kuo skiriasi visi tie makaronai tarpusavyje? Markas tuščiai spoksojo į menu. Na ir dabar apsikvailins. Kodėl pats negalėjo išsirinkti kur nors paprasčiau pavalgyt?
 Kovodamas su viduje kylančiu nepasitenkinimu, vaikinas priėjo prie pardavėjos.
-Man tą patį,-burbtelėjo, traukdamas piniginę. Sudie, sunkiai uždirbti svarai. Šis apsistojimas Londone tikrai nepagerino jo finansinės padėties, bet grįžti į Dubliną? Šiuo metu, ačiū ne. Geriau sėdėti užsidarius Kiaurame Katile. Iš toliau stebėdamas prie stiklo nosį prikišusią Adelę, Markas šyptelėjo. Bent kam smagu. Priėjęs prie merginos, apsikabino ją iš už nugaros.
-Į ką taip spoksai?-pasiteiravo jis.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Adelė Ginger Gegužės 21, 2020, 09:29:30 am
  Išsišiepė dar labiau, pajutusi to gyvačioko rankas aplink save. Užvertė galvą, kad galėtų geriau jį matyti, nors vargiai ten ką geriau ir matė. Pagurklį, smakrą, nosį, na, ir akis vos vos.
- Į būsimą šedevrą mano skrandžiui,- grąžino galvą į pradinę padėtį, ranką kilstelėjo ir lengvai pakuteno garbaniaus smakrą.- Eii, dabar pomidoriukai,- suspurdėjo taip, jog net mažumėlę šoktelėjo sutrenkdama pakaušį į Marko žandikaulį.
  Išsyk vėl užvertė blondinišką galvą, tūkstančius kartų atsiprašydama išbučiavo, o tuomet teko jau pasiimti savas dėžutes, pripildytas skanumėlio. Mažomis rankomis apglėbė jas, nerūpestingai prisislinko prie padėtų lazdelių ir eilinį kartą pasinaudojo savo dantimis jas paimdama. Sušveplavo garsų ačiū. Laukas ar vidus, tatuiruotoji net neklausė, nes norėjo lauko, tad nešina gėrybėmis, kažkokiu būdu išsiropštė iš užkandinės. Sudribo ant plačiosios palangės, kuri šiek tiek netgi priminė savo siaurumu lovą Marko spintos kambarėlyje. Pasidėjo ant josios dėžutes, iš burnos išsitraukė lazdeles.
- Tikiuosi, nebus labai blogai,- ištiesė vieną dėžutę su lazdelėmis Markui.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Markas Moore Gegužės 23, 2020, 12:46:02 am
 Nesuprato Markas, į ką čia galima spoksoti. Į keptuvę tą, aną - šitai sugebėtų padaryti ir jis. Bet turėjo pripažinti - šio jovalo kvapas buvo pasakiškas. Arba tik taip atrodė jo maisto ištroškusioms smegenims. Adelės entuziazmas tryško į visas puses, kaip koks šiek tiek užsikišęs fontanas, aptaškydamas vaikiną, kuriam netrukus barkštelėjo dantys, blondinės pakaušiui susidūrus su jo galvos kaulais. Priėmęs tuos atsiprašymo bučinius, Markas, it koks paklusnus išdresiruotas šuniukas, sekiojo paskui Adelę, stebėdamas, kaip mergina viską susirenka ir patraukia durų link. Na, garbanius bent jau palaikė šiai stipriai ir nepriklausomai būtybei atidarytas duris, o po ir pats klestelėjo ant to keisto paviršiaus. Gavęs savo maistą, pasilenkė arčiau Adelės ir, priglaudęs savo lūpas prie jos žando, iš blondinės bliuzono kišenės išsitraukė iki šiol ten slypėjusį fotoaparatą. Reikėjo išbandyti šį daiktą.
 Kol maistas šalo, Markas tvarkėsi su kamera. Atlenkęs blykstę, atsuko objektyvą į valgančią Adelę. Gal ir ne pati gražiausia nuotrauka išeis, bet bus prisiminimai. Nuspaudus mygtuką, blykstelėjo Jėzaus antro sugrįžimo šviesa, pasigirdo tylus ūžimas ir, galiausiai, išlindo būsima nuotrauka, kurią tuoj pat nuo šviesos paslėpė vaikinas, apversdamas ją žemyn. Ir tik tada jis galėjo imtis to skaniai kvepiančio jovalo. Nebuvo visiškas kaimietis - lazdelėmis naudotis mokėjo - tad atsidarė dėžutę ir pradėjo grūstis vis dar šiltą maistą į burną.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Adelė Ginger Gegužės 23, 2020, 01:29:28 pm
  Mergina sukikenusi išlupo lazdeles iš popieriaus, patrynė vieną į kitą, jo neliktų kokių nors atplaišų. Rakščių dantenose nereikalavo. Pravėrusi dėžutę lazdelėmis paėmė pirmąjį vištienos gabalėlį, lūpas paliko palaiminga aimana nuo skonio. Viena akimi stebėjo, kaip Markas knisosi su fotoaparatu ir tik vėliau suprato, jog šis ruošėsi fotografuoti ją valgančią. Ryjančią kaip kiaulę.
- Ne, ne, ne, Markai,- užsiparinusi susigrūdo lazdeles burnoj, sukando jas dantimis plačiai išsišiepdama, iškėlė dėžutę su maistu ir buvo apakinta blykstės, tad šiek tiek susiraukė.- Labai ačiū, jaučiu, atrodau ten, kaip koks gnomikas,- lazdelėmis pakabino makaronus.
  Bekeliaujant tiems teriyaki padažu padengtiems makaronams į skrandį, vienas jų labai sėkmingai išslydo tiesiai ant Adelės džemperio. Nusikeikusi paėmė tą kiaušininį kirminą pirštais, šis netrukus irgi neišvengiamai pasiekė josios burną. Tarp šlaunų paliko maistą, prisiartinusi, su labai daug pastangų paėmė fotoaparatą. Neliks jis be šedevringos fotačkos. Išties, po ilgo laiko teko laikyti tokį daiktą rankose, tikriausiai paskutinį kartą juo naudojosi dar būdama su tėvais. Atsuko objektyvą į garbanių, gatvę nutvieskė persiko saldumo saulės spinduliai, sulaukė momento, kai šis gražuolis bus išsižiojęs ir spustelėjo mygtuką. Išlindusią nuotrauką užvertė, pasekė Marko pavyzdžiu, per tiek laiko jau buvo užmiršusi visus tuos polaroidinių dalykų niuansus.
- Pas mane nebeliko pomidoriukų,- pasiknisusi dėžutėje kilstelėjo galvą į vaikiną. Atėjo laikas, kuomet ir Ginger prireikė prašyti dalintis maistu. Ko ji nedarė. Tiesiog prisislinko prie garbaniaus maisto, lazdelėmis captelėjo pomidoriuką ir įsimetė burnon.- Ačiū,- sučepsėjo.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Markas Moore Gegužės 24, 2020, 01:31:10 am
 Kad ir kas ten buvo primaišyta (jau buvo pamiršęs, ką užsisakė Adelė), Markui patiko. Prie valgymo su lazdelėmis nepratusiems pirštams nebuvo itin patogu, o ir iš medinių gniaužtų pabėgdavo koks makaronas ar vištienos gabalėlis. Bet buvo smagu. Štai, netoliese vaikščiojo neįtikėtinai riebūs balandžiai, burkuodami ir drąsiai sukiodamiesi aplink atvykėlius, regis, tik ir laukdami, kol kažkas atiteks jiems, o iš už debesų vis išlįsdavo saulė, nemaloniai apakindama prie tokios šviesos nepratusį vaikiną. O gal tai buvo ne saulė, o fotoaparato blykstė? Markas net nepastebėjo, kaip Adelė paėmė tą daiktą. Na, bet dabar jie turi jau net dvi nuotraukas.
-Pomidorų vagilė,-šyptelėjo garbanius, į merginos dėžę įdėdamas tris sužvejotus pomidoriukus. Paskutinius, mat ir maisto pas jį nebuvo daug likę - vis dar buvo įpratęs valgyti greitai. Padėjęs jau teoriškai tuščią dėžutę į šalį, Markas vėl paėmė fotoaparatą. Liko tik viena nuotrauka. Ar būtų įmanoma kasetes kerais padauginti? Nereiktų lakstyti, ieškant, kur nusipirkti. Užlenkė blykstę. Užtruko, kol vaikinas susiprato, kad fotoaparato į kišenę nesusigrūs, tad teko šį gėrį gražinti į Adelės bliuzono užuovėją. Ankščiau nufotografuotos nuotraukos jau irgi baigė išryškėti. Vienoje matėsi išsišiepusi Adelė, o kitoje - į maistą intensyviai spoksantis Markas. Kaip ir pridera. Įsidėjęs nuotraukas į kišenę, vaikinas paklausė:
-Pavalgei?
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Adelė Ginger Gegužės 24, 2020, 12:30:36 pm
  Blondinė išsišiepė gavusi dar kelis tuos nerealiai raudonus miniatiūrinius pomidoriukus. Įsimetė dar vieną į burną, kitą sugraibė pirštais, mestelėjo į orą ir, atlošusi galvą atgalios, pagavo, kramtydama vėl nusišypsojo. Kaip kokia pomidorų gaudyklė.
  Mėlynomis, it senovinis rašalas, praskiestas vandeniu, akys stebėjo priešais buvusį vaikiną. Šią akimirką pasirodė, jog kartu jie tokie žmogiški, niekuo neišsiskiriantys. Gal tokią mintį užnešė už lango, užkandinėje, buvę žiobarai kepėjai, o gal ir pats Beiker strytas atrodė merginai per daug žiobariškai, normaliai. Ir blondinei tai patiko. Senokai nebuvo tokio ramaus vakaro, kai šie nesėdėjo ant Aideno užeigos nutrintų kėdžių, negadino plaučių tuo sumišusi rūku bei nemėtė kortų visomis pasaulio kryptimis.
- Pavalgiau,- lyg atsigavusi iš transo, prabilo Adelė.- Dar galim pasidaryt vieną nuotrauką. Kartu. Bet nežinau, kur reiktų rasti šių fotolapeliūkščių,- išsitraukė iš tos plačiosios, beveik sterblinės kišenės fotoaparatą. Apsižvalgė. Ir labai laiku.- Eii, atsiprašau,- pašokusi nuo palangės pribėgo prie nepažįstamų žmonių būrelio.- Gal galėtumėt mus įamžinti?
  Gavusi teigiamą atsakymą, nesveikai apsidžiaugė, bent nereikėjo balandžio prašyt tokios paslaugos. Rankomis apsivijo garbaniaus liemenį, priglaudė nuperoksidintą galvelą prie jo krūtinės ir mielai išsišiepė. 
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Markas Moore Gegužės 24, 2020, 06:30:31 pm
 Markas bandė prisiminti, kada taip ramiai paskutinį kartą sėdėjo kur nors. Gal per paskutinį Frėjos gimtadienį, kai išsivedė ją miestą? Kai jie sėdėjo šv. Patriko parke kalbėdamiesi, o nerimas dėl sesers vis neapleido jo. Bet Frėją vargu ar po paskutinio susitikimo su tėvu dar pamatys. Kaip jau abiems pusės tapo akivaizdu, greičiau ministras panaikins Slaptumo statutą nei tėvas su sūnumi susitaikys.
 Markas ruošėsi eiti kai Adelė, pašokusi ant kojų, pradėjo priekabiauti prie pro šalį ėjusių žiobarų. Patraukęs tuščias maisto dėžes iš vaizdo, garbanius padėjo ranką ant merginos liemens ir šyptelėjo. Blykstelėjo šį kartą jo neapakinusi blykstė ir paskutinė plokštelė pasirodė pasauliui. Dabar jau pats stryktelėjęs ant kojų, Markas nuskubėjo nepažįstamųjų būrelio link atsiimti savo nuosavybės. Ką žinai, gal dar sugadins ką tie žiobarai, kaip jie mėgsta. Padėkojęs juos nufotografavusiai moteriškei, garbanius paslėpė nuotrauką kišenėje ir laikydamas fotoaparatą rankoje, grįžo pas Adelę. Jau nutuokė, kur galėtų rasti tinkamų kasečių (pirma, žinoma, reikėjo dar išsiaiškinti kokios yra tos tinkamos). Išmetęs dėžes į netoliese buvusią šiukšlinę, Markas tarė:
-Adele, hm... Padėtum man internete susirast, kur parduoda tas kasetes koks žiobaras?
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Adelė Ginger Gegužės 24, 2020, 08:55:21 pm
  Šįkart jau ne Adelė bėgo prie žiobarų (nors kas ten žinojo, gal šie tokie ir nebuvo) būrio. Prisimerkusi, delnu paslėpdama spindulius, deginančius akis, mergina šyptelėjo, stebėjo vaikiną. Susikėlė koją ant kojos, tarp šlaunų įkalino rankas, papurčiusi galvą nusižiovavo.
- Žinoma,- netrukus pradėjo knistis treningų ir džemperio kišenėse.- Tik pati neturiu telefono,- kilstelėjo blondinišką galvą į Marką.
  Prieš imdama raustis vyro kišenėse, pasilenkė ir šiek tiek užsilenkė treningų klešnes, nes jos beveik vilkosi žeme ir neatrodė labai žaviai. O tuomet kyštelėjo smulkią ranką į savo žaviojo berniuko kelnių kišenę, ten neradus, ko ieškojo, perėjo prie kitos ir jau tuomet ištraukė tą žiobarišką daiktą. Nuspaudė įjungimo mygtuką, o kol laukė, nusprendė dar kartą pasimėgauti vaizdu priešais. Nugara atsirėmusi į langą, vėl prisidengė nuo saulės. Ir pagalvojo, jog ši pati sėkmingiausia ir laimingiausia panelė pasaulyje, turinti tokį nuostabumą su menkais trūkumais (deja, kai kuriems jie visai nemaži galėjo pasirodyti). Buvo kažkada girdėjusi, o gal skaičiusi, jog tai meilė daro vyrą aklą, tačiau pagerina moters regėjimą. Blondinei čia pasirodė atvirkščiai, tai ji buvo apakusi ir apsėsta. Tai ji pasinėrė į meilės vergiją, savo noru.
- Galėčiau pamatyti nuotraukas?- prabilo švelniausiu balsu, koks tik galėjo praskrieti per ausis.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Markas Moore Gegužės 25, 2020, 12:52:57 pm
 Žiobarų būriui nuėjus tolyn, jų vietą užėmė stori miesto balandžiai, it kokie karoliukai pabirę po visą gatvę. Jų burkavimas jau tapo priimtinu fono garsu, kaip mašinų ūžimas ir medžių lapų šnarėjimas. Markui pasisekė, kad Adelė gaudėsi žiobariškame pasaulyje geriau nei jis. Mergina, pasiraususi vaikino kelnių kišenėse, išsitraukė gyvybės ženklų nerodantį telefoną. Tuo tarpu, Markas toliau tvarkėsi su fotoaparatu. Atidaręs kasetės skyrių, susiraukė. 600 - skaičius, matyt, nurodantis jų tipą. Apie kasetes ir aplamai apie momentinius fotoaparatus garbanius pripažino, kad žino mažai, kaip ir apie žiobariškas technologijas, tad visą tą informacijos ieškojimo interneto platybėse magiją paliko Adelei. Telefonui merginos rankose įsijungus, Markas trumpam paėmė jį iš blondinės rankų, suvesdamas reikiamus kodus. Grąžinęs aparatą Adelei, tarė:
-Na, tikiuosi žinai, kaip ten ką daryt.
Iš kišenės susižvejojęs jau išryškėjusias nuotraukas, tylėdamas padavė mėlynakei. Na, dabar jau prasidės komentarai.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Adelė Ginger Gegužės 25, 2020, 01:21:04 pm
  Smulkūs merginos pirštais greitai bėgiojo per telefončiko ekraną, o mamyte, niekada negalvojo, jog įvedus 'fotolapeliai' jai pradės siūlyti milijonus kitų fotoaparatų. Siaubelis. Iš vaikino paėmė nuotraukas, pasidžiaugė savo menu ir sėkme, užgaudžius bevalgantį Marką. Kitoje nuotraukoje jie buvo kartu, pagalvojo, kad atrodo kaip iš saldaus ir kažkokio nelabai realaus filmo. Bet mielai, išpūstos mėlynos akys pridėjo šiokio tokio mielumo ir komiškumo. Ir kaip jis dar su ja tveria?
- Ei, sakiau, kad atrodysiu kaip gnomikas,- išsižiojo, kuomet pažvelgė į paskutiniąją fotografiją.- Pasalūnas, galėjai perspėti,- susiraukusi iškišo liežuvį ir grąžino lapelius jam.
  Atsistojo nuo palangės, vienoje rankoje laikė telefoną, kita suėmė Marko ir, spoksodama į akis deginantį ekraną, patraukė nuo užkandinės tolyn. O galėjo pirmiau susirasti tą žiobarišką fotografijų parduotuvę. Smart Adelė.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Rugsėjo 26, 2020, 11:59:17 pm
Vieną gruodžio pradžios rytą Dafydd juto, kad visiškai nenori eiti į darbą. Niekada ten nepatiko, o dabar... Laikas ten baisiausiai prailgdavo, mat žmogus, su kuriuo norėjosi leisti laiką, buvo prakeiktais keturiais aukštais žemiau. Tai atrodė neišpasakytai toli. Atrodė jau geriau iš viso nepasirodyti ministerijoje. Tad dabar jis slankiojo po Londoną be jokio tikslo. Žinojo, kad po dešimties minučių kaip geras berniukas turi sėdėti savo kabinete. Kaip tik šiandien buvo mėnesio plano aptarimas, tačiau velsietis žinojo: Magijos ministerijoje šiandien jo ir kvapo nebus.
Ilgą laiką vaikinas nesuprato, kur esąs, kai apsidairęs pamatė bestovįs prie greito maist užkandinės Beiker stryte. Čia dar neteko lankytis, tačiau keli sikliai ir svarai gulėjo kišenėje, tad nutarė užsukti. Vis geriau nei sėdėti kabinete, aiškinti vergams visokias nesąmones ir tuo pat metu mąstyti, kad vos už keturių aukštų nuo jo yra mergina, kuri... Net ir mintyse tą sakinį užbaigti buvo labai nesmagu.
Nužvelgęs meniu Dafydd užsisakė kažkokių makaronų. Nekantriai laukė užsakymo, o jį gavęs iš karto atsisėdo į kampinį stalą. Dabar tenorėjo būti nejudinamas, nes reikėjo pagalvoti. Netrukus raudonplaukis jau
buvo įsigilinęs į pastarojo meto įvykius. Vis dar klausinėjo savęs, ar viskas bus gerai, ar tai, kas dabar vyksta, gali tęstis, ar jis gali būti laimingas.
Deja, šitie klausimai buvo pernelyg sudėtingi, tad Dafydd, norėdamas išvengti pernelyg sunkaus mąstymo, pradėjo skubiai kimšti makaronus. Staiga visai nebenorėjo čia ilgiau pasilikti.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Adelė Ginger Rugsėjo 27, 2020, 04:46:28 pm
  Kad ir koks ten tas gruodis bebūtų visiems jaukus ir ‘laukiu kalėdų’ mėnesis, Adelė darbais buvo persivertusi. Lakstė iš Dublino į Londoną kone kasdien, užsakymas ten, užsakymas šen. Neišsimiegodavo nė velnio, o dar ant kupros ir rankose pastoviai tampėsi visokius skudurus, ahem, užsakymus.
  Ir štai, mūsų žavioji dizainerė įžengė į Beiker stryto greito maisto užkandinę. Lankėsi čia kiekvieną kartą, kai užsukdavo į Londoną, kažkokia keista josios tradicija.
- Taip, taip, kašmyras, turkio spalva. Aha, prisiminsiu, tik numeskit išmatavimus maždaug,- prisiplojusi telefoną prie ausies malė Ginger. Didžiojo verslininkė.- Vištiena, ryžių makaronai ir saldžiarūgštis,- išpylė savo užsakymą.- Ne, ne jums. Gerai, užsuksiu po valandos, dviejų,- ir ties tais žodžiais tas žiobariškas daiktas nukeliavo į kelnių kišenę.
  Pietauti lauke oras neviliojo, tad šįkart mergina pasirinko vidų, pasidėjo visą mantą ant to girgždančio suolo. Apsižvalgė. Nebuvo čia vienintelė lankytoja, rodos, dar ir kažkoks ryžikas susigrūdęs kampe tūnojo. Nelabai atkreipė į jį dėmesį, viso labo, dar vienas voko megėjas. Eh, paskutinį kartą čia ne viena buvo tik su Marku. Tik bandė to neprisiminti. Užmiršti ir tai, kaip smagiai jie čia fotografavosi. Tuo metu panelė buvo tik tik baigusi Hogvartsą, o gal dar ir jame. To bent jau neatsiminė. Geras ženklas.
  Mintis išblaškė garsiai ištartas Adelės vardas, reiškiantis, jog šiosios užsisakytas maistukas jau paruoštas. Šviesiaplaukė daug laiko neturėjo, tad išsitraukusi blonktontą su eskizais, net neprisėdo, atsidarė dėžutę ir pradėjo multitaskinti. Viena ranka taisė eskizus, kita žaidė pagaliukais. Ir net nepagalvojo, jog šalimais buvęs vyrukas - jos mylimiausias klastuolis iš Hogvartso.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Rugsėjo 29, 2020, 11:13:41 pm
Skubiai susigrūdęs makaronus į burną, Dafydd atsistojo. Noro eiti į darbą nepadaugėjo. Labiau norėjosi keliauti namo (kaip keistai skambėjo šitas žodis!) ir apkabinus Mayrą gulėti lovoje. Vis dėlto mergina šiuo metu dar dirbo, o Katinas, likęs namuose, nepripažino raudonplaukio. Išeities tarsi nebuvo. Negi imsi ir eisi į darbą?
Laimei, nuo sunkių sprendimų išgelbėjo garsiai ištartas vardas, reiškiantis, kad kažkas gavo užsakymą. Vardas atkreipė vaikino dėmesį, nes buvo girdėtas. Žinoma, Adelių čia tikriausiai lankydavosi šimtai, bet Dafydd pakėlė akis. Kažkodėl nenustebo pamatęs pažįstamą veidą. Prisiminė visus jų susitikimus Hogvartse. Ar ne prisiminimai apie praeitį tave suvedė su Mayra? kandžiai paklausė savęs velsietis, tačiau vis tiek priėjo prie blondinės. Atrodė, kad ji labai skuba, tad jis stabtelėjo ir susimąstė, ar reikėtų trukdyti. Vis dėlto pasidarė smalsu, kaip ji sekasi. Adelė - mergiūkštė, kuri visada apsimesdavo esanti gudresnė už Dafydd. Ak, kaip jis jos nekentė!
- Adele? - kiek nedrąsiai kreipėsi jis. Suprato, kad, ko gero, pirmą kartą ją pavadino vardu. Visad būdavo tik žioplė ir, nelaimingais atvejais, vioplė... Pasikeitei, a? neprašyta mintis iškilo iš gelmių. Dabar nenorėjo apie tai galvoti, nors visos mintys jau buvo pakeliui į Magijos ministeriją, kur jis galėtų rasti Mayrą. Vis dėlto pasistengė susikoncentruoti su situacija, kurioje buvo, ir paklausė: - Kaip sekasi? Ką veiki?
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Adelė Ginger Spalio 04, 2020, 10:17:08 pm
  Ramiojo (tokia ir rami, kai dešimtis darbų vienu metu darai) pietų pertraukėlė buvo sudrumsta dar vieno trukdžio. Šįkart gyvo ir nešviečiančio telefono ekrane. Jaunoji dizainerė per brūkšnelį barmenė pakėlė akis į... Dafydd? Kilstelėjo antakius. Nesureikšmino to, kad pirmą kartą josios vardas išskrido iš jo lūpų.
- Ta pati, Dafydd,- užsikabino dar makaronų ir kyštelėjo burnon. Neturėjo noro dabar bendrauti? Tiesa, neturėjo.- Šiek tiek esu užsiknisusi darbu, prieš visas šventes daug užsakymų. O kaip tu?
  Ir nusuko žvilgsnį atgal prie eskizų. Jautė, jog elgiasi nemandagiai, tačiau kitos išeities neturėjo, o ir gal kažkada dar susitiks čia, paplepės, pasimuš ir Adelė vėl bus ištrynusi tą ryžiką iš galvos. Nors jie niekada nebuvo draugai, šviesiaplaukei tai netrukdė dabar ramiai užsiimti savais reikalais. Galų gale, koks jų amžius jau, turėtų būti subrendę jaunuoliai.
- Dirbi? Mokaisi?- mestelėjo trumpai, neatitraukdama žvilgsnio nuo lapo popieriaus. Netyčia tyliai, tačiau riebiai nusikeikė, kai eskize išryškėjusios suknelės rankovės pasirodė per daug pūstos.
  Atsidususi numetė pieštuką prie kitų savo daiktų. Pasirėmė alkūnėmis į stalą, panatdino veidą į delnus. Ginger jautėsi pervargusi šiomis dienomis, bėgiojo ten, bėgiojo šen, o miego taip ir nepasivydavo.
  Suskambėjo tas velnio išrastas telefonas. Tačiau mergina jau jo nebegirdėjo, leido sau atsipūsti bent akimirkai.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Spalio 07, 2020, 08:24:29 pm
Susidarė įspūdis, kad Adelė nelabai nori bendrauti, tačiau vaikinas to nepaisė. Nepaisant to, kad gyvenimas dabar buvo nepalyginamai geresnis nei prieš dvi savaites, Dafydd visai patiko sutikti pažįstamą žmogų, kurį žinojo ne dėl to, kad gyveno netoli vienas kito kanalizacijoje. Dėl to raudonplaukis nutarė, kad reikia bent pabandyti pasišnekėti. Gal pagaliau pavyks ir nesusimušti?..
- Kažką kuri? - paklausė bandydamas suprasti, ką mergina laiko rankoje, tačiau nebuvo labai aišku. Deja, kai ji paklausė to nelemto "O tu?" Dafydd sutriko. Visai gyvenimo istorijai papasakoti neužtektų visos savaitės. Ir staiga velsietis prisiminė: juk pernai, kai jis buvo išmestas iš Hogvartso, Adelė Ginger buvo transfigūracijos profesorė!
- Hogvartse nebedirbi? - pasidomėjo. Galvoje sušmėžavo mintis apie tai, kad galbūt reikėtų ją vadinti profesore? Vien jau tam, kad galėtų pasišaipyti? Vis dėlto nutarė, kad tai būtų šiek tiek kvaila.
- Dirbu, aha... - nelabai aiškiai sumurmėjo. - Magijos ministerijoje.
Išgirdęs keiktelėjimą Dafydd nusišiepė. Na jau ne, šita mergužėlė niekada nebuvo pernelyg panaši į profesorę. Iš viso, kaip ji ten pateko? Dabar tai atrodė labai keista, nors, žinoma, paties darbas Magijos ministerijoje, ko gero, neturėjo mažiau stebinti.
- Gal reikia masažo? - išgirdo savo klausimą vaikinas pamatęs, kad mergina įsikniaubė į delnus ir kažkodėl atrodė labai pavargusi. Jį patį labai nustebino tas klausimas, jau pasigailėjo prasižiojęs, bet, deja, buvo per vėlu.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Adelė Ginger Spalio 27, 2020, 06:02:21 pm
  Žvilgtelėjo tuo tavo-akys-subinėj-ar-kur žvilgsniu į raudonplaukį. Ne, Ginger niekad nepasižymėjo ir nesiruošė žymėtis manieromis.
- Taip, kuriu,- trumpai ir nesicackindama atsakė.- Hogvartsas, šmogvartsas, kam tas dar rūpi,- prunkštelėjo. Labai adeliškai jau ji čia elgėsi. Gal tai tebuvo jos giminės bruožas, vis dėlto tetulė Melisa labai mandagybėmis irgi nepasižymėjo. Gal labiau protu.
  Pakabino pagaliukais dar makaronų, kaip kokia siurbelė siurbė vieną po kito savo piktam skrandžiui. Ir springtelėjo. Dafydd ir ministerija? Tada springtelėjo dar kartą. Dafydd ir masažas? Džiaukimės, kad tik springo, o ne vertė visus pietus lauk.
- Čia tu mane užmušt tokiom žiniom ir pasiūlymais nori? Pabandyk tik prisiliest,- nusipurčiusi atsistojo.
  Tarp daiktų sugraibė dar vis nepasitenkinimą reiškiantį telefoną, atsiliepė. Lūpas paliko tie įprasti 'aha, bus, gerai, ne, negaliu, viso' ar kažkas panašaus. Metant vištienos gabalėlius burnon nelabai sekėsi aiškiai kalbėti. Numetė (prancūzišką) ragelį.
- Tai gal jau susitupėjai?- bandė neprikišti fakto, kad buvo ant tiek jau kritęs josios akyse po Hogvartso išmetimo. Tik keli malonūs žodeliai ir galėsi iš čia dingti, ramiai.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Spalio 29, 2020, 11:03:28 pm
Dafydd suirzo. Atrodė, stengėsi elgtis mandagiai, tačiau Adelė buvo nusiteikusi palaikyti tą patį mokyklinį santykį. Žioplė nusprendė vaikinas. Jis tik gūžtelėjo į buvusios transfigūracijos profesorės prunkštelėjimą, bet nieko nesakė. O ir ką čia pasakysi? Jeigu mergužėlė visai nesuaugo, jis tikrai jos nebandys auklėti.
Raudonplaukis norėjo kandžiai palinkėti Adelei nenumirti, nes atrodė, kad ji tuoj rimtai užsprings. Vis dėlto netrukus priėjo išvadą, kad tai tebuvo jos pamaiviška demonstracija, kokia ji nustebusi.
- Na, atsiprašau, jūsų malonybe, - skėstelėjęs rankomis burbtelėjo Dafydd. Kaip tik tuo metu suskambo merginos telefonas, tad jis galėjo kelias akimirkas ramiai pasvarstyti, ką daryti toliau. Pradėjo abejoti, ar verta dar bandyti kalbėti su šita žiople. Neatrodo, kad ji būtų nusiteikusi kada nors bent kiek suaugti. Ir akivaizdu, kad tą patį galvoja apie jį.
Jau buvo bežengiantis žingsnį į šalį, kai pasiekė naujas Adelės klausimas. Nelabai draugišku žingsniu perliejęs merginą su visais jos makaronais Dafydd kilstelėjo antakius.
- Juk tau vis tiek neįdomu, tai kam apsimetinėti? - piktokai metė jis. Dar kartą gavo suprasti, kokia ypatinga yra Mayra, suteikianti jam galimybę būti žmogumi, o ne tik kanalizacijos šiukšle. - Atsiprašau, kad sutrukdžiau, maloningoji.
Raudonplaukis nusisuko nuo merginos ir negirdimai atsiduso. Nepaisant to, kad visą gyvenimą buvo laikomas tik gyvenimo atmata, be reikalo kvėpuojančiu kitų žmonių deguonį, Mayra per labai trumpą sugebėjo tai pakeisti. Deja, į šitą būseną grįžti visai nesinorėjo. Vėl atsisuko į Adelę ir nenoromis pridūrė:
- Žinau, kad esu šlykštynė. Bet vis dėlto buvo tikrai smalsu kaip gyveni.
Velsietis žvilgtelėjo merginą ir susimąstė, kokio atsakymo iš jos dabar norėtų labiausiai.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Adelė Ginger Spalio 30, 2020, 04:46:05 pm
  Susilaikė nuo įprastojo akių vartymo. Susitvarkė su kvėpavimu. Adelei šis šventinis laikotarpis nebuvo vien pyragai. Ji lakstė iš vieno Londono galo į kitą su didžiuliais maišais, prikrautais šmutkių ir visokių dekoracijų. O per tiek laiko neskyrė laiko sau, neskyrė laiko papuošti savo nedidelio, tačiau puikaus buto Dublino centre. Nes tiesiog neturėjo tam nė minutės. O pačias Kalėdas ruošėsi švęsti viena arba papildomai dirbdama pas Aideną. Kadangi antros pusės nebeturėjo.
- Atsiprašau, gal tiesiog užkalbinai mane ne pačiu geriausiu metu,- kaip bebūtų keista ramiai prabilo. Be jokios ironijos ar sarkazmo balse. Žvilgtelėjo į savo daiktus. Tuomet į raudonplaukį.- Neturiu jokios komandos, esu viena šitame dizainerės liūne. Nespėju visur subėgioti, o tuo labiau išsimiegoti. Turiu maloniai bendrauti su kiekvienu klientu, kad neprarasčiau. Dafydd, tiesiog,- nutilo.- Gal aš jau eisiu, turiu suspėti į Vestminsterį, kažkokį viešbutį per šią valandą.
  Paprasčiausiai atsidususi išmetė dėžutę, kurioje dar prieš akimirką buvo makarončiki avec vištike. Jau buvo berenkanti visus maišus, kai prisiminė užbaigtą, tačiau nei vienam klientui nerodytą juodą šilkinę suknelę su gipiūrinėmis rankovėmis. Ištraukė pastelinės rausvos spalvos dėžę, kurioje buvo jos siūtas rūbas. Ištiesė Dafydd.
- Nežinau apie tave nieko, tačiau galbūt turi kokią panelę, tai gali perduoti jai šitą, nenorėjau jos parduoti,- gūžtelėjo pečiais, susirinko daiktus ir išėjo iš užkandinės. Tiesiai į šaltą ir bjaurų lietų.
  Neturėjo laisvų rankų skėčiui, tad tik vėl riebiai nusikeikė ir sudribo ant užkandinės plačiosios palangės ir leido sau permirkti. Paleido iš rankų daiktus, telefone sumaigė numerį, drebančiu balsu persimetė keliais žodžiais ir išjungė. Atsirėmė į šaltą langą, užsimerkė. Ir leido sau susirgti. Bent taip pailsėti nuo visko.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Dafydd Carwyn Llewellyn Spalio 30, 2020, 11:18:30 pm
Visiškai normalus ir netgi galbūt brandus Adelės atsakymas sutrikdė Dafydd. Juk jis buvo pripratęs manyti, kad šita mergužėlė tėra žioplė, kuri sugeba tik pasivaipyti, kokia yra protinga. O čia netgi atsiprašymą surezgė! Į jį, tiesa, Dafydd neturėjo ką atsakyti, tad tiesiog tylėjo ir klausėsi, ką toliau kalba transfigūracijos profesorė drabužių dizainerė. Norėjo paklausti, kodėl ji nesusiranda kokio pagalbininko (o kaipgi Moore?), tačiau klausimas kažkodėl užstrigo gerklėje.
Staiga Adelė ištiesė kažkokią rausvą dėžutę. Vaikinas nežinojo, kaip į tai reikėtų reaguoti, kai, laimei, mergina teikėsi paaiškinti. Ką ji žino? kiek išsigando raudonplaukis, svarstydamas, ar Mayra yra jo panelė. Neįsivaizdavo, ar jai patiktų rūbas, esantis viduje, net nežinojo, koks jis. Vis dėlto buvo akivaizdu, kad įteiks dovaną savo vaikų motinai (prie šių žodžių vis dar reikėjo pratintis).
- Ačiū, - sugebėjo ištarti Dafydd, bet pakėlęs akis pastebėjo, kad Adelės nebėra. - Na, iki ir tau.
Kurį laiką dar kvailai stovėjo viduryje užkandinės su dėžute rankoje. Nelabai įsivaizdavo, kaip reikės ją įteikti Mayrai ir tuo labiau - kaip paaiškinti, iš kur ir kodėl ją gavo.
Vis dėlto nutarė į šituos klausimus atsakyti kiek vėliau. Dabar reikėjo nuspręsti, ar keliauti į ministeriją ir apsimesti, kad nežino, kiek valandų, ar šiandien iš viso ten nesirodyti, o rytoj... Na, jis ką nors sugalvos. Prisiminęs, kad Mayra tebėra darbe, nutarė traukti ten ir pats. Sparčiu žingsniu išėjo iš užkandinės, nė nepastebėjo netoli durų esančios Adelės ir po garsaus pokštelėjimo išnyko iš Beiker gatvės.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Adelė Ginger Gruodžio 09, 2020, 11:31:05 am
  Lauke buvo prasidėjusi taip vadinama bobų vasara, spalio pati pradžia, o ir saulutė pagaliau nusprendė pasirodyti virš Londono stogų. Iš po nakties drėgnos gatvės, kelios balutės, kuriomis džiaugėsi maži vaikai. Auksinis jos veidas sužvilgėjo nuo rudeninės saulutės, baltų dantų šypsena apdovanojo vieną kitą praeivį. Praėjo dar metai. O blondinė jau buvo prisirinkusi žymiai daugiau klientų ir dizainerių kursuose pakelta į aukštesnįjį lygį. Viskas ėjosi puikiai. Pagaliau stojo į vietas, o ir vienišės gyvenimas džiugino. Pas Aideną pasirodydavo vis rečiau, pragyventi sugebėjo ir iš visų užsakymų ir parduodamų drabužių. Užeigoje apsilankydavo tik norint pailsėti, tik pasilabinti su ją pastačiusiu ant kojų vyru.
  Adelė dar akimirką stebėjo judrią rytinę vieną iš Londono gatvių. Gražu. Buvau kaip reta gražu. Taip miela ir šilta stebėti, jausti. Tatuiruotoji net nesigailėjo atsikėlusi taip anksti, jog viską susikrautų, nieko nepamirštų ir atvyktų iš Dublino į čia, Londoną. Pajudėjo tik pamačiusi, kaip pradeda tuštėti gatvė. Taip susiprato, beveik devynios, visi beveik darbuose. Todėl suktelėjo į Beiker strytą, Šerloko Holmso kažkada buvusią gyvenamąją gatvę. Plūstelėjo rytinis šaltokas vėjo gūsis, mergina užsisegė North Face striukę. Nebuvo kvaila, susirgti nenorėjo. Pasitaisė krepšį, besiilsintį ant peties, susikišo rankas į kišenes ir pėda, paskandinta pasteliniuose force'uose, stumtelėjo užkandinės duris.
  Priėjusi prie darbuotojos, užsisakė savo įprastąjį ir prisėdo ant to klibančio suoliuko. Gal tai ir nebuvo pati nuostabiausia ir tinkamiausia vieta susitikimui su pirmą kartą matomu žmogumi, tačiau Adelei nerūpėjo. Jai rūpėjo, jog aplinka bent kiek kūrybiškai paliestų josios širdį. Ir šiai liko laukti, laukti merginos, kurios laišką gavo tiesiai iš Hogvartso. Pasirodo, ir ten jau buvo pasklidusi žinia apie Adelę Ginger kaip dizainerę.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Magdelė Gruodžio 20, 2020, 09:42:11 pm
 Vilė ramiai, gana džiaugsmingai žengė per šurmulingojo Londono gatvele. Pasiekė greito maisto užkandinę ir laiminga pravėrė duris. Žadėjo čia susitikti su gan žymia mados dizainere Adele Ginger. Norėjo pasisiūti naują vakarinę sunelę. Kol laukė Adelės, mergina sėdėjo prie stalelio, siurbčiojo užsisakytą kavą ir krimto neseniai keptus sausainius.
 Su lig kiekvienu varpelio skibtelėjimu ji pakeldavo galvą, tikėdamasi pamatyti dizainerę, bet teko nusivilti. Galų gale mergina, pabaigusi kavą ir sausainius nusprendė užsisakyti kokį ,,rimtesnį" patiekalą. Pasišaukusi padavėją, užsisakė gruzdintų bulvyčių su padažu, mėsainį ir šaltos arbatos. Kai ko nors laukdavo, Vilė mėgdavo ,,prisikimšti be reikalo".
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Adelė Ginger Gruodžio 21, 2020, 07:07:27 pm
  Vos išgirdo savąjį vardą, blondinė šoktelėjo nuo suoliuko ir pasiėmė užsakymą. Tuomet apsižvalgė po užkandinę. Tiesa, neįsivaizdavo, kaip toji Vilė turėtų atrodyti, tad dar nesiartino prie nei vieno lankytojo. Striukės nusiimti nežadėjo, žinojo, jog čia užtruks ilgiausiai valandą, po jos skuos tvarkyti kitų reikalų. Ir nedrįsčiau teigti, jog Adelė buvo jau kažkokia itin žymi dizainerė, ji tiesiog nusimanė savoje srityje. Akimirką pagalvojo, galbūt tai Markas kažkam prasitarė apie josios pagaliau įgyvendinamą svajonę, tačiau greitai ir nustūmė šią mintį šonan. Po vakaro pas ją, po sugadintų Kalėdų ir kai pagaliau jo nebematė, šis tikriausiai net nebenorėjo nieko ir girdėti apie Ginger, o ką ir bekalbėti apie mintis, kurios galėtų suktis apie blondinę. Be šansų.
  Pakabino pagaliukais iš dėžutės kiaušininių makaronų, įsimetė vieną, kitą mini pomidoriuką į burnos ertmę. Reiktų, jog ir šalia josios apartamentų atsirastų vokas, picomis visą gyvenimą nesimaitins, ypač, kai užeina savaitės, kuomet negalėjo atsitraukti nuo darbų ir pačiai jau gamintis nebelikdavo laiko. Tiesa, tatuiruotoji pavargdavo, tačiau nenorėjo ir nebūtų drįsusi skųstis savo užsiėmimu, savo darbu. Jai tai patiko. O ir likę iki taupomos sumos nebebuvo tiek daug, žadėjo Dublino centre įsigyti atskiras patalpas, kuriose galėtų lankytis klientai, matuotis drabužius, aptarinėti idėjas. Tik savo namuose vis tiek norėjo pasilikti kūrybinę erdvę, į nieką neiškeistų savo susikurtos darbo aplinkos D'Olier gatvėje.
  Beiker stryto užkandinei pratuštėjus, mergina apsižvalgė. Vienintelė raudonplaukė, rodos, dar nežadėjo išsinešti savo esencijos į švelnų rytą. Baigusi kapoti makaronus su vištiena, buvusi varnė išmetė dėžutę, o tuomet prisiartino prie merginos.
- Tu tikriausiai Vilė,- menkai šyptelėjo Adelė.- Prisėsiu, jeigu nieko prieš,- atsisėdo aukštos baro kėdės. Iš krepšio išsitraukė eskizų sąsiuvinį, kelis medžiagų pavyzdžius.- Turiu laisvą valandą iki savo kito susitikimo, tai pasakok, ko norėtum,- mostelėjo rankomis lyg sakydama, jog leidimas lieti idėjas duotas.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Magdelė Gruodžio 31, 2020, 07:32:52 pm
 Vilė sėdėjo ant kėdutės jau gerą valandą laukė, kol pasirodys ta dizainerė Imbiero pavarde. Tiesa, ji skambėjo gražiai ir prie Adelės vardo puikiai tiko.
 Kai pagaliau prie jos prisiartino blondinė, mergina nudžiugo ir į kiek sarkastišką dizainerės šypseną atsakė gan nuoširdžiu, tačiau šiek tiek droviu šypsniu.
 - Taip, aš esu Vilė. Ir norėčiau tavęs paprašyti patarti. Man reikia vakarinės suknelės. Manau, geriausiai tiktų tamsiai mėlyna spalva, kaip tamsaus safyro. Bet abejoju dėl jos fasono, aksesuarų ir papuošalų. Gal galėtum patarti?
 Suknelės raudonplaukei reikėjo ne tik dėl smulkių vakarėlių ar susitikimų. Ne už kalnų buvo ir Burtų Trikovės Turnyras, kurio metu vyks šokiai. Taigi reikės suknelės. Vilė tikėjosi pakviesti kokį jauną profesorių.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Adelė Ginger Balandžio 05, 2021, 09:25:26 pm
  Vilė. Gerai, bus Vilė. Reiškiasi, bent kartą neapsipažino. Iš viso, kodėl žmonės negali išsikalti savo vardo ant kaktos, tada visiems palengvėtų. Nebent būtum nežmoniškas slapstūnas, ha, taip, jeigu slėptumeisi nuo aurorų. Avietinė. Tik ne degtinė, ne tekilo, o spalva ir skonis. Ir kvapas. Taip sakydavo Markas, kai šie dar buvo du įsimylėję kvailiai ir blondinės galva buvo dažytai juodai ir žaliai. Vėliau mėlynai ir raudonai. Termometro stulpelis arba 3D akiniai, kaip kas nori. Bet Ginger čia sėdėjo ne prieš žavų garbanių, pažadėjusį ją pavežioti naktimis katafalku. Ne, dabar ji buvo dizainerė ir klausė Hogvartso profesorės norų.
  Silpnai linktelėjo, stumtelėjo medžiagos pavyzdžius, kurie bent kiek įtilptų į merginos pasirinktos spalvos rėmus. Tamsiai mėlyna, tamsus safyras. Pati sau šyptelėjo, prisiminusi kaip septintame kurse slėpė savo nelegalius santykius su Marku ir kaip nesunkiai bei žaviai jie sušoko savo pirmąjį šokį Burtų trikovės turnyro uždarymo metu. Tačiau tą suknelę jau su skausmu buvo pardavusi. Nuostabiai graži. Rankų darbo ir su daug meilės pasiūta pačios Adelės. Ak, kokia kvaila ji buvo. Vis dėlto, tik niolika ir įsimylėjusi. Taip bemąstydama ir laukdama, kol klientė išsirinks tinkamą atspalvį, ant popieriaus radosi eskizas. Tiksliau, netgi du. Viename suknelė išryškintų liemenį ir apnuogintų nugarą, ties šiek tiek vulgaria iškirpte būtų prisiūta daug sidabrinių arba auksinių detalių. Kruopščiai. Kaip Adelė ir gebėjo. Kitas suknelės eskizas buvo kiek uždaresnis, tačiau nė kiek neprastesnis. Taip, jeigu ši jaunoji Ginger galėdavo, tai išspausdavo maksimumą. Atviros rankos, tik ant vieno peties užmesta petnešėlė, kuri galėjo pasigirti savo blizgumu, rėžiančiu akį. Tai nebuvo kažkas itin ypatingo, tačiau vis tiek išsiskiriančio. Tai būtų vienetinis darbas. Blondinė nebyliai parodė abu eskizus Vilei, žvilgsnis nukrypo į langą. Nejučiomis atsiduso.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Meghan Natali Pritz Rugpjūčio 21, 2021, 01:45:13 pm
Meg pravėrė užkandinės duris ir įėjo į vidų. Iš karto jos kūnu pasklido maloni šiluma ir mergaitė palaimingai atsiduso. Kiek apšilusi švilpiukė atkreipė dėmesį į aplinką. Užkandinė buvo nedidelė, tačiau labai jauki. Visur žaižaravo įvairios šiltos spalvos, palubėje degė dideli šviestuvai, o ant sienų - spalvotos lemputės. Palubėje ir visoje užkandinėje buvo daug įvairiausių augalėlių. Priekyje stovėjo baras, o per visą patalpą buvo užstatyta nedideliais staliukais.
Meg pasisuko į naująją pažįstamą, merginą, kuri prisistatė esanti Veronica.
- Nežinau kaip tu, tačiau aš labai norėčiau ko nors šilto. - pareiškė rudaplaukė ir, nieko nelaukdama, nudrožė prie baro.
Garbė Merlinui, kad neišsiėmiau galeonų iš kišenės. pagalvojo švilpiukė išsitraukdama monetą. Kitu atveju būtų kiek striuka. Mergaitė užsisakė arbatos prie baro, o po minutėlės jau buvo grįžusi atgal prie staliuko, laikydama du puodelius karšto gėrimo ir vieną ištiesė Veronicai.
- Tikiuosi, mėgsti arbatą. - pasakė švilpiukė atsisėsdama.
Staliukas, kurį atsitiktinai išsirinko Meg, buvo nedidelis, medinis, su melsva staltiesėle. Prie jo stovėjo dvi medinės kėdės su mėlynomis pagalvėlėmis. Švilpiukė atkreipė dėmesį į tai, kad nors užkandinėje iš pirmo žvilgsnio tvyrojo spalvų betvarkė, tačiau įsižiūrėjus buvo galima pamatyti, kad viskas iš tiesų yra labai gerai suderinta.
Meg gurkštelėjo šiltos juodos arbatos ir palaimingai atsiduso. Šiluma kaip mat pasklido jos viduje, o puodelis maloniai šildė delnus. Nors jau buvo pavasaris, Pavasario atostogos, dar buvo šaltoka. Ypač vidurnaktį lauke.
- Papasakok apie save. - po poros tylos minučių paprašė rudaplaukė. - Kas tau patinka? Palauk, man regis sakei, kad tavo pavardė yra Spellman? Tikrai kažkur girdėjau šią pavardę. - Meg suraukė antakius, bandydama prisiminti, kur jai girdėta ta pavardė.  - Spellman yra mano kerėjimo profesorė Hogvartse! - džiaugsmingai šūktelėjo mergaitė, pagaliau supratusi, iš kur žino šią pavardę. - O tu? Tu nesi profesorė? Kuo užsiimi?
Klausimai kaip lavina plūdo iš mergaitės burnos, tačiau jai buvo labai įdomu, kas yra šioji mergina. Be to Meg tikėjosi, kad uždavinėdama klausimus galės nutolinti tą dalį, kur ji turės papasakoti savo istoriją. Rudaplaukė dar nebuvo tam pasiruošusi - ji pati dar iki galo nesuprato, kas jai nutiko. Meg vėl gurkštelėjo arbatos ir ėmė laukti atsakymų.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Veronica Spellman Rugpjūčio 21, 2021, 11:10:27 pm
Šis vakaras tikrai, tamsiaplaukei patiko. Ar galbūt naktis? Labiau vakaras. Visa patenkinta, ėjo kartu su Meg iki užkandinės, o pamačiusi, jau norėjo praverti duris. Bet pravėrė švilpė. Įėjus, jau galėjai užuosti tą tokį kavinių kvapą. Vampyrė sekė paskui Meghan, vietelė kurią išrinko tikrai buvo nebloga. Visai neblogas ir staliukas. Medinis, patiestas staltiese. Veronica jautėsi kaip mama, iš tikro, jautėsi kaip mama. Šis jausmas buvo gana keistas, bet dailininkei patiko. Pasijautė Sabrinos vietoje, kai ji augino Alisą. Tai tikrai smagu. Pažvelgusi į žaliaakę, prisėdo ir šyptelėjo. Apsiaustą nusiėmė ir pasikabino ant kėdės. Nebuvo viduje to baisaus šalčio, tik šiluma. Tarus jai, mergina linktelėjo.
- Tiks, - Dar kartą išsišiepė, pataisė sruogą, kuri vėl krito ant akių. Ech.. kad tik ji žinotų, jog vampyrams nebūtina valgyti.. gal reiktų jai pasakyti kas aš? Vis tiek kaip ir susipažinome, ji žino, jog esu iš Hogvartso.. gal tai nebus taip hm, blogai?- Mąstė tamsiaplaukė, atsirėmusi į langą. Pro langą matėsi gražus dangus, žvaigždės, miestas be žmonių, tuštuma. Tas menininkei patiko. Patiko, kad nėra daug žmonių. Todėl naktį labiausiai ir mėgo. Grįžus mergaitei iš baro, Veronica apžiūrėjo arbatos puodelį ir paėmė jį į rankas. Arbata buvo labai karšta, net nudegino šiek tiek ranką.
      Laivo kapitonė pastatė gėrimą ant stalo. Tuomet kaip kokia kvailelė pauostė arbatą, norėdama įsitikinti ar tai tikrai mėlynių arbata. Taip, čia mėlynių. Mano mėgstamiausia. - Manau, kad mėgstu. Tiesą sakant, neprisimenu kada paskutinį kartą išvis gėriau arbatą.. gal prieš dešimt metų, - Nusijuokė Veronica Spellman, pasijutusi kaip kokia senutė. Tai tiesiog galbūt per silpnas gėrimas vampyrei. Gurkštelėjusi kelis gurkšnius, pasijautė vaikystėje.. tas skonis priminė dienas Hogvartse. Piratė tik dabar susivokė, jog už gėrimus sumokėjo vienuolikametė. Dėl to, pasijautė kiek nejaukiai.
- Ne esu įdomus žmogus, - Tarstelėjo ši. Už tokius žodžius, sesuo tikriausiai būtų vožtelėjusi iš karto. Spellman'ų žodyne negali būti "neįdomus" ar kažkas panašaus, tas pats ir pas Granger'ius. - Bet gerai, - Išgėrė visą arbatą, pastūmė puodelį toliau, ir pasiruošė savo pasakojimui. -  Man patinka varlės... kaip ir supratai. Patinka iš tikro daug kas, muzika, šokiai. Ir tai tiesa, mano sesė yra Spellman, na, dabar Wolfhard, bet taip.. kerėjimas jai sekasi puikiai, taip pat bendravimas ir su mokiniais. - Papasakojo trumpai, Veronica. Įdomiai.. ji rimtai moko kerėti, o ne kaip bandeles kepti.. - Prisiminė Sabrinos gaminimus, Spellman'ų namuose. Ir tai, kad ji be maisto išgyventi negali.
- Profesorė? Oi ne.. neįsivaizduoju savęs profesore. Tai tiesiog ne man, ypatingai kai nebeprisimenu magijos, - Nusijuokė vampyrė. - Na, aš kaip ir dailininkė, laivo kapitonė, šiuo metu sėdžiu atostogose. Jo.. man taip pat patinka rankinis. Kiekvieną rytą žaidžiame su draugais, - Pabandė kuo įdomiau, papasakoti apie save. Ant stalo trūko lėkščių. O vis gi prisiminus tą faktą, jog už gėrimus mokėjo daug jaunesnis žmogus, mergina nubėgo ko nors užsakyti. Priėjusi prie kasos, užsakė du didelius sumuštinius ir skrudintų bulvyčių. Šalia, dvejų taurių, vyno. Gal tekila būtų geriau, bet prie vaiko geriausiai gerti silpnesnį gėrimą. Grįžusi su maistu, padėjo jį ant stalo. Atsisėdusi atgal, pristūmė vyno taurę ir lėkštę jai.
- Kadangi sumokėjai už arbatas, sumokėsiu ir aš, - Veronica atsigėrė vyno. Gal ji dar per jauna gerti šį gėrimą? Ne, viskas gerai. Svarbu, kad nepasidarytų girta. - Nesidrovėk, atsigerk. Žinai, niekam nesakyk, bet gerti vyną pradėjau nuo vienuolikos, - Tyliai sušnabždėjo, mirktelėjo. - Taigi, pasakok dabar tu apie save.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Meghan Natali Pritz Rugpjūčio 23, 2021, 06:56:26 pm
Meg ramiai sėdėjo, šildėsi ir klausėsi, ką kalba Veronica. Jos pasakojimas rudaplaukei pasirodė įdomus, nors ir gana paprastas.
- Nemaniau, kad galima taip mėgti varles, - nusijuokė švilpiukė. - Aš pirmenybę teikiu pelėdoms.
Veronica, baigusi savo pasakojimą, nuėjo prie baro ir po poros minutėlių grįžo su kalnu maisto ir (Ar įstatymas nedraudžia nepilnamečiams gerti alkoholio? ) dvejomis taurėmis vyno. Mergina ramiausia veido išraiška pastūmė vieną taurę Meg. Ši vos neišsižiojo, bet pasistengė neišsiduoti nustebusi. Kad išsisuktų nuo nepatogios situacijos, rudplaukė čiupo vieną iš sumuštinių ir atskando. Buvo visai skanu, nors ir ne taip, kaip Hogvartse. Meg manymu niekas negalėjo prilygti mokyklos maistui.
Išgirdusi Veronicos klausimą švilpiukė nepastebimai krūptelėjo. Šios pokalbio dalies ji visai nelaukė. Nors, anksčiau ar vėliau, ji būtų atėjusi. Rudaplaukė ištiesė ranką ir paėmė nuo stalo savo taurę. Tiksliau, taurę, skirtą jai ir gurkštelėjo. Buvo rūgštu ir Meg, pati to nepajusdama, susiraukė. Pastačiusi taurę ant stalo ji giliai įkvėpė ir pradėjo pasakoti:
- Mano vardas, tikrasis mano vardas, yra Meghan Natali Pritz. Esu kilusi iš Amsterdamo. Labai mėgstu miškus, pelėdas ir kitokius paukščius, tačiau labai nemėgstu plynų laukų. Jie man atrodo tušti ir be gyvybės. Man labai patinka burti ir kerėti, taip pat mokytis burtažodžių, naudojamų kovose.
Motina mirė iš karto man gimus, tėvas - kai man buvo ketveri. Gyvenau su savo vyresniąja seserimi, bet šiemet, man išvažiavus į Hogvartsą, ji, greičiausiai reikėtų sakyti, pabėgo. Manau, kad ji norėjo pabėgti nuo praeities, tačiau tam turėjo palikti ir mane. Dar gerai nežinau, kur keliausiu toliau.
Nors mažas gurkšnelis vyno neturėjo sukelti didelio poveikio, tačiau žodžiai iš Meg burnos liejosi lengviau nei bet kada. Kažkodėl su Veronica buvo lengva kalbėti ir švilpiukė ja pasitikėjo.
- Šiandien kaip tik ketinau rašyti pusseserei ir paklausti, ar priimtų mane iki kol surasiu kur apsistoti, tačiau atėjusi paimti pergamento, pamačiau mergaičių miegamąjame, ant savo lovos, mėlyną puodelį. - mergaitė priartėjo prie šiandienos įvykių. - Nors tas puodelis buvo ne mano, smalsumas nugalėjo ir aš jį paėmiau. Nuo tada nieko neprisimenu, o atsibudau tame skersgatvyje, kuriame ir susitikome. Spėju, kad tas puodelis buvo nešyklė, tačiau jis sudužo ir negalėsiu pasinaudoti juo grįžimui į mokyklą. Nežinau, ką daryti. - nulenkusi galvą prisipažino Meghan. Pirmą kartą per šį vakarą ji iš tiesų pajuto, kur įsivėlė - viena, toli nuo namų, beveik be pinigų.
Meg sunėrė rankas ir pažvelgė į Veronicą, laukdama, ką ji atsakys ir kaip reaguos į jos istoriją.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Veronica Spellman Rugpjūčio 30, 2021, 01:53:45 pm
Hm, mergina tikrai buvo pasiruošusi, mergaitės pasakojimui. Dėl taurės vyno, pasidarė šiek tiek gėda. Ji juk nepilnametė, negali gerti, šio, alkoholinio, gėrimo. Bet nesvarbu. Jei sutaria su Veronica- reiškia sutars ir su alkoholiu. Taip pat ir su varlėmis. Atsigėrusi dar kartą gėrimo, pradėjo įdėmiai klausyti pašnekovės. Jos pasakojama istorija, tikrai sudomino vampyrę. Tai buvo labai keista, bet rimtai sudomino. Pamačiusi, jog mergaitė susiraukusi, pastebėjo, jog tikriausiai vynas nepatinka jai. Tikriausiai tekila labiau patiktų. Na, arba jai net vynas per stipru. Svarbu ne alus, alus galėtų per minutę, Veronicą užnuodyti. Per daug žiaurus kvapas ir per daug žiaurus pats skonis. Amsterdamo? Ar šis miestas Arabijoje? Ji iš Arabijos? Menininkė pakėlė antakį ir dar kartą nužvelgė Meghan. Ji tikrai nepanaši į arabę. Ach taip, Amsterdamas. Ji olandė. Įdomu.. Olandijoje niekada laivo kapitonė nėra buvusi, tačiau gal ir būtų visai įdomu tenai nuvykti. Kažkada. Kai bus pinigų. Tikrasis Meg vardas, vampyrei patiko. Toks įdomus.. olandiškas. Turbūt. Klausiusi pasakojimų, tamsiaplaukė vis užkando bulvytėmis. Jautėsi kiek persivalgiusi. Sužinojusi, jog jai patinka burti ir kerėti, net paspringo. Vaikystėje, ar paauglystėje, Veronicai baisiai nepatiko kerėjimas. Iš tikrųjų, merginai niekas nepatiko, nebent magiškųjų gyvūnų priežiūra su nuostabiu mokytoju, arba ateities būrimas. Apie magijos istoriją, net nesinorėdavo pagalvoti. Išgirdusi tai, jog Meg savo gyvenime nebeturi mamos, jau rimtai pasižiūrėjo ir nuleido akis į stalą. To, dar niekad neteko merginai patirti, tačiau ši jau numanė koks skausmas turėtų būti. Pati vampyrė savo mamos nemėgo, bet tikriausiai jei ji mirtų.. Spellman neišgyventų. Tas pats ir su tėčiu.
   - Aš labai apgailestauju, - Nuliūdusi, pažvelgė į Natali. Dieve.. dvejų tėvų neturėti, tai turėtų būti taip baisu. Na, gyvenimas nebuvo galbūt pas ją jau labai tragiškas, nes turėjo kas ją prižiūrėtų, nebuvo nutempta į vaikų namus, kuriuose negautų nei skanaus maisto, nei gražių drabužių. Tuo labiau- meilės. Bet sesuo.. ji ne pilnai sutiko prižiūrėti Meghan, nes net pabėgo. Veronica atsiduso, pajautė kažkokią keistą atsakomybę. Papasakota, atsiradimo čia, istorija, dar labiau nustebino menininkę. Nešyklė? Dar ir tokios šiais laikais būna. - Supratau. Įdomiai čia pas tave. Labai užjaučiu dėl sesers, tėvų.. nežinau koks tai turėtų būti jausmas, bet žinau, kad tikriausiai beprotiškai jų pasiilgai. Na, aš.. aš turiu tėvus, tačiau jie nemyli nei manęs, nei Sabrinos, - Papasakojo šiek tiek ir apie save, Veronika. Mergina dėbtelėjusi į vyno taurę, pamatė, jog ji vis dar pilna. Iš tiesų, alkoholis padeda. Ne visai, bet padeda. Su juo užmiršti bent dienai visus savo sunkumus ir ne blaiviai mąstydamas, bent kiek pasijauti laimingas.
 - Atsigerk, - nusišypsojo vampyrė ir parodė pirštu į pilną vyno taurę. Mielai būtų pasiėmusi ją prie savęs ir išgėrusi vietoj jos, nes pačios taurė buvo išgerta per dvi minutes, tačiau norėjo, jog ir Meghan pabandytų. - Žinau, kad skonis turbūt ne koks, bet patikėk, pasijusi gerai. - Pažadėjo Veronika. Staiga, į galvą šovė visai netikėta idėja. Nelabai įmanoma, bet įmanoma.
 - Na, nežinau ar tai būtų įmanoma. Bet... galiu tave pagloboti. Kiek tik reikės. Tu man labai patikai, Natali, ir manau, kad tavimi puikiai pasirūpinčiau. Gyvenu žinoma toli nuo Londono, Amerikoje. Bet manau sutiktum nemokamai nuskristi iki mano miestelio ir turėti kur gyventi, - Šyptelėjo Spellman. - Dėl Hogvartso gali nepergyventi, mielai tave iki jo nuvešiu. Hm, ką manai?- Klustelėjo ji ir laukė atsakymo ir reakcijos.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Meghan Natali Pritz Rugsėjo 02, 2021, 07:52:48 pm
Meg sėdėjo pasirėmusi rankomis galvą ir klausėsi, ką kalba Veronica. Papasakojusi savo istoriją mergaitė jautėsi... keistai. Jai tuo pačiu ir palengvėjo pasipasakojus, tačiau tuo pat metu ji jautėsi taip, tarsi būtų atidavusį dalį savęs. Panašiai ir buvo. Niekas, be jos pačios, nežinojo pilnos mergaitės istorijos, tik jos nuotrupas. Todėl dabar, kai atsirado žmogus, kuris žino viską nuo pradžios iki galo... Pažiūrėsim, kur tai nuves.
Išgirdusi Veronicos žodžius ir siunčiamą užuojautą, rudaplaukė pajėgė tik linktelėti, nors laikant galvą tai padaryti buvo kėbloka. Mergina pastūmė švilpiukei taurę su vynu. Meghan dvejojo tik akimirką. Blogiau nebus. nusprendė mergaitė ir, pakėlusi taurę prie lūpų, nurijo gerą gurkšnį. Skonis buvo šlykščiai rūgštus ir rudaplaukė susiraukė. Tačiau taip pat pajuto, kad skystis padeda jai atsipalaiduoti. Po poros tylos minutėlių Meg pasijuto mieguista, todėl vėl paslėpė veidą delnuose. Švilpiukė spėjo užsimerkti, kai vėl prabilo Veronica. Neturėdama jėgų pasikelti, Meg klausėsi nežiūrėdama į merginą. Tačiau jau po pirmųjų žodžių rudaplaukė įsitempė. Negalėdama patikėti tuo ką girdi ji lėtai pakėlė galvą ir pažvelgė Veronicai į akis. Neatrodė, kad ji juokautų. Meghan viduje užvirė nuožmi kova. Viena jos pusė tvirtino, kad nereikėtų pasitikėti ką tik sutiktu žmogumi. Tačiau kita tam aršiai priešinosi - jei Veronica būtų norėjusi jai padaryti ką nors bloga, turėjo puikią galimybę skersgatvyje. Ten nebuvo nė gyvos dvasios. Tokia galimybė pasitaiko tik kartą. Tu su ja jau nuo pat pradžių gerai sutarei. Be to, iš vaikų namų pasiima iš vis nepažįstami žmonės, o su Veronica tu jau susipažinai.
Meg nusibraukė plaukus už nugaros ir pažvelgė Veronicai tiesiai į akis. Tada giliai įkvėpė ir išbėrė:
- Tu ką, rimtai? Pasakyk man, kad nejuokauji! - įsiaudrinusi rudaplaukė atsistojo. - Prašau, pasakyk, kad nejuokauji! - mergaitė net nepastebėjo, kad kitų žmonės, sėdintys prie kitų staliukų ėmė į ją gręžiotis. - Ar norėčiau? Ar norėčiau?! Aišku, kad norėčiau! Labiau už viską pasaulyje! - ji nutilo ir pribėgusi apkabino Veronicą. Tačiau staiga švilpiukė surimtėjo ir atsitraukė.
- Bet jei juokauji, pasakyk dabar. Prašau, neleisk viltis tuščiai.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Veronica Spellman Spalio 12, 2021, 01:27:42 pm
Šiaip, gal tas atsakymas ir kiek gąsdino. Jeigu Meghan atsakys "ne" ar ką nors panašaus? Oh, nagi... Ko tu taip bijai? Jeigu ji neturi kur apsistoti, privalo pasakyti taip.. tuolabiau, nupirkau jai paėsti ir dar alkoholiuko. Pakėlusi savo juodas akėles į Meghan naują šeimos narę, išvydo tokį veidą ir reakciją kokį ir tikėjosi. Lengvai atsikvėpusi, vampyriukė nusišypsojo savo keista, bet gražia šypsenėle ir pamačiusi, kad žmonės jau žiūri į mergaitę kaip į psichę, pabandė atrodyti griežtesnė.
- Ššš.. - bandė užtildyti Veronica, Meg. Dabar suprantu, kad ji tikrai būtų žuvusi be mano pagalbos. - Juokavimas? Ech ne.. tai ne man, - Nusijuokė menininkė, norėdama pasakyti, kad ji visiškai rimtai. Panašu, kad švilpiukė baisiai džiaugėsi, naujoji motina taip pat. Buvo net sunku įsivaizduoti Veronicą su vaiku. Velnias.. reikės tikrai mažiau gerti.. Jei gersiu namuose ir dar milžiniškais kiekiais, manau, kad ne ji bus išspirta iš mano namų, o pati aš. Apkabinus rudaplaukei amerikietę, ši net paraudo. Dar niekad nesijautė tokia laiminga, kaip šią naktį. Norėjosi tiesiog tiek daug išgerti, arba surūkyti dvidešimt cigarečių.
 - Nejuokauju. Būsime kieta šeima.. gal kada nors ir jaunikis atsiras? Tau ir man, - Tyliai tarstelėjo tamsiaplaukė, šiek tiek nusijuokdama. Tikiuosi, kad Sabrina kažkada negrįš į tuos namus ir nesugriaus visko, su tuo savo gaidžiu vyru. Veronica dar kartą šyptelėjo Meghan, nuėjo iki bariuko ir paėmė šį kartą kai ko stipriau, degtinės, sumaišytos su citrina ir ledukais. Šis gėrimas Veronikai buvo gryniausias meh, juk tai ne tekila ir ne vynas, bet užtat.. alkoholis. Atnešusi keturias stiklines (dvi papildomos dėl sotumo), padėjo ant stalo ir savo gėrimą pamaišė šiaudeliu. - Šia proga, privalome atšvęsti!- Riktelėjo gal kiek per garsiai, laivo kapitonė ir pradėjo gurkšnoti tą degtinę iki dugno. - Tostas. Už tai, kad oficialiai tapai prisijungusi prie Spellman'ų šeimynėlės!- Ši griebė antrą stiklinę ir išgėrė ją lygiai tokiu pat greičiu, kaip pirmąją. Išgėrusi, paspaudė Meghan ranką. Veronika buvo baisiai ne blaivi. Dažniausiai vampyrei išeidavo išgerti penkis butelius, tačiau vos nuo šešių stiklinių, norėjosi kristi ant stalo ir kaip sakant, palūžti.
- Tikiuosi tavęs netrikdo tai, kad daug geriu, - Vos pramekleno ji. - Nagi, paimk šias dvi stiklines ,išgerk, ir kai būsi bent šiek tiek girta, aptarsime namų taisykles. - Šyptelėjo Spellman ir nė nepajautė kaip galva daužėsi į langą. Auč. Kodėl nėra pagalvės?
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Meghan Natali Pritz Lapkričio 01, 2021, 06:57:28 pm
Veronicai patvirtinus, kad nejuokauja ir tikrai nori tapti Meghan įmote, rudaplaukė norėjo rėkti iš džiaugsmo ir šokti. Tačiau susilaikė ir toliau sėdėjo ant kėdės, mat kiti užkandinės lankytojai jau ir taip žiūrėjo į ją kaip į beprotę, dėl praeito išsišokimo. Tačiau, nors realybėje ir nejudėjo, viduje mergaitė šoko, šaukė iš džiaugsmo ir dainavo. Pagaliau ji bus nebe viena! Pagaliau turės pas ką sugrįžti! Švilpiukė net neabejojo, kad šią akimirką ji būtų galėjusi išburti tobuliausią Gynėją, nors niekada to nebuvo bandžiusi.
Veronica atsinešė dar daugiau alkoholio nuo baro ir, nieko nelaukdama, išgėrė. Meghan stebėjo ją vos nesijuokdama garsiai, nes girtos Veronicos vaizdas buvo labai juokingas. Švilpiukė pamatė, kad naujoji jos globėja jau yra girta kaip tašė, tai net nebandė su ja kalbėtis. Vis tiek žinojo, kad vėliau Veronica to neprisimins, o ir atsakyti negalės, nes buvo tokia apgirtusi, kad liežuvis neapsiverstų. Rudaplaukė ramiai nuėjo prie baro ir užsisakė didelį puodą arbatos. Grįžusi atsisėdo ir stebėjo Veronicą laukdama, kol ši bent kiek prasiblaivys, kad galėtų pargabenti mergaitę į Hogvartsą. Švilpiukė pažvelgė pro langą į lėtai krentančias snaiges, kurios tik dar labiau pranašavo ateinančias Kalėdas. Mintyse pasidžiaugusi atostogomis ir tuo, kad gali neskubėti grįžti į pilį, Meg įsmeigė akis į savo naujosios šeimos narę svajodama apie naują gyvenimo etapą. 
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Amina Mizuno Sausio 09, 2022, 12:50:57 am
  Vėlyvas vakaras, mėnulis ryškiai matėsi tamsiame, žvaigždžių prišiktame danguje. Daugelis kavinukių ir parduotuvių Vestminsteryje pabaigusios darbą išsijungdavo šviesas ir dingdavo nakties juodume. Vienintelė greito maisto užkandinė neskubėjo gesinti elektrą ėdančių lempučių. Žmonių joje beveik nebuvo, tad vienintelis aukščiausiasis težinojo kokio velnio bevardė kavinukė vis dar dirba. Kažkur kamputyje meiliai apsikabinusi bučiavosi paauglių porelė, visiškai nekreipdama dėmesio į tą, kas vyksta aplink. O aplink dar nieko įdomaus nevyko. Darbštūs vyručiai tvarkėsi virtuvėje tikėdamiesi, kad ateis dar kas nors. Juk buvo beveik Naujieji metai, iki kurių liko tik diena. Reikėjo maksimaliai padidinti esamą apyvartą ir gauti daugiau pinigėlių.
  Arletė praleido Kalėdas ir praleis naujuosius pas senelius, o Anya laiką leido Londone. Nežinojo, ką duktė jaučia būdama atskirta nuo motinos net atostogų metų. Neprisiminė net kada paskutinį kartą jos bendravo. Vasarą? O varge, kiek laiko praėjo. Mažylė jos gal net matyti nebenorės. Russell apie tai kažkodėl šiuo metu nesusimąstė. Jai į galvą nebūtų atėjusi mintis jos palikti. Tačiau tėvų spaudimas buvo stipresnis ir Anya tikėjosi, kad Arletė supras. Keletas metų. Tik keletas metų ir viskas stos vėl į savas vėžias. Arletė išlaikys VML ir grįš į Čelmsfordą, savo namus.
  Apsirengusi šiek tiek per lengvai snieguotam ir vėjuotam orui, Rue ėjo Londono gatvėmis mąstydama. Į laikinus namus grįžti noro nebuvo. Keturios baltos sienos, nudažytos it tai būtų ligoninė, spaudė psichologiškai. Žibintų šviesa kaskart atsispindėdavo mėlynose akyse, žingsnis po žingsnio ir moteriškė pasiekė Beiker strytą. Tikslo neturėjo, tiesiog ėjo kur matė akys ir stengėsi nemąstyti. Pastebėjusi šviesas languose, įėjo vidun ir užsisakė brangiausių užkandžių. Juk galėjo sau leisti.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Brett OConnor Sausio 11, 2022, 05:29:10 pm
Jau Naujų metų, kurie tiesiog privalėjo būti geresni nei buvę, Bretas tikrai nešvęs Sautende. Klausytis mažių plepalų, motinos verksmų ir tėvo nepasitenkinimo? Tai jau ne. Geriau nukeliaus į Londoną, susiras kokį nemokamą vakarėlį su daugybe gražių merginų ir atšvęs taip. Kišenėje gulėjo aptriušęs dvidešimties svarų banknotas, nudžiautas iš sesers. Nori sėdėti namie - prašom, bet tam pinigų tikrai nereikia.
Atitranzavęs į Londoną vyrukas pavogė iš vairuotojo dar šiek tiek pinigų, tad norėdamas galės netgi pernakvoti viešbutyje. Kad nebūtų liūdna, tiesiog privalėjo susirasti kompaniją. Kur ją rasti, nebuvo aišku, o artėjantis vakaras vertė kiek nerimauti.
Beklaidžiodamas miesto centre pastebėjo degančias šviesas, kas leido spėti, kad ta vieta vis dar dirba. Priėjęs arčiau įsitikino, kad tai ne kas kita, o kažkokia kiek nusususi, tačiau maisto galinti pasiūlyti užkandinė. Vyrukas yra jutęs ir didesnį alkį, tačiau prastumti šiek tiek laiko buvo ne taip jau ir blogai. Atidaręs duris nužvelgė patalpą ir pirmiausia atkreipė dėmesį į kažkokią vaikų porelę. Šyptelėjo ir įžengė vidun. Čia buvo pakankamai šilta, kad būtų galima pamiršti visiškai suplyšusį šaliką, kurį Bretas skubiai nusitraukė ir sugrūdo į kišenę, kuri, tiesa, taip pat buvo skylėta, bet šito, laimei, taip akivaizdžiai nesimatė.
Kurį laiką spoksojęs į meniu niekaip negalėjo išsirinkti. Per daug išleisti nesinorėjo, bet negi valgysi visišką šlamštą? Laimei, netoliese pamatė visai žavią moterį ar panelę. Galvoje tarsi lemputė užsižiebė. Paprašyti rekomendacijos buvo vienas iš būdų prieiti, nors jo Bretas nesiimdavo itin dažnai. Po to tereikės mesti reikšmingą žvilgsnį į romantiškąją porelę, ir visi neaiškumai bus išspręsti.
Apsimestinai droviai žengęs moters link stabtelėjo ir dar kartą pažvelgė į meniu. Ilgokai svarstė, kaip čia reikėtų užvesti pokalbį. Galbūt verta pamėgti neiti taip tiesiai šviesiai, kaip jis buvo pripratęs? Ko gero, taip, tuo labiau, kad panelė, ko gero, buvo šiek tiek už jį vyresnė. Ne sena, žinoma.
- Gal ką parekomenduotumėte? - paklausė jis “droviai” nusišypsodamas.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Amina Mizuno Sausio 15, 2022, 12:59:40 pm
  Mėlynos akys stebėjo besidarbuojančius virtuvėje. Šie žiobarai šiek tiek priminė Hogvartso virtuvėje gaminančius elfus - jų buvo tiek pat daug ir jie puikiai sinchronizavo darbą. Anya suprato pasiilgusi Hogvartso. Nerūpestinga vaikystė, kai siaubingiausias dalykas buvo areštas Uždraustajame miške su mokyklos ūkvedžiu. Net juokinga pasidaro prisiminus, kad kažkada (kaip ir daugelis vaikų), ji nemėgo pilies ir pamokų. Hogvartse praėjo geriausi jos gyvenimo metai ir nesvarbu, kad jai nulemta nugyventi dar du kart tiek, kiek jai šiuo metu. Kartais net šimtas metu yra per trumpas laiko tarpas tam, kad laimingai nugyventum savo gyvenimą. Belaukdama maisto, kurį užsisakė, Russell mąstė apie mirtį. Tiek amžių egzistuojanti magija nesugebėjo pakeisti to, ką Dievas sukūrė per septynias dienas. Žmogus yra pirmas pasaulio stebuklas, o ne kažkokios piramidės ar kažkas ten. Istorija nesidomintis žmogus vargu ar pasakytų daug apie istoriją, o Anya būtent iš tokių.
  It elektra nukratė moters kūną Breto balsas. Mažiausiai tikėjosi, kad šiuo paros metu prie jos kas nors prieis ir dar pradės šnekėtis. Greitu žvilgsniu permetė vos pora centimetrų aukštesnį vyruką ir įsistebelijo į anojo akis. Tas perkaręs odos ir kaulų kratinys tikrai ruošiasi čia vakarieniauti? Jei tokio paros meto valgymą galima pavadinti vakariene. Labiau panašėjo į ankstyvuosius pusryčius. Nusukusi žvilgsnį, moteriškė pasižiūrėjo į beveik surinktą jos užsakymą. Tai buvo dvigubas mėsainis su sūriu ir šonine, cezario salotos, didelė porcija gruzdintų bulvyčių ir coca cola zero. Seilės varvėjo pagalvojus apie tai kaip tai bus skanu.
  Vyriškio šypsena atrodė siaubingai. Gal Russell tik pasirodė, tačiau tai toli gražu nebuvo nuoširdi šypsena. - Nemanau, kad kažką galiu parekomenduoti jums, ponaiti, - pratarė. Tikėjosi, kad šis pats supras neturįs pinigų tokioms užkandinėms. Nuojauta kuždėjo, kad tas rudaplaukis ruošėsi paprašyti kažką iš Anyos porcijos, deja, šiandien ji dosnumu nepasižymėjo. Tokia keista diena pasitaikydavo labai retai, Rue įprastai pagelbėdavo žmonėms, esantiems bado ir skurdo ribose, kokiu ir buvo (ar atrodė, kad buvo) šis pašnekovas.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Brett OConnor Sausio 17, 2022, 12:07:40 am
Moteris nužvelgė Bretą. Tai, žinoma, reiškė jos susidomėjimą tuo žaviu jaunuoliu, kuris suteikė tokią garbę ir užkalbino. Argi galėjo būti kitaip? Vyrukas pasijuto patenkintas. Panašu, kad šį vakarą bus lengviau nei paprastai. Tereikėjo nepaleisti šio gardaus kąsnelio iš rankų. Bretas žengė dar arčiau ir pažvelgė į nuostabias moters akis. Nesvarbu, kad ji buvo šiek tiek vyresnė. Tokios dažniausiai turi daugiau patirties, kas leidžia tikėtis, kad žavaus jaunuolio susidomėjimas pernelyg neišgąsdins.
- O kodėl ne? - draugišku tonu tarstelėjo Bretas beveik visai prilipęs prie moters. Ji akivaizdžiai laukė savo užsakymo, kodėl tuomet negalėjo ko nors pasiūlyti jaunam ir dailiam vyrukui? Tai šiek tiek įžeidė, bet kampe vis dar besiglaustanti porelė priminė, ko jis iš viso čia atėjo. Prisistatyti? Ko gero, ne, nors vardas merginoms dažnai būna keistai svarbus. Vis dėlto anglui buvo nei šilta, nei šalta, kuo šiandieninė kompanionė vardu, tad ir savojo kol kas neatskleidė. Apsimestinai kukliai paėmė ją už rankos ir priglaudė prie lūpų. Nė neketindamas paleisti švelnių pirštų vėl pažvelgė moteriai į akis ir dar kartą nusišypsojo. Kol kas viskas sekėsi tikrai neblogai. Ji tikrai negalėjo apsimesti: žvilgsnis, kuriuo prieš tai nužvelgė Bretą, spinduliavo kuo nuoširdžiausią susidomėjimą. Dėl šito vyrukas buvo daugiau nei tikras.
Kai moters užsakymas buvo paruoštas, Bretas užbėgo moteriai už akių ir skubiai jį paėmęs grįžo į vietą. Visko buvo gana nemažai, tad laikyti nebuvo patogu, bet vyrukas nė neketino taip apsunkinti dailios panelės. Atkakliai laikė viską rankose ir alkanu žvilgsniu nužvelgė... ne, ne maistą, o tą maistą užsakiusią moterį.
- Taigi kur norėtum prisėsti? - pasiteiravo rudaplaukis. Nužvelgė užkandinę žvilgsniu parodydamas į tą pačią porelę. Tikėjosi moters supratingumo: buvo tikras, kad vos po kelių minučių jiedu darys lygiai tą patį.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Amina Mizuno Sausio 24, 2022, 11:42:29 am
  Ar jis vis dar stovėjo šalia? Ugh, sunku matyt tokiems atsiknisti nuo pasiturinčių žmonių. Nors, prisiminė girdėjusi, kad turtingieji vyrukai apsimeta elgetomis, ieškodami tikros meilės. Anyai nereikėjo vyro ilgesniems santykiams. Po susitikimo su Juzefu moteris suprato, kad ilgalaikiai santykiai jos nedomina.
  - Neatrodo, kad jūs turite daugiau nei penkis svarus savo kišenėse, - vyptelėjo vyrukui, kuris jai atrodė esąs žiobaru. Nors jis elgėsi gražiai, bet ar nuoširdžiai? Russell įprato nepasitikėti žmonėmis, kurių statuso neįmanoma įžvelgti akyse. O šio jaunuolio akys nesakė jai nieko. Tas kažkodėl itin sudomino pačią moterį. - Nors žinot, gal visai ir galėčiau apmokėti jūsų vakarienę, - kilstelėjo vieną antakį. Dosnumas pabudo lyg po tūkstanties metų miego.
  Už prekystalio stovintis žmogysta pakvietė Anyą atsiimti užsakymo, deja moteris nespėjo nei žingsnio padaryti. Stebėdama Bretą, mąstė. Ar nebus tai namų elfas, panaudojęs kiek per daug transfigūracijos magijos? Vaikinukas buvo labai panašus į elfą, tiesą sakant.
  - Ačiū, - tarė, kai gavo užsakymą, - manau ten,  - parodė į kitą kampą ir nužingsniavusi link jo, atsisėdo. Apsimetė nepastebėjusi, kad dar neprisistatęs bičiulis meta užuominas apie tą porelę, sėdinčią kampe. Anya ne laisvo skrydžio drugelis, tegul dar pakovoja dėl jos dėmesio, jei trokšta.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Brett OConnor Sausio 25, 2022, 11:54:58 pm
Daili panelė neišsigando ir nepabėgo. Ji elgėsi maloniai, kaip ir dera elgtis su geidžiamiausiu Britanijos bomžiu vaikinu. Pasitikėjimas savimi tiesiog tryško į visas puses, ir Bretas nusišypsojo. Vakaras nusimatė tiesiog nuostabus.
Vis dėlto merginos pasakymas, kad atrodo kaip turintis ne daugiau nei penkis svarus, įžeidė. Šiaip ar taip, jo kišenėje dabar buvo ne tiek jau ir mažai pinigų! Plykstelėjo pyktis, tačiau tuo metu gražuolė pasakė galinti sumokėti už vakarienę, tad pavyko aprimti. Nebuvo ko pykti, reikėjo naudotis šia nuostabia proga. Bretas apdovanojo panelę dar viena "žavia" šypsena ir netrukus jau buvo prie stalo. Nepasakė, ko norįs: staiga pasijuto esąs visai nealkanas. Maisto.
Leido gražuolei atsisėsti, o pats pasiėmęs kėdę pastatė ją šalia ir netruko patogiai įsitaisyti. Nė akimirkai nenuleido akių nuo tos žavios panelės. Dailiosios lyties atstovės mėgo būti keistai ir perdėtai kuklios. Galbūt ir ši buvo tokia pati, tad, ko gero, skubėti nebuvo verta. Tik ką daryti, kad norisi greičiau imtis veiksmų? Metęs dar vieną reikšmingą žvilgsnį į kitame užeigos kampe besiglaustančią porelę Bretas trūktelėjo kėdę dar arčiau savo kompanionės, tad dabar jiedu sėdėjo praktiškai susiglaudę.
- Ar turi planų šiam vakarui? - pagaliau išsižiojo vyrukas ir paėmė bulvytę. Nė neketino jos valgyti pats, tad tiesiog pakėlė ranką gražuolės burnos link. Jeigu ji sutiks būti pamaitinta, tikrai nebus sudėtinga apsimesti staiga pajutus siaubingą alkį ir suglausti lūpas, kad "paragautų bulvės". Tai būtų pirmas žingsnis tolimesnės pergalės link. Dabar reikėjo, kad ši daili panelė neišsigąstų tokio "nekuklaus" vyruko poelgio. Vis tik Bretas stengėsi neparodyti tolimesnių kėslų, tad tikėjosi, kad mergina patikės jo gerais norais. Tokių, žinoma, čia nebuvo nė kvapo, bet kol kas to žinoti niekam nebuvo būtina.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Matthew Turner Kovo 18, 2022, 01:27:38 pm
Persikėlimas į Londoną nebuvo malonus, bet Matthew neturėjo pasirinkimo. Taip ir būna, kai nemoki keliauti oru, o šito herbologas mokytis tikrai neketino. Jam visiškai tiko ir patiko žiobariški keliavimo būdai, tad nematė reikalo rizikuoti prarasti ranką ar koją.
Vos atsidūręs Londone atsisuko į Dori. Susidarė įspūdis, kad ji prie nešyklių yra daug labiau pripratusi, Tai šiek tiek stebino, tačiau Turner tingėjo gilintis. Ne, tiesiog nueis ko nors suvalgyti, pasišnekės, o tada mergaitė galės keliauti pas savo mamą. Viskas čia atrodė labai sudėtinga ir įtartina, tad Matthew jautė turįs išsiaiškinti daugiau. Galbūt jis gali kažkuo padėti?
- Beiker gatvėj yra visai pusėtina greito maisto užkandinė. Nežinau, ar jie turės picos, bet, manau, verta pabandyti, - pratarė Turner apsidžiaugęs, kad jie atsidūrė visai netoli minėtos vietos. Pasiekė ją vos per penkiolika minučių, kas vasarišku oru buvo visai smagu. Įleidęs Dori į vidų įėjo iš paskos ir nužvelgė meniu. Nemanė, kad jam būtų tinkama valgyti tokį maistą, tad žvilgtelėjo į gėrimus. Ten, deja, buvo tik įvairios kavos ir arbatos. Panašu, kad taurelę teks išlenkti vėliau. Ko gero, tada, kai nematys nei Dori, nei Deoiridh.
- Ar tavo mama nepasiges tavęs? Turbūt žino, kad Azkabano pasimatymai nėra ilgi. Nereikia jos versti be reikalo jaudintis.
Turner juto šnekantis kažkokias nesąmones, bet buvo labai jau smalsu sužinoti apie tą motiną daugiau. Kažkas jam vis kliuvo, tik kol kas nepavyko suprasti, kas. Vylėsi, kad pasiseks prakalbinti šiaip jau pakankamai plepią mergaitę ir taip sužinoti ką nors daugiau. O kol kas reikėjo išsirinkti maistą ar gėrimą, tad galiausiai darbuotojai pratarė:
- Man mažą bulvyčių.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Dori Mendel Kovo 19, 2022, 01:11:15 pm
Trumpa kelionė nešykle ir Dori su herbologijos profesoriumi jau Londone. Herbologas pasiūlė nueiti į kažkokią užkandinę. Pagal jo pasakojimą mergaitė dar nebuvo joje buvusi, o apsilankyti naujose vietose jai visuomet patiko.
- Gerai, - linksmai tarė.
Kad ir kaip keista bebūtų, Mendel kuo toliau, tuo jautėsi geriau. Nebuvo nei ašarų, nei kažkokios prastos nuotaikos. Tikriausiai širdies gilumoje ji tikėjosi kažko žymiai baisesnio. Na, kad jos tėvas ją iškeiks ir panašiai. Taip, jis tikrai nebuvo patenkintas tuo vizitu ir gynėsi, kad nėra tamsiaplaukės tėvas. Tačiau jis bent jau atsisveikino su mergaite. Ne taip, kaip mama.
O Merline, ir vėl jis apie tą mamą, pagalvojo Dori ir ėmė vartyti akis. Labai jis čia daug apie ją klausinėja. Ar tik nebus taip, kad kažką įtaria ir bando išsiaiškinti?
- Nepasiges, - trumpai atsakė.
Kiek patylėjusi neištvėrė ir dar pridūrė:
- Jau tik mano mamai ir jaudintis, - lūpose atsirado kažkoks kreivas šypsnis. - Juk pats matėte, profesoriau, kokia rūpestinga mano mama. Niekas nepasikeitė.
Kai Matthew pasakė savo užsakymą, Dori netyčia prunkštelėjo.
- Mažas bulvyčių? - kikendama perklausė. - Rimtai, nuo tiek pavalgysite?
Vis tik Matthew buvo toks nemažas vyras. Tad mažas bulvyčių gerokai pralinksmino mergaitę.
- Ar turite picų? - paklausė trylikmetė darbuotojos.
- Taip, turime, šio sezono naujiena, - pamojo į lentą.
- Eee... man su sūriu mažą picą ir dar papildomai pomidorų uždėkite. Ir kolos. O jūs nieko negersite? - žvilgtelėjo į Turner.
Jeigu jis nori, tegul ima ir alaus. Man vis tiek.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Matthew Turner Kovo 20, 2022, 12:54:26 am
Matthew buvo nustebęs. Atrodė, kad Dori nuotaika staiga pasitaisė, tarsi slogaus susitikimo Azkabane su tėvu nė nebuvo. Argi jai taip nesvarbu, koks žmogus yra jos tėtis? O gal motina buvo pripasakojusi daug blogesnių dalykų? Smalsumas kankino herbologą, bet kol kas nieko nesakė. Nesinorėjo spausti mergaitės, bet tikėjosi, kad per laiką ji papasakos bent šiek tiek daugiau.
Atrodė, kad Dori vengia kalbėti apie mamą. Argi taip ir turi būti, kai neseniai sužinojai, kad esi grynakraujis burtininkas? O gal kažkas buvo ne taip? Turner pajuto nerimą, kuris pamažu, bet užtikrintai pradėjo graužti iš vidaus. Kad ir kaip ten būtų, jam šita mergaitė rūpėjo. Tik ką daryti, kad ji pradėtų pasitikėti ir papasakotų, jeigu kas nors yra ne taip?
O štai nešyklė, atrodo, turėjo kažkokį šalutinį poveikį. Matthew visiškai neketino čia valgyti, tad toks kikenimas netgi kiek erzino. Vis dėlto neketino nei priekaištauti, nei iš viso ko nors sakyti. Tiesiog apsisuko ir norėjo eiti prie staliuko, kai išgirdo užkandinės darbuotojos žodžius:
- Na, ką išrinksi tėčiui?
Matthew krūptelėjo. Puikiai suprato, kad tas "tėtis" yra ne kas kitas, o jis. Žinoma, darbuotoja priėmė labiausiai tikėtiną sprendimą. Kas pagalvotų, kad Londone trinasi paauglė mergaitė ir jos buvęs mokytojas? Akivaizdu, kad juos sieja kažkas daugiau. Ji Deoiridh draugė bandė įtikinti save profesorius, nors puikiai žinojo, kad yra ir dar kažkas. Nežinia kodėl, bet jam išties rūpėjo šitos mergaitės likimas.
Galiausiai vis dėlto pasiekė staliuką. Neišgirdo, ar Dori ką nors atsakė į tą keistą pareiškimą, bet tikėjosi, kad apie tai neužsimins. Visai nesinorėjo galvoti apie tokius sudėtingus dalykus. Turner tiesiog norėjo pavaišinti mergaitę ir nerūpestingai pasiplepėti. Juto esąs visiškai nealkanas ir kuo puikiausiai suprato: jam bus sudėtinga suvalgyti netgi "pernelyg mažą" bulvyčių porciją.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Dori Mendel Kovo 21, 2022, 01:01:37 pm
Deja, Matthew nieko neatsakė apie mažą porciją bulvyčių, bet tai buvo nesvarbu, mat profesorius nepuolė toliau kamantinėti apie mamą. Geriau tyla, negu pokalbiai apie ją, o paskui - prisigavimas, nutarė Mendel. O visas mintis apie bulvytes ir apie mielą Dori mamelę pertraukė užkandinės darbuotoja, kuri trylikmetės paklausė, ką ji išrinks tėčiui.
Išsigandusi tamsiaplaukė šoktelėjo ir apsidairė aplink: ar čia kažkur yra tas jos tėtis iš Azkabo? Ar jis ką tik sugebėjo pasprukti iš kalėjimo ir atsekė dukrą, kurios net nelaiko dukra, į Londoną?
Tačiau po akimirkos Dori susizgribo, kad tas jos neva tėtis buvo ne kas kitas, o herbologas, kuris jau buvo nupėdinęs staliuko link. Dori prikando lūpą. Taip norėjosi pamatyti profesoriaus reakciją į šitokias darbuotojos išvadas, tačiau jau buvo per vėlu. Mendel nepastėbėjo, kaip reagavo Turner.
- Jam irgi kolos, - pasimetusi atsakė Dori ir nubėgo prie profesoriaus.
Dori atsisėdo priešais Matthew šiek tiek paraudusiais žandais. Tas įsivaizdavimas, kad Matthew yra jos tėtis, buvo be galo malonus, tačiau neleistinas: jeigu Dori apie tai galvos, jai tik pačiai bus nuo to skaudžiau. Žinoma, viduje kirbėjo ir kirbėjo viltys. Juk Matthew neturėjo žmonos ir biologinių vaikų. Bet vaikai jam patiko, ar ne? Jis įsivaikino Deoiridh, dirbo profesoriumi. Tas faktas, kad Deoiridh įvaikinta, būtent jis ir kėlė didžiausias viltis. Tačiau tu nesi Deoiridh, griežtai mintyse pasakė sau trylikmetė. Matthew neįsivaikins visų pasaulio vaikų. Be to, tu turi tėvus.
- Žinokit, netyčia užsakiau jums kolos, - prisipažino. - Tikiuosi, ją mėgstate? - klausiamai pažiūrėjo į vyrą.
Mendel ėmė krapštyti auskarą antakyje. Viduje kažkas kunkuliavo, o ji stengėsi nusiraminti. Galiausiai netyčia užvertė profesorių lavina klausimų:
- O kaip jūs sugalvojote tapti herbologu? Ar jums visada patiko augalai? Ką veiksite nuo rudens? Koks jūsų mėgstamiausias maistas?
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Matthew Turner Kovo 21, 2022, 05:28:51 pm
Tiesą sakant, dabar Matthew šiek tiek gailėjosi, kad čia atėjo. Akivaizdu, kad Dori nėra išsigandusi ar nusiminusi. Gal reikėjo tiesiog leisti jai keliauti namo pas mamą? Žinoma, paauglė mergaitė neatsisakys sušlamšti picos, bet Turner buvo įsitikinęs: ji tikrai nenori leisti laiko su buvusiu mokytoju. Ir apie ką vis dėlto jiems kalbėti?
Net ir “tapimas tėčiu” visiškai neatitraukė minčių apie tai, kas čia bus toliau. Nutarė apsimesti neišgirdęs, kad taip buvo pavadintas: situacija ir taip atrodė esanti pakankamai sudėtinga.
Dori priėjus ir pasakius apie gėrimą Matthew nusišypsojo. Stengėsi nevartoti tokių gėrimų (čia tau ne vynas!), bet nenorėjo įžeisti ar įskaudinti mergaitės, tad paprasčiausiai linktelėjo. Nusprendė, kad nuo vieno karto nieko neatsitiks - geriau jau pasistengti atsipalaiduoti ir ramiai pasiplepėti apie… Ką nors, nors vis dar nebuvo aišku, apie ką jiedu galėtų šnekėtis.
Ko Turner nesitikėjo, tai kad Dori apipils jį klausimais. Negi jai išties įdomu bendrauti su herbologijos profesoriumi? Matthew buvo visiškai tikras, kad jis tiesiog buvo tas, kuris dėl nežinia kokių priežasčių neprieštaravo palydėti Dori į Azkabaną. Jų daugiau niekas nesiejo.
- Na… - pradėjo Turner svarstydamas, į kurį klausimą atsakyti pirmiausia. - Baigęs Hogvartą kurį laiką dirbau žiobariškus darbus. Vis dėlto vėliau nutariau pakeliauti ir netyčia susipažinau su Egipto herbologų komanda. Jie mane ir patraukė link šio mokslo. Vaikystėje visai nesidomėjau augalais ir herbologijos pamokų nekenčiau, - nusijuokė. Tiesą sakant, Hogvartse jam nepatiko nė viena pamoka, ypač tos, kuriose yra reikalinga burtų lazdelė. - Ką veiksiu, kol kas nežinau, kol kas kartu su Deoiridh tiesiog poilsiaujame.
Matthew nežinojo, ką pasakyti apie maistą - negali paauglei mergaitei sakyti, kad labiausiai mėgsti vyną. Laimei, nuo prievolės apie tai kalbėti išgelbėjo darbuotoja, pasakiusi, kad jų užsakymas paruoštas. Atsistojęs visko atnešti karštligiškai galvojo, kaip tęsti pokalbį ir grįžęs pratarė:
- Mėgstamiausio maisto neturiu, bet dabar, manau, tai yra būtent šitos bulvės. O kaip tu laikaisi? Ką veiki per vasarą? Papasakok ką nors.
Turner tikėjosi, kad jo balsas yra malonus ir draugiškas. Buvo be galo smalsu, kas gi ten iš tiesų vyksta Dori namuose, bet atviriau klausti nedrįso - nesinorėjo sugadinti kažkuria prasme jaukios akimirkos.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Dori Mendel Kovo 25, 2022, 12:29:16 pm
Dori nustebo, kad Matthew augalais domėjosi ne nuo mažens. Kažkodėl galvojo, jog nuo pat pirmojo kurso Hogvartse jis buvo augalų mylėtojas.
- Tikrai? O kokius žiobariškus darbus dirbote? - domėjosi. - Daug keliavote? Kokias šalis aplankėte? O jūs turite brolių arba seserų?
Ar kada nors buvote vedęs? Kaip susipažinote su Deoiridh? Kodėl sugalvojote ją įsivaikinti? Ką simbolizuoja jūsų tatuiruotė? Tylėk, Dori. Ji galėtų klausti ir klausti. Tik kad jis pasakotų. Buvo įdomu sužinoti apie Matthew gyvenimą.
Mmm, mano pica! Dori beveik trejus metus nevalgė picos, nes tai kaip ir žiobariškas maistas. Tačiau jos noras visiškai atsiriboti nuo žiobarų palengva mažėjo, todėl šią vasarą ji galėjo maitintis vien tik žiobariška pica. Ji buvo tokia skani! Su tiek daug sūrio! Ir dar pomidorų! Mendel išsišiepė ir pasiėmė vieną gabalėlį.
- Gal ir jūs norite? - paklausė turėdama omeny picą.
Tas gabalėlis tiesiog tirpo burnoje.
- Aš laikausi gerai, - nusišypsojo. - Šimtą kartų geriau nei anksčiau. Nebėra nežinios dėl tėvų žiobarų, - susimąstė ir ėmė kalbėti pakankamai rimtai, atvirai. - Anksčiau vis klausdavau ir klausdavau savęs, kas bus, ar jie manęs nekenčia ir kodėl nekenčia, ar turėsiu ką apsirengti, - šiek tiek užraudo, - ir taip toliau... Dabar to nebėra.
Taip, iš tiesų dabar to nebebuvo. Norėjosi pasakyti herbologui, kad ji jaučiasi nepaprastai gerai dėl to, jog yra pati sau šeimininkė. Nieks nevadovauja ir neknisa proto. Ir yra pakankamai galeonų. Bet pasakyti, kad gyvena viena Dori juk negalėjo. Kartais, ypač vakarais, mintys nuklysdavo į galvojimą apie mamą. Kur ji? Kada grįš? Jeigu išvis kada nors grįš... Kas bus, kai baigsis pinigai? Tačiau pinigų buvo dar tikrai daug, todėl kam be reikalo jaudintis? Reikia džiaugtis šia diena.
- Reikia džiaugtis šia diena, - nejučiom pasakė savo paskutinę mintį. - Daugiausiai laiko leidžiu su Alanu ir Ju... - tylėk. Juzefas prašė niekam apie jį nepasakoti. - Ir jo draugais, - pabaigė sakinį užsigerdama picą kola. - Labai pasiilgau Deoiridh. Pasiilgau ir Zoey, Henrietos ir... - tu negali jam sakyti, kad pasiilgai Meg. - Ir dar vienos savo draugės iš Hogvartso. Bet susitiksiu su jomis rudenį, - nusišypsojo. - Tik su Deoiridh ne, - dabar jau nukabino nosį.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Matthew Turner Kovo 26, 2022, 12:01:46 am
Dori smalsumas šiek tiek trikdė ir gąsdino. Nepaisant to, kad jis nebebuvo jos mokytojas, to ryšio atsikratyti buvo kiek keista. Dėl tos priežasties tiek daug pasakoti apie save nesinorėjo. Vis dėlto visai ignoruoti mergaitę būtų nei šis nei tas, tad Turner kiek pasvarstęs prabilo:
- Keliavau tikrai nemažai, būtent tai mane paskatino susidomėti herbologija. Tai nutiko Egipte, vienoje įspūdingiausių mano aplankytų šalių. Daug keliavau po pietų Europą. Italiją, Graikiją, Prancūziją, Ispaniją... - paminėjęs pastarąją šalį herbologas nejučia nutilo ir susimąstė. Ne kur kitur, o Madride sutiko Daviną, kurios garbei netgi pasidarė tatuiruotę. Vis dėlto niekas, net ir Deoiridh, nežinojo, ką reiškia ta D raidė, o prireikus būtų galima pasakyti, kad ji skirta būtent tai, kuri tapo jo dukra.
- Turiu tris brolius ir seserį. Esu jauniausias, tačiau vienintelis burtininkas šeimoje, - po kiek laiko atsakė į dar vieną klausimą Matthew. Apie šeimą galėjo šnekėti daug - santykiai vis dar buvo puikūs, tuo labiau, kad visi be galo mylėjo Deoiridh, nors jos animagijos sugebėjimai gerokai gąsdino. O štai apie darbus pliurpti visai nesinorėjo: kažkodėl visai neviliojo mintis pasakoti apie studenčiokiškus darbus, kuriuos Turner dirbo dėl to, kad neturėjo visiškai jokio žiobariško išsilavinimo.
- Valgyk, - nusišypsojo profesorius, taip nieko ir nepasakęs apie tai, ką veikė prieš įsidarbindamas Hogvartse. Tikiuosi, ji nepaklaus, kaip sugalvojau sugrįžti...
- Svarbiausia, kad dabar viskas gerai. Jeigu kada prireiks pagalbos ar norėsi pasišnekėti, visada gali parašyti tiek man, tiek Deoiridh. Žinai tą, ar ne? Jai liūdna, kad nebegalės mokytis Hogvartse ir kasdien matytis, - kalbėjo Turner svarstydamas, ar Deoiridh nesupyks, jeigu Dori išpliurps, kas čia buvo pasakyta. Vis dėlto nenorėjo skatinti paslapčių, tad daugiau nieko nepridūrė.
- Džiaugiuosi, kad turi draugų. Mokykloje tai svarbu, - pratarė Turner. Pradėjo spėlioti, kas galėjo būti toji paslaptinga draugė, kurios vardo kažkodėl paminėti nebuvo galima. Nuoširdžiai tikėdamasis, kad tai nėra Pritz, paragavo pusėtinų bulvyčių ir pabandė pajuokauti:
- Nuo rudens, ko gero, herbologija bus daug įdomesnė, ar ne?
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Dori Mendel Kovo 28, 2022, 04:48:10 pm
Dori nustebo. Turner yra šitiek keliavęs? Kažkodėl ji nesitikėjo, jog herbologas yra matęs labai jau toliau nuo savo namų kiemo. Pasidarė smalsu, kokiais būdais Matthew keliavo, bet šito mergaitė paklausti nedrįso. Nenorėjo įžeisti.
- O kuo jums patiko Egiptas? - toliau klausinėjo. - Ten tikrai labai karšta?
Taip pat tamsiaplaukė nustebo ir dėl to, jog Matthew turi net tris brolius ir seserį. Įsivaizdavo, kad jis yra vienišas visom prasmėm išskyrus Deoiridh įsivaikinimą. Širdyje pasidarė kažkaip malonu, kad profesoriaus gyvenimas, pasirodo, nėra toks apgailėtinas, kaip atrodė mokykloje. Jis daug keliavo, pats kilęs iš nemažos šeimos. Ne taip ir blogai, ar ne? Tai privertė dėl Matthew pasidžiaugti.
- O kaip šeimos nariai sureagavo į tai, kad esate burtininkas? Ar... ar tai... Ar tai nepakeitė bendravimo su jais?
O gal vis dėlto tas jo gyvenimas suknistas? Gal ir jo šeima išsižadėjo Matthew taip, kaip ir tiek žiobarai išsižadėjo Dori?
- Žinau. Ačiū, - nusišypsojo Mendel, kai profesorius, taip taip, buvęs profesorius, išreiškė palaikymą.
Pusė picos jau buvo įveikta, dabar Dori siurbčiojo kolą.
- Juokaujate? - išpūtė akis, kai šis pasakė, kad herbologija tikriausiai nuo rudens bus įdomesnė. - Na, man herbologija tikriausiai niekada nebus įdomi, - pripažino. - Tiksliau, na... ji įdomi, bet sudėtinga. O jūsų labai truks Hogvartse. Bent jau man tai tikrai.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Matthew Turner Kovo 29, 2022, 06:44:28 pm
Buvo be galo keista, tačiau kartu ir kažkaip smagu taip nerūpestingai plepėti su buvusia mokine. Ko gero, kaip tik tai ir padėjo ramiai šnekučiuotis. Atrodė, kad Dori viskas yra įdomu, tačiau tai toli gražu neerzino. Tiesą sakant, buvo priešingai - Matthew džiaugėsi, kad mergaitė domisi jo gyvenimu.
- Be gali įdomi kultūra, žmonės ir, žinoma, viena geriausių herbologų draugijų pasaulyje. Be to, ir maistas neblogas, ką jau kalbėti apie paplūdimius, - noriai pasakojo Turner. Nejučia susimąstė, kad būtų įdomu ten nusivežti abi mergaites, bet skubiai nuvijo tą mintį. - Dėl karščio tai šį kartą stereotipai nemeluoja, - nusijuokė nenoromis paimdamas bulvytę.
Atrodė, kad Dori apie kažką susimąstė, tad netrikdė tylos. Pačiam norėjosi paklausti, kaip ji jaučiasi, ar nėra liūdna, bet neketino gadinti akimirkos tokiais nuobodžiais ir sudėtingais klausimais. Ir neklydo - klastuolė netrukus uždavė savąjį.
- Nelabai supratome, kur esu kviečiamas, - dar kartą nusijuokė herbologas ir paėmė stiklinę į ranką. Bulvytės buvo nekokios, tad reikėjo nuplauti nelabai džiuginantį skonį. - Buvo kiek apmaudu, kad negalėsiu mokytis chemijos, mat nuo ankstyvų metų buvau jai talentingas, mano broliai yra chemikai. Bet visi iki šiol puikiai sutariame, jie labai mielai priėmė Deoiridh. - Turner nutilo, bet į galvą atėjus minčiai vėl pražiojo burną: - Chemija tai... Žiobarų mokslas.
Ties žodžiu "žiobarų" suprato, kad Dori turbūt tai žino bei nenori kalbėti. Laimei, buvo galima pereiti prie paprastesnės temos - herbologijos.
- Neprivalo kiekvienas jos mėgti, - nusišypsojo profesorius ir nedraugišku žvilgsniu apžiūrėjo bulves. Prisivertęs vieną paimti pridūrė: - Vis dėlto aš nesugebu sudominti, niekada nežinojau, kaip tai daroma.
Tai kažkokia magija pridūrė mintyse, bet garsiai to nepasakė - visi puikiai žinojo, kad magija ir Matthew Turner yra du nesuderinami dalykai, -taip pat ir Dori.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Dori Mendel Balandžio 11, 2022, 02:58:04 pm
Dori klausėsi, ką pasakojo herbologas ir kuo toliau, tuo labiau jo pasakojimai vertė nustebti. Ar tas pats žmogelis, iš kurio tyčiojosi beveik visa mokykla, ir kuris sėdėjo trūkęs šiltnamyje dabar kalba apie tai, jog Egipte geras maistas ir paplūdimiai? Tamsiaplaukė neįsivaizdavo Matthew kaitinantis saulėje. Na, nebent netyčia būtų priliuobęs ir kažkaip ten atsidūręs bei užmigęs. Tačiau tikrai viskas buvo ne taip. Matėsi, jog herbologas mėgo keliauti. Visa tai privertė dar labiau susižavėti profesoriumi. Mendel dėl jo džiaugėsi. Nusišypsojo.
- Nebūčiau pagalvojusi, kad mėgstate keliauti, - paatviravo.
Dar vienas nustebimo pliūpsnis. Turner raukia chemiją? Atrodė, jog Dori antakiai tuoj pasieks kaktos viršų. Veide matėsi susižavėjimas ir nuostaba.
- Žinau, kas yra chemija. Vis tik augau pas žiobarus vienuolika metų, - nusijuokė.
Mergaitė jau žiojosi prieštarauti, kad viską jis sudominti moka, tačiau vis tik nepasakė nieko. Dėl šito Matthew buvo suknistai teisus: jis siaubingas profesorius, nes nuolat būna suirzęs arba net piktas. Kita vertus, kaip tokiam nebūti, kai mokiniai su juo elgiasi kaip... geriau nesakysiu kaip su kuo. Ir viskas tik dėl to, kad jis nemoka kerėti. Juk taip? Dori žiūrėjo į Matthew ir ją aplankė karti tiesa: Matthew ne vieta Hogvartse. Jis šaunus, jis tikrai šaunus žmogus, bet jam veikiausiai geriau sektųsi žiobarų pasaulyje. Na, gal nebūtinai žiobarų, bet bent jau ne profesoriavimas magijos mokykloje. Gal jis būtų neblogas kelionių gidas arba chemikas? Taip, Mendel turi jį paleisti. Juk jis bus šimtą kartų laimingesnis, jeigu nebeprofesoriaus Hogvartse. Kad ir kaip Dori norėtų jį ten ir vėl pamatyti rugsėjį. Tačiau Dori buvo per didelė savanaudė, kad nelauktų jo grįžtant. Juk ji žinojo, kad mokykloje nesant nei Deoiridh, nei Matthew, bendravimas su jais paprasčiausiai laikui bėgant mažės, kol jo nebeliks iš viso. Šito juodaplaukė nenorėjo.
- Hogvartse visada būsite laukiamas, - galiausiai pasakė. - Mes turėjome patį šauniausią koledžo vadovą.
Jeigu tu tik mokėtum kerėti... Viskas būtų kitaip. Gal aš galėčiau jį kada nors to išmokinti? Apie tai pagalvojusi Mendel ir vėl nusišypsojo.
- Geras jūs žmogus, profesoriau, - pridūrė ir pasiėmė dar vieną gabelėlį picos.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Matthew Turner Balandžio 11, 2022, 09:56:39 pm
Panašu, kad šis susitikimas privers Dori gerokai nustebti. Tiesą sakant, Matthew nustebo ir pats - nebūtų patikėjęs, kad pradės pasakoti buvusiai mokinei savo gyvenimo istoriją. O štai mergaitę, atrodo, stebino bet kas, ką jis paminėjo. Ką, jos nuomone, aš veikiau? paklausė savęs profesorius ir, savo nuostabai, pajuto kažką panašaus į nepasitenkinimą. Argi Dori galvojo, kad jis yra koks nuoboda? Ką gi, turbūt pats tokį įspūdį ir sudarė, tuo labiau, kad ir namas Aberdine nebuvo kuo nors ypatingas.
- O kodėl ne? - pasidomėjo Turner. Knietėjo pasiteirauti, ar jis išties atrodo esąs visiškai nuobodus, bet to klausti buvo nepatogu, tad nutylėjo.
- Atsiprašau, - skubiai pratarė vos tik Dori užsiminė apie žiobarus savo (ne)tėvus. Nenorėjo jos skaudinti, tad vylėsi, kad juokas yra bent iš dalies nuoširdus. Norėjosi paklausti ar pasakyti kažką, kas parodytų, kad Dori gerovė išties rūpi, bet kažkodėl buvo labai sunku. Galbūt paprasčiausiai nesinorėjo gadinti akimirkos.
Stojo tyla, bet ji neatrodė esanti labai nejauki, tad herbologas neskubėjo jos sugriauti. Buvo keistai smagu čia pasėdėti su mergaite, kuri buvo žymiai plepesnė už Deoiridh. Kad ir kaip mylėjo savo dukrą, ji buvo labai jau tyli. Štai Matthew galėjo pliurpti, tačiau girdėti tik savo balsą niekada nėra įdomu. O Dori, atrodo, domisi viskuo iš eilės, kas pokalbį padarė tikrai gyvą.
- Nemanau, kad manęs kas ten pasiges, - nusijuokė Matthew išgirdęs Dori žodžius. Na, ši mergaitė gal ir pasiges, bet buvęs profesorius neabejojo: atsiras naujas herbologas, kuris netruks iš atminties išstumti jo, niekuo neypatingo mokytojo. Žinoma, taip susiklostė, kad jis padėjo Dori sunkiais gyvenimo etapais, bet iš tiesų tebuvo mokytojas. Tikriausiai vos prasidėjus mokslo metams Dori jo, Matthew, nė neprisimins.
Vis dėlto kol kas dar buvo galima pasidžiaugti šiuo pasisėdėjimu.
- Eee… - neįsivaizdavo ką pasakyti Turner. Tokiu, hm, keistu komplimentu Dori prigavo jį nepasiruošusį. - Ačiū, - vis tik pridūrė ir galiausiai nutarė pasmalsauti ir pats: - Ar jau turi kokią idėją, ką norėtum veikti baigusi Hogvartsą?
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Dori Mendel Balandžio 12, 2022, 01:39:24 pm
- Eee, na, tiesiog maniau, jog mėgstate ramiai leisti laiką. Turiu omenyje, galvojau, kad esate sėslus. Na, pavyzdžiui, kad jums patinka skaityti knygas, laistyti augalus. Gerti.
Mergaitė pasijautė šiek tiek sutrikusi. Tikėjosi, kad neįžeidė Matthew ir kad jis nesuprato, jog ji anksčiau galvojo, kad jis šiek tiek nevykęs ir kad jo gyvenimas liūdnas.
- O jūs buvote kada nors vedęs? - vis dėlto išdrįso paklausti. - Dėl ko atsiprašote? Dėl tų žiobarų? Ai, tegul eina jie... peklon, - nusijuokė. - O Hogvartse jūsų tikrai pasigesim. Visi klastuoliai. Tikrai.
Kai herbologas paklausė apie tai, ką Dori norėtų veikti baigusi Hogvartsą, juodaplaukės antakiai ir vėl pakilo į viršų.
- Oi... Ką norėčiau veikti baigusi Hogvartsą? Niekada apie nesusimąsčiau, profesoriau, - ėmė svarstyti. - Net nežinau... Na... Man patinka kerėti. Bet ką aš galėčiau veikti kerėdama? Gal taisyti kieno nors pridirbtas klaidas? Slėpti nuo žiobarų burtininkų pasaulį. Na, tarkim, trinti atmintį tiems žiobarams, kurie kokiu nors būdu sužinojo apie magiją, - įsivaizdavo save tai darančią. - Dar man patinka skraidyti ir žaisti kvidičą, tačiau abejoju, kad norėčiau su tuo sieti ateitį. Tai veikiau mano hobis.
Picos likučiai jau buvo atvėsę, o kola beveik išgerta. Mendel žinojo, kad susitikimas jau eina į pabaigą ir stengėsi su tuo susitaikyti. Ji žiūrėjo į Matthew ir galvojo, ar dar kada nors gyvenime jį pamatys. Ar tai vis tik bus paskutinis jų susitikimas...
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Matthew Turner Balandžio 12, 2022, 03:42:07 pm
Panašu, kad buvo būtent taip. Dori laikė jį kažkokiu nuoboda, kuris negali veikti ko nors įdomaus. Ką gi, stebėtis galbūt nereikėjo - ko gero, visi mokiniai galvoja, kad mokytojai nieko daugiau neveikia, tik taiso darbus ir ruošiasi pamokoms. Mintyse nusišypsojęs herbologas garsiai nieko nepasakė, tik gūžtelėjo pečiais. Buvo smalsu, ar nenuvylė klastuolės, tačiau to klausti nenorėjo. Žinojo, kad tai tikriausiai jų paskutinis susitikimas, tad nenorėjo pernelyg... laisvo? pokalbio.
O štai Dori, atrodo, atsipalaidavo visiškai. Turner nutarė, kad klausimas apie žmoną buvo pernelyg asmeniškas, tad į jį neatsakė. Nenoromis prisiminė Daviną Murrell, kuri dabar buvo von Sjuard. Nudiegė širdį, bet Turner bandė apsimesti, kad viskas yra gerai. Argi jis būtų turėjęs šansą? Ne, tad geriau apie tai nė negalvoti.
- Nenorėjau užgauti jautrios stygos, - pabandė paaiškinti atsiprašymą profesorius, nė akimirkai nepatikėjęs, kad jo pasiilgs "visi" klastuoliai. Tai buvo begėdiškas melas. O galbūt Dori širdyje tuo tikėjo, tačiau Matthew puikiai žinojo, kad taip nėra. Klastuoliai jausis patenkinti, kai jo neliks Hogvartse.
Gerai, kad ši mergaitė buvo nusiteikusi paplepėti. Buvo galima ramiai jos klausytis ir negalvoti apie sudėtingus ir liūdnus dalykus. Išties geriau šypsotis Dori, o ne galvoti apie tai, kaip viskas atrodys, kai jo neliks Hogvartse, arba kaip gyvena Davina su šeima.
- Galbūt tau reikėtų bandyti taikyti į Magijos ministeriją, - ne visai rimtai pasiūlė profesorius, nors pasvarstęs pagalvojo, kad Dori galėtų ten dirbti. Iki ateis laikas rinktis profesiją ji užaugs, o kerėtoja jau dabar buvo visai nebloga (dar kartą nemaloniai nudiegė širdį). O kodėl gi ne?
- Pavalgei? - po kiek laiko paklausė nutaręs, kad Dori likučių galimai nebenorės. Reikėjo kažkaip tinkamai atsisveikinti. - Buvo visai smagu pašnekėti, ar ne? Gal nori, kad ką nors perduočiau Deoiridh? - bandė Turner, nors nesijautė savo pastangomis patenkintas. Ką gi, Dori Mendel iš jo bent jau nesišaipys... - Gal reikia kur nors palydėti?
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Dori Mendel Balandžio 13, 2022, 01:57:19 pm
Žinoma, Matthew neatsakė į klausimą apie tai, ar buvo vedęs. O paskui pasakė, kad nenorėjo užgauti jautrios stygos. Ar tai nebyli užuomina, kad ir Dori užgavo herbologo jautrią stygą? Galbūt jis buvo vedęs, bet išsiskyrė, kaip ir Juzefas? Gal jis net turi biologinių vaikų, tačiau buvusi žmona jam neleidžia su jais bendrauti, todėl jis įsivaikino Deoiridh ir bendrauja su manimi? O gal jo žmona numirė? Dori buvo beveik įsitikinusi, jog profesorius buvo vedęs.
- Į Magijos Ministeriją? Nemanau, - sukrizeno.
Tamsiaplaukei neatrodė, kad jai tiktų dirbti Magijos Ministerijoje. Ji nebuvo linkusi savęs apsikrauti, o darbas toje įstaigoje skambėjo ne tik atsakingai, bet ir per daug nuobodžiai. Geriauia būtų nedirbti ir turėti pinigų taip, kaip dabar, pamanė. O bet tačiau, Mendel suprato, jog pinigai ant medžių neauga.
- Pavalgiau. Ačiū, - nusišypsojo. - Naaa, - ištęsė, - aš pasiųsiu jai pelėdą, bet perduoti linkėjimų galite. Dėkoju, kad palydėjote ir kad atėjome čia. Eee... Nereikia, šita nešyklė... - mergaitė šiek tiek pasimetė. - Na, aš su ja pargrįšiu, - tikėjosi, kad profesorius nepradės klausinėti.
Iš tiesų Dori ketino per siekėją susisiekti su Juzefu, kad jis su nešykle ją perkeltų į Senklerių dvarą. Jei Juzefas neatsilieps, trylikmetei tiesiog teks pėdinti namo. Ji dar kartą nusišypsojo herbologui ir patraukė užkandinės išėjimo link.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Matthew Turner Balandžio 13, 2022, 10:07:51 pm
Aišku, paauglei mergaitei darbas Magijos ministerijoje neatrodė įdomus, tačiau ir pati pokalbio tema nebuvo kažkokia labai ypatingai smagi, tad Turner jos netęsė. Jautėsi atsipalaidavęs ir visai patenkintas laiku kavinėje. Nežinia, kaip dėl to jautėsi Dori, tačiau atrodė, kad viskas galbūt ne taip jau ir blogai.
- Nėra už ką, - malonia šypsena atsakė profesorius ir pasiruošė keliauti iš čia. Suradęs kišenėje reikiamus pinigus padėjo juos ant stalo gana dosniai palikdamas arbatpinigių. Kažkodėl dabar prisiminė, kaip darbuotoja spėjo, kad jis mergaitės tėtis. Ta mintis pernelyg gąsdino. Atrodo, nenutiko nieko blogo, mergina paprasčiausiai suklydo, bet kažkodėl nepavyko išstumti tos klaidos iš galvos. Vis dėlto mergaitė kažką šnekėjo apie Deoiridh, tad Matthew skubiai nukreipė mintis kita linkme.
- Žinoma, perduosiu. Manau, kad ir jai kiek liūdna, kad rudenį nebegalėsite dažnai susitikti…
Dori sutrikimas nešyklės klausimais neliko nepastebėtas, bet nesinorėjo gadinti atsisveikinimo akimirkos. Turner pasitikėjo mergaite ir tikėjo, kad esant poreikiui ji paprašytų pagalbos. Taigi tiesiog linktelėjo ir šyptelėjo. Buvo keista suprasti, kad jie galimai daugiau niekada nesusitiks. Ir kartu šiek tiek liūdna. Vis dėlto Dori buvo Deoiridh draugė, tad kažkokia viltis, kad jie dar galės taip nerūpestingai pasišnekėti, viduje ruseno. Bus dar smagiau, kai neliks mokytojo ir mokinės ryšio nutarė Matthew ir nulydėjo mergaitę akimis. Daugiau jam nebuvo čia ką veikti, tad netrukus ir pats nužingsniavo link durų. Išėjęs pro duris nebesidairė Dori, o tiesiog patraukė artimiausios metro stoties link. Vis dėlto jo dar laukė ilgas kelias iki Aberdino. Gal reikėtų išmokti keliauti oru?..
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Rolandas Senkleris Gegužės 03, 2023, 06:05:44 pm
Rolandas sėdėjo ant suolo krašto. Stengėsi ir prie stalo nesiliesti. Nors čia nebuvo purvina, bet vis tiek... Jam čia nepatiko. Greitas maistas reiškė, kad viskas yra riebaluota, permirkę aliejuje ir bjauru, ir pigu, ir siaubinga. Apie tai savo nuomonę susidarė iš išvykų po žiobariškass vietas su Sauliumi Gruodės tėvu. vienintelis dalykas, dėl kurio jie kiek nesutarė buvo tai kur gi eiti pavalgyti. Rolandas išvis nemėgo žiobariško maisto. Ne tai, kad jis buvo neskanus. Bet tiesiog ruoštas ne jam gerai žinomais metodais. Jei jau eidavo į žiobariškas  vietas, tai būdavo tikrai brangūs restoranai. Saulius ten aišku negalėjo sau leisti eiti. Ir nors Rolandas purkštavo dėl to ir sakydavo, kad gali sumokėti jis nesutikdavo. Ir tada tekdavo eiti va į tokias vietas. Ar paprastas kavines. Kur jam nepatikdavo. Bet visgi Rolandas jį suprato. Pats irgi neleistų kažkam už jį mokėti.
Pasirinko šią įstaigą nes čia buvo pilna žmonių. Turbūt jokių burtininkų be jo ir be laukiamo asmens neturėjo būti. Žodžiu puiki vieta pokalbiui.
Jis dar vis nežinojo kuriose kavinėse padavėjai prieina paimti užsakymo. O kuriose tai turi padaryti pats. Todėl paspoksojo kurį laiką ir supratęs, kad čia reikia eiti užsisakyti pačiam nuėjo ir paėmė porą puodelių vandens.
- Vandens? - Stebėjosi padavėjas.
- Taip. - Iš kur jis galėjo žinoti ko norės Juzefas? Pats tai tikrai neketino čia valgyti. Bet jam atrodė, kad reiktų kažko užsisakyti, kad neatrodytų labai keistai.
Taigi dabar laukė Levinso sėdėdamas nepatogiai ant suolo krašto. Ant stalo stovėjo du puodeliai vandens. O ant žemės prie jo kojų portfelis, kuriame turėjo susirašęs planą, kurį ketino pateikti Juzefui jei tas sutiks imtis šito reikalo.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Juzefas Levinsas Gegužės 03, 2023, 10:02:57 pm
Juzefas truputį pramigo. Todėl pokštelėjo oru visai prie užkandinės tikėdamasis, kad joks žiobaras nepamatys, kaip iš niekur nieko atsiranda plikagalvis vyras. Tuomet mėlynakis šmurkštelėjo į užkandinę. Rolando ilgai ieškoti nereikėjo, mat jis atrodė kaip ponas, atsidūręs kiaulidėje.
- Nebūk įsitempęs, Rolandai, - klestelėjo priešais jį vyrukas ir paspaudė Senkleriui ranką. - Sėsk normaliai, - galiausiai plikšius nusijuokė. Vis dėlto Rolandas buvo visai kitoks nei Auris ar Alanas. - Vanduo? Bent jau aš pasiimsiu kavos.
Netrukus Juzefas grįžo su kava, kuri šį kartą priminė jam kažkokį birzgalą. Šiaip jau buvo stipriai nustebęs, mat su Rolandu seniai neturėjo jokių reikalų. Nuo to laiko, kuomet išėjo iš Magijos Ministerijos jo net nematė.
- Kokie vėjai atpūtė susitikti? - paklausė. Matė, jog ant žemės stovi portfelis. - Tikrai sveikinu, jog tapsi jaunu seneliu, bet tų vaikų aš nekrikštysiu, - juokavo galvodamas, kad galbūt susitikimas vyksta dėl Dori ir Alano.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Rolandas Senkleris Gegužės 04, 2023, 07:31:04 pm
Kas kaltas, kad jis atvyko gerokai per anksti. Visada taip būdavo. Sėdėdamas ten ir laukdamas atrodė vis niūresnis. Bet galop sulaukė Juzefo.
- Tai labai neįprasta. Nesu pratęs prie tokių vietų. - Pasakė ir padavė jam ranką.
- Na taip. Ne įprastas pasirinkimas. Bet abejoju, kad verta čia pirkti kavos. Ar ji gera? - Kai Juzefas paminėjo tai, jog jis greit taps seneliu pasidarė dar niūresnis, jei tai išvis buvo įmanoma.
- Manęs tai nedžiugina. Jei jau atvirai. Tai siaubinga. Mano ir Alano požiūriai dažnai nesutampa. Bet aš maniau, kad jis atsakingas. Bet nesvarbu... Yra kaip yra. Ir visai ne apie tai norėjau pasikalbėti. - Rolandas pasijuto pavargęs nuo šių siaubingų metų. Kartais norėdavosi išvykti ir mesti šitą vien nusivylimą keliančią šeimyną. Ką tu čia pradedi... Piktai paliepė sau liautis šitaip masčius. Bet buvo be galo sunku atsikratyti savo viso gyvenimo požiūrio.
-   Tiesą pasakius tau turbūt bus keista. Ar pažįsti tokią Gruodę Rimeikaitę? Ji tavo mokinė ar ne? - Keista buvo ir tai, kad Juzefas nuklydo į Hogvartsą. Kodėl toks gabus magas dėsto žiobarotyrą? Iškart kilo mintis. Sužinojo tai iš Aurio, mat rašė jam laišką užklausdamas ar Juzefas tikrai dirba mokykloje. Prieš jiems susitinkant.
- Jos ir sesers Rimantės tėvai pateko į avariją gal žinai? Jiems nėra prošvaiščių. Arba jie abu mirs. Arvba gulės daug metų. O jeigu pabus tai kažin ar galės patys savimi pasirūpinti. Aš juos visai gerai pažįstu. Taip jau išėjo. - Paskutinis sakinys nuskambėjo lyg pasiteisinimas dėl pažinties su kažkokiais žiobarais.
- Noriu juos ištraukti iš ligoninės. Bet prieš tai reikia, kad jie bent apsveiktų ar ne? Kad juos išleistų. Labai jau pavojinga būtų juos iškart pasiimti ir keisti daugelio žmonių atmintį. Ar tu galėtum gauti gydomojo eliksyro? Arba jo paruošti? Žinai, aš nekenčiu nuodų ir vaistų. O tiesą pasakius Elijai jie irgi nelabai. Tai štai ko aš norėjau tavęs paprašyti. Eliksyrą reiktų dozuoti. Reiktų girdyti po mažai. Noriu, kad viskas atrodytų kuo natūraliau. Neprašau tavęs eiti su manimi į ligoninę, kad sugirdytum jį. Žinau, tai juk neleistina. Bet jei gali paruošk jį. Ir Jei žinai kaip būtų teisingiau paskirstyk mažomis dozėmis. Turiu visus išrašus iš ligoninės. Taigi žinosi kokio eliksyro reikia. - Apie kainą nekalbėjo. Juk Juzefas iš senų jų susitikimų turėjo suprasti, kad jis galės ir sumokėti už šią paslaugą.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Juzefas Levinsas Gegužės 04, 2023, 08:08:32 pm
- Vanduo geriau, - atsakė plikis, gurkštelėdamas dar šiek tiek to birzgalo. - Jei kas ir padėtų pataisyti šitą nesusipratimą, tai nebent geras viskis.
Juzefas nustebo, kai Rolandas pasakė, jog ne apie Dori ir Alaną jie čia atėjo kalbėtis. Galvoje daugiau nelabai buvo variantų, ko Senkleriui galėtų prisireikti.
- Gruodę? - apstulbęs perklausė Juzefas. - Žinau, kas atsitiko. Buvau apie tai informuotas. Bet, dėl Merlino barzdos, kurių galų pasišovei padėti žiobarams? - nesulaikė smalsumo. Akimirką net pagalvojo, kad čia ne Rolandas Senkleris, o kas nors, išgėręs multisulčių eliksyro. - Be problemų, - toliau kalbėjo. - Ta mergaitė puiki mokinė. Kur tie išrašai? - žvilgsnis nukrypo į portfelį, nes beplaukis pagalvojo, jog jie gali būti jame. - O kaip ketini prasmukinėti į ligoninę? Nepamiršk, kad dabar visur yra bent viena kita filmavimo kamera. Tai toks žiobariškas prietaisas, kuris fiksuoja vykstančius vaizdus, - trumpai paaiškino.
Juzefas mintyse iškart pamatė kalną galeonų. O juk jis turi paauglį sūnų. Norėtųsi jį kuo nors palepinti, nors šiaip jau Walgunas tikrai nebuvo materialistas. Bet vis tiek.
- Jeigu nori, galiu tau padėti sutvarkyti visus reikalus. Pradedant tinkamo eliksyro paruošimu bei dozavimu, tęsiant prasmukimais į ligoninę ir baigiant mikstūrų sugirdymu. Žinoma, tai kainuos.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Rolandas Senkleris Gegužės 04, 2023, 08:58:55 pm
- Deja, gero viskio čia irgi nėra. - Na žinoma, jam buvo keistas šis prašymas. Rolandas irgi gyvenime nemanė, kad kada nutiks tokia situacija.
- Taigi. Ji gera mokinė. Neabejoju. Žinai, jos sesuo irgi gaus laišką. Manau, kad taip bus. - Senkleris pasiėmė portfelį ir ištraukė iš ten aplanką.
- Puiku. Labai gerai. Susipažink su išrašais ir pasakyk savo kainą. - Klausimą kodėl tai daro praleido. Buvo per daug aiškinimų. Koks Juzefui skirtumas ką jis daro ir ko nedaro? Jis užsakovas, Levinsas gamintojas, Tai darbo susitikimas.
Išrašuose buvo nurodytos visos traumos. Dideli Smegenų pažeidimai. Nijolei buvo pažeistas stuburas. O Sauliui lūžo šonkauliai, buvo pažeistas plautis. Žinoma žaizdos nuo stiklų ar kitų nuolaužų. Sauliui lūžusios abi rankos. Ir kiti mažesni sužeidimai.
- O taip. Žinau apie kameras. Mane jau apšvietė. - Nejučia nusišypsojo. Iš portfelio išsiėmė užrašų knygelę ir knygą pavadinimu "Tūkstantis ir viena kliūtis galinti paklaidinti žiobarų pasaulyje"
- Taigi. Jie padovanojo man šitą nuostabią... - Nuostabią ištarė su ironija. - Knygą per gimtadienį. Buvo labai laimingi vien todėl, kad prasmuko į skersinį skersgatvį. Tu būtum girdėjęs kaip Gruodės tėvai pasakojo mums su Elija kaip laukė ko nors prie vietos, kurioje žinojo, jog yra Kiauras katilas. Jiems gi reikėjo, kad kas nors atvertų kelią į skersinį skersgatvį. Tada jie nuėjo į knygyną. Nežinau kaip aptiko šitą knygą. Žodžiu... Iš jos aš žinau apie kameras ir kitus dalykus. Nes dabar ją pavarčiau, kad žinočiau apie ligonines. Susirašiau šį tą kaip patekti į ligoninę. - Jis atsivertė knygelę.
- Taigi manau ten eiti naktį. Juk kameras galima paveikti kokiais kerais ar ne? O dar gal bus signalizacija? Nesu dėl to tikras. Tai kaip kaukiamieji kerai ar ne? Ar ją veiktų sustingdymo kerai? Reanimacijos durys užrakintos. Bet manau Alohomora įveiks jas. Bet toliau jau bus sudėtingiau. Turiu nematomumo apsiaustą. Jis aišku veikia nelabai ilgai. Arba dar gal praverstų praskiedimo kerai ar ne? Kad mūsų niekas nematytų. Tik dabar galvoju kaip sugirdyti tą eliksyrą? Ar jį galima būtų suleisti per tuos jų kateterius? Jiems pastoviai kas nors leidžiama. Bėga lašinės. - Koks barbarizmas taip badyti žmones. Pamanė.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Juzefas Levinsas Gegužės 09, 2023, 06:11:23 pm
Juzefas ėmė vartyti aplanką. Jo veidas raukėsi.
- Siaubas, - po kelių minučių pasakė. - Kaip tie žmonės išvis išgyveno? Šonkaulius ir plaučius nebus labai sudėtinga išgydyti ir, žinoma, mažesnius sužeidimus. Bet dėl smegenų ir stuburo reikės pavargti. Ypač dėl smegenų. Tikrai nieko nepažadu, - pripažino. - Kainos aš tau dabar tikrai nepasakysiu. Turėsi bent savaitėlę luktelėti. Aš ne hileris, bet yra ryšių. Viską išsiaiškinęs pasiųsiu pelėdą. Sutariam?
Juzefas pagalvojo apie tai, jog Gruodei turėtų būti nežmoniškai sunku. O jeigu nepavyks? Kokie tada mergaitės lauks išgyvenimai?
- Oho, - vėl prabilo perskaitęs knygos pavadinimą. - Rolandas Senkleris turi tokią knygą. Nieko sau. Guldau galvą, Ministerijoje niekas nepatikėtų. Gyvenimo keliai nežinomi, tiesa? Turbūt niekada nebūtum pagalvojęs, jog susibendrausi su žiobarais. Man jie visada patiko, tačiau tikrai nemaniau, kad mokysiu žiobarotyros magijos mokykloje. Nemanau, jog veiktų sustingdymo kerai, - vėl grįžo prie reikalų. - Tačiau galėsiu panaikinti viską. Kad tuo metu išsijungtų ir kameros, ir signalizacija. Bet turiu ir kitokį variantą. Gal net paprastesnį. Jeigu man pavyktų apsilankyti ligoninėje kurią nors dieną, aš galėčiau parūpinti nešyklę. Tada tereikėtų susitvarkyti su budinčiomis seselėmis, o tai tikrai nebus sunku, jei iš karto atsidursime ligoninės viduje. Reikia išsiaiškinti, ar kameros yra koridoriuose. Šiaip jau neturėtų būti, - susimąstė. - Teisingai mąstai. Jeigu nori poveikio palaipsniui, tai būtent į lašelinę ir reikės supilti eliksyrą ir jis pateks į kūną per kateterį.
Juzefas pajuto malonų jaudulį. Jau seniai nesivėlė į tokius dalykus. Seniai nekūrė planų, kaip kur nors patekti, neruošė nešyklių. Viduje jau gimė tūkstantis ir viena idėja, kaip galėtų naktį nepastebėti nusikelti į ligoninę. Mintyse kūrėsi planai. Keisčiausia buvo tai, jog šis planas bus ne tam, kad visi dalyvaujantys pasipelnytų, o tam, jog padėtų žiobarams. Na, taip, Juzefas, žinoma, galeonų neatsisakys. Bet Rolando tikslas - tikrai ne galeonai.
- Manau, kad pirmiausia turėsiu dieną pasivaikščioti po ligoninę, - po apmąstymų tarė. - Tada galėsiu pateikti preliminarų planą ir kainą.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Rolandas Senkleris Gegužės 11, 2023, 06:06:45 pm
- Taigi, tikri laimės kūdikiai, kad išgyveno. Jų šeimai kažkaip nesiseka. Tai Gruodė, tai dabar jie... Suprantu, čia nelengva. Taigi mums turbūt kol kas svarbiausia kažkaip juos pažadinti iš komos ar ne? Gerai, parašyk kai žinosi kiek viskas kainuos. - Gaila, kad negalės čia ir dabar pasiderėti. Kaip sakydavo jo tėvas pinigais geriausia nesitaškyti ir tik tada jie liks prie tavęs. Buvo tiek pavyzdžių nuskurdusių šeimų. Kad ir Gontai. Staiga jis susivokė apie ką čia galvoja. Derėtis dėl savo draugų... Taip draugų gyvybių? O čia jau viršūnė būtų...
- Rolandas Senkleris turi begalę visokių knygų. Čia tik viena jų. - Kažkodėl Levinsas ėmė jį nervinti. Labai jau gerai žino ką jis turi ir ko neturi. Ar ką jis daro ir ko ne. Bet dievaži dabar susirieti būtų pats kvailiausias sprendimas žemėje.
- Aš nesusibendravau su žiobarais. Tai tik du žmonės ir tiek. Dėl kitų nepajudinčiau nei piršto. - Atsainiai pasakė ir įdėjo knygą atgal į portfelį.
- Nešyklė tikrai būtų paprastesnies kelias. O jei netyčia atsidurtume kam nors prieš nosį? Kokiai valytojai ar seselei. Keliautume gal užsibūrę praskiedimo kerais? Gal geriausia būtų ją palikti kokiam valytojos sandėliuke. Valytojos nevalo ligoninės vakare? Gerai. Aš tau užrašysiu ligoninės adresą, kad galėtum ten nuvykti ir pasižvalgyti. Gerai, taigi tada taip ir darysime. Leisime tą eliksyrą per kateterį. - Jam paskaudo galvą. Viskas buvo tiesiog nepakenčiama.
- Tiesa, Nieko nesakiau nei Gruodei, nei Rimantei. Mes su Elija joms pasakėm, kad nieko nedarysime. Nes negalime pažeisti įstatymų ir negalime imtis magijos žiobarų akivaizdoje. Ir tu nieko nesakyk Gruodei. O jei nepavyks? Jei net eliksyrai nepadės. Tu gi žinai, kad net Švento Mango ligoninėje yra palatų, kur žmonės lieka visam gyvenimui. Todėl aš nemanau, kad reikia joms duoti vilčių ir viską vėl sugriauti. Ir Dar. Gruodė pareiškė, kad jei taip ji pati pasirūpins tėvais. Prižiūrėk ją Gerai? Kad nepridarytų kokių kvailysčių. Elija turi kažkokią pažįstamą Vizengamote. Bet žinai... Nereikia, kad Gruodė iškrėstų kokią kvailystę ir įvyktų teismas dėl magijos panaudojimo žiobarų akivaizdoje.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Juzefas Levinsas Gegužės 22, 2023, 08:39:59 pm
- Ne, - pasakė Juzefas. - Jeigu jie atsibus iš komos negalėdami protauti ir judėti, tai bus nieko gero. Tikriausiai mūsų tikslas bus, žinai, sutvarkyti juos iš vidaus pirmiausia, o tik tada pabudinti iš komos. Tik reikės viską daryti labai atsargiai, nes prieš žiobarus gydytojus jie negalės atsibusti sveiki kaip ridikai. Žodžiu, aš pasikonsultuosiu su tuo hileriu, kuris dirbs kartu. Jis viską pasakys. Na, jeigu jis sutiks. Bet sutiks, žinoma. Už gerą atlygį.
Juzefas ėmė galvoti apie tai, jog galėtų prasukti dar daugiau galeonų. Galbūt pažįstamam hileriui pasakyti mažesnę kainą, o Senklerio paprašyti didesnės. Ir žiūrėti, aišku, kad jie nesusitiktų. Ir nežinotų vienas kito vardų.
- Gerai, gerai, - tarė iškeldamas rankas į viršų lyg pasiduodamas. - Bendrauk su kuo nori, ne mano reikalas. Taip, būtinai užsibursime. Na, jei kas apsivemia naktį, tikriausiai valo, - nusijuokė. - Aišku, kad nieko nesakysiu, - patikino. - Būtų beprotystė tai pasakyti vaikams. Paskui galėtume turėti didelių problemų. Gerai, pažiūrėsiu Gruodę. Kad sėdėtų ramiai.
Nuo to birzgalo, pavadinto kava, burnoje pasidarė kartu. Dabar jau ir mėlynakis neatsisakytų vandens. Levinsas jautė, jog šiandienos susitikimas eina į pabaigą. O dabar jis turės nepaprastai daug darbelio. Jau šiandien pats pasinaudos ryšiais ir ims kurti planą.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Rolandas Senkleris Gegužės 24, 2023, 07:04:13 pm
- Ak taip teisingai. Turbūt tam reikia net ne vien eliksyrų, o ir atkerėjimų. Bet čia jau pasakys tas hileris. - Norėjo paprašyti to žmogaus kontaktų. Juk kur kas pigiau atsieitų, jei  mokėtų vienam, o ne dviem žmonėms. Bet galėjo lažintis, kad taip įsiveltų į konfliktą su Juzefu. Taigi ta mintis taip ir liko neišsakyta. Juk tada išvis negalėtų ištraukti Rimeikių iš ligoninės. Galėtų gal. Pažinojo visokių tipų. Bet Levinsas atrodė žmogiškiausias iš jo pažįstamų žmonių sukančių visokius reikalus. Be to jis pažinojo Gruodę. Taigi geriausia atrodė nesusipykti su juo. Norėjosi dar atrėžti, kad Juzefas teisus ir kad tikrai ne jo reikalas su kuo jis bendrauja ar ne. Bet tai irgi nutylėjo.
- Taip taip. Žinoma, juk nelaimės ištinka ir naktį. Reikės dar man pavartyti skyrių apie ligonines toje knygoje. - Pasakė.
- Taip. Nenorėčiau griauti jų vilčių. O ir prasitarti kam nors netyčia galėtų. Geriau viską padaryti tyliai. - Tada iš portfelio išsiėmė popieriaus lapelį ir tušinuką bei užrašė jam adresą.
- Imk. Čia tos ligoninės adresas. Tai ką gi. Manau, kad viską aptarėme ar ne? Apie visą kitą susirašysime. - Norėjosi kuo greičiau eiti iš šitos užeigos.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Juzefas Levinsas Gegužės 25, 2023, 09:12:16 pm
Rolandas atrodė kažkoks pažeidžiamas. Kiek įdėmiau į jį įsižiūrėjęs Juzefas paklausė: kodėl? Kodėl jis nusprendė padėti tiems žiobarams? Žinoma, paklausė jis tik savęs, o ne Senklerio. Žinojo, kad atliekant panašius darbelius nereikia gilintis. Juzefas daro tai, už ką gaus galeonų, ir daugiau nesikiša. Bet, po galais, buvo velniškai smalsu. Nes jis juk pažinojo Gruodę. Gal už to slypi kažkas daugiau? Negi Rolandas galėjo tiesiog susibičiuliauti su savo sūnaus draugės tėvais žiobarais? Gal vis tik yra priežastis? Pavyzdžiui, kokie nors grynakraujai dėl tam tikrų aplinkybių saugo tą šeimą. Ir dėl to Rolandas padeda. O gal net ne kokie nors, bet patys Senkleriai? Nebegalvok, nes galva sprogs, pamanė.
Levinsas paėmė pašnekovo duotą lapelį, kuriame jau buvo užrašytas ligoninės adresas. Linktelėjo.
Galiausiai abu burtininkai kartu išėjo iš užkandinės ir paėjęs už kampo plikis pokštelėjo oru.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Auris Senkleris Spalio 15, 2023, 01:15:27 pm
Auris susitarė su Linos tėvais kur susitiks. Šitoje vietoje buvo daug ir gero maisto. Skanu ir šiaip jauku. Gal tai pokalbį padarys geresnį ir ramesnį. Dabar sėdėjo prie staliuko ir laukė merginos ir mamos. Buvo vasaros atostogų pradžia. O Lina baigusi pirmą kursą.
Auris svarstė kaip viską reikės perteikti jos mamai. O jei atvyks ir griežtoji močiutė. Prašau, maldauju, kad tai nebūtų Dori tėvų atvejis. meldėsi likimui, gal savo sėkmei ar dar kažkam. Tada pamanė, kad su Dori tėvais taip ir nepabandė pakalbėti. Buvo jaunas ir nerūpestingas. Ir be to pats sukosi savo problemų rate. Bet o jei būtų pamėginęs. Gal Dori nebūtų gyvenusi vaikų namuose.
O jeigu ir vėl lenda kur nereikia? Gal visgi geriau būtų buvę, jei su Linos tėvais pakalbėtų direktorė. Kodėl jis visada užsikrauna sau šitokias pareigas? Šitokias atsakomybes? Na, jei nepavyks perkalbėti jos mamos. Tada viską papasakos direktorei. Atiduos jai į rankas visą šią istoriją.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Lina Catamans Spalio 15, 2023, 06:46:02 pm
Lina su mama atėjo susitikti su profesoriumi Senkleriu. Nuoširdžiai Lina nežinojo ko tikėtis iš šio susitikimo. Ir šiek tiek bijojo. Na gerai. Labai bijojo. Juk mama čia atėjo tik todėl, kad manė, kad čia privalomas pokalbis. Na iš tiesų Lina nežinojo ar tokie būna. Spėjo, kad turėtų kažkas tokio visgi būti. O kaip kitaip žiobariškieji tėvai viską sužinotų. Bet ji žinojo, kad šis pokalbis nebus toks. Kad čia profesorius pasikalbės su jos mama, pabandys, kad nėra blogai Linai būti ragana. O tai turbūt ne tai ko tikisi mama. Jos įėjo į kavinę ir Lina apsidairė ieškodama profesoriaus. Pamačiusi jį priėjo ir greitai nusišypsojusi linktelėjo. Tada atsisuko į mamą ir pasakė:
- Mama, tai profesorius Senkleris apie kurį pasakojau. Profesoriau, tai mano mama...
- Milda Catamans.- pasakė paduodama ranką Linos mama,- tai kaip suprantu jūs mokote mano dukrą.
Milda nužvelgė profesorių. Lina kiek bijojo jos reakcijos. Kolkas elgesys nebuvo labai mandagus, bet ir nieko blogo. Ji spėjo, kad mamą sutrikdė gana paprasta profesoriaus išvaizda. Nežinodamas nepasakytum, kad jis burtininkas. Todėl ji tikėjosi, kad pokalbis pavyks.
- Taigi jūs mus pasikvietėte aptarti Linos pažangos mokykloje? Kaip suprantu čia privalomas pokalbis visiems tėvams?
Lina greitai žvilgtelėjo į profesorių maldaudama pritarti. Ji nežinojo, kaip kitaip būtų reikėję mamai viską paaiškinti. O ir nebuvo panašu, kad ji buvo labai gerai nusiteikusi. Na bet pasikalbėti sutiko. Todėl Lina tuo džiaugėsi.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Auris Senkleris Spalio 22, 2023, 10:24:15 am
Auris sulaukė Linos ir jos mamos. Linai nusišypsojus atsakė tuo pačiu ir pakilo nuo kėdės. Padavė ranką jos mamai.
- Malonu susipažinti su jumis. Mano vardas Auris. - Prisistatė.
Pajuto tą vertinantį, o gal kažką tikrinantį moters žvilgsnį. Ir pasidžiaugė, kad šiandien nutarė apsirengti ne taip, kaip visada. Tiek mokykloje, tiek kažkur eidamas vilkėdavo tikrai ne mokytojiškai. Šiandien juodus džinsus, kerzus ir motociklininko striukę pakeitė ne tokie išsišokantys daiktai. Auris augęs labai, net pasibaisėtinai turtingoje šeimoje žinojo, kad drabužiai žmonėms turi daug įtakos. Žinojo, kad kai kurie labai mėgsta vertinti žmogų pagal tai kaip jis apsirengęs. Todėl šiandien jam reikėjo atrodyti patikimu.
- Taip. Mokau vieno iš dalykų dėstomų mokykloje. - Atsakė.
- Taip. Norėjau su jumis pasikalbėti apie Linos pažangą mokykloje. Pokalbis privalomas. - Kur gi ne... - Gal prisėskime ir pasikalbėsime. Kiek žinau su magijos pasauliu nesate susidūrusi. Galbūt dar norėsite manęs ko nors paklausti. Įsivaizduoju, kaip viskas turėtų būti keista. Neįprasta. - Kalbėjo.  Tada išsitraukė iš kuprinės aplanką, kuriame buvo Lapas su visais Linos įvertinimais.
- Pirma, pradėkime nuo pažymių. Štai visi šių metų Linos įvertinimai. Nuo pirmo iki ketvirto kurso egzaminai vertinami pažymiais nuo vieno iki dešimt. Penkto ir septinto kursų rezultatai vertinami kiek kitaip. Bet kol kas Linai dar toli iki tų metų. Šešto kurso egzaminai irgi vertinami skaičiais.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Lina Catamans Spalio 22, 2023, 03:59:51 pm
Linai kiek palengvėjo sulaukus profesoriaus šypsenos. Gal visgi viskas bus gerai. Mama su profesoriumi pasisveikino ir nors Lina ir nesuprato, jos žvilgsnio, neatrodė, kad planavo išeiti. Todėl ji lengviau atsikvėpė. Stebėjo profesorių ir pamatė, kad jo drabužiai buvo kiek paprasteni nei visada. Gal kiek trūko įprasto jo stiliaus, bet suprato, kad mamai tai turėtų patikti. Paprasta, bet pagarbu. Lina apsidžiaugė, kad profesorius žaidė pagal jos pasakymą ir apsimetė, kad pokalbis privalomas. Tai tikrai išgelbėjo nuo bėdų. Ji su mama atsisėdo prie staliuko ir klausėsi profesoriaus. Lina nežinodama ką turėtų daryti paėmė ant stalo gulėjusį gėrimų menių ir atvertė jį. Apsimetė intensyviai studijuojanti nors iš tiesų klausėsi kiekvieno profesoriaus žodžio ir pro nuleistas blakstienas stebėjo mamą. Ji patikėjo, tuo, kad pokalbis privalomas ir klausėsi profesoriaus. Lina nesuprato, ar mamai tai buvo labai įdomu, bet žinojo, kad ji vertina netuščiažodžiavimą ir tiesų kalbėjimą, todėl profesoriaus ėjimas prie reikalo turėjo jai patikti. Užmiršusi meniu ji klausėsi kai profesorius kalba apie egzaminų vertinimą ir gana smalsiai sekė savo egzaminų ir pažymių lapą. Ji atsakymų dar nežinojo todėl buvo tikrai įdomu. Ji nežinojo ko tikėtis bet manė, kad jie turėtų būti gana geri. Tada išgirdo mamą sakant:
- Na taip viskas yra kiek keista. Nors man gaila, kad Lina nesimoko geroje mokykloje Edinburge džiaugiuosi, kad nors vertinimo sistema jūsiškėje yra panaši.- Lina stengėsi nekreipti į lašelį paniekos mamos balse,- O kuo penkto ir septinto kurso egzaminai išskirtiniai? Ir kokie mano dukros įvertinimai? Ar ji pritampa mokykloje?
Išgirdusi paskutinį klausimą Lina iš šoko kilstelėjo antakius. Nelabai suprato ar čia nuoširdus susirūpinimas ar tiesiog mama nori sužinoti ar ji nėra visiškai beviltiška ir nieko nesugebanti.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Auris Senkleris Spalio 28, 2023, 11:36:15 am
Kol kas jie dar normaliai kalbėjosi. Reikėjo tik visko nesumauti. Su Linos mama stengėsi kalbėti užtikrintu tonu. Jam reikėjo atrodyti Rimtu ir kiek oficialiu. Reikėjo šiai moteriškei sudaryti tokį rimto žmogaus įspūdį. Nes tada jam atrodė, kad ji jo klausysis.
- Suprantu. Įsivaizduoju, kaip tai jus nustebino. Bet galiu pasakyti, kad Hogvartsas yra geriausia magijos mokykla iš visų. Žmonės baigę šią mokyklą puikiai gali susirasti darbo, išmano ne vieną sritį. - Gerai. Pati Milda jam tik padėjo pamažu kastis prie reikiamos temos.
- Kaip matote vertinimų lape Linos rezultatai išties geri. Ji stengiasi ir mokosi per pamokas. Manau, kad mokykloje pritampa. Ji paklusni, niekada nekelia problemų. - Ne. To nutikimo per pamoką apie žemesniąsias formas jis neėmė į galvą. Nes tai tebuvo paprasta klaidelė ir tiek.
- Penktame kurse mokiniai pamažu pradeda apsispręsti kokią profesiją norėtų rinktis. Jie laiko VML. Vidutinio magijos lygio nustatymo egzaminus. Egzaminai vertinami taip. N. Nuostabu. G. Geriau nei tikėtasi. V. Vidutiniškai. P. Prastai. S. Siaubingai. Nuo vertinimų priklauso kurias pamokas mokinys galės rinktis šeštaisiais mokslo metais. Jei įvertinimas labai blogas, tada į tą kursą mokinys nebus priimtas. Kaip ir įprastose mokyklose Hogvartse atėjus laikui galima rinktis dalykus. Ir septintame kurse iš tų pasirinktų dalykų jau laikomi VSMT egzaminai. Jie dar sunkesni už VML. Vertinami tokia pat tvarka, kaip ir VML. - Aiškino Senkleris. - Į mokslus žiūrima tikrai rimtai. Mums svarbus kokybiškas ugdymas. Svarbu, kad baigę mokyklą mokiniai galėtų rinktis norimas profesijas. Lygiai taip pat kaip ir ne magiškose mokyklose. Galbūt turite kokių klausimų? - Auriui atrodė, kad jei Linos mama pati užduotų klausimus, dėl kurių suka galvą. Tai būtų lengviau jai viską išaiškinti.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Lina Catamans Spalio 30, 2023, 06:26:34 pm
Viskas sekėsi gerai. Net labai gerai. O tai aišku ilgai tęstis negali. Kaipgi kitaip.
- Na nustebino tai gal nėra tinkamas žodis. Greičiau nuvylė sakyčiau. Tai kas, kad Hogvartsas geriausia magijos mokykla. Ji nėra įprastai gera ir pripažįstama normaliame pasaulyje. Niekada negalėsiu pasakyti kur mokėsi mano dukra, nei kuo dirba. Turėsiu meluoti, o ji savo malonumui maišys kokius marmalus ar puodelius žiurkėmis vers. Nei naudos nei pinigų. Jau geriau būtų likusi namie ir tapusi gerbiama medike ar teisininke. Ar dar kažkuo naudingu.
Milda pasakė kiek susierzinusiu tonu ir nudelbė dukrą neįtin maloniu žvilgsniu. Matėsi, kad ji nėra patenkinta dukros gyvenimu.
-Mama...
Lina pradėjo sakyti, bet užsičiaupė. Juk ką čia pasakysi. Ji liūdėjo, kad jos patėvis negalėjo atvykti. Ji tikėjo, kad tai būtų pataisę situaciją. Jis mylėjo ją tokia kokia ji yra ir turbūt būtų paprieštaravęs mamai. Edmundui Catamans niekada netrukdė, kad jo dukra ragana. Juk tai nepadarė jos menkesnės, ar kitokios. Bet deje jis turėjo dirbti.
- Na kagi, gerai, kad Linai sekasi pamokose. Tai mažiausiai ko galiu iš jos norėti. Jau ir tai... Buvau perdaug gera. Leidau mokytis nesąmonių kitoje šalies dalyje. Tai tegu dar drįsta nesistengti. - Buvo panašu, kad mama šiandien nebuvo labai geros nuotaikos. Jos skaudūs žodžiai numušė ir Linos džiaugsmą pamačius įvertinimus. Jai puikiai pasisekė apsigynimas nuo juodosios magijos - 10, taip pat ir kiti dalykai buvo geri. Ji tuo spėjo trumpai pasidžiaugti. Bet jos mamos žodžiai numušė gerą nuotaiką. Šiandien ji buvo kiek piktesnė, nei visada. Atrodė, kad rado vietą iškrauti visą nusivylimą dėl jos kitoniškumo. Įprastai ji ignoruodavo faktą, kad Lina ragana. Tada būdavo pakenčiama. Dabar ne.
- Na įdomūs vertinimai tada. Taip ir nesuprantu kuo jum neįtinka dešimbalė sistemą. Na ir kokias profesijas galės rinktis mano dukra baigusi šią išgirtąją mokyklą? Stovėti prie katilo ir virti nesąmones ar mosikuoti lazdele? Reikia pasiruošti jau, juk negali ji grįžti į įprastą pasaulį. Nebetinkama, praleisti metai. Gaila, kad ji taip švaisto savo gyvenimą. Žinai, Linut, gal reikėjo paklausyti mamos ir neleisti tavęs į tą keistą mokyklą, jei ji to vardo verta. Tada būtum dukra, kuria šeima būtų galėjusi didžiuotis.
Lina sėdėjo gana pritrenkta. Dar niekada nebuvo girdėjusi mamos balse tiek paniekos ir nusivylimo. Ji žinojo, kad tai mamai neįtinka, bet kad tiek... Kai ji ižeidė Hogvartsą Lina norėjo piktai šnypštelti mamai užsičiaupti, bet visgi neišdrįso. Tikėjosi, kad profesorius neįsižeis labai. Ji pakėlė akis nuo stalo, į kurį spoksojo didžiają dalį pokalbio ir pabandė nors žvilgsniu atsiprašyti profesoriaus.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Auris Senkleris Spalio 30, 2023, 07:53:04 pm
Girdint ką ji kalba ėmė pyktis. Be proto gaila pasidarė Linos. Jeigu jis dabar būtų jos vietoje, norėtų prasmegti kiaurai. O ir šiaip. Kaip motina gali kalbėti tokius dalykus? Pajuto antipatiją Mildai Catamans. Bet negalėjo išdėti jos į šuns dienas. Ne. Dabar buvo pedagogo vaidmenyje, reikėjo elgtis civilizuotai. Juk pats moko savo auklėtinius, kad reikia elgtis ramiai, aiškintis gražiai. Taigi negalėjo dabar išsakyti, ką apie tą moterį galvoja.
- Ponia Catamans, jūsų dukra baigusi mokyklą galės dirbti teisininke, gydytoja, bankininke ar bet kuo kitu. Manote, kad magijos pasaulyje to nereikia? Jeigu labai norėsite kažkam pasipasakoti, tai ir sakysite, kad jūsų duktė dirba tarkim, gydytoja. - Lina nenori būt gydytoja ar tai bent žinai? Piktai pamanė. - Atsiprašau, galbūt pasirodysiu įžūlus... Bet kaip jūs galit šitaip kalbėti girdint savo dukrai? Ar nesuprantat, kad mažinat jos pasitikėjimą savimi? Kaip jau sakiau ji galės dirbti kuo norės. Ji puiki mergaitė ir gerai mokosi. Tai ar negalite ja didžiuotis? Tokia, kokią turite? - Aurio ir Linos žvilgsniai susidūrė. Trumpam. Jos išraiška atrodė atsiprašanti, gal suglumusi. Aurio akyse galėjai įžvelgti šilumą.
- Tai skirtingas vertinimas dėl to, kad egzaminai svarbūs. Ir įprastose mokyklose yra svarbūs egzaminai, kurie nuliame kokius dalykus mokinys galės rinktis ateityje ir studijuoti baigęs mokyklą. Taip. Magijos pasaulis kitoks. Bet tai nereiškia, kad jame nėra ko dirbti ar negalima užsidirbti pragyvenimui. Jūsų dukra talentinga ir jei taip ir toliau mokysis, tai puikiausiai gyvens.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Lina Catamans Spalio 30, 2023, 10:03:31 pm
Lina klausėsi profesoriaus. Buvo malonu, kad jis ją gynė. Norėjo galvoti, kad tai nėra labai svarbu, bet buvo. Ypač dabar. Ją stipriai pritrenkė toks mamos nusistatymas. Ji žinojo, kad mama nemėgsta, to kad ji nenormali, ragana. Bet šitaip kalbėt. Viršūnė, net ir jai. Todėl profesoriaus užtarimas reiškė daug.
- Profesorius teisus, mama. Taip burtininkų pasaulis kitoks. Gal ne toks kokiam nori, kad aš gyvenčiau, bet... Jis mano. Ir jame aš galėsiu susikurti karjerą. Ir nė kiek neprastesnę, nei įprastame pasaulyje. Galėčiau netgi tapti gydytoja, kuria tu taip nori, kad būčiau.
Nors nė velnio to nenoriu... Bet galėčiau. Liūdnai pamanė. Nors ji suprato, kad apie magišką mediciną daug nežino todėl tai visgi galėjo būti įdomi veikla. Ji norėjo kalbėti toliau bet visgi pritrūko drąsos. Ji net stebėjosi, kad tiek pasakė. Spėjo tai lėmė šokas. Nes ji išties buvo pritrenkta mamos elgesio. Kitaip nepasakysi. Ji toliau klausėsi profesoriaus. Ir išgirdusi tolesnius profesoriaus žodžius mintyse aiktelėjo. Su tokia mamos nuotaika tai nežadėjo nieko gero... Ir ji buvo teisi.
- Net nemanykit, kad turite teisę man nurodinėti. Ji mano dukra ne jūsų. Neįsakyte, kaip man elgtis. Aš jau ir tai daug leidžiu. Leidžiu jei lankyti jūsų kvailą mokyklą. Gadintis ateitį žaidžiant magiją. Esu geresnė nei mano mama. Daugiau visko leidžiu. -pasakė gaižiai. Lyg įsižeidusi, lyg pasibaisėjusi pasakė mama. - O ir kaip galiu didžiuotis tuo ko niekada nesuprasiu? Ta kuo ji taps? Magiška, stebuklinga, nuostabi.- balsas lūžo nuo ironijos- Tu nebesi ta dukra, kurią pažinojau ir mylėjau.
Po šių žodžių Lina išsižiojo ir nuoširdžiai pritrėkšta spoksojo į mamą. Ji nebesuprato to kas čia vyko. Pasaulis eižėjo.
- Mama... Kas tau pasidarė?... Taip aš užaugusi būsiu ragana, bet niekas nepasikeitė. Visada ja buvau. Ir mylėjai mane anksčiau. Bent manau, kad mylėjai...
Pasakė ji tyliu balsu. Nebežinojo kuo tikėti. Nebesuprato ar kas mamą apsėdo, ar kas čia vyko. Nebuvo tikra dėl nieko. Bet viskas ko troško buvo gerai išsiverkti.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Auris Senkleris Spalio 30, 2023, 10:33:26 pm
Pokalbis staigiai galėjo virsti visišku žemės drebėjimu. Labai, labai negerai ėjosi viskas.
- Aš jums nenurodinėju. Tiesiog... Kas būtų, jei Linos vietoje sėdėtumėte jūs ir girdėtumėt tokius savo mamos žodžius? Juk nusimintumėte. Aš suprantu, kad magija jums svetima, nepatinka. Gal net gąsdina. Bet jei norėtumėt, viską apie tai galėtumėte sužinoti. Dėl to dabar ir kalbamės. Aš galiu atsakyti į jūsų klausimus. - Stengėsi nepasiduoti emocijoms. Kalbėjo ramiai.
- Ji ta pati mergaitė, jūsų duktė. Magiją ji turėjo nuo pat gimimo. - Auris panoro, kad Linos čia nebūtų, kad ji negirdėtų šio pokalbio. Norėjo apie viską kalbėtis dviese su Milda.
- Juk norite jai geriausio? Norite, kad gerai gyventų, turėtų gerą darbą. Visi tėvai to nori savo vaikams. Dabartinis gyvenimas neatims iš Linos šių dalykų. Magija nėra žaidimas. Nėra šiaip pakvailiojimas. Savo gyvenime ji galės pasiekti tiek pat, kiek ir be magijos. - Ji galės pasiekti daug daugiau. Norėjo pasakyti. Bet nutylėjo. - Ir jei tik norėsite, jūs viską sužinosite. Jūs Linos mama ir turite žinoti apie tai, ko ji mokosi, kaip gyvena. Niekas nuo jūsų magijos pasaulio neslėps.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Lina Catamans Lapkričio 01, 2023, 09:26:42 pm
Profesorius visdar bandė kalbėtis su mama. Ką jau čia prikalbėsi... Panašu, kad mama aiškiai savo nuomonę pareiškė. Nu bet sėkmės jam. Liūdnai pamanė Lina klausydamasi. Lina taip ir nesuprato kodėl mama taip nemėgo to fakto, kad ji ragana. Nu taip ji gali magijos nesuprast. Bijot. Nemėgt. Bet ar tai priežastis jos nemėgt? Ji taigi nepasikeitė. Liko kokia buvus.
- Oi tik nereikia!!! Taip, nesuprantu aš tos jūsų dievinamos magijos. O kam man viską žinoti? Juk niekad negalėsiu būti to pasaulio dalimi. O jei jau Lina įsivels į kokias nesąmones tikiuosi krapštysis pati. Aš pati padėt negalėsiu. Supratau, kad jūsų planas buvo priversti mane pamėgti magiją. Oi neišdegs. Galiu aš susitaikyti, kad dukra ragana. Pakęsti tai. Bet pamėgti. Oi ne. Kodėl turiu mėgti tai ko neturiu. Jei aš neturiu magiškų gebėjimų tai ir Linos už tai negarbinsiu. Dar ko.
Lina suprato, kad mama nusprendė visai ignoruoti profesoriaus žodžius apie tai, kad ji elgiasi netinkamai. Ilgiau klausydamasi ji ėmė pastebėti keistą dalyką. Atrodė, kad mama jai... Pavydi?!?! Bet negi taip gali būti? Ji juk nekenčia magijos. Na taip mano gyvenimas gal už jos idomesnis, bet vistiek. Nekęsti dėl baimės ir pavydo. Dieve mano, už ką man tai... Pamanė liūdnai. Ji buvo praradusi viltį, kad pavyks mamą atvesti į protą. Ėmė svarstyti, kad gal visgi reiktų dar vieno pokalbio pokalbio su profesoriumi. Tik šį kart su Edmundu. Bet juk jam netrukdo tai, kad ragana. Tai neverta turbūt. Nors būtų malonu šeimą iš geresnės pusės parodyti. Ir, kad pasidomėtų žmogus, kuriam nuoširdžiai rūpi. Bet neverta profesoriaus laiko švaistyt. Jau ir šis pokalbis visiškas fiasko.
- Taip, aš noriu Linai geriausio.- mamos balse trumpam nuskambėjo kažkas panašaus į sveiką protą. Lyg ji būtų susivokusi, kad peržengia ribą. Bet taip greitai jis ir dingo. Liko tik durnas užsispyrimas ir egocentrizmas.- Bet tas nereiškia, kad turiu pritarti magiškam jos gyvenimui. Kaip galiu garantuoti, kad jai ten seksis? Kad iš jos kažkas išeis? Gi kontroliuoti negaliu. O dar ir nepažįstamas pasaulis. Nei padėt nei suprast. Jei ji nori pagalbos ir pritarimo turėjo likti normaliame pasaulyje. Gi nepamojuosiu lazdele ir gyvenimo nesutvarkysiu.
Mama, aš čia visdar sėdžiu. Ir viską girdžiu. Gi nesu tokia jau bejėgė. Ir bus žmonės, kurie padės. Nu, bet tau gi tai nerūpi. Ne tokį gyvenimą man suplanavai. O aš per prasta buvau. Neišpildysiu.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Auris Senkleris Lapkričio 09, 2023, 05:21:28 pm
Auris vis labiau pinkliojosi į situaciją iš kurios nežinojo ar pavyks gerai išsisukti. O padariniai galėjo būti prasti. Linai prasti.
- Aš magijos nedievinu ir nebandau priversti jūsų ją pamėgti. Tik bandau paaiškinti, kad tai neatims iš Linos gyvenimo pasiekimų. Sakote, kad nebūsite šio pasaulio dalimi? Bet jau esate, nes esate jos mama, artimiausias žmogus. Tai kas, kad jūs negalėsite kerėti? Bet jeigu domėsitės, tai tik labiau sutvirtinsite savo ir jūsų dukters ryšį. O jeigu ją kada nors kas ištiktų patarimą visada galėsite duoti. - Kuo ji labiau nervinosi, tuo jis ramiau kalbėjo. Buvo baisu, kad šis pokalbis nepadarytų blogiau.
- Jūs visada galite bendrauti su Linos mokytojais, kurie jums parašytų kaip seksis. Galite skaityti knygas apie magišką pasaulį, kad galėtumėte jį suprasti. Knygų tikrai galiu jums paskolinti. Jei tik norite galite įsilieti į savo dukros gyvenimą. Aš niekada nesakiau, kad turite ją garbinti už tai, kad ji ragana. Tik bandau paaiškinti, kad ji tas pats žmogus, koks ir buvo iki žinios apie Hogvartsą. - Nesmagi tai buvo situacija. Kiek pamąstęs Senkleris prabilo vėl.
- Jūs abi esate šeima. Kaip ir sakėte norite gero savo dukrai. Neabejoju, kad Lina irgi nori ryšio su jumis. Jums abiem magijos pasaulis naujas. Ir jūs abi jį galite tyrinėti kartu. Kalbėtis, domėtis. Jei tik norėtumėte tikrai galėtumėte.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Lina Catamans Lapkričio 19, 2023, 08:32:42 pm
Lina klausėsi mamos ir profesoriaus pokalbio. Ir jautėsi visai pamiršta ir ignoruojama. Ji aišku suprato, kad šis pokalbis labiau skirtas jos mamai, o ne jai, bet buvo skaudu, taip sėdėti ir viską klausyti. Bet kuo toliau klausėsi tuo keistesnis jai atrodė vienas dalykas. Mama, tu manai, kad negali būti mano pasaulio dalimi. Gali, bet nenori. Bet negi tu nesupranti, kad taip tik mane išstumi iš "savo" pasaulio? Lyg nebebūčiau ta pati dukra, kuri buvau. Lyg nebeturėčiau teisės jame būti... Visgi Lina buvo laiminga dėl to, kad profesorius dar bandė mamai viską išaiškinti. Nebeturėjo jau daug vilties, bet ją žavėjo profesoriaus užsispyrimas. Tai parodė, kad ji jam tikrai rūpi. O tai buvo malonu. Net labai. Ji tikėjosi, kad ir mama susivoks. Gal ne šiandien, bet kada nors.
- Na gerai, nedievinat jūs magijos. Tarkim taip. O dėlto. Niekada nebuvau, jai artimiausias žmogus. Kažkaip ji tik su mano vyru sutarė, jos tėčiu. O aš lyg prastesnė. Tai nėra prasmės tą ryšį gilinti, kai jo ir nebuvo. Ir ką aš patart galėsiu. Juk nei suprantu, nei pati ką išmanau.- Milda kalbėjo, taip lyg būtų visai pamiršusi šalia sėdinčią dukrą. Ji žaidė su laikrodžiu, kurį segėjo. Tai darė taip atmestinai, lyg parodydama, kad dukra, neverta nė to laiko, kurį jai dabar skiria. Mama aš visdar čia sėdžiu!!!!! Supykusi ir nusivylusi Lina suklykė mintyse. Tik su mano vyru sutarė. Pamanykit, po galais. Aišku aš su juo sutariau. Ir myliu. Juk jis visada mane mylėjo, rūpinosi ir didžiavosi, kaip savo dukra. O ne kėlė neišpasakytus reikalavimus ir lūkesčius. Lina tai žinojo seniai. Bet iki tol niekad nesuvokė kokie yra prasto jos ir mamos santykiai. Žinojo, kad netobuli. Kad tikrai nepergeriausi. Bet, kad tokie prasti nesitikėjo. Niekada tokio ir nebuvo? Kurti neverta? Ar tu supranti, ką šneki. Ir kieno tai kaltė? Negi tai, kad nebuvau tobula dukra, privedė prie, kad išvis nesu verta ja vadintis?...
- Na gerai, paskaitysiu jūsų duotas knygas. Suprasiu magijos pasaulį geriau? Ir ką gi man tai duos? Būti enciklopedija žinių, kurių man nereikia netrokštu. Jei jau Linai įdomus magijos pasaulis, tai tegu tyrinėja viena. Su manim neaptarinėja ir gyvena tą savo magišką gyvenimą mokykloje. Namie aš teprašau, kad būtų gera dukra. Tikrai daug neprašau.
Lina klausėsi mamos ir suprato, kad po šios dienos jos pasaulis nebebus koks buvęs. Kad niekada daugiau į mamą negalės žiūrėti taip pat. Mylinčiu ir dievinančiu žvilgsniu. Negalės, nes visada prisimins šią dieną. Per kurią visos jos iliuzijos buvo sutryptos. Padegtos ir paleistos pelenais. Taip pat ji suprato, kad nusibodo sėdėti, kaip statulai todėl prabilo ir pasakė pirmą į galvą atėjusį dalyką:
- Kaip matau šis pokalbis užtruks... Kadangi visgi esame kavinėje, gal norite kažko užsisakyti? Profesoriau? Mama?
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Auris Senkleris Lapkričio 23, 2023, 08:16:34 pm
- Gal jums reikia kada pasikalbėti dviese. Apie save ir Liną. Apie jūsų gyvenimą. Pabandyti viena kitą suprasti. Suprasti kodėl tas jūsų ryšys, kaip jūs sakote nebuvo toks stiprus. Kaip gali nebūti prasmės? Juk ji jūsų duktė. Ne šiaip žmogus iš gatvės. - Moteriškė išvis atrodo nebesigilino į nieką. Žaidė su laikrodžiu ir tai labai nervino Senklerį. Negalėjo to kvailo daikto nepastebėti ir pajuto, kad vis labiau koncentruoja žvilgsnį į jį.
- Kaip, ką jums tai duos? Lina matys, kad domitės jos pokyčiais, jos gyvenimo pokyčiais. Ar tai nėra svarbu? O kas yra toji gera dukra? - Ar tas laikrodis įdomesnis už mergaitę  sėdinčią šalia? Ar čia šiaip jaudinimosi požymis?
- Gal picos? Girdėjau, čia jos visai skanios. - Jeigu būtų Aurio valia Lina šiame pokalbyje nedalyvautų. O gal jį reiktų atidėti? Bet kažin ar pavyktų Mildą vėl kada prisikalbinti susitikti. Bet kas iš to susitikimo? Tikk blogiau viskas darėsi.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Lina Catamans Lapkričio 24, 2023, 03:01:03 pm
Profesorius kalbėjo protingai. Net labai protingai. Ir taip paprastai, kad net kvailiausias žmogus suprastų. Juk Lina mamai turėtų būti nors šiek tiek svarbi. Gi augino visgi. O ne atidavė, kaip nevykusio romano produktą. Daiktą, kuris tik primins apie kadaise mylėtą vyrą. Bet neatrodė, kad mamai nors kokį poveikį darytų profesoriaus kalbos. Kuo toliau tuo labiau Linai atrodė, kad mamai tai yra nuobodu ir nesvarbu. Kad taip pat susidomėjusi stebėtų džiūstančius dažus ar klausytųsi apie amebos gyvenimą. O juk kalba ėjo apie jos pačios dukrą!
- Aš tiesiog nematau prasmės. Ir kaip jūs nesuprantate? Juk dabar Lina vistiek didžiaja dalį laiko gyvena mokykloje. Tai kada tą ryšį kurt. Ir kam? Dėl kelių namie praleistų mėnesių. Neverta vargintis mano nuomone. Pragyvens vasarą ir dings kaip nebuvus. Tik ramiau bus. Jokių atsitiktinės magijos nesąmonių, dėl kurių tektų aiškintis, nei ką. O ko jūs norit. Juk neniekinu dukters, kad magiją turi. Nei skriaudžiu, nei iš namų išmetu. Ko dar norit? Jei jau tokį ryšį turit su mano dukra galit pats ir auginti.
Visą šią prakalbą ji pasakė žaisdama su laikrodžiu. Į tą patį laikrodį žvilgsnį įsmeigė ir Lina tvardydama ašaras. Visgi kelių ji nesuvaldė todėl greitai nusibraukė ir tikėjosi, kad profesorius to nepastebės. Juk padėti tikrai stengiasi. Tai nereikia, kad jaustųsi kaltas, dėl to, kad nesiseka. Kad mama tokia kvaila. Todėl ji pasistengė nuoširdžiai nusišypsoti ir maskuodama liūdesį stengdamasi atrodyti džiaugsmingai tarė:
- Gerai. Aš mėgstu picas. Labiausiai patinka sūrio, arba su vištiena. Bet nekenčiu pelėsinio sūrio ir grybų bei faršo. Kokias jūs mėgstate, profesoriau?
Savo čiauškėjimu ji stengėsi suvaldyti nervus, užpildyti nejaukią tylą ir bent kiek pasimėgaujanti buvimu su profesoriumi. Ji taip bandė nukreipti dėmesį ir tuo pačiu informuoti mamą, kad ir ji čia sėdi. Kas jai jau visiškai atrodo buvo pamiršta. Ji tikėjosi, kad jos liūdesys ir skausmas nesimatys taip akivaizdžiai. Bet spėjo, kad profesorius ją galės skaityti kaip atverstą knygą. O tuo pat metu mamai, kuri turėjo būti jai daug artimesnė, terūpėjo jos laikrodis. Dailus, baltu odiniu dirželiu, sidabriniu korpusu. Vietoj rodyklių judėjo mažos gėlytės, valandos buvo užrašytos auksiniai. Tai buvo dailus daiktas, Lina nesiginčijo. Kiek ji prisiminė mama jį visada dėvėdavo. Bet tai vistiek tebuvo daiktas.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Auris Senkleris Lapkričio 24, 2023, 04:18:22 pm
Šį kartą net jam pritrūko žodžių. Milda nukautavo Aurį. Visiškai.
- Labai neįprastas jūsų požiūris. Ir mano nuomone neteisingas.
Ir visa tai kalbėdama moteris ir toliau nepaleido to laikrodžio. Neįprasto. Gražaus. Jis magiškas. Staiga susivokė. Bandė prisiminti ar kada matė žiobarišką laikrodį be rodyklių. Kas ten gėlės? Bandė įsižiūrėti. Įdomu kokios? Auris buvo girdėjęs apie laikrodžius, kurie kaip laidininkai perduodavo prakeiksmus. Gvazdikai pykčio prakeikimas. Narcizai neša puikybę. Neužmirštuolės daro žmogų abejingą kitam. Kaip ten dar yra? Auris bandė prisiminti ką reiškė gėlių simboliai laikrodžiuose.
- Man patinka visokios. Svarbu, kad būtų be ananasų. Ir man irgi nepatinka pelėsinis sūris. - Nusišypsojo be proto nusiminusei Linai. Tarkim, kad ji mėgino atrodyti linksma. Ir tai dar labiau liūdino Senklerį. Nes tokiu momentu apsimesti linksmam turėjo būti taip sunku. Ir juk bet kam būtų aišku, kaip yra išties, kokia ji nusiminusi. Į tuos siaubingus Mildos žodžius taip daugiau ir neatsakė. Vietoje to paprašė.
- Ponia Catamans, gal tai pasirodys keista. Žinot, labai domiuosi laikrodžiais. Juos kolekcionuoju. O jūsų toks įdomus. Gal galėtumėt trumpam nusiimti, parodyti jį man? - Jeigu laikrodis užkerėtas, ji nenorės. Garantuotai nenorės. O jei ramiai duos man laikrodį reikš, kad jis paprastas, gal labai retas, kokio nors labai talentingo laikrodžių meistro darbas.
- Tai gal ir imkim kokią su vištiena ir daug sūrio? Išrink ką nors gerai? - Taip. Linai aišku bus labai keista, kad jis dabar perėjo prie to nelaimingo laikrodžio. Bet Auriui reikėjo jį apžiūrėti.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Lina Catamans Lapkričio 26, 2023, 04:52:14 pm
Lina pastebėjo, kad net profesorių pritrenkė mamos pasakymas ir jis neberado žodžių. Ji tai suprato. Pati buvo pratusi prie mamos nuotaikų, bet ir ją tai veikdavo. O šiandien ir beproto nuliūdino. Žinojo, kad nebuvo mamos dievinama, bet šiandien ji peržengė visas ribas ir sudaužė Linos širdį į milijoną šukių. Todėl ji truputį geriau pasijautė supratusi, kad ir profesorius tai laiko visiškai nederamu elgesiu. Nors kur tai daug paguos. Ji suprato, kad šis pokalbis buvo visiška katastrofa ir pakeitė mamos įvaizdį. Amžiams. Su visam. Ir kam man teks jai į akis pažiūrėti?... Nors panašu, kad to ir neteks daryti. Esu jai jau visai tuščia vieta. Ir kodėl? Ką padariau netaip... Kuo nusikaltau?... Jos galvoje sukosi klausimai. Skaudūs. Beviltiški. Drąskantys širdį. Bet ji susikaupė, visom valios pastangom suvaldė liūdesį ir nusišypsojo profesoriui:
- Gerai tai bus be ananasų. Eisiu kažko užsakyti, manau, kad vienos didelės užteks. Nesu labai alkana. Taip pasakiusi ji atsistojo nuo staliuko ir lyg nudegusi spruko prie kasos, kad galėtų užsisakyti. Dar spėjo nugirsti, kad profesorius prašo jos mamos parodyti laikrodį. Ko jam laikrodis parūpo? Gražus, bet neypatingas taip labai... O gal čia dėmesį nukreipti nori... Pamanė ji ir greitai peržvelgusi meniu pasakė padavėjui:
-Prašau vieną didėlę Toskanos picą ir spraito. Štai šis staliukas,-parodė ranka- Vėliau galbūt dar kažką užsisakysim tai saskaitos iš karto neneškit. Ačiū.
Šyptelėjo jam užsirašius ir pradėjo eiti link staliuko atgal. Ruošėsi pakelti mamos nuotaiką. Tačiau tada išgirdo jos pakeltą balsą ir sustojo. Nusprendė paklausyti, o nesivelti.
- Ko dabar jums mano laikrodis parūpo! Jau ir tai kišat savo smailią nosį kur nereikia! Čia tikrai ne tėvų ir mokytojų pokalbio dalis. Tikrai jums neduosiu savo laikrodžio! Tai šeimos palikimas ir labai brangus. Paliktas vėlionio tėvo. Nekišt man nagų! O ir šiaip neturiu, ką daugiau su jumis kalbėtis! Perdaug laiko iššvaisčiau!
Po šių žodžių ji trankiai atstūmė kėdę ir pasigriebusi savo daiktus vos ne pakniopstom išlėkė. Lina spoksojo į sceną, o poto ramiai priėjo prie staliuko ir klestelėjo ant kėdės:
- Žinot man įdomu, kaip diedukas sureagų jei žinotų, kad mama jį negyvu apskelbė. Nes šiandien dar labai gyvybingas buvo. O ir aišku manęs tai prisiminti jei nereikia. Na nieko liks daugiau picos.
Pasakė ji ir pradėjo juoktis. Po kelių akimirkų juokas susimaišė su skaudžiom ašarom.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Auris Senkleris Lapkričio 26, 2023, 05:45:26 pm
Tik aš galėčiau likti su ne savo vaiku kažkokioje kavinėje. Ir ką man dabar daryt? Ar ji grįš ar tik šiaip išdūmė palakstyti? Nuotaika pakilo tiesą pasakius. Nes buvo beveik tikras, kad tai ne Mildos nusistatymai, o laikrodis. Tai dar labiau patvirtino priėjusi mergaitė.
- Tavo senelis gyvas? Aišku. Sėsk. Pakalbėsim Lina. - Picos liks daugiau. Vargšė mergaitė. Ją ką tik paliko motinėlė prikalbėjusi krūvą nesąmonių. Kaip ji save nuvertina, kad net ant manęs nesiunta. Juk šitas pokalbis privertė Linos mamą prikalbėti to, ką gal galvojo, bet garsiai neišsakė. Ji ir juokėsi ir ėmė ašaroti. Baisi vargšiukei nusitaikė diena.
- Neverk Lina. Žinok viskas nėra taip blogai, kaip atrodo. Rimtai. - Ėmė raminti. - Palauksim, kol mama grįš. O jeigu ne, tada palydėsiu tave namo. Ji vis tiek bus namie. O dabar paklausyk manęs labai rimtai. Tavo mama turi laikrodį, kuris turbūt siunčia jai prakeiksmą. Juodosios magijos prakeiksmą. Ir todėl ji kalba tokius dalykus ir ką tik išėjo. Ji nenori man duoti laikrodžio. Jai neleidžia prakeikimas to padaryti. Ir aš beveik garantuotas, kad dėl to ji prikalbėjo apie tave tokių dalykų. Man reikia pasiaiškinti lina. Bet tu tik nemanyk, kad viskas, ką tavo mama pasakė yra tai, ką ji mano. - Apie galimybę, kad Milda tiesiog nenorėjo duoti laikrodžio nenorėjo galvoti. Pirma, jis labai priminė tą iš raudonplaukio matytų knygose. O antra. Kokia mama paliktų savo dukrą su beveik nepažįstamu žmogumi, kurio nemėgsta? Tai juk visai neadekvatus elgesys.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Lina Catamans Lapkričio 27, 2023, 03:04:56 pm
Linos juokas greitai pasibaigė ašaromis. O ašaros buvo kaip reta skaudžios. Ji nesitvardydama verkė. Nesivaldė net žinodama kad šalia sėdėjo profesorius. O gal būtent dėl to. Kažkaip jo buvimas buvo guodžiantis. Galėjo leisti sau jausti. Todėl gerai išsiverkė, tada išnypštė nosį tyliai tarė:
- Atsiprašau, neturėjo to daryti... Taip mano senelis gyvas. Nebent mama turi tėvą apie kurį nieko nežinau. Ji tą laikrodį dėvi tiek kiek prisimenu.
Jos balsas lūžinėjo, o bandymas pajuokauti buvo visai nevykęs. Bet ji jau neverkė todėl tai laikė pažanga. Juk neturėjo taip prieš profesorių palūžt. Turėjo būt įpratus. Galvoje sukosi priekaištai ir ji pasistengė susitvardyti.
- Kaip čia nebus blogai... Ką tik mama galutinai patvirtino, kad esu jai visai nesvarbi. Jei tai nėra blogas dalykas tai nežinau.- pasakė ji. Ir suprato, kad skamba nepagarbiai ir pasikėlusiai. Juk įtraukė profesorių į tokią netvarką. Jei jam reikėjo nei ką. Juk nebuvo taip blogai. Galėjo neprašyt...
- Atsiprašau neturėjau taip kalbėti. Ir atsiprašau, kad įtraukiau į šitą painiavą. Nebuvo taip blogai, nereikėjo pagalbos prašyt. Vasarą sugadinau tokiomis nesąmonėmis.
Atsiprašė supykusi ant savęs.
- Ačiū. Nebūtina lydėti, jau ir taip užlaikiau...
Pasakė profesoriui pasiūlius ją palydėti. Toliau klausydamasi kilstelėjo antakius ir nustebusi pažvelgė į profesorių.
- Prakeiktas laikrodis? Jūs tikras? Kaip tai galėjo atsitikti? Ir kodėl? Juk mama žiobarė, apie magiją nežinojo nieko iki tol kol aš negavau laiško. Niekas iš mano šeimos taip pat nėra magiškas... O tą laikrodį ji nešioja kiek tik prisimenu... O kokia prasmė ją kažkam užkeit? Juk aš nesu tokia svarbi, kad būtų verta mamą užkeikt, kad taip elgtųsi... Gal ji tiesiog manęs nemyli? Juk nesu tobula dukra...
Pasakė tyliai.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Auris Senkleris Lapkričio 28, 2023, 09:00:11 pm
- Tau tikrai nėra dėl ko atsiprašyti. Bet kam labai skaudėtų dėl to, kas čia įvyko. - Siaubas. Jeigu Auris nebūtų pastebėjęs to laikrodžio. Tada. Na, imtų labai graužtis dėl šio pokalbio. Kuris turėjo ne statomąją, o griaunamąją vertę.
- Lina, vienintelis žmogus, kurio čia reiktų atsiprašyti esi tu. Bet žinai. Viskas galbūt tikrai ne taip, kaip atrodo. Žinau. Sakei, kad tavo mama nesusidūrusi su magija. Bet ji gali to neprisiminti. O tas laikrodis. Aš esu tokius matęs tam tikrose knygose. Nežinau kodėl, bet kažkas pakenkė tavo mamai duodamas ta laikrodį. Man reikės jį gauti. Turėsiu sugalvoti kaip. - Aiškino tą baisiai keistą istoriją. Tikrai kam to reikėjo? O gal Linos mama žinojo, kad tėvas burtininkas? Gal ten vyko kas nors blogo. Reikėjo sužinoti. Bet kodėl tu? Gal perduok tai aurorams. Tai jų darbas. O tu turi savo gyvenimą.
- Aš tave palydėsiu namo. Tikrai nepaliksiu nežinia kur. Kur tu išvis gyveni? Ar Londone? Ir dar. Mudu jau kalbėjom, kad tobulų nėra. O tavo mama galimai viską daro tik todėl, kad yra užvaldyta. - Žinoma, kad buvo maža galimybė, jog tai ne tiesa. Bet Auris taip nemanė.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Lina Catamans Lapkričio 30, 2023, 07:57:46 am
Profesorius nepyko. Netgi užjautė. Manęs atsiprašyti? Ar jis turi galvoje mamą? Juk pats stengėsi tik padėti. Tai kas, kad nepavyko... Bet iš mamos abejotina ar sulauksiu tokio dalyko. Na nebent ji tikrai užkeikta. Tada gal išsilaisvinusi iš prakeiksmo susipras.
- Na jūs tikrai neturite ko atsiprašyti. Juk stengėtės padėti, darėte ką galėjote. O jei apie mamą kalbate. Taip ji turėtų. Bet nemanau, kad tai darys.
Pasakė Lina. Kol jie kalbėjo atnešė picą. Todėl Lina atsiplėšė vieną gabaliuką ir kramtydama klausėsi kitų profesoriaus žodžių. Mąstė. Na taip... Atmintį pakeisti įmanoma. O ir mano tėvas galbūt buvo burtininkas... Tai gal tai kaip kažkaip susiję. Gal tai ir nebūtinai yra beprotiška teorija.
- Na gal ir teisus. Juk gal ir mano tėvas buvo burtininkas. Jo dingimo istorija irgi labai keista. Tai galbūt viskas yra susiję... Juk aš nieko nepadariau, kad nusipelnyčiau tokio mamos elgesio? Ar ne...-Užbaigė tyliau.- Tai gal ir logiška būtų, kad taip ji elgtusi dėl kokių nekontroliuojamų priežasčių.
Tada profesorius kalbėti apie tai, kad reiktų tą laikrodį apžiūrėti.
- Na čia manau bus keblumų... Dieną ji niekada jo nenusiema. O ir dar kartą susitikti jau manau būtų labai sunku įkalbėti. Bet jūs pasidomėkite ir tada žiūrėsim ką daryti. Kažkaip jį gauti vistiek reikės... Ir taip. Aš gyvenu Londone.
Pasakė. Tada apgalvojo kitus jo žodžius. Ji suprato, kad tobulų nėra, bet jai kartais visdar būdavo sunku patikėti, kad mama jos nemėgsta ne dėl jos kaltės. Bet ji jau suprato, kad ji negali būti kalta dėl visko kas neįtinka mamai. O ar jai tai neįtinka dėl kokio prakeiksmo dar reikia išsiaiškinti.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Auris Senkleris Gruodžio 01, 2023, 06:20:41 pm
- Dėl to, kad bandžiau kalbėtis su tavo mama prisiklausei tikrai siaubingų dalykų. Dėl to man gaila ir dėl to norėčiau tavęs atsiprašyti. O tavo mama. Žinok jei tai prakeikimas, o aš tuo beveik neabejoju. Būdama laisva nuo jo ji turbūt irgi norės atsiprašyti. - Auris galvojo ir apie tai, kokia kaltė gali užgriūti Mildą. Bet ji turės suprasti, kad už savo elgesį su Lina negalėjo atsakyti. Bet visgi kodėl tu tai darysi Senkleri? Perduok tai aurorams. Bet jautėsi jau labai įklimpęs į tą istoriją. Lina juo pasitikėjo. Na turbūt. Juk pasakojo visą tą istoriją. Todėl ėmė jaustis įsipareigojęs jai padėti.
Atkeliavo pica. Auris norėdamas išsklaidyti bent dalelę įtampos irgi pradėjo lėtai valgyti.
- Aišku, kad tu nieko blogo nepadarei. Bet kažkas galimai bando jums kenkti. Jau kenkia. Tas laikrodis siaubingas daiktas. - Įdomu ką žinojo Milda Catamans, kad gavo prakeikimą, kad galbūt kas nors jai pakeitė atmintį. Ar reikia tai judinti? O jeigu taip pastatysiu jas į didesnį pavojų? Jeigu tas žmogus vis dar stebi jas nors prabėgo daug metų. Bet ar galėjo palikti tą laikrodį, tą prakeikimą, kuris naikino jų šeimą?
- Pagalvosim kaip gauti tą laikrodį. Iš pradžių pasiskaitysiu. O dabar pavalgykim ir palydėsiu tave. Pamatysi, kad labai gali būti, kad viskas tavo gyvenime susitvarkys ir su mama sutarsi daug geriau.
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Lina Catamans Gruodžio 02, 2023, 03:56:00 pm
- Nereikia jums atsiprašyti. Juk tai ne jūsų kaltė. Pati atėjau prašydama pagalbos, ne jūs sugalvojot. O jei panašu į tai, kad mama yra užkerėta tai ir ne jos kaltė. Tai nekaltinkit savęs, negalėjote žinoti, kad taip bus. Juk atėjote į paprastą pokalbį. Taip tikrai nebuvo tai malonu išklausyti... Bet juk tai visgi naudinga buvo. Sužinojome, kad galbūt mama ne nemėgsta manęs ir magijos, o yra priversta taip daryti. Tai matot nieko blogo nepadarėt. Bet jei jums nuo to bus geriau atsiprašymą priimsiu.
Pasakė Lina. Ir ji nemelavo. Ji išties nekaltino profesoriaus dėl nieko, kas nutiko kavinėje. Jai buvo liūdna, kas jis kaltina save ir tikėjosi, kad jos žodžiai kažkiek padės. Ji apsvarstė kitus profesoriaus žodžius. Apie tai, kad mama norės atsiprašyti. Tai skambėjo taip nerealistiškai... Bet ji suprato, kad tai yra įmanoma.
- Įdomu, kas bus jei mama iš tikro atsikratys to prakeiksmo. Ar jos elgesys pasikeis, ar ji atsiprašys... Gal pagaliau turėsiu mylinčią mamą... Kuri mane mėgs be jokių salygų.
Tyliai pasakė. Poto susigriebusi, kad gal atvirauja kiek perdaug ji ėmė kramtyti picą bandydama užmaskuoti tai ką kątik pasakė. Ji taip pat suprato, kad negali žinoti kas nori ar norėjo jos šeimai pakenkti. Todėl nieko neatsakė į tuos profesoriau žodžius.
- Ačiū, kad norite padėti. Man tai daug reiškia. Jei viskas pavyks nežinau kaip turėsiu atsidėkoti.
Pasakė nuoširdžiai nusišypsojusi. Jie dabar jau ramioje tyloje pavalgė, atsiskaitė ir patraukė į metro stotį, kad parvežtų Liną namo. 
Antraštė: Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
Parašė: Auris Senkleris Gruodžio 02, 2023, 08:25:46 pm
Auris jai nusišypsojo. Jam tikrai patiko ši mergaičiukė. Taigi turbūt dar ir todėl nutarė imtis šio reikalo ir pabandyti atkeikti Mildą Catamans. Nes jos duktė buvo gera, miela mergaitė, kuriai tiesiog norėjosi padėti.
- Įdomu. Geriau to nepergalvok. Nesitikėk verčiau nežinia ko gerai? Kad paskui labai nenusiviltum. Taip, aš manau, kad daug kas pasikeis. Bet geriau per daug neužsisvajoti. - Taip. Per didelės viltys dūžta labai skaudžiai.
Jie pabaigė valgyti. Linos mama negrįžo ir tai reiškė, kad jam reikės palydėti mergaitę  namo.
- Nieko tu man nebūsi skolinga. Svarbiausia, kad būsi laimingesnė jeigu viskas bus taip, kaip aš manau. - Rimtai pasakė. Ne. Jam tikrai nieko nereikėjo iš Linos.
Abu išėjo iš kavinės. Laukė ilgas darbas ir Auris tikėjosi, kad viskas praeis sėkmingai.