Hogvartsas.LT
Magijos pasaulis => Apsigynimas nuo juodosios magijos => Pamokos => Pamokos => Temą pradėjo: Eric Nocturn Rugsėjo 11, 2019, 07:04:06 pm
-
Vaikinukas jau nuo pat ryto sėdėjo Apsigynimų nuo Juodosios Magijos klasėje ir nagrinėjo pakankamai didelę knygą, kurioje buvo galima rasti daugybę burtažodžių. Kad jam teks dirbti Hogvartse jis niekados nebūtų pagalvojęs, o juo labiau, kad turės tuo pat metu du darbus. Skutelis ir profesorius. Dirbi diena, dirbi naktį. Šauniau juk būti negali, ar ne?
Ir, žinoma, Erikas nenorėjo būti "šiaip sau" profesoriumi, jis norėjo išmokyti bent kažko reikalingo, o jo žinios, ypač kai ėmė stebėti visus nukentėjusius, kurie keliavo į skutelį, kur kas padidėjo. Būtent todėl ir graužė išsijuosęs didžiulę knygą tikėdamasis nepamiršti nieko. Juk tokia ilga pertrauką turėjo nuo visų burtažodžių. Bet ką padarysi, darbas lieka darbu, o vaikinukas jau laukė savo pirmųjų mokynių iš kurių, tiesą sakant, tikėjosi blogiausio.
Erikas nenutuokė, kaip žmogučiai spėjo pasikeisti per laiką, kol jo nebuvo Hogvartse, bet kiek atsiminė, ne visi elgėsi taip, kaip būtų geriausia profesoriui, tiesą sakant, jis elgėsi panašiai. Bet garbanius nenorėjo, kad būtų taip. Jam patiko tvarka.
Į klasę atskubėjus pirmiesiems mokiniams vaikinukas užvertė knygą ir patraukė ją į šalį tuo pačiu pasiimdamas savo mylimą burtų lazdelę. Tada ramiai atsistojo ir nužvelgė jau gerokai papilnėjusią klasę. Pasistengęs draugiškai nusišypsoti ir pastovėjęs dar kelias sekundes, mat norėjo įsitikinti, jog niekas daugiau neateis į klasę, vaikis pradėjo savo prisistatymą.
-Na, laba diena, kaip matote, esu naujasis Apsigynimo nuo Juodosios Magijos profesorius. Tikiuosi iš jūsų drausmės ir pagarbos. Dirbsite daugiausiai vieni tad pletkų nebus. Jums čia atostogų nebus, matysiu, kad tinginiaujat, sunkinsiu užduotis ir neišleisiu iš klasės kol jų neužbaigsite. Tikiuosi pasakiau pakankamai aiškiai...-padaręs šiokią tokią pauzelę pasvarstė, ar reiktų dar kažką primesti, bet pagalvojęs, kad nebus jokio skirtumo pagaliau pradėjo pamoką.
-Tai tikriname jūsų žinias... Atsakę gausite savo koledžui kelis taškelius, tad patariu nepraterioti progos... Na, sakykite, kokius būdus žinote, kad apsigintumėte ar apsisaugotumėte nuo gyvių? Norėčiau išgirsti tuos, kurie jų nenužudys ir per stipriai nesužeis.
Klausimas aiškus, burtažodžiai turėtų būti realus, atsakymų lauksiu iki 14 dienos.
-
Į Apsigynimo nuo Juodosios Magijos pamoką Guramis ėjo gana nenoriai. Kvailokas pavadinimas...ir pati įdėja, skirstyti viską į juodąją ir baltąją magiją. Nei gyvenimas, nei magija nebūna tokie paprasti. Bet pustonių čia turbūt tikėtis neteks. Prieš pamoką jis buvo trumpam atsivertęs vadovėlį, ieškodamas atsakymų į jo galvoje kirbėjusias dilemas, tačiau nusivylė. Jam atrodė, kad Hogvartsas juodąją magiją visai nurašo be priežasties. Kai Guramis pirmą kartą pamatė profesorių, jis irgi daug nesitikėjo. Profesorius jaunas, lygių skruostų ir švelnių akių. Ką jis apie juodąją magiją išmano iš vis? Tačiau gretai Guramis savo nuomonę pakeitė. Profesorius kalbėjo griežtai, ir turbūt nebuvo labai mėgstamas mokinių. Jam paklausus, kaip galima apsisaugoti nuo gyvių, Guramis mestelėjo:
- Lengvai trinktelėti? Kartais paprasčiausias būdas yra pats geriausias, profesoriau.
-
Pamokos. Ethanas buvo gan gerai nusiteikęs link jų, nes knietėjo sužinoti kažką naujo. Ir dar pirmoji buvo Apsiginimas nuo juodosios magijos, kuri iš ties domino pirmakursį. Lėtai atpėdinęs į klasę, Durwell trumpai sustojo kiek apsidairydamas, ir pastebėjo profesorių, kuris buvo stebėtinai jaunas, bei įnykęs šiuo momentu į knygą. Ši profesoriaus veikla ilgai netruko pradėjus eiti daugiau mokinų, tad Ethanas ir pats pajudėjo iš vietos. Praeidamas pro profesorių tamsiaplaukis nedrąsiai linktelėjo, bet pasisveikino parodydamas šiokią tokią šypsenėlę.
- Sveiki profesoriau.- Įprastai tarė berniukas, ir patraukė jau savo nužiūrėto suolo link. Išsitraukęs knygą bei lazdelę, Durwell viską paliko ant stalo, ramiai sunerdamas pirštus, o žvilgsnį nusuko į profesorių, kuris pradėjo savo trumpą prisistatymą bei kalbą. Dėstytojas pasirodė būsiantis griežtas ir gan reiklus, bet tai buvo proga išmokti daugiau. Galbūt kepurė paskyrė Ethan'ą į Varno Nagą ne be reikalo. Sulaukus klausimo, pirmakursis kurį laiką tylėjo, ir vienam iš mokinių baigus sakyti savo pasiūlymą tiesiog trinktelėti padarui, Durwell pakėlė ranką ir prabilo.
- Jeigu nenorima padaryti daug žalos, galima sujungti du burtažodžius. Avis ir Oppugno. Tuo atveju, Avis iškviesti paukščiai puls taikinį, bet kadangi tai tik paukščiai, daug žalos nesukels, ir padarą greičiausiai privers pasitraukti ir sprukti. - Varniukas kiek šyptelėjo užbaigęs savo pasiūlymą, jam knietėjo išgirsti profesoriaus komentarą.
-
Emma žingsniavo į apsigynimo nuo juodosios magijos kabinetą. Antrakursė buvo gerai nusiteikusi, bet dar ne tiek, kad būtų švilpiniavusi kokią melodiją. Dar gerokai prieš skambutį pravėrusi duris varnanagė iškart pastebėjo jauną profesorių, įsikniaubusį į storą knygą. Kiek sutrikusi mergaitė porą akimirksniu pamindžiukavo tarpduryje ir įėjo į klasę.
-Sveiki,-maloniai prabilo rudaplaukė ir atsisėdo viename iš vidurinių suolų.
Kadagi iki pamokos buvo dar likę kažkiek laiko, Emma pabandė pastebėti profesorių. Tačiau jis tik įsijautęs skaitė, tad ši veikla gretai atsibodo. Atsidususi škotė išsitraukė lazdelę ir pasidėjo ant suolo. Gal prireiks.
Pagaliau profesoriui pradėjus vesti pamoką varnanagė dar kartą pakėlė akis. Tik burtažodžius, kurie nesužeis? Na gerai...
Ji pakėlė ranką, stengdamasi būti pavyzdinga mokinė:
-Tiktų Aquamenti. Jei nenorima sužeisti, reikėtų paleisti vidutinę srovę. Nors, žinoma, labai stipri srovė galėtų daug pakenkti.
Nutilusi antrakursė stipriai sunėrė pirštus ir kilstelėjo lūpų kampučius.
-
Gaja nenorom įėjo į apsigynimo nuo juodosios magijos kabinetą, tačiau reikėjo ir čia sudalyvauti, bent vienoje pamokoje. Atsisėdusi į vieną iš laisvų suolų, Kasandra nužiūrėjo profesorių. Dar vienas pakankamai jaunas veidelis kolektyve. Ir kodėl šiemet tiek jaunų profesorių? Prometis, Patvel, Nocturn. Jiems matėsi, kad ne daugiau dvidešimt vienerių. Nejaugi mokyklos pasiilgti spėjo per porą metelių? Rudaplaukės galvelėje praskriejo mintis. Deja, septintakursė negalėjo žinoti tiksliai kas atvedė Emetą, Mają ir Eriką į profesorių vietas. O dar ir į tokias nelengvas. Ateities būrimas, žiobarotyra ir apsigynimas nuo juodosios magijos buvo, Amnetos manymu, vieni iš sunkesnių mokslų Hogvartse, net jei ir skamba lengvai ir paviršutiniškai, bent jau pirmieji du.
Išklausiusi Eriko Nocturn kalbos, mėlynakė iškart pasižymėjo sau, kad šis ne toks kaip Emetas ar Maja - jis daug rimčiau žiūri tiek į mokslą, tiek į patį gyvenimą. Tereikia tikėtis, kad jis nebus jaunas bambantis "senukas".
- Pakankamai galingi burtininkai prieš psichus galėtų apsiginti gynėjo kerais, o kalbant apie tokius burtininkus kaip mes, tai manyčiau jog tinka ledo sukūrimo kerai glacius. Jie sušaldytų taikinį ir galima būtų pabėgti, kol jis neatitirpo. Taip pat prisiminus kaukus, tai būtų riddikulus. - Žinojo, kad pasakė greičiausiai per daug, bet tų burtažodžių yra nesuskaičiuojamas kiekis, tikrai kiti atras ką pridurti.
-
Labirinto pavidalu išdėstytais koridoriais, tamsiaplaukė garbanė po gerų dešimties minučių vėlavimo įsmuko į Apsigynimo nuo juodosios magijos kabinetą. Vėluoti mergaitė jau buvo pripratusi. Kad ir kaip profesoriams galėjo mokyklos išdėstymas atrodyti paprastas - jaunam asmeniui, besilankančiam čia pirmąją savaitę tikras košmaras. Stengdamasi nesukelti daug triukšmo juodaplaukė mikliai atsisėdo į patį galą, kur dar buvo likusi laisva vieta, tačiau nė neatkreipia dėmesio šalia kokio asmens prisėdo, mat visiškai tuščių dviviečių stalų nebelikę. Netrukus stora knyga atsirado priešais mergaitę ant stalo ir ši vartydama puslapius nė nenutuokė ką reiktų skaityti ar atsiversti. O galbūt iš vis, rašyti? Vėlavimas turi savų pliusų ir minusų. Pliusas - trumpesnė pamoka, minusas - sunku susigaudyti kas iš vis vyksta toje pamokoje, o būti apšaukta eilinį kartą Legrand nenorėjo. Pakaks ir moralo iš mamos, kurio be abejonės sulauks dėl kepurės sprendimo paskirti į Klastūnyną. Girdėdama kitų mokinių aiškinimus profesoriui, mergaitė galėjo spėti, jog kalba eina apie burtažodžius, kurie galėtų nerimtai sužeisti, tačiau ką sužeisti ir iki kokio laipsnio, iš atsakymų sunku pasakyti. Nusprendusi tiesiog patylėti ir likti nepastebėta, tamsiaplaukė tarp pirštų įsidėjo plunksną ir švariąją pusę raižė nematomus simbolius ant knygos, norėdama užsiimti bent kažkokia veikla, jog laikas praeitų greičiau. Nepažįstamajam mokiniui pateikus paiką atsakymą "Lengvai trinktelėti", kaštoninių plaukų savininkė net suprunkštė. Mergaitės mintyse nuaidėjo tik vienas žodis - bukas.
Žinutė nuo Eriko: vėluoti į pamokas draudžiama.
-
Camilla žingsniavo iki klasės. Šį kart mergaitės nuotaika buvo labai gera, bet atrodė lyg klastuolė pyksta ant viso pasaulio ir nenori su nieku kalbėti. Ko nenorėjo mokinė tai to, kad pamoka bus tik iš klausimų ir nebus praktikos tada mėlyna plaukės nuotaika nukris. Cornet jau buvo pasiruošus burti, o atsakinėti net neketino. Burtininkė praeitais metais neturėjo šios pamokos todėl jei buvo labai įdomu.
Priėjus prie klasės dvylikametė netyčia su trenksmu atidarė durys, bet iš šono atrodė lyg tai padaryta specialiai ir iš Cornet liejasi pyktis. Linktelėjus profesoriui kaip pasisveikinimą antrakursė pačiam viduriniam suole atsisėdo ir atsivertė knygą. Milla pradėjo ją vartyti. Po profesoriaus kalbos antrakursė suprato, kad pas šį profesorių visais šansais galima gauti areštą. Gyliai atsidusus prancūze vėl nužvelgė profesorių.
-
Gilbert keikė visus. Jau praeitas metais buvo daug pamokų, kuriomis vaikinas buvo apkrautas, tačiau dabar į tvarkaraštį reikėjo įkišti ir apsiginimą nuo juodosios magijos. Gilinti žinias apie tokius dalykus Aleksui atrodė kvaila. Visi karai jau buvo seniausiai praėję, o apie naujas grėsmes antrakursis nieko nebuvo girdėjęs. Tikriausiai išmoksiu apsiginti nuo nieko. Iš ties, berniūkštis nematė reikalo eiti į tokią pamoką. Jei jam reikia apsiginti prieš kitą mokynį, tą jis ir padaro. Gilbert žinojo kur galima rasti knygų tinkančių įveikti kitą, bet tam sukurtas atskiras mokslas vertė pykti.
Visgi Aleksas pasirodė kabinete ir nužvelgė nuo kėdės atsistojantį profesorių. Gilbert nieko netaręs greitai nusliūkino į klasės galą ir sukrito laisvame suole. Dabar iš čia buvo galima puikiai nužvelgti mokytoją. Tai buvo palyginus jaunas ir šiek tiek garbanotais plaukais profesorius. Sakyti, kad jis toks pat niūrus ir baisus kaip Greywindas buvo negalima, tačiau jam pradėjus kalbėti Aleksas garsiai nusijuokė.
-Rimtai? - klastuolis buvo sunėręs savo sportiškas rankas ant krutinės, o vešlus antakis išsprūdus ironiškui klausimui, automatiškai pakilo į viršų,- Pagarba? Drausmė? Apie kokį amžių mes kalbam? Norėsiu, trinktelsiu durimis ir išeisiu iš klasės tada kai pats to panorėsiu. Čia ne kalėjimas, o Hogvartsas,-Alekso balse jautėsi aiški ką tik susitvenkusi nepykanta. Jaunasis mokytojas su pirmais savo sakynias jau sugebėjo sukelti mokynio pyktį ir įniršį. Aišku, visai tai buvo išsakyta su aiškiai girdima ironija, tačiau didelės reikšmės tai vis tiek nesudarė. Gilbert tikrai nesiruošė taikstytis su tokia tvarka ir buvo pasiruošęs maištauti prieš šį jauną profesorių.
Pagaliau buvo pradėta ir pamoka. Mokyto klausimas atrodė toks pat bukas kaip ir jis pats. Aleksas sunkiai atsiduso, bet daugiau išsišokėlio scenų nekėlė, tačiau vieno pirmakursio atsakymas privertė jį nusišypsoti. Šitas vienas iš geriausių. Manau tau reiks ir medalį už tokį atsakymą duot, vien taškų neužteks.
Po tikriausiai Guramio pasisakymo ėjo ir kitų mokynių atsakymai. Šių nebuvo tokie pat įdomūs kaip pirmakursio, tad Aleksui nebeliko nieko kito kaip pasidėti galvą ant rankos ir nuobodžiaujant žvalgytis pro langus.
Galiausiai išaušo ir Gilbert akimirka pasireikšti. Šis nesikuklindamas, o tiesiog tingiai atsikeldamas nuo suolo nusižiovavo ir pažvelgė tiesiai į profesoriaus akis.
-Incancerous kerai manau čia tiks kuo puikiausiai. Surakintas gyvis nebus sužeistas ar nužudytas. Tai tik padės išlošti laiko ir sprukti iš tos vietos, paliekant padarą ten. Ką jis darys toliau ir ar nenustips iš bando jau nebe mano reikalas,-baigęs savo trumpą kalbą Aleksas vėl grįžo į pradinę poziciją. Šį kartą pasidėjęs galvą Gilbert pabandė užsimerkti. Juk reikėjo kaip nors pamiegoti.
-
Luke su šypsena veide, sparčias žingnelias ėjo iki reikiamo kabineto. Apsiginimas nuo juodosios magijos skambėjo įdomiai ir naudingai. Berniukas norėjo išmokti apsiginti ir apginti kitus. Dabar pirmakursio žinios buvo velnioniškai skurdžios ir nieko vertos. Vienintelis burtažodžis, kurį jis mokėjo buvo Densaugeo, tačiau šio burto priskirti prie gynybinio buvo negalima.
Priėjęs reikiamas duris Lukas įkvėpė oro ir jas atidarė. Klasė jau buvo spėjusi papilnėti ir tai išgąsdino klastuolį. Ar vėluoju? Jau buvo skambutis? Lukas greitai sukrito antros eilės suole, palikdamas pirmus suolus ramybėja. Gėdos su pirma eile užteks.
Mintis apie vėlavimą paneigė tik dabar kalbėti pradėjęs profesorius. Vos įžengęs į klasę mažasis klastuolis jo nepastebėjo, todėl dar nebuvo pasisveikinęs. Aišku, dabar per visą klasę surikti "Laba diena" buvo kvaila ir šį kartą Luke susilaikė.
Mažasis klastuolis kantriai išklausė visą mokytojo litaniją, tačiau jam tai susižavėjimo nepaliko. Nebekalbėk, supratau. Šiuos mokslo metus būsi toks pat piktas kaip senas diedas! Iš niūrių ir piktų mokytojų Duff užteko ir Greywindo. Antras toks profesorius vertė vemti. O gal jis tik nevykusiai juokauja? Berniukui tai atrodė tik kaip pokštas. Džeimso ne tiek nusisekusios kopijos jis nenorėjo, tačiau jei mokytojas nemelavo, teks su tuo susitaikyti.
Po tokios įprastos ir banalios prisistatymo ceremonijos ėjo ir pirmasis klausimas. Luke girdėjo daug įvairių būdų, tačiau pats nieko nesugalvojo. Atėjus eilei kalbėti jam, Duff garsiai nugurgė seilias ir žiūrėdamas į medinį suolą prakalbo:
-Stupefy kerai sustingdytų padarą ir tada būtų galima nešti kudašių,-supratęs, kad reikėtų pakelti akis į profesorių, Luke nenorom tai padarė. Buvo aišku, kad reikėtų pasakyti dar kažką, bet berniukas daugiau nebeturėjo ko pridėti. Tikriausiai su tokias judesiai ir ataskymu Duff atžala pasirodė kaip bailys, bet taip klastuolis darydavo tik tada kai abejodavo savo tiesa. Klysti jam reiškė nuvilti tėvą, o to jis padaryti nenorėjo.
-
Vaikinukas stebėjo klasėje esančius vaikus ir gėriau įsižiūrėjęs į vieną pakankamai išsišokantį vaikinuką šyptelėjo.
-Jei taip, ponaiti, nori, nuo šiol čia bus kalėjimas,-šiltai nusišypsojęs, nors ir vaikis priklausė kažkada Grifų Gūžtai, suėmė burtų lazdelę ir kelis kartus ja pamosavo kažką burbėdamas panosėj. ant didžiulių langų atsirado grotos, lygiai taip pat ir prie durų. Neslėpdamas pasitenkinimo, visgi, tos grotos Erikui atrodė tikrai šauniai ir jis pasvarstė, kad per kitas pamokas teks jas pasilikti, profesorius tęsė savo draugiškumo minutę. Jis dar kartą mostelėjo ranka ir ant ponaičio išsišokėlio kojos atsirado sunki grandinė. Žinoma, ne paprasta, vaikinukas lengvai nežaidžia. Grandinė jungė mokinio koją ir didžiulį svarmenį, kurį mokinys turės tysiotis visą likusią pamoką.
-Kadangi esi sportiškas, manau, problemų su vaikščiojimu dėl mažo kamuoliuko nebus,-dar kartą nusišypsojęs Erikas apsidairė, ar neatsiras dar koks nors kalėjimo mėgėjas.
Toliau žvelgdamas į mokinius ir būdamas kiek susierzinęs garbanius laukė atsakymų, kurių, visgi, buvo kur kas mažiau nei mokinių klasėje.
Pirmasis atsakymas vaikinuko netenkino. Jis žvelgė į mokinį su šiokiu tokiu liūdesėliu. Gal tas vaikinukas buvo žiobaras? Gal jis šiaip, ne visiškai puikiai suvokė kur yra?
-Deja, nemanau, kad priėjęs prie pikto gyvūno sugebėsi jam trenkti ir viskas tau bus gerai. Magiškajame pasaulyje net ir ramiais laikais yra daugybė pavojų, ypač su agresyviais gyvūnais.
Linkteldamas antrajam mokiniui profesorius liko gerokai sužavėtas.
-Labai puikus būdas, ypač tokiam kaip tu,-ką jis turėjo omeny savo antrąja sakinio dalimi? Nieko blogo, tik tiek, kad toks jaunas mokinukas žinojo jau tiek daug.
-Aguamenti taip pat daugelyje atveju suveikia puikiai, šaunuolė,-džiaugdamasis pagerėjusiais atsakymais Erikas toliau komentavo.-Taip, pasakėte tikrai daugiau nei turėjote, panele, bet labai šaunu, kad dalijatės savo žiniomis,-dar kartą apdovanojęs šypsena švilpukę profesorius atsisuko į tą patį klastuolį.
-Deja, bet tokio burtažodžio kol kas nėra, nebent esi galingas burtininkas ir tokį sukūrei. Pagal apibūdinimą turėjo būti incarcerous kerai,-pasistengęs trumpai atsakyti jis nukreipė žvilgsnį į dar kitą mokinį ir šiam linktelėjo.-Šaunu, šie kerai taip pat turėtų suveikti daugelyje atveju.
Giliai įkvėpęs ir žvilgtelėjęs į laikrodį ant sienos Erikas pasiruošė dar kartą ilgai kalbėti, atėjo praktikos dalis.
-Šiandieną jūs tik praktikuositės, jokių baisybių nutikti negalės. Tikiuosi susikaupsite ir gerai išmoksite gautus burtažodžius,-trumpai tarstelėjęs pirmą mintį vaikinukas mostelėjo burtų lazdele ir klasė pavirto visiškai juoda erdvė. Žinoma, joje liko suolai su juose sėdinčiais vaikais.
-Kaip matote, čia yra daugybė durų, pro jas turėsite eiti po vieną, pasiimkite tik burtų lazdelę. Nieko daugiau neprireiks. Jūsų užduotis paprasta. Žengė pro duris rasite dar vieną juodą erdvę, kurioje bus staliukas. Ant to staliuko buvo vadovėlis, rašalo su plunksna ir pergamentas. Vadovėlyje bus atversti tam tikri kerai, turėsite užsirašyti ką jie daro ir kokius nors svarbesnius faktus apie juos, o tada pasipraktikuoti,-padaręs pauzelę, mat norėjo, kad vaikai viską suvirškintų Erikas tęsė.-Kitą pamoką išmoktus burtažodžius turėsite išbandyti, tad jokiu būdu nesimuliuokite. Jei šiandiena kils problemų tiesiog pašaukite mane vardu, ateisiu. O daugiau, manau, viskas, tad sėkmės,-pagaliau baigęs kalbėti profesorius apsižvalgė, ar viskas buvo taip, kaip turi būti. Erdvėje durys buvo visokiausių spalvų. Vienos žalios su gelsvumu, kitos visiškai juodos, dar vienos tamsiai žalios ir dar vienos tamsiai rudos. Kiekvienos turėjo po savo burtažodį, tačiau koks jis, mokiniai išsiaiškins tik žengę pro duris...
Na, tikiuosi viskas aišku. Pirmasis postas kaip žengiate pro duris ir prilekiate prie staliuko. Po pirmuoju postuku parašysiu jūsų gautą burtažodį. Toliau jums liks du ilgesni postai, pasistenkite parašyti daugiau nei 1000 simbolių. Jūsų veikėjas paskaitinės apie gautus kerus, užsirašys kažką, ko jiems reikės apie juos (naudokite [.quote][./quote] ir pradės juos mokytis. Nebijokit klysti jūsų veikėjai nėra vunderkindai, jiems gali ir nepasisekti, burtažodžius reikia praktikuotis ilgai ir nuobodžiai, kad jie iš tikrųjų pavyktų. Tad sėkmės ir gero darbo :)
-
Aleksas daugiau nieko nespėjo pasakyti kai ant langų ir durų atsirado tikros geležinės grotos. Po kelių akimirkų ant kojų pasijuto didžiulis svoris. Gilbert piktai debtelėjo į Eriką ir vos susilaikę jį neišplūdęs. Prisimink kas įvyko Transfigūracijoje už vieną nekaltutį žodį - tarė sau mintyse vaikis ir tik giliai įkvėpo oro, kad suvaldytų artėjantį pykčio proveržį.
-Incendio, - tvirtai tarę gan dažnai kartojamą burtą Aleksas, iš džinsu kišenės išsitraukdamas savo burtų lazdelę. Tai turėjo suveikti ir grandinės nuo karščiio trūkti, tačiau buvo viena problemėlė. Gilbert tikriausiai buvo praleidęs fizikos pamokos ir nesuprato, kad karštis keliaus po visą grandinę iki jo kojų. Po kelių akimirkų pasijuto milžiniškas skausmas ir Aleksas numetė savo burtų lazdelę ant grindų. Džinsai dabar buvo tapę bridžais, o ant Gilbert kojų švietė aiškūs nudegimai, tačiau grandinė vis dar buvo vietoje.
-Puikumėlis,-sumurmėjo berniukas. Skausmas buvo milžiniškas, bet prašyti profesoriaus pagalbos Aleksas net nesiruošė. Vietoj to klastuolis pakilo nuo suolo. Kabinetas buvo tapęs juoda erdve. Matyt vykdidamas išsilaisvinimo misiją Aleksas kažką praklausė ir nepastebėjo pokyčių.
Vos atsistojus vaikis nespėjo žengti nė žingsio. Berniūkštis krito ant žemės ir suiinkštė dėl skausmo. Grandinės trynėsi į nudegimus ir kėlė dar didesnį skausmą. Tai Aleksui atrodė nežmogiška. Kad šito tikėtis reikia iš Greywindo jis jau žinojo, tačiau, kad šito sulauks iš dar vieno mokytojo net pagalvoti negalėjo.
-Man reikia pas Madam Pomfri. Leiskite man iš čia dingti,-nebeiškentęs Aleksas sugebėjo kreiptis į profesorių. Ačiū Dievui, žodžiai dėl patiriamo skausmo nebuvo sumalti į vieną. Šiuo metu Gilbert pagalbos tikėjosi tik iš Madam, o ne kvailo dar vieno profesoriaus.
-
Atėjusi į pamoką Miranda užsisvajojo, ir nespėjo išgirsti klausimo. Tik įvairių įvairiausius atsakymų variantus. Iš to įvairumo buvo sunkoka susivokti, koks vis dėl to buvo tas klausimas. Klausti profesoriaus nesinorėjo, nes visgi jis sakė, jog čia bus stipri drausmė. O tai reiškia, kad jeigu pražiopsojai klausimą, tai nesitikėk jo išgirsti dar kartą, nes esi nedrausmingas. Juk darei kažką ne tą, jeigu neišgirdai. O grifė kaip tik neklausė, o buvo paskendusi apmąstymuose apie vasaros pabaigą ir jau ketvirtųjų mokslo metų pradžią. Jau beveik pusė mokymosi laiko Hogvartse prabėgo. Tas trylikametę nuliūdino. Kitiems pabaigus atsakinėti, profesorius ėmėsi darbo. Atsižvelgdamas į vieno klastuolio žodžius, jis ant langų uždėjo grotas (tik su lazdele, pats ne) ir net pririšo prie jo kojos grandinę su kamuoliu. Miranda prunkštelėjo, nes tokį vaizdelį buvo mačiusi tik žiobariškose knygelėse vaikams. Netrukus viską apėmė tamsa, o tamsoje sužibo įvairiausių spalvų durys. Reikės eiti pro vienas iš jų, suprato grifė. Tai tuojau pat patvirtino profesorius, ir grifė nieko nelaukdama šoko ant žemės. Buvo gana keista ja vaikščioti, nematant grindų. Bet šiaip ne taip nusigavo iki gražių, turkio spalva akį traukiančių durų. Jas pradariusi, išvydo būtent tai, ką manė išvysianti, bet burtažodis vadovėlyje buvo per mažas, kad iš čia jį perskaitytų. Teko eiti arčiau. Biškį bijodama ji paliko duris praviras, bet vos žengus žingsnį, jos užsidarė.
- Nu ką padarysi.. taip jau bus,-pamurmėjo grifė panosėje ir toliau tęsė kelionę link stalelio.
Erikas: Tavo burtažodis yra Vipera Evanesca
-
Viena akimi stebėdamas klastuolį Erikas vis labiau erzinosi. Ir ką tas vaikas bando įrodyti? Ko jam reikia? Nesugeba paprasčiausiai eiti ir atlikti praktikos, gauti taškų, pasiimti reikiamos informacijos ateičiai... Be praktikos žmogutis nieko gero neturės, o mokytis namuose kol yra mokinys negali.
Mokinukas ėmė gerokai kankintis, profesorius supyko. Ką jis sau pasidarė? Protinguolis... Kiek draugiškesnę veido išraišką nustatęs vaikinukas priėjo prie klastuolio ir jam šiaip ne taip išspraudė šypseną.
-Nereikia tau tos Pomfi,-ramiai tarstelėjęs Erikas kiek susierzino. Juk prieš tą vaiką stovėjo skutelio praktikantas! Nejau jis nesugebėtų padėti? Juk jo pašaukimas buvo toks. Aišku, tokiam padariukui nelabai norėjosi padėti, tačiau vaikai yra vaikai... Galbūt po šio karto pasimokys. Jei ne, kentės vėl. Juk tai ne profesoriaus kaltė, o pačio vaikinuko pasirinkimų.
-Vulnera Sanentur,-nusprendęs, kad šis burtažodis turėtų tikti labiausiai profesorius atsargiai nukreipė lazdelę į gerokai nudegintą vietą. Tada jis pašalino grandinę nuo klastuolio kojos ir geriau į jį įsižiūrėjęs vos vos šyptelėjo.
-Pagarba ir drausmė, kitaip kitą kartą ne tik, kad neišleisiu, bet ir padėti neateisiu, o dabar drošk pro kažkurias duris, šiaip, patarčiau pro juodas,-lyg palikdamas neaiškią žinutę, mat, buvo aišku, jog mokinys juo nepasitikės ir ypač jo žodžiais, Erikas patraukė šalin nuo jo ir ėmė klausytis, ar dar niekam neprireikė jo pagalbos vykdant praktikos darbą, o ne žaidžiant su juo.
-
Kol kalbėjo profesorius klastuolė jautė skausmą galvoje, bet Camilla pamanė, kad tai tik nuo nemiegos kurią ją kankina po Herbologijos pamokos. Beveik visi žodžiai praskrisdavo pro mėlyna plaukės ausis. Staiga visa erdvė pasidarė juoda ir atrodė, kad visi daiktai ir mokiniai tuo pačiu mokytojas kibo ore. Kaip ne kaip išgirdo praktine užduoti. Mergaitei atrodė, kad ją kažkas spaudžia. Tokių erdvių ji dar nematė. Viskas juoda o prieš stovi durys. Skirtingų spalvų durys netraukė antrakursės pro jas praeiti. Norėjosi gulėti lovoje ir apie nieko negalvoti. Kai ji čia atėjo nebuvo nei menkiausio požymio, kad po keliu minučių jei pradės labai stipriai skaudėti galva. Cornet susiėmė visas jėgas ir nusprendė, kad viskas greit praeis. Klastuolė girdėjo burtažodžius, bet neatsisuko. Šio metu jai rūpėjo tik gerai atlikti praktika ir nešdintis iš šios erdvės į kambarį arba pakvėpuoti grynų oru.
Pagaliau kai mokinei tapo geriau mėlynos akys pradėjo rinkti durys. Pirmiausiai ji pamatė ryškiai geltonas, bet po to kai Milla pamatė tamsiai žalias ji tik gūžtelėjo pečiais ir nuėjo prie jų, bet eidama antrakursė pastebėjo juodas kurios susiliejo su aplinka, bet kažkas mergaitės viduje sakė, kad geriau ten neeiti. Atidarius durys tolumoje ji pamatė staliuką. Irgi tamsiai žalią. Priėjus arčiau Cornet pastebėjo vadovėlį ir popierių su plunksną. Jai pasidarė labai įdomu koks ten burtažodis.
Erikas: Baltų durų erdvėje nėra, kai išsirinksi kažkurias iš mano minėtų parašysiu burtažodį.
Burtažodis: Diminuendo (gali įsivaizduoti, kad atsirado medinis didelis taikinys ant kurio gali pasipraktikuoti)
-
Emma nudžiugo, kai mokytojas ją pagyrė. Tik per daug nesipūsk. Dar praktikos nesugebėsi atlikti. Tad škotė grįžo į savo įprastinę būseną, tačiau viduje tikrai buvo gera. Tik tiek tereikia, kad diena būtų nusisekusi.
Kai apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius mostelėjo lazdele, antrakursei iš nuostabos pakilo antakiai, nedaug buvo trūkę ir mergaitės žandikaulis būtų šleptelėjęs ant suolo. Galiausiai susivaldžiusi varnanagė išklausė pamokos praktinę užduotį.
Rudaplaukė matė, kad Aleksas ir su šiuo profesoriumi niekaip negali sutarti, tad tik pakraipė galvą. Kodėl jam niekas netinka? Kiek palaukusi, po šviesiaplaukės mergaitės ir Millos, kurios jau dingo už durų, škotė pakilo iš suolo ir sutriko. Aplinkui vyravo keista tamsi erdvė, ant kurios net buvo neįprasta stovėti, bet mintys laiku grįžo prie užduoties. Kurias pasirinkti? Gūžtelėjusi pečiais ji nuėjo link tamsiai rudų durų. Koks skirtumas. Vis tiek reikės tą patį daryti kaip ir už kitų..
Pravėrusi jas Emma pamatė staliuką ir tokią pačią juodą erdvę, kaip profesorius ir buvo sakęs. Lėtai uždariusi duris antrakursė jaudindamasi priėjo prie staliuko ir pažvelgė į vadovėlį.
Burtažodis: Arania Exumai
-
Aleksas buvo nustebęs tokiu profesoriaus paslaugumu. Vaikis tikėjosi kažko panašaus į Greywindo elgesį, bet to neįvyko. Aišku, dirbtinę šypseną Eriko veide Gilbert galėjo puikiai įžiūrėti, tačiau nieko dėl to nebesakė.
-Taip, man reikia Madam Pomfri,-į mokytojo žodžius atsakė Aleksas, - atsiprašau, bet jokio pasitikėjimo Jums nejaučiu. Susitvarkysiu pats,-Tačiau vos Aleksui pabaigus šią ilgą litaniją, skausmas jau buvo dingęs, o nudegimo žymės ir grandinių lyg nebūta. Vis tiek labiau norėjau pas Pomfri. Ji bent jau šokoladu pavaišintų. Buvo keista tikėtis iš Alekso kažko panašaus į "ačiū", vietoj to vaikinas tik piktai debtelėjo į Eriką. O ko jis tikėjosi? Juk pats beveik sukėlė, pats ištaisė.
Paskutiniai Eriko žodžiai priminė siaubingą Transfigūracijos pamoką. Po jos Alekso psichika tikrai buvo pakrikusi. Daugiau eiti į Transfigūraciją Gilbert nežadėjo. Vaikis žinojo, kad vis tiek koks nors nereikalingas komentaras išsprūs pro Alekso lūpas ir vėl lauks dideli nemalonumai.
Vis dėl to Gilbert paklausė profesoriaus, bet juodų durų rinktis tikrai nežadėjo. Jokio pasitikėjimo po tokios pirmos pamokos likę nebuvo, tad vaikis sparčiai nuėjo prie žalių su gelsvumu durų. Vos tik jas atidarius prieš akis išniro paprastutis stalas, pergamentas, plunksna ir knyga. Visa kita erdvė buvo tuščia. Tai sukėlė menką įtarimą berniūkščio pasąmonėje, bet jei kiti mokyniai ten, tai ir Gilbert teks užeiti.
Įėjęs į kambarį Aleksas paskui save vikriai užtrenkė kambario duris. Gal vieniems tai atrodė keistas pasirinkimas, bet Gilbert tokia "vienatvė" buvo prie širdies. Klastuolis nupėdino prie stalo jį apžiūrėdamas ir pagaliau atsivertė knygą.
Burtažodis: Vipera Evanesca
-
Gaja šyptelėjo supratusi, kad jos žinios nėra tokios siaubingos. Beveik praklausiusi praktikos dalį, Kasandra šiek tiek sutriko nematydama po kojom tvirto pagrindo tačiau vis dėlto žengtelėjo artimiausių durų link. Jos buvo tamsiai rudos spalvos, labiausiai primenančios jos pačios koledžą. Kiek padvejojusi, gal kelias akimirkas, rudaplaukė drąsiai atvėrė duris ir įžengė į patalpą, kurioje kiek suprato teks dirbti artimiausias penkiolika minučių tikrai. Priešais stovėjo tik stalas. Ir kaip profesorius Nocturn įsivaizduoja čia burtažodžių praktika jei net nėra taikinių? Na nieko, mano taikiniu tokiu atveju pabus stalas. Pats nedavė pasirinkimo pasvarstė Gaja ir priėjo arčiau stalo. Atsisėdusi, pasidėjo savo septynių colių ilgio lazdelę ant stalo ir pasižiūrėjo į vadovėlį.
Erikas: Klasėje nėra raudonų durų
burtažodis: Arania Exumai
-
Kai šalia atsisėdusi klastuolė nedraugiškai prunkštelėjo iš jo atsakymo, Guramis į ją dėbtelėjo, ir piktai sumurmėjo:
- Galiu trinktelėti ir tau, jei labai nori.
Bet liūdnoka profesoriaus išraiška nemaloniai nudiegė paširdžius. Ji Guramiui kažko priminė jo tėvą, ir klastuolis nebesijautė toks protingas. Nejaukiai muistydamasis suole, išklausė paaiškinimą apie praktinę pamokos dalį. Tad burti teks...
Staiga profesorius Nocturn mostelėjo lazdele, ir Guramis su kitais mokiniais atsidūrė juodoje erdvėje. Aleksas vėl buvo kažko prisidirbęs - na jam ir nesiseka - ir Guramiui pamačius jo nudegimus, oda nuėjo pagaugais. Mokiniai kėlėsi iš suolų ir vienas po kito judėjo pro įvairių spalvų duris. Atrodė, kad jiems sunku orientuotis juodumoje, ir ne vienas susvirduliavo, nematydamas aiškaus pagrindo po kojomis. Guramis pastebėjo, kad visi mokiniai kažkodėl vengia juodų durų. Gūžtelėjęs, jis jas ir pasirinko. Nesijautė labai drąsus, bet jam ši pamoka jau ir taip sekėsi nekaip. Blogiau būti jau nebegali. Už nugaros užvėręs duris, jis netvirtu žingsniu nužygiavo prie stalo ir atsisėdo ant kėdės. Jau šiek tiek nekantraudamas, arčiau prisitraukė vadovėlį ir perskaitė jam skirtą burtažodį.
Tavo burtažodis: Riddikulus
-
Stevie apie kažką mąstė. Taip ir pramąstė visą teorinę pamokos dalį. Negirdėjo, ko klausė profesorius, negirdėjo, ką atsakinėjo mokiniai. Laimei, susivokė, kai prasidėjo praktinė dalis. Vis dėlto apsigynimas nuo juodosios magijos buvo bene geriausia pamoka, dėl to reikėjo bent kažką čia išmokti. Juk paskutiniai metai mokykloje... Ta mintis išgąsdino grifę, tačiau ji spėjo susivokti, kad reikia klausyti, ką kalba profesorius. Kol jis aptarinėjo tai, ką kalbėjo kiti mokiniai, rudaplaukė beveik neklausė. Tačiau jam pradėjus pristatinėti praktiką Stevie pagaliau susikaupė.
Kelias akimirkas svarstė, kurias duris pasirinkti, tačiau galiausiai nutarė: žalios su gelsvumu. Tiks. Green drąsiai nužygiavo prie durų ir jas atidarė. Tamsa nebuvo jauki, tad ji sparčiu žingsniu priėjo prie staliuko. Ką gi, reikia pagaliau pradėti mokytis...
Burtažodis: Vipera Evanesca
-
Knyga buvo atversta maždaug per vidurį, jos puslapio viršuje kiek stambesniu ir ryškesniu šriftu buvo išspausdintas burtažodis. Arania Exumai. Ties tuo Emma nustojo skaityti, ji neskubėdama atsisėdo ir ramiai prisitraukė pergamentą bei rašalinę. Pala, juk aš galėčiau dar pasipraktikuoti ir Mutatio burtažodį, prieš akis plunksna ir rašalinė: kodėl ne? Bet... Varnanagė lėtai palinksėjo galva, lyg pritardama savo mintims. ...man jau ir taip užtenka transfigūracijos. Per kraštus lenda.
Antrakursė šyptelėjo iš savo minčių ir šįkart rimtai nusiteikė darbui. Iš pradžių rudaplaukė perskaitė, kam skirtas burtažodis ir nusišypsojo. Taip, tikrai tokiu pasinaudosiu.
Šypsenai pranykus iš veido škotė neskubriai užsirašė:
-Arania Exumai-
Skirtas nublokšti ar nužudyti vorus.
Plunksną padėjusi į šalį Emma baigė skaityti, tačiau nieko daugiau nepasižymėdama, nes labai magėjo išbandyti burtažodį. Varnanagė jau kilo nuo kėdės, kai suprato, kad čia nėra jokių vorų, su kuriais būtų galima praktikuotis. Atsidususi antrakursė klestelėjo ant kėdės ir dar kartą perskaitė tekstą. Niekur nebuvo užsiminta, kaip praktikuotis, jei neturi vorų. Aišku, šis burtažodis naudingas tik tada, kai yra vorų.
-Vorai...-lėtai ištarė mergaitė ir pažvelgė į tamsią erdvę virš savęs, tarsi tikėdamasi rasti ten atsakymą.
-
- Vipera evanesca? - negarsiai ištarė Stevie. Ji nė girdėjusi nebuvo apie tokius kerus. Ką gi... Panašu, kad teks rimtai pasipraktikuoti, jeigu nenori per kitą pamoką susimauti.
Mergina buvo tikra, kad šie kerai - kokie nors ypatingai stiprūs kerai, skirti gintis. Dėl to pradėjusi skaityti grifė net nustebo: ar knyga tikrai atversta ten, kur ir reikia? Kurį laiką pasvarsčiusi Green nutarė vis tik nekviesti profesoriaus: jeigu knyga atversta ne ten, kur reikia... Ką gi, tai ne jos problemos. Rudaplaukė prisitraukė arčiau rašymo priemones. Sunkiai atsidususi ji galiausiai parašė:
Vipera evanesca yra skirti sunaikinti gyvatei. Akcentuojami skiemenys PER ir NES. Rankos judesys - mostelėjimas.
Viskas neatrodė itin sudėtinga. Kerai irgi neatrodė pavojingi. Dėl to Stevie dar kartą susimąstė, ar viskas čia gerai. Be to, kaip jai praktikuotis kerus, kai nėra jokios gyvatės? O gal yra? paklausė savęs rudaplaukė ir skubiai apsidairė. Bet ne, juk profesorius... Erikas... minėjo, kad jokių baisybių šioje pamokoje nebus. Green tik dabar suvokė: juk apsigynimą nuo juodosios magijos dėsto Erikas Nocturn, beveik kolega...
Žinoma, ši mintis susikaupti nepadėjo, tačiau grifė galiausiai sugebėjo nukreipti mintis tinkama linkme.
- Vipera evanesca - garsiai ir aiškiai pasakė septintakursė. Neatrodė, kad pavyko ištarti teisingai, nes paprastai ji pajusdavo kažką. O dabar atrodė, kad ji tiesiog pasakė nereikšmingą sakinį. Ką gi, teks pakartoti. - Vipera evanesca.
Po kelių kartų Stevie lyg ir pajuto, kad tai nėra paprastas žodis. Juk tai magija... Rudaplaukė šiek tiek sutriko. Nesitikėjo, kad bus taip sunku vien jau pradėti praktikuotis. Mergina piktai kažką suriko ir sunkiai atsidususi atsisėdo ant grindų.
-
Per teorinę dalį Fiadh vos neužmigo. Nesuprato, kodėl. Pamoka pasirodė įdomi. O ir naktį mergaitė juk miegojo... Tačiau kažkas sutrukdė grifiukei tinkamai klausyti pamokos. Dėl to išgirdusi žodžius "jokių baisybių nutikti negalės" ji persigando. Kokių baisybių? paklausė savęs šiaurės airė. Ketvirtakursė juto kylančią praktiką. Tačiau tai turėjo ir pliusą: ji pradėjo susikaupusi klausyti, ką kalba profesorius. Staiga šviesiaplaukė susimąstė: juk ji visai neseniai matė šį jaunuolį dar mokinio suole. Ir jis berods buvo grifas. Ar tai mūsų naujasis vadovas? paklausė savęs Fiadh. Ji apsižvalgė po klasę, tikėdamasi, kad ten pamatys Mirandą, kurios galės paklausti. Deja, tai, ko gero, buvo tik tuščia viltis...
Reikėjo išsirinkti duris. Fiadh tą pačią akimirką atmetė juodas. Tamsiai žalios irgi neviliojo. Žalios su gelsvumu? Gal ir nieko, tačiau rudos atrodė įdomiau. Tad ji visa tirtėdama prisiartino prie durų. Už jų, kaip ir minėjo profesorius, buvo tamsa. Tai, švelniai tariant, nenuramino mergaitės.
Burtažodis: Arania Exumai
-
Ketvirtakursis nusižiovavo. Jo gautas burtažodis nebuvo labai įdomus, tačiau tikriausiai priekaištų pareikšti dabar nebuvo kam. Apie šiuos kerus Aleksas jau buvo girdėjęs. Vipera Evanesca buvo aprašytas daug knygų. Tiek apie magiją, tiek istorinėse. Juk šį burtažodį panaudojo pats Snape, kai suprato, kad Harry šnypštūnas. Būtų buvę kvaila negirdėti apie tokį burtą, tačiau Gilbert žinojo, jog tikriausiai kitas mokinys taip pat pasirinkęs šias duris gali nežinoti apie tokį egzistuojantį burtą, o tai kėlė menką panieką. Aišku, menka panieka pas Aleksą buvo milžiniška panieka, o tai jau daug kartų įrodė jo bendravimas su naujai sutiktais žmonėmis, profesoriais ir taip toliau.
Dabar reikėjo susikoncentruoti ties burtų. Pasiėmęs rašymo priemones Gilbert greitai užsirašė svarbiausias detales: Apibūdinimas - Vipera Evanesca, gyvačių panaikinimo kerai.
Tarimas - vee-PARE-uh
eh-vuh-NES-kuh
(Tvirtesnė PER ir NES)
Mostas - lengvas lazdelės mostelėjimas
Šviesa - juodi dūmai
Tai buvo viskas ką užsirašė Aleksas. Toliau vaikis tik patraukė rašymo priemones ir apsidairė po patalpą. Arba jam pasigirdo, arba Nocturn tikrai liepė praktikuotis, tačiau kur? Iš tiesų, kol kas aplinkoje nesimatė jokios gyvatės. Aišku, čia buvo tamsu, todėl tiksliau sakant nesimatė nieko. Tačiau Eric ir vėl rodydamas savo nepriekaištingus magiškus gebėjimus galėjo užburti kambarį, kad gyvatės vos Gilbert pajudėjus pradės lįsti iš tamsumos. Šią akimirką reikėjo būti budriam ir pasiruošti kiekvienam netikėtimui.
-
Luke nebuvo pramiegojęs teorijos, tačiau užsnūdo ties prasidėjusiu veiksmu. Kol visi mokiniai rinkosi duris, Duff saldžiai snaudė. Nebuvo aišku kaip per tokį trumpą laiką berniukas spėjo užmigti, tačiau miegas netrūko ilgai. Po kelių akimirkų Lukas pramerkė akis ir nusipurtė. Reikėjo tikėtis, kad šito Nocturn nepamatė, o tai buvo galimas variantas. Profesorius buvo per daug užsiėmęs Aleksu ir dabar pirmą kartą, pats netikėdamas savimi Lu mintyse padėkojo išsišokėliui ir greitai pašoko nuo suolo, bei nupėdino visų keturių durų link. Dabar buvo dilema, kurias duris pasirinkti, tačiau nugirdęs mokytojo ir Gilbert pokalbį, Luke be jokių abejonių nuėjo juodų durų link. Buvo keista rinktis grėsmingos spalvos duris, bet gal profesorius nemeluoja ir čia tikrai bus lengviau nei kitur?
Nedrąsiai pravėręs juodos spalvos duris Duff šmurkštelėjo į vidų ir greitai sustingo. Čia buvo gan tamsu ir vėsu. Vieninteliai dalykai, kurie puikiai matėsi, buvo stalas, knyga ir rašymo priemonės.
- Lumos, - sumurmėjo berniukas, norėdamas apšviesti patalpą, tačiau burtas nesuveikė. Ne nu... Rimtai? Būtent dabar?!
Ką gi, dabar burtažodžiui nesuveikus klastuolis atsargias ir bailias žingsnias nužingsniavo link stalo. Aišku, buvo galima pakartoti burtą, tačiau to daryti vaikis nenorėjo. Nepavyko pirmą kartą, nepavyks ir antrą. Tokios mintys nebuvo pozityvios, tačiau sukurptos iš menkos berniuko patirties.
Galiausiai stalas buvo pasiektas. Nenorom atvertęs knygą, Lukas perskaitė burtažodį ir išpūtė akis. Kas čia per velnias? Tokio burto Duff dar nebuvo tekę girdėti. Tai šiek tiek gąsdino, nes nebuvo aiškus jo poveikis. Na taip, viskas buvo parašyta knygoje ir to dėka buvo galima greitai išsiaiškinti apie gautą burtažodį. Liūdna buvo ir tai, kad gavęs, bet kokį kitą burtą, vargu ar Luke būtų jį žinojęs.
Tavo burtažodis: Riddikulus
-
Aleksas pasikasė galvą. Tai buvo judesys, kurį vaikinas visada darydavo galvodamas. Praktiką reikėjo atlikti, tačiau kaip? Sukurti savo gyvatės vaikis nenorėjo. Burtas nebuvo puikiai mokamas, tad tikriausiai nieko nepavyktų ir tik būtų sugaištas laikas.
Po kiek laiko Gilbert gūžtelėjo pečias ir nusižiovavo. Buvo aišku, kad teks praktikuotis be gyvatės. Vaikinas tvirtai atsistojo ir pora kartų pasukiojo savo riešą. Keturiolikmetis žinojo, kad beveik kiekvienas burtas reikalauja judraus, o ne medinio riešo.
- Vipera evanesca? - tai nuskambėjo kaip klausimas, o ne užtikrintai ištartas burtažodis. Tikriausiai dėl šito nieko neįvyko ir Alekso burną paliko keiksmažodis. Klastuoliui patikdavo, kai viskas praeidavo be trukdžių, todėl dabar Gilbert susinervavo.
- Vi- pe - ra e- va - nes - ca, - iš tų nervų visas burtažodis buvo sukirčiuotas, o lazdelės mostas pavirto į greitai aukštyn, žemyn besikilojantį "mušimo" judesį. Pats Aleksas puikiai suprato, kad turi nusiraminti ir tik tada vėl bandyti burtį, tačiau dabar žodis nusiraminti skambėjo keistai ir absurdiškai. Visgi, po kelių gylių kvėpavimo pratimų Gilbert veidas patapo ramus, o viduje tvyrojęs jausmas nustojo konkulioti. Buvo vėl galima grįšti prie burto.
- ViPERa EvaNESca, - šį kartą tarimas buvo geras, o mostas lengvas ir toks, koks turėtų būti. Iš lazdelės galo greitai šovė kažkokios spalvos švieselė, tačiau Gilbert to įžiūrėti nepavyko. Veiksmas vyko per greitai. Krūtinėje pasirodė ir tas keistas jausmas, teisingai atlikus burtą. Aleksas nusišypsojo ir dar kartą tvirčiau paėmęs lazdelę atliko tą patį. Vėl pavyko. Dabar buvo galila lengviau atsikvėpti. Klastuolis burtą išmoko, tad be jokių vargų galėjo grįšti į klasę ar net į Klastuolių bendrą kambarį, tačiau jau susipažinęs su Eric blogąja puse, Aleksas liko vietoje ir nusprendė dar kartą pasipraktikuoti.
-
Riddikulus? Lu mintyse perskaitė burtažodį dar kartą. Šį kartą jis toks sunkus neatrodė, o dėl to Luke tik atsiduso su aiškiai juntamu palengvėjimu. Berniukas tikrai nebuvo pats puikiausias burtininkas. Dažniausiai uždegti lazdelės gale šviesą atrodė didžiausia problema. Vaikiui Lumos burtas buvo labai sunkus, nors tikriausiai daugelis vos atvykęs į Hogvartsą jį jau mokėjo.
Prisitraukęs arčiau savęs rašymo priemones, mažasis klastuolis dar kartą užmetė žvilgsnį į knygą ir prikando lūpą. Duff buvo susikaupęs. Burtas - Riddikulus
Tarimas - Ri- di - KULL- lis
(Tvirtesnė KUL)
Mostas - ore nubraižima mažoji y Šviesa - nėra
Galiausiai užrašai buvo baigti. Ar viską užsirašė teisingai Luke nežinojo. Berniukas tik viena akimi žvelgė į knygą, todėl buvo galimas daiktas, kad kažkas buvo parašyta ne taip kaip reikėjo.
Galiausiai į mažojo klastuolio galvą atėjo supratimas. Burtas buvo skirtas nukenksminti kaukams, o Luke puikiai žinojo kas per padaras yra kaukas. Vien pagalvojus, kad Nocturn, na sakykim yra kiek pakvaišęs, ir tikrai į praktikos dalį galėjo įdėti praktikavimasi su tikru kauku, nupurtė drebulys, o širdis pradėjo kalatotis lyg plaktukas.
Deja, su savo "puikias" magiškais sugebėjimais Duff žinojo, kad burtas jam šiandien tikriausiai visiškai nepavyks ir jį praktikuotis reikės vaikinų kambarį. Aišku, jei po kauko išpuolio jis dar liks gyvas. Vaikinų miegamajame mokytis pati geriausia vieta nebuvo. Vyresnieji nejautė jokios pagarbos besimokantiems, o tik pasišaipydavo iš jų. Kita vertus, kam patinka moksliukai?
- O gal kauko nebus? - pralaukęs su didžiule baime, savęs paklausė vaikis ir pagaliau su palengvėjimu išleido keistą garsą, kiek panašų į atodusį. Buvo aišku, kad kaukas šiandien neturėtų pasirodyti. Jei jis būtų turėjęs - jau būtų pasirodęs.
Dabar reikėjo praktikuotis. Šios dalies vaikis nelaukė, tačiau ji vis tiek išaušo. Na bent jau nėra kauko... Po dar vieno delsimo ir ilgos pertraukos, mažasis klastuolis pramankštino savo riešą ir nenorom ištarė burtą:
- Riddikulus...
-
- Arania Exumai? - perskaitė švilpė. Na, gerai. Pasidėjo vadovėlį arčiau ir pradėjo skaityti tai, kas parašyta puslapyje. Skaityti Gaja buvo įgudusi, tad puslapis, kuriame viskas buvo parašyta gan smulkiu šriftu, buvo įveiktas gal per aštuonias minutes. Ištiesusi rankas į priekį, Amneta atsiduso. Laukė ilgas ir greičiausiai nuobodus darbas. Belikę buvo tikėtis, kad rašydama ji neužmigs. Pasidėjusi pergamentą arčiau, o vadovėlį kiek toliau, Kasandra pamerkė plunksną rašale ir pačiam puslapio viršuje, vidury eilutės gražiai parašė burtažodį. Svarbesni faktai? Pažiūrėkim, ką galima būtų pasižymėti. Paauglė susimąstė, o tada pradėjo rašyti.
Burtažodis Arania Exumai kitaip yra vadinamas vorų atbaidymo kerais. Kerint šį burtažodį iš lazdelės pasirodo mėlynos spalvos švieselė. Burtažodis pagrinde skirtas tokiems vorams kaip akromantulos ar į juos dydžiu panašiems vorams. Nerekomenduotina naudoti nukreipus į žmones.
Burtažodis yra būtent toks todėl, kad "Arania" lotyniškai reiškia vorą, o žodelis "exumai" galėjo būti išvestas iš lotyniško "exuo", kuris reiškia "atsitraukiu, atsisakau".
Vadovėlyje, deja, nebuvo daug naudingos informacijos. Septintakursė nemanė, kad dabartiniais laikais apsigynime nuo juodosios magijos yra aktualu aptarinėti istoriją ar žinomus šio burtažodžio "mėgėjus". Įmerkusi plunksną atgal į rašalą, švilpė pasiruošė praktikavimui.
-
Kaip ir buvo tikėtasi - nieko neįvyko. Luke dėl to nepergyveno, tačiau vis tiek, velniai žino ką, suburbėjo panosy. Tai buvo kažkas panašaus į keiksmažodį ar jo arandžuotę.
Kas šį kartą buvo negerai su burtažodžiu berniukas nežinojo. Atrodė, kad klastuolis viską darė gerai, tačiau iš tiesų, Luke viską darė blogai. Medinis riešas, neaiškus tarimas, mintyse du šokantys teletabiai. Štai tokios buvo pagrindinės Luke klaidos, bet jų buvo ir daugiau.
Supratęs, kad taip praburti gali visą dieną, tačiau naudos nebus jokios, Luke atsiduso ir priėjęs prie savo užrašų, juos dar kartą perskaitė. Dabar bent jau buvo aišku, koks burto tikslus tarimas, ir kaip turi atrodyti lazdelės mostas.
- Riddikulus, - dar kartą šiandien berniuko lūpas paliko paprastutis burtas. Šį sykį vaikis bent jau galėjo pasigirti geru, tačiau neužtikrintu tarimu bei kažkuo panašaus į reikiamą mostą. Aišku, laiko išmokti burtą taisyklingai dar buvo, tad Luke mažiausiai 10 kartų kartojo vis kartojo jį. Visus tuos kartus nieko neįvyko. Kaukų nukenksminimo burtažodį atsirasdavų klaidų, o pats Lukas jau buvo paradęs viltį.
- Tai darau paskutinį kartą, - nepatenkintas suburbėjo Luke, - RiddiKULus, - šį kartą mostelėjimas buvo toks lengvas ir tikslus, kad mažasis klastuolis pats nustebo savimi. Burtažodžio tartis taip pat buvo puiki ir dabar krūtinėje pasijautė keistas jausmas - burtas buvo pavykęs. Tikriausiai tai buvo tik menkas atsitiktinumas, tačiau Luko veide vis tiek švytėjo ta savimi patenkinta šypsena. Kartoti burto berniukas nenorėjo. Tikriausiai giliai širdį žinojo, jog pakartojus vėl nieko neišeis ir visas džiaugsmas išgaruos. Sau nuotaikos klastuolis gadinti nežadėjo, tad pasidėjęs lazdelę ant stalo, nusprendė sušokti savo laimės šokį.
-
Tiesa pasakius, Gaja Kasandra Amneta ne neįsivaizdavo kaip galėtų suprasti ar burtas paveikė stalą ar ne. Bet kaip ji jau suprato anksčiau, pasirinkimo nebuvo. Nuo stalo nuėmusi knygą, pergamentą, rašalą ir plunksną, šiuos padėjo prie durų, o patį stalą kiek leido jėgos pastūmė toliau nuo savęs - turėjo būti tikra, kad bus toje saugumo zonoje. Juk niekas nėra bandęs vorų atbaidymo kerų ant medinio stalo. Tačiau visada atsiranda kažkas, kas išbando nesąmonę ir dabar tokia proga iškrito septintakursei. Netvirta, septynių colių lazdelė atrodė taip, lyg tuoj sulūš, visai kaip švilpės pasitikėjimas savimi. Pripažinkime iškart, šioje smulkioje pagal ūgį būtybėje nerasi nieko grifiško, varniško ar klastuoliško. Ji buvo šimtaprocentinė švilpė - lojali, nedrąsi, kantri ir mėgstanti pavalgyti. Mėlynos akys užsimerkė. Gilus įkvėpimas, iškvėpimas. Tereikėjo susikaupti ir ištarti burtažodį, nukreipus lazdelę į stalą. Tai buvo paprasta žodžiuose, tačiau neaišku koks efektas laukė kai vietoj voro yra stalas. - Arania Exumai! - tarė, nukreipusi lazdelę į stalą. Nieko. - Arania Exumai! - Pakartojo darsyk. Vėl nieko. Pamokų nelankymas tikrai paveikė jos kerėjimo galimybes. - Arania Exumai! - Trečias kartas nemelavo. Iš lazdelės, tiesiai stalo link, nukeliavo mėlyna šviesa, tačiau neįvyko nieko. Bet burtažodis buvo panaudotas. Patenkinta bent tokiu rezultatu, ji susirinko daiktus ir išėjo iš kambariuko. Ji dar nežinojo, kad burtažodis galėjo suveikti, tačiau jai nepakako praktikavimosi.
-
Kelionė nebuvo ilga, todėl tuoj pat pasibaigė. Kas čia tokio nueiti nuo durų iki stalo. Tik priėjusi prie pat, tik tada Miranda galėjo pasakyti kas ten buvo užrašyta.
- Vipera Evanesca? Kas per... nesu nieko apie tai girdėjus, o reiks viską žinot ir išmokt? Ech.. vis augu, ir vis daugiau ir sunkiau duoda,- mintijo ketvirtakusė.
Pasirėmusi ant stalo, ji ėmė vartyti knygą, ir pamatė, kad ne tiek čia ir daug informacijos, tereikia gerai tą esančią įsiminti. Paėmusi plunksną, ji greitai nurašė ten esančią informaciją ant pergamento. Deja, kai norėjo paskaityti ką parašiusi, išvydo tik neaiškią keverzonę, nes labai skubėjo. Ot.. vis nesiseka. Pergamente palikusi šiek tiek vietos, ėmė viską vėl perrašinėti, bet šį kartą neskubant, lėtai išvinguriuojant kiekvieną raidę. Štai ką užrašė ji:
Vipera Evanesca yra transfigūracinis burtažodis, kuris padaro, kad gyvatė, į kurią nukreipta lazdelė, išnyktų. Kerų spalva yra juoda, o judesys – tiesiog mostelėjimas. Kirčiuojami skiemenys yra antrasis pirmajame žodyje ir trečiasis antrajame žodyje (pe ir nes).
- Tiek gal užteks,- sumurmėjo.
- Net keista, kad aš ne transfigūracijoje, o mokinsiuos transfigūracinį burtažodį! Savanrankiškai! O girdėjau, jog transfigūracija sunki...- šyptelėjo.
-
Gal vertėtų pradėti ką nors daryti... Juk tikriausiai nedaug tos pamokos beliko... Juk ir be vorų galima praktikuotis. Atsidususi Emma nukreipė pailsėjusias akis nuo tamsumos prie knygos ir prisivertė dar kartą viską perskaityti. Žinoma, varnanagė pasipildė savo užrašus:
Kerų spalva: mėlyna.
Rudaplaukė būtų rašius ir rašius, bet vadovėlyje daug naudingos informacijos nebuvo, tad ji užvertė knygą, įmerkė plunksną į rašalinę ir atsistojo.
Na ką gi... Pradėkime! Antrakursė linktelėjo savo mintims ir išsitraukė lazdelę. Sulig tuo ir baigėsi mergaitės ryžtas. Jai jau norėjosi dar patinginiauti. Juk niekas nemato... Bet vis dėlto, kitą pamoką reikės parodyti ką moku. Ir niekaip neišsisuksi, niekaip nepasiteisinsi... Atsidususi škotė paėjo keletą žingsnių nuo staliuko ir nukreipė savo kriaušinę lazdelę į tamsą. O gal labiau daiktas tikrų? Bet ne, kerai neveiktų. Emma susiraukusi nustūmė į pašalį absurdiškas mintis ir susikaupė.
-Arania Exumai.-tarė varnanagė, mostelėjusi lazdele.
Nieko neįvyko. Pirmas blynas buvo prisvilęs, nes ir mostelėjimas, ir tarimas buvo netvirti. O antras žodis rudaplaukei pasirodė kietas riešutėlis, todėl kelis kartus jį ištarė nemakaluodama lazdele:
-Exumaai. Eexumai. Exuumai.
Neaišku, ar antrakursė iš to ką nors pasimokė, nes visus kartus jį ištarė skirtingai. Todėl nusprendė visus pakartoti:
-Arania Exumaai.
Šįkart mostelėjusi lazdele škotė pajuto, kad kažką padarė. Iš lazdelės nuvinguriavo mėlyna švieselė ir dingo tamsoje. Mergaitei to pakako, tad pasiėmusi pergamentą ji pasuko link išėjimo. Iki kitos pamokos turbūt turėsiu laiko dar pasipraktikuoti, nes kitaip man bus riesta...
-
Pabaigusi dailinti pergamento lapelį, pasidėjo jį ant stalo, ir pavožė po knyga, kad nenulėktų kur nereikia. Tada atsistojusi ir atsisukusi į stalą, ji ėmė mosuoti lazdele, bandydama ką nors padaryti. Dideliu noru nedegė, bet ką jau čia paveiksi, kur nieko aplinkui nėra. Pamosavus lazdele ir pašnibždėjus burtažodį, niekam neįvykus ir Mirandai nusivylus, ji vėl priėjo prie stalo ir nusprendė veikti ką nors kita. Išsitraukusi pergamentą, ji pastebėjo, kad tarp pirminio varianto ir gerojo buvo palikusi vietos. Dabar tą vietą puikiausiai gali išnaudoti. Pasiėmusi plunksną, laisvąjį kampelį išmargino visokiais raštais, o pats gražiausias išėjo gyvatės paveiksliukas.
- Visai galėčiau su ja pasipraktikuoti. Labai tikroviška išėjo, tad gal užsiskaitys kaip tikra gyvatė,- pamislijo, ir nukreipė lazdelę į gyvatėlę.
- Vipera Evanesca,- ištarė. Nieko neįvyko.
- Vipera Evanesca,- vėl ištarė, tik šį kartą aiškiau ir garsiau. Dabar iš lazdelės pabiro juodi dūmai, bet gyvatė nedingo.
- Na, dūmai buvo, tai lyg ir pavyko,- nusprendė ketvirtakursė.
- O gyvatė negyva, tai... o juk taip tikroviška...- nuliūdo.
Bet liūdėti ilgai neteko, nes reikėjo keliauti jau lauk iš kambarėlio, nes jau pasipraktikavo. Paėmusi pergamentą, lėtai atidarė savo duris, ir išvydo klasę. Lengviau atidususi, grifė nužingsniavo prie suolo ir ėmė laukti pamokos galo, iki kurio jau ne tiek ir daug buvo likę.
-
Erikutis likusią pamoką nuobodžiavo. Vaikai, rodos, bandė tvarkytis patys, tad jis nenorėjo kištis į jų veiklą. Aleksas taip pat aprimo. Veiklos neturint pats Erikas nusprendė dar kartą pasipraktikuoti burtažodžius, vis dėl to nežinia, kada atlėks diena, kai teks juos panaudoti. Galbūt tai nutiks po daugybės metų, galbūt tai gali nutikti už kelių dienų... Bet jis visada norėjo būti pasiruošęs.
Taigi, įsižiūrėjęs į tolumoje esančią juodumą vaikinukas ėmė švaistytis švieselėmis į nieką. Taikinį išsiburti jis tingėjo, tiksliau, nematė esmės. Kam tie taikiniai jei tiksliai į įsižiūrėtą tašką nepataikai?
Erikas darbavosi visą pamoką kaip ir mokiniai. Rodos, Hogvartso mokinio suolo jis nepaliko... Ir mėgavosi tuo. Bet, deja, laikas bėgo labai greitai. Norėjosi šokti, užsikabinti už kojos, kad bent truputį sulėtėtų, bet taip nebūna... Mokiniai baiginėjo darbus, tad profesoriui beliko juos gražinti į klasę ir pagaliau paleisti į laisvę.
-Pasipraktikuokite dar savarankiškai ir nepamirškite savų burtažodžių kitai pamokai,-išlydėdamas vaikus tarstelėjo garbanius ir po kiek laiko pats išdūmė iš klasės.
Ačiū kas dalyvavote, pamokos taškus surašysiu savaitės bėgyje.