Hogvartsas.LT

Magijos pasaulis => Herbologija => Pamokos => Pamokos => Temą pradėjo: Starkas Erikas Ramsay Gruodžio 01, 2019, 12:15:07 am

Antraštė: I herbologijos pamoka visiems kursams
Parašė: Starkas Erikas Ramsay Gruodžio 01, 2019, 12:15:07 am
Tema: Žymūs herbologai ir jų ekspedicijos.

  Liūdni rudens labai lėtai krito žemėn, nuklodami gelsvu patalu jau spėjusią pašalti žemę. Liūdni lietaus lašai liūdnai teškėsi į žemę, šen bei ten susirinkdami į didesnes ar mažesnes balas. Vieniša nuorūka liūdnai nupleveno į vieną iš tų balų vien tik tam, kad kaip mat užgęstų. Jaunasis profesorius taip pat liūdnai atlaipojo šiltnamio duris. Velniai žino, kodėl vis dar dirbo mokytoju. Jokio pašaukimo auklėti jaunąsias burtininkų kartas nejautė, pinigų jam, tiesą pasakius, nereikėjo (o ir skurdi mokytojo alga šiuo klausimu nelabai galėjo padėti), be to, itin dailus jo penktasis taškas vis nerasdavo sau vietos šiam pasauly. Dėl to vis bastėsi tarp Jungtinių Valstijų ir Škotijos, niekur negalėdamas apsistoti ilgiau negu keleriems metams. Turbūt jam labiau tiktų kokia nuotykių ieškotojo ar tyrinėtojo profesija, galų gale, auroro, tačiau tikros nerūpestingos jaunystės niekad neparagavusi siela vis traukėsi prie kitų, tikrai jaunų dvasių; gal dėl to vis jausdavo nepaaiškinamą poreikį trintis tarp besimokančio ar studentaujančio jaunimo. Štai jie ir vėl pripildė savo šurmuliu visą stiklinį statinį (o, dangau, kaip Starkas nekenkė tipiškų paauglių šnekų!), kad net dalis augalų pasislėpė nuo perdėm guvių žvilgsnių.
  Ramsay nesivargino sveikintis ar juolab sakytis kokios įkvėpiančios kalbos. Vos suskambus varpui jis atsisuko į lentą ir prikerverzojo pamokos temą: „Žymūs herbologai ir jų ekspedicijos.“ Paskutinis taškas buvo padėtas su tokiu įkarščiu, kad kreidos gabalėlis perlūžo pusiau, tačiau pilkaakis to net nepastebėjo. Vietoj to akimis perbėgo per susirinkusiųjų veidus, galbūt tikėdamasis pamatyti nors vieną porą pažįstamų akių. Tiesa, vertėtų pastebėti, jog net nebuvo įsitikinęs, kad atpažintų kurį savo ankstesnį mokinį. O gal žvitrios jo akys ieškojo dar vienos dailiosios lyties atstovės, pasižyminčios ypatingu grožiu, ties kuria šiemet galėtų sustoti jo dėmesys.
  – Šiuos metus pradėsime nuo teorijos, – trumpai tarė, esąs įsitikinęs, kad būtent šioje srityje moksleiviai turi daugiausia spragų (tiesa, pats turbūt vos sykį ar porą buvo susitelkęs ties šia tema), – Niekam ne paslaptis, kad apie laukinius tolimųjų kraštų ir šiaip retesnius augalus daug sužinoma  yra tik tyrinėtojų dėka. Tie herbologai pašventė ilgus savo gyvenimo metus vien tam, kad mano ir jūsų kartos žinotų šį tą daugiau negu tik apie šalimais augančias mandragoras ar kiekviename miške sutinkamas raganų gėles. Šiaip ar taip, mokslininkų tyrinėtojų nuopelnų yra tikrai daug ir nesivarginsiu jums visų jų vardinti. O vat jūs galėtumėte pasistengti. Papasakokite, prašau, apie vieną, jūsų manymu, itin svarbų herbologą-ekspeditoriųų (1) bei du-tris žymiausius ar svarbiausius jo darbus, atradimus (2).


---
Atsakymų lauksiu iki antradienio vakaro.
Būkite originalūs, kūrybiškumas tikrai yra skatinamas, tačiau ir logikos nepamirškit.
Antraštė: Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
Parašė: Persefonė Peloquin Gruodžio 01, 2019, 06:14:17 pm
 Mergaitės rytai nežavėjo. Rytai, kai reikėjo keltis ir eiti į pamokas. Bet štai, ji jau stovi netoli vieno iš herbologijos šiltnamio. Išties, ten tikrai šilčiau, tačiau noro miegoti niekaip neišvarė, kaip tik apsunkina akis. Jos lūpos neišspaudė net šypsenos profesoriui, kuris, kaip girdėjo, grįžo vėl mokytojauti į Hogvartsą po kelerių metų pertraukos. O ir jos juodi rudeniniai batai spėjo sušlapti, nes nematydama kur eina, perėjo per nemažą balą pilies kieme. Bjaurus rudenio oras, lygus bjauriam mokyklos rytui. Tiesa, Persefonė kiek nuliūdo, nes pamoka vyko ne klasėje ir ji negalės ant jo prigulti. Žodžiu, ar nesimato, jog viskas yra blogai ir nuotaika jokiu būdu negalėjo būti kitokia?
 Antrakursė mėgo herbologiją (gal net per silpnas žodis tam apibūdinti) todėl ir atėjo į šitą pamoką. Net nereikėjo prisiversti klausytis išvaizdaus profesoriaus, kuris netrukus baigė kalbą, iš pradžių net nepasisveikinęs ir uždavė porą klausimų. Varnanagė buvo kiek tingi galvojimui, kokių žinių savo jaunoje galvelėje turi, tačiau norėjo bent pasistengti dėl koledžo. Nors kas iš to? Taurė eina iš vieno koledžo į kitą, beprasmybė. Kam tiek stengtis? Kokia vertė tų taškų, jei pabaigus mokyklą lieka tik tos žinos, kurias tu pasiėmei nuoširdžiai, o ne tos, kurias kalei dėl kvailų taškų.
 Dar minutėlę pamąsčius, Persefonė pakėlė ranką, nebūdama tikra, ar tai reikalinga.
– Mano tėtis yra minėjęs tokį Augustiną Selviną, jis kilęs iš garbingos grynakraujų burtininkų šeimos, deja, jis, kaip paskutinis giminės narys, mirė tūkstantis devyni šimtai penkioliktais, todėl įpėdinių neliko. Buvo kilęs iš Vokietijos, gilesnių šaknų nežinau,  – dvylikametė įkvėpė, bandydama prisiminti daugiau, – tiesa, įdomus faktas, žuvo jis Pirmo Pasaulinio karo metu, kai jį sumaišė su jo broliu (kuris savo rankas buvo atidavęs žiobariškam pasauliui) ir jį nužudė. Brolis vėliau pats pasidavė. Tai visa informacija, kokią žinau,– mergiotė apžvelgė šiltnamį, kaupdamasi tęsiniui, – Augustinas, kaip žinia, visą savo gyvenimą, nors ir gyveno keturiasdešimt ketverius metus, atidavė herbologijai. Vienas ryškiausių jo atradimų buvo Selvina. Tai blankios mėlynos spalvos (retkarčiais pasitiko balti žiedai) gėlė. Ji buvo išvesta kryžminant Mėlynają Penetę su Remero gėle. Ji jautri dūmams, nepakelia ir rūko. Regis, yra plėšrusis augalas, tiksliau, savo nuodais kenkia kitiems augalams bei žmonėms, todėl ji itin pavojinga. Dar vienas jo nuopelnas buvo jo didžiausias indėlis į mažinamą  kenksmingų piktžolių Rerų populiaciją netoli unikalių augalų. Reros išdygsta saugomose teritorijose dėl specialų augalams trąšų ir kenkia kitiems augalams, – mergaitė pastebėjo vartojanti tą pačią vieną frazę ne pirmą sykį, kiek susigėdo, – ypač toms, kurių magiškame pasaulyje yra nedaug. Tiesa, jos nėra išnaikintos, nes darbas, po šio burtininko mirties nutrūko, tačiau kiekis sumažėjo.  Čia yra tiek, kiek žinau. – jei išvis čia teisybė.
 Mergaitė perbraukė per šilko švelnumo rudus plaukus, atsiduso ir net nesistengdama klausytis kitų mokinių, susmuko vienišoje, išklerusioje kėdutėje šiltnamio kampe.
Antraštė: Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
Parašė: Delfė Digori Gruodžio 02, 2019, 01:21:00 pm
Delfė nenoromis atėjo į pamoką. Nesuprato kam, juk paprastai galėjo ją praleisti! Bet ne, kažkoks varpelis Delfės galvoje liepė jai keltis iš minkštų patalų ir eiti į purviną Herbologijos pamoką.
Herbologija merginai patiko, bet nelabai. Lyg viena dalelytė patinka, o kita - ne. Bet vis dėl to švilpė nusivylė kiek pamačiusi profesorių. Jis net nepasisveikino! O tai Delfės tipo žmogui, baisiausia nuodėmė. Koks nemandagumas! Kaip reaguotų mokiniai, jei dabar aš ateičiau ir net nesiteikčiau pasisveikinti?! Na, žinot...
Vos išgirdusi klausimą, Delfė atsiduso. Tėvai nepasakodavo jai apie jokius herbologus, o knygose mažai apie tai buvo rašoma. Bet mintyse lyg žybtelėjo maža mintis, tad švilpė atsargiai pakėlė ranką.
- Na, matote, kažkur skaičiau... Alan Leroy... Jis gyveno Prancūzijoje, žiobarų šeimoje. Nesimokė, sužinojo kad yra magijos pasaulis tik kai jam buvo šešiolika. Tada jam buvo skirti atskiri mokslai. Jis nebuvo gabus, jam gerai sekėsi tik Herbologiją, tad metė mokslus ir mokėsi tik Herbologiją. Jis Herbologijos mokslui paskyrė trisdešimt metų, nors tikrai būtų paskyręs daugiau, jeigu ne mirtis. Jis mirė nuo velnio raizgų, nes bandė su jais visaip eksperimentuoti. Bet už tad, jis atrado blodynglasę - mėlyną gėlę, kuri turi daug magiškų galių. Ji žydi tik per priešpilnį, bet kokiu metų laiku. Ji naudojama eleksyrų gamyboje. Gydo žaizdas kaip ir Fenikso ašaros, tik su skausmu. Jos kvapas panaikina visas slogas ir anginas, o ji ir sulčių turi - jos sultys nudegina kaip ugnis! Blodynglases rasti labai sunku!
Delfė juto, kaip įsijaučia, kaip atlaisvina raumenis ir galvą. Pasakoti apie blodynglases buvo nuostabu. Švilpinukė nustojo. Suprato, kad per ilgai užsitęsė. Bet jai tai buvo nė motais. Ji džiaugėsi, kad atėjo į šią pamoką.
Antraštė: Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
Parašė: Torė Finitsis Gruodžio 02, 2019, 03:16:09 pm
Ak, herbologija. Herbologija pagaliau ir vėl bus jos mėgstamiausia pamoka. Nesupraskit klaidingai, augalai ir žolės Torei buvo nusišvilpt, bet kai didžiojoje salėje prie profesorių stalo pamatė sugrįžusį Starką, varnei pilve suplazdėjo taip pažįstami drugeliai. Ak, už ką ji turėjo susižavėti beveik dvigubai už ją vyresniu profesoriumi. Tikriausiai lemta. Tokia proga ji net nepatingėjo iš ryto ryškiau pasidažyti. Žinoma, ne per ryškiai, kad neatrodytų lyg stengės.
Įžengus į šiltnamį per kūną perėjo karščio banga. Ir ne, tikrai ne dėl to, kad čia buvo šilčiau nei lauke šį tragiškai šlykštaus oro rytą. Torytė prislinko kuo arčiau profesoriaus. Bet ne per arti. Tikėjos, kad pudra bent šiek tiek paslepia jos kaistančius skruostus. Išgirdusi klausimą kaipmat švystelėjo ranką į viršų. Jai BŪTINAI reikėjo atkreipti į save vyro dėmesį.
- Na, manau, kad verta prisiminti ir moteriškąją nusipelnusių herbologų pusę. Viena žymiausių herbologių-ekspeditorių yra Ana Karlsdoter. Jos tiksli gimimo data yra nežinoma, tačiau mergina gyveno penkioliktajame amžiuje Norvegijoje. Šeimoje augo su dar penkiais vaikais našlaičiais, kuriuos iš geros širdies į savo namus priėmė jos tėvai. Tačiau visi jie buvo žymiai jaunesni už Aną, todėl mergina būdama penkiolikos paliko namus, nes neiškentė triukšmo, kurį keldavo mažvaikiai. Klajodama ji rašė dienoraštį, kuriame užrašinėdavo viską ką veikdavo per dienas. Net ir kiekvieno valgyto augalo aprašymą ir pavadinimą. Žinoma, niekam nenuostabu, kad vieną kartą ji suvalgė visiškai nuodingą augalą, kuris užbaigė jos gyvenimą. Ana mirė Suomijos miškuose, tačiau buvo rastas jos dienoraštis. Taip mergina tapo Nuodingosios Sausrenos, kuri ją ir nužudė, atradėja. Taip pat ji atrado ir Mėlynąją Merlauogę, ir Vadenų Miškuoklę,- Torė nutilo žiūrėdama tiesiai profesoriui į akis. Kaip žmogus gali būti toks gražus? Štai kur klausimas.
Antraštė: Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
Parašė: Sebastianas Azrielis Herondeilas Gruodžio 02, 2019, 03:43:51 pm
Penktakursis įžengė į herbologijos šiltnamį. Čia dvokė pradėjusiais pūti augalais ir galybe skirtingų kvepalų, kuriuose tikriausiai skendo į pamoką atėjusios mergiūkštės. Apmaudu žiūrėti. Deja, Sebukas jau nebegalėjo praleisti daugiau pamokų. Baisu, kad po to lėks iš Hogvartso greičiau nei baigiasi traškučių pakelis. Berniukas pasiliko šiltnamio gale, kad atkreiptų kiek įmanoma mažiau dėmėsio. Kaip visada neplanavo atsakinėti į teorinį klausimą, tačiau šį kartą tikrai žinojo atsakymą, todėl pradėjo kalbėti nelaukdamas kol jam bus leista šnekėti:
- Dreikas Liuciferis gimė 1666 metais Škotijos šiaurėje. Jo susilaukusi grynakraujų šeima jau nuo pat mažų dienų pastebėjo berniuko gabumus, todėl pradėjo mokyti jo magijos anksčiau nei kitus vaikus. Būdamas vienuolikos savo virtais eliksyrais jis nunuodijo savo tėvus ir pradėjo keliauti po pasaulį. Slovakijos kalnuose jis atrado Švelniąją Mirtleliją. Šioji, iš pažiūros visiškai niekuo nekalta, galėjo nunuodyti penkiasdešimt žmonių tik iš vieno žiedlapio paimtu ekstraktu. O žiedlapių ji turi tikrai nemažai. Vėliau jis patapo vienu žymiausių eliksyrininku. Begamindamas eliksyrus iš savo atrastų augalų, jis sukryžmino anksčiau minėtą mirtleliją ir raudonąją skaistauogę. Taip pasaulį išvydo dar vienas tiesiogine prasme augalas žudikas - Mirtinoji skaitlelija.
Sebastianas nutilo ir pasiruošė išklausyti kitų mokinių.
Antraštė: Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
Parašė: Elliott Duncan Sinclair Gruodžio 02, 2019, 04:04:00 pm
Eliotas net nesuvokė kaip buvo nepasiilgęs šios vietos. Metų pertrauka, o čia niekas nepasikeitė. Taip pat bjauru. Dauguma profesorių - nukaršusios bobelės, vaikams per pamokas siūlančios arbatėlės ir sausainukų pirktų tikriausiai prieš septynerius metus. Tad Dunkanas visai nesuirzo įėjus į šiltnamį pamatęs iš pirmo žvilgnsnio padorų vyrioką. Jam pradėjus šnekėti Elioto nuomonė apie burtininką nepasikeitė.
- Vasilijus Dobrokovas gimė Rusijoje 1420 metais. Jis mokėsi Durmštrange, o geriausiai jam sekėsi herbologija, todėl baigęs mokyklą jis leidosi į keliones ieškodamas naujų magiškų augalų. Turkijoje jis atrado Vandenų gyvauogę. Tokį pavadinimą ji gavo ne be reikalo. Suprantama, kad augo ji vandenyje, tačiau iš jos lapų sutrinta košė galėjo prikelti leisgyvį žmogų. Košei patekus į žmogaus kraują, asmuo kaip mat pabusdavo iš kovos. Vėliau Dobrokovas atrado ir geltonąją herziniją bei fazionę. Visi jo atrasti augalai buvo naudojami gydymo tikslams,- baigė kalbėti Eliotas. Šią informaciją jis sužinojo praėjusiais metais Durmštrange, kai nuėjo į pirmą ir tuo pačiu metu paskutinę pamoką tenais. Na, apdovanojimo dėl puikaus lankomumo jis tikrai negavo.
Antraštė: Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
Parašė: Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith Gruodžio 02, 2019, 04:07:27 pm
Deoiridh kiek prisibijojo naujojo koledžo vadovo. Ar tai senojo. Pati nebesuprato. Žinojo tik viena: į pamokas geriau ateiti, o tai paskui bus blogai...
Ne itin mėgo herbologija, o ir kam patiktų kapsytis purve? Jo savo neilgame gyvenime mergaitė jau buvo mačiusi daug. Vis dėlto Starkas Erikas Ramsay nebuvo tas žmogus, kuriam norėjai pakliūti į akis. Ar bent jau ne už tai, kad nevaikščiojai į pamokas.
Taigi varnanagė kažkaip atsidūrė šiltnamyje. Ji nuobodžiaudama klausėsi, ką kalba profesorius. Buvo tragiškai neįdomu.
- O kada nors yra buvę svarbių herbologų? - netyčia leptelėjo ji. O, atrodo, atėjo į pamoką tam, kad nepatektų į profesoriaus Ramsay juoduosius sąrašus... Staiga į galvą atėjo mintis. Galbūt rizikinga. Tačiau pakankamai sarkastiška, kad ši škotė išreikštų ją garsiai.
- Dievas, - rimtu tonu pasakė rudaplaukė, nors iš paskutiniųjų valdėsi, kad nepradėtų kvatoti. - Na, jis sukūrė visus augalus, taip pat ir magiškus. Manau, šis darbas yra toks svarbus, kad užtenka paminėti tik vieną.
Deoiridh nutilo. Susimąstė, kad gal per daug rizikuoja. Vis dėlto norėjo bent kiek pasilinksminti.
Antraštė: Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
Parašė: Leonas Hollandas Gruodžio 02, 2019, 05:02:27 pm
  Vaizdas už lanko tikrai nebuvo kerintis. Niūrūs, negandų pritvinkę debesys kybojo virš nuo seno čia stovinčios burtininkų ir raganų mokyklos, sveikindami pastaruosius smulkiais lietaus lašeliais. Nors kažin ar nors vienas vaikis buvo tuo patenkintas. Mat toks atšiaurus oras tikrai nevertė šypsotis. Kaip tik palengva žudė. Plius, ir vėjas buvo ganėtinai atšalęs, labiau būdingas rudens dienoms. Tad išplaukusį kraštovaizdį, matomą nuo pilies bokšto ar langų, karts nuo karto papuošdavo margų medžio lapų sūkuriai. Nors tie pagražindavo aplinką.
  Išties, tas prakeiktas ruduo ne juokais gniuždė vienturtį Leoną, skubantį į pirmąją šių mokslo metų pamoką. Vertė jį gyventi ant peilio ašmenų, kas kart kontroliuojant savo emocijas, jausmus. Kaip jau tikriausiai žinote, varnas turėjo psichologinių problemų, kurias išties buvo sunku išspręsti. Sutrikimas su pykčio valdymu buvo viena iš jų. Nesvarbu, kad nuo mažens jis lankėsi pas įvairiausius specialistus, savo srities žinovus. Velniop. Jie vis tiek nepadėjo. Be to gal net dar labiau sužalojo Leoną. Mat pastarasis įsikalė sau į galvą, kad jis yra išsigimėlis, keistuolis, nepritampantis prie kitų. Juk nuo jo buvo patarta darželyje laikytis gana saugaus atstumo, nes, pasak psichologų, nežinia, kas gali šauti jam į galvą.
  Įsliūkinęs į šiltnamy, kuriame dažniausiai ir vykdavo didesnė dalis herbologijos pamokų, Leonas iškart paskendo kvapų jūroje. Pastaroji buvo tokia ryški ir agresyvi, kad varnas privalėjo net nusičiaudėti. Žinoma, tai padarė kuo tyliausiai. Juk nenorėjo pritraukti nereikalingų akių, kurios iškart pultų niekinamai šaipytis. Na, bet juk prie to jį jau pripratino gyvenimo sąlygos. Tad tikriausiai būtų net nesureikšminęs jų. Visgi ir pačiam kiečiausiam riešutėliui skaudu, kai iš jo yra šaipomasi.
  Ilgai netruko, kol Leonas susirado vietą priekyje. Nieko nelaukęs, pasidėjo šalimais rankoje laikomą herbologijos vadovėlį, užrašinę ir žiobarišką tušinuką, mat rašyti plunksna vargšeliui išties nesisekė. Beje, vietą išsirinko neatsitiktinai, viską apgalvojęs. Matote, sėdėdamas priekyje, Leonas negalės matyti kitų mokinių, jaunųjų raganų ir burtininkų,esančių už jo paties. Tad tai buvo labai didelis pliusas. Aišku, žvilgsnius, įsmeigtus į nugarą, vis dėlto jaus.
  Profesoriui pradėjus pamoką, vaikis nejausdamas šiek tiek susikaustė. Mat dabar jau viskas. Negalės taip lengvai palikti pamokos, jei pajustų artėjančią grėsmę ar kylantį pykti. Tektų atsiprašyti Starko, dabartinio jo koledžo vadovo, ir, tik gavus leidimą, nešti kailį lauk. Tad situacija tikrai pasidarė kebli. Na, bet varnas tikriausiai perdėjo, tiesiog panikavo, pats gadino sau nuotaiką.
  Klausydamasis taip pat šiltnamyje sėdinčių mokinių pasisakymų, bandė save priversti irgi tarti vieną kitą žodį. Nesvarbu ar gaus už tai tašką. Visas magiškas gyvenimėlis: pamokos, kerai, eliksyrai, būtybės, buvo nieko vertos. Čia ir dabar galėtų viską mesti ir grįžti namo, tačiau faktas, kad tėvai tikisi tai kaip nors padėsią vargšeliui, neleido daužyti vilčių, kad ir kokios banalios ar tuščios jos bebūtų.
  - Felicijus Matadėjas, - nedrąsiai, nudelbęs akis, prabilo jis. - Atleiskite, jei klystu, tačiau pastarasis buvo visai ne burtininkas, o paprastas žiobaras, paskyręs gyvenimą augalams. Kilęs jis buvo iš Italijos, tačiau prieš antrąjį pasaulinį karą, mirus pirmajai žmonai, su kuria vaikų nesugyveno, emigravo į Islandiją, kur ir padarė herbologijai gana svarbius darbus, nors apie tai pats nespėjo pasidalinti su pasaulio, mat jam, dėka Islandijos Magijos Organizacijos, buvo ištrinta dalis prisiminimų, susijusių su visai magiškų augalų atradimais, - akimirkai nutilęs, sugniaužė pirštus į kumštį, tikėdamasis, kad nenuvažiavo į pievas. - Na, o dabar apie jo darbus. Visų pirma, Felicijus, tyrinėdamas naujos šalies kraštovaizdį, urvuose atrado keista išvaizda pasižyminčias samanas. Matote, jos karts nuo karto sužėrėdavo tirštoje tamsoje. Be to, atlikus keletą tyrimų, išaiškėjo, kad pastarosios užteršdavo žemę taip, kad aplink negalėdavo užsiveisti joks kitas augalas. Vis dėlto pavadinimą prilipdė gana kerintį - nykstanti dulksna. Antra, pats Matadėjas netyčiomis sukryžmino prieš tai minėtą dulksną su žiobarų tarpe paplitusia tulpe. Tad erlincija, nuo gerų laikymo sąlygų nuvystanti tulpė, irgi yra jo nuopelnas, - galiausiai baigė pasakoti.
Antraštė: Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
Parašė: Adam Wei Guk Gruodžio 02, 2019, 05:31:53 pm
Visas apsimiegojęs Adamas tyliai iėjo į klasę, atsisėdo gale, kampe ir suglaudęs kelius kantriai laukė profesoriaus Ramsay. Šiek tiek pyko ant savęs, kad per pirmą pamoką vos susilaiko neužmigęs. Kas gi nenorėtų padaryti gerą pirmą įspūdį naujoje aplinkoje.
Išgirdęs profesoriaus klausimą, Adamui reikėjo gerai įtempti smegenis, mat jis visai nesidomėjo apie jokius herbologus, nepaisant to, kad apskritai labai mėgo augalus.

Adamas pakėlė ranką, nerangiai atsistojęs užsimerkė ir klojo viską ką žino iš atminties.
- Noora Thyra Servein gimė 1742 metais. Grynakraujė airių burtininkė baigė mokyklą šiek tiek vėliau nei kiti vaikai. Jai sunkiai sekėsi juodoji magija ir transfigūracija. Vis dėl to baigus mokyklą ji persikėlė iš gimtinės į gilius miškus nagrinėdama kiekvieną žolytę. Kaledonijos miško gilumoje ji atrado jau visiems žinomą žolę - paprastoji akišvaitė, bet ji sugebėjo jas taip paruošti, kad išgėrus mišinio pagerino regą taip, kad galėjo matyti geriau už erelį. Ji išrado daugybę smulkių receptų ir užrašė juos mažoje užrašinėje, kurią paslepė niekam nežinomoje vietoje. Kai kurie herbologai iš smalsumo nukeliauja į miškus, paieškoti. Pati Noora mirė nuo apsinuodijimo, nes visus savo ekspermetus bandė pati ir sulaukusi darnaus amžiaus perleido savo kūną nuodams, kurie joje gyveno jau kurį laiką. - Adamas atsimerkė ir profesoriui nežymiai linktelėjus jis atsisėdo atgal. Patyliukais pats sau šyptelėjo.
Antraštė: Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
Parašė: Airina Sebastiana Sauders Gruodžio 02, 2019, 06:19:54 pm
 Tiesą sakant, Airina nei vyturys, nei pelėda. Labiau kvailas balandis, plaukiojantis savo plunksnų jūroje. Atsiprašau, ji – varna. O varnos turėtų būti pareigingos, tiesa? Tokį įvaizdį ji ir nori sukurti apie save, galbūt net visą koledžą. Todėl Sebastiana stovi čia – būry mokinių – ir klausosi savo koledžo vadovo.
 Pirmakursei patiko gamta ir augalai, tačiau su herbologija nelabai draugavo. Sunku buvo įsiminti augalų pavadinimus, kuom jie ypatingi, o tuo labiau pavardes žmonių, kurie juos atrado ar kieno vardu jie buvo pavadinti. Nors mergaitė ir pasižymėjo gera atmintimi iš pradžių, jog prisimintum atsakymus, turėjo skaityti knygas bei domėtis savarankiškai. Airina nedarė nei to, nei ano.
 Vis dėlto, kiek pagalvojus, varnanagės ranka šovė į viršų lyg siekdama šiltnamio lubų:
– Anė Barberis, negrynakraujė burtininkė, gimusi 1497 metais ir gyvenusi dar šimtą keturis. Gimė ir augo Graikijoje, Kalamtoje suaugusi susidomėjo, net kiek per vėlai, herbologija. Mokėsi papildomai Amerikoje, ten tyrinėjo Sečuros Pertules ir iš jų išgavo žalsvai geltoną, išties šlykščios spalvos, tepalą, skirtą gydyti išsausėjusias bei jautrias odos vietas, taip pat kūno sumušimus,– Airina Sebastiana sustojo, galvodama, ką pasakyti toliau, kadangi neišsimiegojusios smegenys sunkiai atrinkinėjo teisingą informaciją nuo klaidingos, – Barberis savo paskutiniuosius metus praleido gimtojoje Graikijoje, Atėnų mieste. Netoli Jupiterio šventyklos atrado dviejų rūšių gėles, pavadintas Dídyma Louloúdia vardu, kas, išvertus iš graikų kalbos, būtų gėlės dvynės. Viena savyje kaupė nuodus, o kita buvo idealus priešnuodis. Išvaizda, beje, šių dviejų vienoda, tačiau kaip jas atskirti išsiaiškino ne pati Anė.
 Mergiotė droviai nusišypsojo profesoriui, baigusi monologą, puikiai žinodama, kad tokio atsako atgal tikrai negaus ir pasitaisydama juodą mokyklinį apsiaustą bei blizgantį koledžo ženklelį, apsidairė po klasę, ieškodama su kuom galėtų pašnekėti.
Antraštė: Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
Parašė: Mayra Llewellyn Gruodžio 02, 2019, 08:58:31 pm
 Mayrai visą naktį ir rytą skaudėjo galvą, tarsi kažkas nagais braižytų jos kaukolę mažais aštriais nagučiais iš vidaus. Beveik nemiegojusi klastuolė buvo dar panašesnė į lavoną, o dėl savo paakių dar ir į meškėną. Lietus lauke nepraskaidrino juodaplaukės nuotaikos, tad ši dar tvirčiau įsisupo į apsiautą ir stoviniavo šiltnamyje. Prisirinkusių mokinių kalbesys, kvapai, spalvos ir kiti garsai nervino Mayra, tad ji spoksojo į augalus, bandydama atspėti, kas jie per velniava. Nepastebėjusi, kaip atsidūrė pirmose eilėse, Mayra nukreipė į, pasirodo, pažįstamą profesorių ir snūduriavo. Šiam nepradėjus jokios ,,uti tiuti kaip malonu jus matyti" kalbos, Mayra padėkojo Šėtonui už gailestį ir atsidėkodama bandė iškrapštyti kažką iš savo skaudančios tuščios makaulės. Galiausiai prisiminė susiraukusią senę savo šeimos albumo ir leptelėjo:
-Mano šeimoj buvo Nataša Wallflower. Egzistavo per Londono gaisrą 1666 metais. Mirė seniai, o gimė dar seniau. Buvo pakvaišus dėl nuodingų ir haliucinogeninių augalų. O herbologiją mokės vien dėl to, kad jai tragiškai nesisekė gaminti eliksyrus. Velnio nešta ir pamesta, bastėsi po visą pasaulį. Egipto piramidėse rado kažkokį magišką grybą, kuris sukeldavo žmogui haliucinacijas apie jo didžiausią baimę ir jeigu laiku žmogus neatgaivinamas, jis taip ir miršta. Lygtai pati kažką su juo pamaišius traukdavo tuos miltelius pro nosį, ką žinau, baisiai atrodė. Ai, dar sugalvojo kažkokio medžio, kur čiuptuvėlius judina, va tuos čiuptuvėlius valgyt. Turbūt tikėjosi, kad ją užmuš jie, bet pasirodo - gydantys. Iš jų dabar gydančius tvarsčius gamina kažkokioje saloje.
Vis dar galvodama apie besirangančius medžio čiuptuvėlius ir ar šie išvirti vis dar juda, Mayra vėl kažkur užsispoksojo, kartais nusijuokdama iš kitų atsakymų.
Antraštė: Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
Parašė: Amira Martin Gruodžio 02, 2019, 11:32:47 pm
 Jei kur ir sklandė gandai apie tai, kad barsukai miega visada, tačiau Hogvartse buvo ir išskirtinių barsukų, tokių kaip Amira. Ne itin susirūpinusi oru, užsimetusi tik apsiaustą ir apsiavusi sportbačius, keturiolikmetė ne itin patenkinta žingsniavo herbologijos šiltnamių link. Jai užteko pamatyti vieną faktą - nuodų ir vaistų bei magijos istorijos profesorės atrodo ne ką vyresnės už septintakursius. Pačiom dar į suolus netrukdytų grįžti. Tačiau įžengus į šiltnamius ugninių plaukų savininkės nuomonė pasikeitė. Bent vienas profesorius subrendęs raudonakė nužvelgė esančius mokinius. Akys užkliuvo už dviejų pažįstamų veidų. Merginos, su kuria susitiko kartą Londone ir bendrakoledžės, kuri nežinia kur dingsta kai reikia pasikalbėti. Išklausiusi profesoriaus Ramsay klausimo pasvarstė ar žino tokių herbologų. Netrukus aukštaūgė, gavusi progą, prabilo. - Aleksa Lucisdotir. Iš Islandijos kilusi herbologė eliksyrininkė. Vos pradėjusi lankyti Ilvermonį 1432 metais atrado naują augalą - magiškają kameriną. Šis augo mokyklos teritorijoje ir buvo itin nuodingas. Pasitelkusi visas turimas galimybes mokyklos herbologijos šiltnamiuose ištyrė, kad augalas išleidžia nuodingą kvapą, kuris priverčia žmogų vemti. Rado taip pat ir priešnuodį, kuris buvo gaminamas iš to pačio augalo lapų sulčių. Be šio atradimo parašė ir knygą apie rečiausius ir pavojingiausius Amerikoje randamus magiškuosius augalus. - Pabaigusi savo monologą, Eliadė nutilo.
Antraštė: Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
Parašė: Avery Michel Streiker Gruodžio 03, 2019, 11:48:06 am
Juodaplaukė žengė į šiltnamį su perdėtai aršiai griežtu žvilgsniu pažvelgė į profesorių Starką. Ying žvilgsnis sakyte sakė, kad jei šis jai bent kažką pasakysiąs, sulauksiąs nemalonumų. Tarsi sakė, kad atkapstyk iš minties liūno Baroko epochos žodžius - memento mori - prisimink, kad mirsi.
Ne, Ying nepyko ant šio profesoriau, ji tik troško likti nuošalyje, tapti pilka pelyte ir tik stebėti kitus iš po pakampės. Tamsiai rudos akys nukrypo į susirinkusiuosius - tuntą varnanagių ir vieną klastuolę ir porą švilpių. Į šiuos tegul nereaguos. Azijietiškų bruožų mergina pasirinko vieną nuošaliausių šiltnamio darbo stalų, tiesą sakant šalia pat durų - kaip tik, jei reiks skubiai išsinešdinti iš čia. Ying sukišo rankas į kelnių kišenes, ir trumpam užsimerkė.
Multisulčių eliksyras tinkamai veikė, jo poveikis truks gan ilgai, todėl jos slapstymasis neišaiškės. Ant uniformos vardas ir pavardė su kerais buvo perkeisti - vietoj Avery vardo buvo Ying vardas, o jos pavardė tiesiog buvo panaikinta. Jei kas tai pastebės - paburbės ant netikusių siuvėjų Madam Malkin garderobo parduotuvėje, Skersiniame Skersgatvyje. Visgi, švilpė patikrino ar su savimi turi burtų lazdelę su fenikso plunksnos šerdimi. Jei tik profesorius nepasižiūrės į mokinių sąrašus....Ne, viskas bus gerai, ji sumeluos ir pasakys, kad įsivėlė klaida. Jei vis vien sukels jam įtarimą, po pamokos atneš laišką į Hogvartsą. Aišku, suklastotą.
Anksčiau jai pavykdavo, kodėl šis kartas turi būti išskirtintis? Atsimerkė.
Viena varnė, rodos, tuoj išsilydys tiesiog čia ir dabar, tiesiai ant grindų, Ying-Avery paslapčiai pavartė akis, lūpose išryškėjo švelniai pašaipi, guodžianti šypsena varnanagei, rodos, Torės vardu. Kažin, jos tėvai taip mylėjo žiobarų chemiją, kad ją pavadino toriu, tik pakeitė giminę? - toptelėjo mintis. Šypsena šiek tiek praplatėjo, tačiau greitai kaip ir atsirado, taip ir dingo, kaip į vandenį įmestas akmenukas.
Klausimai. Ying-Avery kietai sučiaupė lūpas. Tegul pati Helga Švilpynė ją nudeda, bet šį kartą ji tikrai neatsakinės.
Antraštė: Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
Parašė: Cadence Naomi Sinclair Gruodžio 03, 2019, 01:28:50 pm
Mergaitei dar atrodė, kad tik tik baigėsi vasara, o dabar štai jau iš po lovos turi traukti šiltesnį apsiaustą. Siaubas, o ne gyvenimas. Dažniau matomas broliukas bendrajame kambaryje irgi nepagerino situacijos. Subingalvis.
Kadencė įžengė į šiltnamį ir nenoromis nužingsniavo prie brolio.
- Ir ką gi čia matau? Nuo kada tu pamokas lankai, mulki?- gan draugiškai pasiteiravo Elioto jaunėlė sesuo. Dar labiau nustebo kai jis paėmė ir atsakė į mokytojo užduotą klausimą. Pervėrė vaikinuką paniekinančiu žvilgsniu. Ar čia tikrai jis ar koks moksliukas testuoja multisulčių eliksyrą? Bet ką padarysi, dabar jau ir ji buvo priversta atsakinėti. Negalėjo pasirodyti prastesne už Sinklerių berniuką.
- Viena žymiausių herbologių yra Alisa Boksler. Alisa gimė burtininkų šeimoje šešioliktame amžiuje, tačiau buvo nevertėlė. Vis dėlto mergaitė nenorėjo rinktis žiobariško gyvenimo, todėl nusprendė mokytis herbologijos ir eliksyrų meno. Būdama keturiasdešimties moteris su šeima keliavo į Laplandiją, nes vaikai užsinorėjo pamatyti Kalėdų senį, kuris žinoma neegzistuoja, bet vaikai kvaili. Tada moteris ir nusprendė patyrinėti apylinkes. Taip ji atrado laplandijos ragamįslę. Ragamįslė buvo visai panaši į samanas, tačiau net ir didžiausiuose šalčiuose žydėdavo skaisčiai melsvai žiedeliais, kuriuos galėjai supainioti su snaigėmis. Tų žiedų ekstraktas galėjo žmogui laikinai suteikti burtininkams įpastų galių. Prisiminkime, kad Alisa buvo nevertėlė. Ragamįslės pagalba ji galėjo burti. Ji dar žinoma dėl to, kad vėliau parašė herbologijos vadovėlį nevertėliams ir išrado eliksyrą suteikiantį galių nevertėliams. Eliksyro sudedamoji dalis buvo ir anksčiau minėta ragamįslė, tačiau eliksyras veikė daug ilgesnį laiko tarpą,- baigė kalbėti Naomi ir pasisuko į broliuką kilstelėdama akį. Dabar visiems akivaizdu kas iš jų geresnis.
Antraštė: Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
Parašė: Kajus Arno Wintersas Gruodžio 03, 2019, 04:59:09 pm
-Akari Asai,- Kajus atsistojo šalia Ying,- XXI amžiaus herbologė iš Japonijos, neitin žinoma pasaulyje, tačiau, tas kas ją žino, vertina itin teigiamai. Grynakraujė burtininkė, ką tik gimusi, iškeliavo su savo šeima gyventi į Europą, tiksliau į Šveicariją. Pabaigusi namų mokslus, grįžo į Japoniją studijuoti herbologijos. Atradusi savo meilę ir neeilinius sugebėjimus šiai sričiai, Akari leidosi į ekspedicijas, tyrinėdama urvinius ir vandens augalus. Vienas iš jos svarbiausių atradimu buvo švytinčioji vandeninė Muri gėlė, kuri buvo pradėta naudoti eliksyrų gamyboje, nustatyti oro drėgnumą ir kada lis. Kitas atradimas - urvų tuneliu sistemose auganti Kesli vijoklis, kuriam nereikia šviesos, kad galėtų augti. Su šalčiu ir tamsa šis augalas auga be jokių problemų. Šio vijoklio egzistencija urvuose galėtų įrodyti, kad urvuose apsigyvena magiški žolėdžiai gyvūnai,- Švilpynės prefektas nutilo ir nudelbė savo šiltai juodas akis.
Apie Starką žinojo, jei jo paties atmintis nemelavo, tai šis herbologas dėstė Hogvartse, kai Kajus dar buvo pyplys. Kad ir kiek prisiklausė teigiamų atsiliepimų apie Starką, Wintersas kažin kodėl pagalvojo apie Turner ir padejavo, kad dažniau nenuėjo į buvusio herbologijos profesoriaus pamokas.
Rudens šaltis ir purvas būsimo kvidičininko netraukė (atmintyje iškilo šlapios kvidičo rungtyės su Grifų Gūžta), o miego trūkumas neleido tinkamai susikaupti, tačiau vis tiek nukėblino į šiltnamius. Ir ką gi sutiko? Ying. Mahūtokoro sutikta mokinukė stypsojo šalia jo ir kiek pats galėjo prisiminti savo apsilankymą Japonijoje, Ying vėl buvo dėl kažko nepatenkinta. Septintakursis suprato - geriau jos nekalbinti, tačiau už akių užkliuvo šios uniforma - prie Ying vardo nebuvo pavardės.
Septintą kursą kartojantis vaikinas nežymiai susiraukė. Pala, kokia jos pavardė? Ai.. Pala..Ji lyg buvo sakiusi, kad nepatinka jos pavardė, todėl ją ir panaikinusi? - nuo Japonijos prabėgo vieneri metai - nenuostabu, kad dvivardžio vaikino atmintis šlubavo. Deja, nuovargis ir miego stygius trukdė blaiviai, logiškai mąstyti ir Kajus dėl dingusios Ying pavardės nesuko galvos.
Šiltnamis buvo sausakimšas - tiek mokinių šiltnamyje dar nebuvo matęs, ypač varnanagių, Kajus pakėlė smakrą, bandydamas išvysti kokią geltoną spalvą tarp mėlynos jūros. Aha, rado. Naujokės, o pala, ar jo rega nemeluoja, ar tikrai mato klastuolę?
Nesvarbu, svarbu taškai. Beje, kodėl Ying iš Mahūtokoro persikėlė mokytis į Hogvartsą?
Antraštė: Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
Parašė: Teodoras Meiden Gruodžio 03, 2019, 06:32:59 pm
 Gyvenime yra du keliai į laimę: vienas atviras, toks, kuriuo žengia visi, jis trumpas, greitai pasibaigia, yra be kliūčių, o kitas – tamsus, baugus, sudėtingas ir tęsiasi, rodos, be galo. Teodoras yra sustojęs pusiaukelėje, kur akys susiduria su senu beržu, o platus kelias išsiskiria į tuos mažus takelius. Ir stovi. Galiausiai apsisuka ir grįžta iš kur atėjęs. Berniukas niekada nedrįso pasirinkti, nes bijojo suklysti. Taigi, trečiakursis nori vėl bandyti atsitiesti – po truputį, gal prireiks daugiau kantrybės (o žinia, kad jis jos neturi) – metas judėti tolyn ir pasikeisti. Pakeisti charakterį ir tai, kas nepatiko Rouzei, kas nepatinka Keitei. Metas suaugti, o gal suvaikiškėti?
 Klastuolis bando naikinti savo įpročius ir prisiverčia vardan savęs, vardan pačio koledžo nueiti į pamoką. Šįkart tai pasirodė buvo herbologija.
 Išties, Teodoras Šermanas nedrįso sau pripažinti, jog norėtų būti toks, kokiu yra varno nago koledžo vadovas ir šios pamokos profesorius. Nemenko protelio žmogus, manytų, išvaizdus (ir visos merginos, atsiprašau, dar visai mažos mergaitės, Tomas pastebėjo, limpa prie jo), tobulai griežto charakterio. Nedaug trūksta, primins ir patį klastuolio tėvą – į kurį vis dėlto bernužėlis nuspręs lygiuotis?
 Ir tiesa, augalai Teodorui yra tikrai ne draugai, nors ir ne priešai. Tik kažkokie pažįstami, nugrūsti į smegenų kampelį. Klausimas, jei norite žinoti tiesą, trylikamečiui patiko. Galima pateikti kiek tik nori informacijos apie žmones. Todėl tai viliojo rudaplaukį atsakyti. Jis nepakėlė rankos, kaip daugelis:
 – Elenas Moskje. Šeima gryno kraujo burtininkai ir prancūzai. Gimė tūkstantis penki šimtai tryliktais (1513) metais, mirė tūkstantis penki šimtai septyniasdešimt penktais (1575). Jei dar nespėjote suskaičiuoti, gyveno šešiasdešimt du (62) metus. Visą gyvenimą praleido Bezjė mieste ir deja, nebuvo didelis ekspeditorius, keliavo nedaug. Labiausiai tyrinėjo Viduržemio jūrą, jos gelmėse slypinčius augalus, aplink teritoriją augančius išskirtinius medžius, net, jei ir atrodo, jog niekuom neišsiskiria. Mokėsi Biobetonse, todėl buvo be galo mandagus žmogus, laisvalaikį leido ne tik tyrinėdamas augalus, bet ir šokdamas. Žmona, prancūzaitė, Elis, mirė labai jauna (liga priminė leukemiją, nors jos požymiai dar ilgai nebuvo žinomi) , o jų santuoka truko tik trejus metus, vaikų neturėjo, – Teo kiek sustojo. Ar jis pasakė per daug? Na, čia dar pakankamai mažai, kaip jam. Kaip minėjau pradžioje, jis po truputį keičiasi ir renkasi kitokius kelius. Bando pasakyti kuo mažiau, nors veidą iškreipia skausmas. Norisi išrėkti daugiau faktų, tik tyli. Niekam neįdomu, niekam nereikalinga. Judėk toliau.
 – Elenas nebuvo labai žinomas dėl savo herbologinių atradimų, jų buvo vos trys. Vienas iš jų, atrado vaistus nuo jau spėjusios per šitiek metų išnykti mirtinos ligos (ko gero, išmirė Sizi bakterijos). Žolė, iki šiol auganti Prancūzijos pietryčiuose, prie Didžiojo Saulėlydžio (viduržemio) jūros buvo pavadinta taip pat Sizi. Antras atradimas buvo Arengo medis, išvaizda primenantis palmę, tačiau jo mediena kaupia medžiagų daugeliui priešnuodžių. Trečiasis, nuodinga Mesilė. Parašė septyniolika (17) skirtingų straipsnių apie šią gėlę, kaip ją atpažinti, kaip elgtis ją radus, ką daryti, ko ne ir panašiai. Tai išgelbėjo ne vieną ir ne dvi burtininkų gyvybes. Gal tik žiobarai iki šiol kankinasi su nežinomai simptomais, – vyptelėjo berniūkštis ir pagaliau baigė monologą, dar negalėdamas didžiuotis, kad pavyko sutrumpinti savo mintį. O gal vis dėlto išeis jam kitąkart?
Antraštė: Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
Parašė: Gabriel Anthony Conte Gruodžio 03, 2019, 06:49:37 pm
Atrodo, berniukas jau metų metus mokosi Hogvartse, tačiau taip tik atrodė. Dienos čia atrodė ilgesnės nei namie, naktys taip pat. Dar šešeri metai šitoje dievo pamirštoje skylėje ir Gabrielius pagaliau galės veikti ką tik jo širdelė geis.
Šiltnamyje buvo taip pat drėgna kaip ir lauke, Antonio tokie orai tikrai nežavėjo. Jam labiau patiko vasaros dienos kaitinamos saulutės. O ne tikrų tikriausia pliurza. Berniukas išgirdęs koledžo vadovo klausimą vis dėlto kilstelėjo ranką:
- Manau, ummm, lyg dar niekas neminėjo Fazilio Meino?- prikando lūpą kiek susikrimtęs. Jam tikrai nesisekė kalbėjimas prieš auditoriją, o ir pats profesorius kėlė šiurpą.- Na, tarkim. Taigi, Fazilis gimė 1542 metais Italijoje. Berniukas nuo pat vaikystės mėgo būti lauke, o ir tėvai tik skatino tokį jaunojo burtininko būdą. Nieko nuostabaus, kad baigęs Hogvartsą Meinas pasirinko Herbologijos studijas. Baigęs jas, vyras nusprendė pašvęsti savo gyvenimo būtent jo mylimam mokslui. Tyrinėdamas augalus jis atrado Skaisčiąją Tauragnę, kuri augo Saharos dykumoje. Jos augimui visiškai nereikėjo drėgmės. Tik kuo daugiau saulės. Šis augalas pasižymėjo gydomosiomis galiomis, tačiau ne taip apdorotas galėjo būti nuodingas. Tiksliau, nuodingos buvo jo sultys. Žmogaus, į kurio organizmą patektavo tauragnės sulčių, kraujas kaipmat sukrešėdavo. Taip pat jis parašė mokslinį darbą apie dykumose augančius augalus bei atrado naktinę saulėšmėžą,- baigė kalbėti, o burna atrodė lyg dykuma apie kurią jis ir šnekėjo. Tačiau vandens paprašyti jis neišdrįs.
Antraštė: Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
Parašė: Starkas Erikas Ramsay Gruodžio 03, 2019, 08:39:33 pm
  Patyliukais nudžiugo pamatęs kelis pažįstamus veidus iš jo paties kuruojamo koledžo. Čia buvo ir buvusi prefektė, visad žiūrėjusi į jį žibančiom akim (nemeluosiu, Starkui tai kaip reikiant glostė savimeilę), ir esamas prefektas, visad viskuo nepatenkintas (Ramsay dažniausiai jam pritardavo, tačiau susilaikydavo nuo komentarų), ir matyta klastuolė, gana gerai lankiusi jo pamokas, nors be pavardės antsiuvo ant apsiausto niekaip negalėjo prisiminti jos vardo. O ir naujai atsiradę mokiniai neprezentavo savimi kažko tokio blogo, kas priverstų lankininką dar labiau susigadinti nuotaiką.
  Tiesą pasakius, mokinių atsakymai Starką kaip reikiant nustebino. Tikėjosi apgailėtino žinių lygio ir gal vos vienos ar dviejų iškeltų rankų, tačiau teko, deja, nusivilti. Norinčiųjų atsakyti buvo toks pulkas, kad herbologas jau buvo spėjęs pradėti nerimauti, ar vėliau spės tinkamai iššaiškinti praktinę pamokos dalį ir, juolabiau, ar mokiniai turės pakankamai laiko jai atlikti. Na, bet patys kalti, kad tiek šneka, tai ką jis dabar padarys?
  Bet gal dėl to, kad laikas vis tekėjo ir tekėjo, susilaikė nuo pavienių mokinių atsakymų komentavimo. O labai norėjo. Koks dar per dievas, jei tas net neegzistavo? Tačiau jaunuolis tik pavartė akimis ir nieko nepasakė, užtat iškart ėmėsi praktikos aiškinimo.
  – Na, džiugu, kad šį bei tą žinote, – „dosniai“ pagyrė susirinkusiuosius, – Dabar galime pereiti ir prie tikro darbo. Susiskirstikite poromis ir po vieną atstovą iš poros prieikite prie mano stalo, pasiimkite po buteliuką ir grįžkit. Buteliukuose yra haliucinogeninio skysčio, kuris nukels jus į tam tikrą klimato zoną. Kiekvienas poroje išgerkite po du didelius gurkšnius eliksyro. Jis perneš jus kartu. O dabar ir pati užduotis: turėsite įsilieti į ekspeditoriaus darbą. Atsidūrę nežinomoje erdvėje, turėsite išnagrinėti joje esančią augaliją. Patys nuspręskite, kaip pasidalinsite pareigomis, kaip organizuositės darbą, galiausiai, jei tik norit, galit haliucinacijoje nesiskirstyti ir kiekvienas dirbti sau. Toje vietovėje turėtų būti ir palapinė su visais ekspeditoriaus ir tyrinėtojo reikmenimis. Priklausomai nuo vietos, visa augalija gali būti aplink jus, o gal reikės gerokai paeiti, kol ką nors užtiksite. Po valandos su viršum eliksyras baigs veikti ir vėl atsidursite klasėje. Vis dėlto raginu būti atidiems ir darbą atlikti sąžiningai, nes gautų rezultatų jums prireiks namų darbuose.


---
Trumpai:
kiekviename buteliuke yra skirtingas skystis, kuris nuneš į vis kitą vietą. Pasirinktos vietovės (klimato zonos) negali kartotis! Išgeriate skysčio ir pasineriate į haliucinaciją, kurioje kartu išnagrinėjate vietos augaliją. Daugeliu atveju ji jums bus visiškai nauja, augalų didžiumos nepažinosite, tad sugalvokite originalių ir įdomių būdų (arba atvirkščiai – galite pasigooglinti realius prietaisus ir juos panaudoti), kaip gauti informaciją ar ištirti nepažįstamą augalą.
Mažiausiai 3 postai vienam veikėjui.
Turite daugmaž savaitę.
Kilus klausimams (tiek jums, tiek jūsų veikėjams), siūlau rašyti į až.
Antraštė: Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
Parašė: Airina Sebastiana Sauders Gruodžio 03, 2019, 09:22:37 pm
 Airina išties nuoširdžiai klausėsi kitų mokinių atsakymų. Nebuvo girdėjusi daugiau informacijos apie kitokius ekspeditorius nei vaikai pasakojo. Buvo įdomu ir gana naudinga. Tuo pačiu, didžiavosi ir savu atsakymu, nes ne visi atsakė į viską, ko prašė profesorius. Vieni kalbėjo per mažai, kiti per daug. Buvo savita pusiausvyra.
 Galiausiai dabartinis josios koledžo vadovas paskelbė praktinę užduotį, kuri taip viliojo mergužėlę it pieniškas šokoladas, pirktas mažytėje krautuvėlėje gimtojoje Italijoje. Visų pirma reikėjo išsirinkti su kuom atliks darbą, tačiau Airina Sebastiana ne per labiausiai bendravo su varnanagiais ar kitais Hogvartso mokiniais, tad kiek nuleido galvą žemyn, stebėdama kaip netvirtai kojomis stovi ant šiltnamio pagrindo. Norėjo tarsi išlįsti iš savęs, palikti išnarą už ir pabėgti. Toli, kur baimė neša.
 Staiga mergaitė užmatė panašaus amžiaus, gal kiek vyresnį, berniuką. Atsiminė, klastuolis taip buvo užsivedęs apie savo dėstomą herbologą, kad dar ilgai nesustojo. Kėlė susižavėjimą baltapūkei. Ji tyliai priėjo prie rudaplaukio ir nedrąsiai, nežinodama kaip tiksliai paklausti, pasiteiravo, ar šis norėtų dirbti kartu.
Antraštė: Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
Parašė: Amira Martin Gruodžio 03, 2019, 09:23:17 pm
  Na, nepaminėjo keletos detalių ir kas iš to? Tačiau taškų suma vis vien nerūpėjo Eliadei. Nei kas ją teis nei bars už blogus pažymius. Fee pamąstė, pastebėjusi, kaip šis profesorius mėgsta varnius, tačiau blogos nuomonės susidaryti neskubėjo. Kol mokėsi Koldotvoretz, kasdien gaudavo pagyrų iš kelių profesorių už savo gabumus. Na, teko pripažinti, kad runos ir skraidymas jai sekėsi tikrai puikiai. Nugirdusi praktinę užduotį, apsižvalgė. Noro dirbti poroje antailop nebuvo, tačiau jei šalia nebus žmogaus, ji gali ir neatlikti užduoties. Skubiai apsižvalgė. Ieškojo porininko, kuris mažiausiai užknistų ir neaiškintų pačiai Amirai ką reikia daryti. Netrukus pastebėjo puikią porininkę. Alder šyptelėjo ir priėjo prie švilpės. - Eime kartu! - Nusitempė septintakursę prie profesoriaus stalo, įdavė buteliuką Wrenai, paėmė vieną sau ir žvilgsniu parodžiusi ryžikei išgerti, išgėrė pati ir užsimerkė. Kai atsimerkė jau buvo šilto klimato zonoje. Apsižvalgė. Milžiniški medžiai, visur drėgna ir karšta? Tropikai, faina.
Antraštė: Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
Parašė: Maëlys Barbara Agreste Gruodžio 03, 2019, 09:36:51 pm
  Maë šiandien buvo ta, kuri uždarė šiltnamio duris. Į pamoką nevėlavo, žinoma, tačiau būdama prie pat durų tiesiog stebėjo visus kitus ir praleido teoriją. Tiek metų gyvendama žiobarų pasaulyje ir tik metus būdama magų pasaulyje nespėjo sužinoti apie viską pakankamai, tad tiesiog nutylėjo atsakymą į klausimą, tačiau atidžiai klausėsi kitų. Ką žinai, gal kažkuris dėmesio vertos informacijos pateiks? Tačiau nugirdusi pagrinde moksliukų citatas, tyliai atsiduso. Vienintelis žmogus, į kurį teikėsi atkreipti dėmesį buvo varnė. Dievas, ha. Man patinka tavo atsakymas, rudaplaukė. Netrukus išgirdusi praktikos užduotį, tikėjosi, kad kažkas pats bėgs prašytis į poras, tačiau netrukus persigalvojusi, nuėjo prie vienintelės mokinės, minėjusios prancūzų herbologą. Gal net prancūziškai galėsim pasišnekėt. - Nori dirbti kartu? - Rėžė netikėtai įsidrąsinusi. Ant uniformos perskaitė pavardę. Digori.
Antraštė: Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
Parašė: Torė Finitsis Gruodžio 03, 2019, 09:40:52 pm
Torė stengėsi susikaupti ir išklausyti kitų mokinukų mintis, tačiau jai tikrai prastai sekėsi. Gal ką nors prisidirbti, kad jai paskirtų areštą? Juk tada tikrai nuskils pabendrauti su Starku. Tačiau taip tik susigadins savo reputaciją. Palikime šią idėją vėliasniam laikotarpiui. Kodėl ji negalėjo gimti kokia dešimčia metelių anksčiau? Dabar viskas būtų žymiai paprasčiau. Na, tikriausiai teks susitaikyti su šia liūdna jos lemtimi. Sėkmės Torei.
Mergaitė apsižvalgė su kuo galėtų atlikti praktikos darbą. Matė daug matytų veidų, nes į koledžo vadovo pamokas rinkosi nemažai varniukų. Galiausiai, pastebėjusi rūškaną Sebastiano Herondeilo veidą nuėjo link prefekto.
  - Ar tavo nuotaika kada nors gyvenime pasitaisys?- paklausė stengdamasi atrodyti draugiškai. Nieko blogo prieš bernioką ji neturėjo.- Neprieštarausi jei kartu atliksim praktiką? Nueisiu paimti eliksyro,- tikriausiai prieštaraus, bet Torė net nelaukė atsakymo, o tiesiog nuėjo paimti eliksyro. Nuo profesoriaus stalo. Nuo Starko stalo. Širdis daužėsi nenusakomu greičiu, o mergiotė tiesiog bandė išsilaikyti ant kojų. Paimdama eliksyrus dar žvilgtelėjo į Starką ir šyptelėjo jam. Iš kur tokia narsa pas šią varniukę? Mergaitė apsisuko ir nužingsniavo atgal prie Sebo bandydama nepavirsti į verdančią jaismų balutę. Stengdamasi greičiau nukreipti mintis, pagriebė eliksyro buteliuką, jį atsuko ir pažvelgė į porininką:
  - Skanaus,- linktelėjo ir užsivertė butelaitį, o tada perdavė jį varnui. Šiltnamio vaizdinys akyse pradėjo temti, o dar kelis kartus sumirksėjus pradėjo visai keistis. Torė pilnai užsimerkė. Kiek pykino. Tikriausiai niekis. Atmerkė akis. Šiltnamio kaip nebūta. Prieš akis plytėjo nuostabus ir iki skausmo norvegiukei varnei pažįstamas vaizdas - Norvegija ir jos fjordai.
Antraštė: Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
Parašė: Teodoras Meiden Gruodžio 03, 2019, 09:49:21 pm
 Teodoras stovėjo, ilgesingai žiūrėdamas į dangų pro apsiblausiusius šiltnamio langus, ieškodamas kruopelytės šiltosios saulės, likusios nuo vasaros, tačiau nerado. Iš tikrųjų, net nenuliūdo. O ir nebūtų nudžiugęs. Jam tikrai, tikrai nuoširdžiai neberūpėjo, kas dedasi pasaulyje, tuo labiau, koks oras puošia rudenį. Šiuo metu rudaplaukiui buvo aktualus jo vidinis pasaulis. Širdyje vis dar buvo vakuumas. Besipildantis deguonies.
 Kai visi baigė kalbėti, buvo tylu. Neilgai. Profesorius iškart paskelbė užduotį. Tačiau Teodoras Šermanas kiek atsuko laiko atgal. Ar jis negavo pagyrimo? Kiek jis uždirbo taškų? Trečiakursis supyko ir neplanavo daryti praktikos, kol profesorius Ramsay garsiai nepraneš, jog šis klastuolis puikiai draugauja su atmintimi ir informacija. Deja.
 Staiga prie jo priėjo mergaitė. Ženkliukas skelbė, jog varnanagė. Atrodė gal tik metais vyresnė.
– Regis, Airina Sebastiana būsi vardu, – rudaakis šyptelėjo, prisivertė būti malonus, – galiu būti tavo partneris, bet iš karto pranešu, mėgstu dirbti vienas.
 Klastuolis greitai apsisuko, nuėjo prie mokytojo stalo ir grįžo pas mergiotę su buteliuku, sklidinu neaiškaus skysčio. Na, jis buvo aiškus. Tik niekur nebuvo parašyta, kokią geografinę vietovę trečiakursis būsiąs paėmęs.
– Priminsiu, du dideli gurkšniai. Paprastai jūs mėgstat pamiršti, kas sakoma, – Tomas tarstelėjo, prisidėjęs prie lūpų buteliuką. Padarė, kaip reikėjo. Pasijuto lyg svaigimas, lyg svyravimas ir visai netrukus Teodoras buvo jau ne šiltame šiltnamyje, o šiaurės Maroke esančiuose kalnuose. Čia išties buvo šalta, matėsi, jog bendražygės oda pašiurpo. Buvo neištirpusio sniego, o truputį kairiau vingiavo upė. Klastuolis bandė prisimint, kokiame močiutės kalendoriuje užmatė tokią gražią vietovę, akį užmesdamas į Airiną.
Antraštė: Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
Parašė: Cadence Naomi Sinclair Gruodžio 03, 2019, 09:53:29 pm
Kadencė žvelgė kažkur į tolį. Smegenyse ūžė garsas pranešantis apie pergalę. Ji buvo įvertinta geriau nei vyresnėlis brolis. Ši diena buvo visai nebloga.
  - Durnius, tu, durnius, aš taip ir žinojau!- atsisukus į Eliotą išrėžė jam į akis. Kadencė Naomi Sinkler iškilmingai prisiekia, kad šią akimirką ji broliui primins visą savo likusį gyvenimą. Visiems susipažinus su Sinklerių vaikais pirmas dalykas, kuris būdavo aiškus - kaip jiems svarbu būti geresniems už kitus. Ir štai Kadė geresnė net ir už savo besmegenį brolį. Lyg ir taip būtų neaišku.
Net neklaususi ar norės būti jos porininku, Kadencė nuėjo paimti eliksyro sau ir broliui. Na, nei jinai, nei jis neturėjo jokio noro dirbti vienas su kitu, tačiau kiti čia esantys pirmuoniai tikrai buvo prastesnis variantas. Žmonės su keistais vardais, veidais ar kaimiškas akcentais tikrai Kadei nekėlė noro su jais turėti jokių ryšių. Neduok, Dieve, apsikrės bjaurumu.
Grįžusi mergaitė gurkštelėjo du gurkšnius eliksyro ir dar spėjo atkišti buteliuką broliui kai vaizdas pradėjo blankti. Po kiek laiko Kadencė pajuto šilumą. Atsimerkė. Buvo turistinėje vietovėje. Plakatas skelbė, kad Sinkleriai atsidūrė Belize. Ir jau kaip ir turėtų lipti į laivelį plukdantį į ekskursiją po koralinius rifus.
Antraštė: Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
Parašė: Airina Sebastiana Sauders Gruodžio 04, 2019, 07:23:20 am
 Airinai buvo nesunku atspėti, jog berniukas sutiks dirbti kartu su ja, nes nebendravo su kitais mokiniais ir aktyviai neieškojo poros. Galbūt išvis nebūtų dirbęs, kol profesorius nepasiūlytų keliauti ilsėtis ar priverstų atlikti tą, ką reikia.
 Mergaičiukė nusišypsojo, kai berniukas atnešė buteliuką su skysčiu, linktelėjo ir gavusi dalį sau, išgėrė vieną didelį gurkšnį, tada antrą. Varnanagei nepatiko jausmas, kurio metu lyg keliavo po haliucinaciją, o atsidūrusi kažin kokioje kalnuotoje vietovėje iškart nugriuvo, nes kojos neatlaikė krūvio. Buvo šalta, drebėjo, tačiau prie klastuolio prisiglausti nedrįso – bijojo, jog atstums. Sukryžiavusi rankas ant krūtinės po apsiaustu, paklausė bedražygio:
– Kokia tai vieta? Alpės? – baltaplaukės akys spindėjo. Gal nuo sniego, kurį apšvietė saulė, gal nuo augančio džiaugsmo.
 Neilgai trukus, pirmakursė nusprendė veikti. O kadangi Teodoras buvęs pareiškęs, jog mėgsta dirbti vienas, Airina jį suprato ir patraukė į dešinę pusę, kiek tolėliau nuo upės, ieškodama, kur galėtų būti ekspeditoriaus palapinė su visa reikiama įranga. Ji išskyrė šaltame kalnų fone – didelė ir raudona. Net nesumojo pakviesti berniuko iki čia, pradėjo knaisiotis po daiktus. Rado užrašinę, nekaip padroštą pieštuką, padidinamąjį stiklą, pirštines ir storą knygą. Tai buvo paprasčiausi, tačiau svarbiausi dalykai. Prireikus kažko daugiau, Sebastiana galės grįžti atgal.
 Dabar prasidėjo varnės kelionė palei Mulujos upę. Ji platėjo, regis, ten toliau buvo jos delta, plūstanti į Viduržemio jūrą. Atrodė, jog su minute vis šalčiau, o įdomių augalų nesimatė. Na, buvo kelios gėlelės, laibos, vos besilaikančios tokiame stirpiame vėjyje, bet apie jas pirmakursė jau buvo girdėjusi – platūs aprašymai knygose – todėl judėjo toliau, ant nugaros tempdama sunkoką kuprinę, pilną įvairių daiktų.
Antraštė: Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
Parašė: Delfė Digori Gruodžio 04, 2019, 10:36:07 am
Delfė mandagiai klausėsi kitų. Taip, mandagiai. Viena varnanagė varvino akis į profesorių, kad Delfė vos neapsivėmė. Kita nusprendė pasakyti keistoką atsakymą, ir švilpė nesusilaikė nesukrizenusi.
Staiga profesorius pranešė praktinę užduotį, ir mergina pradėjo vaikščioti po klasę. Galiausiai prie Delfės priėjo mergina. Vos ji paklausė, ar švilpė nori dirbti kartu, Delfė palinksėjo galva.
- Taip. Noriu.
Delfė pamatė, kaip ji perskaitė jos pavardę, tad prisistatė:
-Aš esu Delfė. Delfina Digori. Na, bet visi mane vadina Delfe. Einam pasiimti eleksyro.
Staiga Delfė pažino ją. Maëlys! Juk tai ji! Iš kur ją pažino, švilpė nenutuokė, svarbu žinojo, kad pažįsta. Ką gi, bus lengviau. Be to - ji juk klastuolė. Vadinasi bus rimtai, o ne kažkaip "uti-tiuti"
Delfė paėmė eliksyrą. Žiūrėdama į  Maëlys, ši užsimerkė ir staigiai išgėrė. Skonis kaip... Kokokolos su pienu... Švilpei pasidarė kažkaip bloga, bet atmerkusi savo akis, pamatė kažkokią vietą. Kadangi Delfei geografija sekėsi prastai, ji laukė, kol Maëlys pasakys kur jos atsirado.
Antraštė: Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
Parašė: kablelis Gruodžio 04, 2019, 04:31:01 pm
Pirmiausia, ką padarė Stevie, kai atėjo į herbologijos pamoką, buvo gilus atodūsis. Pamokos tema skambėjo stebėtinai nuobodžiai. Na, kam rūpi, kas ką padarė prieš kelis šimtus metų? Juk svarbiausia tai, kas vyksta dabar! Kas iš to, kad Stevie sužinos, kad kažkokia islandė padarė vieną, o norvegas - kita? Dėl to nereikia stebėtis, kad penktakursė nesivargino atsakinėti į teorinį klausimą. Ji nė nesistengė klausyti, ką kalba kiti mokiniai, nors dažniausiai bent šiek tiek bandydavo tą daryti. Maža kas, paims ir prireiks per praktiką...
Tačiau šiuo momentu grifė buvo itin nenusiteikus ką nors daryti, ypač atlikinėti kokią nors praktiką. Kai tokia tragiška teorija, praktika irgi nebus geresnė. Grifė juto kylantį nusivylimą. O juk ji mėgo herbologiją. Pirmaisiais metais tai buvo mėgstamiausia jos pamoka. O dabar... Green varstė akimis profesorių. Kažkokių pievų prisigalvoja... susiraukusi pasakė sau penkiolikmetė.
Jos pasipiktinimas pakilo dar labiau, kai išgirdo, kad reikės dirbti poromis. O šito ji tikrai neketino daryti.
- Ne, ačiū, - negarsiai pratarė Stevie. Tikėjosi, kad profesorius vis tik neišgirs. Juk ji nebuvo iš tų maištininkų, kurie prie profesorių gali kalbėti bet ką. Grifė jautė didelę pagarbą visiems profesoriams (bet ir buvusiam koledžo vadovui Matthew Turner!), tad tikėjosi, kad nepaklius į profesoriaus Ramsay juoduosius sąrašus. To visai nesinorėjo. Net ir tuo atveju, kai pamoka atrodė tragiškai neįdomi. Juk dabar dar tik mokslo metų pradžia, gal kitos bus geresnės? Be to, laukia VML, tad tikrai geriau neprisidirbti jau pirmosiomis rugsėjo dienomis.
Su tokiomis mintimis Stevie nužvelgė šiltnamį. Gal yra pažįstamų veidų? Ji iš viso nenorėjo atlikinėti praktikos, tačiau jeigu jau reikia, geriau su žmogumi, kurį pažįsta. Ir kuriuo gali pasitikėti. Grifė prisiminė, kaip yra tekę atlikti praktiką su kažkokiais nevykėliais...
Deja, jokių pažįstamų veidų Stevie nepastebėjo. Mokinių buvo nemažai, tačiau tai daugiausia buvo Varno Nago jaunimėlis, kuris grifei buvo visai svetimas. Ką gi. Green nutarė niekur neiti. Jeigu yra kas nors, kas norės su ja dirbti, gerai. Jeigu ne... Teks praktiką atlikti vienai.
Antraštė: Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
Parašė: Teodoras Meiden Gruodžio 04, 2019, 07:48:09 pm
 Berniukas nepatikliai nužiūrėjo mergiotę.
– Kokios čia tau Alpės? Net aukščiausias taškas čia greičiausiai net nesiekia Alpių aukščio. Na, gerai, nemoku juokauti. Tik noriu pasakyti, jog čia tikrai per žemai aniems kalnams. Jei rastum kompasą toj palapinėje, kur profesorius minėjo, gal pavyktų, ką išsiaiškinti. Be to, Alpėse sniegas paviršių dengia kiek aukščiau. Taip pat, esame prie viduržemio jūros. Nesunku nustatyti, kad tai Rifo kalnai, žinokis. Marokas, Afrikoje. Bet aš tik spėju, negaliu visad būti tikras, tiesa?
 Tada mergaičiukė pasitraukė nuo jo ir nužingsniavo toliau nuo upės, kai tuo tarpu Teodoras nusprendė eiti atvirkščiai – link Mulujos deltos. Juk ten tikrai turėtų rasti kažką įdomesnio.
 Praėjus ne visai ilgam laiko tarpui, apsisukęs užmatę tą pačią pirmakursę, su savimi tempiančią kažin kokią didelę, rudą kuprinę. Ko gero, būsią atradusi tą palapinę. Ar jis ją privalėjo aplankyti? Turbūt. Na, valanda laiko klastuoliui yra daug, sugrįš į pradžios tašką vėliau. O dabar nesustojo. Ir ėjo toliau, kur vandens takas vis platėjo.
Antraštė: Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
Parašė: Airina Sebastiana Sauders Gruodžio 04, 2019, 09:53:49 pm
 Ką Airina galėjo drąsiai pasakyti buvo, jog augalija čia tikrai skurdi. Žinoma, atpažino ir žiobariškuosius kedrus, dygliuotus visžalius krūmus. Vis artėjant prie upės deltos, nebesimatė nė tų mažų sniego plotelių, oras smarkiai įšilo, jautėsi, jog nelijo gana ilgai. Pašonėje augo kamštiniai ąžuolai. Jie varnanagei patiko. Kartą teko juos liesti, paspausti, net užsižaidė ir pasimetė nuo tėvų Airijoje.
 Ėjo vis tolyn. Tačiau staiga sustojo ir įbedusi svajingas vandenyno spalvos akis į neaiškią augmeniją, nusimetė kuprinę nuo pečių žaibo greitumu. Prisiminė, laiko daug neturėjo, tad skubėjo. Sklaidė storos knygos žaliu viršeliu puslapius, tačiau nerado identiškos nuotraukos augalui. Iš tiesų, tai buvo gėlė. Su mažais spygliukais. O tada papūtė šiltas rudens vėjas ir jis atvertė mergaitei dvidešimt ketvirtąjį puslapį. Jame puikavosi panašus augalėlis į jos rastą, deja, ne viskas sutapo su piešinėliu, tad Airina nusprendė jį ištirti. Išvertusi kuprinės turinį, atidžiai ieškojo kur nugrūdo mažą pincetą, rastą raudonoje palapinėje. Užtruko tik kiek trumpiau, nei su knyga. Nuskabiusi pora žiedlapių ir spygliuką, pasidėjo juos akmens ir pinceto šonu pradėjo juos spausti. Rožinės spalvos Munujos aprašas skelbė, jog, jei iš spyglio sultys išsispaus geltonos, o iš žiedlapio – rausvai baltos, – tai šis augalas. Jei netyčia, vietoj rausvos, sultys taptų raudonosios, vertėtų pasisaugoti. Taigi, pirmakursei pavyko pirmasis variantas ir ji kiek nuleido galvą, nes tik atpažino augalą, o ne atrado naują. Tiek daug tikėjosi. Kaip žinia, vienas augalas – tai ne visą augalija, su ta mintimi baltapūkė patraukė toliau.
 Paeiti teko nedaug, vis arčiau vandens, ten buvo kiek drėgniau, tačiau ne dėl kritulių – šių nesijautė. Užtiko dar vieną augalą, atrodė stambesnis, violetinių žiedų. Susirado aprašą ir pagal jį vėl spaudė skystį iš žiedlapio bei kotelio (spyglių neturėjo). Šįkart spalva žiedlapio buvo kitokia – ne šviesiai violetinė, o žydra. Tai skelbė, jog Arabejas yra nuodingas. Varnė skubiai nusiplovė rankas upelyje, tarsi nebūtų turėjusi jokio kontakto su gėle, ir atsisėdo ant platesnio pilko akmens.
 Galvojo. Kodėl taip yra? Knygoje neparašyta, nepaaiškinta. Netrukus į galvą atėjo mintis. Rifo kalnuose nedaug kritulių, šilta, kiek aukščiau šalta ir yra sniego. Galbūt jiems reikia kuo mažiau vandens ir tam tikros temperatūros? Ne per šiltos, ne per šaltos. O kai čia yra ir upės, neranda tinkamų sąlygų ir auga vos vos kelios? Gavusios per daug vandens, tampa nuodingomis. Airina Sebastiana tai skubiai papildė knygoje pieštuku, galbūt kažkam prireiks, jei ji dar ir būtų teisi.
 Tada sugalvojo apsisukti, nes pasigedo savo bendražygio. Pašaukė. Ir pamatė jį kiek toliau nuo jos, o dar buvo maniusi, kad pametė.
Antraštė: Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
Parašė: Žaneta Froz Gruodžio 05, 2019, 10:50:44 pm
Klausytis mokinių pasakojimų apie herbalogijos ekspeditorius turėtų būti smagu, tačiau buvo baisiai nuobodu. Nors grifiukė dažniausiai per pamokas visada įdėmiai klausosi, šį kartą leido sau ir savo mintims nuklysti tolyn. Mąstę apie nieką ir viską iškart. O į pamoką mintys grįžo tik paminėjus praktiką . Išgirdusi apie praktiką mergina apsidžiaugė, tačiau antra dalis ne taip viliojo. Nors praktika visada visi mėgsta, šiandien Žaneta jautėsi visai ne komunikabili ir labai nenorėjo dirbti su kažkuo. Tačiau ir vienai turėtų būti sunkiau. Apžvelgė klasę ir tuos žmones kurie dar buvo vieni. Taip pat taikėsi į vyresnius mokinius, nes tikėjosi gauti pagalbos ir geresnį įvertinimą. Dauguma vaikų buvo iš Varno Nago, tačiau vienam suole pamatė merginą kuria yra mačiusi grifų gūžtoje. Ji irgi buvo dar viena ir dar vyresnė todėl Žaneta įsidrąsino prieiti.
- Sveika, galiu prisėst? - paklausė Žaneta. - Mačiau sėdi viena. Ar jau turi porininką ar nori daryti kartu?
Antraštė: Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
Parašė: Teodoras Meiden Gruodžio 06, 2019, 12:11:45 pm
 Regis, Teodoro kompanjonė jau seniausiai pradėjus darbą – klastuolis užmatė tai rudų akių krašteliu. Reikėjo ir jam pasiskubinti. Jis sustojo, įkvėpė oro, nes arčiau upės deltos buvo sunkiau kvėpuoti, oras buvo karštesnis nei vos keli metrai viršuje. Dairėsi augalo, kuris nebūtų jam žinomas ir kurį galėtų ištirti. Tada berniokas tai pamatė – gėlė, oranžinių, ryškių žiedų, panašių aplinkui buvo ir daugiau, o daugelis netgi slėpėsi pavėsyje po kamštiniais ąžuolais. Trečio kurso mokinys susivokė, jog jam reikės peiliuko, o, matyt, varnanagė nenorės dalintis savais įrankiais, tad skubiai pradėjo kilti į šaltį, iš ten, kur atėjo, besidairydamas palapinės. Žinoma, galėjo iš pradžių pasiteirauti mergaitės Airinos, bet jam to neleido jo paties išdidumas.
 Pasirodė, palapinės ieškojimas neužtruko taip ilgai, kaip Šermanas galvojo. Ji buvo čia pat, didžiavosi savo ryškiausia raudona spalva. Mokinys sutriko, negi ekspeditoriai netaiko savo būstinių prie gamtos, neima neutralių (rudų, žalių, pilkų) spalvų? Tačiau tai nusprendė apmąstyti grįžus į klasę bei po pamokos. Praplėtė medžiagines duris, kyštelėjo galvą ir vikriais rankos judesiais iš įrankių dėželės ištraukė darbinį, ploną peiliuką, kiek primenantį chirurginį skalpelį. Patraukė vėl nuo kalno žemyn, kur jo vėlgi turbūt dairėsi bendražygė – Sebastiana stovėjo netoli jo rastos rūšies gėlių.
Antraštė: Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
Parašė: Airina Sebastiana Sauders Gruodžio 06, 2019, 12:34:39 pm
 Airinai aplinka patiko. Nors augalija skurdi, kalnai, kurių gale upė veržiasi į Viduržemio jūrą – nuostabi. Tiesa, ir temperatūrų skirtumas mergaitės neramino: viršuje šalta, tikras ledynmetis, apačioje šilta, tuoj pat vėl turėsi lipti aukštyn – juk susirgs (pirmakursė greitai pasigauna ligas)!
 Besižvalgydama po Rifo kalnų apylinkes, vėl pasigedo Teodoro. Jei nebūtų tokio bailė, ko gero, tik gūžtelėtų pečiais ir patrauktų tolyn. Bet ji tokia nebuvo. Sušuko, ieškojo. Ir staiga užtiko naują gėlę, gėles, panašias į tas, kurias tyrė kelias minutes atgal. Tik ši jau buvo oranžinės spalvos. Airina Sebastiana nusišypsojo ir pasiėmė pincetą, pamiršusi, kad bendražygis dingęs.
 Pincetu padarė tą patį, ką ir su kitais augalais. Rezultatas ją gąsdino  – iš žiedlapio bėgo nemalonaus kvapo skaisčiai geltonas skystis. Mergaitė išmetė pirštinėmis laibą gėlelę į pilną žalių lapelių krūmyną, pamiršdama, kad gali ir jį nunuodyti. Nusiplovė rankas, pincetą, kita ranka užsikimšdama nosį, kad nenutiktų nieko blogo jos organizmui. Ji būtų tikrai nevykus herbologė, patikėkite.
 Pažvelgusi kiek aukščiau, pamatė grįžusį Theodore, rankoj laikantį kažin kokį sidabro spalvos aštrų daiktą.
– Siūlyčiau nelįsti prie anų gėlių, jos nuodingos, – pranešė, taip pat papasakodama, ką nuveikė, parodė užrašus, – tos gėlytės čia skirtingų spalvų, tačiau gavusios daugiau vandens arba per karštos temperatūros, tampa nuodingomis. Ištyriau tris, vis žemėjant, kur oras drėgnesnis, šiltesnis. Viršuje tų gėlių nėra, nors ir ne per daug drėgna (kad ir yra sniego), bet ten šalta. O ką tu sužinojai?
Antraštė: Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
Parašė: Teodoras Meiden Gruodžio 06, 2019, 12:49:13 pm
 Teodoro Šermano Tomo veidas užsiliepsnojo. Ši mergaitė drįso pasigrobti jo surastas gėles? Jis jas rado pirmas juk! Pyktelėjęs klausėsi Airinos, ką ji pasakojo ir gailėjosi, nes pats nieko nenuveikė. Ką jis čia padarė? Užsigalvojo ir mąstė vietoj darbo. Koks kvailys, tiesa?
 Jis nuignoravo varnės klausimą, ką esą jis sužinojęs, ranka pastūmė ją į šoną ir, nepaisydamas įspėjimų, plikomis rankomis ir peiliuku nusipjovė gabalėlį žalio stiebelio. Tikrai, jis skleidė keistą kvapą, bėgo neaiškios spalvos sultys. Jis įkišo ranką su gėlės dalimi į vandenį ir, išmesdamas stiebelį į dugną, atšoko. Pažvelgė į ranką – nusidegino tuo gelsvu skysčiu. Jausmas buvo aitrus. Berniokas niekada nejausdavo skausmo, niekada. Kas nutiko tam Teodorui prieš dvejus metus?
 Pripuolęs prie varnės rudos kuprinės, pradėjo knaisiotis, rado buteliuką su skysčiu, perskaitė instrukciją. Sušlapino vatą, prisidėjo prie poros paraudonavusių pirštų, gal padės. Žaizda nurimo.
– Atsiprašau, kad nepaklausiau, tu buvai teisi, – nuleido galvą rudaplaukis. Ir iškart patraukė prie kitų, panašių į šią oranžinę gėlę, gėlių, aukštyn, į pradžios tašką, – aš patikrinsiu tavo teoriją ir galėsim baigti, gerai?
Antraštė: Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
Parašė: kablelis Gruodžio 06, 2019, 03:21:13 pm
Stevie sunkiai nurijo atodūsį. Aišku, prie jos turėjo prisistatyta kažkokia maža mergaitė, kuriai, aišku, dar ir pagalbos reikės! Rudaplaukė ne be pykčio nužvelgė ją. Kažkur matyta, tikriausiai Grifų Gūžtoje. Ką gi, bent tiek gerai.
- Jeigu tikrai nori dirbti su manimi, porininką jau turiu, - negarsiai pratarė Stevie. Kalbėti garsiau nelabai drįso, nes įtarė, kad tada balsas išduos nepasitenkinimą.
Penktakursė be entuziazmo nucimpino iki profesoriaus stalo ir griebė pirmą pasitaikiusį buteliuką. Kadangi nemažai mokinių jau buvo pradėję darbą, buteliukų ant stalo stovėjo ne tiek ir daug. Na ir kokią gi nesąmonę gausiu šį kartą? paklausė savęs penkiolikmetė, pamiršusi, kad turės dirbti ne viena. Jau pakėlė buteliuką prie lūpų, kai žvilgtelėjusi į savo suolą pamatė ten sėdinčią mergaitę, kuri pareiškė norą dirbti kartu. Uups... Stevie grįžo į savo vietą.
- Du dideli gurkšniai ir kelionė prasideda, - pratarė pakankamai garsiai, kad porininkė išgirstų. Ilgai nelaukusi Green išgėrė reikiamą kiekį skysčio. Neprireikė daug laiko, kad suvoktų, jog veikia: pasidarė pragariškai karšta.
- Kur mes, po velnių?! - suriko Stevie. - Ar čia Sachara?!
Tokiame karštyje dirbti ji visai nenorėjo. O dar reikės rūpintis ta mažyle... Juk dėl kokios dar priežasties ji priskreto būtent prie vyresnės mokinės?
Rudaplaukė apsižvalgė. Nelabai toli pamatė kažką panašaus į kaktusą. Tiesa, jis atrodė kiek keistas, tad grifė nutarė, kad tai, ko gero, magiškas kaktusas. Nė nežvilgtelėjusi į kompanjonę ji patraukė augalo link.
Antraštė: Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
Parašė: Kajus Arno Wintersas Gruodžio 07, 2019, 02:02:43 pm
Tai buvo sunku. Kajus nenorėjo atlikti šios užduoties, tuo labiau keliauti su kažkuo kažkur kitur. Net ir jei atsistojo prie Ying, nereiškė, kad su ja troško atlikti Starko užgaidas. Jie abu buvo tik pažįstami. Tik pažįstami. Karts nuo karto pasisveikindavo koridoriuise, karts nuo karto vienas kitam padėdavo per pamokas Japonijoje, tačiau vienas kito nelaikė draugu. Ying buvo per daug tyli ir atstumianti, o jis - europietis, kuriam buvo per sunku iš pirmo karto suvokti Rytų kultūrą ir ją priimti. Taip pat, šiek tiek prietranka kvidičininkas, kuris...Gerai, jo minusų nebūtina vardinti taip garsiai mintyse.
Kajus dirstelėjo į tylenę. Nušvitimas, kodėl ji čia, Hogvartse, dar neatėjo, todėl jam teko tenkintis jos tylia kompanija - dauguma kitų jau buvo pasigriebę sau kompanijoną. Skubiai atliko ką profesorius liepė: pasigriebė butelaitį, išgėrė du didelius gurkšnius ir šį padavė Ying.
-Žinau, kad tylėsi, geriau tylėkime kartu,- su puse lūpų šypsenos tarstelėjo tamsiaplaukei,- Pasimatysim kitoje pusėje.
Taip ir buvo.
Klampi eliksyro terpė jį pasičiupo taip stipriai, kad pamanė paskęstantis toje šiurpioje tamsoje. Visgi, po penkių sekundžių nežinios, septintakursis suprato, kad jis yra kažkur kitur, tačiau nesuprato kur. Visur buvo tamsu kaip kai kur, jautėsi kaip aklas kurmis, vargiai suprato iš lytos. Ar jis sėdi? Kodėl čia taip šalta? Ar jis sėdi ant...Lovos?
Lova kaip ne lova - šalta, ir kieta, tarsi iš akmens iškalta. Kajaus pištai nuslydo ant užtiesalo, pastarasis buvo toks storas ir sunkus, kad vaikinas pamanė, jog iš šio išeitų bent pora žieminių paltų. Kur jis yra? Starkas sakė, kad atsidurs visiškai kitur, nei jis dabar yra...Ar čia įsivėlė klaida? Turbūt, nes...
Kajus apgraibomis pakilo, kelis kartus nusikeikė į kažką šalto ir kieto atsitrenkdamas, turbūt metalas arba medis. Po paraliais, į ką jis pateko!?
-Ying?- šiltas CO2 garas išplaukė iš jo burnos.
Antraštė: Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
Parašė: Avery Michel Streikers Gruodžio 07, 2019, 02:03:07 pm
Ying-Avery pavartė akis. Akimirką vos neištarė žodžių, tačiau laiku susilaikė. Jos rankos pakilo ir įgudusiais judesiais išreiškė savo mintis prefektui - ji sutinka.
Imituoti kinišką akcentą jai buvo dar neįkandamas riešutėlis, tačiau kas sakė, kad ji turi bendrauti garsais - kur yra gestų kalba? Kajų išmokė to, vylėsi, kad per metus vaikinas neužmiršo šio mokslo.
Atrodo, pavyko. Pasičiupo iš vaikino butelaitį, užsivertė šį. Skystis nuslydo jos gerkle, stemple, Ying-Avery veidą papuošė susiraukusi mimika - šio eliksyro skonis buvo bjaurus. Kraupiai stipri eliksyro galia ją pasičiupo ir įtraukė į save. Netrukus apspangusi nuo gėralo, Avery- Ying tysojo ant grindų. Silpnumas apėmė jos kūną. Bijojo pagalvoti, kad tai buvo šalutinis poveikis vien dėl to, kad jau naudojo multisulčių eliksyrą. Sumaišyti skirtingus eliksyrus pilve kaip išgerti surūgusių obuolių sultis - nebuvo puiki mintis.
Tikrai, kur jos protas prašapo? Ir...Kodėl čia taip velniškai šalta!? Ir kas išjungė šilumą ir šviesą?
Ying-Avery atsargiai pakrutino pirštus.
-Čiaa, ant griindųų,- imitacija buvo prasta, švilpė mintyse pasižymėjo, kad kažkaip iš to išsisuks.
Buvo velniškai šalta. Kur jie papuolė? Negi tas herbologas suklydo ar kažką jeidu blogai padarė? Jie abu du gurkšnius išgėrė...Nesakykite, kad eliksyras buvo perrūgęs...
Lėtai, pro sukąstus dantis, mergina pakilo ant savo kojų. Į nežinia kokį daiktą atsirėmusi, ji apgraibomis pradėjo ieškoti kišenėse burtų lazdelės. Štai ir ji.
-Lumos - sušnibždėjo su šiltu oro garu tamsiaplaukė.
Melsvas šviesos kamuolėlis iššoko iš lazdelės ir apšvietė patalpą kurioje buvo.
Jie buvo mediniame kambaryje, apkrautame daugybės daiktų be pavadinimų, skirtų ekspedicijoms ir herbologijai. Po lova mėtėsi suvyniota stora palapinė. Atrodo, kažkas labai skubėjo. Arba tikrai įsivėlė klaida. Ying-Avery dirstelėjo į Kajų, lazdelė atsirado dantyse ir ši vėl pasinaudojo gestų kalba - prefektą perspėjo, kad eina apsižvalgyti aplink patalpą. Kažkur išėjimas turi būti.
Antraštė: Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
Parašė: Adam Wei Guk Gruodžio 07, 2019, 02:20:06 pm
Adamas susivokė tik tada, kai nebebuvo su kuo dirbti. Jis buvo per ilgai paskendęs savo mintyse galvodamas apie pačią užduotį. Atsidusęs Adamas priėjo prie profesoriau stalo ir pasiemė ryškiai žalią buteliuką ir grįžo atgal prie stalo. Atidaręs buteliuką susiraukė nuo šlykštaus kvapo. Šiek tiek palaukė, susikaupė ir vienu ypu viską išgėrė. Stipriai užsimerkė ir suspaudė kumščius. Kažkas labai neaiškaus vyko jo galvoje.
Kai atrodė, kad nurimo, jis atsargiai atsimerkė ir vienai sėkundei neteko žado. Jis stovėjo ant Suraksan kalno viršūnės. Šiurpuliukas perėjo per nugarą, kai stiprus vėjas prapūtė pro šalį. Dangus greitai patamsėjo ir vėjas sustiprėjo, Adamui pasidarė labai šalta, jis darėsi nesuprasdamas kas vyksta, kaip iš Anglijos jis atsirado kitam pasaulio gale. Praėjo keletą minučių kol jis prisiminė, kad viskas to buteliuko dėka ir tai pamokos dalis. Adamas atsargiai nusileido porą metrų nuo pat kalno viršūnės ir ėmė žvalgytis palapinės ar kokio krepšio su įrankiais may nuo viršaus nieko nesimatė. Jis lėtai slydo kalno skardžiu laikydamasis už medžių šakų ir po gerų penkiolikos minučių pastebėjo vėjo nugriautą mažą palapinę. joje buvo išsibarstę visokie smulkūs daikčiukai. Adamas pasiemė viską ką galėjo susigrūsti į kišenes: pincetą, padidinamajį stiklą, keletą megintuvėlių ir nedidelį krepšiuką su kastuvėliu ir prožektoriumi.
Antraštė: Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
Parašė: Kajus Arno Wintersas Gruodžio 07, 2019, 02:49:25 pm
Kajus lengviau atsiduso, išgirsdamas Ying atsaką, tačiau tuo pat metu jo antakiai pakilo. Jis mintyse nusistebėjo, kad azijeitė pagaliau teikėsi prabilti ir ją taip lengvai suprato. Prisiminė nepamainomai garsųjį bendrakoledžės
Nikitos akcentą - kiek jis prisiminė, Ying neturėjo problemų su akcentu. Bet ar tikrai? Vis dėl to....
Kajaus lūpų kampučiai pakilo, vos Ying vėl pasinaudojo gestų kalba. Šią kalbą buvo šiek tiek primiršęs, bet iš konteksto greitai susigaudė.
-Gerai, tu eik. Aš čia apsižvalgysiu,- mostelėjo ranka į krūvą daiktų.
Praktika yra praktika. Kažką bent jau reikia atlikti, - nenoriai pagalvojo šis, isšsitraukdamas saviškę burtų lazdelę.
Juodos akys pradėjo ieškoti kažko, ką būtų galima uždegti - sustirti į ragą nė kiek nenorėjo. Deje, tarp daiktų nieko doro neradęs ką žinotų kaip panaudoti - Kajus nukliūtino į kitą patalpos kampą. Visa pstalpa buvo niūri ir šalta. Kajus pasvajojo apie šiltą, kiek drėgnoką šiltnamį, jam jau buvo nesvarbu, kad Starko šventovė buvo pridususi nuo gausybės varnanagių.
-Nagi, aš noriu greičiau iš čia dingti....- sugriežė dantimis nepatenkintas septintakursis.
Apvartęs rankose įvairiausius daiktus ir netekęs vilties ir ieškantis šilumos, Kajus neapsikentė ir sparčiais žingsniais nukliūtino į vietą, kur manė nuėjusią azijietę. Nubildėjo mediniais laiptais, ir bepasukdamas kairėn, kur rodos, išvydo meslvą švieselę, jam atvipo žandikauliai. Dešinėje prie durų į lauką, buvo milžiniški langai su storomis užuolaidomis.
Už lango plytėjo sniegas ir kaukė vėjas. Medžiai, apgobti žiemos skara, tyliai traškėdami nuo šalčio lingavo.
O, kad tave velniai nusigriebtų. Atsuptas žengtelėjo atgal.
-Mes - Kanadoje,- sušvokštė vaikinas iš nuostabos ir siaubo.
Vilkai, briedžiai, šaltis, alkis, ledas ir akmenukai ir kažkokios uogos - su trenksmu trenkėsi į jo galvą. Kokia ironija! Per vasarą žaidė žiobarišką "The Long Dark" ir kur jis dabar papuolė? Į Kanadą! Likimo išdaiga!
-Ying! Mes turim kuo greičiau atlikti praktiką ir nešdintis iš čia! - Aš nenoriu negyvai sušalti čia!- pabaigė mintyse, lėkdamas į kairę, kur matė melsvą šviesą.
-Ying...Mes...
Kajus staiga krito ant pilvo, net subraškėjo dantys, kažkas čiupo už jo kojos ir stipriai trūktelėjo į save. Kartus skausmas ir karštis perliejo dešinę kulkšnį. Švilpis nespėjo surikti iš siaubo ir kažkas jį paleido. Tankiai kvėpuodamas, apdujęs iš siaubo ir gulėjo aukštielnininkas. Kulkšnis lyg iš skausmo pulsavo, tačiau, netikėtai, jo nuostabai, skausmas ir karštis pradėjo atlėgti. Apsvaigęs nuo užpuolimo, Kajus lėtai atsisėdo. Juodose akyse blykstelėjo lengva panika, vos kai išvydo tą pačią mėlyną švieselę. Tačiau tai nebuvo tik švieselė. Tai buvo magiškas augalas.
Tamsiai žalias, storas ir kietas vijoklis buvo apsiraitęs jo sužeistą dešinę koją, o kur turėtų būti žiedas, buvo šviesa. Žiedas-šviesos kamuolėlis tiriančiai žvelgė į jį.
Kajus keliskart sumirksėjo.
-Labas...?
Šviesos kamuolėlis lyg persikreipė, Kajus nebuvo tikras, tačiau lengvai vyptelėjo.
-Tai tu mane apgynei?
Magiškas augalis tarsi linktelėjo, vienas lapas tarsi tyčia persikreipė ir parodė į dešinę - Kajaus akys nusekė ton pusėn.
-Oh.
Visai šalia jo tysojo juodas ir grėsmingos išvaizdos vijoklis. Jis visas blizgėjo tamsoje, bet nejudėjo. Kajus nurijo seiles.
Šviesulėlis (mintyse Wintersas jį išgebėjusį augalą taip pavadino) atsitraukė nuo jo ir nušliaužė tolyn. Vaikinas sunkiai atsiduso.
-Tebunie. Seku tave.
Antraštė: Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
Parašė: Avery Michel Streikers Gruodžio 07, 2019, 02:58:48 pm
Vargiai besiklausydama ar Kajus davė jai leidimą eiti, Avery-Ying nukliūtino laiptų link. Dabar jau laikydamasi rankoje burtų lazdelę, mergina atsargiai nusileido į pirmą aukštą. Tamsiai rudos akys įsmigo į šviesos šaltinį, krentantį pro langus.
-Vaje,- lūpos virptelėjo,- Nemaniau, kad pateksim čia...
Lauke buvo gražu, bet tikrai daug šalčiau nei yra kambaryje. Švilpė mostelėjo lazdele, šiluma apgaubė ją.
Taigi, jie atsidūrė kažkur šiaurėje, kažkokiame mediniame namelyje, kuriame yra blogai su apšiltinimu. Per storą sniego sluoksnį mergina nenorėjo žerglioti - vylėsi, kad praktiką bus galima atlikti ir viduje.
-Bent profesorius galėjo perspėti pasiimti šiltesnių drabužių,- piktai sumurmėjo švilpė ir patraukė kairėn. Lyg svetainę, lyg kažkam kitam skirtą patalpą saugiai perėjusi, Ying-Avery atsirado dar vienoje patalpoje, lyg atliekančioje garažo paskirstį....?
Šaltas vėjo gūsis tvoskėsi į ją, iš Avery lūpų ištrūko aiktelėjimas. Mergina nė nežinodama kokiais kerais pasinaudojo, vėjo gūsis bloškėsi į nematomą kerų sieną. Avery, drebėdama kaip drebulės lapelis, žvilgtelėjo į patalpą. Ir tada suprato.
Taip, čia buvo garažas, tačiaų sieną skiriančią tarp "svetainės" ir garažo kažkas nugriovė, o dar kitą iš garažo sienų buuvo taip pat nugriauta. Būtent per milžinišką skylę į namo vidų rovėsi šaltas žiemos oras, vėjo atpustytas sniegas buvo nuguldytas ant garažo grindų.
Ying- Avery sukaleno dantimis. Tikrai, Starkas galėjo daugiau pagalvoti, - ir su šia mintimi jau norėjo trauktis ir sugrįžti pas Kajų, kai staiga pajuto trūktelėjimą. Avery greitai pažvelgė į užpuoliką, paruošta gynybai lazdelė jau kilo...iš po siego iššoko juodas, blizgantis vijoklis. Kitą akimirką su sutrenkta krūtine ir vos galėdama dorai įkvėpti, Avery gulėjo ant nugaros ir jautė, kaip vijoklis ją tempė į lauką. Sniegas tirpo, lindo už apykaklės, rankos iš šalčio paraudo...Viena vijoklio atšaka buvo sugriebusi jos kaklą ir lėtai smaugė.
Akies krašteliu, lyg per miglą, Ying-Avery pamatė kaip dar vienas vijoklis lyg iš niekur nieko atsirado ir nušliaužė į namo pusėn. Kajus!
Antraštė: Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
Parašė: Žaneta Froz Gruodžio 07, 2019, 09:47:45 pm
Lyg gavusi per veidą šlapiu skuduru mergina pasijautė nelabai geras, tačiau ir pyktis sukilo ir jau buvo sukaupusi jėgas atsikirsti, tačiau mergina jau buvo nuėjusi. Netekusi amo Žanetai neliko nieko kito kaip tik sėdėti vietoje. Grįžti atgal į savo suolą nenorėjo, o eiti prie kitų irgi ne. Norėjo išsaugoti bent lašelį orumo. Taip ir pasilikus toje pačioje vietoje grifiukė nė nepastebėjo kaip prie jos grįžo piktoji rudaplaukė. Jai padėjus ant stalo buteliuką Žaneta nieko nelaukė ir išgėrė skystį nė nemirktelėdama. Jei jau partnerė tokia nusivylusi reiks daryti viską, kad tik jos nenuvilti ir priversti ją pasigailėti už tokį elgesį. Pajutusi svilinantį karštį ryžtas kiek sumažėjo, bet nusprendė nepasiduoti ir kovoti už savo orumą. Jai nespėjus apsidairyti pamatė kompanionę einant tolyn prie keisto kaktuso. Ar sunku palaukti? Bent pasakytu, kad nenori su manimi dirbti. Tikrai nežadu paskui ją lakstyti kaip sužeistas šunelis. Taip nutarus ji iš lėto prie jos priėjo ir kupina pykčio išsiliejo:
- Klausyk, nereikia su manimi taip elgtis. Aš tau beveik nieko nepasakiau nesuprantu kam nervuotis. Jei nenori dirbti kartu taip ir sakyk, o nesielk taip lyg manęs nematytum. Nepatinka ir man bendras darbas, tačiau nelakstau kaip išprotėjus. O jei dirbsim kartu geriau pasiskirstom darbus.
Antraštė: Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
Parašė: kablelis Gruodžio 08, 2019, 10:14:00 am
O, dievai, kokie mes pikti pagalvojo Stevie, tačiau nutylėjo. Tiesą sakant, ji tikėjosi, kad mažylė  nesupras, kad Green yra pikta. Ką gi, šita mažylė galbūt protingesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Reikia tikėtis, kad ir herbologijoje pasakė sau grifė.
- Nesakau, kad nenoriu, - kiek draugiškesniu tonu pratarė Stevie. - Nemėgstu daro porose ir tiek. Nepriimk to asmeniškai.
Rudaplaukė norėjo kuo greičiau baigti darbą ir keliauti atgal į klasę. Deja, ji nė neįsivaizdavo, kaip būtų galima ką nors sužinoti apie šitą keistą kaktusą. O negi dabar klausi tos mažylės? Tai būtų paprasčiausiai nelogiška. Ilgokai mąsčiusi Stevie prisiminė profesoriaus žodžius apie palapinę, kurioje turėtų būti reikiami įrankiai. Tai tikriausiai padės sugalvoti, nuo ko pradėti darbą. Apsižvalgiusi penkiolikmetė pamatė kažką panašaus į palapinę, kuri, deja, buvo bjauriai toli.
- Aš nueisiu iki ten, - pratarė ji porininkei. Nesu tikra, ar verta mums ten eiti abiems, galbūt tau būtų geriau apsižvalgyti, ar pamatysi nelabai toli dar kokių nors augalų.
Stevie žengė kelis žingsnius palapinės link. Staiga sustojo ir atsisukusi pridūrė:
- Jeigu ką, tai aš nenoriu tavęs nusikratyti. Manau, taip bus greičiau.
Jai tas buvo akivaizdu, bet jeigu mergikė užsiraukė vieną kartą, kas žino, ar neužsirauks ir vėl? Geriau užsitikrinti saugumą.
Priėjusi palapinę rudaplaukė iš karto pamatė kažkokį ilgą daiktą. Susidomėjusi paėmė jį ir apžiūrėjo. Instrukcijoje, kuri paslaugiai buvo priklijuota ant koto, buvo parašyta, kad daiktą reikia laikyti virš augalo. Tada sužinomos kažkokios jo savybės.
- Puiku, - negarsiai sumurmėjo penktakursė. Ji paėmė dar kelis gudriai atrodančius įrankius, taip pat du buteliukus vandens - vis dėlto buvo velniškai karšta. Netrukus ji grįžo ten, kur prieš tai buvo palikusi porininkę.
Antraštė: Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
Parašė: Airina Sebastiana Sauders Gruodžio 08, 2019, 08:03:42 pm
 Airina stebėjo, kaip vaikino veidas persimaino, paraudonavo.
– Atleisk, maniau, kad augalai priklauso visiems, – sarkastiškai tarė, nužvelgdama klastuolį, – tu tik patikrink, galiu ir aš klysti.
 Varnė nusuko žvilgsnį nuo jo, kai Toeodras pasiklausė josios patarimo, pagaliau pradėjo savo darbą, ir ieškojo dar ko įdomaus tarp Rifo kalnų ir Murujos upės deltos. Atsisuko tik tada, kai trečiakursis puolė kažko knaisiotis jos–ne jos kuprinėje. Išsigando. Sunerimo. Regis, jis nėra toks protingas, kaip galvojo anksčiau, dar šiltnamyje.
 Tada Airina Sebastiana nusekė bendražygį aukštyn.
–Žinoma, gerai, – linktelėjo.
 Baltaplaukė nelabai rūpinosi, kaip sekasi aiškintis Šermanui josios teorijas, remiantis tais pačiais, ištyrinėtais anksčiau, augalais, kad net nepastebėjo, kaip akies mirksniu vėl atsidūrė priešais herbologijos profesorių. Vieni pirmųjų išvyko, vieni pirmųjų grįžo, o netrukus pasirodys ir kiti mokiniai.
–Ką gi, – mergaitė prisiminė nepaklaususi jaunuolio vardo, nors šis ją kažkaip žinojo, – buvo visai linksma dirbti kartu, – netikrai šyptelėjo, – gal dar kada susitiksim. Tikiuos, jog ne.
Antraštė: Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
Parašė: Adam Wei Guk Gruodžio 08, 2019, 10:04:06 pm
Adamui buvo likę apie keturesdešimt minučių iki kol eleksyras nustos veikti ir haliucinacijos išnyks. Taigi nieko nelaukęs Adamas pradėjo žvalgytis palei žemę kokių nematytų, magiškų augalų. Jam teko taip pat žiūrėti, kad netyčia nenuriedėtų skardžiu nuo kalno. Staiga dangus taip sutemo, nors į akį durk. Adamui reikėjo laikyti degantį prožektorių, krepšį ant peties, laikytis medžių ir krūmų šakų, ir žvalgytis augalų. Užduotis ir taip buvo vos įveikiama, o dar ir lyti pradėjo. Keletą kartų paslydęs nuo šlapios žemės Adamas nusibrozdino dešinę ranką ir vos nepaleido krepšio iš rankų. Prožektorius ėmė blogiau veikti, o ir laiko buvo likę nebedaug, nors Adamas nuo palapinės pajudėjo vos dvidešimt metrų nežinia kur.
Beveik praradęs viltį, atsirėmęs į didelį akmenį ir visas permirkęs Adamas pastebėjo neryškų mėlyną švytėjimą porą metrų po kojom. Jis užsikabino už šalia esančio krūmo ir atsargiai nuslydo žemyn. Priartėjus jis pamatė keistą mėlyną besiraitantį augalą, nuo kurio sklido šviesa.
Antraštė: Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
Parašė: Žaneta Froz Gruodžio 08, 2019, 11:04:28 pm
Išgirdus kiek malonesnį ir draugiškesnį balsą mergina pasigailėjo, kad taip agresyviai sureagavo į kompanionės elgesį. Jai pranešus einant paieškot daiktų kurie galėtų padėti Žaneta dar labiau apsidžiaugė nes į ją dabar jau žiuri kaip į lygią porininkę. Na, o nenorėdama pasirodyti nereikalinga nuėjo apsižvalgyti aplinkui kaktusą. Paėjus kiek į šoną pastebėjo į žemė įsmigusius spyglius. Kiek pastovėjus ir pamąsčius į galvą šovė neįtikėtina mintis. Mergina apsižvalgė aplinkui ieškodama didesnio akmens ir visai netoli pamatė ilgo laiko nugludintą, plokščią akmenuką. Paėmusi jį į delną užsimojo ir sviedė į kaktusą, o išmetus šoko iš savo vietos. Ir kaip mergina ir galvojo tik akmeniui palietus augalą kaktusas iššovė spygliu į būtent tą pusę kurioje mergina stovėjo. Na, o pamačius grįžusia porininkę pribėgo prie jos pagriebė vieną vandens buteliuką ir godžiai atsigėrė.
-Ačiū, labai reikėjo. - mergina padėkojo kilstelėdama buteliuką. - Kaktusas prisiliečiant šauną spyglius tai atsargiai, o prie jo šono pastebėjau kelias ataugas kurios irgi galėtu būti maži augaliukai.
Antraštė: Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
Parašė: Adam Wei Guk Gruodžio 09, 2019, 03:28:38 am
Apsidžiaugęs jis griebė ranka nepažįstamą augalą ir įsidėjo į krepšį. Šaka už kurios Adamas laikėsi lūžo ir jis pradėjo greitai slysti šlaitu, jo ploni marškiniai buvo visiškai permirke purve ir suplėšyti, per nugarą ėjo nepakeliamas skausmas, Adamas klykė iš skausmo ir baimės. Jo krepšys krito nuo pečių, prožektorius išsprūdo iš rankų kai Adamo ranka trenkėsi į akmenį. Jis daužėsi į krūmus, ridenosi per akmenis. Jis žinojo, kad tai tik haliucinacija, bet skausmas ir realistiškumas peržengė ribas. Dabar aš mirsiu.
Pagalvojo. Kaip nieko daugiau gyvenime jis norėjo grįžti namo, kad visas šitas košmaras baigtusi. Jam prieš akis buvo uola, nuo kurios jis turėjo kristi ir plotis į žemę. Paskutinę sekundę jam nusišypsojo laimė, eleksyras nustojo veikti ir haliucinacija išnyko.
Adamas pašoko iš savo vietos, iš siaubo negalėjo sklandžiai kvėpuoti. Jis pasižiūrėjo aplinkuj, jis buvo grįžęs į klasę. Jo drabužiai buvo sveiki ir skausmo, žaizdų lyg nebūta. Vaikinui palengvėjo, jo kojos staiga atsipalaidavo ir jis krito atgal į suolą. Delnais grubiai perėjo per veidą ir net nepajuto kaip ašaros lengvai ritosi jo skruostais. Adamas užsidegė veidą ir tyliai kukčiojo.
Antraštė: Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
Parašė: kablelis Gruodžio 09, 2019, 06:32:01 am
Stevie numetė įrankius ant žemės - ir iš karto labai pasigailėjo. Iš žemės staiga išlindo kažkokia atauga ir pusės įrankių neliko nė kvapo.
- Kas čia dabar?! - riktelėjo grifė, staigiai pagriebdama likusius įrankius. Įsižiūrėjo į žemę. O juk tos ataugos net nesimato! Penkiolikmetė pasibaisėjo. Gerai dar, kad ta atauga jų pačių nesuėda!
- Panašu, kad čia itin pavojinga, - suburbėjo Green, prisimindama legendas, sklandžiusias apie buvusį koledžo vadovą Matthew Turner. Ar ir naujasis (senasis) herbologijos profesorius toks pat beprotis?
Laimei, ilgasis įrankis liko nepaliestas. Stevie atsargiai prisiartino prie kaktuso. Įrankis buvo pakankamai ilgas, kad mokinė galėtų jo galą iškelti virš augalo. Svarbiausia buvo neprisiliesti - jeigu kolegė sakė tiesą, tai galėtų baigtis labai blogai.
Netrukus iš strypo galo išlindo pergamento kąsnelis.
- Kuktosas. Spygliai labai nuodingi, tačiau tinkamai juos perdirbus galima naudoti priešnuodžių gamyboje, - garsiai perskaitė Stevie. - Įdomiausia tai, kad juos perdirbus, spygliai gali panaikinti savo pačių poveikį.
Tai buvo šiokia tokia pradžia. Tačiau, grifės nuomone, jiems reikėjo daugiau informacijos. Pavyzdžiui, kaip šitie augalai dauginasi?
- Gal nori apžiūrėti kitus prietaisus ir išsiaiškinti, ar jie gali mums būti naudingi? Aš pabandysiu padirbėti su ta prakeikta atauga.
Stevie atsigėrė vandens. Pastebėjo, kad buteliukas beveik tuščias. Velnias, reikėjo pasiimti daugiau pagalvojo rudaplaukė, tačiau įtarė, kad nebėra labai daug laiko. Ji grįžo į vietą, kur prieš tai buvo padėjusi prietaisus. Ilguoju strypu ilgokai teko ieškoti ataugos, nes ant smėlio jos net nesimatė. Netrukus išlindo dar vienas pergamento lapelis.
- Čiuptuvinė dilgėlė. Auga po žeme, ant žemės yra tik iki centimetro ilgio atauga. Ji sugeba surasti bet kokį negyvą daiktą, padėtą iki metro atstumu, ir tą daiktą iš karto praryja. Per minutę iškasus aplinkinę žemę daiktą galima atsiimti, vėliau jis yra suvirškinamas.
Stevie pasišlykštėjo. Buvo akivaizdu, kad prietaisų merginos jos nebeišgelbės. Ką gi. Bent jau paaiškėjo, kad joms pačioms pavojus negresia.
Įdomu, ar tas daiktas minta ir lavonais? pagalvojo Stevie. Norėjo pasiūlyti porininkei tą išsiaiškinti, bet vis tik nutarė jos nebegąsdinti.
Neilgai trukus mergina pasijuto prastai. Pagalvojo, kad tai buvo dėl vandens trūkumo, bet kelis kartus sumirksėjusi pamatė, kad yra klasėje. Gal ir gerai. Praktika buvo... Nejauki.
Antraštė: Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
Parašė: Žaneta Froz Gruodžio 09, 2019, 09:48:28 pm
Bandant išsiaiškinti kokį įrankį būtų galima panaudoti norint sužinoti ką nors naudingą, o dar geriau ir nesusižeidžiant. Pamačius keistą į didesnį šmaukštą panašų instrumentą nusprendė pasinaudoti juo, tačiau taip iškyla klausimas kaip tai padaryti. Nieko geriau nesugalvojus paėmė jį į rankas ir sviedė į kaktusą. Labai protingai turėtum pasirodyti. po kol kas nepadarei nieko tiktais mėtei daiktus į pavojingus augalus. Tačiau, kad ir kaip netikėta būtu prietaisas suveikė ir palikęs Žanetos rankas pradėjo plasnoti sparneliais ir atskridęs prie kaktuso "prasižiojo" ir atgnybo kaktuso gabalėlį. Kaktusas žinoma iššovė nuodingus spyglius, tačiau nuo prietaiso jie atšoko nepadarę jokios žalos. Atskridęs atgal į Žanetos rankas prietaisėlis nutūpė ir suskleidė sparnelius. Vienintelis pakitimas buvo ant vidurio užrašytas pavadinimas - Kuktosas. Tą patį padarius su Čiuptuvinė dilgėlę mergina nusprendė savo darbą atlikus ir pamačius, kad partnerės nebėra kelis kartus smarkiai pamirksėjo ir pajuto klasės malonią vėsumą.
Antraštė: Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
Parašė: Morisas Banoveris Gruodžio 11, 2019, 04:45:27 pm
Morisas atsikėlė ryte ir su gera nuotaika patraukė į Herbologijos pamoką. Įėjęs į vidų atsisėdo ir ėmė laukti kol prasidės praktiką. Nors jam ir nebuvo įdomu ką atsakinėja kiti, bet kaip bebūtų gaila negalėjo ateiti tada kada visi jau būtų baigę kalbėti ir jau būtų prasidėjusi praktika. Išklausęs ką reikės daryti vaikinas dar kiek pasėdėjo, palaukė kol prasiskirstys mokiniai ir nuėjo pasiimti buteliuko. Kiek apsižvalgęs po kabinetą Morisas susirado pirmakursę kuri kiek jis matė labai nedrąsiai stovėjo ir tikriausiai laukė kol kas nors iš vyresnių ateis ir norės su ja dirbti, todėl vaikinui nieko neliko kaip eiti prie jos. Gi nieko blogo neatsitiks jeigu padirbs su mažesne už jį, viskam yra savas metas ir laikas, tad priėjo prie klastuolės ir pasiūlė jai dirbti kartu.
Antraštė: Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
Parašė: Karen Rasel Džekė De Taer Rafaelė Realfė Gruodžio 11, 2019, 04:45:56 pm
Žvaliai atsikėlus ir sočiai papusryčiavusi Karen patraukė ilgais ir trumpais, švariais ir nelabai, jaukiais ir kiek baugiais, tamsiais ir šviesiais Hogvartso pilies kolidoriais, vien tik tam, kad patektų į šiltnamį kur šiandien vyks Herbologijos pamoka, išmoktų kažką tokio kas tikriausiai net nepravers gyvenime. Šiais laikais jau beveik viskas buvo automatizuota, tad laiko klausimas ir iki tol kol ji pabaigs mokytis augalai nebus auginami technikos pagalba, o žmogaus rankos prie jų prisilies nebent jau jiems patekus į parduotuves ar į kokius nors valgius. Su tokiomis ir panašiomis mintimis kurios kankino ją kartas nuo karto ji priėjo šiltnamį. Įėjusi vidun pasisveikino su profesoriumi, atsirėmė į vietą kur nestovėjo koks kitas mokinys ir nebuvo prikišta neaiškių prietaisų. Dar po kurio laiko išklausė teorinę dalį, jeigu klausymą galima pavadinti stovėjimą vietoje kur vyksta pamoka ir galvojant apie visai kitus dalykus. Vos tik išgirdo, kad dabar jau prasidės praktiką mergina išsitiesė, išklausė, o mokiniams pradėjus grūstis artyn liko stovėti ir laukti. Gal vis dėlto kas nors norės dirbti su pirmakurse? Na jei ne, tai ne. Bet likimas lėmė taip, kad jai buvo pasiūlyta dirbti su už ja vyresniu mokiniu, taip pat iš Klastūnyno.
 -Gerai, galim dirbti. Kas gers pirmas? Aš ar tu? Gal geriau tu poto aš. Vis dėlto vyresnis už mane esi.
Antraštė: Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
Parašė: Morisas Banoveris Gruodžio 11, 2019, 04:46:29 pm
Jai sutikus Morisas ramiai atsakė jai, nes matėsi, kad ji labai nervuojasi, o gal netgi per daug Rado čia dėl ko nervuotis, bijo pirma kažkur papulti, nei baisu tai yra, nei ką. Bet dabar jau pasisiūliau, tai reikės ir dirbti su ja, eh.
 -Gerai, gerai išgersiu aš tą skystį pirmas, net jei nebūtum prašiusi.
Pasiėmęs buteliuką išgėrė mėtinės spalvos skystį, padavė jį klastuolei ir pajautė keistą svaigulį, tad atsisėdo ant grindų susiėmė už galvos, kad ji kaip nors stebuklingai (juk gi Hogvartsas) neplyštų. Po kelių akimirkų viskas aprimo, vaikinas atsimerkė ir pamatė, kad sėdi nedidelėje būdelėje kurioje vos, vos jautėsi šaltukas, tad priėjęs prie nedidelio langelio pasižiūrėjo laukan ir pamatė, kad visur kur siekė horizontas ir nestovėjo niekas buvo sniego kalnai, pusnys. Antarktida ar kas čia? Gal kokia Grenlandija. Sėkmės mums surasti kokių nors augalų čia, kur keliauja visa Dievo balta mišrainė, net ten daugiau augalų yra negu čia. Po kiek laiko prisistatė ir klastuolė.
 -Gal tu žinai kas čia per šalis? Tikiuos Islandija, ten bent augalų daugiau negu kokioj Antarktidoj.
Antraštė: Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
Parašė: Karen Rasel Džekė De Taer Rafaelė Realfė Gruodžio 11, 2019, 04:47:05 pm
Po tokio jos išsišokimo bent jau kaip jai atrodė vaikinas nebuvo tuo patenkintas Gal kiek per daug smarkiai suregavau, gi ne visi nori klausytis kažkieno kliedesių kai tas žmogus kuris kliedi jaudinasi. Teks dabar pabūti ramesniai ir ne taip išsišokti. Pasiėmusi buteliuką iš klastuolio Karen jau norėjo gerti iš jo, bet pamačiusi vaikiną atsisėdusi ir susiėmusį už galvos persigalvojo Gal nereikia? Gal jis jau mirė? O kas bus jeigu aš mirsiu? Gal pakviesti profesorių? Su tokiomis mintimis dabar kovojo Džekė, bandydama save nugalėti, bet galų gale įveikusi savo nepagrįstas baimes ji užsivertė buteliuką ir išgėrė visą likusį skystį jame. Nors ir nesusiimė galvos kaip anas klastuolis, bet toje srityje skausmas buvo jaučiamas nemažas Kad tik greičiau baigtųsi, daugiau neiškęsiu. Kaip tik po tų minčių Rasel pamatė, kad jau yra visai kitoje vietoje, o priešais prie langelio stovi vaikinas.
 -Bent kiek žiūrint į žemėlapius, tai šitas žemynas panašus į Antarktidą, tai tikriausiai mes čia, nors man su geografija nieko gero, tad manimi patariu nepasitikėti. Einam ieškot augalų čia, ar ne?
Antraštė: Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
Parašė: Morisas Banoveris Gruodžio 11, 2019, 04:47:30 pm
Karen paminėjus, kad čia tikriausiai bus Antarktida Morisas nusivylė, nes žinojo, kad tikriausiai teks eiti daug kol pagaliau pasieks kokią nors vietą kur tikriausiai augs tik samanos, na bet ką padarysi toks jau tas likimas, vieniems geras, kitiems negeras. Na šį kartą vaikinui jis buvo negeras, bet gi ne visada viskas turi būti gerai, kartais pravartu turėti ir blogų dienų.
 -Gal einam pasižvalgyti? Susirasim ką nors apsirengti ir galėsim keliauti ieškoti tų augalų Herbologijai.
Nieko nelaukęs Morisas atidarė duris ir į vidų papūtė stiprus šaltis, tad greitai išlindęs laukan nuskubėjo prie kito namuko kuriame rado šiltų drabužių juos pasiėmęs, vėl išlindo į lauką nuskubėjo iki kito namuko, kuriame jau rado maisto ir nedidelį krepšį, tad ten susikrovęs rastą maistą patraukė prie kito namelio ir ten nieko gero neradęs jau norėjo išeiti, bet... nedideliuose indeliuose buvo sudėti tos vietovės augalai, o netoli jų ant stalo ir jų aprašymai, tad laukdamas kol čia ateis Karen jis nusikopijavo svarbiausius dalykus ir padarė dar tokią pat kopiją jai.
 -Čia va tau, sakysim, kad radom juos kur nors netoli mokslininkų miestelio, nes čia berods yra tas dalykas, o dabar metas grįžti atgal į klasę, palikus čia tuos daiktus. Vos tik tai ištarė pajuto, kad sėdi ant šaltų grindų, tad atsistojo ir išėjo iš kabineto. Reikės ką pristatyt, tai gaus kitą kartą, kai taip ir pasakys.
Antraštė: Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
Parašė: Karen Rasel Džekė De Taer Rafaelė Realfė Gruodžio 11, 2019, 04:48:01 pm
Vaikinui dar šiek tiek pastovėjus ir pasiūlius eiti paieškoti ko nors ir tada keliauti Karen sutiko, bet vos tik jis atidarė duris ir išėjo jai visas tas noras dingo, nes lauke buvo šalta, o viduj šilta, bet perlipus per save ji atvėrė duris kurios buvo kažkiek sunkios išėjo į lauką ir patraukė prie artimiausio namelio, ten susiradusi šiltų drabužių kurie jai buvo kiek per dideli, bet įlindusi vidun ji išėjo vėl laukan ir tada kiek pastovėjo ir pasigrožėjo vaizdu. Visur buvo balta, kai kur kyšojo kokie tamsesni akmenys, bet visur balta, tad net naktį buvo įmanoma gerai matyti ir nereikėdavo degti šviesų, bent jau būnant lauke. Bet ilgai tuo nesugrožėjo, nes pamatė vaikiną išeinanti iš tolimesnio namelio ir nueinantį ten kur jų jau stovėjo daugiau, tad bandė sekti pėdas, bet toje vietoje jų buvo tiek daug, kad jai teko eiti per visus namelius iš eilės kol rado Morisą.
 -Ačiū, -padėkojo mergina gavusi iš jo užrašus. -Gerai sakysim kaip tu pasakysi, nes poto gali būti blogai. Pajutusi, kad dabar jau stovi atsirėmusi į stalą kabinete apsižvalgė, pamatė, kad vaikinas jau išeina, tad dar kiek palaukusi ir pati patraukė prie durų.
Antraštė: Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
Parašė: Wrena Alder Gruodžio 11, 2019, 09:03:21 pm
Herbologija. Prasnaudė teoriją - ak, kokia ji pavyzdinga mokinė, ypač, atsižvelgiant į tai, jog galvoja apie herbologijos studijas. Tiesa, nelabai jai tie herbologai rūpėjo, įdomiau buvo praktika, o jei teorija, tai apie augalus.
Pasibaigus prasnaustai teorijai (profesorius jos per daug nekomentavo), švilpė pakėlė galvą, kuomet išgirdo apie praktiką. Ekspedicija! Iš tiesų, įdomus dalykas, tačiau labai abejojo laiku - kaip šitaip gali užtekti vos pamokos? Juk kvadratinio metro dydžio žemės lopinėlį galima tyrinėti dienų dienas ir neištyrinėti! Vadinasi, teks gilintis į daugiau dalykų, bet labiau paviršutiniškai. Alder apsidairė, ieškodama poros (rodos, girdėjo kalbant Kajų), tačiau prie jos prišoko ugninių plaukų jaunesnė mokinė (kaip nuostabu, abi bus ryžos, kad tik netektų tyeinėt kokios vietovės prie raudono molio) ir ją nusitempė bei įgrūdo buteliuką į rankas. Ką gi daugiau liko daryti - išgėrė porą gurkšnių siaubingai samanom atsiduodančio eliksyro, susilaikė nesusiraukus nuo skonio ir užsimerkė, nes nenorėjo matyti, kaip realybę pakeičia netikri vaizdai.
Antraštė: Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
Parašė: Teodoras Meiden Gruodžio 12, 2019, 05:48:20 pm
 Viskas gal ir būtų buvę gerai, jei ne Teodoro tingumas (bet tuo pačiu noras būti geresniam!). Dabar klastuolis greitu žingsniu kopė vis aukščiau Rifo kalnais. Galiausiai netoli pamatė sniegą, taigi, metas išbandyti varnės teoriją dabar. Peiliuku, šįkart dar iš pirmakursės ir pirštines pasiskolinęs pirštines, nupjovė žievelę nuo augalo kotelio, nuo kurio pradėjo tekėti ryškios spalvos skystis, tik nepakaktų kiekio, kad nudegintų. Raudoną žiedlapį pamirkė sniego krūvelėje – šis šiek tiek nusidažė kiek rausva spalva. Augalas kiek nuodingas. Airina Sebastiana vis dar teisi.
 Lipo toliau, bei vėjyje pamatė linguojančią tokios pačios raudonos spalvos gėlelę netoli spygliuoto krūmo. Vaikinas nuskabė žiedlapį, pamiršdamas užsidėti pirštines, mirkė sniege suspaudęs. Tačiau ši gėlė baltų ledukų nespalvino jokia spalva. Iš kotelio bėgo tik vanduo. Ar taip tik manė. Jo žaizda, kurią nudegino oranžinė Munuja, dar labiau susitraukė.
– Klausyk, šios gėlės, kaip ten sakei? Munujos? Gavusios per daug vandens ir šilumos tampa nuodingomis, taip pat ardo odą it kokia rūgštis, tik silpna. Išbuvusios šaltyje – tampa gydomuoju augalu, galbūt net kokiam priešnuodžiui skirtas gaminti. Manyčiau, jog tinkamai šaltyje išdžiovinus, jų milteliai naudojami neutralizuoti skausmui. Be to, – trečiakursis pajuto svyravimą galvoje, atsidūrė klasėje-šiltnamyje, – Rifo kalnuose be šių gėlių auga ir kamštiniai ąžuolai netoli upės deltos, o aukščiau mišrieji miškai, kedrai ir dygliuotus visžaliai krūmai. Nors ir tie pavieniai tik. Tiek.
– Žinai, būtų gerai ir nesusitikti daugiau, bet deja, – bent nusišypsojo partnerei. Buvusiai.
Antraštė: Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
Parašė: Starkas Erikas Ramsay Gruodžio 12, 2019, 08:18:41 pm
  Vos jis baigė savo litaniją, kai šiltnamy vėl subruzdėjo mokiniai. Aišku, pats kaltas, liepęs jiems dirbti porose. O ir minėtasis šurmulys gana greitai dingo, kai moksleiviai vienas po kito paniro į saldų haliucinacijų transą ir Starkas liko pats su savo mintim.
  Šiaip pagalvojus, keista, kad mokytojai kaip skatina psichotropinių medžiagų naudojimą. Buvo girdėjęs, kad prieš jau gerus dešimt metų per vieną nuodų ir vaistų pamoką išmokti  haliucinatai nuvedė vieną moksleivę prie tragiškos savižudybės. Aišku, gal tų priežasčių būta ir daugiau – jis nesigilino. Be to, ir per kitas pamokas užduotys neretai buvo atliekamos pasitelkus įvairius vaizdus sukuriančias medžiagas. Juk ir jis pats nebuvo išimtis – šioji pamoka nėra nei pirmoji, nei paskutinė jo karjeroje, tai lieka klasėje pats su pustuziniu ar daugiau akis užvertusių mokinukų, pasinėrusių į kitą dimensiją. O po to visi stebisi, kad jaunimas taip greitai susidraugauja su narkotikais.
  Kol jis taip svaičiojo, pirmieji nuotykių ieškotojai jau spėjo atsipeikėti, į stiklinę patalpą vėl pamažu grįžo gyvybė. Paskutiniajai porai atsibudus iš transo, iš savo vietos pakilo ir herbologas.
  – Tikiuosi, didesnių sunkumų nesutikote, – kandžiai šyptelėjo, tikėdamasis, kad visgi jaunimui teko gerokai pasukti galveles, – Galite dar pasilikti, pasidaryti užrašus iš kelionių: visų įgytų žinių šiais metais jums dar prireiks, pradedant ir šios pamokos namų darbu. Na, bet čia jau kaip norit. O kol kas atsisveikinu iki kito karto, – šyptelėjo puse lūpų ir pats pirmasis išsinešdino iš šiltnamio.