Durys į Nuodų ir Vaistų karalystę buvo plačiai atvertos, sakyčiau, netgi pernelyg plačiai. O per jas į koridorių plūste plūdo šiluma ir jaukuma, viliojanti po pamokų jau spėjusius pavargti, nuo lietingo oro mieguistus ir požemių turbūt nekenčiančius moksleivius, tikrąja to žodžio prasme šliaužte atšliaužiančius į juos mokytis. Klasė buvo keistai tuščia. Nieko nebuvo ant stalo, kur paprastai Sorenas padėdavo eliksyrus, kad kas nors atspėtų, kas tai, nieko nebuvo ant stalų, netgi profesoriaus klasėje, rodos, dar nebuvo. Tik klasės priekyje esančios durys į ingredientų sandėliuką buvo atvertos, palikdamos iliuziją ir nuojautą, kad eliksyrininkas ten.
Bet juk ne visiems rūpėjo tik tokie dalykai, kada baigsis pamokos, kur profesorius, ką mokysimės ir panašiai. Kai kurie turėjo didesnę, kitokią nuojautą, nors turbūt itin retas jos įsiklausydavo protu ir suprasdavo, kad kažkas čia ne taip. Visgi, kai varpas nuskambėjo, o moksleiviai jau buvo susėdę į suolus, profesorius išniro iš sandėliuko tamsos ir atsistojo klasės priekyje.
- Sveiki visi, - pradėjo jis ir bemaž visų žvilgsniai nukrypo į jį. - Šiandien turėsime netradicinę pamoką...
,,Kiek kartų aš jiem tai jau sakiau?"
- Visų pirma ji netradicinė bus tuo, kad joje nebus teorinės dalies, mat visa, ko šiandien prireiks, jau turėtų būti jūsų galvose arba bent jau sąsiuviniuose ar pergamentuose...
,,Taip taip, profesoriau von Sjuardai, jie tikrai puikiai viską išmoko ir susidoros su užduotimi, parengta tiksliai pagal jų sugebėjimus..."
- Tad dabar sąsiuvinius bei pergamentus ir išsitraukite, - užbaigė mintį mokytojas. Klasėje pasigirdo šnaresys, visiems knisantis po kuprines.
Pro atviras sandėliuko duris ėmė veržtis juodi dūmai. Po kelių akimirkų juos pastebėjo jau didelė klasės dalis, o jie už Soreno nugaros buvo suformavę taisyklingą, bet nuolat kintantį ir besiplečiantį rutulį. Kažkas dar išgąstingai suriko profesoriaus pavardę, o tuomet Sorenas staiga ištiesė į klasę rankas ir burbulas, triukšmingai sprogęs, užliejo tirštais dūmais visą klasę.
Nuo tų dūmų norėjosi užsimerkti ir užsikimšti ausis... Visgi jie turėjo kažkokį ypatingą, keistą kvapą ir gal net skonį.
Kuo gi jie kvepėjo?
Cinamonu?
Obuolių pyragu?..
Kalėdiniais meduoliais?
Jaukia ugnimi?..
,,Labiausiai klaidinantis eliksyras pasaulyje, hmmm..."
Kai moksleiviai atsimerkė, suprato besą stovintys. Išrikiuoti keliomis trumpomis eilėmis kaip kareiviai, visi vienodais baltais minkštais batais, baltomis kelnėmis, baltais marškiniais ir baltais neilgais chalatais. Erdvė aplink juos buvo, sakyčiau, jiems kontrastinga - visiškai juoda ir neperžvelgiama. Šviesą skleidė tik priešais juos stovintis milžiniškas kol kas baltas ekranas. Vaizdas jame suvirpėjo, o tuomet jame pasirodė milžiniškas barzdotas Soreno snukis stambiu planu. Jis porąsyk sumirksėjo, o tuomet apžvelgė salėje stovinčius sutrikusius mokinukus, sau įprastai liūdnai šyptelėjo ir štai taip prabilo:
- Dabar pažaisime eliksyrų žaidimą, - toks buvo pirmasis jo sakinys. ,,Su praėjusiu Helovinu, raganiai ir raganaitės." - Dabar jūs turėsite išsirinkti savo komandos narius - galite žaisti poromis, trise arba keturiese. Galite žaisti ir vieni, bet taip daryti nepatariu, nebent labai pasitikite savo sėkme, jėgomis ir žiniomis, - patylėjęs pridūrė.
- Už jūsų nugarų yra daug dėžių su įvairiausiais eliksyrais. Kiekvienoje dėžėje yra po dešimt buteliukų. Tai tiesiog buteliukai su skysčiais be jokių užrašų. Eliksyrus juose galite atpažinti pagal spalvą bei kvapą. Keturi iš dešimties buteliukų yra nešantys burtininkui naudą, sėkmę, sveikatą ar kitus dalykus, kiti - nuodijantys, nešantys nesėkmes, galintys susargdinti ar net nužudyti.
Sorenas luktelėjo, kol visi moksleiviai atsisuks ir pastebės ant grindų tvarkingai išdėliotas dėžes.
- Jūsų tikslas yra išgerti visus ,,geruosius" eliksyrus ir kuo mažiau kartų suklysti. Kai išsirinksite komandos narius ir komandos pavadinimą, visi kartu vienu metu palieskite dėžę ir būsite nukelti į vietą, kur žaidimas prasidės. Galėsite tartis ir naudotis užrašais... - šįkart profesorius nusišypsojo suktai. - Problema ta, kad jūs pateksite į labai žiaurią vietą. Pavyzdžiui, zombių apokalipsę ar meteoritų lietų... - nutęsė jis. - Nužudytas komandos narys dings iš žaidimo. Išgėręs blogą eliksyrą pusei minutės bus paralyžuotas, o išgėrus gerą nenutiks nieko. Lazdelių, beje, neturėsite. Ką čia dar pridūrus... - numykė jis susimąstęs. - Žaidime rinksite ir taškus. Už gero eliksyro išgėrimą +10 taškų, už blogo -10, už komandos nario netektį -5 taškai, už išgelbėjimą +5. Virš savo galvų matysite rezultatų lentelę. Sėkmės, - palinkėjo profesorius ir vizija nutrūko. Sienos užsižiebė balta spalva, trumpam apakindamos visus, stovinčius salėje priešais dėžes.
[[Na, ką gi. Visos taisyklės išdėstytos poste. Galite rašyti trumpesnius postus (600+), bet būtų gerai, kad būtų 3 ar daugiau. Beje, ta rezultatų lentelė jokios įtakos jūsų įvertinimui neturės. Čia tiesiog tam, kad jūsų veikėjai daugiau stresuotų:) ]]
Komandos ir jų taškai
Savižudžių Būrys (Elride ir Davina) - 15 (Užduotis baigta)
Vilkiūkštė ir gražuoliukas (Luna ir Keitas) - 20 (Užduotis baigta)
Eric Nocturn -