Hogvartsas.LT

Magijos pasaulis => Žiobarotyra => Pamokos => Pamokos => Temą pradėjo: Sofija Demerian Gruodžio 03, 2018, 08:28:17 pm

Antraštė: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Sofija Demerian Gruodžio 03, 2018, 08:28:17 pm
Kol rudens dienomis dar švietė saulė ir medžius puošė dar spalvos nepakeitę lapai, Sofija skubėjo į pilį. Dabar, kai dirba ir profesore, ir magijos ministerijos darbuotoja, laisvo laiko lieka trupiniai. Ji atrakino kabinetą. Žinot, blondinė žadėjo nebesugrįžti į Hogvartsą, bet štai, po metų pertraukos, ji ir vėl čia. Šį kartą – kaip naujoji Žiobarotyros profesorė.
Šią pamoką ji surengė dar pirmosiomis rugsėjo dienomis. Juk nenori, kad mokiniai sušaltų. Mergina įžengė į kabinetą. Jau beveik besileidžianti saulė maloniai švietė pro langus. Devyniolikmetė išvalė kabinetą, pastatė papildomų augalų ir kelias knygų lentynas. Iki varpo, skelbiančio pamokos pradžią, dar buvo likę šiek tiek laiko, bet klasėje jau laukė mokiniai. Kurį laiką dar pavarčiusi žurnalą, naujoji profesorė atsistojo priešais klasę.
- Sveiki, esu Sofija Demerian, naujoji Žiobarotyros profesorė. Galbūt kai kurie mane prisimenate iš Transfigūracijos pamokų, tačiau šiais metais prie manęs nereikės užsiimti sunkiais burtais,- nusišypsojo,- o šiandien praleisime teorinę dalį, žinau, jinai dažniausiai nuobodi. Taigi, mūsų tema – stovyklavimas. Turite rasti sau draugą su kuriuo keliausite, nueisite prie galinių suolų nuo kurių pasiimsite palapines, patalynes ir maisto. Na, galite imti visko, ko rasite, nes ten yra ne tik mano išvardinti daiktai,- pasakojo Sofija prisimindama šį rytą, kai į klasę tempė palapines ir patalynes su pagalvėmis. Tikriausiai aplinkiniams atrodė kaip koks pasiklydęs, peraugęs namų elfas.
- Išsirinkę daiktus prieisite prie manęs ir paimsite už nešyklės, kuri nuneš jus į stovyklavietes. Turėsite viską padaryti be burtų pagalbos, o aplinkui dar tikrai knibždėte knibždės žiobarų. Ežeruose vanduo dar šiltas – galite išsimaudyti. Tokiu atveju nepamirškite rankšluosčių. Taigi, veikite ką tik norit, pasilinksminkit, bet neišsiduokite. Kiekvienoje stovyklavietėje bus keli mano draugai, kurie man praneš kaip jums sekėsi, todėl geriau nebandykite paslapčiomis užsiimti burtais,- nusišypsojo.- Beje, pamiršau paminėti, kad jei tikrai nebegalėsite daugiau būti tenai tiesiog vėl nueikite prie nešyklės, tiems, kuriems bus smagu, turite grįžti iki rytojaus vidurdienio. Geros nakvynės,- dar pridūrė ir nužingsniavo prie nešyklių, kurias reikės išdalinti mokiniams.

Pamoka prasideda jau vakarėjant, taigi, veikėjai nebus apsimiegoję ir nekovos su žadintuvu.
Trumpai tariant, turite pasiimti norimus daiktus iš klasės galo, prieiti prie manęs ir su nešykle nusikelti į kažkokią stovyklavietę. Ten praleidžiate naktį be jokių burtų pagalbos. Taigi, turėsite pasistatyti palapinę, pasigaminti valgyti ir sugalvoti kitų problemų. Prisiminkite, kad aplinkui yra žiobarų. Darbą atlikite poromis arba, jeigu norite, tryse. Reikalauju trijų įdomių post'ų. Sėkmės!
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Klara Severova Gruodžio 03, 2018, 09:34:01 pm
Gal kas nors pasakytų, kad Klaros mėgstamiausia pamoka yra Žiobarotyra, bet jie stipriai suklystų. Nors jai tai viena lengviausių pamokų, mergaitė pernelyg didelio susidomėjimo nerodė. Ėjo vien dėl to, kad reikėjo. Paprastai viskas jai neatrodydavo pernelyg įdomu ar ypatinga. Greičiau jau tiesiog nuobodu.
Tik šįkart buvo kitaip. Naujai profesorei paskelbus pamokos temą mergaitės veide pasirodė šypsenėlė. Stovyklauti jai visai patiko. Tiksliau ji be galo mėgo gamtą ir jei galėtų gyventų miške ir nė kojos nekeltų į civilizaciją. O dar tai, kad neprireiks naudotis burtų lazdelėmis. Tiesiog tobula.
Aišku, vienas dalykas jai netiko. Kaip įprastai reikėjo jai susirasti porą. O jai visada atrodydavo keista kaip tai padaryti. Nors ir trejus metus čia mokosi vis tiek nesugeba užvesti įdomaus pokalbio ar susirasti gerų draugų. Ji niekaip nesuprasdavo kokios magijos prireikdavo, kad galėtum su kuo nors susidraugauti. Juolab praktiką atlikti ji norėjo viena.
Vis dėl to stovyklauti ji vis tiek norėjo, taigi nesiskųsdama apsisuko ir pasisveikino su netoliese buvusia mokine.
-Labas. Tu jau turi porą? Jei nori gali kartu su manimi stovyklauti,-draugiškai šyptelėjo.
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Reina Devynbalsė Gruodžio 04, 2018, 07:43:19 pm
Dienai artėjant į pabaigą, Reina patraukė į paskutinę - žiobarotyros - pamoką. Oras buvo pakankamai malonus, saulė po truputį leidosi už horizonto, nudažydama viską aplink aukso spalva. Pavargusi nuo prieš tai buvusių sunkių pamokų, klastuolė džiaugėsi, kad paskutinioji nuskilo tokia lengva. Na, žinoma, kartais kai kurie žiobarotyros dalykai galėjo būti sukti, kadangi paprastų žmonių pasaulį mergina jau seniai buvo ištrynusi iš atminties, o ir domėtis nesidomėjo - buvo per daug nuobodu. Tačiau pamokas lankyti reikėjo, norit baigti mokyklą, todėl kartkartėmis reikėdavo pėdinti link žiobarotyros kabineto, nors ir per prievartą.
 Pirmas dalykas, kuris krito į akis atėjus į klasę, buvo krūvos spalvingų palapinių, miegmaišių ir dar velniai žino kokių daiktų, sugrustų kambario gale. Jau nutuokdama, apie ką bus ši pamoka, Reina atsiduso ir atsisėdo į savo vietą. Po kiek laiko profesorė paskelbė užduotį, patvirtindama Reinos spėliones. Stovyklavimas. Nuostabu.
  Iš tikrųjų, klastuolė nenorėjo iškart nusiteikti, kad stovyklavimas žiobarų pasaulyje bus taip blogai. Juk būdama maža kelis kartus stovyklavo su broliais. Tačiau net ir turėdama tą patirtį, apie patį stovyklavimą mergina nieko neišmanė - sunkiąją dalį visuomet atlikdavo Sebastijanas su Ezra. Viskas, ką darydavo ji, tai kepdavo zefyrus ant laužo ir grožėdavosi nakties žvaigždynais. Tu gali, viskas bus gerai. Gyveni ir mokaisi, ar ne taip ten sako?
  Reina nė nepajuto, kaip užsisvajojo, kol ją išbudino kažkieno balsas. Atsisukusi ji pamatė panašaus amžiaus atrodančią varnanagę, kuri draugiškai jai šypsojosi.
- A, poros dar neturiu. Kaip tik pataikei, - Reina pasistengė paslėpti savo suglumimą. Tikrai nesitikėjo, kad kažkas pirmas prie jos prieis. Būtent dėl tos iniciatyvos ji prisiekė sau, kad pasistengs būti kuo draugiškesnė. Todėl, šyptelėjusi nepažįstamajai, ji apžvelgė kambario gale esančią įrangą. Žinoma, joms reikėjo palapinės. Apžiūrėjusi kelias pirmas pasitaikiusias, ji surado tamsiai žalią dvivietę palapinę ir nelaukdama ją stvėrė. Dar pagriebė kelis miegmaišius, neperšlampamų maišelių, metalinių puodelių ir puodų valgio gaminimui, maišelį su neįžiūrimu turiniu viduje, žibintuvėlį ir... ko dar reikėjo stovyklavimui?
- Jei kažką pamiršau, būtinai paimk, nenoriu, kad dėl manęs kentėtume, - pajuokavo ji, atsisukdama į porininkę, - Beje, gal turi idėjų, kur keliausime?
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Klara Severova Gruodžio 04, 2018, 10:06:12 pm
Kai jos užkalbinta klastuolė iškarto kibo į darbą ir nuėjo rinkti palapinės, Klara tik dar plačiau išsišiepė. Atrodo viskas sekėsi gana gerai. Ir toji šviesiaplaukė atrodė visai draugiška.
-Beje, aš Klara,-prisiminė, kad dar neprisistatė ir nužvelgė tą daiktų krūvą. Jos porininkė jau buvo paėmusi to ko reikėjo labiausiai.
-Degtukų reikia,-atsakė ir pasikapsčiusi paėmė rudos spalvos dėžutę. Taip pat dar keletą pledų ir pagalvių. Dar rado kelis vandens butelius, bei sandariose dėžutėse esančio maisto. Sustojo ir atsidususi vėl apžiūrėjo daiktus, bandydama ką nors prisiminti.-Kaip manai ar reikia rankšluosčių?-paklausė, bet vis tiek dėl viso pikto paėmė dvejus, baltus rankšluosčius. Jei jos ir nesimaudys tai vis tiek kam nors pravers. Galiausiai nusprendė, kad jau pakaks.
-Manau kur nors prie ežero ar upės. Bet kadangi profesorė minėjo, kad galim sutikti žiobarų, greičiausiai būsim netoli kokio...-staiga varnė sustojo prisiminusi dar kai ką. Ji staigiai apsisuko ir grįžo prie daiktų krūvos. Suradusi dvejus kišeninius peiliukus, vieną ji atsuko klastuolei.
-Dėl viso pikto,-paaiškino. Juk liepė nesinaudoti burtų lazdelėmis, taigi jei kas ir užpuls jas ar bandys apvogti, bent jau turės kuo apsiginti.
Dabar jau nusprendė, kad yra pasiruošusi. Klara nuėjo prie nešyklės.
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Roana Amneta Gruodžio 05, 2018, 04:06:45 pm
  Roanai jau nebuvo neįprasta ir keista matyti pasikeitusius mokytojus, tad ir dabar žingsniavo į žiobarotyrą jau pasiruošusi pamatyti naują mokytoją. Pakeliui mąstė kas tai galėtų būti. Gal profesorius Dylan Frendlin grįžo? pamąstė penktakursė. Juk, tiesa pasakius, ji visai nesidomėjo politika tad mažai ką žinojo apie Magijos Ministeriją. Iš vyresnės sesers sužinojo tik tai, kad jos buvęs bendrakursis Fasiras von Sjuardas, buvusio nuodų ir vaistų profesoriaus Soreno von Sjuardo sūnus dabar magijos ministras.
  Pasiekusi klasę, užėjo ir nustebo pamačiusi pažįstamą veidą. - Laba diena, profesore Demerian. - Pasisveikino su Sofija ir atsisėdo klasės gale.
  Sedėti ilgai neteko, išklausiusi užduotį Amneta pažvelgė į Gają, Kajų bei Wreną bei žvilgsniu parodė kartu eit daiktų link. Pirmiausia pradėjo ieškoti maisto ir palapinės.
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Wrena Alder Gruodžio 05, 2018, 06:19:41 pm
 Wrenutė buvo anksčiau mačiusi profesorę Demerian. Kiek sutriko, kadangi neprisiminė, ar tikrai ji vedė būtent šį dalyką, bet tegu. Mažiau sumaišties bandant įsiminti profesorių pavardes.
 Šiaip žiobarotyra Wrenutei ir patiko, ir nepatiko tuo pat metu. Patiko, nes viskas buvo pakankamai lengva, mat tarp žiobarų buvo užaugusi. Na, o tuo pačiu ir kiek sunkiau, kadangi šios pamokos priminė ne taip jau mėgstamą buvusios šeimos dalį. O dabar jos šeima - Hogvartso švilpiai, tiek baigę, tiek dar tęsiantys mokslus Hogvartse.
 Tradiciškai atėjo į pamoką, tačiau visiškai netradiciniu laiku - jau po pietų. Apie tai buvo anksčiau informuota, o tokiais atvejais dažniausiai būdavo kokia nors išvyka ar panašiai. Ką gali žinoti, gal teks keliauti į žiobarų pasaulį? Ketvirtakursė apsirengė nebe Hogvartso uniforma, mat pietaujant didžiojoje salėje jau buvo pasklidusios kalbos, kad profesorė į savo klasę tempia patalynę. Na, greičiausiai ne tam, kad mokintųsi žiobariškų čiužinių prekinių ženklų (net tiek prabuvus su žiobarais, žinojo tik vieną pavadinimą, tad abejojo ar tokiu beprasmišku reikalu užkraus grynakraujus burtininkus).
 O pasirodo, tema buvo stovyklavimas. Alder greitai apsižvalgė ir sugavusi Roanos žvilgsnį, šiai nusišypsojo. Vos išlaukė aiškinimo pabaigos, o tada greitu žingsniu nukeliavo į kitą klasės galą bei apsikabinusi beveik tikrą sesutę, pasižiūrėjo kokių gi čia daiktų yra.
 -Imam šitą,- nieko nelaukusi greitai pasakė tai šiek tiek per garsiai - pusė klasės tikrai girdėjo. Šviesiaplaukės nusižiūrėtas daiktas buvo balta, nei didelė, nei maža, su raudonu kryželiu vaistinėlė. Greičiausiai Amnetos nuo mažens augo kiek labiau burtų apsuptame pasaulyje, tad jautė pareigą pasirūpinti tokiomis mažomis smulkmenėlėmis, kurios galėjo padėti.
 Dėl visa ko, atvėrė vaistinėlę ir pasižiūrėjo kas ten buvo. Paprastas bintas, keli tvarsčiai, kelių rūšių pleistrai, žirklės, vata, ausų krapštukai... Vyptelėjo pamačiusi vandenilio peroksidą. Kaip ir tai, ko tikėjosi, tad uždarė dėžutę ir apsižvalgė ieškodama dar ko nors.
 -Reikia degtukų... Arba kalio permanganato ir cukraus... Arba žiebtuvėlio...- murmėjo po nosimi bandydama ką nors naudingo rasti.
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Davina Murrell Gruodžio 05, 2018, 07:25:33 pm
Dienai einant į pabaigą mergina lėtai žingsniavo link Žiobarotyros kabineto stebėdama už lango besileidžiančią saulę. Ši tarsi nenorėdama atsisveikinti ir leisti tamsai užlieti dangų švelniai glostė merginos odą. Šyptelėjusi mėlynakė nusuko žvilgsnį nuo koridoriaus lango ir pravėrė kabineto duris. Čia, kaip ir koridoriuje, patalpa skendėjo apšviesta paskutinių saulės spindulių. Linktelėjusi profesorei Davina įsitaisė arčiausiai stovėjusiame suole ir nužvelgė susirinkusius mokinius. Nužvelgus klasę merginos žvilgsnis užkliuvo už netoliese stovinčių suolų, ant kurių gulėjo sudėtos palapinės, miegmaišiai ir kiti daiktai reikalingi stovyklavimui. Atitraukusi žvilgsnį nuo daiktų mergina kilstelėjo galvą į profesorę. Šiai paminėjus stovyklavimą Davinos veide atsirado plati šypsena. Nors šešiolikmetė buvo pratusi prie normalios aplinkos, tačiau niekada neatsisakydavo praleisti laiko gamtoje, be to profesorė minėjo, jog bus galima išsimaudyti ežere, tad kodėl ne? Jokių burtų, kerų ir jokios magijos. Geriau ir būti negali. Sofijai baigus aiškinti pamokos užduotį mergina kryptelėjo galvą ir nė nespėjus akimis dar kartą perbėgti klasės, šios žvilgsnis užkliuvo už baltaplaukio vaikino, sėdinčio netoliese. Pakilusi iš savo vietos šešiolikmetė pasuko prie žaliaakio.
-Labas,-žaviai nusišypsojo mėlynakė,-pasirengęs pastovyklauti?
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Luna Gardner Gruodžio 05, 2018, 07:45:00 pm
Uždariusi Varno Nago bendrojo kambario duris Luna pasuko link Žiobarotyros kabineto. Koridoriaus sienomis šokčiojo saulės spinduliai išsklaidydami artėjančią tamsą. Nors laikrodis rodė dar ankstų vakarą, tačiau šviesiai melsvą dangų pamažu keitė tamsus. Priėjusi prie kabineto juodaplaukė įžengė į vidų ir nužvelgė klasę. Praėjusiais metais nesilankiusi Žiobarotyros pamokoje dabar mėlynakė keistai jautėsi būdama čia. Nuvijusi šias mintis į šalį atsisėdo į suolą ir įsmeigė žvilgsnį į profesorę, kuri vos nuskambėjus varpui pradėjo pamoką. Jokių burtų, jokios magijos ir dar galėsim pastovyklauti? Manau, Žiobarotyra ką tik tapo mano mėgstamiausia pamoka. Plačiai šypsodamasi mergina klausėsi tolimesnių Demerian žodžių. Kryptelėjusi galvą juodaplaukė nužvelgė vaizdą už lango. Nors prasidėjo ruduo, tačiau saulė tebešildė žemę kartu neleisdama pradingti gerai nuotaikai. Luna nė pati nežinojo, kodėl buvo tokios geros nuotaikos. Turbūt proga išsimiegoti, jokių burtų nebuvimas ir stovyklavimas privertė atsirasti gerą nuotaiką.
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Keitas Kolinsas Gruodžio 05, 2018, 08:01:59 pm
Keitas gerai nežinojo ko atsivilko į šitą pamoką. Žinoma, žiobarų pasaulis jį kažkuo žavėjo ir dar nepažinti dalykais savotiškai traukė, bet reikia pripažinti-pamokos buvo nuobodžios. Ar bent taip į savo peroksidu nubalintų plaukų pilną galvą buvo įsikalęs Kolinsas.
Na, kabinete bent jau buvo šviesu, nors tai nori nenori ir priminė vasarą. O vasara priminė poilsį. Poilsis priminė miegą... Nors jau ir vakarėjo, bet kitos šios dienos pamokos išvargino, kaip reikalas. Švilpis pasirėmė galvą ranka ir patogiau įsitaisė viename galinių suolų. Bandė atidžiai klausytis ką sako profesorė, bet tai buvo gana sudėtinga, nes miego trūkumas veikė... Savotiškai. Vis dėl to išgirdus užduotį (na Keitas iš esmės išgirdo tik žodį stovyklavimas) akys nori nenori atsiplėšė.  Jis beveik nieko nežinojo apie šį reikalą-juk nuo pat tada, kai žengė pirmuosius žingsnius jis augo su burtais ir visada buvo magiškame pasaulyje, tad nuo jo atsiplėšti, nors ir trumpam laikui, bet turėjo būti įdomi patirtis.
Smaragdo spalvos akimis vaikinas tingiai peržvelgė klasę. Už akių iškart užkliuvo pusilgiai plaukai. Keitas žinoma žinojo kam jie priklausė. Kolinsas jau norėjo atsistoti ir keliauti prie varnės, bet ji atėjo pati. Keituko veide įsižiebė šypsena.
-Ar tai skaitosi, kaip pasimatymas?-išsišiepęs paklausė jos Keitas, bet vis dėl to atsistojo. Daiktus susirinkti reikėjo.
-Imam miegmaišius, palapinę, rankšluosčius, maistą... Degtukus. Ko mums dar reikia?-paklausė švilpis pamažu rinkdamas šiuos daiktus sau į glėbį. Pamatęs tarp maisto šokoladuką, paėmė jį. Vis dėl to vakare turbūt norėsis kažko saldaus.
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Elijah Chris Dawson Gruodžio 05, 2018, 08:31:55 pm
Elijah pats nelabai suprato, ką veikia Žiobarotyros pamokoje, nes pats puikiai buvo susipažinęs su žiobarų pasauliu ir maždaug viską žinojo, o žodis - stovyklavimas, vaikino nei kiek nenustebino, nes su tėvu jam teko daug apkeliauti, o be stovyklavimo mažai kur išsiversdavo. Jam buvo smagu tik tai, kad nereiks magijos ir burtų, kas jam nelabai ir sekėsi..
Netoliese išvydęs Luną, jaunasis vampyras iš kart suprato su kuo dirbs, juk dirbti su nepažįstamu būtų kiek nejauku ir nelabai smagu, kai nepažįsti žmogaus..
- Sveika, - šyptelėjo Dawson' as, - tai gal nori pastovykliauti kartu? - kilstelėjo lupų kampučius ir pažvelgė į merginą.. - Na, ko mums reikės?  - Stovėdamas prie įvairių daiktų klaustelėjo vilkės, - tai gal imame palapinę, miegmaišių ir truputį maisto, - šyptelėjo surinkinėdamas daiktus į savo rankas... - Manau bus smagu.. 
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Davina Murrell Gruodžio 05, 2018, 11:48:00 pm
Išgirdusi Keito žodžius mergina nusijuokė.
-Regis, taip,-linktelėjo rudaplaukė,-ir ne bet koks, o su nakvyne lauke,-šyptelėjo ir nusekė paskui baltaplaukį prie galinio suolu ant kurio puikavosi daugybė daiktų. Nespėjus šešiolikmetei nė išsižioti Keito rankose atsidūrė beveik visi svarbiausi daiktai.
-Manau, kad kuprinės,-šyptelėjo Davina pastebėjusi po miegmaišiais padėtą juodos spalvos kuprinę. Patraukusi šiuos į šalį mergina ištraukė kuprinę ir atsegusi užtrauktuką leido baltaplaukiui sudėti visus reikalingus daiktus į vidų. Paėmusi dvi tamsiai mėlynos spalvos matines gertuves ir dar kelis šokoladukus mergina nužvelgė likusius daiktus.
-Regis, viskas,-šyptelėjo vaikinui ir išsitraukė burtų lazdelę. Tyliai sušnibždėjusi puikiai žinomą burtažodį šešiolikmetė pakeitė Varno Nago uniformą į juodus džinsus, plėšytus per kelius, ir persikinį megztuką, kuris laisvai krito atidengdamas merginos pečius. Jei stovyklauti, tai bent jau su patogiais drabužiais.
-Pasiruošęs smagiai praleisti laiką?-žaviai šyptelėjo mėlynakė ir pasuko prie profesorės. Vos palietus nešyklę vaizdas ėmė keistis ir netrukus abu jaunuoliai stovėjo vešlioje pievoje šalia tyvuliuojančio ežero. Nužvelgusi viską aplinkui Davina nusišypsojo. Šalia ežero laiką leido daugybė žiobarų, kurie regis, nė nematė jaunuolių. Toliau nuo ežero augo nedidelis plotas medžių, kurių pavėsis puikiai tiko tiems, kurie nebenorėjo būti saulėje. Praėjusi pro kelis gulinčius žmones rudaplaukė nužvelgė ežerą, kuris regis, tik ir kvietė įšokti į jį. Turbūt mergina taip ir būtų padariusi, tik pirma reikėjo pasistatyti palapinę. Nusukusi žvilgsnį nuo ramiai banguojančio vandens mergina dar kartą nužvelgė aplinką ir įsmeigė žvilgsnį į tuščią plotą, kuriame puikiai turėjo tikti pastatyti palapinę.
-Tikiuosi, esi pasiruošęs statyti palapinę,-šyptelėjo šešiolikmetė ir ištraukė palapinę. Daugybę kartų stovyklavusi su tėvais ir draugais, dabar Davina šyptelėjo nuo minties, kad teks išsiversti pačiai. Po kelių akimirkų tuščiame plote atsiradus chaki spalvos palapinei su viduje ištiestais miegmaišiais mergina žvilgtelėjo į ežerą, kurio vandenyje maudėsi keli žiobarai leisdami juos glostyti besileidžiančios saulės spinduliams. Žvilgtelėjusi į šalia stovintį vaikiną Davina šelmiškai nusišypsojo ir pasileido link ežero. Vis dar šiltas, ramiai banguojantis vanduo kvieste kvietė pas save. Sustojusi prie kranto mergina žvilgtelėjo į Keitą ir kelias akimirkas dvejojusi išsinėrė iš juodų džinsų ir persikinio megztuko numesdama šiuos ant žemės ir likdama tik su juodu maudymusi kostiumėliu (kurį kartu su uniforma spėjo pakeisti klasėje). Stovėdama ant kranto mergina žvilgtelėjo į vaikiną. Saulės spinduliai ėmė švelniai glostyti Davinos odą.
-Regis, turi progą įmesti mane į vandenį,-prisiminusi jų susitikimą prie upelio nusijuokė šešiolikmetė ir stebėdama baltaplaukį pasileido bėgti. Žinojo, jog Keitas vysis ją ir šįkart tikrai įmes į vandenį.
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Luna Gardner Gruodžio 06, 2018, 06:32:27 pm
Atitraukti žvilgsnį nuo profesorės Luną privertė pažįstamo vaikino balsas. Kilstelėjusi galvą šešiolikmetė išvydo šalia stovintį Elijah'ų. Turbūt jei ne gera nuotaika mergina būtų kandžiai atkirtusi vampyrui, tačiau šįkart tik žaviai nusišypsojo.
-Labas, mielai, jei tik gausiu progą tave pakankinti,-nusijuokė juodaplaukė ir pakilusi iš savo vietos nužingsniavo prie apkrauto suolo. Grifui besikraunant daiktus į savo glėbį šešiolikmetė nusijuokė.
-Elijah'au, juk stovyklausim kartu, neketinu leisti tau visko tempti vienam,-ištraukusi iš vaikino glėbio miegmaišius nusijuokė juodaplaukė. Vienoje rankoje laikydama savąjį nešulį mergina nužvelgė likusius daiktus ir prieš pasukant prie nešyklės pačiupo dvi mėtinės spalvos gertuves ir kišeninį peiliuką. Juk jei be burtų, tai bent jau ginklas reikalingas. Niekada nežinai į kurią pusę pasisuks gyvenimas. Jei taip ir toliau, tai durklą pradėsiu nešiotis ne tik į Nuodų ir Vaistų pamoką, bet ir į kitas...Hmm...Įdomu, ką sakytų profesoriai, jei apie tai sužinotų? Turbūt meiliai nusišypsotų ir pagirtų, na, arba atimtų durklą ir nubaustų kelioms savaitėms...Ne, pirmas variantas man labiau patinka. Paskutinį kartą žvilgtelėjusi į Sofiją Luna nusisuko nuo šios ir palietė nešyklę. Niekada nekeliavusi tokiu būdu dabar mergina jautėsi apsvaigusi, tad atsidūrus žaliuojančioje pievelėje vos neparkrito. Vis dėl to pusiausvyrą išlaikė. Kelis kartus tankiai sumirksėjusi šešiolikmetė nužvelgė čia laiką leidžiančius žiobarus. Šie visiškai atsipalaidavę ir pamiršę apie kasdienes problemas deginosi prieš kaitrią saulę. Būtent tokio gyvenimo mergina visą laiką ir troško. Pamiršti apie esančias problemas ir smagiai praleisti laiką. Kilstelėjusi galvą Luna žvilgtelėjo į dangų, tačiau buvo priversta užsimerkti. Akinanti saulė neleido nė žvilgtelėti į šią. Nusisukusi nuo didžiausio šilumos šaltinio Luna žvilgtelėjo į vaikiną ir pasuko toliau nuo visų žiobarų. Nors šiems nejautė jokios neapykantos, tačiau norėjo nakvynę praleisti ramiai. Pasitraukusi pakankamai toli nuo saulėje besideginančių žmonių jaunoji anglė paliko visus daiktus ir apsidairė. Juodaplaukės žvilgsnis užkliuvo už netoli esančio šlaito. Žengusi kelis žingsnius mergina nužvelgė apačioje tyvuliuojantį vandenį. Džiaugėsi, jog į Žiobarotyros pamoką nusprendė ateiti su kasdieniais drabužiais, vietoj to, kad būtų apsivilkusi Varno Nago uniformą. Šlaitas, esantis vos kelių metrų aukštyje, sukėlė merginai norą tuoj pat nerti nuo šio ir panirti į vis dar šiltą vandenį. Apsisukusi ant kulno Luna priėjo prie vaikino ir žvilgtelėjusi į šį šyptelėjo.
-Manau, palapinę galėsim pasistatyti vėliau, o dabar gal verčiau pašokinėjam?-kilstelėjusi lūpų kampučius mergina nusivilko savo bordo spalvos palaidinę ir išsinėrusi iš tamsiai mėlynų džinsų žvilgtelėjo į vaikiną.
-Palenktyniaujam? Tik be jokių "sukčiavimų",-šyptelėjo mergina ir pasileido link šlaito. Žvilgtelėjusi per petį į grifą mergina lengvai atsispyrė ir šoko į vandenį. Panirusi po vandeniu Luna greitai išnėrė ir šyptelėjo. Buvo smagu ir vėl džiaugtis neseniai praėjusios vasaros malonumais. 
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Elijah Chris Dawson Gruodžio 06, 2018, 10:00:18 pm
Vaikinas labai apsidžiaugė, kad mergina sutiko kartu dirbti, nes dabar turės tikrai, ką paerzinti ir pakankinti.
- Aš irgi, - atkirto vaikis laikydamas daugybė daiktų savo rankose.. Buvo kiek keistoka, kad jie kartu stovyklaus, tačiau priprasti prie to po biškį reikėjo, nes jei jiems teks bendrauti ir po šios mokyklos, turbūt šie stovyklavimo neišvengs..
- Malonu iš jūsų pusės, - gana mandagiai ištarė vaikinas ir nužvelgė merginą, kuri iš jo glėbio ištraukė pora daiktų, ir dar keletą nugriebė nuo staliuko, tačiau ji buvo teisi gertuvių ir peiliuko tikrai prireiks, juk ne visada žinai, kuo viskas baigsis..
Tad vaikinukas nieko nebespėjęs paklausti nusekė paskui merginą ir kartu su ja palietė nešyklę.. Viskas vyko labai greitai, vaikis atsiduręs pievoje vos neišvėmė to, kuo šiandien maitinosi, tačiau stengėsi laikytis kuo tvirčiau, juk jis pirmą kartą tokiu daiktu kažkur keliavo, tiksliau sunku suprasti kas čia įvyko, kiek atsigavęs jis apsižvalgė aplinkui, viskas buvo labai įspūdinga..
Kad ir kaip būtų gaila, saulė buvo gana kaitri, kas jaunajam vampyrui nelabai patiko ir jį išties erzino, tačiau jo motina jam įteikė tai, kas nuo to jį saugojo, nes jis beelkurią akimirką, galėjo labai smarkiai nudegti, tačiau senelio palikimas tikrai jam padėjo.. Visai netyčia prisiminęs motiną, jis kiek susipainiojo ir suglumo, dabar jam buvo jos ir gaila, tačiau ta neapykanta tikrai niekur nedingo.. O Elijah mintis greit išvaikė Lunos klausimai..
- Gerai, juk dar ne vakaras - atkirto vaikis ir pažvelgęs į merginą kilstelėjo savo lupų kampučiais.. Ir tuo pat metu greit nusirengė, juk su džinsais maudytis nepatogu.. - Na jei tu taip nori lenktinių, galim bandyti,  šyptelėjo Dawson' as ir atsispyręs stengėsi bėgti tiek kiek kojos neša, tačiau nesukčiauti buvo labai sunku, pasiekęs šlaitą šis greit atsispyrė ir paniro po vandeniu buvo išties smagu vanduo buvo šiltas ir gaivinantis, tad šis išniręs perbraukė ranka per savo vežlius plaukus ir nusukė žvilgsnį į varnę..
- Na sakyčiau lygiosios, - nusijuokė..
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Gaja Kasandra Amneta Gruodžio 07, 2018, 09:12:43 pm
  Šiandien Gaja buvo pakilios nuotaikos. Nežinojo kodėl, tiesiog buvo. Gal dėl to, kad nežinojo daugelio problemų, kurių dalis vyko ir artimoje aplinkoje? Tačiau tai paauglei nerūpėjo. Širdy ji dar vaikas. Ji nori linksmintis, nori linksminti kitus ir negirdėti nė žodžio apie problemas. Pavalgiusi pietus ir persirengusi į patogesnius rūbus nukeliavo žiobarotyron. Keista buvo pirmą syk eit į pamokas vėlai, tačiau neatrodo jog tai buvo kitiems tokia pati netikėta žinia kaip jai. Juk čia Hogvartsas, žmonės. Čia nėra komendanto(ar ne kitaip?) valandos, na tada kai reikia gultis nurodyta valanda ir taškas. Prisiminusi apie namuose vyraujančią tvarką, Amneta net sukikeno panosėje. Čia - Hogvartse buvo tikra laisvė.
  Žiobarotyros klasėje ilgai neteko sėdėt, kaip mat ji šovė paskui seserį ir Wreną - pasiimti daiktų. Greit pažiūrėjusi kas visoje toje gerumoje yra, pagriebė ukulėlę ir maisto, daug maisto. Tiek, kiek jai jos pačios jėgos būtų leidusios patempti. Šypsodamasi pažiūrėjo į Roaną ir Wreną ir ištarė vienintelį žodį:
  - Maistas.
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Keitas Kolinsas Gruodžio 07, 2018, 11:24:44 pm
-Na, jei nemokėsiu nė palapinės pastatyti-nekaltink manęs, niekada nestovyklavau žiobarišku būdu,-iškart perspėjo merginą Keitas. Gal kartais ir ne toks geras dalykas užaugti vien tarp grynakraujų burtininkų ir vien magijos pasaulio, nematant nieko kito.
”Žiobarai pavojingi. Jie turi daug baisesnių dalykų, nei magija”-ar ne kažkaip panašiai sakė Keito tėvas? Juk jam kaip aurorui teko su daug jų susidurti. Baltaplaukis papurtė galvą, stengdamasis išmesti tokias mintis iš galvos.
Pastebėjęs kokios spalvos kuprinę Davina parinko, Keitas nenustebo.
-Žinok pradėsiu galvot, kad nusigaudei mano stilių,-nusijuokė vaikinas, nužvelgdamas savo apraną. Uniformos (kaip ir visada) apsirengęs nebuvo. Cha, norėtum, vietoj to buvo pasirinkti plėšyti džinsai ir senos žiobariškos roko grupės marškinėliai. Tinkama apranga mokymuisi, jei paklaustumėt Keito.
-Aš visada pasiruošęs,-išsišiepęs atsakė švilpis ir vos palikęs lazdelę, sugriebė už nešyklės, vos prieš jai išsikeliant. Nusileido žinoma ne per maloniausiai-dar nemokėjo gerai nusileisti keliaudamas su nešykle.
Kiek nustebęs švilpis apsidairė-nesitikėjo, kad jie atsiras vietovėje su TIEK žiobarų. Jie jo netrikdė, tik buvo keista viską matyti taip... Paprastai. Žmonės bendravo ir net gamtoje naudojosi mobiliaisiais.
Su palapinės statymu, tai reikia pripažinti-nelabai ir padėjo, nes pirmą kart teko statyti nemagišką palapinę, bet vis dėl to menkas trenksmas jo vyriškam ego netrukus buvo numalšintas džiaugsmo pamačius skaidrų, saulės spindulių apšviestą ežerą.
-O, ir ja tikrai pasinaudosiu!-nusijuokė baltaplaukis ir greit išsinėręs iš marškinėlių, vis dar su džinsais, pasileido į vandenį. Spėjo padėkoti Merlinui už ilgas kojas ir ėmė vytis merginą, pakeliui pasiųsdamas beveik tiek pat purslų, kaip koks hipopotamo jauniklis.
-Tau šakės!-beveik pasivyjęs ją šūktelėjo žaliaakis, smarkiai pasemdamas vandens ir imdamas aptaškyti varnę, nė nekreipdamas dėmesio į aplinkinius.
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Reina Devynbalsė Gruodžio 08, 2018, 12:36:33 pm
Pamačiusi, kad Klara paėmė rankšluosčius, Reina susiraukė, bet nieko nesakė. Ji nekentė vandens. Arba tiksliau, vanduo nekentė jos. Kiekvieną kartą besimaudant ežere ar upėje ar kokiame nors telkinyje, didesniame už jos dušą, mergina pakliūdavo į bėdą. Vieną kartą jūroje vos ne paskendo, įkritusi į vietą iš tų smėlio smegduobių. Dar vieną kartą įkrito į upę ir susitrenkė galvą, o atsibudo jau visiškai kitame krante. Žodžiu, vanduo jai nebuvo malonus. Tačiau rankšluosčiai galėjo praversti ir kažkam kitam, todėl ji nukreipė dėmesį į svarbesnius dalykus, tarkim, jų stovyklavimo vietą. Prie upės arba ežero... Na, kažko įdomesnio nelabai ir galima sugalvoti tokiomis sąlygomis. Tačiau staiga ji prisiminė vieną vietą, kur buvo stovyklavusi su broliais. Ji puikiai tiks šiai pamokai.
Susikrovusi visus stovyklavimo reikmenis, Reina nusekė Klarą prie nešyklės. Akies krašteliu dar matė, kaip kiti mokiniai nusitvėrė vaistinėlę, kas buvo labai gera idėja, bet jau buvo per vėlu. Reina uždėjo ranką ant nešyklės ir užsimerkus įsivaizdavo Saremos salą, kurioje lankėsi anksčiau. Keliavimas nešykle visuomet būdavo nemalonus ir pykindavo Reiną. Lygiai taip pat nutiko ir šįkart - pagaliau pajutusi kietą žemę po kojomis, klastuolė krito ant kelių ir pabandė atgauti kvapą, kol jos viduriai vartėsi pilve ir grasino ištrūkti lauk.
- Oho, va čia tai kelionė, - tarė ji, užsikosėdama. Įsitikinusi, kad Klara vis dar su ja, ji apžvelgė aplinką. Iškart atpažino Saremos salą, jos gražius skardžius ir aukštų pušų miškus. Mergaitės stovėjo prie aukšto skardžio, nuo kurio atsivėrė Baltijos jūros platuma ir daugiau nieko. Apačioje vanduo taškėsi į akmenis. Reina atsiduso - dar vienas žingsnis toliau ir jų kelionė būtų pasibaigusi dar net neprasidėjusi. Trečiakursė klastuolė žengtelėjo atgal, link miško. Tolumoje girdėjosi garsūs šūkavimai, turbūt ten buvo įsikūrę dar keli stovyklautojai. Atsisukusi į savo porininkę, Reina paklausė:
- Kaip manai, ar mums pasilikti čia, toliau nuo žiobarų, ar eiti prie jų? Pasilikti būtų saugiau ir niekas mums netrukdytų, tačiau su žiobarais būtų įdomiau...
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Kajus Arno Wintersas Gruodžio 08, 2018, 03:19:01 pm
Saulei lėtai krypstant vakarop, Kajus susiruošė į Žiobarotyros pamoką. Paprastai į šią pamoką niekad nenueitų, tačiau gavės pasiūlymą eiti kartu su Roana, Gaja ir Wrena, keturiolikmetis kaip mat sutiko.
Todėl, nė kiek nenuostabu, kad suskambus varpui, profesorei pranešus ką reiks padaryti, Kajus it vėjas nušvilpė prie daiktų. Tuo tarpu pro akis nepraslydo Keito Kolinso veidas - bendrakoledžis pasirinko kitakoledžių draugiją. Deja, prefektas dėl to nejautė nei pykčio, nei pavydo. Jis tik nusišypsojo koledžo kvidičo komandos nariui.
Greičiau suradęs už Roaną palapinę, kabliuką ir valą, miegmaišius, degtukus ir visa tai susitalpinęs į kuprinę, Kajus dirstelėjo į drauges.
-Pasiruošusiuos? Jei taip, einam,- ir patraukė prie profesorės. Palaukęs, kol visos bendrakoledžės čiups už nešyklės, Kajus paskutinis prisilietė prie nešyklės.
Vaizdas pradėjo suktis, nemalonus jausmas apėmė visą kūną. Tą akimirką Kajus afrikietiškai prasikeikė, kad sutiko eiti kartu į žiobarotyros pamoką, tačiau, sukimuosi ir bjauram jausmui nuslūgus, pajutus dar sykį žemę po kojomis, Kajus jau nebežinojo ką dar bemanyti.
Apsvaigęs nuo kelionės su nešykle, prefektas sudribo ant žemės.
Papurtė galvą.
-Uh,- atsiduso, palengva pasukdamas galvą į šalis.
-Man rodos, atsiradom Europoje,- garsiai pasamprotavo Kajus, apsižvalgydamas.
Prieš jį raibuliavo plati upė, o pats, sėdėjo tarp aukštų žolių prie pakrantės, o už nugaros ošė miškas, kaip ir kitoje upės pusėje.
Ore tvyrojo rudens gaivuma ir šiluma.
Kajus atsargiai atsistojo.
-Ro, Gaja, Wrena, kaip jūs?- staigiai paklausė švilpis, suvokęs, kad vis dėl to nesą vienas.


Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Ismė Dilgėlė Gruodžio 08, 2018, 09:40:29 pm
Ismė besimėgaudama vakarine, dar truputi skruostus bešildančia saulute, pro mokyklos kiemą  lėtai nupėdino į pirmąją savo žiobotyros pamoką.  Nors ir ėjo neskubėdama, lėtai, gal net kiek nenoriai, mergaičiukė klasėje atsidūrė gerokai prieš suskambant skambučiui skelbiančiam pamokos pradžią. Klastelėjusi į vieną priekinių suolų, pasimuistė mėgindama patogiau įsitaisyti, mediniame neaiškų kiek hogiečių sėdinių mačiusioje bei uosčiusioje kėdėjetus . Įsipatoginusi kiek įmanoma įsipatoginti, baisiai nepotogiam mokyklos suole, atsilošė ir žvelgė pro langą mėgindama sugaudyti žvilgsniu paskutiniuosius saulės spindulius.  Pirmakursė matyt užsižiopsojo, pajutusi klasėje sujudimą, susivokė jog bus kažką praleidusi, visi skirstėsi porom ar į grupeles. Jaunoji Dilgėlė atsipeikėjusi kelis kartus sumirksėjo mėgindama atsikratyti juodų fejerverkų sproginėjančių akyse, nuo ilgo žiūrėjimo į šviesą ir nerangiai atsistojusi pradėjo dairytis ir sau poros, melsdamasis, kad naujasis porininkas nesugalvotu paspausti kaip visad prakaituoto mergaitės delno. Ismė jau buvo beprarandanti viltį susirast sau porininką, visi rodos vienas kitą jau pažinojo. Klastuolei teko gerai apsižvalgyti, kol jos akys užkliuvo už lyg ir kompanijono neturinčios, aukštokos, trumpų rudų plaukų varnanagės. Paskubomis nusigavusi prie potencialios porininkės, sukaupusi visą drąsą ,klastuolė pabagsnojo grubiau, nei norėjo, mergaitei į petį. Kiek baimingu, kiek iš susijaudinimo prikimusiu, girgždančiu balsu išbėrė:
-Labas, aš Ismė. Gal netyčiom neturi dar porininko ir norėtum būti su manim,- išspaudė kuo malonesnę šypseną.- Beja, tikriausiai būsiu pražiopsojusi mokytojos užduotį, nelabai suprantu ką veiksime susiskirstę poromis,- pridūrė raudoniu išpiltais skruostais.
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Davina Murrell Gruodžio 09, 2018, 12:37:54 am
Vaikinui ėmus vytis rudaplaukę šios linksmas juokas nuskambėjo žėruojančiu ežero paviršiumi. Pasileidusi vandens link Davina žvilgtelėjo į Keitą ir puolė į ežerą. Šio vis dar šiltas, vasariškas vanduo apgobė šešiolikmetės kūną. Įbridusi iki pusės mergina sustojo ir atsisuko į netoliese stovintį vaikiną, kuris mėlynakę pasitiko aptaškydamas vandeniu. Juokdamasi jaunoji ispanė pasėmė vandens ir atsilygino tuo pačiu. Regis, neseniai prabėgusi vasara ir vėl sugrįžo. Visiškai pamiršusi aplinkinius ir besitaškydama vandeniu su žaliaakiu ilgaplaukė nė nepajuto, kaip prabėgo kelios valandos. Tai pastebėti privertė tik pradėjęs temti dangus. Pavargusi, tačiau su plačia šypsena veide Davina perbraukė ranka per šlapius, rudus plaukus ir žengusi kelis žingsnius sustojo prie švilpio. Švelniai apsivijusi šio kaklą rankomis mergina kilstelėjo galvą ir prilietė savo lūpas prie baltaplaukio. Bučinys, kaip ir anksčiau privertė pamiršti viską aplink ir pasinerti tik į jį. Mėlynakė nė pati nesuprato, kaip stipriai buvo pasiilgusi Keito. Kelias akimirkas mėgaudamasi bučiniu šešiolikmetė atsitraukė ir žvilgtelėjo į smaragdines vaikino akis.
-Manau, mūsų palapinė jau spėjo mūsų pasiilgti,-šyptelėjo rudaplaukė ir atsitraukusi nuo švilpio pasuko link šios. Išlipus iš vandens mergina pajuto, kaip vėsus vėjelis tarsi sveikindamasis apsupą ją ir priverčia pašiurpti visą odą. Pakėlusi nuo žemės numestus drabužius šešiolikmetė priėjo palapinę ir padėjusi šiuos į šoną žvilgtelėjo į Keitą.
-Manau, dabar nė vienas iš mūsų neatsisakytų pasėdėti prie laužo,-nusijuokė rudaplaukė. Žinojo, jog su šlapiais drabužiais lįsti į palapinę prasta mintis, be to, nors ir pavargusi, tačiau noro eiti miegoti nejautė. Vis dar buvo žvali ir linksma.
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Luna Gardner Gruodžio 09, 2018, 01:41:57 am
Stebėdama ką tik išnirusį vaikiną Luna nusijuokė.
-Regis, taip,-linktelėjo ir nusibraukė juodus plaukus sau nuo veido. Beveik visą vasarą praleidusi miškuose arba namuose dabar mėlynakė džiaugėsi atsidūrusi vandenyje. Pamiršusi viską aplinkui šešiolikmetė mėgavosi gaiviu, vasarišku ežero vandeniu. Prabėgus gerai valandai Luna pasuko link kranto. Žinoma, pirma jį reikėjo surasti. Užlipti šlaitu, nors ir kelių metrų, be savo antgamtiškų galių, atrodė, neįmanoma. Nuplaukusi keletą metrų į šalį šešiolikmetė išvydo neaukštą, smėlėtą krantą, kuriame pasinėrę į tinklinio žaidimą linksmai laiką leido žiobarai. Žvilgtelėjusi per petį į grifą jaunoji anglė žengė kelis žingsnius ir kojomis palietė sausą, saulės įkaitintą smėlį. Šyptelėjusi mergina perbraukė ranka per juodus plaukus ir jau ketino pasukti prie savo paliktų daiktų, kai išgirdo vieno iš žiobaro balsą.
-Gal prisijungsit?-Žavi šviesiaplaukė įsmeigė žvilgsnį į jaunuolius. Kryptelėjusi galvą Luna žvilgtelėjo į Elijah'ų.
-Žinoma,-linktelėjo varnė ir šyptelėjusi atsistojo šalia kitų. Vaikinui taip pat užėmus savo vietą žaidimas prasidėjo. Vandens pramogas pakeitė linksmas žaidimas. Pasinėrusi į tinklinį mergina nė nepastebėjo, kaip toliau buvę žiobarai pamažu ėmė krautis daiktus ir paliko paplūdimį. Turbūt juodaplaukė ir nebūtų pastebėjusi, jei ne kartu žaidžiantys žiobarai. Saulei nusileidus ir dangui nusidažius tamsesne mėlyna spalva šie taip pat susidėjo savo daiktus ir atsisveikinę su jaunuoliais paliko šiuos vienus. Dabar paplūdimyje Luna su Elijah'u liko vieni.
-Regis, pats laikas pasistayti palapinę,-nusijuokė mėlynakė ir žengė link šios.
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Roana Amneta Gruodžio 09, 2018, 02:10:22 pm
  Sudėjusi nei į didelę, nei į mažą kuprinę maistą, indus bei kelis termosus(juk arbatą reikia iš kažko gerti) Ro apsižvalgė dar syk, ar nieko nepamiršo. Maisto buvo, vaistinėlė ir kiti būtini reikmenys buvo, palapinė ir miegmaišiai buvo. Pasitikrinusi megztinio kišenę, nurimo - tiek popiergaliai pripildyti tabako, tiek žiebtuvėlis buvo vietoje.
  Eidama nešyklės link, pastebėjo Keitą limpant prie Davinos. Kaip visad toptelėjo mintyse. Palaukusi visų - Gajos, Wrenos ir Kajaus priėjo prie nešyklės.
  - Taip, pasiruošus. - Mestelėjo žvilgsnį į Keitą ir palietė nešyklę. Vaizdas kaip mat pradėjo keistis. Blondinė į šiuos pokyčius reagavo neutraliai - jau yra tekę keliauti.
  Penktakursė su visais turimais daiktais debtelėjo ant žemės ir išsyk apsižvalgė. Tai tikrai nebuvo Anglijos teritorija. Pirmiausia žvilgsnis nukrypo Gajos link, tada žvilgtelėjo į kitus. Atrodo visiem viskas buvo gerai.
  - Aha, - atsakė jam Roro, - taip, aš tvarkoj.
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Klara Severova Gruodžio 09, 2018, 07:13:57 pm
Vieną akimirką Klara dar stovėjo klasėje, o jau kitą ji pradingo. Vis dar nebuvo pratusi keliauti nešykle. Na tiksliau jai niekada netekdavo daug keliauti taigi nenuostabu, kad buvo sunku atsistoti, o viskas aplinkui siūbavo. Rodos, ir jos porininkė nebuvo didelė kelionių su nešykle mėgėja.
-Viskas gerai?-paklausė.
Galiausiai kai viskas nustojo siūbuoti Klara apsižvalgė. Šios vietos ji nepažinojo. Tiesą sakant, nė neteko čia būti. Tad kurį laiką tik išsižiojusi žvalgėsi aplinkui. Vaizdas tikrai buvo nuostabus. Varnė nė negalėjo žodžiais tai apsakyti.
-Oho... Esi čia buvusi?-sušnabždėjo susižavėjimo kupinu balsu. Išgirdusi už jų kitų žmonių balsus Klara atsisuko į mišką. Lyg būtų perskaičiusi jos mintis Reina prabilo. Klara dar nužvelgė apačioje į akmenis besidaužančias bangas ir palingavo galva.
-Nemanau, kad būtų labai saugu ir šilta ten maudytis,-sumurmėjo ir pakėlusi galvą šyptelėjo.-Geriau einam įsikurti kur nors. Galbūt prie žiobarų,-draugiškai nusišypsojo ir paėmusi į rankas daiktus nuėjo link besilinksminančių žiobarų.
O jų tikrai nebuvo mažai. Tiesą sakant, čia buvo visa stovyklavietei skirta vieta. Visur pristatyta palapinių, kai kur lakstė maži vaikai. O vyresnieji prie laužo kažką gėrė ir šnekučiavosi. Klara tikrai nesitikėjo, kad bus būtent šitaip. Nors ir teko stovyklauti, paprastai tai darydavo kur nebūdavo žmonių. Greičiausiai visi dar norėjo pasimėgauti paskutinėmis saulėtomis dienomis.
Negana to tie žiobarai dar ir žiūrėjo į ją keistai. Vaikai sustoję spardyti kamuolį spoksojo į mergaitę. Negi ji taip išsiskiria? Juk ji žiobarų kilmės. Neturėtų kiti pastebėti, kad kažkas ne taip. Ir tik kai surado laisvą vietą palapinei, Klara prisiminė kas negerai:
-Aš su mokyklos uniforma,-tyliai leptelėjo ji ir skubiai nusivilko apsiaustą. Po juo ji vilkėjo įprastus drabužius: baltos spalvos marškinius ir juodą sijoną. Dabar atrodė lyg paprasta žiobariškos mokyklos mokinė, norinti šiek tiek pailsėti nuo mokslų. Tvarkingai sulanksčiusi savo uniformą mergaitė ją pasidėjo prie medžio. Šalia padėjo visus savo daiktus. Mergaitė tikėjosi, kad žiobarai jos iš pradžių keistai atrodančią aprangą pateisins tik neįprasta dabartine mada.
-Tau yra tekę stovyklauti?-paklausė ruošdamasi statyti palapinę.
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Auksė Marlena Hale Gruodžio 09, 2018, 08:00:59 pm
Auksė vylėsi paveikti kažką nuobodaus, kaip, tarkim, buvo nugirdusi iš pernai pusbrolio vestų Žiobarotyros pamokų. Deja, čia ir vėl reikėjo porininko. Gal man tiesiog išeiti? Prefektė pasirinkimo neturėjo, turėjo būti pavyzdžiu kitiems, o dingimas iš pamokos nebūtų išėjęs į naudą. Marlena vis dar svarstė galimybę slaptai pabėgti ir kažką naudingo paveikti šiame gyvenime, kai į ją kažkas bumbtelėjo. Susiraukusi, nes nuotaikos ir taip neturėjo, žvilgtelėjo atgalios. Pamačiusi nedidukę, mažą mergytę, sušvelnino veido bruožus bei truputį šyptelėjo.
- Auksė,- tarstelėjo prisistatydama,- žinoma, mielai šią pamoką pabendrausiu su tavimi. Oh, - susimąstė,- mes turime pasiimti daiktus ir iškeliauti stovyklauti tarp žiobarų, - pritūpė, mat norėjo pamatyti Ismę geriau, - kitaip sakant, trumputės atostogos. Galėsim ir zefyrų ant laužo pasikepti, - mirktelėjo.
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Monty Aren Reimers Gruodžio 11, 2018, 07:24:31 pm
Montis jau tiek buvo užsikapstęs darbais, kad tie mokslai rūpėjo vis mažiau. Atrodė, jog visą laiką surijo knygos, rašiniai ir kitokie darbai, susiję su mokykla.
Žiobarotyros pamokoje berniukas nesiruošė nieko dirbti, tik prašvilpti laiką, o tarsi dangui būtų pasiųsta žinia apie berniuko norą, pavertė jį realybe - lengvesnės užduoties gyvenime nesitikėjo. Vienas atlikti nenorėjo (kurgi įdomumas?), tad darydamasis ieškojo pažįstamų, bent jau iš matymo, veidų.
- Atsiprašau, - atsikrenkštė nerūpestingai,- bet gal pirmakursis varnas norėtų šią Žiobarotyros pamoką su manimi praleisti statant palapinę, vėliau pasiduodant ir tiesiog kažką kepant ant laužo?
Taip, Arenas užmatė vieną berniuką, kai ėmė brautis po visą kabinetą skersai, išilgai. Kad nepasirodytų itin atgrasus, švelniai šyptelėjo, laukdamas sutikimo.
- Aš Montis,- išsiviepė palinkęs arčiau.
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Keitas Kolinsas Gruodžio 11, 2018, 10:32:32 pm
Vanduo buvo nuostabiai šiltas ir nukėlė į atrodo tokius tolimus, maloniūs vasaros prisiminimus. Kolinsas juokdamasis toliau taškėsi, nardė ir plaukiojo. Jautėsi tarsi mažas vaikas pirmą kart atsiradęs prie didesnio nei vaikiškas baseinėlis vandens telkinio, bet tiesiog negalėjo susivaldyti-grįžus į Hogvartsą ten vėl pasitiks šaltas oras ir krūvos už šaltį dar nemalosnių namų darbų, o dar ir visi mokiniai tiesiog bus slogios nuotaikos banga, tad reikėjo išnaudoti galimybę kol buvo.
Danguje pradėjus ryškėti pirmosioms blankioms žvaigždėms, švilpis jau ruošėsi siūlyti dingti iš vandens, bet buvo sulaikytas bučinio. Baltaplaukis nusišypsojo ir prisiglaudė prie merginos, nors šlapių rūbų jausmas ir nebuvo pats maloniausias.
-Pasiilgo? Neatsisakyčiau dar šiek tiek laiko ežere, bet gerai,-šyptelėjo vaikinas, galiausiai patraukdamas į krantą. Marškinėliai, kuriuos buvo numetęs buvo visi smėliuoti, bet bent sausi, tad šeštakursis greit įlindo į juos ir patraukė prie palapinės.
-Taip, laužas dabar būtų nuostabu,-sutiko baltaplaukis,-Tuoj, palauk,-jis kilstelėjo rodomąjį pirštą, tarsi ženklą palaukti ir patraukė kiek toliau nuo palapinės. Netrukus grįžo su glėbeliu sausų šakų, kurių turėjo bent trumpam užtekti. Pusę krūvelės vaikinas sukrovė į keistą formą, primenančią piramidę, o kitas paliko šalia, kad galėtų baigiant užgęsti dar įdėti,-Turim degtukų, bet abejoju ar degs jei neturėsim kokio popiergalio ar laikrasčio įdegti ugniai,-kiek suraukė praskustą antakį Keitas.
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Ismė Dilgėlė Gruodžio 12, 2018, 02:59:41 pm
Atostogos tarp žiobarų? Ismei nejučiomis susiraukė, pati nesuprato kodėl, ar iš pasišlykštėjimo ,ar iš to jog ši mintis nuskambėjo labai keistai. Šios minties keistumas greit išblėso, klastuolei išgirdus žodį ZEFYRAS. Nuolat kemšami saldumynai mergaitę pavertė gan apvalainą ir negana to padarė skilutę vienam galinių dantų, bet smalyžiai tai nerūpėjo. Kai kurie žmonės tiesiog pašaukti nuolatos burnoj turėti kažką saldaus.
-Būtinai,-džiauksmo pilnu balsu tarė besisukdama eiti link klasės gale sukrautų stovyklavimui skirtų daiktų, tikėdamasi, kad varniukė seka iš paskos- zefyrų privalėsim išsikepti,-dar greitai pridūrė, labiau sau nei porininkei, kad neužmirštu šios genialios idėjos.
Pirmakursė, nelabai nutuokė ko reikia stovyklavimui be magijos, ji tiesiog kuprinėn krovė viską kas tik pasitaikė, svarbiausia jai buvo išsidėti tik tualetinį popierių ir nemažus du pakius zefyrų. Prisikrovusi kiek įmano dagiau daiktų mergaičiukė atsigręžė į porininkę:
-Kas toliau?
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Davina Murrell Gruodžio 12, 2018, 04:44:32 pm
Vaikinui trumpam dingus Davina apsidairė. Aplink tvyrojo tyla ir priešingai nei įprastai buvo maloni. Neseniai pilnas žmonių dabar ežero krantas buvo tylus ir tuščias. Girdėjosi tik tylus vėjo švilpimas. Žvilgtelėjus į ežerą merginos žvilgsnis nuslydo ramiai banguojančiu, žvilgančiu vandeniu. Šiame pamažu ėmė ryškėti naktinis dangaus atvaizdas. Tamsų ežero vandenį nušvietė ryškėjanti mėnulio šviesa. Šyptelėjusi rudaplaukė nusisuko nuo raibuliuojančio vandens ir pasiėmusi numestus drabužius apsivilko šiuos. Pastebėjusi grįžtantį baltaplaukį mergina susirangė ant žemės ir ištraukusi degtukų dėžutę, bei užrašų knygelę, kurią buvo atsinešusi į Žiobarotyros pamoką, šyptelėjo.
-Turbūt vis dėl to verta nešiotis užrašinę,-išplėšdama kelis tuščius lapus nusijuokė šešiolikmetė. Pridėjus degantį degtuką prie plono popieriaus ugnis kaip mat apgobė lapus paversdama šiuos juodais it anglis. Atsargiai padėjusi degantį popierių ant sausų šakų Davina stebėjo, kaip liepsnos peršoka ant jų ir ima traškėti. Išplėšusi dar kelis lapus mėlynakė pridėjo juos prie ugnies, tačiau priešingai nei pirmuosius šiuos pasiliko sau. Rankose laikydama degančius lapus mergina stebėjo, kaip šie pamažu virsta pelenais, kuriuos karaliaujantis vėjas nunešė į miško pusę. Liepsnai priartėjus prie pirštų mėlynakė numetė lapus į laužą ir perbraukė ranka per vis dar drėgnus plaukus. Neseniai vos liepsnojusi ugnis prarijo visas šakas aplink save paskleisdama malonią šilumą. Kilstelėjusi galvą Davina žvilgtelėjo į Keitą.
-Esu pasirengusi siaubo istorijai, na...arba bent jau istorijai, kaip praleidai atosotgas,-nusijuokė rudaplaukė.
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Wrena Alder Gruodžio 12, 2018, 05:53:40 pm
 Wrenutė dar spėjo pagriebti keletą universalių, skausmą malšinančių ir kitokių vaistų dėžučių. Po lapelį vaistų sugebėjo įkišti į tą vaistinėlę, tad dar prigriebė keletą plytelių šokolado (mat šokoladas sugeba priversti žmones pasijusti mylimais, laimingais ir visokiais kitokiais fainais žmogeliukais). Na, o šokoladas Gajai irgi į naudą. Ne platėjimo, o laimės naudą.
 Mergaitė patraukė paskui bendrakoledžius link nešyklės - jai atrodė kiek nesmagu, mat kiti nešė daug didesnes kuprines, o jos rankose tebuvo vaistinėlė ir šokolado plytelės. Tačiau vis dėl to nešyklė, eiti nereikės, tad prisilietė pirštukais ir pajuto kaip sukasi galva, mirguliuja kažkokie vaizdai, staigiai pasidaro karšta, o tada pūsteli šaltas vėjelis. Prireikė daug pastangų, kad atlipintų blakstienas ir atmerktų akis, mat nors su nešykle nelabai buvo keliavusi, tačiau visuomet nesuprasdavo kada suspėja užsimerkti.
 Žalia. Labai žalia. Gal net per daug žalia ir mėlyna. Žalias miškas, žalia žolė, tik upė mėlyna ir dangus žydras žydras, tačiau kažkur matėsi ir debesėlių. Gerai, kad jie neatsklido išsyk, vos spėjus čia atsidurti. Būtų buvę tikrai nekas, jei iškart prapliuptų lietus dar nespėjus pasistatyti palapinės.
 -Gyva,- užkimusiu balsu atsakė ir krenkštelėjo.- Vidutinių platumų juosta,-pridūrė susiaurindama vietą, kurioje jie galėjo būti.- Siūlyčiau pradėti statyti palapinę, nes neaišku kada atkeliaus tas visai nemažytis ir nemielutis debesėlis. Ir ar išviso atkeliaus.
 Švilpė padėjo vaistinėlę ir šokoladus ant žemės, apsidairė ir mestelėjo žvilgsnį į mišką. Abejojo ar ten bus kas nors gero, apart tamsių šešėlių bei įvairių įsivaizduojamų gyvių sutemus. Iš vienos pusės baisusis miškas, o iš kitos - upė, kurioje galima nuskęsti. Nė tas nė tas nebuvo pakankamai mielas sprendimas.
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Reina Devynbalsė Gruodžio 12, 2018, 07:54:45 pm
Išgirdusi Klaros pasiūlymą, Reina iš lėto nusekė paskui ją giliau į mišką, kur girdėjosi žiobarų bruzdesys. Mergaitę labiau traukė skardis, tačiau ji suprato, kad prie jo stovyklauti būtų nesaugu, o taip pat jos išsisuktų nuo pamokos tikslo - įsiliejimo į žiobarų visuomenę.
- Taip, esu, - atsakė į Klaros klausimą, su šypsena prisimindama dienas, praleistas čia, - Turiu du vyresnius brolius, jie mėgdavo čia stovyklauti, todėl kai pasidariau pakankamai didelė, veždavosi ir mane.
Jos įžengė į stovyklavietę. Joje buvo pilna žmonių, vieni įsikūrę palapinėse, kiti net atvykę su nameliais ant ratų. Klara nieko nelaukdama pasuko prie laisvos vietos, tačiau Reina stabtelėjusi padvejojo. Ar joms galima čia būti? Ar nėra kokio nors stovyklautojų limito, ar rezervacijų? Pamačiusi, kad į ją jau keistai spokso kažkoks žiobarų berniūkštis, ji nuskubėjo paskui porininkę, nenorėdama atkreipti niekeno dėmesio. Pamačiusi, kad Klara nusivelka uniformą, Reina padarė tą patį. Na taip, jos apsiaustas ir ryški žalia klastūnyno emblema atrodė kaip iš praeito šimtmečio. Likusi su savo klasikinėmis juodomis kelnėmis ir medvilniniais marškiniais, ji susilankstė uniformą ir apieškojo savo kišenes kad patikrintų, ar niekas nepasimetė. Jos ranka užkabino prie klubo esančią lazdelę. Velnias! Mergaitė greitai nusisuko nuo kitų stovyklautojų ir susikišo lazdelę į krepšį. Tikiuosi, nepamatė. Reina, idiote tu!
Atsidususi, klastuolė nupėdino prie Klaros, kuri jau buvo išdėliojusi daiktus.
- Kaip jau sakiau, stovyklaudavau su broliais, bet tada man buvo gal dešimt ar vienuolika metų, todėl apie stovyklavimą mažai ką atsimenu. O tu? Eikš, aš tau padėsiu su palapine. Tu imk už to krašto, o aš už šito...
Reina visiškai nesuprato instrukcijų, kurios buvo užrašytos ant lapelio. Atrodė, lyg būtų praradusi gebėjimą suprasti anglų kalbą. Dalių buvo per daug, kažkokie strypai, šitą sujungti tenai, o štai tą tenai... Nesąmonė. Iš įpročio, mergaitė griebėsi lazdelės, kol susivokė, kad ją paliko krepšyje ir kad burtais naudotis nebuvo galima, ir ranką atitraukė.
- Dabar imu suprasti, kokia dėkinga turėčiau būti už tai, kad esu burtininkė. Su magija viskas daug lengviau, - bandė pajuokauti Reina. Ji nė nepastebėjo, kaip už jos išdygo kažkokia vyresnė moteris. Jai paklausus, ar joms reikia pagalbos visiškai nesuprantama kalba, Reina iš išgąsčio vos nepaleido palapinės galo. Jau būtų nusitėškusi kartu su visais strypais...
- Ne, mums viskas gerai, ačiū, - atsakė ji angliškai, stengdamasi atrodyti kuo natūraliau, nors galvoje klykė ant savęs, kad pakliuvo į tokią situaciją. Reikėjo neimti žiobarotyros, reikėjo neimti žiobarotyros, reikėjo neimti žiobarotyros...
- Jūs čia pirmą kartą? - nė nemirktelėjusi, moteris persijungė į anglų kalbą. Ji nuo jų nė nemanė atstoti, ir trumpam Reinai pasivaideno, kad galbūt ji viena iš profesorės "draugų" ir specialiai joms trukdo, kad pasižiūrėtų, ar neišsiduos.
- Žinot, aš turiu paruošti laužą, tačiau mano draugė štai čia daug galėtų jums papasakoti. Klara? - ji pažvelgė į porininkę maldaujamčiu žvilgsniu. Varnanagiai juk pasižymėjo geresniais bendravimo įgūdžiais, taip? Nelaukdama mergaitės atsakymo, Reina pasišalino atokiau, prie laužavietės. Jų laimei, šalia jau buvo sukrauta nedidelė krūvelę malkų, tokias krūveles turėjo visi stovyklautojai. Sudėjusi jas kryžmai, kaip atsiminė darant brolius, ji įsistebeilijo į laužą. Reikėjo jį uždegti. Hm, gal pavyktų žvilgsniu? Gal tada ta moteris pagaliau atšoktų nuo jų ir grįžtų pas savo nupenėtą žiobarų šeimą? Vis dėlto apie tai galėjo tik pasvajoti. Po apačia padėjusi saują sudžiūvusios žolės, ji išsitraukė degtukus ir ėmėsi darbo. Tikėjosi, jog Klarai pavyks nuvyti tą moterį šalin.
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Elride Endlercat Gruodžio 12, 2018, 09:06:53 pm
Mergina be nuotaikos atpėdino į pamoką. Kas po velnių daro pamokas vakarais be astronomijos profesorių? Siaubingas dalykas, labai siaubingas, mat Elridė jau buvo susiplanavusi vakarą ir va, viskas sugriuvo. Tik esmė ta, kad ji žadėjo vakare gultis į lovą ir tinginiauti, nuostabūs planai.
Susiradusi laisvą vietą Grifiukė ėmė dairytis pažįstamų veidų. Bet pastebėjo tik vaikinuką, kurio nekentė, tad atsidususi ėmė stebėti savo rankas ir jas tyrinėti. O ką daugiau veiksi belaukiant?
Ėmus kalbėti profesorei žaliaakės dėmesys nukrypo ties ja, ji stebėjo, kaip merginai kalbant juda lūpos ir klausėsi kiekvieno žodžio, bet jos išblyškusiame veidelyje ėmė vis labiau ryškėti raukšlės. Ji susiraukė, nes praktika merginos netenkino. Stovyklauti su draugu. O kas jei žmogutis draugų neturi? Taip ir žlugdo tokius vienišius, nors Elridė galėtų susirasti bet kokį žmogiuką, bet jai per daug įstrigo žodis "draugas".
Ir visgi, ji pasiryžo įvykdyti tą nelemtą praktiką, su draugu, ar be. Neskubėdama ir vis dairydamasi pažįstamų veidų Grifiukė pėdino link klasės galo, kad susirinktų daiktus, kurių reikėjo. Nors iš tikrųjų ji visiškai nenutuokė apie tai.
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Elijah Chris Dawson Gruodžio 12, 2018, 09:07:47 pm
Elijah te plūduriavo, kaip plūduras vandenyje, nes jautėsi po šitiek laiko atsipalaidavęs ir galėjo mėgautis tuo kas vyksta šią akimirką, o ne galvoti apie praeitį ar ateitį.
Vanduo buvo gana šiltas, o nuo jo sklindanti gaiva neprilygo niekam. Vaikinukas visą laiką plaukiojo po vandenį, kai pamatė, kad Luna pasukė link paplūdimio ir dar sutiko žaisti su žiobarais. Grifas niekada jų nediskriminavo, tačiau žaisti su jais buvo kiek keistoka, nors Elijah ir žinojo, kaip, tačiau tik klausiamu žvilgsniu pažvelgė į vilkę ir pasileido paskui ją.
Vaikinas jautėsi lyg vasarą, kai kartu su tėvu važinėdavo į Ispaniją, Graikiją poilsiauti ir paplūdimyje ant smėlio žaisdavo tinklinį. Žaisti buvo smagu, nes Elijah niekada nebuvo pralaimėtojas šioje srityje, jis tik žvilgčiojo į merginą ir savo veide žaidė su šypsena.
Žiobarams pradėjus skirstytis vaikis taip pat pagriebė savo daiktus ir pasukė link pievos.
- Taip, manau laikas palapinei, duokš pastatysiu, - šyptelėjo vaikinas ir užsiėmė darbu, jam čia buvo gana lengva, nes ne pirmą kartą jau tai darė. -  Na štai palapinė pastatyta, kas toliau?
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Suzu Nakashima Gruodžio 12, 2018, 09:18:10 pm
Vaikis įžengė į klasę su plačia šypsena. Jo mėgstamiausia pamoka, pati mėgstamiausia pamoka, kurioje jis kaip ir seniau sužinos daug daug. Nužvelgęs jau klasėje esančius mokinius Suzu patraukė laisvon vieton su knygomis rankose. Berniukas atrodė kaip visiškas moksliukas, bet šioje pamokoje jis toks ir buvo.
Nužvelgęs profesorę vaikis šyptelėjo, mat tikėjosi, kad šioji papasakos kažko įdomaus, o tada jo akys nukrypo ties mokinukais esančiais klasėje. Jis pastebėjo mergaitę, kuri kažkodėl patraukė jo žvilgsnį, o tada vaikio akys liko be jokios emocijos. Rudaplaukis ėmė drebėti, akyse tvekėsi ašaros ir jis nenutuokė ką daryti. Jo galvoje pasirodė lavono vaizdas, va kuo patraukė ta mergaitė akis. Tas lavonas, jo įsitikinimu, buvo mergina.
Bet berniukas kovojo, kovojo su savimi. Jis užmerkė akis, akivaizdžiai kentėjo, bet viskas po truputį atslūgo. Kaip banga, iš lėto traukėsi, kol pagaliau Suzu atmerkė akis. Drebulys vis tiek krėtė kūną, jis nežinojo, kas tik ką įvyko, iš tikrųjų ir tos siaubingos dienos puikiai neatsiminė, tik tokie vaizdai pranešdavo, kad tokia buvo.
Profesoręs prisistatymą vaikis praklausė, tačiau išgirdęs praktiką, praradęs šiokį tokį entuziazmą, atsistojo ir nužvelgęs klasę ėmė ieškoti aukos, su kuria teks prabūti naktį.
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Eric Nocturn Gruodžio 12, 2018, 09:33:48 pm
Aukštas vaikinukas pravėrė klasės duris ir su žavinga šypseną peržengė slenkstį. Pamokose lankėsi jis retai, nes jų nemėgo, tačiau paskutiniuosius metus teko, gal kokių šaunių nuotykių patyrs ir galės pasidžiaugti, kad gyvenimas Hogvartse nenuėjo veltui.
Linktelėjęs profesorei berniukas ramiausiai patraukė į klasęs galą ir patogiai įsitaisė suole. Jo šypsena vis dar puošė veidą, berniukas buvo puikios nuotaikos, tačiau neatmetė galimybės, kad gali užmigti tokioje pamokoje. Mat jis turėjo talentą užmigti bet kur ir bet kada. Tai galėjo būti ir popietė prie stalo su šeima, ir įtemptos rungtynės kvidiče. Jei jis nori, jis gali.
Išklausęs profesorės Erikas atsistojo ir pasirąžė. Daiktai buvo čia pat už jo, tačiau "draugužio" jis neturėjo. Geriau apsidairęs vaikinukas patraukė prie Grifo, kadangi tikėjo, kad su tokiu žmogum galės šiek tiek geriau sutarti.
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Kaylie Mateo Gruodžio 12, 2018, 10:52:09 pm
Kay žingsniavo į Žiobarotyros pamokas visiškai be nuotaikos ir noro, te norėjo, atsigulti ir miegoti, nes jautėsi labai pavargusi, tačiau kitos išeities nebuvo, tačiau ji nesuprato kodėl pamoka vyksta vakarėjant, kai galima padaryti tai dieną.
Įžengusi į klasę ši nieko nelaukusi linktelėjo profesoriai ir pasukė tiesiai prie daiktų, kuriuos turėjo pasiimti, nors noro ieškoti draugų nebuvo, tačiau reikėjo rasti išeitį iš padėties, grifė vos tempianti savo kojas atslinko prie įvairių žiobariškų daiktų, rinkosi ji ten palapinę ir dar kažką, kai staiga, netiktai, atsitrenkė į žmogų, kas ją tikrai išblaškė, ji atsisukusi te spėjo ištarti du žodžius..
- Aš atsiprašau, - ir per prievartą išspaudė vos matomą šypseną. - Netyčia, - dar sykį išspaudė priverstinę šypseną ir išvydusi Elridę, kiek nurimo, nes suprato, kad "neužsirovė" prieš kokius klastuolius, nors ji būtų nepasidavusi, tačiau būtų gerai "sutrypta".
- Am, gal nori dirbti kartu?
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Nihal Eris Gruodžio 12, 2018, 10:59:02 pm
Nihal buvo entuziastinga ir jos emocijos tryško pro kraštus turbūt dėl to, kad vasarą ji praleido puikiai, tačiau mokslui noro per didžiausio nebuvo, tačiau ji stengėsi išlaikyti savo geras emocijas ir per pamokas.
Vos tik įžengusi į kabinetą mėlynplaukė pasisveikino su profesore ir pasukė link klasės galo atsirėmusi į stalą ji išklausė profesorės ir kiek sutriko, nes draugų ji te mažai turėjo, o čia jų nebuvo matyti. Ką reik daryti? Juk viena nesileisiu į žygį ir dar be lazdelės, oj ne.
Violetinių akių savininkė dairėsi po klasę, kai staiga už akių užkliūvo vaikinas su kuriuo ji buvo pora kartų susitikusi atsitiktinai, tačiau buvo tekę. Tai ką man daryti? Pirmai siūlyti kartu dirbti? Juk vaikinai turi, tačiau turbūt nebūčiau grifė, - pagalvojusi mintyse neryškiai nusišypsojo ir pasuko lyg Suzu, kuris rodos irgi kažko ieškojo.
- Sveikas, - drąsiai ir grakščiu balsu prabilo Eris, - mh.. Nori kartu atlikti praktiką?
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Klara Severova Gruodžio 12, 2018, 11:00:25 pm
-Ak, visada norėjau turėti vyresnį brolį,-svajingai šyptelėjo Klara. Ji dažnai panorėdavo turėti brolį ar seserį. Ypač kai atsikraustė į Angliją ir liko visiškai viena. Norėjosi, kad kas nors ją palaikytų ar padrąsintų sunkiomis akimirkomis.-Dažnai stovyklaudavau ir keliaudavau po įvairias šalis su savo mama.-Klarai pasakojant jos veide pasirodė ilgesio užuominos, o balse buvo girdėti nesėkmingai užslėptas liūdesys. Bet Klara šypsojosi. Kurgi nesišypsosi. Juk ji taip buvo pasiilgusi stovyklavimo.
-Jaučiuosi taip keistai. Atrodo, kad net iš toli galima pasakyti, kad nesu visiškai žiobarė,-šyptelėjo pati sau bandydama sujungti du geležinius strypus. Nors ir teko gyvenime statyti tas palapines, bet su šita jai visiškai nesisekė.
-Po galais, kokia čia iš Kinijos atvežta palapinė?-sumurmėjo panosėj ir paėmė instrukcijų lapelį. Bet jis nė velnio negelbėjo. Suirzusi Klara rusų kalba apkeikė palapinės gamintojus. Ir lyg jos rusiški keiksmai būtų buvę kažkoks burtažodis, lyg iš niekur prie išdygo kažkokia moteriškė. Klara vos susilaikė neišsižiojusi, kai išgirdo savo gimtąją kalbą.
Bet Reina sureagavo visiškai kitaip išsigandusi vos nenuvirto į tų strypų krūvą. O moteriškei persijungus į anglų kalbą klastuolė surado priežastį pasišalinti. Klara tik nežymiai linktelėjo galvą. Numanė, kad jai pačiai (galbūt) bus lengviau susitvarkyti su šia žiobare, kadangi ji greičiausiai nemoka taip gerai anglų kalbos. Mergaitė atsargiai padėjo strypus ant žolės ir atsisuko į moteriškę. Mandagiai su ja rusų kalba pasisveikino. Šios lūpos tik išsikreipė sudarydamos gal kažkiek persistengtą šypseną, kuri užslėpė nuostabą.
-Ar jūs ne per jaunos stovyklauti be suaugusiųjų?-rusiškai paklausė, per daug mandagiu balsu toji moteris. Klarai prireikė visų jėgų, kad tik nesusirauktų.
-Tai mes netoliese gyvename. Todėl mūsų tėvai ir leido vieną naktį praleisti čia,-patraukė pečiais stengdamasi kiek įmanoma įtikimiau sumeluoti. Deja, moteriškė tik įtariai prisimerkė.
-Argi?.. Kiek žinau niekas aplinkui čia neturi dešimtmečio vaiko,-šįkart Klarai nepavyko nesusiraukti.
-Man penkiolika,-vėl sumelavo.
-O jai kiek?-moteris kryptelėjo galva į Reiną, kuri kaip tik išsitraukusi degtukus bandė uždegti laužą. Klarai taip norėjosi gan grubiai atsikirsti tai moteriai, bet ji vis dar stengėsi mandagiai šypsotis. Jau buvo pamiršusi kokie suaugę žiobarai gali būti smalsūs. Tiesą sakant toji moteris atrodė net per daug smalsi. Tokia smalsi, kad net Klarai pasidarė kažkiek neramu. Ji pagalvojo apie savo kišeninį peiliuką, bet šis ramiai gulėjo uniformos kišenėje. Bet varnė nenorėjo sukelti sumaišties. Juolab, kad tai greičiausiai jos paranoja.
-Trylika,-ramiai atsakė.-Jums nėra ko rūpintis. Mūsų tėvai žino, kad mes čia ir yra netoli. Tai jei mums iškiltų koks pavojus jie iškarto čia pasirodytų,-vis dar šypsodamasi liejo melą po melo Klara. Ir dar norėdama būti visiškai tikra, kad ji patikės patapšnojo per savo tuščią sijono kišenę.-Mes juk turim telefonus.
Ir rodos tai suveikė. Moteris vis dar pernelyg mandagiai šypsodamasi atsitraukė.
-Na puiku. Jei jums prireiks pagalbos aš būsiu netoliese.
Klara jai tik rusiškai padėkojo, o mintyse apsidžiaugė, kad pagaliau pavyko atsikratyti šios žiobarės. Kai atsisuko į dar nepastatytą palapinę varnė suprato, kad toliau bandyti jau tikrai nenorėjo. O dar ir visi tie kvapai stovyklavietėje sužadino apetitą. Taigi paėmė visko ko gali prireikti maistui pasigaminti ir nuėjo prie Reinos. Pasitiesusi pledą ant žolės mergaitė atsisėdo veidu į jų sukrautus daiktus ir nebaigtą statyti palapinę.
-Per visą savo gyvenimą dar neteko tiek meluoti vienam žmogui,-sumurmėjo klastuolei ir pakėlusi galvą pažvelgė į giedrą vakaro dangų. Akimirkai nusistebėjo, kad taip greitai prabėgo laikas.-Žinai, aš galbūt norėsiu miegoti po atviru dangumi. Turėtų būti žvaigždėta naktis.
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Adam Green Gruodžio 12, 2018, 11:35:02 pm
Adamui šie mokslo metai buvo pirmieji, o kas keisčiausia jis jautėsi pritapęs ir gan drąsiai, tad ir šį kartą į Žiobarotyros pamoką keliavo pilnas jėgų ir noro mokytis. Nežinia kas šį vaikį buvo apsėdę, bet jis troško mokslo žinių, nors Žiobarotyra nebuvo jo mėgstamiausia, tačiau susipažinti su tuo pasauliu taip pat norėjo.
Vos tik peržengė slenkstį Green pasisveikino mandagiai su profesore ir nusekė į galą, kur buvo galima matyti palapines, kuprinę, truputį maisto, šis buvo gana nustebęs, tačiau neturėjo bendro supratimo, kaip elgtis su tais daiktais. Išgirdęs, kad reik dirbt poromis šis pradėjo dairytis po klasę, kai užmatė link jo einanti vaikinuką, kuris atrodė gana vyresnis, tačiau tas grifo negąsdino.
- Sveikas, - ištiesė ranką Adamas, - dirbsim kartu?   
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Luna Gardner Gruodžio 12, 2018, 11:44:50 pm
Sulaukusi vaikino atsakymo Luna šyptelėjo, tačiau liko stovėti vietoje.
-Neprivalai vienas pastatyti palapinės,-sukryžiavusi rankas ties krūtine atsakė juodaplaukė ir pagriebusi ant žemės numestus drabužius stebėjo, kaip Elijah'us vos per kelias minutes pastato palapinę. Šiam atsisukus mergina stovėjo apsivilkusi savo drabužius ir braukdama ranka per ilgus, juodus plaukus žvelgė į tolį. Dar drėgni, tačiau itin tiesūs juodi plaukai lengvai krito ant merginos pečių. Žvelgdama į tolį šešiolikmetė stebėjo, kaip ryški mėnulio šviesa krenta į vandenį ir nušviečia visą šio paviršių. Nusisukusi nuo ežero Luna atsisuko į grifą. Išvydusi pastatyą palapinę šešiolikmetė šyptelėjo.
-Tiesa sakant, neatsisakyčiau pamiegoti,-tyliai atsakė ir mieguistai žvilgtelėjo į Elijah'ų. Po visos dienos pamokose, namų darbų, plaukiojimo ežere ir tinklinio mergina jautėsi pavargusi. Regis, net antgamtinė jėga neprilygo poilsiui. Tiesa, vilkolakio galios Luna šiandien nepanaudojo, tačiau nė akimirkai jos nepamiršo, nuolat jautė viduje tūnantį žvėrį. Vis dėl to poilsio šešiolikmetei reikėjo.
-Žinau, kad miego tau nevisada reikia, tačiau neatsisakyčiau, jei ir tu prisijungum, abejoju, ar norėsi vienas likti lauke,-šyptelėjo mėlynakė ir žvilgtelėjusi į vaikiną įsitaisė neseniai pastatytoje palapinėje. Atsegusi vieno iš miegmaišių užtrauktuką nieko nelaukdama susirangė jame ir tingiai žvilgtelėjo į lauko pusę. Tyla, tvyrojusi aplink, vertė užmerkti akis, tačiau mergina dar kelias akimirkas bandė sugauti aplink girdimus garsus ir nė pati nepauto, kaip netrukus viskas išgaravo. Nugrimzdusi į tamsą Luna pamiršo viską aplink ir pagaliau leido savo kūnui pajusti taip reikalingą poilsį. Turbūt mėlynakė būtų išmiegojusi iki pietų, kaip ir kiekvieną dieną, jei ne įkyrūs saulės spinduliai prasiskverbę pro palapinės medžiagą. Tyliai suurzgusi šešiolikmetė pramerkė akis nužvelgė palapinę. Netoliese jau girdėjosi pirmieji žiobarų balsai ir linksmas juokas. Apsivertusi ant kito šono mergina žvilgtelėjo į vaikiną ir sveikindamsi šyptelėjo. Nors jautėsi kur kas žvalesnė, tačiau kelias ateinančias minutes tikrai neketino niekur keliauti. Grįžti į Hogvartsą dar nenorėjo, namų darbai ir pamokos jau buvo spėję atsibosti, tačiau ir čia likti ilgai negalėjo. Tingiai išsiropštusi iš savo miegmaišio Luna žvilgtelėjo į grifą.
-Spėju, jog pats metas grįžti į pilį?-kilstelėjo savo lūpų kampučius ir surinkusi visus daiktus paskutinį kartą nužvelgė aplinką. Mielai likčiau čia dar kelias dienas... Susitaikiusi, jog taip nebus Luna žvilgtelėjo į vaikiną ir kartu su juo palietė nešyklę. Vėl atsidūrusi Žiobarotyros pamokoje šešiolikmetė nužvelgė klasę ir šyptelėjusi profesorei sudėjo visus daiktus į vietą. Kol kas klasėje jaunuoliai stovėjo vieni, regis, kiti dar nespėjo grįžti, arba buvo spėję palikti kabinetą. Klausiamai žvilgtelėjusi į Elijah'ų juodaplaukė šyptelėjo ir atsisveikinusi pasuko Varno Nago bendrojo kambario link.
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Elijah Chris Dawson Gruodžio 13, 2018, 03:53:00 pm
Elijah džiaugėsi, kad mergina nors prie šito darbo neprisidėjo, juk panelė turi likti panele, o darbai skirti vyrui turi būti jam ir palikti.
- Privalau, - griežtai atsakė vaikinukas ir pažvelgė į merginą. Kuri rodosi kiek supykusi, tačiau kaip sakoma: Papyks, nustos.
- Tai lįsk į vidų ir labos, aš iš išorės mus pažiūrėsiu, - šyptelėjo Dawson' as. - Be to jei nori galiu prisijungti, nors ir nelabai aš noriu miegot, tačiau jei tu nori, kad būčiau šalia, kaip aš galiu damai atsakyti, - erzindamas merginą atkirto rudaplaukis, - abejoji ar norėsiu, na tu žinai, kad nebijau, - dar sykį atsikirto berniūkštis ir taip pat nusekė merginą, šis į miegmaišį nelindo, nes jam nebuvo šalta, jis tik sau pasikišo ranką po galva ir įsmeigęs žvilgsnį į palapinės viršų pradėjo mąstyti apie ateitį ir motiną, kuri dabar taip pat trypia šios mokyklos koridorius.
Elijah nė nespėjo pajusti kaip greit prabėgo laikas, jis tik pajautė kaip tie įkyrus spinduliai prasiskverbė pro mažą plyšį, o tuoj pat prabudo ir vilkė, lauke girdėjosi žiobarų balsai, kurie turbūt vėl tinklinį susimąstė pažaisti.
- Spėju, kad taip, - kilstelėjo lupų kampučius ir  kartu su mergina susirinkę daiktus pagaliau palietė nešyklę, grifui nebuvo čia itin įdomu ar įspūdinga, tačiau toks poilsis nuo mokslų tikrai neblogas.
Vos tik jaunuoliai sugrįžo į klasę, čia juos pasitiko profesorė, kuriai vaikis tik linktelėjo galva ir nusukė link savojo kambario.
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Nora Kühnemund Gruodžio 13, 2018, 04:10:22 pm
  Išvyka! Va čia tai puikus užsiėmimas! Kodėl visada pamokos negali būti tokios šaunios kaip šiemet? Tai vandens karas su nuodais, tai išvykos! Nora galėjo prisiekti – jai net patiko mokytis. Na, jei tokias pamokas galima pavadinti tikru mokslu. Bet gi galima!
  Plačiai išsišiepusi apsidairė. Čia buvo pora varniukių, tačiau šios jau bendravo tarpusavyje. Dar kažkokie grifai ir visa aibė švilpių. Na, pasirinkimas ją ne itin džiugino, reikėtų pripažinti. Aišku, buvo porą visai nieko klastuolių, tačiau... Norai visad labiausiai patikdavo dirbti su savo koledžo draugais. Pagrinde dėl to, kad dauguma buvo tylūs ir ji galėjo plepėti kiek užsigeidusi.
  Laimė, žvitrios mėlynos akys rado ir varnę be poros. Liksmai pašoko iš vietos ir nustryksėjo pas varniukę, kuri nedrąsiai dairėsi po klasę. Pažinojo ją iš matymo, tad iškart pripuolė.
 – Heeeey! – nusijuokė, įnirtingai mojuodama ranka, – tu Rafaela, tiesa? Aš Nora. Gal nori dirbti su manimi? Bus smagu! – energingai palinksėjo, o klasėje vėl nuaidėjo jos juokas.
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Rafaela Ginoble Gruodžio 13, 2018, 04:10:59 pm
  Užduotis skambėjo nuostabiai. Ji ne sykį kartu su tėvais keliaudavo, iškylaudavo, o kadangi mama buvo žiobarė, burtais naudodavosi retai. Net liūdna pasidarė – ji iš tikrųjų pasiilgo namų. Ypač tėčio, kuris buvo jos mėgstamiausias namiškis.
  Neabejojo, kad užduotis seksis visai gerai. Daug sunkiau bus susirasti draugą, su kuriuo keliaus į išvyką. Apsidairiusi nerado nei vieno pažįstamo veido. Jau buvo beveik pasiryžusi keliauti viena (gi negali nieko bloga atsitikti, tiesa?), kaip prie jos it viesulas atskrido vyresnė varnė.
  – Ee, labas, Nora, – nedrąsiai šyptelėjo, pasitaisydama akinius, – Si, aš Rafaela. Ir taip, žinoma, galim dirbti kartu, – nusišypsojo, dėkinga šiai mergaitei, kad nereikės keliauti vienai.
  Jos jau buvo pakeliui prie mokytojos, kad persikeltų, kai garbanės akys užkliuvo už jų koledžo berniuko, vienišai sėdinčio suole. Neatrodė, kad jis skubėtų ieškotis porininko, tad italei mikliai toptelėjo, kad greičiausiai irgi nebus itin geras pažinčių mezgime. Jai jo pagailo.
  – Klausyk, gal pasikviečiam tą berniuką? – galvos mostu parodė šviesiaplaukį.
Nė nelaukdama nenustygstančios vietoje Noros atsakymo, priėjo prie berniuko.
  – Labas. Aš Rafaela, o čia Nora, – nusišypsojo pilkaakiui, – Gal nori keliauti su mumis? Mums tikrai praverstų koks berniukas, – šyptelėjo.
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Oktavianas Setas Šeldonas Gruodžio 13, 2018, 04:11:30 pm
  Jis paniūręs sėdėjo suole, tai ta kvailai besišypsanti mokytoja paskelbė užduotį. Dar ko! Kad juos apkandžiotų uodai, įkąstų gyvatės ir jie prisigaudytų erkių?! Kurgi ne, nuostabi pamoka.
  Oktavianui buvo pikta. Visai nenorėjo keliauti velnias žino kur, velnias žino su kuo ir velnias žino kam. Kita vertus, jie bus ne Hogvartse, taigi veiks jo mobilusis! Ei, gal vis dėlto šita užduotis ir nebus tokia kvaila, kaip atrodo iš pradžių?
  Tiesa, mintis rasti porininką jį nervino. Žmonės dažniausiai viską gadindavo, tad Šeldonas buvo įsitikinęs, kad ir dabar taip bus. Gaila, nesimatė tojo bjauraus klastuolio, taip mėgstančio žaisti Šerloką Holmsą – jisai, nors ir įkyrus bei tikras bjaurybė, tikrai susidorotų su užduotimi gamtoje.
Kol jis svarstė, prie jo priėjo durnai besijuokiančios mergiūkštės. Piktai pašnairavo į jas.
  – Mhm, bet aš nieko nedarysiu, supratot? – piktai burbtelėjo, pakildamas iš suolo.
  Dar spėjo pasitikrinti, ar kišenėje turi telefoną (stengdavosi jį visada turėsi šalia, net jei pilyje neveikė mobilusis ryšis). Tada kartu su mergiotėmis prisirinko reikalingų daiktų iš klasės galo (palapinę, miegmaišių, maisto, degtukų ir dar daug visko), palietė nešyklę ir visa trijulė atsidūrė kitoje vietoje.
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Nora Kühnemund Gruodžio 13, 2018, 05:01:08 pm
  Ji tik palinksėjo. Žinoma, kuo daugiau žmonių, tuo smagiau! Net jei ir berniukas neatrodė labai patenkintas jųdviejų draugija.
  Nešini pilnomis, sunkiomis kuprinėmis, visi trys palietė nešyklę. Pradėjo suktis, o kai nukrito, atsidūrė pamiškėje. Vienoje pusėje buvo tankus eglynas, kitoje – lapuočių miškas, dar kitus buvo nedidelis ežeras. Na, atrodė visai gražu, be to, čia buvo vandens, tad nereikės jaudintis dėl prausimosi ar maisto gaminimo.
  Kaip vyriausioji, ji ėmėsi vadovavimo.
  – Oktavianai, tu padėsi man pastatyti palapinę, o Rafaela gali padaryti mum vakarienę. Mačiau, ėmeisi maisto į kuprinę, tiesa?
  Nelaukdama nieko, nusimetė krepšį, į kurį buvo susikišusi trivietę palapinę. Buvo beveik įsitikinusi, kad čia toji žiobariška, kuri nėra erdvi viduje ir su kuria reikės privargti, kol pastatys. O ir berniūkštis nebuvo itin didelė pagalba – tik stoviniavo pašonėje, iš padilbų žiūrėdamas į vadovavimo apsiėmusią kvidičininkę.
  – Na, ko čia stovi kaip stulpas, padėk man, – nusijuokė, – nutiesdama palapinę ant gana lygaus paviršiau, – Va, maišelyje yra plaktukas ir kuoleliai, įmušk juos į žemę, – paliepė bendražygiui, pati bandydama sujungti ilgus strypus tarpusavyje.
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Oktavianas Setas Šeldonas Gruodžio 13, 2018, 05:08:04 pm
  O tu Merline, kokia ta kuprinė sunki! Bus stebuklas, jei po šios smagios užduotėlės negausiu kokio stubūro išlinkimo ar dar ko, piktai mąstė, apžiūrinėdamas apylinkę. Garsiai šnopuodamas nusimetė krepšį ant žolės ir klestelėjo ant jo, išsiimdamas mobilųjų telefoną. Štai ko jam reikia!
Jau buvo pasiruošęs smagiai praleisti valandą ar penkias, kai ta visąlaik išsiviepusi varniūkštė liepė padėti jai pastaty palapinę.
  – Gi sakiau, kad nieko nedarysiu, ar tu kurčia? – burbtelėjo, neatsitraukdamas nuo žaidimo.
  Deja, nebuvo pagalvojęs apie tai, kad telefonai turi durną savybę. Jie išsikrauna. Tad ir jo prietaisas pradėjo pypsėti, o tada visai išsijungė, palikdamas jį be ryšio ir be pramogų, užtat su dviem mergiotėm. Puikumėlis.
  Burbėdamas panosėje, išsitraukė iš maišelio kuolelius.
  – Ir kaip man juos įmušt, ką? Gal pati tą padaryk, jei jau tokia protinga, – piktai pašnairavo.
  Tačiau tamsiaplaukė nesiruošė jam padėti, ji nė su strypais negalėjo susidoroti. Kvaišos. Aišku, kol bandė įmušti tą kuolelį, porąsyk sau į pirštą pasitaikė. Vargais negalais visi kuoleliai buvo žemėje.
  – O dabar kas? – subambėjo, bandydamas uždėti slidžią medžiagą ant jau Noros surištų strypų, tačiau ji niekaip nenorėjo laikytis savo vietoje.
  Jam jau gurgė pilvas, o dar toji mažvaikė kažkur buvo dingusi. Negi teks jos dar ieškot?
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Elride Endlercat Gruodžio 13, 2018, 07:05:11 pm
Pamačiusi pažįstamą žmogų Elridė dėkingai nusišypsojo, nors iš tikrųjų ji vos neaprėkė merginos ir nepradėjo jos daužyti, bet kągi, tegu džiaugiasi, kad yra pažįstama Grifiukė.
-O ar turiu kitą pasirinkimą?-ramiai tarstelėjusi ji dar kartą draugiškai nusišypsojo, nors ir labai to nenorėjo ir patraukė rinktis daiktus. O jų buvo įvalias, aišku, baltapūkė buvo labai išranki ir bet kokie jai neįtiko. Ji pasiemė visko, ir maisto, ir palapinę, ir patalinę, bet nujautė, kad tos palapinės nepanaudos, kadangi statyti jos nemoka. Keista, kad iš žiobarų šeimos kilusi mergaitė to nemoka, tačiau stovyklauti ji niekad nestovyklavo.
Nužvelgusi Kaylie mergaitė giliai įkvėpė, jos rankos buvo pilnos, o dar reikės nueiti į kitą klasės galą, dar reikės ištverti visą naktį... Beprotnamis! Ir kokio velnio ji atėjo į šią pamoką? Mergaitei būtų įdomu, jei tai nebūtų žiobariškoj aplinkoj, kur burtų išbandyti negali ir turėsi kankintis statant palapinę, siaubas!
Priėjusi prie nešyklės Grifė įsitikino, kad ji šalia ir paėmė už nešyklės.
-Dieve padėk man...-dar spėjo ištarti Elridė.
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Suzu Nakashima Gruodžio 13, 2018, 07:11:47 pm
Nihal, mergina, su kuria Suzu susitinka kiekvieną kartą žiobarotyros pamokoje. Tai jį iš tikrųjų pralinksmina, tad šią jis pasitiko su draugiška šypsena. Jis atsiminė, kad jie bibliotekoje turėjo ne patį šauniausia ginčą, tačiau pasistengė tą ignoruoti tikėdamas, kad praleis ramų vakarą kartu.
-Sveika,-draugiškai tarstelėjęs vaikis vėl įsižiūrėjo į Grifės akys, jam jos buvo nuostabios.-Kai tik Žiobarotyros pamoka, tai pamatau tave...-garsiai mąstydamas tarstelėjo šis, o tada kiek pamąstęs parodė jai į palapines ir kitųs daiktus.
-Merginoms pirmenybė, palapinės tau reikės? Nes aš norėčiau dangų be jos stebėti...-patraukęs pečiais berniukas vis tiek patraukė prie daiktų, kadangi norėjo pasiimti maisto ir pagalvę. Jam to tereikėjo,didžiulės pagalvės, ant kurios patogiai galės pasidėti galvą ir maisto, kad nesugadintų nuotaikos. Berniukas dar nužvelgė savo rūbus, ir pasikrapštęs galvą nusivilko apsiaustą, kadangi profesorė pasakė, kad aplinkui bus žiobarų. Palikęs apsiaustą ant suolo klasėje vaikis žvilgtelėjo į melynplaukę mergaitę ir nusišypsojo jai.
-Einam prie nešyklės?-draugiškai paklausęs Suzu patraukė link profesorės stalo ir suėmęs mergiotei už rankos paėmė už nešyklės.
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Eric Nocturn Gruodžio 13, 2018, 07:19:29 pm
Vaikinukas priėjo prie Grifo, tačiau nespėjo ištarti nė žodelio, kai šis prakalbo. Tai Eriką nustebino ir maloniai, tad išspraudęs savo žavingą šypseną linktelėjo berniukui, kuris buvo akivaizdžiai jaunesnis už jį.
Apsisukęs nuo savo nuajojo draugužio vaikinukas pasiemė palapinę su patalyne, maisto jam nereikėjo, kadangi šis buvo tik pavalgęs ir norėjo išlaikyti savo "formą", o buvo girdėjęs, kokių nesąmonių valgo stovyklaudami žiobarai.
-Tu moki naudosi žiobarų daiktais, ar mes turėsim kamuotis?-laikydamas maišą, kuris turėtų būti palapinė, paklausė Erikas mažojo Grifiuko, bet iš tikrųjų nesitikėjo, kad šis mokės pastatyti tą palapinę.
Plačiais žingsniais rudaplaukis patraukė link profesorės stalo, o tada palaukęs, kol ateis berniukas suėmė už nešyklės ir čiupo Grifą už rankovės. Jausmas apėmęs jį nebuvo pats geriausias, bet su nešykle jis keliavo ne pirmą kartą, tad baisu nebuvo.
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Auksė Marlena Hale Gruodžio 15, 2018, 06:25:27 pm
Auksė visiškai neįsivaizdavo, kad kokia nors mažytė ir tyra mergytė galėtų norėti su ja bendrauti, o tuo labiau - atlikti praktiką. Pati save laikė iš šalies gruboka, visad atrodžiusia pikta arba liūdna. Tačiau šįkart ji priėmė sprendimą - bus atsakinga už jaunutę Ismę. Mergaitė su šypsena žvilgsniu palydėjo švytėti ėmusią porininkę ir pamažu pėdino iš paskos. Kartkartėmis žvilgtelėdavo, ką mergaitė krovėsi kuprinėn, o pati krepšin susikrovė palapinę, dėžutę degtukų ir keletą pakelių riešutų bei kitų būtinų daiktų.
- Dabar eime prie nėšyklės, - pasičiupo už rankos, - patikėk, baisu nebus. Visgi, jausmas ne iš maloniausių, - pridūrė repliką, kurią išgyveno savu kailiu. Stabtelėjusi prie neišvaizdaus daikto, pasisuko į Ismę:
- Mes galim, - linktelėjo,- įsikibk.
Viskas įvyko greitai. Pernelyg greitai. Prefektė net ne susivokė, o jau stovėjo su pečius žemyn lenkusia kuprine žiobarų stovyklavietėje. Buvo pilna mašinų stovėjimo aikštelėje, matėsi keletas vandens kranelių, daugybė vietos palapinėms.
- Na, pradžioje vertėtų pastatyti palapinę, ką manai? - vylėsi, kad Ismė iš tiesų šalimais.
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Niles Jasper Radirger Gruodžio 15, 2018, 06:42:33 pm
Nilas neapkentė stovyklavimo. Nuoširdžiai. Patys baisiausi prisiminimai likę iš tų prakeiktų žiobarų stovyklų.
Visgi, pasirinkimo nebuvo. Nebent pabėgti, tačiau jis to nesugebėtų. Nors ir mėgo nuotykius, bet buvo gana geras vaikas. Džesperas giliai įkvėpė prėskaus oro Žiobarotyros kabinete. Apsiaustas visiškai netiko šiam reikalui. Bent jau po juo, it nujautęs, buvo apsitaisęs taip, kaip mėgdavo žiobarai. Berniukas jau pasiryžo pasivolioti po stovyklos pievas vienišas, tačiau iš niekur prisistatė kažkoks vaikis. Pradžioje Nilas nesuprato, iš kur sužinojo jo koledžą, bet vėliau smegenys atsiuntė signalą, jog ant apsiausto egzistavo emblema.
- Eeeee,- nutęsė, - aš savanoris!
Išsiviepęs iš džiaugsmo, berniukas atslinko arčiau užkalbinusio.
- Nilas,- tarstelėjo savąjį vardelį.- Metas pasiimti daiktų, - pašnairavo į vieną klasės galą,- reikia laiką naudoti tinkamai.
Taip rimtai pareiškęs, Džesperas prasibrovė pirmyn ir pagriebęs pasitaikiusį krepšį, ėmė krauti vidun viską, kas tik atsirasdavo po ranka.
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Kajus Arno Wintersas Gruodžio 16, 2018, 11:14:56 am
Visoms atsiliepus, kad yra sveikos ir gyvos, Kajus lengviau atsikvėpė.
-Tada gerai, - atsiduso vienintelis vaikinukas šioje grupelėje.
Sunki kuprinė spaudė pečius, tad, nieko nelaukdamas dar kart apžvelgė apylinkę.
-Eime tenai,- mostelėjo ton vietoj, kue pakrantė buvo gan retai apaugusi mišku,- Tenai įsikursime stovyklavietę.
Sprendimas turėjo būti geras - medžiai turėjo užstoti žiobarams stovyklos vaizdą, tik nuo kitos upės pusės buvo galima pamatyti statomą palapinę. Pfū, dvi statomas palapines (pasirodo, Kajus paėmė dvi palapines). Viena buvo mažesnė, numetęs mant nuo savo pečių Kajud pirmiausia ėmėsi šios palapinės statybos. Be burtų pagalbos Kajus nesutriko - palapines jam statyti ne naujiena. Kiek kartų jis stovyklavo miške!
Patikrinęs ar palapinė tvirtai stovi, nutysė priešingoj pusėj nei jo palaipinė kitą didelį ryšulį, netrukus pavirstančiu į daiktą, kaip palapinė.
Narpliodamas kur yra neperšlampamo audinio kraštas, Kajus trumpam atsisuko į drauges. Norėjo kažką pasakyti ar sukomenduoti, tačiau prikando liežuvį - Ro vyriausia ir tegul ji vadovauja.
-Tik dar nekurkit laužo, vakare jį uždegsim,- pusbalsiu patarė ar priminė Švilpynės prefektas ir jis vėl grįžęs prie savo darbo surado to ko ieškojo ir iškleidė visą palapinės dangą. Po kelių minučių ar keliasdešimeties pakrantėje stovėjo antroji didžiausia palapinė - joje nakvos trys bendrakoledžės.
Įnešęs miegmaišius į palapines, rudaplaukis greitai susirado valą ir kabliuką.
-Einu žvejot!- šūktelėjo pasigirebęs įnagius ir nulėkė artyn prie pakrantės.
Pakrantė nebuvo akmenuota, labiau smėlėta.
Hmmm,- numykė galvodamas tamsiaakis,-Ar tik mes neatsiradome Lietuvoje? Ar mes tik ne prie Nemuno?
Tokios mintys jo nepaleido iki kolei pasidirbo meškerę. Šios galas su kabliuku smagiai suskambėjo, pliūkšteldamas į Nemuno ar neNemuno vandenis.
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Kaylie Mateo Gruodžio 16, 2018, 02:34:22 pm
Kay pažino merginą, tai buvo Elride, ne kartą  merginos buvo susitikusios pamokose.
- Am, nežinau, jei nori gali apsidaryti, gal rasi ką nors, - sau ramiai atsikirto Grifė ir gyliai įkvėpusi pasiėmė miegmaišį, palapinės neėmė, nes baltaplaukė jau šią turėjo rankose, tačiau Kay net nemanė, kad jos prireiks, nors pastatyti ją ir mokėjo. 
- Pasiruošusi? - Sau ramiai klaustelėjo mergina ir išspaudė maža šypseną. Tuo metu nieko nelaukusi pasukė link nešyklės, dar kartą nužvelgusi merginą, dustelėjo, nes labai tingėjo kažką daryti, o tada sugriebė Elridei už rankos, kad neliktu klasėje ir atsidurė pievoje, merginai truputį iš pradžių sukėsi galva, tačiau neilgai..
- Na tai ką darom? - Ištarė mergina, nežinodama nuo ko ir ką pradėti. - Gal nori tiesiog pasėdėti ar ieškome veiklos? - Bandydama išsklaidyti tylą, klaustelėjo mergiotė ir dairėsi aplinkui.
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Nihal Eris Gruodžio 16, 2018, 02:48:22 pm
Nihal jautėsi keistai vien tik dėl to, kad šis vaikinukas ją visad erzina, jie visad susitinka Žiobarotyros pamokoje ir dar dažniausiai kartu dirba.
Šiam pasisveikinus mėlynplaukė tik linktelėjo galva ir malonei šyptelėjo, nes ji juk pirma pasisveikino.
- Taip, tik apie tai pagalvojau, kažkokie sutapimai, - dustelėjo mergina ir maloningai kilstelėjo lupų kampučius vaikinui. O šiam parodžius į visokius daiktus, kurie gulėjo ant stalo mergina suglumo, nes ji ir pati nežinojo, ko jai reik, o palapinės, ji statyti nemokėjo, tad jos ir imti nelabai norėjo..
- Ne, manau, nereikės, - išlemeno mergiotė ir pasiėmusi miegmaišį, ant kurio galėtu gulėti, pagalve ir maisto, ji pasukė link nešyklės. Vaikino klausimą paignoravo, nes jis matė, kad ši seka paskui, o Suzu sugriebus merginai už rankos, šią tik išpilė raudonis, ji nebuvo pratusi, kad prie jos kas liestųsi. Vos tik jie atsidurė gamtoje, kuri buvo apsupta žiobarų, mergina apsidairė ir atsistojusi pradėjo vaikščioti aplink..
- Am.. - numykė mergina, tačiau daugiau nieko nepasakė.
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Rafaela Ginoble Gruodžio 16, 2018, 03:56:26 pm
  Nora ėmėsi vadovavimo ir Rafai tas patiko – jautėsi beveik kaip išvykoje su šeima, kur tėtis paskirstydavo visiems darbus. Tradiciškai ji su tėčiu statydavo palapinę, eidavo malkų, vandens, o mama su jaunėliais užkurdavo ugnį ir gamindavo maistą. Na, kartais rolės turi apsiversti.
  Italė atidarė kuprinė ir peržvelgė, ką jie turi valgyti. Rado porą konservų dėžučių bei visą aibę greitai paruošiamų, užpilamų makaronų, jaunimo labai inteligentiškai vadinamų „bomžpakiais“.
  Jiem pagaminti reikėjo vandens, tad mažoji patraukė link ežero, prieš tai pasiėmusi kibirą. Pripildė jį vandens ir grįžo. Dabar laikas malkoms – reikės gi kažkaip užvirinti tą vandenį. Galvojo, gal paprašys Okto ar Noros pagalbos, bet jiedu vis dar kovojo su palapine, tad nutarė netrukdyti ir būti savarankiškai.
  Truputį prisibijodama patraukė miškan. Tikėjosi rasti ant žemės šakaliukų, kuriuos galima būtų padegti. Rinko juos sau į ranką, kol kažkas nepašvietė jai į akis su žibintuvėliu.
  – Ei! Ką čia darai viena? Kur tavo tėvai? – pasigirdo žemas, vyriškas balsas.
  Jo savininkui priartėjus, paaiškėjo, kad tai žiobarų policininkas.
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Adam Green Gruodžio 16, 2018, 10:52:50 pm
Adamas buvo drąsus ir ištvermingas vaikis, jis kliūčių savo gyvenime mažai te matė arba tiesiog nenorėjo jų matyti, turbūt tai Green šeimos paveldas.
Grifui atsakius šypsena, pirmakursis taip pat linktelėjo galva ir pasukė link daiktų, čia pasiėmęs palapinę, miegmaišį, pagalvę ir keletą batonėlių, kad neišalktų ir nepasidarytų nesukalbamas.
- Am, turiu nuliūdinti, tačiau man su žiobarų daiktais blogi reikalai, - pasikasydamas pakaušį numykė berniūkštis ir nusekė paskui naująjį draugužį, kurio net vardo nežinojo, tačiau turbūt tam ši užduotis ir skirta.
Vaikinas nė nespėjo sureaguoti, kaip Grifas nustvėrė jam už rankovės ir jie greit persikėlė į mini paplūdimį pilną žiobarų, Adamas jautėsi išties blogai, jam tai pirma kelionė su nešykle. O galvos sukimas ir pykinimas turbūt šalutinis poveikis, kurį stengėsi nuraminti vaikėzas. Truputį pagerėjus šis pasidomėjo vyresnėliu.
- Kaip tave vadinti?
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Keitas Kolinsas Gruodžio 17, 2018, 11:01:25 am
Pamatęs, kad ji netgi ir miške turi užrašinę, Keitas kilstelėjo tamsius antakius.
-Turbūt nėra gyvenime situacijos, kuriai nebūtum pasiruošusi,-nusijuokė Kolinsas. Ši mergina tuo labai jį žavėjo-sugebėjo greitai reaguoti ir visada rasti išeitis, net sudėtingose situacijose, kas pačiam Keitukui, dėja, beveik niekada nepavykdavo.
Įsižiebus ugniai, Kolinsas prisėdo kiek arčiau ugnies, ištiesdamas sušalusius delnus, link liepsnos, kad bent kiek sušiltų.
-Nenori arčiau atsisėst? Man čia vienam šalta labai,-duobutes išryškinančia šypsena nusišypsojo švilpis. Ką galėjai pridurti-flirtavimas šiam vaikinui buvo reikalingas, kaip vanduo, žodžiu-gyvybiškai.
-Siaubo istorijai? Ieškai priežasties išsigandusi prie manęs prisiglausti?-vėl šelmiškai nusišypsojo baltaplaukis,-O dėl vasaros, tai... Gal geriau tu papasakok kažką, nes mano vasara buvo lygiai tokia, pat kaip kiekvienais metais. Žodžiu, nieko įdomaus,-gūžtelėjo pečiais vaikinas.
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Davina Murrell Gruodžio 17, 2018, 06:49:42 pm
-Ne, tik tokiose situacijose man dažniausiai nusišypso sėkmė ir aš stebuklingai randu sprendimą,-kilstelėjo savo lūpų kampučius mergina ir žvilgtelėjo į Keitą. Baltaplaukiui susirangius arčiau laužo ir ėmus šildytis rankas prie liepsnos Davina kryptelėjo galvą įsmeigdama žvilgsnį į ežerą. Šio vandenį puošė naktinio dangaus atvaizdas. Žvaigždžių atspindys šokčiojo ant tamsaus ežero vandens. Šyptelėjusi lankininkė kilstelėjo galvą žvilgsniu perbėgdama per tikrąjį nakties dangų. Šiame aukštai iškėlęs savo galvą šypsojusi mėnulis. Atitraukusi žvilgsnį nuo dangaus mėlynakė žvilgtelėjo į vaikiną. Šio nuskambėjęs klausimas privertė šyptelėti šešiolikmetę.
-O jei atsisakysiu?-kilstelėjo vieną antakį varnė, tačiau netrukus pakilo iš savo vietos ir susirangė šalia baltaplaukio. Perbraukusi ranka per ilgus, rudus plaukus žvilgtelėjo į Keitą, kurio veide, kaip visuomet, žaidė šelmiška šypsena.
-Ne, manęs taip lengvai neišgąsdinsi,-paslaptingai šyptelėjo mėlynakė,-na...be treniruočių ir laiko leidimo su draugais nieko daugiau nenuveikiau,-gūžtelėjo pečiais rudaplaukė ir šyptelėjusi įsmeigė žvilgsnį į liepsną. Nuo laužo sklindanti šiluma ir lauke karaliaujanti tyla pamažu apgobė abu jaunuolius. Stebėdama šokčiojančias liepsnas Davina nė nepajuto, kaip šviesiai mėlynos akys pamažu ėmė merktis. Bandydama nustumti miegą į šalį mergina kelis kartus sumirksėjo ir kilstelėjusi galvą nužvelgė dangų, uždengtą medžių viršūnių. Pro šių retas šakas šypsojusi žvaigždėtas dangus. Šyptelėjusi rudaplaukė atsigulė ant žolės sulenkdama kelius ir stebėdama dangų. Kryptelėjusi galvą mergina nusišypsojo Keitui ir nė neketindama eiti miegoti į palapinę vėl žvilgtelėjo į žvaigždėmis nusėtą dangų. Veide žaidžiant šypsenai Davina nė nepajuto, kaip vos po kelių akimirkų nugrimzdo į tamsą.
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Elride Endlercat Gruodžio 17, 2018, 06:55:47 pm
Mergina nustebo dėl tokio Kaylie veiksmo ir jai prireikė laiko atsigauti. Kai nustojo suktis galva Grifė nužvelgė aplinką ir vos vos šyptelėjo.
-Tai čia turėsim stovyklauti? Visiškoj dykynėj?-taip pasakiusi Elridė pastebėjo kažkokią vietą primenančią laužavietę ir patraukusi pečiais parodė į ją. Mergina nenutuokė, ką ji turėtų daryti, tad pasidėjo ant žemės visus daiktus ir nužvelgė palapinę. Ją suėmė stresas, nes ji bijojo susimauti, bet žinojo, kad turi bent kažką veikti, juk negali tiesiog išsidrėbti ant žemės ir laukti, kol praktikos laikas praeis.
-Užkurk laužą, jei jau reikia, aš pabandysiu palapinę pastatyti...-taip pasakiusi grifė paėmė palapinės maišą ir iškratė visus daiktus ant žemės. Ten buvo kažkokie metaliniai strypai ir kažkokią medžiaga. Pakrapščiusi galvą Grifė ėmė ieškoti dar kažko ir, jos laimei, rado. Ji pakėlė lapuką, kuriame buvo aiškūs nurodymai, kaip pastatyti tą nelemtą palapinę.
-Sėkminga diena,-šyptelėjusi sau ir žiūrėdama į lapuką Grifė neskubėdama ėmė statyti palapinę ir, kaip gali būti keista, jai sekėsi puikiai. Pusvalandžiukas ir palapinė ramiausiai stūksojo ant žemės.
-Pfu, geras, nesitikėjau, kad pavyks,-su šiokia tokia šypsena baltapūkė nužvelgė Kaylie.
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Suzu Nakashima Gruodžio 17, 2018, 07:03:27 pm
Vaikis nužvelgė aplinką, kurioje atsidūrė ir apstulbęs išsižiojo.
-Tai čia žiobarai?-nustebęs berniukas stebėjo kiekvieną žmogų vaikštanti apylinkėse. Rankose spaudžiama pagalvė iškrito iš jo rankų, nes Suzu jautėsi kaip sapne. Jo žvilgsnis sustojo prieš kitaip atrodančią melynplaukę mergina ir šis jai nusišypsojo.
-Kaip tu išsiskiri nuo visų šitų žmonių,-nežinojo jis, ar tai gerai, ar blogai, bet tiesiog išsakė savo minty. Dar kartą apsidairęs rudaplaukis pastebėjo suoliuką, o šalia jo laužavietę, tad patraukė link jos tikėdamasis, kad niekas kitas nebus užsiėmę vietos. Tada vaikis atsiminė, kad pametė savo pagalvę, tad apsisuko grįžo jos pasiimti susigėdęs šyptelėjo Nihalai ir vėl patraukė link suoliuko.
Vaikis numetė maistą ant žemės ir padėjo pagalvę šalia maisto. Buvo pradėję temti, tolėliau esantys žmonės kūrėsi laužus ir kažką dėjo ant pagalių. Susidomėjęs vaikinukas nužvelgė ant žemės gulinčius zefyrus ir klausiamai pažvelgė į melynplaukę.
-Nelabai moku kurti laužą, bet girdėjau trinant du pagaliukus pavykti gali...-taip pasakęs jis nubėgo į netoliese esantį mišką ir susirado sausą pusiau mirusį medį. Tikiuosi, man pavyks... Taip pasakęs vaikis grįžo su dviem šakelėm ir suvokęs, kad nepaėmė jokių malkų, nieko nusiminė, tačiau lauže jau buvo šakelių krūva. Dėkingai atsidusęs jis įstatė į laužo vidurį šakelę ir ėmė ją trinti į kitą.
Suzu užtruktų ilgą laiką, vaikus apgaubė tamsa, tačiau lauže, jų laimei, įsižiebė liepsnelė. Jis dar šiek tiek pasistengė ir žiūrėkit! Jam pavyko.
-Geras...-nustebęs berniukas kumštelėjo  melynplaukei ir parodė į zefyrus.-Dabar tavo eilė.
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Eric Nocturn Gruodžio 17, 2018, 07:09:25 pm
Erikas užjaučiamai nužvelgė jaunąjį Grifą, bet nieko nesakė. O kodėl turėtų? Vaikis turės priprasti prie tokių dalykų.
-Vadink mane Eriku, na, o tu, jaunėlį?-šyptelėjęs bendrakoledžiui vaikinukas neskubėdamas patraukė paplūdimio pakrante ieškodamas kažkokios vietelės. Jis nebuvo patenkintas, kad aplinkui buvo tiek daug žiobarų, bet ką galėjo padaryti? Nors iš tikrųjų, galėjo bent jau apsiaustą nusiimti... Žmonių žvilgsniai jį erzino ir vertė jaustis nejaukiai.
Atsibodus eiti Grifas atsisėdo ant smėlio ir šalia numetė visus daiktus. Tokia aplinka ir malonus oras vertė jį tingėti, tad statyti palapinės šis nenorėjo. Erikas sukryžiavo rankas už galvos ir ramiausiai ėmė stebėti dangų.
-Klausyk, nežinau, ar tu nori čia visą laiką būti, bet aš manau, kad mums užteks kelių valandų pogulio ir praktika bus baigta, tikiuosi,-taip pasakęs vaikinukas pasivertė ant šono ir nužvelgė žiobares, kurios laimingos kikeno ant rankšluosčio. Grifas nejučia šyptelėjo.-Na, gerai, gal daugiau nei kelėta valandų...
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Nora Kühnemund Gruodžio 17, 2018, 08:31:53 pm
  Pagaliau jiems pavyko pastatyti palapinę. Nora įmetė vidun miegmaišius bei kuprines.
  – Na, pavalgom ir galėsim eiti miegot, dar reikės nuspręsti, kad pirmas eit sargybą.
  Tik dabar jaunoji kvidičininkė suprato, kad Rafaelos nematyti jau ilgą laiką. Apsidairė – jau yra atneštas kibiras vandens, prie jo numestos gal šešios greitai paruošiamų makaronų pakuotės, čia pat – mažosios italės krepšys, tačiau jos pačios nė kvapo.
  – Ei, nematei Rafaelos? – susirūpinusi pasiteiravo Oktaviano, tačiau ir jis nebuvo jos matęs.
  Galiausiai nutarė dar palaukti mažumėlę – gal nuėjo malkų, o tada kažką darys. Jau po truputį temo, danguje pasirodė pirmosios žvaigždės, tačiau garbanės vis dar nebuvo. Nora ne juokais susirūpino mažąja drauge: ot būtų gražu, jei ši staiga dingtų.
  Netrukus ją ir Šeldoną apakino ryški šviesa, sklindanti iš miško. Akims pripratus prie skausmo ir ryškumo, tarp medžių pastebėjo du siluetus – vieną masyvų, ryškiai vyrišką ir kitą visai vaikišką. Negi tai Rafaela?
  Iš tiesų, tuoj pat atejūnai priėjo prie jų.
  – Ir ką gi čia darom vieni? – piktai burbtelėjo žiobarų pareigūnas, – Be tėvų, globėjų? Nagi, susipakuojat ir praeinat su manimi.
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Oktavianas Setas Šeldonas Gruodžio 17, 2018, 08:35:55 pm
  Geriau būti negalėjo. Jis sėdėjo alkanas, ta tauškalė neužsičiaupė nė minutei, o dar ir mažvaikė kažkur dingusi. Nerūpėjo ji jam – pati kalta, kad bastosi miške viena, tačiau kaip pasakysi mokytojai, kad viena negrįžo?
  Tiesa, netrukus ji pasirodė. Tačiau ties tuo geros naujienos baigėsi, mat ją vedėsi polininkas, dabar liepiantis susikrauti daiktus ir praeiti su juo. Įdomu, ką toji akiniuotė bus jam pripliurpusi?
  Net ir Nora tylėjo. Hm, visgi moka, pasirodo. Gaila, anksčiau nepasinaudojo šiuo gebėjimu,, piktai mintyse burbėjo pilkaakis, kol jie ėjo paskui pareigūną į jo automobilį. Visi tylėjo ir tik svaidėsi tarpusavy nervingais žvilgsniais – kas bus toliau? Ar skambins tėvams? O gal į mokyklą? Ne, į mokyklą negali. Tai kas tada?
  Buvo baisu ir dar baisiau pasidarė, kai jie pasiekė kelionės tikslą – mažą ir gana šaltą areštinę, kurioje dvelkė alkoholiu ir tabaku.
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Rafaela Ginoble Gruodžio 17, 2018, 08:47:23 pm
  Policininkas, išklausęs Rafaelos pasakojimo (su mokykla važiavę iškylauti, tačiau netyčia atsiskyrę nuo grupės ir pasimetę), tik linktelėjo. Nesisiūlė padėti rasti kitus (ačiū Merlinui). Bet pasakė galįs leisti pernakvoti komisariate ir ryte pamėtėsiąs iki miesto. Tai visai tenkino mažąją italę, juolab, jog kitų alternatyvų jie neturėjo.
  Oktavianas su Nora atrodė kaip reikiant išsigandę. Negalėjo jų kaltinti – pareigūnas neatrodė draugiškas, nekalbėjo nieko, net nepasakė, kur jie važiuos. O ir Rafaela nedrįso prasitarti savo kompanionams, tad taip ir važiavo tylėdami.
  Komisariate (labai negražiai kvepiančiame) irgi nebuvo laiko pokalbiams. Pareigūnas paskirstė jiems „kambarius“ – mažytes areštinės celes – ir liepė eiti miegoti. Kai ji atsibudo, visi jau buvo pakilę ir susiruošę keliauti.
  – Labas rytas, – daug maloniau prašneko policininkas, – Nagi, važiuojam. Pametėsiu iki artimiausios stoties, o iš ten rasit kelią patys, tiesa?
  Rafaela tik linktelėjo, vis dar nedrįsdama pažiūrėti Oktui ir Norai į akis.
  Stoty jie atsidūrė greitai. Vos policijos automobilis išnyko iš vaizdo, ji puolė aiškintis.
  – Aš labai atsiprašau! Sutikau jį miške ir nežinojau ką pasakyti, pamelavau, kad pasimetėm! – bene verkdama subliovė.
  Tačiau laiko verksmams nebuvo, nes atėjo metas kelionei į Hogvartsą. Visa trijulė palietė nešyklę, atnešusią juos į stovyklavietę ir atsidūrė šviesiame kabinete, iš kurio iškeliavo. Na, pagaliau!
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Keitas Kolinsas Gruodžio 19, 2018, 11:59:47 am
-Gal kokį sėkmės talismaną nešiojies?-kilstelėjo antakius Keitas,-Man irgi kiek sėkmės reiktų, nes vis į tokias situacijas įsiveliu, kad šakės,-gūžtelėjo pečiais švilpis. Juk paskutinį kart kai buvo nuspręndęs kiek pasilinksminti nusigerdamas, jį buvo prigavusi ta blondė grifė, tad galima sakyti, kad sėkmės baltaplaukiui reikėjo labiau.
-Žinau, kad neatsisakysi,-nusišypsojo Kolinsas, nužvelgdamas šokančių liepsnų nušviestą merginos siluetą. Jai atsisėdus šalia, auskaruočio širdis suplakė kelis kartus greičiau ir nori nenori reikėjo valdytis, kad rankos nedrebėtų.
-Tai tu ir be baimės gali atsidurti mano glėbyje,-vėl su ta pačia šelmiška šypsena nusišypsojo Keitukas,-Buvai grįžusi į Ispaniją?-paklausė vaikinukas, susidomėjęs.
Toliau vakaras buvo gan ramus. Keitas, pamatęs, kad Davina užmigo, nuėjo iki palapinės ir iš ten ištraukęs adialiuką, apklojo merginą, pats atsiguldamas ne per toliausiai ugnies. Žaliaakis dar kurį laiką pastebėjo žvaigždes, bandydamas atpažinti žvaigždynus išmoktus per astronomiją, bet akys galiausiai užsimerkė ir švilpis užmigo.
Vaikinas pabudo nuo skaisčių saulės spindulių, švyščiojančių į akis. Nugarą diegė nuo miegojimo ant žemės.
-A, velnias, niekada nebemiegosiu ant žemės,-sumurmėjo pats sau Keitukas, prasiražydamas.
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Davina Murrell Gruodžio 19, 2018, 12:31:03 pm
-Kartais imu manyti, kad pati esu sėkmės talismanas sau pačiai,-nusijuokė rudaplaukė žvilgtelėdama į smaragdines vaikino akis.-su peiliais ar be?-kilstelėjusi vieną antakį paklausė mėlynakė ir nukreipė žvilgsnį į laužą. Šios veide, kaip ir visuomet būnant su Keitu, žaidė žavi šypsena. Nė nesistengdama suvaldyti jos Davina stebėjo šokčiojančias liepsnas.
-Vadinasi man tereikia ištarti stebuklingą žodį?-kilstelėjo lūpų kampučius erzindama švilpį ir žvilgtelėjusi į šį perbraukė ranka per išdžiūti spėjusius plaukus.
-Taip, buvau grįžusi ir...nemaniau, kad būsiu taip pasiilgusi savo tikrųjų namų...Tik ten trūko dar vieno žmogaus,-šyptelėjusi Davina įsmeigė žvilgsnį Keitą. Nors didžiąją atostogų dalį leido su draugais, tačiau šios atmintyje nuolat iškildavo smaragdinių akių savininkas. Pokalbiui nutrukus ir merginai panirus į tamsą, ši jautė, kaip kažkas minkšto uždengia kūną. Per miegus kilstelėjusi lūpų kampučius mėlynakė patogiau susirangė ant kietos žemės. Žinoma, ši tikrai neprilygo šiltai, minkštai lovai, tačiau dabar rudaplaukė į tai nekreipė dėmesio. Kelias valandas taip ir miegojusi šešiolikmetė pramerkė akis ir kilstelėjo galvą. Neseniai šokčiojusios liepsnos dabar vos kilstelėdavo savo galvas. Apsidairiusi mergina nužvelgė netoli laužo miegantį Keitą ir šyptelėjo. Nors baltaplaukis ir atidavė pledą mėlynakei, tačiau ši nė neketindama palikti vaikino šalti naktį, atsigulė arčiau kartu užklodama ir švilpį. Jausdama ramų Keito kvėpavimą Davina ir vėl nepajuto, kaip užmigo. Pabusti iš saldaus miego ir atmerkti akis privertė pirmieji saulės spinduliai. Nenoriai atmerkusi savo šviesiai mėlynas akis Davina kilstelėjo galvą. Viskas aplinkui skendėjo mirtinoje tyloje, o iš vakaro degęs laužas dar buvo visiškai užgesęs. Vis dar užsimiegojusi mergina tingiai atsisėdo ant žemės. Dėl nepatogios, miegojimui neskirtos žemės kūnas skundėsi siųsdamas mėlynakės kūnu skausmą. Nekreipdama dėmesio į tai rudaplaukė šyptelėjo Ketui sveikindamasi.
-Regis, mums metas grįžti į pilį,-nors žodžiai aiškiai parodė, jog Davina nusiteikusi grįžti į pilį, tačiau ši taip ir liko sėdėti apsiklojusi minkštu pledu šalia vaikino. 
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Keitas Kolinsas Gruodžio 20, 2018, 12:04:44 pm
-Gal ir man sėkmės talismanu pabūsi,-klausiamai kilstelėjo sidabro spalvos auskaru pravertą antakį Keitas, vis dar su ta pačia šelmiška šypsena blyškiame veide,-Su peiliais? Taip. Ir su šaukštais ir visais desertiniais šaukšteliais,-dar labiau sureikšmino situaciją Kolinsas.
-Na... Gal užteks ir tiek, bet tik tau šitokią išimtį darau,-labai rimtu tonu tarė jaunuolis, nejučiomis prisimindamas vasarą po penktojo kurso, kai susipažino su šita varne.
-A, tu davei ir man adialo. Dėkui,-šyptelėjo vaikinas.
Išgirdęs, kad pats laikas grįžti į pilį, švilpis kiek susiraukė. Vis dėl to nori nenori, visi geri dalykai anksčiau ar vėliau baigiasi, tik gaila, kad ši išvyka netruko ilgiau.
-Taip, turbūt pats laikas,-linktelėjo Keitas, lankstydamas palapinę ir grūsdamas visus daiktus į kuprinę.
-Lyg ir viskaa,-tarstelėjo švilpis,-Su lyg trim paliečiam nešyklę. Vienas... Du... Trys,-palaukdamas, kol tai padarys Davina, vaikinas pats padėjo ranką ant juos čia atgabenusio daikto, paskutinį syk pažvelgdamas į šią gražią vietą prie ežero.
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Nihal Eris Gruodžio 20, 2018, 03:12:59 pm
Nihal stovėjo taip pat apstulbusi kaip ir vaikinukas šalia, buvo keista matyti tiek žiobarų, kurie rodos tik ir spoksojo į ją, tačiau, kai esi kitoks, turbūt nekeista, juk jų niekas nemoko mandagaus elgesio. Dar to betrūko, kad visą vakarą būčiau dėmesio centre...
- Aha, jie, - atsakė mėlynplaukė vaikinui ir pažvelgė į jį. Rodos, jis sapnuoja, - pamįslijus mergina suprunkštė ir pajautė, kaip jis atsisuka į ją.
- Aha, aš pastebėjau, kad kaustau dėmesį, tačiau aš jau pripratus prie to, - kilstelėjo lupų kampučius Grifė ir nusekė paskui vaikiną, kuris traukė link suoliuko prie kurio šalimais buvo ir laužavietė, tačiau šiam teko grįžti, nes pamiršo savo numestą pagalvę.
Ėmė temti, tad visi aplinkui jau ėmė kurti lažus, tačiau ir jaunuoliai neatsiliko, nors mokėti nelabai mokėjo, tačiau Suzu Nihal pasitikėjo.
- Gal pavyks, - šyptelėjo violetinių akių savininkė ir laukė kol vaikinukas atsineš pagaliukų. Šiam grįžus ji te sedėjo ir laukė, nes šiandien ji buvo labai aptingus, o dar ir vaikinas ją erzino, ji nesitikėjo, kad čia jį ir vėl sutiks.
- Šaunuolis, - tarstelėjo mergina, pamačiusi šokinėjančią ugnį. - Mano eilė? Ką? Na gerai, ką su jais daryti, kepti? - Gūžtelėjo pečiais mergina ir pasiėmusi šalia gulintį pagaliuką užmovė zefyrą ir ėmė kaitinti, tačiau šis greit pajuodavo ir buvo skonio lyg svylėsis.- Manau perkepiau, Gal geriau tu bandyk, - šyptelėjo mergina ir atsigulus ant savo miegmaišio, kurį atsinešė įsižiūrėjo į žvaigždes.
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Kaylie Mateo Gruodžio 20, 2018, 03:26:25 pm
Kay buvo keista, kai apylinkėse sukinėjosi keli žiobarai, nes ši nebuvo pratusi prie jų. Galima sakyti jie atrodo - normalūs, tačiau apie magiją nieko nenutuokia, kaip ir ši apie jų gyvenimą.
- Taip, o matai kitą pasirinkimą? - Klaustelėjo rudaplaukė ir pažvelgė į laužavietę. Nutipenusi savo pėdomis iki ten ji pasidėjo daiktus ir radusi du pagaliukus paėmė juos į rankas.
- Gerai, aš pabandysiu, - išlemeno Kaylie ir pritupusi ant žemės, ėmė trinti abu šakaliukus viens į kitą, tačiau sekėsi gana sudėtingai, ji nusprendė, kad čia greičiau ji savo rankas susižeis, nei kokia kibirkštis atsiras. Kol Elridė vargo su palapine Mateo vargo su dviem pagaliais, kuriais turėjo uždegti laužą.
- Viskas paskutinį kartą, - sumurmėjo sau po nosimi rudaakė ir stipriai iš visų jėgų ėmė trinti. Pagaliau pasimatė kažkokia viltis - ėmė rūkti dūmai. Taip, pavyko, - nežymiai šyptelėjo Kay ir pažvelgė į baltaplaukę.
- Aš irgi nesitikėjau, kad man pavyks, - vos kilstelėjo lupų kampučius ir palykusi laužą kūrentis nusuko link palapinės.
- Tai ką veikiam?
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Adam Green Gruodžio 20, 2018, 04:23:26 pm
Adamas ne pirmą kartą vaikščiojo smėliu, tačiau vistiek jam buvo nemalonu, nes kojos visas kūnas būna pilnas jo.
- Aš Adamas, - šyptelėjo jaunuolis ir žingsniuojant paplūdimiu žvalgėsi, aplinkui buvo pilna žiobarų, kurie žiopsojo į jaunuolius.
Erikui sustojus Adamas taip pat staptelėjo ir prisėdo šalia, nes nebuvo didelio noro kažką veikti.
- Aha, aš irgi taip, manau, nes man čia nelabai patinka išskyrus tai, kad galima akis pagadinti į paneles, - šyptelėjo Green.
- Galim ir daugiau, - pritariamai linktelėjo rudaplaukis žinodamas, kad Eriko žvilgsnį atkreipė merginos. O šis tuo tarpu išsilukšteno batonėlį ir po truputį ji kramsnojo, tiesiog norėjo poilsio, nors vaikis buvo nuotaikingas ir dažniausiai energingas, tačiau  čia kur pilna smėlio ir aplink pilna žiobarų jis jautėsi labai keistai ir nejaukiai.
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Davina Murrell Gruodžio 20, 2018, 08:58:14 pm
Tylą perskrodus vaikino balsui Davina nusijuokė.
-Mielai,-linksmai kilstelėjo savo lūpų kampučius ir nusuko žvilgsnį į laužą. Šio ramiai spragsinti ugnis prikaustė merginos dėmesį. Stebėdama šokčiojančias liepsnas ir klausydamasi šių spragsėjimo rudaplaukė nejučia nuklydo į prisiminimus. Atmintyje iškilo atostogų prisiminimai, tačiau netrukus šiuos nutraukė Keito balsas. Kilstelėjus galvą Davina atsisuko į vaikiną.
-Esu tikra, jog net ir blogiausiose situacijose sugebi išsisukti,-šyptelėjo ir kilstelėjusi galvą klausėsi baltaplaukio. Šio rimtas tonas nuskambėjo tyliu, ramiu žemės paviršiumi. Nieko neatsakydama varnė tik linktelėjo veide žaidžiant šypsenai. Pokalbiui nutrukus ir Davinai nugrimzdus į tamsą, aplinkui įsivyravo visiška tyla.
Pasirodžius pirmiesiems saulės spinduliams ir Keitui pritarus dėl grįžimo į pilį rudaplaukė stryktelėjo nuo žemės. Nekreipdama dėmesio į skausmą, kurį sukėlė miegojimas ant žemės, mėlynakė padėjo smaragdinių akių savinikui sudėti visus daiktus atgal į kuprinę. Tiesa, daugelio iš jų taip ir nepanaudojo, nors į tai Davina nekreipė dėmesio. Džiaugėsi, jog teko smagiai praleisti laiką. Keitui ėmus skaičiuoti mergina kartu su juo palietė nešyklę ir vos po kelių akimirkų atsidūrė Žiobarotyros klasėje.
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Suzu Nakashima Gruodžio 22, 2018, 02:52:01 pm
Grifas pasiėmė zefyrą ir palaikė jį virš ugnies. Baltas zefyriukas gražiai parudavo ir buvo patraukas nuo ugnies, o skonis jo buvo toks tobulas! Patenkintas berniukas uždėjo daugiau zefyriukų ir kelis davė Nihalai tikėdamasis, kad šiai patiks.
Suzu šiek tiek pyko, kad jam teko atlikti visus darbus, bet, ką padarysi, juk jis labiau domisi žiobarų gyvenimų, nei mėlynplaukė mergaičiukė.
Kai vaikiui atsibodo zefyrai, o kitką dėt jis per daug tingėjo, kadangi bijojo, kad šie bus dar saldesni, jis tiesiog atsipalaidavo ir įsistebeilijo į ugnį. Naktis rudaplaukiui patiko, o dar kai taip pavalgė... Buvo tiesiog malonu.
-Kad daugiau tokių pamokų būtų... Eičiau ir eičiau...-tyliai tarstelėjęs Grifiukas nužvelgė gulinčią merginą. Ji ir vėl vaikinuką ėmė žavėti, įdomi būtybė jam buvo, bet šis tai nutylėjo, tiesiog stebėjo ją laukdamas, kol viskas pasibaigs.
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Eric Nocturn Gruodžio 22, 2018, 02:59:39 pm
Erikas nejučia šyptelėjo į tokius mažamečio žodžius.
-O tu man patinki... Šaunuolis,-ramiai tarstelėjęs Grifas nusižiovavo. Ką jis turėtų veikti stovyklaudamas? Išvis, kur jie turėtų stovyklauti paplūdimyje? Ten buvo taip nuobodu, o dar kai temti pradėjo ir žmonių per pus sumažėjo. Neišmąstydamas, ką turėtų daryti, garbanius pasirąžęs atsistojo ir apsidairė. Valgyti jis nenorėjo, bet turėjo nuveikti kažką, kas skaitytųsi prie stovyklavimo. Nužvelgęs aplinką Erikas pastebėjo kažkokią laužavietę ir šyptelėjęs patraukė link jos.
-Stovyklautojai kūrena laužus... Man rodos, tad reikia ir mums...-taip pasakęs Grifas apžvelgė prieitą vietą ir pakrapštęs pakaušį svarstė, ką turėtų daryti. Naudoti burtų lazdelės negalimėjo, tai kaip po velnių užkurti tą laužą? Kaip?!
-Ė, klausyk... Gal tu netyčia moki... Khem, laužą užkurti?-vis dairydamasis ir bandydamas sugalvoti kažką berniukas pastebėjo tik akmenis, kurių neišdrįso paimti, nes nenorėjo susimauti.
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Elride Endlercat Gruodžio 22, 2018, 05:28:55 pm
-O ką mes galim veikti?-nesumąstydama nieko įdomaus Grifė nužvelgė palapinę, kurią buvo pastačiusi.-Žinai... Gal aš tiesiog eisiu miegoti, nesuvokiu, kuo žiobarams taip linksma stovyklaut, tai tikrai ne man...-taip tarusi Elridė neskubėdama patraukė link palapinės. Ji nelabai suvokė tokios praktikos esmės, kam jai reikės tokių dalykų? Vaikystėj nestovyklavo, tai kodėl turėtų kažkada ateity stovyklaut? Nors realiai, turbūt ir burtininkai mėgo stovyklauti, tik jie įdėdavo šiek tiek magijos, o ne kankindavosi su ugnim ar tokiom kvailom palapinėm.
Įsitaisiusi palapinėje baltapūkė padėjo galvą ant pagalvės ir giliai įkvėpusi įsistebeilijo į viršų. Noras miegoti dingo, buvo ir nebėra. Tad panelytei teko dar pasikamuoti, kol ši užmigo, ir tikėtis, kad praktikos pabaigoje ji bus klasėje, o ne palikta palapinėje.
Antraštė: Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
Parašė: Sofija Demerian Gruodžio 22, 2018, 07:34:24 pm
Mergina išdalino atėjusiems mokinukams nešykles. Šie buvo prisirinkę įvairiausių daiktų daiktelių nuo galinių suolų. Kiekvienai porai ar grupelei Sofija dar palinkėdavo sėkmės prieš mokinukams išnykstant iš klasės. Kai galiausiai klasėje liko tik viena profesorė, ji padėjo linkusias nešykles atgal į spintą, o klasės gale esančius daiktus po truputį pradėjo išnešinėti iš klasės. Kai rankose atsirado paskutinės pagalvės, žiobarotyros profesorė tuo pačiu užrakino ir klasę.
Sekančios dienos rytą Demerian įėjo į klasę su termosiniu puodeliu pilnu arbatos. Rytas buvo ankstus, o saulė dar tik tik patekėjusi, na, bet ji juk tiksliai nežinojo kada grįš pirmieji mokinukai. Pasėdėjus kelioliką minučių į klasę parskriejo pirmoji pora. Sofija jiems nusišypsojo ir pasiteiravo kaip praėjo naktis. Kai galiausiai parsirado ir paskutinė pora buvo vidurdienis. Blondinė palaukė kol mokiniai išeis iš klasės, o tada ir pati ją paliko.